Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Monica Frassoni prašymą ginti Gérard Onesta imunitetą 3-iajame Tulūzos baudžiamųjų bylų apeliaciniame teisme (Prancūzija) vykstančiame baudžiamajame procese, pateiktą 2006 m. gegužės 17 d. ir paskelbtą 2006 m. gegužės 31 d. plenariniame posėdyje,

–   susipažinęs su Gérard Onesta paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius bei į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0386/2006),

A.   kadangi Gérard Onesta yra Europos Parlamento narys, išrinktas per 2004 m. birželio 10–13 d. vykusius šeštuosius tiesioginius rinkimus, ir kadangi Parlamentas 2004 m. gruodžio 14 d. patikrino jo įgaliojimus(2),

B.   kadangi Europos Parlamento sesijų metu Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje suteikiami jos parlamento nariams, ir kadangi imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą; kadangi tai negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą(3),

C.   kadangi minėtuoju atveju taikytina nuostata – Prancūzijos Konstitucijos 26 straipsnio antra pastraipa, pagal kurią negalima dėl nusikaltimo ar kito rimto pažeidimo suimti parlamento narį arba kitaip atimti arba suvaržyti jo laisvę, jei asamblėjos, kurios narys jis yra, biuras nedavė tam sutikimo; kadangi toks sutikimas nėra būtinas užklupus darant nusikaltimą arba kitą rimtą pažeidimą arba galutinio nuosprendžio atveju,

D.   kadangi Tulūzos baudžiamųjų bylų apeliacinis teismas skyrė Gérard Onesta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę – griežtesnę, nei skiriama kitiems kaltinamiesiems, ir kadangi minėtasis teismas pagrindė šį kitokį savo sprendimą tuo, jog, būdamas Parlamento narys, Gérard Onesta turi daug daugiau būdų už kitus piliečius pasiekti, kad jo balsas būtų išgirstas politinėje arenoje, ypač jei tai daro remiamas kitų išrinktų savo partijos narių, savo frakcijos parlamente ir, prireikus, žiniasklaidos, nes, pasak minėtojo Prancūzijos teismo, turi puikių bendravimo įgūdžių,

E.   kadangi tai, jog Gérard Onesta nubaustas griežčiau tik dėl jo turimo Parlamento nario statuso, yra akivaizdus renkamų politikų diskriminavimas, nes galima susidaryti įspūdį, kad dėl to, jog renkami politikai turi kitų ir veiksmingesnių priemonių nuomonei reikšti, jiems neleidžiama dalyvauti viešose demonstracijose taip, kaip tai daro kiti piliečiai, ir kadangi tai skatintų daryti nepriimtiną išvadą, jog parlamento nariams leidžiama veikti tik politinėse asamblėjose, o už jų ribų jie turi mažiau teisių ir priemonių nuomonei reikšti nei kiti piliečiai,

F.   kadangi tai, jog Prancūzijos valdžios institucijos diskriminuojamai taikė flagrante delicto nuostatą tik Parlamento nariams (iš daugiau kaip 400 dalyvavusių asmenų), yra procedūrinis pažeidimas, kurio vienintelis tikslas – apeiti Protokolą dėl privilegijų ir imunitetų,

G.   kadangi Gérard Onesta, jo paties teigimu, siekė atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Teisingumo Teismo sprendime pripažinta, jog Prancūzija neperkėlė į nacionalinę teisę 2001 m. kovo 12 d. Europos Palamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką(4),

H.   kadangi sprendžiamas klausimas itin keblus ir jo sprendimo pasekmės Europos Parlamento prerogatyvoms nepriimtinos, nes tenka labai apgailestauti dėl diskriminuojamojo minėtojo Prancūzijos teismo požiūrio ir tuo padarytos politinės žalos Gérard Onesta pilietinėms teisėms,

I.   kadangi Gérard Onesta, pasinaudojęs visomis teisių gynimo priemonėmis savo šalyje, bet kuriuo atveju galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre, ir Europos Parlamentas jau svarsto paramos priemones,

J.   kadangi bet koks politinis vieno iš Europos Parlamento narių persekiojimas yra pasikėsinimas į Europos Parlamento, kaip demokratiškai Europos tautų renkamos politinės institucijos, vientisumą ir Parlamento negerbimas ir kadangi Europos Parlamentas, kaip demokratinė institucija, turi ginti savo prerogatyvas, pasinaudodamas visomis turimomis priemonėmis,

1.   apgailestauja dėl to, kad, esant dabartinei padėčiai, 1965 m. balandžio 8 d. Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų Europos Parlamentui nesuteikia galimybių imtis veiksmų siekiant apginti Gérard Onesta, ir todėl nusprendžia neginti jo imuniteto.

(1) Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. p. 195 ir byla 149/85, Wybot prieš Faure ir kitus, 1986 m. Rink. p. 2391. (2) Europos Parlamento sprendimas dėl įgaliojimų patikrinimo (OL C 226 E, 2005 9 15, p. 51). (3) 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 10 straipsnis. (4) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.