Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaita" (COM(2004)0083),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Laisvosios profesijos – didesnių reformų galimybė. Konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaita" (COM(2005)0405),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 6, 43, 45, 49 ir 81 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. sausio 18 d. savo rezoliuciją dėl notarų profesijos padėties ir organizavimo dvylikoje Bendrijos valstybių narių(1),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 5 d. savo rezoliuciją dėl tam tikrų laisvųjų profesijų atstovų, ypač teisininkų, užmokesčio ir privalomų tarifų skalės, ir dėl ypatingo laisvųjų profesijų atstovų vaidmens ir padėties modernioje visuomenėje(2),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. savo rezoliuciją dėl laisvųjų profesijų rinkos reguliavimo ir konkurencijos taisyklių(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23 d. savo rezoliuciją dėl teisinių profesijų ir bendrojo intereso, susijusio su teisinių sistemų veikimu(4),

–   atsižvelgdamas į 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvą 77/249/EEB, skirtą padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas(5),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/5/EB, skirtą padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija(6),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/8/EB, numatančią teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą, nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles(7),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(8),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikciją, susijusią su konkurencijos teise ir laisve teikti paslaugas, visų pirma su nacionalinėmis nuostatomis dėl minimalių atlyginimų,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje(9),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. sausio mėn. Komisijos užsakymu Pažangiųjų tyrimų instituto (angl. IHS) atliktą tyrimą "Ekonominis reguliavimo laisvųjų profesijų srityje poveikis skirtingose valstybėse narėse",

‐   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0272/2006),

A.   kadangi 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje Europos Vadovų Taryba patvirtino reformų programą, kuria siekiama iki 2010 m. paversti ES konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje žinių ekonomika, kuriai būtų būdingas tvarus ekonomikos augimas, vis daugiau ir geresnių darbo vietų, didesnė socialinė sanglauda ir pagarba aplinkai (Lisabonos darbotvarkė),

B.   kadangi 2004 m. lapkričio mėn. aukšto lygio grupės, kuriai pirmininkavo Wimas Kokas, ataskaitoje "Susiduriant su iššūkiu: Lisabonos strategija augimo ir užimtumo klausimais" buvo pabrėžta visų rinkų liberalizavimo svarba ir būtinybė panaikinti bereikalingą reguliavimą, siekiant stiprinti konkurenciją,

C.   kadangi 2005 m. kovo mėn. vertinimo įpusėjus Lisabonos strategijos laikotarpiui ataskaitoje Europos Vadovų Taryba nustatė, kad strategiją būtina atgaivinti ir orientuoti į augimą bei užimtumą; kadangi valstybės narės buvo įpareigotos pateikti savo nacionalines reformų programas, skirtas skatinti augimą ir užimtumą,

D.   kadangi paslaugų sektoriui, kuris yra svarbiausia ES augimo varomoji jėga, tenka svarbus vaidmuo didinant Europos ekonomikos konkurencingumą,

E.   kadangi laisvosios profesijos, kurios yra svarbus Europos ekonomikos sektorius, turi būti įtrauktos į vykdomas reformas,

F.   kadangi laikantis subsidiarumo principo valstybės narės sprendžia, ar jos nori tiesiogiai nacionalinėmis taisyklėmis reglamentuoti profesijas, ar leisti profesinėms institucijoms vykdyti savireguliavimą,

G.   kadangi Komisija jau daugelį metų su valstybėmis narėmis ir profesinėmis organizacijomis palaiko dialogą, kuriuo siekiama panaikinti konkurencines kliūtis, o tai paskatino imtis reguliavimo panaikinimo priemonių ir naujų pastangų vykdyti reformas,

H.   kadangi vadovaujantis subsidiarumo principu valstybėms narėms ir jose esančioms laisvųjų profesijų atstovų profesinėms organizacijoms tenka svarbus vaidmuo vykdant reformas,

I.   kadangi į šį procesą turi būti proporcingai įtrauktos profesinės organizacijos, kitos profesinės institucijos, vartotojų ir naudotojų organizacijos ir visos suinteresuotos šalys,

J.   kadangi nevienodas informacijos kiekis, turimas klientų ir laisvųjų profesijų atstovų, bei tai, kad tam tikros teikiamos paslaugos gali būti laikomos viešosiomis gėrybėmis ir kad laisvųjų profesijų veiklos vykdymas gali būti susijęs su išorės veiksnių poveikiu, pateisina ypatingą reguliavimą,

K.   kadangi 2002–2003 m. Komisijos užsakytas kritinis padėties vertinimas laisvųjų profesijų srityje daugiau nebeatspindi esamos reguliavimo padėties atskirose valstybėse narėse ir apsunkina reformų pastangų vertinimą,

L.   kadangi Komisija nenurodė, kokio poveikio naujoms darbo vietoms ir papildomam augimui tikisi, vykstant sistemingai, konkurencijai palankiai laisvųjų profesijų sektoriaus reformai,

M.   kadangi aiškių ir moksliškai pagrįstų tikslų ir kriterijų nustatymas gali sustiprinti visų reformos dalyvių įsitikinimą, kad vykdyti reformas būtina,

N.   kadangi esminis reformos aspektas turėtų būti siekis užtikrinti platesnę ir lengvesnę prieigą vartotojams ir tuo pat metu – minėtųjų paslaugų kokybę ir veiksmingumą,

O.   kadangi vis dar esama esminių skirtumų tarp to, kiek sugebėta atverti įvairių profesinių kategorijų rinką,

P.   kadangi Direktyvoje 2005/36/EB nustatomos taisyklės, kuriomis vadovaudamosi valstybės narės savo teritorijoje kontroliuoja prieigą prie reguliuojamų profesinių paslaugų arba jų teikimą priklausomai nuo turimų profesinių kvalifikacijų,

1.   pritaria Komisijos, valstybių narių ir laisvųjų profesijų atstovų profesinių organizacijų dialogui, skirtam panaikinti konkurencijos kliūtis, kurios yra nepagrįstos ar trukdo tenkinti visuotinius interesus, taip pat panaikinti vartotojų bei pačių paslaugų teikėjų interesų neatitinkančias taisykles;

2.   ragina visus reformos proceso dalyvius toliau konstruktyviai vykdyti reformą;

3.   pripažįsta teisę nustatyti taisykles, pagrįstas tradicijų, geografinės ir demografinės padėties ypatumais; pabrėžia, kad reikia rinktis tokias taisykles, kurios kuo mažiau riboja konkurenciją, ir kad būtina skatinti esminius esamų sistemų reformos procesus siekiant padėti įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus;

4.   skatina valstybes nares išsamiai išnagrinėti praktinę reformų patirtį, kurią kitos valstybės narės įgijo laisvųjų profesijų srityje, siekiant, kad valstybės narės gautų kuo daugiau naudos, pačios vykdydamos reformas;

5.   mano, kad tai, jog privaloma fiksuoti arba nustatyti minimalius tarifus ir tai, kad draudžiama derėtis dėl užmokesčio atsižvelgiant į pasiektą rezultatą, galėtų pakenkti piliečiams teikiamos paslaugos kokybei ir konkurencijai; ragina valstybes nares pašalinti šias kliūtis ir, sukūrus visų suinteresuotų šalių konsultavimosi mechanizmą, taikyti mažiau ribojančias ir geriau nediskriminavimo, būtinybės bei proporcingumo principus atitinkančias priemones;

6.   ragina Komisiją užtikrinti, kad laisvųjų profesijų sektoriuje būtų deramai laikomasi Sutarties nuostatų dėl konkurencijos ir vidaus rinkos apsaugos;

7.   mano, kad veiksmingas ir skaidrus laisvųjų profesijų atstovų savireguliavimas ar reguliavimas, kai iš anksto įvertinamos priemonių, kurių imtasi, pasekmės ir kontroliuojami bei, reikalui esant, koreguojami padariniai, yra tinkama priemonė siekiant, kad būtų įgyvendinti Lisabonos strategijos reikalavimai; mano, kad valstybės narės turėtų kontroliuoti savireguliavimo mastą šalyje ir neleisti, kad jis pažeistų vartotojų interesus arba trukdytų siekti visuotinių interesų;

8.   ragina valstybes nares užtikrinti laisvųjų profesijų atstovų prieinamumą ir mobilumą, taip pat užtikrinti, kad būtų lengviau pradėti profesinę veiklą po universiteto ir antrosios pakopos studijų;

9.   mano, kad, siekiant stiprinti smulkaus ir vidutinio verslo struktūras bei laisvųjų profesijų gebėjimą kurti naujoves, būtina panaikinti kooperavimosi galimybių apribojimus ir sudaryti sąlygas lengviau įsisteigti įvairias paslaugas teikiantiems teikėjams;

10.   mano, kad svarbu plėtoti etikos normas ir stiprinti vartotojų apsaugą laisvųjų profesijų srityje, ir pritaria tam, kad laisvųjų profesijų atstovai, susitarę su visomis suinteresuotomis šalimis, priimtų elgesio kodeksus;

11.   pritaria tam, kad galima, kiek tai įmanoma, atsisakyti išimčių reklamos srityje ir būtina apriboti tolesnį šių išimčių taikymą, paliekant galioti pagrįstus apribojimus; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atskira reklamos tvarka turėtų būti taikoma tik tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais ir kad mažinant reguliavimą turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas laisvųjų profesijų atstovams pasinaudojant reklama informuoti vartotojus apie siūlomas paslaugas, savo profesinę kvalifikaciją, specializaciją ir siūlomų paslaugų pobūdį bei kainą;

12.   ragina Komisiją išdėstyti, kokio poveikio naujų darbo vietų kūrimui ir papildomam augimui galima tikėtis, vykdant sistemingą konkurencijai palankią šio sektoriaus reformą;

13.   ragina Komisiją atidžiau išnagrinėti skirtumus, susijusius su tuo, kiek kiekvienoje valstybėje narėje atverta įvairių profesinių kategorijų rinka, ir numatomą poveikį visiškai panaikinus nereikalingas konkurencines kliūtis, taip pat numatomą poveikį nedidelius išteklius turintiems arba tik tam tikrus regionus apimantiems laisvųjų profesijų sektoriams;

14.   ragina Komisiją išplėsti savo analizę, susijusią su reguliavimu užtikrinamos apsaugos skirstymu pagal skirtingas vartotojų grupes taip, kad būtų atlikti tikslesni mažų ir vidutinių įmonių tyrimai ir būtų aptartas bei nuodugniau išnagrinėtas klausimas, jog viešojo sektoriaus profesinių paslaugų paklausa nėra vienalytė, o kyla iš daugelio mažų subjektų, kurie veikia nepriklausomai ir skirtingu intensyvumu;

15.   atkreipia dėmesį į tai, kad, skirstant reguliavimu užtikrinamą apsaugą pagal atskiras vartotojų grupes, neatsižvelgiama į reguliavimo teisėtumą, nes, besiverčiant laisvosiomis profesijomis, galimas išorės veiksnių poveikis ir tam tikros teikiamos paslaugos gali būti laikomos viešosiomis vertybėmis;

16.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 44, 1994 2 14, p. 36. (2) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 364. (3) OL C 91 E, 2004 4 15, p. 126. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0108. (5) OL L 78, 1977 3 26, p. 17. (6) OL L 77, 1998 3 14, p. 36. (7) OL L 26, 2003 1 31, p. 41. (8) OL L 255, 2005 9 30, p. 22. (9) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.