Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos sutarties tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos sudarymo (2006/2150(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Véronique De Keyser PSE frakcijos vardu pateiktą rezoliuciją dėl derybų dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos sutarties tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos (B6-0373/2006),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos sutarties sudarymo tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos (COM(2004)0808),
– atsižvelgdamas į savo anksčiau priimtas rezoliucijas dėl Sirijos, konkrečiai į 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl politinių kalinių padėties Sirijoje(1) ir 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Sirijos(2),
– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 11–18 d. Sirijoje vykusį septintąjį Europos Parlamento ir Sirijos parlamento atstovų susitikimą,
– atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos proceso deklaraciją ir 2005 m. spalio 27 d. Parlamento rezoliuciją dėl patikslinto Barselonos proceso(3),
– atsižvelgdamas į JTO rezoliucijas dėl Sirijos ir Libano santykių, visų pirma į JT Saugumo Tarybos 2004 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją Nr.1559(2004) ir 2006 m. rugpjūčio 11 d. rezoliuciją Nr.1701(2006) ir į paskutinį 2006 m. rugsėjo 25 d. Nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos dėl mirtino pasikėsinimo į buvusį Libano ministrą pirmininką Rafiką Hariri vadovo S.Brammertz pranešimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 83 straipsnio 5 dalį ir 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0334/2006),
A. kadangi Artimųjų ir Vidurio Rytų regione Sirija geostrateginiu požiūriu užima svarbią vietą, ypač svarbus jos, kaip potencialaus stabilizatoriaus, vaidmuo vykdant taikos procesą šiame regione; kadangi šio vaidmens reikšmė galėtų dar labiau padidėti gerinant dialogą su šia šalimi,
B. kadangi šiuo metu sąlygos, būtinos, kad būtų pasirašyta Europos Bendrijos ir Sirijos asociacijos sutartis, dar nėra įvykdytos, tačiau Europos Parlamentas įsitikinęs, kad Sirija turi galimybių šias būtinas sąlygas įvykdyti,
C. kadangi karas Irake, Sirijos strateginiai ryšiai su Iranu ir jos įsitraukimas į Libano reikalus paveikė Sirijos santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir tarptautine bendruomene,
D. kadangi šios sutarties tarp Europos bendrijos ir Sirijos tikslas yra skatinti ir prisidėti prie perėjimo prie demokratiškesnio politinio režimo, socialinės rinkos ekonomikos ir skatinti didesnę pagarbą žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, plėtojant vis išsamesnį politinį dialogą ir tikrą partnerystę,
E. kadangi Sirija jau yra priėmusi ne vieną ekonominę priemonę, kurią reikalauja priimti būsima asociacijos sutartis,
F. kadangi pagrindinių teisių apsauga sudaro bet kurios nepriklausomos ir tvirtos pilietinės visuomenės vystymosi pagrindą, ir nors pastaraisiais metais vyriausybės politika buvo dviprasmė, ji suteikė tam tikrą pagrindą tikėtis didesnio Sirijos politikos atvirumo,
G. kadangi, nepaisant aktyvaus ir konstruktyvaus dalyvavimo Barselonos procese, Sirija yra vienintelė valstybė, su kuria Europos Bendrija dar nepasirašė asociacijos sutarties, tuo neleisdama Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystei išsivystyti iki galo,
H. kadangi 1963 m. kovo mėn. dekretas dėl nepaprastosios padėties ir su juo susiję teisės aktai vis dar tebegalioja, nors 2005 m. birželio 6 - 9 d. vykusio dešimtojo regioninio Baath partijos kongreso rekomendacijose buvo numatyta juos peržiūrėti,
I. kadangi pasirašant asociacijos sutartį būtina atsižvelgti į vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija parengtas pirmiau minėtos JT Nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos išvadas,
J. kadangi žmogaus teisių padėtis nuo to laiko, kai 2006 m. birželio 15 d. buvo priimta naujausia pirmiau minėta Europos Parlamento rezoliucija dėl Sirijos, joje pablogėjo ir kadangi dar ne visi aktyvistai, suimti 2006 m. gegužės mėn. už tai, kad pasirašė peticiją dėl geresnių Sirijos ir Libano santykių, yra paleisti,
1. yra įsitikinęs, kad ši asociacijos sutartis galėtų padėti ryžtingai pasistūmėti į priekį politinėms, ekonominėms ir socialinėms reformoms, kurios būtinos siekiant pagerinti šalies padėtį;
2. dar kartą pabrėžia, kad pagarba demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms yra būtina sutarties sąlyga ir todėl į žmogaus teises apibrėžiančią susitarimo nuostatą turi būti įtraukta veiksminga kontrolės sistema; ragina visų pirma gerbti etninių mažumų teises ir pabrėžia būtinybę išsaugoti tikėjimo laisvę;
3. tiki, kad Sirijos įsitvirtinimas Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystėje sutvirtins Sirijos ryšius su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Pietų Viduržemio jūros regiono partnerėmis bei palengvins Vidurio Rytų taikos procesą;
4. konsultuojasi su Taryba ir Komisija dėl kito etapo, siekiant pasirašyti dar 2004 m. spalio 19 d. parafuotą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos sutartį;
5. ragina Tarybą aktyviau imtis iniciatyvos siekiant stiprinti ES ir Sirijos bendradarbiavimą ir pasirašyti šią sutartį atsižvelgiant į toliau išdėstytas rekomendacijas:
–
skatinti ir remti Sirijos vyriausybės veiksmus, kuriant demokratinę sistemą;
–
raginti Siriją gerbti Libano nepriklausomybę ir nesikišti į jo vidaus reikalus, visų pirma sustabdyti ginklų tiekimą ir neleisti Hezbollah kariams ginkluotis, tuo tikslu visiškai bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų laikinosiomis pajėgomis Libane (UNIFIL), taip pat atnaujinti pastangas, kad vėl būtų pradėtas stabilus taikos procesas regione, nes tai galėtų paskatinti visapusį susitarimą ir Golano aukštumų perdavimą Damaskui;
–
atsižvelgti į politinius ženklus, kuriems postūmį atsirasti davė 10-asis Baath partijos regioninis kongresas, kuriame ypač akivaizdus buvo naujos ir jaunesnės, prezidentui Al-Assadui artimos vadovybės atsiradimas, kaip rodo Abdullah Dardari paskyrimas į ministro pirmininko pavaduotojo postą;
–
ypač akylai stebėti, kaip taikomos asociacijos sutarties nuostatos, kuriomis siekiama padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą; raginti Komisiją pasirūpinti, kad tokiu požiūriu būtų vadovaujamasi sudarant ir kitas dvišales ir daugiašales sutartis;
–
raginti Sirijos vyriausybę imtis priemonių demokratijos ir žmogaus teisių srityje, kad būtų laikomasi tarptautinių žmogaus teisių žodžio laisvės, žmogaus teisių gynėjų apsaugos, kankinimų prevencijos ir kovos su jais ir mirties bausmės panaikinimo srityse; ypač atkreipti dėmesį į tai, jog būtina keisti Sirijos asociacijų įstatymą, kad būtų panaikinti visi esminiai žmogaus teisių organizacijų veiklos ribojimai;
–
išreikšti Sirijos vyriausybei savo didelį susirūpinimą dėl to, kad nepasiekta pažanga tokiose srityse kaip atsivėrimas daugiapartiškumui ir pagarba žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms; pažymėti, kad pagarba žmogaus teisėms yra esminė šios asociacijos sutarties dalis ir paraginti Siriją gerbti savo įsipareigojimus Barselonos proceso srityje ir pagal Europos kaimynystės politikos programą; šiuo atžvilgiu ir šiame kontekste paraginti Siriją imtis būtinų veiksmų siekiant nedelsiant atšaukti nepaprastąją padėtį;
–
pareikalauti, kad Sirijos vyriausybė peržiūrėtų politinių kalinių bylas ir išlaisvintų sąžinės kalinius bei taikius protestuotojus, taip pat leistų veikti tokioms grupėms kaip "Damasko deklaracijos", kurią 2005 m. spalio 16 d. pasirašė penkios uždraustos partijos ir nepriklausomi asmenys, signatarams ir 2006 m. gegužės 12 d. "Beiruto – Damasko ir Damasko – Beiruto" deklaraciją pasirašusiems asmenims; raginti Siriją užtikrinti, kad su sulaikytais ar įkalintais asmenimis būtų gerai elgiamasi, jie nebūtų kankinami ir galėtų nevaržomi, greitai ir nuolat susitikti su savo advokatais, gydytojais ir šeimos nariais; skatinti Sirijos vyriausybę pilnai bendradarbiauti su Libano vyriausybe pagal 2005 m. gegužės 5 d. Sirijos ir Libano ministrų pirmininkų susitarimą, kad specialiai įkurtas bendras tyrimo komitetas galėtų gauti konkrečius duomenis apie Sirijos ir Libano piliečių dingimo atvejus;
–
pasmerkti, kaip tai pirmiau minėtoje 2006 m. birželio 15 d. rezoliucijoje jau yra padaręs Europos Parlamentas, Sirijos vyriausybės veiksmus, susijusius su suėmimų banga, nuvilnijusia reaguojant į "Damaskas–Beirutas" deklaraciją – pirmąją bendrą Sirijos ir Libano inteligentijos ir kovotojų už žmogaus teises iniciatyvą – ir pareikalauti nedelsiant juos išlaisvinti;
–
išreikšti Europos Sąjungos susirūpinimą, susijusį su pagarbos religinių, tautinių ir kitų mažumų, ypač kurdų, teisėms užtikrinimu; paprašyti Sirijos vyriausybę informuoti apie šiuo klausimu pasiektą pažangą;
–
atnaujinti nuoširdų dialogą su Sirija, siekiant, kad ji prisidėtų prie Vidurio Rytų konflikto taikaus sureguliavimo;
–
paraginti Siriją konstruktyviai dalyvauti įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1559(2004) ir 1701(2006) bei paraginti pagerinti Sirijos ir Libano pasienio kontrolę, kad būtų užkirstas kelias ginklų tiekimui nevalstybiniams subjektams;
–
pažymėti, kad Sirijos valdžios institucijų bendradarbiavimas su JT Nepriklausoma tarptautine tyrimų komisija pagerėjo, bet pareikalauti, kad jis būtų dar intensyvesnis ir kad atsižvelgiant į tyrimo rezultatus būtų imtasi konkrečių veiksmų;
–
pareikalauti, kad Sirija pilnai laikytųsi JT Saugumo tarybos rezoliucijų 1559(2004), 1562(2004), 1680(2006) ir 1701(2006) bei 2006 m. birželio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtos deklaracijos dėl Libano, kuriose Sirija ir Libanas, siekiant sustiprinti regiono stabilumą, raginami nustatyti sieną tarp jų; paraginti Siriją prisidėti prie Shebaa ūkių vietovės galutinio statuso nustatymo atsižvelgiant į JT Generalinio sekretoriaus 2006 m. rugsėjo 12 d. rekomendacijas ir tarptautinę teisę;
–
šiuo požiūriu teigiamai pažymėti Sirijos karinių pajėgų išvedimą iš Libano teritorijos ir paraginti Sirijos vyriausybę užmegzti su Libanu oficialius diplomatinius ryšius, kuriuos ji iki šiol atsisakydavo užmegzti, bei nustoti remti Hezbollah;
–
paprašyti Sirijos vyriausybę pasiaiškinti dėl jos konkrečių veiksmų, kurių buvo imtasi kovojant su ginklų platinimu, terorizmu ir Al Qu'ida, ir dėl jos sienų kontrolės, kad būtų užkirstas kelias ginklų gabenimui kontrabanda bei teroristų patekimui į kaimynines valstybes;
–
šiuo atžvilgiu išreikšti apgailestavimą dėl to, kad buvo pasirašytas 2006 m. birželio 15 d. sudarytas karinis susitarimas su Iranu dėl abipusio bendradarbiavimo susidūrus su iš Amerikos ir Izraelio kylančia "grėsme" sustiprinimo;
–
paskatinti Siriją įvertinti savo vaidmens Artimųjų ir Vidurio Rytų regione svarbą, kad būtų taikiai išspręsti regiono konfliktai; atkreipti dėmesį į problemas, kylančias dėl Sirijos paramos Damaske įsikūrusioms Hamas ir Islamo džihado palestiniečių karinėms grupėms nuosaikiųjų palestiniečių grupių, siekiančių taikiai sugyventi su Izraeliu, sąskaita;
–
raginti Sirijos vyriausybę pagerinti gyvenimo ir aplinkos sąlygas palestiniečių pabėgėlių stovyklose Sirijoje, kad jos atitiktų visuotinius žmogaus teisių reikalavimus;
–
paraginti Sirijos vyriausybę paleisti Yacoubą Hanna Shamouną, asirų krikščionį, kuris jau daugiau nei dvidešimt metų praleido kalėjime, nors nebuvo teisingai teisiamas arba artimiausioje ateityje nustatyti jo išlaisvinimo datą;
–
apdairiai elgtis, kai repatrijuojami į Siriją religinėms mažumoms priklausantys imigrantai ir pabėgėliai, kol tęsis jų priespauda; ir bet kuriuo atveju gerinti valstybių narių požiūrio į šį klausimą suderinamumą;
–
paprašyti paremti Sirijos ir Europos Parlamento dialogą įvairiais aspektais, siekiant paskatinti ES ir Sirijos bendradarbiavimą, tikintis pasirašyti asociacijos sutartį;
6. prašo Tarybą apsvarstyti, ar būtų galima Sirijai suteikti papildomų paskatinimų ir privilegijų, išsamesnių nei numatytos asociacijos sutartyje, siekiant paskatinti Siriją persvarstyti savo dabartinę užsienio politiką ir regionines nuostatas taip, kad būtų skatinama taika regione, stabilumas ir gerovė, ypač raginant, kad Sirija pripažintų Izraelio valstybę ir remtų Vidurio Rytų taikos procesą;
7. paveda Pirmininkui šią rezoliuciją dėl Europos Parlamento rekomendacijos perduoti Tarybai, Komisijai ir Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei bei Majlis al-Sha'ab.