Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės(1), 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl bendros partnerystės ir santykių tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos strategijos(2) ir 2002 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Mercosur(3),

–   atsižvelgdamas į keturiuose Europos Sąjungos (ES) bei Lotynų Amerikos ir Karibų šalių (LAK) valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimuose, iki šiol vykusiuose Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28 ir 29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17 ir 18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28 ir 29 d.) ir Vienoje (2006 m. gegužės 11, 12 ir 13 d), priimtas deklaracijas,

–   atsižvelgdamas į Liuksemburgo deklaraciją, priimtą per Rio grupės ir Europos Sąjungos XII ministrų susitikimą, vykusį Liuksemburge 2005 m. gegužės 27 d.,

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos strateginį komunikatą Europos Tarybai ir Europos Parlamentui dėl glaudesnės Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystės (COM(2005)0636), parengtą laukiant IV ES ir LAK (Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono) (LAK) aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio Vienoje 2006 m. gegužės 11 ir 13 d.,

–   atsižvelgdamas į Vienos deklaraciją, priimtą per IV ES ir LAK aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį Vienoje 2006 m. gegužės 11 ir 13 d.,

–   atsižvelgdamas į XVII tarpparlamentinės Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos konferencijos, vykusios Limoje 2005 m. birželio 14–16 d., baigiamąjį aktą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto ataskaitą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A6-0302/2006),

A.   atsižvelgdamas į susirūpinimą dėl pažangos stokos dabartinėse derybose su Mercosur šalimis (toliau – Mercosur) dėl asociacijos proceso ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos derybose,

B.   kadangi ES ir Mercosur yra tvirtai įsitikinę, kad regioninė integracija yra jų šalių ekonominės ir socialinės plėtros pagrindas ir pagrindinė demokratijos stiprinimo, skurdo ir nelygybės mažinimo bei abiejų regionų svarbos pasauliniu lygiu didinimo priemonė,

C.   kadangi ES ir Mercosur tvirtai pritaria daugiašalei laisvos ir sąžiningos prekybos sistemai, kuria skatinami mainai ir prisidedama prie ilgalaikės plėtros bei veiksmingo visiems naudingos globalizacijos valdymo,

D.   kadangi ES ir Mercosur yra varančiosios PPO Dohos raundo derybų jėgos kadangi jos pritaria įsipareigojimui 2006 m. sėkmingai užbaigti pradėtas Dohos derybas ir pasiekti ambicingų ir subalansuotų rezultatų visose derybų srityse, kuris buvo priimtas Honkonge vykusioje PPO ministrų konferencijoje,

E.   kadangi Derybų dėl taisyklių grupė 2006 m. liepos 10 d. priėmė naują PPO skaidrumo priemonę, taikomą visiems regioninės prekybos susitarimams, kad šie galėtų tapti pasaulinės prekybos plėtotės pagrindu,

F.   kadangi ES ir Mercosur asociacijos sutarties sudarymas yra labai svarbus siekiant, atsižvelgiant į specialius kultūrinius ir istorinius ryšius, įsipareigoti kartu skatinti ir stiprinti bendras vertybes, pvz., pagarbą žmogaus teisėms, demokratiją, socialinę ir ekonominę sanglaudą, taiką ir stabilumą, pasitelkus strateginę abiejų regionų – ES ir Lotynų Amerikos – partnerystę,

G.   kadangi ekonominių ir prekybinių santykių tarp ES bei Mercosur stiprinimas ir tobulinimas, remiantis asociacijos susitarimu, atitinkančiu PPO daugiašališkumo principus, gali sudaryti sąlygas dviejų vienas kitą papildančių procesų abipusiam stiprinimui,

H.   kadangi sėkmingai baigtos Dohos derybos bei ES ir Mercosur laisvosios prekybos zona yra svarbūs veiksniai siekiant iš tikrųjų atverti rinką, pagerinti daugiašalius standartus ir taip stimuliuoti ekonomikos augimą, plėtrą ir užimtumo lygio augimą visame pasaulyje bei veiksmingai prisidėti prie besivystančių šalių integracijos į pasaulio ekonomiką,

I.   kadangi ES ir Meksikos, ES ir Čilės sudaryti ir sėkmingai įgyvendinti asociacijos susitarimai rodo regioninių ES ir Lotynų Amerikos santykių, grindžiamų asociacijos susitarimais, kuriuose numatytos laisvosios prekybos zonos, strateginę svarbą ir ekonominę, politinę ir socialinę naudą,

J.   kadangi laisvosios prekybos zonos (LPZ) įkūrimo su Mercosur klausimas yra svarbiausias prioritetinis tikslas, atsižvelgiant į tai, kad randasi naujų prekybinių interesų, ypač Azijoje,

K.   kadangi ES ir Mercosur tikslai skiriasi nuo derybų dėl Amerikos laisvosios prekybos zonos (FTAA) tikslų tuo, kad siūloma sudaryti pasaulinę strateginę asociaciją, kuri apimtų daugiau nei vien prekybinius aspektus,

L.   kadangi artėjantis Venesuelos prisijungimas prie Mercosur reikš esminį pokytį būsimame asociacijos susitarime, ypač energetikos rinkos atžvilgiu,

M.   kadangi sudarytas ES ir Mercosur asociacijos susitarimas turi prisidėti prie ekonomikos augimo bei skurdo mažinimo ir taip padėti siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, susijusių su skurdo mažinimu, lygiateisiškumo principais grindžiamu turto perskirstymu, stabilių ir kokybiškų darbo vietų kūrimu ir socialiai atskirtų grupių socialiniu integravimu, įgyvendinimo,

N.   kadangi ES yra pagrindinis Mercosur investuotojas bei prekybos partneris ir į tai, kad nuo 2000 m. subalansuota šių regionų prekybos padėtis palaipsniui peraugo į perviršį, kuris 2004 m. siekė 10 000 milijonų eurų, Mercosur požiūriu,

O.   kadangi Mercosur šiuo metu yra ES bendrosios lengvatų sistemos, taikomos mažas pajamas turinčioms šalims, naudos gavėja,

P.   kadangi Europos Sąjunga ir Mercosur asociacijos ir platesnio pasaulinio masto valdymo kontekste turėtų susitarti skatinti tarptautinius ir daugiašalius prekybos, socialinės ir aplinkos srities standartus,

Q.   kadangi visų PPO valstybių narių, ypač G-20, kuriame dalyvauja Mercosur narės, ir G-90, įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą PPO yra teigiamas ir reikalingas,

1.   pabrėžia, kad asociacijos sutarties su Mercosur, kuria bus sukurta didžiausia pasaulio tarpregioninė laisvosios prekybos zona, sudarymas yra prioritetinis ES strateginis tikslas ES išorės santykių požiūriu tarptautiniame kontekste, kuriam būdinga padidėjusi tarpusavio priklausomybė, ekonomikos augimas, naujų ekonominių jėgų atsiradimas bei didėjantis pasaulinio masto valstybių sienas peržengiančių iššūkių, kaip antai saugumas, pasaulinis ekonomikos valdymas, aplinkosauga ir skurdo mažinimas, skaičius;

2.   primena, kad ES privalo kuo greičiau sudaryti su Mercosur asociacijos susitarimą, kuris būtų galutinis, ambicingas, tinkamas ir pagrįstas trimis pagrindiniais aspektais: politiniu ir instituciniu skyriumi, sustiprinančiu demokratinį dialogą ir politinį bendradarbiavimą, bendradarbiavimo skyriumi, skatinančiu tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, ir prekybos skyriumi, sukuriančiu pažangią laisvosios prekybos zoną, kuri apims didelę sektorių įvairovę, pradedant abipusiu prekių ir paslaugų prekybos liberalizavimu, baigiant klausimais, susijusiais su investicijomis, viešaisiais pirkimais, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, bendradarbiavimu konkurencijos ir prekybos apsaugos priemonių srityse, prekybos palengvinimu ir privalomu ginčų sprendimo mechanizmu;

3.   apgailestauja dėl to, kad aukščiausiojo lygio susitikime Vienoje nebuvo numatyti plautas užmojo įgaliojimai atnaujinti ir užbaigti ES ir Mercosur derybas; todėl pabrėžia poreikį skatinti visa apimantį, veiksmingą bei skaidrų derybų procesą ir reikalauja, kad aukščiausiu lygiu būtų prisiimtas didesnis politinis įsipareigojimas ir duodamas stipresnis postūmis bei kad būtų sudarytas galutinis grafikas, sudarantis sąlygas kuo greičiau užbaigti derybas;

4.   mano, kad ES ir Mercosur asociacijos susitarimo sudarymas bus itin stiprus postūmis įkurti Europos, Lotynų Amerikos ir Amerikos bendrosios tarpregioninės partnerystės zoną, kurią sukurti Parlamentas pasiūlė savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje;

5.   nurodo, kad prekyba ir derybos dėl išplėstos LPZ, kurios apimtų daugelį svarbių klausimų, yra ne tik veiksmingas ekonomikos augimo variklis, bet ir efektyvus būdas pasiekti didesnę tarpusavio priklausomybę ir glaudesnį bendradarbiavimą visais lygmenimis;

6.   džiaugiasi, kad Komisijos komunikate dėl glaudesnės Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystės regioninė integracija išlieka pagrindinis prioritetinis paramos Lotynų Amerikos vystymuisi aspektas; siekiant, kad nebūtų pakenkta regioninės integracijos procesams, reikalauja, kad pakeisti dialogo mechanizmai nepakenktų bendrai vizijai, kuri reikalinga siekiant regioninės integracijos, ypač Mercosur;

7.   pabrėžia svarbą, kurią integracijos proceso stiprinimui galėtų turėti ateinančio Mercosur socialinių reikalų aukščiausio lygio susitikimo, kuris įvyks 2006 m. gruodžio mėn. ir kuris suteiks galimybę skirtingiems socialinės visuomenės sluoksniams dalyvauti svarstant socialinę darbotvarkę, institucionalizavimas; ragina Komisiją pritarti šiai naujai integracijos iniciatyvai ir stiprinti būsimo asociacijos susitarimo socialinį aspektą;

ES interesai laisvosios prekybos su Mercosur zonoje

8.   primena, kad Mercosur yra didelį augimo ir prekybos plėtros potencialą turintis regionas, kuriame gyvena 45 proc. Lotynų Amerikos gyventojų ir kuris yra didžiausia Lotynų Amerikos rinka, sudaranti 45 proc. Lotynų Amerikos BVP; pabrėžia, kad nuo šiol ES ir Mercosur laisvosios prekybos zona, tapsianti didžiausia pasaulyje tarpregionine laisvosios prekybos zona, atvers didžiules prekybos ir ekonominio augimo galimybes ir padidins abiejų rinkų tarptautinį konkurencingumą;

9.   pabrėžia, kad pirmaujančios ES kaip pagrindinio Mercosur prekybos ir investavimo partnerio pozicijos būtų stiprinamos ir tarpžemyninė integracija būtų didinama sukuriant ES ir Mercosur LPZ, taigi ragina ją galutinai įsteigti, atsižvelgiant į žemyninę integracijos galimybę, siūlomą Amerikos laisvosios prekybos zonos (FTAA) iniciatyva; atkreipia dėmesį į tai, kad Mercosur plėtra ir atsivėrimas Azijos, Pietų Afrikos arba Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos rinkoms yra bendras geopolitinis abiejų žemynų interesas;

10.   atkreipia dėmesį į tai, kad kitaip nei visoje Lotynų Amerikoje, kur iš JAV importuojama triskart daugiau nei iš ES, Mercosur ES importo kvota yra apie 25 proc., o Jungtinių Amerikos Valstijų – apie 20 proc.;

11.   mano, kad ES ir Mercosur laisvosios prekybos zona daug prisidėtų siekiant sustiprinti Mercosur kaip bendrą rinką, muitų sąjungą, pasaulinio integracijos procesą ir pavyzdį kitiems integracijos procesams Lotynų Amerikoje;

Susitarimo nesudarymo nuostoliai

12.   pabrėžia, kad ES ir Mercosur laisvosios prekybos zonos sukūrimo poveikio tyrimai, kuriuos atliko Paryžiaus politikos studijų instituto Mercosur centras - Mercosur ES verslo forumo (MEBF) užsakymu, susitarimo nesudarymo nuostolius įvertino mažiausiai 3,7 milijardų eurų per metus prekybos produktais srityje ir daugiau nei 5 milijardais eurų, jeigu įtraukiamos investicijos ir paslaugos;

Derybos su Mercosur dėl laisvosios prekybos zonos
Principai, svarba ir santykis su Dohos derybomis

13.   dar kartą pabrėžia būtinybę pasiekti vieną ir nedalomą prekybos susitarimą, kuris viršytų atitinkamus įsipareigojimus PPO ir kuriame, neišskiriant nė vieno sektoriaus, stengiantis užtikrinti kuo mažesnius apribojimus būtų atsižvelgta į ypatingą tam tikrų produktų jautrumą;

14.   apgailestauja dėl to, kad, nepaisant to, jog Parlamentas rekomenduoja atskirti susitarimo su Mercosur derybas nuo PPO Dohos derybų, dėl derybų su Mercosur vėlavimo jų grafikas tapo priklausomas nuo Dohos derybų eigos ir baigties; mano, kad abu procesai nėra nesuderinami, o vienas kitą papildo;

15.   pabrėžia, kad laisvosios prekybos zona su Mercosur, lygiai kaip ir PPO Dohos derybų pabaiga, neturi būti skirta išimtiniam siekiui baigti derybas dėl žemės ūkio klausimų ir mano, kad derybose būtina aptarti visas sritis ir pažanga turi būti daroma lygiagrečiai visose srityse, siekiant plataus užmojo tikslų, pvz., prekybos, paslaugų teikimo, investicijų, viešųjų pirkimų ir prekybos kliūčių šalinimo srityse;

16.   mano, kad ES ir Mercosur, kaip privilegijuoti prekybos partneriai, turėtų glaudžiau bendradarbiauti daugiašalėse prekybos derybose, ypač PPO, nes jos dažnai turi bendrų interesų, susijusių su tolimesne pasaulinės prekybos liberalizacija;

Ypatingas ir diferencinis traktavimas

17.   mano, kad derybos galės pasistūmėti į priekį tik tada, jei bus remiamasi racionaliu bendru kriterijumi dėl atitinkamų nuolaidų vertės, ir nurodo, kad todėl būtina pripažinti "dalinio abipusiškumo" ir "ypatingo ir diferencinio traktavimo" principus, atsižvelgiant į abiejų regionų išsivystymo lygį ir sektorių konkurencingumą, o ne taikant bendras arba absoliutines sąlygas, kurios toli gražu neatitiktų konkrečios kiekvienos rinkos tikrovės;

Žemės ūkis

18.   prisimena, kad Komisija nurodė, jog Mercosur pateiktas pasiūlymas dėl žemės ūkio yra pats ambicingiausias iš kada nors dvišalėse derybose pateiktų pasiūlymų ir kad ES yra pagrindinis žemės ūkio produkcijos iš Mercosur importuotojas; žemės ūkio produkcijos importas 2005 m. sudarė 48 proc. viso importo iš šio regiono; mano, kad atsižvelgiant į tai, ES turi teisę tikėtis tokių pačių ambicingų pasiūlymų iš savo partnerių Mercosur;

19.   prisimena, kad dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos 2003 m. ES itin sumažino nacionalines subsidijas, kurios neskatino prekybos, ir prašė kitus prekybos partnerius šiuo klausimu prisiimti konkrečius įsipareigojimus Dohos derybų kontekste;

20.   atkreipia dėmesį, kaip į Mercosur požiūriu labai svarbų klausimą, į svarbų Europos Sąjungos Dohos derybose pateiktą pasiūlymą iki 2013 m. atsisakyti savo eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos ir tvirtina, kad ir kitos PPO narės turėtų imtis panašių veiksmų eksporto kreditų, valstybinių prekybos įmonių ir maisto pagalbos srityse; vis dėlto nurodo, kad panaši pažanga dar turi būti padaryta tarptautinės paramos ir rinkos atvėrimo srityse;

21.   mano, kad ES lankstumas atsakant į Mercosur pageidavimus atverti savo rinkas jo žemės ūkio produkcijai turi būti suderintas su kituose sektoriuose padaryta pažanga – rinkos atvėrimu ne žemės ūkio produkcijai (NAMA) ir paslaugoms, taip pat kitais žemės ūkio klausimais: susitarimais dėl vynų ir likerių produkcijos, veiksminga geografinių nuorodų apsauga, nepagrįstų priemonių naudojimo prekybos apsaugoje atsisakymu bei sanitarinių, fitosanitarinių ir gyvūnų gerovės standartų taikymu;

22.   ragina Komisiją būti budriai mūsų Mercosur partnerių reikalavimų gauti lengvatinę prieigą prie Bendrijos bioetanolio rinkos, pateiktų per ES ir Mercosur dvišales derybas, atžvilgiu;

23.   pritaria Komisijos ketinimui prekybos deryboms su etanolį gaminančiomis šalimis taikyti subalansuotą požiūrį ir išlaikyti biodegalų importo į Europos Sąjungą sąlygas, derinti Europos pramonės ir Europos Sąjungos prekybos partnerių interesus, taip pat Bendrijos politikos krypčių tikslus, ypač dėl energetinės priklausomybės nuo užsienio mažinimo;

NAMA (prieiga prie ne žemės ūkio produktų rinkos)

24.   reikalauja, kad derybose dėl NAMA būtų pasiekta plataus užmojo ir subalansuotų rezultatų, kurie užtikrintų naujas ir realias galimybes patekti į rinką visose prekybos srityse, parodant reikalingą lankstumą sudarant muitų tarifų panaikinimo grafiką; be to, tuo būdu bus išlaikyta ir plečiama tvari su žuvininkyste susijusi veikla;

25.   dėl to atkreipia dėmesį į žuvininkystės pramonei ir jos gaminamiems produktams, pvz., konservuotam tunui, ES teikiamą reikšmę;

Paslaugos

26.   pabrėžia, kad plataus užmojo ir labai išsamus susitarimas atneštų Mercosur ir ES, kurios paslaugų sektorius sudaro didžiąją BVP dalį, didžiulį pelną, kuris turėtų įtakos ir įsipareigojimams liberalizuoti rinkos sektorius, įskaitant "4 metodą", ir teisiniam aiškumui bei paslaugų teikimo numatomumui;

27.   mano, kad dvišalės prekybos santykiai sparčiausiai vystosi paslaugų sektoriuje, kuriame Mercosur narės lėtai, bet užtikrintai atsigauna po ekonominės krizės, kurios ateityje būtų galima išvengti, naudojantis tvariu ekonominiu šių dviejų prekybos blokų bendradarbiavimu;

28.   ypač pabrėžia būtinybę siekti realios pažangos iki šiol prisiimtų ir vykdomų liberalizavimo įsipareigojimų požiūriu ir būtinybę turėti aiškią bei stabilią reguliavimo sistemą, taikomą laisvam kapitalo judėjimui ir ypač finansinėms paslaugoms, taip pat veiklai, susijusiai su telekomunikacijomis, jūrų ir oro transportu;

29.   atkreipia dėmesį į nuolat augantį turizmo pramonės vaidmenį Mercosur šalių ekonomikai ir pabrėžia turizmo tarp šių dviejų regionų skatinimo svarbą;

Investicijos

30.   atkreipia dėmesį į tai, kad Europos investicijos buvo nukreiptos į paslaugas, turinčias pagrindinę reikšmę Mercosur ekonomikos augimui, ir į ilgalaikę perspektyvą turinčius gamybos sektorius kaip užimtumo ir gerovės didinimo šaltinį;

31.   pabrėžia būtinybę derėtis dėl investicijų skyriaus, kuris užtikrintų aiškią ir stabilią reguliavimo sistemą, taikomą užsienio investicijų skatinimui ir apsaugai be tautinio diskriminavimo, ir suteikiančią būtiną teisinį saugumą investicinių susitarimų įgyvendinimui;

32.   pabrėžia, kad investicijos turi būti papildytos infrastruktūra, kuri yra ekonominio vystymosi variklis;

33.   atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sumažinti kliūtis ūkio subjektams ir paskatinti šių regionų prekybos ir investicijų mainus, labai svarbu konsoliduoti ir sustiprinti Mercosur, pirmiausia užbaigiant muitų sąjungos ir bendros rinkos kūrimą, įskaitant bendros užsienio prekybos politikos parengimą ir veiksmingo laisvo importuotų prekių judėjimo užtikrinimą;

34.   atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant padidinti prekybos srautą, reikia imtis ryžtingų priemonių siekiant toliau derinti apskaitos ir audito standartus;

35.   atkreipia dėmesį į tai, kad įsiskolinimo ir kredito klausimas tebėra viena iš pagrindinių kliūčių siekiant viešojo administravimo racionalizavimo ir ekonomikos pažangos Mercosur ir kad tai turėtų tapti esminiu dviejų regionų bendradarbiavimo klausimu;

36.   pažymi, kad dažniausiai viena didžiausių kliūčių Europos investicijoms yra finansinis silpnumas, susijęs su Pietų Amerikos valiutų įvairove ir silpnumu ir ypač didelė jų priklausomybė nuo dolerio; ragina plačiau pripažinti eurą ir daugiau naudoti šią valiutą mokant už importuojamas ir eksportuojamas prekes;

Viešieji pirkimai

37.   pabrėžia, kad, kadangi nė viena Mercosur narė nėra PPO daugiašalės sutarties dėl viešųjų pirkimų narė, susitarimas dėl viešųjų pirkimų yra būtina sąlyga pasiekti saugesnę, lengviau numatomą, skaidrią aplinką, kurioje rinkos dalyviai nebūtų diskriminuojami;

Intelektinė nuosavybė

38.   reikalauja, kad ES ir Mercosur prekybos susitarimas būtų svarbesnis už PPO susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių su prekyba susijusių aspektų (TRIPS+); vis dėlto pareiškia, kad joks TRIPS+ susitarimas neturi užkirsti kelio sveikatos apsaugos priemonėms, kurios pagal TRIPS prieinamos PPO narėms, nes tai apribotų galimybę besivystančiose šalyse prieinama kaina įsigyti vaistų;

Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės

39.   mano, kad įtraukus į susitarimą skyrių dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių būtų galima išvengti, kad jos nebūtų panaudotos kaip netiesioginės protekcionizmo priemonės ir tokiu būdu pagerinti patekimo į atitinkamas rinkas sąlygas;

Kitos prekybos kliūtys

40.   atkreipia dėmesį į tai, kad dviejų regionų standartų ir sertifikavimo sistemų suderinimas sudarys geresnes abišalio patekimo į rinkas sąlygas, ypač prekybos pramonės produktais srityje;

41.   rekomenduoja, kad plačiau ir glaudžiau bendradarbiautų atitinkamos standartizavimo, akreditavimo, sertifikavimo ir metrologijos įstaigos ir kad ES teiktų specialią techninę paramą, skirtą šios srities pajėgumams Mercosur gerinti ir kiek galima daugiau skatinti skirtingas Mercosur šalis suderinti šiuos techninius aspektus;

Konfliktų sprendimas

42.   nurodo, kad susitarime turi būti įtvirtinta ginčų sprendimo priemonė, kuri būtų privaloma sprendžiant konfliktus, iškilusius bet kuriame LPZ regione;

ES ir Mercosur bendradarbiavimas

43.   atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol ES yra didžiausias paramos Mercosur teikėjas ir kad ji vienintelė parengė bendradarbiavimo strategiją, skirtą regiono integracijai stiprinti;

44.   atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su regioniniu bendradarbiavimu Mercosur valstybės narės gauna naudos iš dvišalio bendradarbiavimo su ES ir yra pagrindinės gavėjos Europos investicijų banko paskolų ir paramos pagal horizontalias bendradarbiavimo programas Lotynų Amerikai: @LIS, ALBAN, AL-INVEST, URB-AL, ALURE ir ALFA;

45.   atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Mercosur bendradarbiavimo strategija yra paremta bendromis vertybėmis – demokratijos gynimu, pagarba teisinės valstybės principams, pagrindinių teisių ir laisvių apsauga ir dviejų regionų solidarumu; pabrėžia, kad dviejų regionų geostrateginės svarbos ekonominiai ryšiai padės skleisti šias bendrąsias vertybes visame pasaulyje ir skatins daugiašalį bendradarbiavimą kaip vienintelį būdą spręsti saugumo, politinio stabilumo ir ekonomikos plėtros iššūkius, su kuriais susiduria tarptautinė bendrija;

46.   mano, kad dabartiniame susitarime dėl bendradarbiavimo politinis dialogas yra sustiprintas konkretesnėmis priemonėmis ir yra pabrėžiama būtinybė gerbti žmogaus teises ir gerą valdymą, bet tvirtina, kad vis dar būtina užtikrinti, kad skyrius apie bendradarbiavimą būtų veiksmingas mažinant skurdą ir būtų susijęs su kitomis ES vystymosi politikos priemonėmis Lotynų Amerikoje; pabrėžia būtinybę išlaikyti prekybos ir vystymosi pusiausvyrą galutiniame susitarime, kad skyriai dėl prekybos neprieštarautų skyriams dėl vystymosi;

47.   pabrėžia, kad geras valdymas, žmogaus teisės ir demokratija yra esminės Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendro pareiškimo "Europos konsensusas"(4) dalys ir kad reikalingos tolesnės pastangos norint išspręsti prasto valdymo prekybos ir viešosiose tarnybose problemas;

48.   pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad į susitarimą būtų įtrauktas standartinis straipsnis dėl žmogaus teisių;

49.   ragina Komisiją padidinti naujosios regioninio bendradarbiavimo su Mercosur strategijos finansinius išteklius 2007–2013 m. laikotarpiui, kad būtų galima ryžtingai spręsti daugelį klausimų, pvz., susijusių su Mercosur institucionalizavimu ir jo svarbos didinimu, greitu bei veiksmingu asociacijos susitarimo įgyvendinimu, ypač muitų sąjungos ir bendrosios rinkos sukūrimo požiūriu ir aktyvesniu pilietinės visuomenės dalyvavimu, siekiant padidinti abišalį supratimą ir bendradarbiavimo matomumą;

50.   atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip apibrėžta "Europos konsensuse dėl vystymosi", ES, remdamasi savo patirtimi ir išimtine kompetencija prekybos srityje, duoda didesnės naudos teikdama šalims partnerėms paramą, kad šios įtrauktų prekybą į savo nacionalinę vystymosi strategiją ir remtų regioninį bendradarbiavimą;

51.   ragina Komisiją parengti abiejų regionų įmonėms (visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms), jų darbuotojams ir atstovams skirtas veiklos paramos priemones, susijusias su ekonominiais ir socialiniais ES ir Mercosur ryšiais;

52.   mano, jog labai svarbu, kad Mercosur gautų naudos iš bendradarbiavimo ir vystomosios paramos, kurią skiriant teikiama pirmenybė kovai su skurdu ir nelygybe, kartu neužmirštant labai svarbaus ekonominio bendradarbiavimo vaidmens siekiant, kad būtų įgyvendinti vystymosi tikslai ir teisingiau paskirstytas turtas, bei padėti Mercosur šalims vystyti konkurencingą ekonomiką ir integruotis į daugiašalę prekybos sistemą;

53.   atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to asociacijos susitarimo su Mercosur bendradarbiavimo skyriumi ir naujoji vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemone turi skatinamas ir palengvinamas bendradarbiavimas su Mercosur šalimis naudojantis plataus užmojo priemonėmis, skirtomis palengvinti ir paskatinti prekybą ir investicijas, teikti paramą privačiajam sektoriui ir mažoms įmonėms, geriau panaudoti mokslo ir technikos potencialą, tobulinti institucinę ir ekonominę sistema, saugoti aplinką ir užmegzti ryšiams tarp įmonių ir nevyriausybinių organizacijų;

Aplinka

54.   atkreipia dėmesį į tai, kad bendradarbiaujant su Mercosur turi būti skatinamas pagrindinių tarptautinių aplinkos srities susitarimų, ypač Klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo ir Biologinės įvairovės konvencijos, taikymas;

55.   tvirtai pritaria tam, kad siekiant užtikrinti aplinkos išsaugojimą Mercosur šalyse, ypač kreipiant dėmesį į Amazonės miškus, reikalingas ir bendradarbiavimas, ir ekonominės priemonės; pabrėžia, kad žemės ūkio plėtra Mercosur šalyse taip pat turi rūpėti ES bendradarbiavimui, ir kad turėtų būti skatinama sąžininga prekyba ir ekologiškų produktų gamyba, pvz., nustatant tam tikrą ES sąžiningos prekybos tarifą ir (arba) tarifą ekologiškiems žemės ūkio produktams;

Energetika

56.   mano, kad ES ir Mercosur asociacijos susitarimo dalyje, susijusioje su bendradarbiavimu, turi būti išdėstytos glaudesnio regioninio bendradarbiavimo energetikos sektoriuje gairės, ypač atsižvelgiant į būsimą Venesuelos prisijungimą, siekiant skatinti saugų ir efektyvų energijos naudojimą bei padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą;

Informacijos ir ryšių technologijos

57.   rekomenduoja, sutikdamas su Komisijos informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktoriaus pasiūlymu, kad turėtų būti suintensyvintas bendradarbiavimas su Mercosur informacijos ir ryšių technologijos srityje, kuri turi didelį potencialą stiprinant abiejų regionų konkurencingumą ir socialinę sanglaudą;

Kitos bendradarbiavimo sritys

58.   pabrėžia esminių darbo standartų ir tinkamų darbo vietų svarbą Mercosur vystymuisi; todėl tvirtina, kad į susitarimą turi būti įtraukta speciali darbotvarkė dėl tinkamų darbo vietų, atitinkančių Mercosur valstybių narių poreikius, ir ES įsipareigojimas suteikti būtiną pagalbą šiai darbotvarkei įgyvendinti;

59.   pažymi Europos profesinių sąjungų konfederacijos sukurto ES ir Mercosur darbo forumo ir pagrindinių Mercosur profesinių organizacijų svarbą siekiant socialinių bei su darbu susijusių tikslų ir pabrėžia poreikį skatinti sukurti dialogą tarp Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto ir Mercosur konsultacinio ekonominių ir socialinių reikalų forumo, siekiant sustiprinti abiejų regionų konsultacinių organų institucinį bendradarbiavimą ir socialinių veikėjų dalyvavimą integracijos procese;

60.   mano, kad susitarime turėtų būti numatytas ne tik kovos su narkotikais represinis aspektas, bet ir pagalbos teikimas ūkininkams, kad jie galėtų imtis naujos alternatyvios gamybos;

61.   supranta, kad atsižvelgiant į nelegalią migraciją turi būti numatyti ne tik readmisijos susitarimai, bet svarbu atkreipti dėmesį ir į tarptautinės bendruomenės neseniai iškeltą mintį apie migracijos ir vystymosi sąryšį;

62.   mano, kad įsigaliojus susitarimui taip pat turėtų būti skatinamas trišalis ir dvišalis regionų bendradarbiavimas, ypač su Karibų jūros regiono šalimis, ir politika, kuria Mercosur šalyse būtų siekiama sudaryti "pietų ir pietų" susitarimus;

63.   primena, kad priėmęs pirmiau minėtą 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją Parlamentas ragino įsteigti abiejų regionų solidarumo fondą ir kad savo raginimą jis kartojo keletą kartų, paskutinį – savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje;

64.   mano, kad toks fondas būtų naudinga dvišalio regionų bendradarbiavimo, kuris duotų naudos ir ES bei Mercosur šalių ryšiams, priemonė, padėtų konkrečiai įgyvendinti ES įsipareigojimą padidinti ir geriau valdyti išorės bendradarbiavimo paramą bei kovoti su skurdu; jį pasitelkus ES bendradarbiavimo priemones būtų galima sutelkti į esminius klausimus, pvz., socialinę sanglaudą ir regioninę integraciją;

Parlamento vaidmuo

65.   ragina Mercosur sėkmingai baigti pasirengimą būsimo Mercosur parlamento, kurį sudarytų skirtingų nacionalinių parlamentų atstovai, sudarymui; mano, kad tarpparlamentinės delegacijos, kurią sudarytų Mercosur parlamento ir Europos Parlamento nariai, įsteigimas galėtų paskatinti aktyvesnį Europos Parlamento dalyvavimą vedant šias derybas; be to, pabrėžia, kad ši delegacija galėtų sustiprinti ES ir Mercosur ryšius ir paskatintų integracijos procesą užtikrinant būtiną pilietinės visuomenės, kuriai atstovautų, inter alia, abiejų regionų socialiniai partneriai, ūkio subjektai ir socialiniai veikėjai, dalyvavimą, o tai suteiktų šiam procesui didesnį teisėtumą; atsižvelgdamas į tai, reiškia pritarimą Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos, kurią sudarytų Europos Parlamento ir šiame integracijos procese dalyvaujančių Lotynų Amerikos šalių parlamentų nariai, sukūrimui;

66.   mano, kad visos Europos institucijos privalo suvienyti savo pastangas norint pasiekti patenkinamų rezultatų derybose su Mercosur, todėl prašo Tarybos ir Komisijos su juo pasitarti ir jį tinkamai bei tiksliai informuoti apie ES strategiją derybose su Mercosur, taip pat prašo Komisijos, kad kiekvieno derybų etapo pabaigoje ar po kiekvieno susitikimo aukšto rango derybininkas, laikydamasis visų galiojančių konfidencialumo reikalavimų, atsiųstų Parlamentui rezultatų komentarą;

o
o   o

67.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei laikinai Mercosur pirmininkaujančiai šaliai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0155. (2) OL C 140 E, 2002 6 13, p. 569. (3) OL C 273 E, 2003 11 14, p. 293. (4) OL C 46, 2006 2 24, p. 1.