Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/2043(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0363/2006

Pateikti tekstai :

A6-0363/2006

Debatai :

PV 25/10/2006 - 17
CRE 25/10/2006 - 17

Balsavimas :

PV 26/10/2006 - 6.13
CRE 26/10/2006 - 6.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0462

Priimti tekstai
PDF 382kWORD 88k
Ketvirtadienis, 2006 m. spalio 26 d. - Strasbūras
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė ir Bendrijos viešuosius pirkimus ir lengvatas reglamentuojantys teisės aktai
P6_TA(2006)0462A6-0363/2006

Europos Parlamento rezoliucija dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės ir Bendrijos viešuosius pirkimus ir lengvatas reglamentuojančių teisės aktų (2006/2043(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą apie viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir Bendrijos teisės aktus, susijusius su viešaisiais pirkimais ir koncesijomis (COM(2004)0327),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 5 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl subsidiarumo principo ir į 43−49 straipsnių nuostatas dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, bei į susijusius skaidrumo, lygių galimybių, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principus,

–   atsižvelgdamas į šiuo metu galiojančias direktyvas dėl viešųjų pirkimų,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos 1985 m. spalio 15 d. Europos vietos savivaldos chartiją,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai I-5 straipsnio nuostatas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0363/2006),

A.   kadangi per pastarąjį dešimtmetį daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių buvo pradėta daug viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPP) projektų,

B.   kadangi iki šiol nėra Europos mastu taikomo bendro apibrėžimo ir galiojančioje Bendrijos teisėje nėra specialių teisinių nuostatų, pagal kurias būtų numatytos įvairios VPP formos,

C.   kadangi VPP gali būti apibūdinama kaip ilgalaikis, pagal sutartį reglamentuotas valdžios institucijų ir privataus sektoriaus įmonių bendradarbiavimas įgyvendinant viešąsias užduotis, kurį vykdant būtini bendrai valdomi ištekliai, o esama projekto rizika pasidalijama pagal projekto partnerių turimą rizikos valdymo kompetenciją,

D.   kadangi VPP dažnai vykdoma sudarant teisiniu, finansiniu ir komerciniu aspektais sudėtingus verslo darinius, kai privačios įmonės ir valdžios institucijos bendradarbiauja siekdamos įgyvendinti ir valdyti infrastruktūros projektus arba teikti bendro intereso paslaugas,

E.   kadangi įgyvendinti VPP projektus dažniausiai siekia vietos valdžios ir savivaldos institucijos, tačiau tokie projektai reikalingi taip pat ir Europos lygmeniu, ypač kuriant transeuropinius transporto tinklus,

F.   kadangi VPP nereiškia, kad viešosios užduotys palaipsniui perduodamos vykdyti privačiam sektoriui,

G.   kadangi VPP sutarčių paskirtis – leisti valdžios institucijoms pasinaudoti privačių įmonių projektavimo, kūrimo ir valdymo įgūdžiais, o jei reikia, – ir jų finansavimo įgūdžiais,

H.   kadangi valdžios institucijų ir pramonės bendradarbiavimas gali padėti užtikrinti naudingą tarpusavio sąveiką, visuomeninę naudą ir veiksmingesnį viešųjų lėšų valdymą, gali būti pasitelktas kaip privatizavimo alternatyva esant ribotiems biudžeto ištekliams bei gali padėti valdžios administracijoms atsinaujinti panaudojant praktinę privataus sektoriaus patirtį,

I.   kadangi VPP iš esmės patenka į Sutarties nuostatų dėl vidaus rinkos taikymo sritį, ypač atsižvelgiant į nuostatas dėl skaidrumo, lygių galimybių, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principų, taip pat į antrinės Bendrijos teisės nuostatų dėl viešųjų pirkimų sritį,

J.   kadangi būtina suteikti garantijas privatiems investuotojams, kad sutarties sąlygos jos galiojimo metu nesikeis,

K.   kadangi nustatant bet kokį VPP teisinį režimą būtina atsižvelgti į vietos ir regiono savivaldos teises, numatytas valstybių narių teisėje,

L.   kadangi VPP yra galima viešųjų užduočių įgyvendinimo forma ir kadangi valstybės institucijos ir ateityje turės nuspręsti, ar jos šias paslaugas teiks pačios, ar įpareigos tai atlikti savo įmones, ar patikės šią veiklą privačiai trečiajai šaliai,

M.   kadangi piliečiai turėtų būti geriau informuojami apie VPP naudą,

Bendro pobūdžio pastabos

1.   džiaugiasi, kad Komisija parengė pirmiau minėtą Žaliąją knygą apie viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir Bendrijos teisės aktus, susijusius su viešaisiais pirkimais ir koncesijomis, viešųjų konsultacijų dėl šios Žaliosios knygos ataskaitą ir komunikatą dėl galimų tolesnių priemonių VPP srityje (COM(2005)0569);

2.   mano, kad dar pernelyg anksti vertinti direktyvų dėl viešųjų pirkimų poveikį, todėl nepritaria šių direktyvų peržiūrėjimui; nepritaria ketinimui nustatyti specialų VPP teisinį režimą, tačiau mano, kad būtina teisėkūros iniciatyva dėl paslaugų koncesijų, pagal kurią būtų atsižvelgiama į vidaus rinkos ir ribinės vertės principus ir numatytos paprastos konkursų taisyklės, taip pat reikia aiškiau reglamentuoti oficialiai patvirtintą viešojo ir privataus sektorių partnerystę (OPVPP);

3.   reikalauja, kad, reglamentuodama būsimų VPP veiklą ir vertindama su koncesija susijusių teisinių nuostatų poveikį, Komisija labai atidžiai atsižvelgtų į regionų savivaldos interesus ir, rengdama būsimas taisykles, pakviestų dalyvauti regionų ir vietos interesams atstovaujančius asmenis;

4.   pritaria, kad siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo sąžiningai sudarytoms galiojančioms sutartims turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis;

5.   nepritaria bet kokiam teisės nuostatų dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų nepaisymui;

6.   mano, kad teisės nuostatos dėl viešųjų pirkimų iš esmės turi būti taikomos visais atvejais, kai pasirenkamas partneris iš privataus sektoriaus;

7.   mano, kad pirkdama bendro intereso paslaugas iš išorės įmonių perkančioji organizacija sutartį turi sudaryti pagal viešųjų pirkimų taisykles;

8.   mano, kad užduočių, kurios buvo sėkmingai įvykdytos dalyvaujant privatiems partneriams, grąžinimas į vietos savivaldos organų atsakomybės sritį negali būti tinkama alternatyva konkurencijos principais grindžiamiems VPP projektams;

9.   mano, kad savivaldos institucijoms ir jų pavaldžiosioms bendrovėms turėtų būti leidžiama nesilaikyti konkurencijos principų tik tuo atveju, kai jos vykdo išimtinai vietinės reikšmės užduotis, visiškai nesusijusias su vidaus rinka;

10.   pabrėžia, kad valdant viešuosius išteklius itin svarbu laikytis skaidrumo principo, įskaitant išrinktų įgaliotųjų atstovų teisę tikrinti sutartis ir dokumentus;

11.   rekomenduoja valstybėms narėms sukurti skaidrų mechanizmą, kuris padėtų užtikrinti, kad visu sutarties galiojimo laikotarpiu būtų ginami privačių investuotojų teisiniai ir finansiniai interesai;

12.   mano, kad skaidrių taisyklių taikymas sudarant viešąsias sutartis yra naudingas visiems piliečiams, kadangi taip stiprinama veiksminga konkurencija ir apsauga nuo korupcijos;

13.   pabrėžia, kad sąvoka "interesų konfliktas" turėtų būti tiksliai apibrėžiama Europos lygmeniu, kad būtų galima sąžiningai ir teisingai pasidalyti riziką;

14.   rekomenduoja, kad įgyvendinant VPP būtų nustatytas privalomas įpareigojimas atsiskaityti prieš piliečius, kad taip būtų užtikrintas saugumas, veiksmingumas ir kokybės standartų laikymasis;

15.   rekomenduoja valstybėms narėms pasirūpinti, kad būtų aktyviau rengiami darbuotojai, turintys priimti sprendimus, susijusius su VPP partnerio iš privataus sektoriaus atranka, ir taip palengvinti viešojo sektoriaus darbą;

16.   tikisi, jog valstybės narės imsis priemonių, kad padarinių vietos valdžios institucijų darbuotojams klausimas būtų sprendžiamas laiku ir dėmesingai, kad būtų skatinama sąžiningai susitarti ir laikytis šių susitarimų dėl darbuotojų (tiek viešojo, tiek privataus sektorių) perkėlimo ir jų darbo sutarčių sąlygų perdavimo, laikantis 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo(1);

17.   tikisi, jog valstybių narių valdžios institucijų atstovai laikysis Tarybos direktyvos 2001/23/EB nuostatų;

18.   nepritaria, kad būtų įkurta Europos viešojo ir privataus sektorių partnerystės agentūra, tačiau pritaria, kad būtų kitaip keičiamasi pažangiąja ir neigiama patirtimi, pvz., kuriant nacionalinių ir regioninių institucijų, atsakingų už VPP valdymą, tinklą;

19.   ragina Komisiją ir Europos investicijų banką sutelkti savo patirtį ir skleisti ją, ypač valstybėse narėse, kurių valdžios institucijos dar nėra vykdžiusios VPP projektų;

20.   pabrėžia, kad kaupiama VPP projektų patirtis padeda išvengti tų pačių klaidų ir nepavykusių metodų naudojimo;

21.   nepritaria tam, kad būtų parengtos viešųjų pirkimų, kurių suma neviršija ribinės vertės, sutarčių sudarymo taisyklės ES lygmeniu, pabrėžia valstybių narių atsakomybę už veiksmingą Sutartyje numatytų skaidrumo, nediskriminacijos ir laisvės teikti paslaugas, susijusias su viešųjų pirkimų sutartimis, kurių suma neviršija ribinės vertės, principų įgyvendinimą ir patvirtina savo poziciją, kad parengti viešųjų pirkimų taisykles ES lygmeniu yra Tarybos ir Parlamento išimtinė teisė;

22.   prašo, kad Komisija, vykdydama valstybės pagalbos kontrolę Bendrijos lygmeniu, užtikrintų, kad skiriant subsidijas nebūtų diskriminuojami privataus, viešojo ar mišrūs abiejų sektorių veikėjai;

VPP kaip viešosios sutartys

23.   pritaria Komisijos nuomonei, kad pasirenkant ir skiriant partnerį iš privataus sektoriaus sudarant viešąsias sutartis dėl statybos darbų atlikimo arba paslaugų teikimo, jei atranka vykdoma ir sutartis sudaroma tuo pačiu metu, iš esmės turi būti vadovaujamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis;

24.   mano, kad viešoji įstaiga turi turėti galimybę pasirinkti atvirą arba ribotą procedūrą;

25.   mano, kad siekiant užtikrinti skaidrumą derybų procedūra turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais, numatytais atitinkamose viešųjų pirkimų direktyvų nuostatose;

26.   pritaria, kad siekiant lankstumo viešosios sutartys turėtų būti sudaromos vykdant konkurencinio dialogo procedūrą, jei sutartis yra "teisiškai ir finansiškai sudėtinga", ir ragina Komisiją patikslinti numatytą "teisinio ir finansinio sutarties sudėtingumo" sąlygą, kad būtų užtikrinta kiek įmanoma didesnė veiksmų laisvė derybose; mano, kad apie teisinį ir finansinį sudėtingumą galima spręsti pagal esamus VPP būdingus ypatumus, pvz., eksploatavimo ciklo koncepciją bei ilgalaikį rizikos perdavimą privataus sektoriaus veikėjams; mano, jog vykdant konkurencinio dialogo procedūrą turi būti užtikrinama, kad nė vienas iš šios procedūros dalyvių negalėtų viešai paskelbti slaptos informacijos;

VPP kaip koncesijos

27.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, atlikusi išsamų poveikio vertinimą koncesijų sudarymo klausimais, ketina imtis teisėkūros iniciatyvos; mano, kad Komisijos pasiūlytas teisės aktas turėtų leisti valdžioms institucijoms pasirinkti geriausią partnerį naudojant lanksčias, skaidrias ir nediskriminuojančias procedūras ir remiantis iš anksto nustatytais kriterijais;

28.   tikisi, kad galimame teisės akte bus pateiktas aiškus koncesijų apibrėžimas atribojant jas nuo viešųjų sutarčių ir numatyti objektyvūs bei patikrinami atrankos kriterijai;

29.   mano, kad koncesijos turėtų būti sudaromos ribotam laikotarpiui, siekiant užtikrinti, kad atsipirktų privačios investicijos ir iš konkurentų pernelyg ilgai nebūtų atimama galimybė konkuruoti; mano, kad partnerystės trukmė turi būti nustatyta tokia, kad laisva konkurencija iš esmės būtų apribota tik tiek, kiek būtina siekiant užtikrinti investicijų ir įnešto kapitalo atsiperkamumą bei naujų investicijų finansavimą;

30.   mano, jog skaidrumo principas reikalauja konkurso dokumentuose paskelbti kriterijus, kurių pagrindu nustatoma sutarties trukmė, kad rengdami pasiūlymą paraiškų teikėjai galėtų į juos atsižvelgti;

31.   mano, kad visapusiškas požiūris į viešuosius pirkimus (eksploatavimo ciklo koncepcija) ir paraiškų teikėjų konkurencija diegiant naujoves gali padidinti veiksmingumą, kai projektai įgyvendinami bendrai, optimaliai pasidalijama rizika, yra pateiktos funkcinės specifikacijos ir numatyta optimaliai skatinantį poveikį turinti mokėjimo schema;

32.   ragina Komisiją padaryti išvadas atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant konkurencinio dialogo procedūrą, ir pateikti rekomendacijas dėl tinkamos viešųjų pirkimų procedūros koncesijų srityje, kadangi, atsižvelgiant į koncesijos sudėtingumą ir nepažeidžiant skaidrumo, lygių galimybių, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principų, konkurencinio dialogo procedūra privalo būti lanksti;

33.   remia Komisijos pastangas išsiaiškinti, ar visoms sutarčių pagrindu vykdomoms VPP turėtų būti taikomos bendros viešųjų pirkimų taisyklės, neatsižvelgiant į tai, ar šios VPP priskiriamos viešosioms sutartims, ar koncesijoms;

OPVPP ir vidaus santykiai

34.   remia Komisijos ketinimą imtis veiksmų siekiant panaikinti akivaizdų dabartinį teisinį netikrumą OPVPP klausimu;

35.   supranta, kad šios srities veikėjai nori aiškumo, kaip taikoma viešųjų pirkimų teisė steigiant mišrią viešojo ir privataus sektoriaus įmonę, su kuria sudaroma viešoji sutartis arba kuriai suteikiama koncesija, ir ragina Komisiją kuo greičiau paskelbti atitinkamą paaiškinimą;

36.   nepritaria vidaus santykių, kuriems netaikomos viešųjų pirkimų procedūros, taikymo srities plėtimui, nes taip tam tikruose sektoriuose atsiranda galimybė netaikyti vidaus rinkos ir konkurencijos principų;

37.   mano, jog, atsižvelgiant į skaidrumo principą ir diskriminacijos draudimą, naujo OPVPP kūrimui ir OPVPP susijusios dalies perdavimui privačiam partneriui, jei kūrimo ar perdavimo veiksmai laiko prasme iš esmės susiję su viešos sutarties sudarymu, turi būti taikomi viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai;

38.   supranta, kad vis gausėjanti teismų praktika lėmė bendrą teisinį netikrumą taikant vidaus kriterijus, todėl ragina Komisiją, remiantis esama Teisingumo Teismo praktika, parengti kriterijus, kurie suteiktų valdžios institucijoms tvirtą pagrindą priimti sprendimus, taip pat ragina apsvarstyti galimybę įtraukti šiuos kriterijus į Bendrijos teisės aktus;

39.   mano, kad ribinė minimalaus perkančiosios valdžios institucijos įnašo į įmonės kapitalą, bendrai valdomą su privataus sektoriaus partneriu, vertė, kad ir kokia ji būtų nustatyta, leidžia užtikrinti ilgalaikį turto dalies saugumą, ir kiekviena diskutuojama riba yra susijusi su tam tikromis problemomis;

40.   mano, kad jei pirmasis kvietimas dalyvauti konkurse siekiant įsteigti bendrą viešojo ir privataus sektorių įmonę buvo tikslus ir išsamus, tolesnių konkursų skelbti nebūtina;

41.   ragina, kad "analogiškos kontrolės", kurią perkančioji valdžios institucija taiko paslaugų teikėjui, sąvoka būtų patikslinta, ypač tais atvejais, kai viešosios - privačios įmonės perkančiosios valdžios institucijos vardu ir atlikinėdama jai pavestas užduotis teikia paslaugas, daugiausiai finansuojamas ar garantuojamas perkančiosios valdžios institucijos;

Valdžios institucijų bendradarbiavimas

42.   pritaria bendram principui, kad, atsižvelgiant į savivaldos institucijų kompetenciją ir veiksmingo valdymo principą, vietos savivaldos institucijos turėtų bendradarbiauti siekdamos užtikrinti naudingą tarpusavio sąveiką, jei tai neskatina piktnaudžiavimo, lemiančio rinkos uždarumą;

43.   mano, kad Komisija turi panaikinti teisinį netikrumą valdžios institucijų bendradarbiavimo srityje, atsiradusį dėl Teisingumo Teismo sprendimų;

44.   pritaria Teisingumo Teismo nuomonei bylos Nr. C-84/03 Komisija prieš Ispaniją(2) sprendime, kad nacionalinės teisinės formos taikymas visuotinai nepanaikino viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų taikymo bendradarbiavimo tarp valdžios institucijų susitarimams; mano, kad būtina atriboti išimtinai administracines ir (arba) organizacines priemones nuo viešųjų pirkimų sutarčių, kurias sudaro valdymo institucijos;

45.   mano, kad valdžios institucijų bendradarbiavimui neturėtų būti taikomi viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, kai:

   tarpusavyje bendradarbiauja vietos valdžios institucijos;
   šioms vietos valdžios institucijoms perduodamos vykdyti užduotys laikytinos administracinio pobūdžio restruktūrizavimo klausimu arba susijusių vietos valdžios institucijų kontrolės galimybės yra panašios į tas, kurias jos turi savo departamentų atžvilgiu, ir
   atliekama veikla iš esmės skirta susijusioms vietos valdžios institucijoms;

46.   nepritaria, kad viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai būtų taikomi tais atvejais, kai valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su kitomis valdžios institucijomis, ketina savo teritorijoje vykdyti tam tikras užduotis kaip administracinio reorganizavimo priemones ir rinkoje nesiūlo šių paslaugų teikti kitoms trečiosioms šalims;

47.   mano, kad vienos valdžios institucijos kompetencijos atlikti tam tikras viešojo sektoriaus užduotis perdavimas kitai valdžios institucijai nepatenka į viešuosius pirkimus reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo sritį;

48.   mano, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus būtina taikyti tais atvejais, kai valdžios institucijos taip pat, kaip ir privačių paslaugų teikėjai, rinkoje siūlo bendradarbiavimo tarp tokių valdžios institucijų paslaugas arba susitaria, kad viešąsias užduotis už tokio bendradarbiavimo ribų vykdys privačios įmonės arba kitos valdžios institucijos;

o
o   o

49.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

(1) OL L 82, 2001 3 22, p. 16.
(2) 2005 m. rink. [ECR] I-139.

Teisinė informacija - Privatumo politika