Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 152 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl krūties vėžio susirgimų(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo dėl Bendrijos ir valstybių narių masto priemonių, susijusių su krūtų implantais(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl genų BRCA1 ir BRCA2 ("krūties vėžio genų") užpatentavimo(4),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją dėl vėžinių susirgimų atpažinimo ankstyvoje stadijoje(5),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio mėn. Komisijos Europos masto gairių kokybės užtikrinimui tikrinant ir diagnozuojant krūties vėžio susirgimus ketvirtą leidimą(6),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 17-19 d. Tarptautinėje vėžinių susirgimų agentūroje (IARC) Lione vykusį IARC vėžinių susirgimų kontrolės forumo, susidedančio iš nacionalinių vėžinių susirgimų tyrimų institutų vadovų, susitikimą

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 17 d. Europos Parlamente vykusį seminarą dėl Europos masto gairių krūties susirgimų priežiūroje poreikio,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi krūties vėžys yra dažniausiai pasitaikantis vėžinis susirgimas moterų tarpe, o per metus ES krūties vėžiu suserga apie 275 000 moterų(7),

B.   kadangi vis daugiau jaunesnio amžiaus moterų suserga krūties vėžiu, o 35 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų yra jaunesnės nei 55 metai ir kadangi 12 proc. krūties vėžio susirgimų tenka moterims, jaunesnėms nei 45 metai(8),

C.   kadangi krūties vėžys 35 - 59 metų moterų tarpe yra labiausiai paplitusi mirties priežastis(9), o kasmet Europos Sąjungoje nuo krūties vėžio miršta 88 000 moterų(10),

D.   kadangi krūties vėžys yra antras pagal dažnumą vėžinis susirgimas, vyrai taip pat suserga krūties vėžiu, o Europos Sąjungoje kasmet nuo krūties vėžio miršta apie 1000 vyrų(11),

E.   kadangi jaunos krūties vėžiu susirgusios moterys ypač nukenčia nuo pakartotinės integracijos darbo rinkoje ir finansinio saugumo trūkumo problemų bei susiduria su gana specifinėmis problemomis, tokiomis kaip nevaisingumas po gydymo hormonais arba susirgimo diagnozavimas nėštumo metu,

F.   kadangi mirtingumas krūties vėžio atveju dvidešimt penkiose ES valstybėse narėse Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis yra virš 50 proc., o krūties pašalinimo atvejai valstybėse narėse, net ir ankstyvos stadijos atveju, įvyksta net iki 60 proc. atvejų(12),

G.   kadangi krūties vėžio susirgimų priežastys privalo būti visapusiškai tiriamos, o ypač tiriami kenksmingų chemikalų ir kenksmingo aplinkos poveikio, mitybos, gyvenimo būdo ir genetinių faktorių bei jų tarpusavio sąveikos poveikis,

H.   kadangi mamografiniai tyrimai, pasak PSO, galėtų sumažinti mirštamumą nuo krūties vėžio 50 – 69 metų moterų tarpe iki 35 proc., o naujausi tyrimai šiuo klausimu rodo, kad mirštamumą galėtų sumažinti ir 40 – 49 metų moterų mamografiniai tyrimai(13),

I.   kadangi ES masto gairės dėl mamografinių tyrimų pirmą kartą buvo pristatytos 1992 m., tačiau iki šiol mamografiniai tyrimai visoje šalies teritorijoje siūlomi tik vienuolikoje Europos Sąjungos valstybių narių (Belgijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje ir Jungtinėje Karalystėje),

J.   kadangi net pirmiau paminėtose valstybėse narėse, kuriose tyrimai atliekami visoje šalies teritorijoje, jie dažnai atliekami nesilaikant ES masto gairių dėl visų gyventojų tyrimo, taip pat neatitinka daugelio kitų kokybės kriterijų, o ES masto gairės naujosiose valstybėse narėse yra vargiai žinomos,

K.   kadangi vadovaujantis ES masto gairėse nurodomais aukšto lygio standartais visoje šalies teritorijoje veikiančių tarpdisciplininių krūties tyrimų vienetų veikimas kol kas yra užtikrintas tik vienoje valstybėje narėje (Jungtinėje Karalystėje), tačiau net ir joje ne visapusiškai,

L.   kadangi kokybiška krūties vėžinių susirgimų prevencijos sistema vidutinės ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu padėtų sveikatos sistemai sutaupyti nemažai lėšų, nes galima būtų išvengti nereikalingų tyrimų ir gydymo, būtų laiku atpažįstamos mamokarcinomos ir todėl reikėtų mažiau brangiai kainuojančių operacijų bei paskesnio gydymo,

M.   kadangi pirmiau minėtų Europos masto gairių ketvirtajame leidime (2006 m.) rekomenduojamos dvi krūties susirgimų priežiūroje besispecializuojančios slaugės vienam krūties tyrimų vienetui(14), tačiau šiai profesijai iki šiol nėra numatyta jokių bendrai pripažįstamų mokymo programų,

N.   kadangi ES masto gairėse skatinama viso medicininio personalo specializacija yra būtina kokybiškam susirgimo atpažinimui ankstyvoje stadijoje ir gydymui, o atitinkami tobulinimo pasiūlymai ES valstybėse narėse galėtų būti skatinami Europos socialiniais fondais, o šalyse kandidatėse – pasiruošimo narystei fondais,

O.   kadangi Europos regioninės plėtros fondai (ERPF) naujose valstybėse narėse gali būti naudojami sveikatos infrastruktūrų kūrimui, o tuo pačiu - ir mamografijos tyrimų įgyvendinimui bei specializuotų krūties tyrimų vienetų steigimui, o šalyse kandidatėse tai galima atlikti iš pasiruošimo narystei fondų,

P.   kadangi Lisabonos strategijoje iki 2010 m. siekiama 60 proc. moterų užimtumo lygio, o naujausi tyrimai rodo, kad penktadalis vėžiu sirgusių ligonių (abiejų lyčių) nesugrįžta į savo profesinę veiklą, nors yra tinkami dirbti(15), o moterys, kurios grįžta dirbti, dažnai susiduria su atlyginimo sumažinimu(16),

1.   ragina Europos Komisiją skubiai pateikti pirmiau minėtoje 2003 m. birželio 5 d. rezoliucijoje prašomą pažangos pranešimą 2006 metams apie valstybių narių vykdytas priemones mirštamumui nuo krūties vėžio sumažinti;

2.   ragina Komisiją, vadovaujantis pirmiau minėta 2003 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija, pranešimą apie vėžio atpažinimui ankstyvoje stadijoje skirtos programos įgyvendinimą pateikti 2007 m.;

3.   pakartotinai pareiškia savo raginimą valstybėms narėms visoje šalies teritorijoje atlikinėti mamografinius tyrimus visoms 50 – 69 metų moterims, siūlant ES masto gaires atitinkantį mamografinį tyrimą kas dvejus metus ir taip siekiant žymiai sumažinti mirštamumą nuo krūties vėžio;

4.   tikisi iš valstybių narių efektyvesnės informavimo apie mamografinių tyrimų svarbą politikos, padidinsiančios jų priimtinumą moterų tarpe ir tyrimuose dalyvaujančių moterų skaičių;

5.   ragina Komisiją remti tyrimus, tiriančius sąlygas, kuriomis mamografiniai tyrimai galėtų būti naudingi ir vyresnėms nei 69 metai moterims;

6.   ragina valstybes nares iki 2016 m. užtikrinti visą šalies teritoriją apimančių tarpdisciplininių krūties tyrimų vienetų egzistavimą, kaip reikalaujama ES masto gairėse, nes gydymas juose žymiai padidina išgyvenimo galimybes bei gyvenimo kokybę, ir ragina Komisiją kas dvejus metus pateikti pažangos pranešimą;

7.   ragina Komisiją pateikti atnaujintus ir patikimus duomenis apie krūties vėžiu sergančių moterų padėtį ir atkreipti dėmesį į nacionalinių vėžinių susirgimų registrų poreikį visose valstybėse narėse;

8.   primygtinai ragina užtikrinti Europos vėžinių susirgimų tinklo finansavimą, siekiant užbaigti ES masto gaires dėl krūties susirgimų priežiūroje besispecializuojančių slaugių paruošimo bei krūties susirgimų vienetų sertifikavimo protokolo vadovaujantis Komisijos jau nustatytais principais ir procedūromis, kurie dar turi būti patikrinti dėl suderinamumo;

9.   ragina labiau remti krūties vėžio susirgimų prevencijos tyrimus, įtraukiant kenksmingų cheminių medžiagų ir aplinkos, mitybos, gyvenimo būdo ir genetinių faktorių bei jų tarpusavio sąveikos poveikį ir ragina toliau tirti ryšį tarp krūties vėžio ir potencialių rizikos faktorių, tokių kaip tabakas, alkoholis ir hormonai;

10.   ragina Komisiją užtikrinti finansinę paramą krauju paremtų testų (biomarkerių testų) tobulinimui Septintosios mokslinių tyrimų pagrindų programos kontekste;

11.   tikisi, kad Komisija skatins pašalinių veiksnių neturinčios terapijos metodų tobulinimą ir išsamų priežasčių tyrimą Septintosios mokslinių tyrimų pagrindų programos kontekste bei prisidės prie nepriklausomų mokslinių tyrimų krūties vėžinių susirgimų srityje;

12.   ragina Komisiją Septintosios mokslinių tyrimų pagrindų programos kontekste toliau tirti įprastinės mamografijos formų techninius bei fizikinius aspektus ir jos alternatyvas, tokias kaip skaitmeninė mamografija;

13.   ragina Komisiją parengti naują krūties vėžiu sergančių ligonių bei chroniškomis ligomis sergančių asmenų teisių darbo vietoje apsaugos chartiją, siekiant paskatinti bendroves sudaryti sąlygas ligoniams gydymo metu toliau dirbti, o pasibaigus gydymui reintegruotis į darbo rinką;

14.   ragina valstybes nares įsteigti informacijos ir patariamuosius centrus dėl krūties vėžio paveldimumo ir ragina Komisiją kas dvejus metus pateikti pažangos pranešimą apie tai;

15.   ragina valstybes nares ypatingą dėmesį atkreipti į krūties vėžiu sergančių jaunų moterų problemas, parengiant specifinę informaciją;

16.   ragina Komisiją atkreipti naujų valstybių narių ir šalių kandidačių dėmesį į tai, kad ERPF, o taip pat pasiruošimo narystei fondai galėtų būti panaudojami sveikatos apsaugos infrastruktūros kūrimui;

17.   ragina valstybes nares pasinaudoti galimybe tobulinti medicinos personalą pasinaudojant Europos socialiniais fondais ir vadovaujantis ES masto gairėmis;

18.   ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens pasauliniu mastu bendradarbiaujant kovoje prieš krūties vėžį, dalyvaujant ir kitiems tarptautiniams partneriams (PSO, IARC, IAEA ir kt.), o ES masto gaires skleisti ir už Europos ribų;

19.   ragina Komisiją ES masto gaires teikti ne tik popieriniame pavidale, bet ir sudaryti galimybę su jomis susipažinti bei jas pasiimti iš interneto;

20.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 364 2000 12 18, p. 1. (2) OL C 68 E, 2004 3 18, p. 611. (3) OL C 43 E, 2004 2 19, p. 363. (4) OL C 87 E, 2002 4 11, p. 265. (5) OL L 327, 2003 12 16, p. 34. (6) ISBN 92-79-01258-4. (7) P. Boyle ir kt. (2005 m.), Vėžys ir vėžinių susirgimų paplitimas Europoje, 2004 m., Onkologijos metraščiai, 16: 481-488. (8) J. Ferlay ir kiti (2004 m.), Vėžinių susirgimų dažnumas, mirtingumas ir paplitimas visame pasaulyje, IARC CancerBase Nr. 5, 2.0 versija, IARCPress, Lionas, (GLOBOCAN, 2002 m.). (9) EUROSTAT, mirties priežastys pagal regionus (100 000 gyventojų, 3 metų vidurkis, moterys). (10) P. Boyle ir kiti (2005 m.), Vėžys ir vėžinių susirgimų paplitimas Europoje, 2004 m., Onkologijos metraščiai, 16: 481-488. (11) EUROSTAT, mirties priežastys - bendri skaičiai (metiniai duomenys, vyrai). (12) J. Jassem ir kiti (2004 m. kovo mėn.), "Chirurginiai ankstyvos stadijos krūties vėžio gydymo metodai", Tarptautinė vėžio tyrimų grupė (ICCG), Karališkasis koledžas, Londonas. (13) IARC vėžinių susirgimų prevencijos vadovas, 7 t., Krūties vėžio tyrimai (2002 m.). (14) ISBN 92-79-01258-4, p. 349. (15) Laetita Malavolti ir kiti (2006 m. gegužės mėn.), "Vėžiu sirgusių ligonių profesinė situacija ir ekononominiai sunkumai praėjus dvejiems metams po diagnozės", Mokslinių tyrimų ir statistikos direkcija, tyrimai ir rezultatai, Nr. 487. (16) V. Umberto (1999 m.), Moterų slauga ir vėžys, Europos vėžio tyrimų leidinys.