Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/2206(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0349/2006

Pateikti tekstai :

A6-0349/2006

Debatai :

PV 26/10/2006 - 3
CRE 26/10/2006 - 3

Balsavimas :

PV 26/10/2006 - 6.15
CRE 26/10/2006 - 6.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0464

Priimti tekstai
PDF 299kWORD 78k
Ketvirtadienis, 2006 m. spalio 26 d. - Strasbūras
Europos centrinis bankas (2005)
P6_TA(2006)0464A6-0349/2006

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos centrinio banko 2005 m. metinės ataskaitos (2006/2206(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos centrinio banko 2005 m. metinę ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 113 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos bei Europos centrinio banko statuto 15 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 1998 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl demokratinės atskaitomybės trečiuoju Ekonomikos ir pinigų sąjungos (EPS) etapu(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 5 d. balsavimą, kuriuo buvo atmestas pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Europos centrinio banko 2004 m. metinės ataskaitos(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos padėties: parengiamasis pranešimas dėl 2006 m. bendrųjų ekonomikos politikos gairių(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 17 d. rezoliuciją dėl viešųjų finansų Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS)(4),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 12 d. Komisijos komunikatą "Metinis pranešimas apie euro zoną" (COM(2006)0392),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos centrinio banko rekomendacijos dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 10.2 straipsnio pakeitimo(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Tarptautinio valiutos fondo strategijos peržiūros(6),

–   atsižvelgdamas į Europos centrinio banko pranešimus dėl finansinio stabilumo ir euro zonos finansinės integracijos,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkės laišką pirmininkaujančiam Ekonomikos ir finansų ministrų taryboje dėl Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos narių skyrimo tvarkos,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio mėn. išleistas Eurosistemos ekonomines prognozes,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnį ir 112 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0349/2006),

A.   pripažindamas visišką Europos centrinio banko (ECB) ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nepriklausomumą,

B.   kadangi pagrindinis ECB ir ECBS tikslas – užtikrinti kainų stabilumą tuo pat metu remiant Europos bendrijos bendrąją ekonomikos politiką, kaip apibrėžta EB sutarties 2 straipsnyje; kadangi EB sutarties 105 straipsnyje nustatyta, kad pinigų politika, "nepažeisdama kainų stabilumo tikslo", turėtų padėti siekti Bendrijos tikslų,

C.   kadangi 2005 m. euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 1,4 proc., t.y. mažiau nei 2004 m., kai augimas sudarė 1,8 proc., o infliacijos lygis euro zonoje buvo 2,2 proc., artimas 2004 m. 2,1 proc.,

D.   kadangi valstybės narės negalėjo vienodai pasinaudoti stipriu pasaulio ekonomikos augimu 2005 m.; kadangi be kitų priežasčių taip galėjo atsitikti dėl padidėjusių naftos kainų ir nepalankių pokyčių valiutų kursuose, dėl kurių 2005 m. gruodžio mėn. euras kainavo daugiau nei 1,17 JAV dolerio (lyginant su maksimaliu kursu 2004 m. gruodžio mėn. – 1,36 JAV dolerio), kadangi prognozuojamas tam tikras ekonomikos atsigavimas, kuris, anot Komisijos, 2006 m. pasireikš 2,5 proc. augimu ir 2007 m. – 1,3 proc. - 2,3 proc. augimu, o infliacijos lygis lengvai viršys 2 proc.,

E.   kadangi ECB Valdančioji taryba, dvejus su puse metų nekeitusi bazinių palūkanų normų, kurios sudarė 2 proc., 2005 m. gruodžio 1 d., 2006 m. kovo 2 d., birželio 8 d., rugpjūčio 3 d. ir spalio 5 d. palaipsniui jas didino po 25 bazinius punktus, ir kadangi tiek nominaliųjų, tiek realiųjų palūkanų normų lygis išlieka žemas,

F.   kadangi yra daugybė kandidatų į atsakingas pareigas TVF, PPO ir EBPO, neminint kandidatų į Pasaulio banką, nedarant kliūčių būsimai kandidatų karjerai,

G.   kadangi pastaraisiais mėnesiais keletas trečiųjų šalių centrinių bankų paskelbė ketinimą padidinti savo užsienio valiutos atsargų dalį eurais,

H.   kadangi 2005 m., iš esmės dėl padidėjusio JAV mokėjimų balanso deficito, pasiekusio 6,4 proc. BVP, padidėjo pasaulio ekonomikos disbalansai,

I.   kadangi ECB 2005 m. metinėse ataskaitose nurodyta, kad grynasis pelnas buvo lygus nuliui, kadangi visas perviršis atidėtas,

J.   kadangi ECB atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant tinkamą Europos valiutų kursų mechanizmo (VKM II) veikimą ir kovojant su infliacija,

K.   kadangi Europos Parlamentas noriai padeda stiprinti ECB vaidmenį ir tarptautinį autoritetą tarptautinėje arenoje,

Ekonominė ir finansinė raida

1.   pabrėžia, kad dabartiniam ekonominiam pagyvėjimui būdingas metinis 2,5 proc. realiojo BVP augimas ir vidaus paklausos indėlis, kuris 2006 m. II ketvirtį sudarė 2,1 proc., o dabartinį ekonomikos augimą palaiko darbo, finansų ir produktų rinkų nacionalinės reformos ir investicijų programos; mano, kad palūkanų normas reikėtų didinti atsargiai, kad nebūtų lėtinamas ekonomikos augimas; atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su euro keitimo kurso ir naftos kainų didėjimu, t. y. veiksniais, iš dalies sąlygojusiais silpną augimą 2005 m.; džiaugiasi, kad ECB daugiausia dėmesio skiria pagrindiniam savo tikslui pasiekti – kainų stabilumui išlaikyti; taip pat mano, jog ECB tinkamai reagavo į 2005 metų ekonominę ir finansinę raidą padidindamas palūkanų normą po to, kai infliacijos lygis 2005 m. rugsėjo mėn. pasiekė 2,6 proc.;

2.   pabrėžia, kad esant dabartiniam ekonominiam pagyvėjimui ECB turi aiškiai suvokti pavojus, kuriuos nuolatinis palūkanų normų didinimas kelia augimui; pažymi, kad valstybės narės, skatindamos ekonomikos pagyvėjimą, privalo įgyvendinti būtinas struktūrines reformas ir investicinę veiklą; mano, kad palūkanų normų strategijai įtakos turi pažanga, padaryta gerinant valstybių narių viešojo sektoriaus finansus;

3.   pažymi, kad 2003 – 2005 m. laikotarpiu itin žemos 2 proc. palūkanų normos buvo nustatytos tam, kad paremtų ekonomikos atsigavimą; ragina ECB toliau laikytis savo pareigos užtikrinti tokį vidutinio ir ilgo laikotarpio infliacijos lūkesčių lygį, kuris atitiktų kainų stabilumą; pabrėžia, kad ECB turi atidžiai stebėti naftos ir nekilnojamojo turto kainų kitimą, taip pat nuolatinį perviršio likvidumą;

4.   pažymi, kad būtina tęsti valstybių narių pradėtą biudžeto stiprinimo procesą, kad tuo būtų padėti pamatai ilgalaikiam ekonomikos augimui, tačiau taip pat svarbu, kad ateities iššūkius priimti pasirengusi visuomenė nepamirštų investavimo; tai patvirtina dabartinė TVF pasaulio ekonomikos apžvalga; mano, kad tolesnė pažanga įgyvendinat reformas euro zonai priklausančiose valstybėse narėse išlieka lemiamu veiksniu, padėsiančiu užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą;

5.   pažymi, kad 2001 m. pabaigoje ir 2003 m. pradžioje ryškėjo panašūs ekonominio pagyvėjimo ženklai, kokie pastebimi ir dabar, tačiau po jų nesulaukta ilgalaikio augimo; pažymi, kad Komisijos ir Eurosistemos duomenimis, 2006 m. ekonomika lengvai pagyvės, o 2007 m. jos raida sulėtės; mano, kad bet koks euro zonos ekonomikos augimo potencialo didėjimas priklauso nuo valstybių narių struktūrinių reformų ir atidžiai vykdomos investicinės veiklos; pripažįsta, kad konkurencija ES rinkose ir aukštas užimtumo lygis yra ekonomikos augimo varomoji jėga ir kad nereikėtų riboti jos indėlio didinant efektyvumą ir skatinant naujoves; pažymi dabartinį ekonominį pagyvėjimą 2006 m. ir pabrėžia, kad valstybės narės turėtų labiau pasinaudoti šia teigiama padėtimi labiau sustiprindamos savo biudžetus;

6.   mano, kad euro zonos ekonomikos augimo potencialo didėjimas priklauso nuo tolesnio nuoseklaus reformų programos įgyvendinimo; mano, kad atsižvelgiant į demografinius pokyčius reikia stiprinti socialinės apsaugos sistemas; mano, kad šiuo atžvilgiu Europos makroekonomikos dialogai, skirti nacionalinių reformos programų pamatiniams punktams apibrėžti, ir gerai subalansuota makroekonominė politika išlieka svarbiais faktoriais; šiame kontekste mano, kad svarbu išlaikyti ECB nepriklausomumą;

7.   mano, kad skirtumai euro zonos viduje, kur esama augimo skirtumų (siekusių 4,5 proc. 2005 m.) ir infliacijos lygio skirtumų (siekusių 2,7 proc. 2005 m.), ilgainiui kelia didžiausią pavojų EPS;

8.   pažymi, kad didėja rizika nekilnojamojo turto kainų korekcijos, atspindėsiančios sparčiai ir netvariai pastaraisiais metais didėjusias kainas; norėtų aiškesnės ECB politikos aktyvų, ypač nekilnojamojo turto, kainų kitimo atžvilgiu; mano, kad aiškesnė pozicija ilgainiui padėtų išvengti spekuliacinių burbulų susidarymo;

9.   džiaugiasi, kad 2005 m. balandžio 29 d. Kipras, Latvija ir Malta ir 2005 m. lapkričio 25 d. Slovakija prisijungė prie VKM II; pritaria minčiai, kad eurą turėtų įsivesti visos valstybės narės; mano, kad būtina skirti visą reikiamą dėmesį valstybių narių statistikos duomenų, susijusių su konvergencijos kriterijais, tikslumui ir patikimumui; ragina kitas valstybes nares nedelsiant imtis priemonių, siekiant įvykdyti prisijungimo prie euro zonos kriterijų reikalavimus;

10.   pažymi, kad pinigų politikos įgyvendinimo mechanizmas euro zonos valstybėse narėse skiriasi - kai kurios šalys labiau reaguoja į nemokumą kintamosiomis normomis; ragina ECB ir Komisiją išanalizuoti šiuos skirtumus ir pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą; Europos ekonomikos atsigavimo perspektyva pagerės tik tuomet, jei principo "vienybė įvairovėje" bus laikomasi tiek socialinėje, tiek ekonomikos politikoje;

11.   pabrėžia, jog esama pavojaus, kad skubus tarptautinės pusiausvyros stokos koregavimas gali sąlygoti euro kurso kilimą JAV dolerio atžvilgiu; ragina Eurogrupę, Tarybą ir ECB stiprinti savo veiksmų keitimo kurso politikos srityje koordinavimą;

12.   pažymi, kad ECB pritaria stabilumo ir augimo pakto prevencinių priemonių stiprinimui, tačiau ne kartą kritiškai vertino galimą koreguojamųjų šio pakto priemonių sušvelninimą, o tokios pozicijos laikosi ir visi kiti euro zonos centriniai bankai, kai kurie iš jų išreiškė aiškią kritiką šiuo klausimu;

Pinigų politika

13.   mano, kad ECB turėtų vykdyti aiškesnę ir nuoseklesnę pinigų politiką, ypač nustatydamas dviejų pagrindinių politikos ramsčių, t. y. pinigų kiekio (P3) ir bet kurios kitos svarbios informacijos apie būsimą infliacijos raidą, santykinę reikšmę ir jų tarpusavio ryšį; mano, kad aiškios ir skaidrios taisyklės, nustatančios, kaip šie du ramsčiai veikia operacinius sprendimus pinigų politikos srityje, padarytų ECB politiką lengviau prognozuojamą ir efektyvesnę;

14.   ragina ECB imtis priemonių dėl nuolat aukšto P3 pinigų pasiūlos dydžio (8,8 proc. 2006 m. gegužės mėn., kai 2005 m. gruodžio mėn. jis sudarė 7,4 proc.), jį lyginant su 4,5 proc. ilgalaikiu pavyzdiniu dydžiu; ypač atkreipia dėmesį į smarkiai padidėjusį apyvartoje esančių čekių ir grynųjų pinigų ir indėlių iki pareikalavimo kiekį, nerimauja, kad tokio padidėjimo ilgainiui nebus galima išlaikyti; ragina ECB atidžiai ištirti hipotekos rinkos ir bendrovių susijungimo bei įsigijimo paskolų sandorių raidą ir galimą poveikį sisteminei rizikai, vartotojų pasitikėjimui ir palūkanų normų raidai;

Finansinis stabilumas ir integracija

15.   džiaugiasi, kad ECB paskelbė pirmąją euro zonos finansų integracijos ataskaitą, kadangi ji svarbi tiek pinigų politikos informacijos sklaidai, tiek finansų stabilumui; pažymi, kad, ECB nuomone, vykdant finansų integraciją reikia integruoti rinkos infrastruktūras, ypač atsiskaitymo sistemas; pažymi, kad ECB ketina sukurti atsiskaitymo infrastruktūrą; pažymi, kad kol nesukurta infrastruktūra, būtina naudoti ECB valdymo mechanizmą;

16.   kritiškai vertina tai, kad, įstatymų leidėjui dar nepradėjus veikti, ECB jau turėjo kontaktų su Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetu dėl antrojo lygio priemonių;

17.   kaip ir ECB nuogąstauja dėl alternatyvaus investavimo fondų ir ragina ECB toliau nagrinėti šį klausimą;

18.   ragina Komisiją atidžiau stebėti finansų rinkų kitimo poveikį makroekonominei euro zonos padėčiai;

19.   atkreipia dėmesį į pavojus, kuriuos finansų rinkos stabilumui kelia tarpvalstybinis bendrovių jungimasis; taigi ragina ECB atlikti analizę, ypatingą dėmesį skiriant galutinio skolintojo klausimui, ir pateikti atitinkamas analizes per 2007 m. dialogą pinigų klausimais;

20.   susidomėjęs laukia ECBS likvidumo valdymą pagerinsiančios ir efektyvumo suteiksiančios integruotos sistemos TARGET II įgyvendinimo; ragina ECBS parengti išsamų, skaidrų ir tvirtą teisinį pagrindą, pagal kurį ateityje veiks TARGET II;

21.   apgailestauja, kad ECB, kaip ir Taryba, nemanė, jog apie Supratimo memorandumą dėl finansinių krizių valdymo reikia informuoti Parlamentą;

Išorinis euro vaidmuo

22.   primena savo prašymą siekti vieningai atstovauti euro zonai tarptautinėse finansinėse institucijose, kad būtų galima ginti jos interesus taip, kaip reikia atsižvelgiant į jos ekonominę reikšmę;

23.   susidomėjęs pažymi, kad kai kurie centriniai bankai paskelbė ketinantys padidinti savo atsargas eurais; ragina ECB atidžiai stebėti šiuos veiksmus ir metiniame pranešime apie tarptautinį euro vaidmenį pateikti kiekybinius duomenis ir ištirti šio proceso poveikį valiutų kursams;

Banknotai

24.   pažymi, kad apyvartoje esančių euro banknotų vertė toliau sparčiai augo ir 2005 m. padidėjo 12,8 proc.; pažymi, kad labiausiai daugėja didelės vertės, ypač 500 eurų, kupiūrų: jų skaičius padidėjo 20,9 proc.; ragina ECB išnagrinėti šio spartaus augimo priežastis ir išanalizuoti minėtomis kupiūromis atliekamų operacijų pobūdį ir paklausos pasiskirstymą pagal šalis, siekiant nustatyti galimus pavojus;

25.   mano, kad pirmoji banknotų, ant kurių nevaizduojami žmonės, gyvūnai, peizažai ar paminklai, karta ugdo šaltą monetarinės integracijos įvaizdį ir skatina europiečius atitolti nuo euro; ragina ECB numatyti ant antrosios kartos banknotų vaizduoti gyvūnus, peizažus, europiečių kūrinius ar Europos asmenybes, dėl kurių bendrai sutarta; ragina ECB Parlamentui pateikti savo nuomonę šiuo klausimu;

Demokratinė kontrolė

26.   džiaugiasi, kad ECB aiškiai pritarė ratifikavimui Konstitucijos projekto, kuriame išvardytos pagrindinės su monetarinės ir ekonomikos politikos ramsčiu bei fiskalinės politikos ramsčiu susijusios EPS politikos sudedamosios dalys; pabrėžia, kad ratifikavimo procesas neturi jokios įtakos pinigų sąjungos veikimui ir nepažeidžia euro stabilumo; ragina ECB ir toliau garantuoti euro patikimumą ir užtikrinti kainų stabilumą – būtiną neinfliacinės makroekonominės aplinkos, kuri būtų palanki ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui, sąlygą;

27.   mano, kad jau buvo ECB, įskaitant ir Vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūros, nepriklausomumo pagrįstumas; pabrėžia, kad ES Sutarties 112 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, jog ECB Vykdomosios valdybos nariai renkami iš asmenų, turinčių pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankinėje srityje; taip pat pabrėžia, kad jų tautybė neturi lemiamos įtakos ir kad jie turi būti vertinami pagal griežtus Sutarties kriterijus, tokius kaip jų kvalifikacija; mano, kad ex-ante demokratinė atskaitomybė ir skaidrumas pagerėtų, jei Taryba įvertintų keletą galimų kandidatūrų ir jei Tarybos pasiūlytą kandidatūrą balsuodamas tvirtintų Parlamentas;

28.   ragina Tarybą ir toliau taikyti Vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūrą; pabrėžia, kad yra pasirengęs iki kito Vykdomosios valdybos narių skyrimo 2010 m. kartu su kitomis institucijomis ieškoti būdų, kaip būtų galima patobulinti šią procedūrą;

29.   mano, kad Parlamento ir ECB dialogas pinigų klausimais buvo sėkmingas ir kad jį reikėtų tęsti; pabrėžia, kad ECB ex post atskaitomybė turi lemiamos reikšmės finansų rinkų dalyvių pasitikėjimui, taigi ir rinkų stabilumui; svarbu, kad ECB Vykdomosios valdybos ir Valdančiosios tarybos nariai laikytųsi vienodos pozicijos atstovaudami ECB; pritaria tikslingai ECB informavimo politikai Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atžvilgiu; pabrėžia, kad raginimas gerinti ECB komunikacijos politiką negali būti atsietas nuo ECB ir jo įstaigų nepriklausomumo išsaugojimo; vis dėlto primena, kad jis ragino kasmet skelbti ne tik pagal atskiras šalis išskaidytą apžvalgą, tačiau taip pat ir regioninę bei tarpvalstybinę apžvalgą apie atitinkamas tendencijas, kaip daroma JAV Federalinio rezervo Beige Book, nes tai suteiktų ECB galimybę paveikti diskusijas dėl produktyvumo tendencijų ir kainų bei atlyginimų perspektyvų; ragina ECB ištirti galimybę skelbti protokolų santraukas;

30.   pabrėžia, kad ECB patikimumas taip pat priklauso nuo optimalaus jo sprendimų priėmimo procesų skaidrumo; todėl ragina po ECB Valdančiosios tarybos posėdžių skelbti šių posėdžių protokolų santraukas, kuriose būtų aiškiai išdėstyti priimtų sprendimų argumentai (tiek už, tiek prieš) ir nurodytos priežastys, kodėl šie sprendimai buvo priimti ir ar šie sprendimai buvo priimti vienbalsiai, ar ne; pabrėžia, kad tokio pobūdžio informacijos pateikimas neturėtų pakeisti iš karto po sprendimų pinigų klausimais priėmimo ECB pirmininko pateikiamos informacijos, suteikiančios svarbius ir aktualius duomenis tiek stebėtojams, tiek rinkos dalyviams; mano, kad toks skaidrumas yra itin svarbus, kadangi taip rinkos dalyviai gali geriau įvertinti ECB pinigų politiką;

31.   pabrėžia, kad nepritarė nuo 2003 m. Valdančiosios tarybos sprendimams taikomai rotacinei balsavimo teisių tvarkai, nes ji per daug sudėtinga; mano, kad, atsižvelgiant į būsimą euro zonos plėtrą, reikia nustatyti tvarką, kuri būtų nešališka ir efektyvi; primena savo rezoliuciją, kurioje ragina įsteigti iš devynių narių susidedančią už pinigų politiką atsakingą ECB tarybą ir taip pakeisti dabartinę sudėtingą sistemą bei išvengti dar sudėtingesnio sprendimo ateityje; ragina atitinkamai pakeisti EB sutarties nuostatas;

32.   ragina ECB savo komunikacijos strategijoje skirti daugiau dėmesio ECB pirmininko klausymams Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdžiuose;

ECB valdymas

33.   pažymi, kad nuo 1999 m. ECB darbuotojų skaičius stipriai ir tolygiai augo (per šį laikotarpį jis padidėjo 86 proc.); pažymi, kad ECB nurodė, jog keletą mėnesių 2005 m. darbuotojų skaičius nekito, tačiau per 2005 m. vis tiek išaugo 3,5 proc.; pažymi, kad ECB pabrėžė savo ryžtą didinti savo vidinį efektyvumą; mano, kad šis tikslas pagirtinas, ir tikisi, kad ilgainiui pavyks jį įgyvendinti, ypač ilgą laiką nekeičiant darbuotojų skaičiaus;

34.   pabrėžia, kad ECB ir centriniai nacionaliniai bankai turi deramai siekti kokybiško dialogo, informacijos skaidrumo ir Personalo komiteto posėdžių metu pripažinti profesines sąjungas;

35.   mano, kad darbuotojų ir jų profesinių sąjungų įtraukimas į su jais susijusių sprendimų priėmimą ir aukšto lygio socialinis dialogas padėtų atsirasti bendrai kultūrai Eurosistemoje ir ECBS;

36.   pažymi, kad visas 992 mln. eurų ECB perviršis 2005 m. buvo atidėtas siekiant apsisaugoti nuo valiutų keitimo kursų rizikos, palūkanų normos rizikos ir aukso kainos pokyčių rizikos, o dėl to grynojo pelno nėra; pažymi, kad atidėtos sumos dydis bus kasmet tikrinamas; konstatuoja, kad numatomos naujosios ECB buveinės statybos sąnaudos – 850 mln. eurų; prašo ECB tiksliau nurodyti tikslus, kuriems numatytos nuosavos ir atidėtos lėšos, ir laikytis tokios biudžeto politikos, kuri užtikrintų, jog apsisaugota nuo gresiančios rizikos, ir kartu leistų pasiekti patenkinamų finansinių rezultatų;

o
o   o

37.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Eurogrupės pirmininkui, Tarybai, Komisijai ir Europos centriniam bankui.

(1) OL C 138, 1998 5 4, p. 177.
(2) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 19.
(3) Priimti tekstai, 2006 4 4, P6_TA(2006)0124.
(4) Priimti tekstai, 2006 5 17, P6_TA(2006)0214.
(5) OL C 61 E, 2004 3 10, p. 374.
(6) Priimti tekstai, 2006 3 14, P6_TA(2006)0076.

Teisinė informacija - Privatumo politika