Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimą, iš dalies keičiantį Sprendimą 2003/170/TVR dėl ryšių palaikymo pareigūnų, valstybių narių teisėsaugos institucijų pasiųstų dirbti užsienyje, bendro naudojimo (10706/2005 – C6-0255/2005 – 2005/0808(CNS))

P6_TA(2006)0126 A6-0064/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvą (10706/2005),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies c pastraipą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0255/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0064/2006),

1.   pritaria Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvai su pakeitimais;

2.   ragina Tarybą iš dalies pakeisti iniciatyvos tekstą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   prašo Tarybos iš naujo konsultuotis su Parlamentu, jeigu ji ketina iš esmės keisti Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybei.

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės siūlomas tekstas,   Parlamento pakeitimai 1 pakeitimas 1 A KONSTATUOJAMOJI DALIS (nauja) (1a) Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo sprendimu, išskyrus 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis1, kuris patenka į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB2 dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio H punkte nurodytą sritį,. ____________________ OL L 176, 1999 7 10, p. 36. 2 OL L 176, 1999 7 10, p. 31. 2 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 1 PUNKTAS 1 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (Sprendimas 2003/170/TVR) Šiame sprendime "Europolo ryšių palaikymo pareigūnas" – tai Europolo darbuotojas, pasiųstas į vieną ar daugiau trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų paremti ir koordinuoti tų valstybių institucijų ar organizacijų bendradarbiavimą su Europolu, kad būtų palengvintas jų tarpusavio keitimasis informacija. Šiame sprendime "Europolo ryšių palaikymo pareigūnas" – tai Europolo darbuotojas, pasiųstas į vieną ar daugiau trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų paremti ir koordinuoti tų valstybių institucijų ar organizacijų bendradarbiavimą, pirma, su Europolu, antra, su ryšių palaikymo pareigūnais, valstybių narių teisėsaugos institucijų pasiųstais dirbti į trečiąją šalį ar tarptautinę organizaciją, į kurią jie yra paskirti, kad būtų palengvintas jų tarpusavio keitimasis informacija. 3 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 2 PUNKTAS 1 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (Sprendimas 2003/170/TVR) Šis sprendimas nepažeidžia Europolo ryšių palaikymo pareigūnų uždavinių pagal Europolo konvenciją, jos įgyvendinimo priemonių bei Europolo ir atitinkamos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos bendradarbiavimo susitarimų. Šis sprendimas nepažeidžia Europolo ryšių palaikymo pareigūnų uždavinių pagal Europolo konvenciją, jos įgyvendinimo nuostatų bei Europolo ir atitinkamos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos bendradarbiavimo susitarimų. 4 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 2 A PUNKTAS (naujas) 2 straipsnio 1 dalis (Sprendimas 2003/170/TVR) 2a) 2 straipsnio 1 dalis pakeičiama šitaip: "1. Kiekviena valstybė narė tinkamai prižiūri, kad jos ryšių palaikymo pareigūnai užmegztų ir palaikytų tiesioginius ryšius su priimančios valstybės arba tarptautinės organizacijos kompetentingomis institucijomis, siekiant palengvinti ir paspartinti informacijos mainus su Europolu bei užtikrinti nedelsiamą ir tiesioginį jos ryšių palaikymo pareigūnų keitimąsi surinkta informacija su Europolu." 5 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 2 B PUNKTAS (naujas) 2 straipsnio 3 dalis (Sprendimas 2003/170/TVR) 2b) 2 straipsnio 3 dalis pakeičiama šitaip: "3. Ryšių palaikymo pareigūnai atlieka savo pareigas pagal savo kompetenciją ir laikydamiesi atitinkamų nuostatų, įskaitant su asmeninių duomenų apsauga susijusias nuostatas, numatytas jų šalies teisės aktuose, Europolo konvencijoje ir su priimančiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis sudarytose sutartyse." 6 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 2 C PUNKTAS (naujas) 2 straipsnio 3 a dalis (nauja) (Sprendimas 2003/170/TVR) 2c) 2 straipsnis papildomas šia dalimi: "3a. Kai yra keletas ryšių palaikymo pareigūnų ir jie skirtingų valstybių narių paskirti į tą pačią trečiąją šalį arba tą pačią tarptautinę organizaciją, valstybės narės koordinuoja jų veiksmus taip, kad būtų kuo mažiau dubliuojamos jų misijos. Todėl jie dirba komandoje ir siekia plėtoti ryšius su į kitas šalis paskirtais pareigūnais, su kuriais būtina ir naudinga bendradarbiauti siekiant surinkti, papildyti ir sujungti informaciją, išeinančią už nacionalinės, daugianacionalinės arba organizacinės srities, kuri priklauso jų kompetencijai, ribų". 7 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 PUNKTAS 4 straipsnio 1 dalies naujas sakinys (Sprendimas 2003/170/TVR) Tokius susitikimus taip pat galima rengti bet kurios kitos valstybės narės, pirmiausia valstybių narių, kurios atlieka "vadovaujančios šalies" vaidmenį ES bendradarbiavimo srityje tam tikroje šalyje ar regione, iniciatyva. Tokius susitikimus taip pat galima rengti Europolo arba bet kurios kitos valstybės narės, pirmiausia valstybių narių, kurios atlieka "vadovaujančios šalies" vaidmenį ES bendradarbiavimo srityje tam tikroje šalyje ar regione, iniciatyva. 8 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 A PUNKTAS (naujas) 4 straipsnio 2 dalis (Sprendimas 2003/170/TVR) 3a) 4 straipsnio 2 dalis pakeičiama šitaip: "2. Valstybės narės įsitikina, kad jų ryšių palaikymo pareigūnai, pasiųsti į tą pačią trečiąją šalį arba tą pačią tarptautinę organizaciją, padeda vieni kitiems palaikyti ryšius su priimančios valstybės valdžios institucijomis. Valstybės narės kartu siekia suderinti į tą pačią trečiąją šalį arba tarptautinę organizaciją paskirtų jų ryšių palaikymo pareigūnų uždavinių paskirstymą, prižiūrėdamos, kad būtų nustatyti visų Europos Sąjungos valstybių interesai ir į juos būtų tinkamai atsižvelgta. Jeigu valstybės narės nesutaria dėl uždavinių paskirstymo, Europolas ir jo į tą pačią trečiąją šalį arba tarptautinę organizaciją paskirtas ryšių palaikymo pareigūnas, jeigu toks yra, tampa atsakingas už paskirstymą ir jo efektyvų įgyvendinimą." 9 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 B PUNKTAS (naujas) 4 straipsnio 3 dalis 1 (Sprendimas 2003/170/TVR) 3b) 4 straipsnio 3 dalis pakeičiama šitaip: "3. Valstybės narės dvišaliu ar daugiašaliu lygmeniu paveda vienos iš jų į trečiąją šalį ar tarptautinę organizaciją siunčiamiems ryšių palaikymo pareigūnams rūpintis išskirtiniais vienos ar kelių kitų valstybių narių interesais ir veikti globaliau, atsižvelgiant į ES interesus." 10 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 C PUNKTAS (naujas) 5 straipsnio 1 dalis (Sprendimas 2003/170/TVR) 3c) 5 straipsnio 1 dalis pakeičiama šitaip: "1. Valstybės narės prižiūri, kad laikantis nacionalinių teisės aktų, Europolo konvencijos, nuolatinių tarptautinių dokumentų bei asmeninių duomenų srityje taikomų nuostatų jų į trečiąsias šalis ar tarptautines organizacijas pasiųsti ryšių palaikymo pareigūnai organizacijoms, kurioms jie priklauso, ir Europolui teiktų informaciją apie didelių nusikaltimų grėsmę, kylančią kitoms valstybėms narėms, kurioms neatstovauja jų pačių į atitinkamas trečiąsias šalis ar tarptautinę organizaciją pasiųsti ryšių palaikymo pareigūnai. Remdamosi savo nacionaliniais teisės aktais ir Europolo konvencija bei atsižvelgdamos į grėsmės dydį, nacionalinės valdžios institucijos ir Europolas nusprendžia dėl galimybės informuoti su tuo susijusias valstybes nares." 11 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 D PUNKTAS (naujas) 5 straipsnio 2 dalis (Sprendimas 2003/170/TVR) 3d) 5 straipsnio 2 dalis pakeičiama šitaip: "2. Valstybių narių į trečiąsias šalis arba tarptautines organizacijas pasiųsti ryšių palaikymo pareigūnai, laikydamiesi nacionalinių teisės aktų, Europolo konvencijos, nuolatinių tarptautinių dokumentų bei asmeninių duomenų srityje taikomų nuostatų, informaciją apie didelių nusikaltimų grėsmę, kylančią kitoms valstybėms narėms, teikia tiesiogiai tos valstybės narės, kai ta valstybė narė yra atstovaujama atitinkamoje trečiojoje šalyje arba tarptautinėje organizacijoje, ir Europolo ryšių palaikymo pareigūnams. 12 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 E PUNKTAS (naujas) 5 straipsnio 4 dalis (Sprendimas 2003/170/TVR) 3e) 5 straipsnio 4 dalis pakeičiama šitaip: "4. Valstybės narės visus 3 dalyje numatytus prašymus tiria laikydamosi savo nacionalinių teisės aktų, Europolo konvencijos ir atitinkamų tarptautinių dokumentų bei kuo greičiau nurodo, ar jos turi galimybę tokius prašymus patenkinti." 13 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 4 PUNKTAS 8 straipsnio 3 dalis (Sprendimas 2003/170/TVR) 3.  Valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės ir Europolo konvencijos, gali pateikti prašymą Europolui naudoti Europolo ryšių palaikymo pareigūnus, komandiruotus į trečiąsias valstybes ar tarptautines organizacijas, tam, kad būtų keičiamasi atitinkama informacija. Prašymai adresuojami Europolui per valstybių narių nacionalinius padalinius, laikantis Europolo konvencijos. 3.  Valstybės narės, laikydamosi Europolo konvencijos, kai tai yra įmanoma ir būtina, užtikrina, kad prašymas būtų pateiktas Europolui, siekiant gauti jo ryšių palaikymo pareigūnų, komandiruotų į trečiąsias valstybes ar tarptautines organizacijas, pagalbą ir visiškai išnaudoti Europolo ryšius keičiantis atitinkama informacija. Prašymai adresuojami Europolui per valstybių narių nacionalinius padalinius, laikantis Europolo konvencijos.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio 2007–2013 m. programą "Aktyvių piliečių Europa" aktyviam Europos pilietiškumui skatinti (KOM(2005)0116 – C6-0101/2005 – 2005/0041(COD))

P6_TA(2006)0127 A6-0076/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2005)0116)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 151 ir 308 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0101/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei Biudžeto komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A6-0076/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   pabrėžia, kad pasiūlyme dėl teisės akto numatyti asignavimai, skirti laikotarpiu nuo 2006 m., priklauso nuo sprendimo dėl kito daugiamečio finansinio plano;

3.   ragina Komisiją, kai bus priimtas kitas daugiametis finansinis planas, jei prireiks, pateikti pasiūlymą dėl programai skirtos orientacinės sumos koregavimo;

4.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. balandžio 5 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2006/EB, įsteigiantį 2007–2013 m. programą "Europa piliečiams" Europos vertybių, nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir aktyviam Europos pilietiškumui skatinti

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 151 ir 308 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Sutartis nustato Sąjungos pilietybę, kuri papildo nacionalinę atitinkamų valstybių narių piliečių pilietybę. Tai yra svarbus elementas stiprinant ir užtikrinant Europos integracijos procesą.

(2)  Bendrija turėtų visapusiškai informuoti piliečius apie jų Europos pilietybę, jos teikiamus privalumus bei teises ir pareigas, kurias reikėtų skatinti tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir sanglaudos siekį.

(3)  Atsižvelgiant į kai kurių pastaruoju metu vykusių referendumų dėl sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto rezultatus, itin svarbu pasiekti, kad Europos piliečiai visiškai suprastų savo europinio pilietiškumo esmę. Todėl programa "Europa piliečiams" turėtų papildyti Komisijos planą D (Demokratija, Dialogas ir Diskusijos), tačiau jo nedubliuoti.

(4)  Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją ir visapusiškai joje dalyvautų, didesnį dėmesį reikėtų skirti bendroms jų vertybėms, istorijai ir kultūrai – pagrindiniams jų identiteto ir priklausomybės visuomenei, įkurtai remiantis laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, kultūros įvairovei, tolerancijai ir solidarumui principais, elementams, visiškai laikantis 2000 m. gruodžio 7 d. paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

(5)  Aktyvaus pilietiškumo skatinimas yra pagrindinis elementas stiprinant kovą su rasizmu, ksenofobija ir netolerancija, taip pat skatinant integraciją, sanglaudą ir demokratijos plėtrą.

(6)  Atsižvelgiant į ES informacijos ir komunikacijos strategiją, būtina užtikrinti plačią sklaidą ir didelį pagal šią programą remiamų veiksmų poveikį.

(7)  Siekiant Europą priartinti prie jos piliečių ir sudaryti sąlygas jiems visapusiškai dalyvauti artimesnės Europos kūrimo procese, reikėtų kreiptis į visus piliečius ir juos įtraukti į tarptautinių mainų bei tarptautinio bendradarbiavimo veiklą, kuri ugdytų priklausymo bendriems Europos idealams jausmą.

(8)  Neturėtų būti pamiršti imigrantai ir jų palikuonys. Todėl svarbu jiems padėti kaip galima geriau pasinaudoti jų naujosios pilietybės teikiamomis galimybėmis.

(9)  Norint, kad piliečiai dalyvautų Europos projekte, labai svarbu juos informuoti apie konkrečias Europos pilietybės teikiamas teises, pvz., susijusias su laisve judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, ypač įsigaliojus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimų narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(5).

(10)  Europos Parlamento 1988 m. balandžio 15 d. rezoliucijoje dėl Komisijos pasiūlymų dėl veiksmų Europos kultūrai skatinti(6) pažymėta, kad būtų pageidautina aktyviai stiprinti ryšius tarp skirtingų valstybių narių piliečių ir kad būtų protinga bei pageidautina teikti konkrečią Europos Sąjungos pagalbą skirtingų valstybių narių bendruomenių partnerystės projektams remti.

(11)  Europos Vadovų Taryba kelis kartus pažymėjo, kad būtina Europos Sąjungą ir jos institucijas priartinti prie valstybių narių piliečių. Ji paragino Sąjungos institucijas išlaikyti ir puoselėti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su organizuota pilietine visuomene, taip skatinant piliečių dalyvavimą viešajame gyvenime bei sprendimų priėmimo procese, pabrėžiant bendras Europos piliečių vertybes(7).

12)   2004 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimu 2004/100/EB(8) įsteigta Bendrijos veiksmų programa aktyviam europiniam pilietiškumui (piliečių dalyvavimui) skatinti, kuria buvo patvirtinta, kad būtina skatinti ilgalaikį dialogą su savivaldybėmis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir apskritai piliečiais. Į šį dialogą taip pat turėtų įsitraukti organizacijos, atstovaujančios Europos Sąjungoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams. Be to, Europos Parlamentas savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos 2007-2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų(9) nurodė, kad siekiant priartinti Europą prie jos piliečių įgyvendinant procesą "nuo atskiro prie bendro", pilietinio dalyvavimo programa ir toliau lieka prioritetinė.

(13)  Su pilietybe susiję tarptautiniai ir skirtinguose ES sektoriuose įgyvendinami projektai yra svarbi priemonė pasiekti piliečius, ugdyti europinį sąmoningumą, skatinti politinę Europos integraciją, socialinę įtrauktį ir tarpusavio supratimą, pasitelkiant piliečių ir vietos organizacijų, kurios daugiausia dėmesio teikia projektams, suburiantiems piliečių grupes, pvz., bibliotekų, fondų ir mėgėjiškų sporto klubų, organizuojamus renginius ir veiklą, tokiu būdu, laikantis Pagrindinių teisių chartijos, kovoti su rasizmu.

(14)  Bendra Europos pilietybė turėtų dar labiau sustiprinti ryšius tarp valstybių narių piliečių, į ją turėtų atsižvelgti valstybių narių ir regionų įstatymų leidėjai, vietos institucijos ir visi tie, kurių uždavinys yra apsaugoti pilietybės teises nacionaliniu lygmeniu, nesvarbu, ar tai būtų institucijos, atsakingos už saugumą, ar už teisminę apsaugą, ar būtų teikiančios teisinę pagalbą, pvz., ombudsmenas; todėl Bendrijos uždavinys turėtų būti puoselėti dialogą ir geriausios praktikos mainus tarp šių institucijų ir jų europinio lygio ryšių tinklų.

(15)  Europinio, nacionalinio, regioninio ir vietinio lygio pilietinės organizacijos yra svarbus elementas įtraukiant piliečius į aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir jį visais aspektais pagyvinant. Taip pat jos yra tarpininkai tarp Europos ir jos piliečių. Todėl reikėtų skatinti ir stiprinti tarptautinį jų bendradarbiavimą ypatingą dėmesį skiriant šalims kandidatėms padedant joms sukurti bei plėtoti panašias organizacijas.

(16)  Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos gali pateikti idėjas ir svarstymus, kurie praturtintų diskusijas Europos mastu. Todėl taip pat rekomenduojama remti veiklą, kuria rodoma, kad Europos institucijos yra pasiryžę kurti Europos identitetą ir pilietiškumą, nustatydamos skaidriais kriterijais pagrįstas procedūras informacijos ir keitimosi ja tinklams skatinti, ir kuria padedama Europos institucijoms palaikyti ryšius su piliečiais.

(17)  Programa turėtų būti prieinama visiems piliečiams, įskaitant ir valstybėse narėse nuolat teisėtai gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, taigi ypatingą dėmesį reikėtų skirti darniai visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijai į tarptautinius projektus ir veiklą.

18)   2000 m. gruodžio 7-9 d. Nicos Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu priimtoje Deklaracijoje dėl sporto pabrėžiama, kad Bendrija savo veiksmuose pagal įvairias Sutarties nuostatas turi atsižvelgti į sportui būdingas socialinę, švietėjišką ir kultūrinę funkcijas.

(19)  Šalys kandidatės ir ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo šalys, gali dalyvauti Bendrijos programose pagal su jomis pasirašytus susitarimus.

20)   2003 m. birželio 19 d. ir 20 d. Salonikuose Europos Vadovų Taryba patvirtino "Salonikų Vakarų Balkanų darbotvarkę: Europos integracijos link", kurioje Vakarų Balkanų šalys kviečiamos dalyvauti Bendrijos programose ir agentūrų veikloje; todėl Vakarų Balkanų šalys turėtų būti pripažintos potencialiomis Bendrijos programų dalyvėmis.

(21)  Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos turėtų reguliariai stebėti ir nepriklausomai vertinti programą, kad būtų galima padaryti reikiamus patikslinimus, siekiant tinkamai įgyvendinti priemones.

(22)  Reikėtų taikyti Bendrijos finansinius interesus saugančius 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10) (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(11) įgyvendinimo taisykles; taikant šiuos reglamentus reikėtų atsižvelgti į paprastumo ir nuoseklumo kriterijus pasirenkant biudžeto priemones, į tuos atvejus, kuriais Komisija išsaugo tiesioginę atsakomybę už šių priemonių įgyvendinimą ir valdymą, bei į išteklių kiekio ir administracinės naštos, susijusios su išteklių panaudojimu, proporcingumą.

(23)  Be to, reikėtų imtis atitinkamų priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui bei sudarytų sąlygas susigrąžinti prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos.

(24)  Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatomas finansavimo pagrindas, kuris bus pagrindiniu orientyru biudžeto institucijai, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo(12) 33 punkte.

(25)  Valstybės narės negali deramai pasiekti programos "Europa piliečiams" tikslų. Kadangi šiuos tikslus dėl tarptautinio ir daugiašalio programos veiksmų ir priemonių pobūdžio būtų galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje apibrėžtu subsidiarumo principu. Pagal šiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šis sprendimas apima tik tuos veiksmus, kurie yra būtini nustatytiems tikslams pasiekti.

(26)  Priemonės, būtinos įgyvendinti šį sprendimą, turi būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(13).

(27)  Remiantis Sprendimu 2004/100/EB, reikėtų patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones 2006 m. gruodžio 31 d. pradėtiems veiksmams stebėti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos tema ir apimtis

1.  Šiuo sprendimu įsteigiama programa "Europa piliečiams", kuri prasidės 2007 m. sausio 1 d. ir tęsis iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2.  Ši programa padeda įgyvendinti šiuos bendruosius tikslus:

2 straipsnis

Konkretūs programos tikslai

3 straipsnis

Veiksmai

1.  Programos tikslai įgyvendinami remiant šiuos veiksmus (išsamesnė informacija apie juos pateikta priedo I dalyje):

a)  "Aktyvių piliečių Europa":

–   miestų partnerystė;

–   piliečių projektai ir paramos priemonės.

b)  "Aktyvi Europos pilietinė visuomenė":

–   struktūrinė parama Europos viešosios politikos tyrimų organizacijoms (moksliniams institutams);

–   struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms, asociacijoms ir tinklams Europos mastu;

–   parama pilietinės visuomenės organizacijų inicijuotiems projektams.

c)  "Kartu Europos labui":

–   patrauklūs renginiai, pvz., minėjimai, premijų įteikimai, kultūros renginiai, Europos masto konferencijos;

–   studijos, tyrimai, nuomonės apklausos;

–   informacijos ir sklaidos priemonės.

d)  "Gyvas Europos atminimas":

–   parama projektams, skirtiems nacistinio bei stalinistinio režimų vykdytų masinių deportacijų ir genocido aukoms atminti.

2.  Įgyvendinant kiekvieną veiksmą pirmenybė gali būti teikiama darniai visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijai, kaip nustatyta 2 straipsnio e punkte išdėstytame konkrečiame tiksle.

3.  Bendrijos priemonės gali būti įgyvendinamos suteikiant dotacijas arba viešųjų pirkimų sutartis.

4.  Bendrijos parama gali būti teikiama konkrečiomis formomis, pvz., teikiant dotacijas veiklai, dotacijas veiksmams, stipendijas ir premijas.

5.  Viešųjų pirkimų sutartys bus susijusios su paslaugomis, pvz., renginių organizavimu, studijomis ir tiriamąja veikla, informacijos ir sklaidos priemonėmis, monitoringu ir vertinimu.

6.  Subjektai, siekiantys gauti Bendrijos dotaciją, turi atitikti priedo II dalyje nustatytus reikalavimus.

4 straipsnis

Dalyvavimas programoje

5 straipsnis

Galimybė dalyvauti programoje

Siekiant pagerinti prieigą prie finansavimo, dokumentams, kuriuos reikia pateikti, taikomas proporcingumo principas, bei sukuriama paraiškoms teikti skirta duomenų bazė.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Programos vykdymo metu galima imtis bendrų veiksmų – būtent šioje srityje ir ypač dėl Europos pilietybės – su aktyvaus pilietiškumo srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba ir UNESCO, remiantis bendrais indėliais ir pagal finansinį reglamentą bei pagal atitinkamas kiekvienos institucijos ar organizacijos taisykles.

7 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.  Programai įgyvendinti būtinos priemonės priimamos pagal 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

2.   Komisija tvirtina programai įgyvendinti būtinas priemones pagal priede išdėstytas nuostatas.

3.  Atsižvelgdama į ES informacinę ir komunikacinę strategiją bei vykdydama kitą informavimo, publikavimo ir platinimo veiklą, Komisija privalo užtikrinti platų pripažinimą ir didelį pagal šią programą remiamų veiksmų poveikį.

8 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas (toliau – Komitetas).

2.  Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3.  Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

9 straipsnis

Suderinamumas su kitomis Bendrijos ir Europos Sąjungos priemonėmis

1.  Komisija užtikrina šios programos priemonių suderinamumą ir papildomumą su kitomis Bendrijos veiklos sritimis, ypač švietimo, profesinio mokymo, kultūros, jaunimo reikalų, sporto, aplinkos, garso ir vaizdo sektoriaus ir žiniasklaidos, pagrindinių teisių ir laisvių, socialinės integracijos, lyčių lygybės, kovos su visų rūšių diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija, mokslinių tyrimų ir Bendrijos išorės veiksmų, visų pirma Europos kaimynystės politikos lygmeniu.

2.  Programa dalijasi ištekliais su kitais Bendrijos ir Sąjungos instrumentais ir vadovaujasi į naujomis informavimo gairėmis, kad būtų įgyvendinti su šios programos ir kitų priemonių tikslais suderinti veiksmai.

10 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1.  Orientacinė šios programos įgyvendinimo finansinė struktūra sudaro 235 000 000 EUR 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu 7 metų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d.

2.  Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės perspektyvos ribų.

3.  Bendros programos administravimo išlaidos, įskaitant vidaus ir valdymo išlaidas, turėtų būti proporcingos atitinkamoje programoje nurodytoms užduotims ir nustatomos biudžeto valdymo bei teisės aktų leidybos institucijų sprendimu.

11 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.  Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 176 straipsnio 2 dalį Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjų charakteristikas ir veiklos pobūdį, gali nuspręsti netikrinti įrodymų, kad pareiškėjai turi profesinius gebėjimus ir kvalifikacijas, kurių reikia siūlomai veiklai ar darbo programai įgyvendinti.

2.  Finansinė pagalba juridiniams asmenims arba nacionalinių visuomeninių institucijų, veikiančių piliečių apsaugos srityje, europinėms asociacijomas teikiama dotacijų forma. Tam tikrais atvejais dotacijos gali būti teikiamos fiziniams asmenims finansinio reglamento 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3.  Komisija gali fiziniams ar juridiniams asmenims suteikti apdovanojimus už šios programos kontekste įvykdytą veiklą ar projektus.

4.  Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 181 straipsnį, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, gali būti leidžiama finansuoti nustatyto dydžio suma ir (arba) taikyti vieneto sąnaudų skales.

5.  Pagal finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį dotacijos veiklai, pagal šią programą suteiktos institucijoms, siekiančioms bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 162 straipsnyje, automatiškai nemažinamos, jei jos yra pratęsiamos.

6.  Mažas dotacijas gali būti leista iš dalies finansuoti natūra.

7.  Teikiant mažas dotacijas, pvz., stipendijas ir individualias dotacijas mobilumui, susitarimuose dėl dotacijų esančią informaciją galima sutrumpinti.

8.  Tam tikrais atvejais, pvz., teikiant mažas dotacijas, neturi būti reikalaujama įrodymų, kad naudos gavėjas yra finansiškai pajėgus įgyvendinti numatytą projektą arba darbo programą.

12 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1.  Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugomi, taikant prevencines priemones nuo sukčiavimo, korupcijos ir kitokios neteisėtos veiklos, atliekant veiksmingus tikrinimus, išieškant netinkamai sumokėtas sumas ir, nustačius pažeidimus, skiriant veiksmingas, proporcingas ir įtikinamas nuobaudas, atsižvelgiant į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(14) ir 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų(15) bei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(16).

2.  Pagal šią programą finansuojamų Bendrijos veiksmų, atžvilgiu Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje minimas pažeidimas yra bet koks Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas arba bet koks sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas dėl ekonominio subjekto veikimo ar neveikimo, pažeidžiančio arba galinčio pažeisti Bendrijų bendrąjį biudžetą arba jų valdomus biudžetus sukuriant nepagrįstas išlaidas.

3.  Nustačiusi pažeidimus, įskaitant šio sprendimo nuostatų, individualaus sprendimo arba sutarties ar susitarimo, pagal kurį teikiama atitinkama parama, pažeidimo atvejus arba išsiaiškinusi, jog, be Komisijos pritarimo, buvo padaryti esminiai pakeitimai, pakeitę projekto pobūdį ar jo įgyvendinimo sąlygas, Komisija gali sumažinti, sustabdyti ar susigrąžinti projektui suteiktą finansinę paramą.

4.  Nesilaikant terminų arba jei įgyvendinant veiklą pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės paramos, Komisija reikalauja, kad naudos gavėjas per nustatytą laikotarpį pateiktų pastabas. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinančio atsakymo, Komisija gali atšaukti likusią finansinės paramos dalį ir pareikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas.

5.  Visos neteisingai išmokėtos sumos grąžinamos Komisijai. Už visas laiku pagal Finansiniame reglamente nustatytas sąlygas nesugrąžintas sumas skaičiuojamos palūkanos.

13 straipsnis

Monitoringas ir vertinimas

1.  Komisija užtikrina nuolatinį programos monitoringą. Monitoringo ir vertinimo proceso rezultatai naudojami įgyvendinant programą.

Monitoringas yra ypač pagrįstas 3 dalies a ir c punktuose nurodytų ataskaitų rengimu.

Konkretūs tikslai bus peržiūrimi remiantis monitoringo ataskaitų rezultatais.

2.  Komisija užtikrina nuolatinį, išorinį ir nepriklausomą programos vertinimą ir reguliariai praneša apie tai atsakingiems Europos Parlamento komitetams.

3.  Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui Komisija pateikia:

14 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Pagal Sprendimą 2004/100/EB prieš 2006 m. gruodžio 31 d. pradėtus veiksmus iki jų įgyvendinimo pabaigos toliau reglamentuoja to sprendimo nuostatos.

15 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

I.  VEIKSMŲ APRAŠYMAS

1 VEIKSMAS: AKTYVIŲ PILIEČIŲ EUROPA

Šis programos veiksmas susijęs su programos veikla, į kurią yra tiesiogiai arba netiesiogiai įtraukiami piliečiai. Šios veiklos įgyvendinimo priemonės yra šios:

Miestų partnerystė

Šia priemone siekiama remti veiklą, kuri yra susijusi su tiesioginiais Europos piliečių mainais arba kuri skatina tokius mainus piliečiams dalyvaujant miestų partnerystės veikloje. Tai gali būti vienkartinė arba bandomoji veikla, taip pat struktūriniai, daugiamečiai kelių partnerių susitarimai, kuriuose apibrėžta tikslesnė strategija ir kuriais remiantis vykdoma plati veikla – organizuojami susitikimai su piliečiais, pvz., kuriuos rengia bendradarbiaujantys sporto klubai, specialios konferencijos ar seminarai bendro intereso klausimais, skelbiamos su miestų partnerystės veikla susijusios publikacijos. Ši priemonė padės aktyviai stiprinti piliečių ir kultūrų tarpusavio pažinimą bei supratimą.

Siekiant padėti įgyvendinti šią priemonę, struktūrinę paramą galima tiesiogiai teikti Europos savivaldybių ir regionų tarybai (ESRT) – įstaigai, kuri siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų ir veikia miestų partnerystės srityje.

Piliečių projektai ir paramos priemonės

Šia priemone bus remiami įvairūs tarptautinio ir tarpšakinio masto projektai, į kuriuos tiesiogiai įtraukiami piliečiai Pirmenybė teikiama projektams, kurių tikslas – skatinti dalyvauti aktyviai veikiančių organizacijų, pvz. vietinių mėgėjiškų sporto klubų, veikloje vietos lygmeniu. Šių projektų mastas ir apimtis priklausys nuo visuomenės raidos; jų metu naujausiomis priemonėmis bus bandoma surasti galimus sprendimus, kaip patenkinti esamus poreikius. Projektams, vykdomiems taikant šią priemonę, nereikalingas miestų partnerystės pagrindas. Be to, bus skatinama naudoti naujas technologijas, ypač informacijos ir komunikacijos technologijas. Šie projektai suburs skirtingų akiračių žmones, kurie veiks kartu ir diskutuos bendrais Europos klausimais. Taip bus sudarytos sąlygos Europos piliečiams geriau suprasti vienas kitą ir labiau pažinti Europos integracijos procesą.

Siekiant, kad piliečių projektai būtų tobulesni, taip pat reikėtų plėtoti paramos priemones, sudarančias sąlygas pasikeisti geriausios praktikos pavyzdžiais, sujungti vietos bei regionų suinteresuotųjų šalių, įskaitant valdžios institucijų, patirtį, plėtoti naujus sugebėjimus, pvz., mokymo būdu.

Šiam veiksmui įgyvendinti bus skirta apie 40 % viso programos biudžeto.

2 VEIKSMAS: AKTYVI EUROPOS PILIETINĖ VISUOMENĖ

Struktūrinė parama Europos viešosios politikos tyrimų organizacijoms (moksliniams institutams)

Organizacijos, teikiančios naujas idėjas ir svarstymus Europos klausimais, yra svarbūs instituciniai dialogo partneriai, pajėgūs teikti ES institucijoms nepriklausomas strategines, tarpšakines rekomendacijas… Savo veikla jie gali pagyvinti diskusiją, ypač Europos Sąjungos pilietiškumo, Europos vertybių ir kultūrų klausimais. Šia priemone siekiama padidinti tų organizacijų institucinius pajėgumus, kurios yra atstovaujamosios, kuria europinę pridėtinę vertę, gali pasiekti svarbų daugiklio efektą ir yra pajėgios bendradarbiauti su kitais šios programos naudos gavėjais. Svarbus šios srities uždavinys – stiprinti transeuroropinius tinklus. Dotacijos gali būti skiriamos remiantis daugiametine darbo programa, kurios metu svarstomos įvairios temos ir vykdoma plati veikla.

Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama asociacijai "Mūsų Europa" (pranc. Groupement d'études et de recherches Notre Europe) ir Berlyno Europos politikos institutui (vok. Institut für Europäische Politik) – įstaigoms, kurios siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų.

Struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms, asociacijoms ir tinklams Europos mastu

Pilietinės visuomenės organizacijos yra svarbi pilietinės, švietimo, kultūrinės ir politinės visuomenės veiklos dalis. Jos turi veikti ir būti pajėgios vykdyti savo veiklą bei bendradarbiauti Europos mastu. Joms taip pat turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti nustatant politiką vykdant konsultacinę veiklą. Ši priemonė suteiks šioms organizacijoms stabilumo ir sudarys sąlygas veikti skirtinguose sektoriuose bei horizontaliuoju būdu, kaip tarptautiniams katalizatoriams – atstovauti jų nariams ir pilietinei visuomenei Europos mastu ir taip padėti siekti programos tikslų. Svarbus šios srities uždavinys – stiprinti transeuropinius tinklus ir Europos asociacijas. Dotacijos gali būti skiriamos remiantis daugiametine darbo programa, kurios metu svarstomos įvairios temos ir vykdoma plati veikla.

Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama trims įstaigoms, kurios siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų: Europos socialinių paslaugų NVO platformai, Europos judėjimui ir Europos pabėgėlių ir tremtinių tarybai.

Parama pilietinės visuomenės organizacijų inicijuotiems projektams

Pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, federacijos, moksliniai institutai, neformalaus suaugusiųjų mokymo paslaugas teikiančios institucijos ir t.t., gali, organizuodami diskusijas, skelbdami publikacijas, propagavimo būdu, vykdydami mokymus ir kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis įtraukti į šią veiklą piliečius arba atstovauti jų interesams. Į pilietinės visuomenės organizacijų veiklą įtraukus europinę dimensiją arba šią veiklą plėtojant europinės dimensijos pagrindu, išaugtų pilietinės visuomenės organizacijų veiklos pajėgumai, ir ši veikla pasiektų didesnį žmonių skaičių. Tiesioginis įvairių valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas padėtų geriau suprasti kitas kultūras ir požiūrius bei atskleisti bendrus rūpesčius ir vertybes. Nors to būtų galima siekti įgyvendinant atskirus projektus, vis dėlto ilgalaikė strategija užtikrintų tvaresnį poveikį, tinklų plėtrą ir sinergiją.

Šiam veiksmui įgyvendinti bus skirta apie 38 % viso programos biudžeto.

3 VEIKSMAS: KARTU EUROPOS LABUI

Patrauklūs renginiai

Šia priemone bus remiami didelio masto ir apimties renginiai, kuriuos rengs arba kurių rengime dalyvaus Komisija. Šie renginiai turėtų susilaukti didelio Europos žmonių pritarimo, padėti jiems stiprinti priklausymo tai pačiai bendruomenei pojūtį ir suvokti Europos Sąjungos istoriją, pasiekimus bei vertybes, įtraukti europiečius į kultūrinį dialogą bei stiprinti jų europietišką identitetą.

Šie renginiai galėtų būti istorinių įvykių minėjimai, Europos pasiekimų šventimas, kultūriniai renginiai, informuotumą tam tikrais klausimais ugdantys renginiai, Europos masto konferencijos, Europos masto mėgėjiško sporto renginiai ir premijų įteikimas pagrindiniams laimėjimams pažymėti. Be to, bus skatinama naudoti naujas technologijas, ypač informacinės visuomenės technologijas.

Studijos

Siekdama geriau suvokti aktyvaus pilietiškumo problematiką Europos mastu, Komisija atliks studijas, tyrimus ir nuomonės apklausas.

Informacijos ir sklaidos priemonės

Kadangi aktyvaus pilietiškumo srityje pagrindinis dėmesys skiriamas piliečiams ir iniciatyvų įvairovei, reikėtų, naudojant interneto portalą arba kitas priemones, pateikti išsamią informaciją apie įvairią programos veiklą, apie kitus su pilietiškumu susijusius Europos veiksmus ir kitas atitinkamas iniciatyvas. Ypač kaip pirmenybė turi būti vertinamas informacijos teikimas apie Direktyvą 2004/38/EB, kurios perkėlimo į valstybių narių teisę terminas yra 2006 m. balandžio 30 d.

Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama Association Jean Monnet, Centre européen Robert Schuman ir Maisons de l'Europe – įstaigoms, kurios veikia nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų.

Šiam veiksmui įgyvendinti bus skirta apie 8 % viso programos biudžeto.

4 VEIKSMAS: GYVAS EUROPOS ATMINIMAS

Pagal šį veiksmą gali būti remiami tokie projektai:

Pagal šį veiksmą vykdomi projektai turi turėti tarptautinę reikšmę arba tarptautinį elementą ir skatinti Europos gyventojų demokratijos, laisvės ir pagarbos žmogaus teisėms principų supratimą.

II.  Šiam veiksmui vykdyti bus skirta apie 4 % viso programos biudžeto.

PROGRAMOS VALDYMAS

Programa bus įgyvendinama remiantis skaidrumo ir atvirumo įvairioms organizacijoms bei projektams principais. Todėl projektai ir veikla bus paprastai atrenkami skelbiant atvirus kvietimus teikti paraiškas. Leidžiančios nukrypti nuostatos galimos tik labai ypatingomis aplinkybėmis ir visapusiškai laikantis Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 168 straipsnio 1 dalies c ir d punktų.

Įgyvendinant programą bei siekiant užtikrinti abipusę naudą pilietinei visuomenei ir Europos Sąjungai, bus plėtojamas, remiantis rezultatų analize, daugiamečių partnerysčių, sudarytų sutartų tikslų pagrindu, principas. Maksimali finansavimo trukmė, nustatyta remiantis bendru susitarimu dėl dotacijos pagal šią programą, negali viršyti 3 metų.

Kai kuriems veiksmams, ypač 1 veiksmui, gali prireikti taikyti netiesioginį centralizuotą valdymą. Kur galima, programai valdyti reikia panaudoti esamus administravimo ir įgyvendinimo išteklius bei struktūras.

Visi veiksmai bus įgyvendinti tarptautiniu mastu. Jie paskatins piliečių mobilumą ir pasikeitimą idėjomis Europos Sąjungoje.

Nustatyti atrankos kriterijai kartu su taikoma vertinimo skale pateikiami visiems susijusiems subjektams. Prašymai suteikti finansavimą vertinami atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

Nepriklausomai nuo to, ar subjektas gavo subsidiją, ar ne, pareiškėjas turi teisę gauti atitinkamą informaciją apie galutinio sprendimo pagrindą.

Tinklų kūrimas ir daugiklio efektas, taip pat informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimas bus svarbūs veiksniai; jie atsispindės veiklos rūšyse ir dalyvaujančių organizacijų spektre. Bus skatinama bendravimo ir sinergijos plėtra tarp įvairių programoje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių.

Į programos biudžetą taip pat turėtų būti įtrauktos su pasiruošimo, stebėjimo, monitoringo, audito ir vertinimo veikla susijusios išlaidos, betarpiškai reikalingos valdant programą ir įgyvendinant programos tikslus, ypač studijų, susitikimų organizavimo, informacijos teikimo ir publikacijų skelbimo išlaidos, taip pat su informacijos ir komunikacijos technologijų tinklais, skirtais keitimuisi informacija, susijusios išlaidos bei kitos administracinės ir techninės paramos išlaidos, reikalingos Komisijai programos valdyme.

Prireikus Komisija gali vykdyti informavimo, leidybos ir platinimo veiklą. Ši veikla gali būti finansuojama teikiant dotacijas arba ją gali tiesiogiai organizuoti bei finansuoti Komisija sudarydama paslaugų sutartis.

III.  KONTROLĖ IR AUDITAS

Pagal 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką atrinktiems projektams taikoma atrankinė audito sistema.

Naudos gavėjas turi pateikti Komisijai visus dokumentus, patvirtinančius per penkerius metus nuo paskutinio mokėjimo susidariusias išlaidas. Prireikus dotacijos gavėjas turi pateikti Komisijai partnerių arba narių saugomus patvirtinančius dokumentus.

Dotacijų panaudojimo auditą gali tiesiogiai atlikti Komisijos tarnybos arba pasirinkta nepriklausoma ekspertų organizacija. Tokie auditai gali būti atliekami per visą sutarties laikotarpį bei per penkerius metus nuo dotacijos likučio išmokėjimo. Prireikus Komisija, remdamasi audito rezultatais, gali nuspręsti susigrąžinti išmokėtas lėšas.

Komisijos tarnybos bei Komisijos įgalioti nepriklausomų organizacijų darbuotojai turi turėti tinkamą leidimą įeiti į naudos gavėjo darbo patalpas bei susipažinti su visa informacija, įskaitant ir pateikiamą elektronine versija, kurios reikia tam, kad auditas būtų atliktas tinkamai.

Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi tas pačias prieigos teises.

(1) 1 Dar nepaskelbta OL. (2) OL C 28, 2006 2 3, p. 29. (3) OL C 115, 2006 5 16, p. 81. (4) 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento pozicija. (5) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (6) OL C 122, 1988 5 9, p. 38. (7) 2000 m. gruodžio 7–9 d., 2001 m. gruodžio 14–15 d. (ir pridėta Lakeno deklaracija), 2004 m. lapkričio 4–5 d. ir 2004 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos posėdžių išvados. (8) OL L 30, 2004 2 4, p. 6. (9) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0224. (10) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (11) OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1261/2005 (OL L 201, 2005 8 2, p. 3). (12) OL C 172, 1999 6 18, p. 1. (13) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (14) OL L 312, 1995 12 23, p. 1. (15) OL L 292, 1996 11 15, p. 2. (16) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, nustatančio Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m. (KOM(2005)0209 – C6-0157/2005 – 2005/0102(COD))

P6_TA(2006)0128 A6-0061/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2005)0209)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 151 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0157/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6-0061/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. balandžio 5 d.siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2006/EB, nustatantį Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 151 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1419/1999/EB(4) nustatyti Bendrijos veiksmai dėl "Europos kultūros sostinės" renginių 2005–2019 m.

(2)  Atliktas "Europos kultūros miesto" renginiais pasiektų rezultatų iki 2004 m. tyrimas parodė, kad šiais renginiais domisi žiniasklaida ir kad jie daro teigiamą poveikį kultūros ir turizmo plėtojimui bei tam, kad gyventojai pripažintų savo miesto, nominuoto "Europos kultūros miestu", svarbą; tačiau šiuos veiksmus dar reikia tobulinti, ypač siekiant, kad jų poveikis to miesto ir regiono kultūrinei plėtrai būtų ilgalaikis.

(3)  Sudarius galimybes miestams įtraukti ir aplinkinį regioną, įskaitant salas, renginys galėtų pasiekti didesnę visuomenės dalį ir turėti didesnį poveikį.

(4)  Renginio suinteresuotosios šalys akcentavo Sprendime Nr. 1419/1999/EB nustatyto atrankos proceso problemas ir rekomendavo: stebėti pasiūlymus, ypač siekiant sustiprinti Europos aspektą, skatinti konkurenciją ir naujai apibrėžti atrankos grupės vaidmenį.

(5)  Atsižvelgiant į "Europos kultūros sostinės" svarbą ir poveikį ir siekiant įtraukti nacionalinį aspektą bei sustiprinti Europos aspektą, reikia parengti nacionaliniu ir Europos mastu taikomą įvairiapusį atrankos procesą ir atidžiai jį stebėti bei įvesti konsultacijas.

(6)  Remiantis veiksmo tikslais, parengiamasis etapas yra ypatingai svarbus bendrai renginio sėkmei.

(7)  Siekiant užtikrinti veiksmo pridėtinę vertę Europos lygiu, stebėsenos etapas, kurio metu pirmiausia būtų pasirūpinta kultūrinei programai nustatytų kriterijų vykdymu, ir antra, būtų suteikti ekspertų patarimai ir pagalba, po nominavimo yra būtinas.

(8)  Turėtų būti sudaryta 6 nacionalinių ir 7 Europos ekspertų grupė; visa ši grupė, sudaryta iš 13 ekspertų, ("atrankos grupė") būtų atsakinga už atrankos etapą iki miesto nominavimo; už stebėsenos procesą ir už gairių sostinėms teikimą stebėsenos etapo metu ir iki paties renginio būtų atsakingi tik 7 šios grupės Europos ekspertai (kurie sudarytų "stebėsenos ir patariamąją grupę").

(9)  Siekiant suteikti paramą ir pagalbą ir pareiškėjui, ir nominuotiems miestams, turėtų būti sukurta interneto svetainė tema "Europos kultūros sostinės" (paraiškos, atranka, įgyvendinimas ir naudingos nuorodos), kurią Komisija nuolat tvarkytų ir atnaujintų.

(10)  Svarbu skatinti geros praktikos skleidimą, ypač užtikrinti veiksmų pridėtinę vertę Europos mastu. Todėl buvusių oficialių Europos kultūros sostinių tinklai turėtų būti raginami konstruktyviai dalytis patirtimi ir pažangiausia patirtimi su būsimomis Europos kultūros sostinėmis, visų pirma vykdant mainus parengiamuoju etapu.

(11)  Siekiant veiksmo tikslų ir laikantis kriterijų, o ypač pridėtinės vertės sukūrimo Europos lygiu kriterijaus, labai svarbu apdovanoti programą už kokybę skiriant jai finansavimą.

(12)  Norint užtikrinti, kad kultūros sostinių renginio rezultatai būtų ilgalaikiai, pageidautina šia iniciatyva ir jos sukurtomis struktūromis ir gebėjimais pasinaudoti kaip pagrindu parengti tų miestų ilgalaikę kultūrinės plėtros strategiją.

(13)  Kad Europos kultūrinėse iniciatyvose galėtų dalyvauti ir trečiosios šalys, turėtų būti apsvarstyta galimybė imtis Kultūros mėnesio(5) ar kitos panašios iniciatyvos.

(14)  Šiame sprendime nustatytai nominavimo tvarkai įgyvendinti reikia šešerių metų. Negalima garantuoti, kad šis įgyvendinimo periodas bus taikomas 2011 ir 2012 metais nominuojamoms EKS, nes šis sprendimas įsigalios tik 2007 m. Minėtiems metams taikoma Sprendime Nr. 1419/1999/EB nustatyta nominavimo tvarka.

(15)  Siekiant aiškumo šis sprendimas turėtų panaikinti ir pakeisti Sprendimą Nr. 1419/1999/EB.

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Dalykas

Nustatomas Bendrijos veiksmas "Europos kultūros sostinė", siekiant pabrėžti Europos kultūrų turtingumą ir įvairovę bei jų bendrus bruožus, taip pat skatinti didesnį Europos piliečių tarpusavio pažinimą.

2 straipsnis

Galimybė dalyvauti veiksme

1.  Valstybių narių ir šalių, kurios įstos į Europos Sąjungą po 2006 m. gruodžio 31 d., miestai turi teisę būti paeiliui nominuojami "Europos kultūros sostine" priede nustatyta tvarka.

2.  Vienas kiekvienos valstybės narės miestas nominuojamas pagal priede pateiktą sąrašą.

Minėtame sąraše nustatyta chronologinė tvarka abipusiu atitinkamų valstybių narių susitarimu gali būti pakeista.

3 straipsnis

Paraiškos

1.  Kiekvienoje paraiškoje pateikiama kultūrinė programa, kurioje atskleidžiamas Europos aspektas, ir kuri yra iš esmės pagrįsta kultūriniu bendradarbiavimu pagal Sutarties 151 straipsnyje numatytus tikslus ir veiksmus.

2.  Kultūrinė renginio programa kuriama konkretiems "Europos kultūros sostinės" metams, pagal 4 straipsnyje nustatytus kriterijus pabrėžiant pridėtinę vertę Europos lygiu.

3.  Programa turi būti suderinama su atitinkamos valstybės narės nacionaline kultūros strategija ar politika arba, jei tinkama pagal valstybės narės institucinę struktūrą – su regioninėmis kultūros strategijomis, su sąlyga, kad tokiomis strategijomis ar politika nesiekiama apriboti miestų, kurių kandidatūros gali būti svarstomos pagal šį sprendimą nominuojant kultūros sostines, skaičiaus.

4.  Programa trunka vienerius metus. Tinkamai pagrįstais atvejais nominuoti miestai gali pasirinkti trumpesnį laikotarpį.

Tais pačiais metais nominuotų miestų programos yra susiejamos tarpusavyje.

Miestai į savo programas savo nuožiūra gali įtraukti ir aplinkinį regioną.

4 straipsnis

Paraiškų kriterijai

Kultūrinė programa atitinka šiuos kriterijus, suskirstytus į dvi kategorijas, pavadintas "Europos aspektas" bei "Miestas ir miestiečiai":

5 straipsnis

Paraiškų pateikimas

1.  Kvietimus teikti paraiškas skelbia kiekviena atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip prieš šešis metus iki numatomos renginio pradžios.

Miestams kandidatams į "Europos kultūros sostinės" vardą skirtuose kvietimuose teikti paraiškas nurodomi 4 straipsnyje ir Komisijos interneto svetainėje pateiktose gairėse nustatyti kriterijai.

Pasiūlymo pagal kiekvieną tokį kvietimą teikti paraiškas galutinė pateikimo data yra ne vėliau kaip po dešimties mėnesių nuo kvietimo paskelbimo dienos.

Pagal šiuos kvietimus gautuose pasiūlymuose pateikiamos programų, kurias paraiškas teikiantys miestai ketina įgyvendinti tais metais, planai.

2.  Atitinkama valstybė narė apie pasiūlymus praneša Komisijai.

6 straipsnis

Atrankos grupė

1.  Sudaroma atrankos grupė, kuri vertina kandidatų miestų pasiūlymus ir rekomenduoja, kad vieną atitinkamos valstybės narės miestą iškelti kandidatu.

2.  Atrankos grupę sudaro 13 narių. Septynis narius skiria Europos institucijos: du narius skiria Europos Parlamentas, du – Taryba, du – Komisija ir vieną – Regionų komitetas. Kitus šešis narius skiria atitinkama valstybė narė, pasikonsultavusi su Komisija. Tuomet valstybė narė oficialiai paskiria atrankos grupę. Grupė paskiria pirmininką iš Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ir Regionų komiteto nurodytų asmenų.

3.  Šie atrankos grupės nariai yra nepriklausomi ekspertai, neturintys jokių interesų konfliktų paraiškas pateikusių miestų atžvilgiu ir turintys ilgą patirtį ir kompetenciją kultūros, miestų kultūros plėtros arba "Europos kultūros sostinės" renginio organizavimo srityje.

Septyni Europos institucijų paskirti nariai skiriami trejiems metams. Nukrypstant, pirmaisiais šio sprendimo galiojimo metais du ekspertus skiria Komisija vieneriems metams, du ekspertus – Europos Parlamentas dvejiems metams, du ekspertus – Taryba trejiems metams ir vieną ekspertą – Regionų komitetas trejiems metams.

7 straipsnis

Pirminė atranka

1.  Kiekviena atitinkama valstybė narė sušaukia 6 straipsnyje nustatytą atrankos grupę ne vėliau kaip prieš 5 metus iki numatomos renginio pradžios.

2.  Kiekviena atrankos grupė įvertina miestų, teikusių paraiškas pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas, pasiūlymus pagal 4 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Grupė sutaria dėl trumpojo kandidatų, kuriuos reikia toliau svarstyti, sąrašo ir parengia ataskaitą apie miestų kandidatų pasiūlymus bei rekomendacijas dėl trumpojo kandidatų sąrašo.

Ataskaita pateikiama kompetentingai valstybei narei ir Komisijai. Kiekviena atitinkama valstybė narė, remdamasi atrankos grupės ataskaita, oficialiai patvirtina trumpąjį sąrašą.

8 straipsnis

Galutinė atranka

1.  Į trumpąjį sąrašą įtraukti miestai parengia savo pasiūlymus ir perduoda užpildytą paraišką atitinkamoms valstybėms narėms, kurios paraiškas persiunčia Komisijai.

2.  Kiekviena atitinkama valstybė narė po devynių mėnesių nuo pirminės atrankos susirinkimo sušaukia atitinkamą atrankos grupę galutinei atrankai.

Remdamasi šio veiksmo kriterijais ir pirminės atrankos grupės susirinkime parengtomis rekomendacijomis, grupė vertina į trumpąjį sąrašą įtrauktų miestų pataisytas programas.

Atrankos grupė parengia ataskaitą apie į trumpąjį sąrašą įtrauktų kandidatų programas ir pateikia rekomendaciją dėl vieno miesto kandidatūros iškėlimo tapti "Europos kultūros sostine".

Ataskaitoje išrinktam miestui taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl pažangos ir tobulinimų, kurių reikia siekti iki nurodytų metų, jei miestą Taryba nominuotų "Europos kultūros sostine".

Ataskaita pateikiama atitinkamai valstybei narei ir Komisijai. Taip pat ji paskelbiama Komisijos interneto svetainėje.

9 straipsnis

Nominavimas

1.  Kiekviena atitinkama valstybė narė pasiūlo vieną miestą kandidatą tapti "Europos kultūros sostine" ir praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Regionų komitetui ne vėliau kaip prieš keturis metus iki numatomos renginio pradžios.

Kartu su pasiūlymu dėl kandidatūros pateikiamas atrankos grupės ataskaitomis pagrįstas sprendimo pateisinimas.

Keliant miesto kandidatūrą atsižvelgiama į atrankos grupės pateiktas rekomendacijas.

2.  Europos Parlamentas gali Komisijai persiųsti nuomonę ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo informacijos apie iškeltus kandidatus gavimo iš atitinkamų valstybių narių dienos.

Remdamasi Komisijos rekomendacija, parengta atsižvelgiant į Europos Parlamento nuomonę ir atrankos grupės ataskaitomis pagrįstus pateisinimus, Taryba oficialiai nominuoja atitinkamus miestus tų metų, kuriems jie buvo iškelti kandidatais, "Europos kultūros sostinėmis".

10 straipsnis

Stebėsenos ir patariamoji grupė

1.  Stebėsenos ir patariamoji grupė įkuriama stebėti veiksmo tikslų ir kriterijų įgyvendinimą ir nuo nominavimo iki Europos kultūros sostinės renginio pradžios teikti miestams paramą ir patarimus.

2.  Grupę sudaro septyni Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ir Regionų komiteto paskirti ekspertai, kaip nurodyta 6 straipsnio 2 dalyje. Be to, atitinkama valstybė narė į šią grupę gali skirti stebėtoją.

3.  Atitinkami miestai prieš tris mėnesius iki grupės susitikimų Komisijai pateikia pažangos ataskaitas.

4.  Komisija sušaukia grupę ir atstovus iš atitinkamo miesto. Grupė sušaukiama du kartus: patarti ir įvertinti pasiruošimą renginiui, siekiant padėti miestams parengti kokybišką programą, kurioje būtų stipriai pabrėžiamas Europos aspektas. Pirmasis jos susitikimas vyksta ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki renginio; antrasis – ne vėliau kaip prieš aštuonis mėnesius iki renginio.

5.  Po kiekvieno susitikimo grupė parengia ataskaitą apie pasiruošimo renginiui būklę ir apie priemones, kurių reiktų imtis. Ataskaitose ypatingas dėmesys skiriamas renginio pridėtinei vertei Europos lygiu pagal 4 straipsnyje nustatytus kriterijus ir atrankos bei stebėsenos ir patariamosios grupių ataskaitose pateiktas rekomendacijas.

6.  Ataskaitos pateikiamos Komisijai ir atitinkamiems miestams ir valstybėms narėms. Jos skelbiamos ir Komisijos interneto svetainėje.

11 straipsnis

Apdovanojimas

Remdamasi stebėsenos ir patariamosios grupės po antrojo jos susitikimo likus aštuoniems mėnesiams iki renginio, kaip nurodyta 10 straipsnio 4 dalyje, išleistomis ataskaitomis, Komisija nominuotiems miestams, kurie atitinka 4 straipsnyje nustatytus kriterijus ir yra įvykdę atrankos grupės bei stebėsenos ir patariamosios grupės rekomendacijas, įteikia Melina Mercouri vardo apdovanojimą. Apdovanojimas yra piniginis ir įteikiamas visas ne vėliau kaip iki atitinkamų metų pradžios likus trims mėnesiams.

12 straipsnis

Vertinimas

Komisija kiekvienais metais užtikrina išorinį ir nepriklausomą praėjusių metų "Europos kultūros sostinės" rezultatų vertinimą pagal šiame sprendime nustatytus veiksmo tikslus ir kriterijus.

Po Europos kultūros sostinės renginio iki kitų metų pabaigos Komisija pateikia šio vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui.

13 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1419/1999/EB panaikinamas. Tačiau minėtas sprendimas toliau galios miestams, kurie buvo nominuoti 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. kultūros sostinėmis.

14 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Remiantis Sprendimu Nr. 1419/1999/EB "Europos kultūros sostinėmis" 2010 m. nominuotiems miestams taikomas šio sprendimo 10 straipsnyje nustatytas stebėsenos procesas. Remdamasi šio sprendimo 11 straipsniu Komisija skiria apdovanojimą nominuotiems miestams.

2.  Nukrypstant nuo 3–9 straipsnių, "Europos kultūros sostinėmis" 2011 ir 2012 m. miestai nominuojami vadovaujantis šia sprendimo tvarka:

1)  Valstybių narių miestai nominuojami "Europos kultūros sostinėmis" paeiliui pagal priede pridedamą sąrašą.

2)  Kiekviena valstybė narė paeiliui pateikia vieno ar daugiau miestų kandidatūras Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Regiono komitetui.

3)  Kandidatūros pateikiamos ne vėliau kaip prieš keturis metus iki numatomos renginio pradžios, kartu galima pateikti atitinkamos valstybės narės rekomendaciją.

4)  Komisija kiekvienais metais sudaro atrankos grupę, kuri, vadovaudamasi šio veiksmo tikslais ir apibūdinimu, paskelbia ataskaitą apie svarstytą kandidatūrą ar kandidatūras.

5)  Atrankos grupę sudaro septyni žymūs nepriklausomi asmenys, kurie yra kultūros specialistai, ir iš kurių du skiria Europos Parlamentas, du – Taryba, du – Komisija ir vieną – Regionų komitetas.

6)  Atrankos grupė savo ataskaitą pateikia Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai.

7)  Europos Parlamentas gali siųsti Komisijai nuomonę dėl kandidatūros ar kandidatūrų ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams po ataskaitos gavimo.

8)  Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, parengta atsižvelgiant į Europos Parlamento nuomonę ir atrankos grupės ataskaitą, oficialiai nominuoja atitinkamą miestą tų metų, kuriems jis buvo iškeltas kandidatu, "Europos kultūros sostine".

3.  Nukrypstant nuo 4 straipsnio, 2010, 2011 ir 2012 m. kultūros sostinėms taikomi Sprendimo Nr. 1419/1999/EB 3 straipsnyje ir II priede nustatyti kriterijai, nebent atitinkamas miestas nuspręstų savo programai taikyti 4 straipsnyje nustatytus kriterijus.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d., išskyrus jo 5 straipsnį, kuris taikomas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Teisės į "Europos kultūros sostinės" nominaciją tvarka(6)

(1) Dar neskelbta OL. (2) 2005 m. lapkričio 17 d. nuomonė (dar neskelbta OL). (3) 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 166, 1999 7 1, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 649/2005/EB (OL L 117, 2005 5 4, p. 20) (5) 1990 m. gegužės 18 d. Kultūros ministrų susitikimo Taryboje išvados dėl galimybės ateityje dalyvauti Europos kultūros miesto rinkimuose ir dėl specialaus Europos kultūros mėnesio renginio (OL C 162, 1990 7 3, p. 1). (6) 2005 m. teisę į Europos kultūros sostinės nominaciją turėjo Airija, o 2006 m. – Graikija. (7) Pagal Sprendimo Nr. 1419/1999/EB sąlygas, 2007 m. Europos kultūros sotine buvo nominuotas Rumunijos miestas Sibiu. (8) Bulgarija 2019 m. Europos kultūros sostinės renginyje dalyvaus, jei iki to laiko bus įstojusi į ES.

Europos Parlamento rezoliucija dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, ribojančių laisvą darbuotojų judėjimą ES darbo rinkose (2006/2036(INI))

P6_TA(2006)0129 A6-0069/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 2 straipsnio pirmąją įtrauką,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 3 straipsnio 1 dalies c punktą bei 12 ir 39 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 15 ES valstybių narių ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos bei Slovakijos Respublikos, 2003 m. balandžio 16 d. pasirašytą stojimo sutartį (Stojimo sutartis)(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 8 d. Komisijos komunikatą, pavadintą "Stojimo sutartyje nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo ataskaita (2004 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. laikotarpis)" (KOM(2006)0048),

–   atsižvelgdamas į Europos profesinių sąjungų konfederacijos vykdomojo komiteto 2005 m. gruodžio 5–6 d. priimtą rezoliuciją "Laisvo darbuotojų judėjimo išsiplėtusioje Europos Sąjungoje link",

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0069/2006),

A.   kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių EB sutarties laisvių ir senųjų 15 ES bei naujųjų valstybių narių solidarumo išraiška; kadangi laisvas asmenų judėjimas yra teisė, tačiau jis neturi sukelti masinio darbuotojų ir kitų asmenų judėjimo,

B.   kadangi Stojimo sutartyje yra numatyta trijų etapų pereinamojo laikotarpio nuostatos įvedimo galimybė (2 + 3 + 2 metai),

C.   kadangi 12 iš 15 ES valstybių narių nuo 2004 m. gegužės mėnesio patvirtino nuostatas, ribojančias aštuonių naujųjų valstybių narių darbuotojų judėjimo laisvę, ir, atsakydamos, trys naujosios valstybės narės ją taip pat apribojo; kadangi Vokietija ir Austrija pasinaudojo galimybe apriboti paslaugų teikimo laisvę tam tikrose srityse, kurios susijusios su pereinamojo laikotarpio nuostatomis dėl darbuotojų judėjimo laisvės,

D.   kadangi status quo sąlyga numato, kad, jei senoji valstybė narė pereinamojo laikotarpio metu pagal nacionalinę teisę reglamentuoja patekimą į jos darbo rinką, naujųjų valstybės narių piliečiams neturi būti taikomi didesni apribojimai nei tie, kurie buvo taikomi Stojimo sutarties pasirašymo dieną; kadangi ši taisyklė yra taikoma patekimui į darbo rinką, numatytam nacionaliniuose teisės aktuose ir dvišaliuose susitarimuose,

E.   kadangi ši status quo sąlyga taip pat nustato, kad 15 ES valstybių narių privalo laikytis pirmenybės taisyklės(2), pagal kurią, jei darbas yra siūlomas ne 15 ES valstybių piliečiams, tai naujų valstybių narių piliečiai turi pirmenybę prieš trečiųjų šalių piliečius,

F.   kadangi egzistuoja globaliniai iššūkiai, kurių ES negali išvengti, ypač tokių ekonomikų kaip Kinijos ir Pietryčių Azijos augimas, gyventojų senėjimas Europoje, kuris gali privesti prie socialinės apsaugos sistemų finansavimo griūties; kadangi dėl šios priežasties ES būtina pagerinti savo konkurencingumą bei sukurti daugiau darbo vietų, o tai reikalauja padidinti mobilumą išsiplėtusioje ES,

G.   kadangi būtent Lisabonos augimo ir užimtumo strategija (2005–2008 m.) pabrėžia būtinybę įgyvendinti politiką, kuri skatintų profesinį ir geografinį mobilumą, ir kadangi Užimtumo gairių 20 gairėje(3) reikalaujama panaikinti darbuotojų mobilumo kliūtis visoje ES pagal Sutartis, siekiant pagerinti darbo rinkos lankstumą,

H.   kadangi 2006 metai buvo paskelbti Europos darbuotojų mobilumo metais,

I.   kadangi 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso(4) nustatomas teisinis pagrindas suteikti galimybę asmenims, teisėtai ilgesnį laiką gyvenusiems valstybėje narėje, gauti ilgalaikį leidimą gyventi, kuris tam tikromis aplinkybėmis suteiktų galimybę ilgalaikiams gyventojams dirbti ir kitoje valstybėje narėje,

J.   kadangi pagal Direktyvą 2003/109/EB ilgalaikiai gyventojai iš trečiųjų valstybių, kai kuriais atvejais, naudojasi labiau privilegijuoto statuso suteikiamomis teisėmis gyventi ir patekti į 15 ES valstybių narių darbo rinką nei aštuonių naujųjų valstybių narių piliečiai; pabrėžia, kad solidarumas su darbuotojais iš trečiųjų šalių neturi diskriminuoti darbuotojų iš naujųjų valstybių narių,

K.   kadangi, vadovaujantis pirmenybės taisykle, numatyta Stojimo sutartyje, tuo atveju, kai trečiosios valstybės piliečiui yra siūlomas bet koks darbas, 15 ES valstybių narių turi užtikrinti pirmenybę naujųjų valstybių narių piliečiams; ir kadangi būtina kuo greičiau detaliai paaiškinti pirmenybės taisyklės taikymo procedūros taisykles,

L.   kadangi Komisijos 2005 m. gruodžio 21 d. komunikate dėl teisėtos migracijos politikos plano (KOM(2005)0669) deklaruojama, kad padėtį valstybių narių darbo rinkose apibūdina struktūrinė įtampa, kuri reiškiasi tiek dideliu nedarbu, tiek ir didžiuliu darbo jėgos trūkumu vienu metu; kadangi siekiant pašalinti šią įtampą, būtina imtis priemonių, užtikrinančių didesnį lankstumą, saugumą, mobilumą ir didesnį rinkų prisitaikomumą,

M.   kadangi dėl struktūrinių įtampų, kurias patiria Europos ekonomika, iš dalies sunkiai įmanoma patenkinti kai kurių sektorių darbo jėgos poreikius vien tik remiantis nacionaline darbo rinka,

N.   kadangi migracija iš naujųjų valstybių narių daro teigiamą įtaką valstybių narių, atvėrusių savo darbo rinkas, ekonomikai, nes ji pagerina įmonių konkurencingumą, sumažina nelegalų darbą, prisideda prie ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo ir sukuria didesnes mokestines įplaukas į priimančių šalių biudžetus,

O.   kadangi reikia atsižvelgti ne tik į teigiamus darbo rinkos atvėrimo padarinius 15 ES valstybėse narėse, bet reikėtų ištirti ir teigimus bei neigiamus ekonominės migracijos padarinius naujosioms valstybėms narėms,

P.   kadangi tai, jog darbuotojai iš naujųjų valstybių narių, kaip ir anksčiau, daugumoje 15 ES valstybių narių negauna galimybės legaliai įsidarbinti, dar labiau paskatino nelegalų darbą, šešėlinę ekonomiką ir darbuotojų išnaudojimą,

Q.   kadangi migracija ES yra labai jautri politinė tema ir todėl būtina tinkamai informuoti Europos Sąjungos piliečius apie laisvo darbuotojų judėjimo ES principus bei praktinius ir praktinius padarinius,

R.   kadangi dėl nepakankamo duomenų apie migraciją Bendrijos viduje standartizavimo šiuo metu nėra tinkamų statistikos priemonių, kurios leistų Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms stebėti pagrindines išsiplėtusios ES darbo rinkų tendencijas bei skirtingas sąlygas,

S.   kadangi fragmentiški statistiniai duomenys, kuriuos surinko valstybės narės, rodo, kad migracijos srautas tarp 15 ES valstybių narių yra gerokai mažesnis nei srautas iš naujųjų valstybių narių, tiek kalbant apie absoliučius skaičius, tiek ir apie duomenis pagal darbingo amžiaus piliečių skaičių; kadangi migracija iš naujųjų valstybių narių nedaro didesnio spaudimo 15 ES valstybių narių darbo rinkoms,

T.   kadangi valstybių narių statistiniai duomenys taip pat rodo, jog migracija iš trečiųjų šalių gerokai viršija migracijos srautus ES viduje, t. y. 15 ES valstybių narių bei visoje išsiplėtusioje ES,

U.   kadangi, siekiant įgyti piliečių palankumą 15 ES valstybių narių darbo rinkų atvėrimui, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi EB ir nacionalinės darbo teisės ir ji būtų griežtai taikoma,

V.   kadangi atitinkamų valstybių narių sprendimas panaikinti pereinamojo laikotarpio apribojimus reikštų aiškų Rytų ir Vakarų Europos piliečių, kurie dėl nepateisinamų priežasčių daugelį dešimtmečių buvo atskirti, solidarumo ženklą,

W.   kadangi kiekviena iš 15 ES valstybių narių iki 2006 m. gegužės 1 d. turės oficialiai informuoti Komisiją apie savo ketinimą išlaikyti ribojančias nuostatas papildomam trejų metų laikotarpiui,

X.   kadangi socialiniai partneriai, ypač Europos profesinių sąjungų konfederacija ir Europos pramonininkų ir darbdavių konfederacijų sąjunga, yra vienareikšmiškai pasisakę už kuo greitesnį pereinamojo laikotarpio apribojimų panaikinimą,

1.   ragina valstybes nares panaikinti galiojančias pereinamojo laikotarpio nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių, kurios pasirinko darbo rinkų atvėrimą be apribojimų, darbo rinkose nepastebima įtampos bei atsižvelgiant į tai, kad nuogąstavimai dėl didelio migracijos srauto nepasitvirtino;

2.   siūlo toms valstybėms narėms, kurios renkasi galimybę pratęsti pereinamųjų priemonių taikymo laikotarpį, priimti sprendimą vadovaujantis išsamia pavojaus, kurį kelia kiekviena konkreti valstybė narė jų darbo rinkai, analize;

3.   pabrėžia, kad pereinamieji laikotarpiai yra svarbus nelegalų darbą ir tariamą savarankišką darbą skatinantis veiksnys bei vis labiau, o kai kuriuose regionuose ypatingai, darys spaudimą nustatant atlyginimus ir skatins nesąžiningas darbo sąlygas bei atvykusių darbuotojų diskriminavimą ir išnaudojimą;

4.   ragina valstybes nares garantuoti status quo sąlygos ir pirmenybės taisyklės taikymą, taip, kad esant laisvai darbo vietai naujųjų valstybių narių piliečiai turėtų pirmenybę prieš trečiųjų valstybių piliečius;

5.   ragina Komisiją nedelsiant pradėti EB sutarties 226 straipsnyje numatytą procedūrą dėl įsipareigojimų nevykdymo prieš kiekvieną valstybę narę, kuri nesilaiko EB sutarties 12, 39 ar 42 straipsniuose numatytų įsipareigojimų ar Stojimo sutarties status quo sąlygos;

6.   apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės taiko įstatymus arba administracines priemones, kurios galėtų būti vertinamos kaip labiau ribojančios darbuotojų iš naujųjų valstybių narių judėjimo laisvę nei nuostatos, galiojusios pasirašius Stojimo sutartį; daro išvadą, kad šie apribojimai, taikomi naujųjų valstybių narių piliečiams, siekiantiems patekti į 15 ES valstybių narių darbo rinkas, viršija pagal pereinamojo laikotarpio susitarimus leidžiamus apribojimus;

7.   apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse iki šiol galioja teisės aktų nuostatos ir administracinės priemonės, kurios gali būti laikomos diskriminuojančiomis darbuotojus;

8.   prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad būtų tinkamai taikoma darbo teisė, siekiant garantuoti vienodą požiūrį į visus ES darbuotojus, teisingą konkurenciją tarp įmonių bei užkirsti kelią socialiniam dempingui; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad darbuotojai migrantai žinotų savo teises ir pareigas, ypač nuostatas, draudžiančias diskriminaciją pagal EB Sutarties 13 straipsnį;

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendintos esamos Bendrijos teisės nuostatos, darbo teisės normos ir ypač 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(5) nuostatos, jei reikia, atitinkamai stiprinant administracinį bendradarbiavimą;

10.   ragina Komisiją stiprinti tarptautinį Europos Sąjungos valstybių narių darbo priežiūros tarnybų bendradarbiavimą ir ištirti galimybę sukurti europinį šių tarnybų bendradarbiavimo tinklą (socialinį Europolą);

11.   ragina Komisiją, valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus kompetentingus viešojo ir (arba) privataus sektorių veikėjus nustatyti teisingą ir skaidrią tvarką, kuri leistų naujųjų valstybių narių piliečiams įsidarbinti tinkamomis profesinėmis, sveikatai palankiomis ir saugiomis sąlygomis;

12.   prašo Komisijos ir Tarybos vėliausiai iki 2009 m. sausio mėn. parengti standartizuotus statistikos duomenis apie migraciją Bendrijos viduje, sukurti sistemingos darbuotojų migracijos ES viduje stebėsenos sistemą ir suteikti šiems veiksmams finansuoti reikalingas lėšas;

13.   prašo Komisijos, Tarybos ir valstybių narių pradėti viešosios nuomonės informavimo kampaniją, siekiant geriau informuoti piliečius apie laisvo darbuotojų judėjimo ES principus ir padarinius bei užkirsti kelią ir kovoti su diskriminacija dėl pilietybės, rasės bei kitomis diskriminacijos formomis, draudžiamomis pagal EB Sutarties 13 straipsnį;

14.   prašo 15 ES valstybių narių, prieš priimant sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo laisvam darbuotojų iš naujų valstybių narių, judėjimui pabaigos ar jo pratęsimo, pradėti atitinkamą konsultavimąsi su socialiniais partneriais, kaip reikalauja nacionaliniai papročiai ir praktika;

15.   ragina valstybes nares, kurios planuoja pratęsti pereinamojo laikotarpio nuostatas, jau kito etapo metu sukurti sąlygas, kad šios pereinamojo laikotarpio nuostatos nebūtų pratęstos laikotarpiui po 2009 m.;

16.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, stojančiųjų valstybių ir šalių kandidačių parlamentams.

(1) OL L 236, 2003 9 23, p. 17. (2) Stojimo akto 24 straipsnyje nurodytas sąrašas – Čekijos Respublika, žr. V priedo 14 dalį; Estijos Respublika, žr. VI priedo 14 dalį; Latvijos Respublika, žr. VII priedo 14 dalį; Lietuvos Respublika, žr. IX priedo 14 dalį; Vengrijos Respublika, žr. X priedo 14 dalį; Lenkijos Respublika, žr. XII priedo 14 dalį; Slovėnijos Respublika, žr. XIII priedo 14 dalį; Slovakijos Respublika, žr. XIV priedo 14 dalį. (3) 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2005/600/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 205, 2005 8 6, p. 21). (4) OL L 16, 2004 1 23, p. 44. (5) OL L 18, 1997 1 21, p. 1.