Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos strategijos klimato kaitos konferencijoje Nairobyje (12-oji Konvencijos šalių konferencija ir 2-asis Kioto protokolo šalių susitikimas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) , į JTBKKK Kioto protokolą ir į jį įgyvendinant taikomas procedūras, priimtas Šalių konferencijose Bonoje (2001 m. liepos mėn.), Marakeše (2001 m. spalio ir lapkričio mėn.), Naujajame Delyje (2002 m. spalio ir lapkričio mėn.), Milane (2003 m. gruodžio mėn.), Buenos Airėse (2004 m. gruodžio mėn.) ir Monrealyje (2005 m. lapkričio ir gruodžio mėn.),
– atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 6–17 d. Nairobyje (Kenija) vyksiančią 12-ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 12) ir į 2-ąjį Kioto protokolo šalių susitikimą (angl. COP/MOP 2),
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją "Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai"(1) ir į 2006 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Monrealio konferencijos (COP 11-COP/MOP 11) rezultatų(2) ir į 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo(3),
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto klausimą Nr. B6-0440/2006, pateiktą pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį, ir į Komisijos ir Tarybos pareiškimus,
– atsižvelgdamas į naujausius mokslinius duomenis, įskaitant į naujausius pranešimus apie tai, kad tirpsta Grenlandijos ledo sluoksnis, visus metus išliekantis Arkties vandenyno ledas, amžinasis įšalas Sibire, ir į naujus duomenis apie tai, kiek kyla jūros lygis dėl klimato kaitos,
– atsižvelgdamas į tai, kad pirmininkaujanti valstybė narė Suomija paskelbė teiksianti pirmenybę miškų klausimui
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi, siekiant spręsti klimato kaitos problemą, svarbu, kad JTBBK ir Kioto protokolą visapusiškai įgyvendintų visos jų šalys, nors priemonės iš tikrųjų ir nebus veiksmingos tol, kol bus rastas visuotinis sprendimas, kuris būtų taikomas už didelę teršalų dalį atsakingiems stambiems ekonominiams blokams,
B. kadangi 2005 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Monrealyje įvykusios 11-osios JTBKKK šalių konferencijos (COP 11) ir 1-ojo Kioto protokolo šalių susitikimo (COP/MOP 1) metu nuspręsta pradėti svarstyti I priede išvardytų šalių tolesnius įsipareigojimus laikotarpiu nuo 2012 m. ir pradėti dialogą siekiant keistis patirtimi ir analizuoti strateginius būdus, susijusius su ilgalaikiais bendradarbiavimo veiksmais sprendžiant klimato kaitos klausimus, kurių metu buvo įkurta JTBKKK darbo grupė, kurios veikla skirta mažinti emisijoms, nulemtoms miškų nykimo besivystančiose šalyse,
C. kadangi, norint rentabiliai spręsti klimato kaitos problemą, reikės naujų technologijų, taip pat reikės naujų pastangų siekiant, kad energija būtų naudojama veiksmingiau,
D. kadangi artimiausiu metu reikia iškelti naujus tikslus, siekiant, kad klimato kaita netaptų nevaldoma, taip pat norint reikiamai skatinti sparčias investicijas, kurios padėtų toliau kurti ir diegti atsinaujinančios energijos technologijas ir veiksmingą energijos naudojimą užtikrinančias technologijas; kadangi turi būti vengiama su klimato politikos tikslais nesuderinamų investicijų į energetikos infrastruktūrą,
E. kadangi daugelyje valstybių narių išskiriama vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, akivaizdu, jog, siekiant įvykdyti Kioto protokole numatytus įsipareigojimus, Europos Sąjungai reikia patikslintų priemonių ir naujų iniciatyvų,
F. kadangi aviacijos sektorius labai skatina klimato kaitą ir šio sektoriaus poveikis vis didėja, o tarptautinės aviacijos sektoriui netaikomi jokie įsipareigojimai, susiję su JTBKKK ir jos Kioto protokolu,
G. kadangi naujausi moksliniai duomenys leidžia manyti, jog, norint įgyvendinti JTBKKK numatytą tikslą išvengti pavojingos klimato kaitos, gali neužtekti pasiekti, kad atšilimas neviršytų 2°C,
H. kadangi minėtojoje 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pareiškė, jog išsivysčiusios šalys turi įsipareigoti labai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (30 proc. iki 2020 m. ir 60–80 proc. iki 2050 m.),
I. kadangi 24 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų 2005 m. lėmė miškų gaisrai, ir naujausi moksliniai duomenys apie Amazonės baseino miškus rodo poveikį, kurį klimatui daro miškų ploto mažėjimas ir tai, kad silpsta "planetos plaučiai"; dėl to stiprėja pietinėje Šiaurės Atlanto dalyje kylantys uraganai ir mažėja kritulių pietų Brazilijoje, Urugvajuje ir Argentinoje,
J. kadangi Tarybos išvados taip pat tus teikiamos dėl ES pasirengimo būsimai Jungitnių Tautų Miškų forumo sesijai, kurioje, tikimasi, bus priimtas miškų apsaugai visame pasaulyje skirtas teisės aktas,
K. kadangi tuo pat metu turi būti atsižvelgiama ir į energetinį, ir į klimato saugumą; kadangi Europos energetinis ir klimato saugumas labai priklauso nuo sprendimų, kuriuos priima didelės šalys, pvz., Kinija ir Indija; kadangi klimato kaitos mažinimas gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jei mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas aktyviai dalyvaus besivystančios šalys, visų pirma didelės šalys, kurių ekonomika sparčiai auga (pavyzdžiui, Kinija ir Indija),
1. ragina Europos Sąjungą išlaikyti pirmaujamą vaidmenį derybose, kurios vyks COP 12-COP/MOP 2 konferencijoje Nairobyje, ir neatsisakyti didelių siekių ateityje diskutuojant su tarptautiniais partneriais;
2. todėl reikalauja, kad Europos Sąjunga pasiūlytų didelio užmojo darbotvarkę, skirtą diskusijoms dėl Kioto protokolo I priede išvardytų šalių tolesnių įsipareigojimų, naujoms diskusijoms dėl šio protokolo persvarstymo ir JTBKKK šalių dialogui ilgalaikių bendradarbiavimo veiksmų klausimu;
3. primena, kad, remiantis minėtąja 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija, ES klimato kaitos strategija turėtų būti grindžiama septyniais tikslais:
‐
remtis pagrindinėmis Kioto protokolo nuostatomis: nustatyti privalomus planinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų rodiklius, sukurti pasaulinę ribojimo ir prekybos sistemą bei lanksčias priemones,
‐
labai sumažinti išskiriamų šiltnamio dujų kiekį (30 proc. iki 2020 m. ir apie 80 proc. iki 2050 m.) taikant ir rinkos skatinamąsias priemones, ir taisykles, siekiant skatinanti investicijas į veiksmingą energijos naudojimą ir technologijas, kurias naudojant į aplinką nebūtų išskiriama arba būtų išskiriama nedaug anglies junginių,
‐
imtis iniciatyvos įtraukti kitus pagrindinius veikėjus, ypač Jungtines Valstijas,
‐
plėtoti strateginę partnerystę su Kinija, Indija, Pietų Afrikos Respublika, Brazilija ir Meksika, siekiant finansiškai padėti joms kurti tausiosios energetikos strategijas, kurios leistų naudotis energijos šaltiniais, neišskiriančiais arba išskiriančiais nedaug anglies junginių, ir taip užtikrinti, kad šios šalys prisidėtų prie pastangų sumažinti klimato kaitą,
‐
aktyviai skatinti su tausiosiomis energetikos technologijomis susijusius mokslinius tyrimus ir naujoves užtikrinant, kad valstybėms narėms, universitetams, mokslinių tyrimų centrams ir verslo atstovams būtų lengviau keisti pažangiąja patirtimi, taip pat šalinti ydingas skatinamąsias priemones, pvz., subsidijas iškastiniam kurui, ir įtraukti išorines išlaidas, įskaitant kovos su klimato kaita išlaidas, į energijos gamybos kainą,
‐
naudojantis Europos ir nacionaliniais teisės aktais skatinti veiksmingiau naudoti energiją ir mažinti technologijų, kuriomis mažinamas neigiamas poveikis klimatui, kainą,
‐
vykdant sąmoningumo didinimo kampanijas skatinti piliečius aktyviau dalyvauti mažinant klimato kaitos poveikį; tai bus įmanoma tik išsamiai informuojant apie anglies junginių kiekį, susijusį su produktais (pvz., automobiliais, lėktuvais, namais) ir paslaugomis, ir numatant galimybę ateityje sukurti asmeninių apyvartinių taršos kvotų sistemą;
4. primena savo prašymą, kad tarp Kioto protokole numatytų pirmojo ir antrojo įsipareigojimų laikotarpių neturėtų būti pertraukos, taip pat tai, kad iki 2008 m. pabaigos būtų susitarta dėl būsimų įsipareigojimų, susijusių su klimatu;
5. primena pritariąs tolesniam lanksčių priemonių taikymui bei ilgalaikiam tikslui sukurti pasaulinę į aplinką išskiriamų anglies junginių rinką, grindžiamą ribojimo ir prekybos sistema;
6. ragina COP 12-COP/MOP 2 šalis spręsti problemą, susijusią su tarptautinės aviacijos sektoriaus poveikiu klimato kaitai; taip pat ragina artėjančių COP 12-COP/MOP 2 konferencijos Nairobyje derybų metu apsvarstyti galimybę nustatyti visuotinį skrydžių mokestį;
7. mano, kad išsivysčiusios šalys ir toliau turi atlikti svarbų vaidmenį pasaulio mastu kovojant su klimato kaita; atsižvelgdamas į tai, ragina Kioto protokolo I priede išvardytas šalis vykdyti dabartinius savo įsipareigojimus ir siekti didelio užmojo planinių rodiklių nuo 2012 m. prasidėsiančiu antruoju įsipareigojimų laikotarpiu; be to, ragina išsivysčiusias šalis, kurios nėra ratifikavusios Kioto protokolo, iš naujo apsvarstyti savo poziciją, imtis ryžtingų vietinių priemonių, aktyviai dalyvauti būsimose tarptautinėse derybose ir ilgainiui įsitraukti į būsimą kovos su klimato kaita sistemą;
8. pabrėžia, kad ekonominis vystymasis yra visų besivystančių šalių teisė; vis dėlto pažymi, kad besivystančios šalys neturi kartoti su tarša susijusių išsivysčiusių šalių klaidų, ir todėl ragina skirti didesnį dėmesį su tausiąja energetika susijusiam technologiniam bendradarbiavimui ir pajėgumų didinimui;
9. ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad ES vystomojo bendradarbiavimo prioritetu taptų galimybė naudotis veiksmingomis energetikos technologijomis, dėl kurių į aplinką išskiriama nedaug anglies junginių;
10. pabrėžia, kad į būsimą sistemą, skirtą klimato kaitai riboti, labai svarbu įtraukti besivystančias šalis, kurių ekonomika sparčiai auga, ir tą darant visapusiškai atsižvelgti į svarbius šių šalių nuogąstavimus dėl ekonomikos vystymosi skatinimo ir kovos su skurdu;
11. džiaugiasi JTBKKK darbo grupės, skirtos emisijoms, kurias lemia miškų nykimas besivystančiose šalyse, mažinti, veikla, taip pat paskutiniu susitikimu, kuris įvyko Romoje 2006 m. rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 1 d., atkreipia dėmesį į plataus pobūdžio sutarimą dėl to, kad reikia atsilyginti už ekosistemų duodamą naudą, ir ragina nedelsiant įtraukti pastangas išvengti miškų nykimo, padedančias siekti Tūkstantmečio plėtros tikslų, į Kioto protokole numatytus antrojo laikotarpio įsipareigojimus;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad Afrika ir kiti besivystantys regionai turėtų turėti galimybę dalyvauti visame pasaulyje mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, taip pat į tai, kad tarptautinių derybų metu turėtų būti kalbama apie paskatas vengti miškų nykimo; be to, ragina valstybes nares dalyvauti su švarios plėtros mechanizmu susijusiuose tausiosios miškininkystės projektuose;
13. mano, kad, siekiant veiksmingai spręsti klimato kaitos problemą, visuotinė klimato politika turėtų užtikrinti vienodas sąlygas verslo atstovams ir taip skatinti naujoves ir veiksmingą energijos naudojimą bei padėti užtikrinti, kad į aplinką nebūtų išskiriama anglies junginių; taigi siūlo nustatyti visuotinius veiklos standartus ir planinius rodiklius, susijusius su atskiromis veiklos sritimis, įskaitant vartojimo prekes ir transportą;
14. pabrėžia, kad turi būti labiau suvokiamas klimato kaitos poveikis visuomenei; todėl ragina Komisiją apsvarstyti, kaip Europoje ir kitur geriausia rengti pasitarimus, kuriuose dalyvautų suinteresuotos šalys, pvz., piliečių , verslo ir ūkininkų atstovai, saugumo ekspertai ir ekonomikos specialistai, siekiant geriau ir išsamiau suvokti klimato kaitos pasekmes;
15. reikalauja, kad atskiros valstybės narės ir visa ES laikytųsi dabartinių savo įsipareigojimų pagal Kioto protokolą ir susitarimo paskirstyti naštą, nes jei ES nesugebės to padaryti, ji neteks pirmaujamo vaidmens tarptautinėse derybose;
16. mano, kad ES delegacija šiose derybose dėl klimato kaitos atlieka svarbų vaidmenį, taigi mano, kad nepriimtina, jog šiai delegacijai priklausantys Europos Parlamento nariai negalėjo dalyvauti ES koordinatorių posėdžiuose ankstesnės Konvencijos šalių konferencijos metu; tikisi, kad tokiuose posėdžiuose Nairobyje Europos Parlamento atstovai galės dalyvauti bent stebėtojų teisėmis ir turės teisę išsakyti nuomonę ar jos neturės;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui su prašymu perduoti ją visoms susitariančioms šalims, kurios nėra ES narės.