(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0505)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į  175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0346/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A6-0373/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Jūrų aplinka yra vertingas paveldas, kuris turi būti apsaugomas, atkuriamas ir prižiūrimas, siekiant užtikrinti biologiškai įvairius ir dinamiškus vandenynus ir jūras, kurie būtų saugūs, švarūs, sveiki ir produktyvūs.

(2)  Europą supa keturios jūros – Viduržemio, Baltijos, Šiaurės ir Juodoji, ir du vandenynai – Atlanto ir Arkties.

(3)  Bendrijos sausumos teritorija iš tiesų yra pusiasalis, turintis tūkstančių kilometrų ilgio krantus, o Bendrijos jūrų teritorija yra didesnė už jos sausumos teritoriją.

(4)  Akivaizdu, kad reikalavimas dėl natūralių jūrų išteklių ir ekologinių jūrų paslaugų, pvz., atliekų absorbcijos, yra per didelis, ir kad Bendrija privalo sumažinti savo daromą poveikį ir Bendrijoje, ir už Bendrijos teritorijos esančiuose jūrų vandenyse.

(5)  Atsižvelgiant į ypatingą Baltijos jūros ekosistemos jautrumą dėl jos uždarumo ir druskingumo, prie Baltijos jūros esančios valstybės narės turėtų nedelsiant spręsti svarbias Baltijos jūros problemas, pvz., eutrofikaciją, invazinių rūšių veisimą ir nustatytas normas viršijančią žvejybą.

(6)  Vadovaujantis 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB, nustatančiu šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą(4), per trejus metus nuo tos programos priėmimo turėjo būti parengta teminė strategija dėl jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo, kurios bendri tikslai − tvaraus jūrų naudojimo skatinimas ir jūrų ekosistemų išsaugojimas.

(7)  Būtina nustatyti integruotu požiūriu pagrįstą teminę jūrų aplinkos strategiją, į kurią, jei tikslinga, turėtų būti įtraukti kokybiniai ir kiekybiniai tikslai ir tvarkaraščiai, kuriais remiantis bus įmanoma palyginti ir įvertinti numatytas priemones. Veiksmai, skirti strategijai įgyvendinti, turėtų atitikti subsidiarumo principą. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę aktyviau dalyvauti suinteresuotoms šalims ir geriau panaudoti įvairias Bendrijos finansavimo priemones, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su jūrų aplinkos apsauga.

(8)  Strategijos plėtojimo ir įgyvendinimo tikslas turėtų būti ekosistemos išsaugojimas. Pagal šį požiūrį turėtų būti atsižvelgiama į saugotinas biogeografines sritis ir į žmonių veiklą, kuri daro poveikį jūrų aplinkai.

(9)  Būtina ir toliau nustatyti biologinius ir aplinkos apsaugos tikslus ir pamatines sistemas, atsižvelgiant į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(5) (Natūralių buveinių direktyva) ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(6), numatytus tikslus bei kitus tarptautiniu lygiu sutartus tikslus.

(10)  Siekiant skatinti tausojantį jūrų naudojimą ir išsaugoti jūrų ekosistemas, pirmenybė turėtų būti teikiama Bendrijos jūrų aplinkos gerai ekologinei būklei pasiekti, tos aplinkos apsaugos ir išsaugojimo tęsimui bei užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias tolesniam blogėjimui.

(11)  Norint pasiekti tuos tikslus, reikia skaidrios ir darnios teisės aktų sistemos, kurioje būtų apibrėžta sąvoka "gera ekologinė būklė" ir kuri būtų susijusi su bendrosios žuvininkystės politikos principais, kuri sudarytų bendrą veiksmų pagrindą ir dėl kurios įgyvendinami veiksmai būtų koordinuojami, nuoseklūs ir tinkamai sujungti su veiksmais pagal kitus Bendrijos teisės aktus bei tarptautinius susitarimus.

(12)  Bendrijos jūrų aplinką sudarančių įvairių jūrų regionų skirtingoms sąlygoms, problemoms ir poreikiams reikia skirtingų ir specialių sprendimų. Į tą įvairovę turėtų būti atsižvelgiama rengiant, planuojant ir įgyvendinant priemones, kad jūrų regionų ir subregionų sistemos pagalba būtų pasiekta gera Bendrijos jūrų aplinkos ekologinė būklė.

(13)  Todėl tikslinga, kad vienam jūrų regionui priklausančios valstybės narės užtikrintų, kad būtų sukurta viena bendra regionui ar subregionui skirta jų suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančių vandenų jūrų strategija. Kiekviena valstybė narė jai priklausantiems Europos vandenims parengtų jūrų strategiją, kurioje, nors strategija skirta saviems vandenims, būtų atsižvelgta į bendrą atitinkamo jūrų regiono perspektyvą. Jūrų strategijomis turėtų būti pasiekta, kad būtų vykdomos priemonių programos, skirtos gerai ekologinei būklei pasiekti.

(14)  Dėl tarpvalstybinio jūrų aplinkos pobūdžio kiekvienam jūrų regionui skirtų jūrų strategijų rengimas turėtų būti koordinuojamas. Kadangi jūrų regionai iš dalies priklauso ir kitoms valstybėms narėms, ir trečiosioms šalims, valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti kuo glaudžiausią koordinavimą su visomis atitinkamomis valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis. Jei tikslinga ir tinkama, jau esančios institucinės struktūros, įsteigtos jūrų regionuose, turėtų būti naudojamos tokiam koordinavimui užtikrinti.

(15)  Kadangi veiksmai tarptautiniu lygiu būtini tiems tikslams pasiekti, šia direktyva turėtų būti sustiprinta Bendrijos veikla pagal tarptautinius susitarimus.

(16)  Dėl laivininkyste ir žvejyba besiverčiančių tautų interesų, jų laivų bei veiklos jūrų aplinkoje sąveikos būtina koordinuoti pastangas, siekiant apsaugoti jūrų aplinką nuo pavojų, susijusių su šių laivų, plaukiojančių su registracijos šalies vėliavomis, veikla jūrų regione. Jei jūrų regione veiklą vykdo trečiųjų šalių laivai, valstybės narės turėtų koordinuoti savo pastangas ir apsaugoti jūrų aplinką, pasitelkdamos veikiančias organizacijas ir institucijas.

(17)  Bendrija ir valstybės narės yra Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), patvirtintos Tarybos sprendimu 98/392/EB(7) šalys. Todėl šioje direktyvoje reikėtų visapusiškai atsižvelgti į Bendrijos ir valstybių narių įsipareigojimus pagal tuos susitarimus.

(18)  Šia direktyva taip pat turėtų būti paremta Tarybos sprendimu 93/626/EB(8) patvirtintos Biologinės įvairovės konvencijos kontekste Bendrijos prisiimta tvirta pozicija dėl biologinės įvairovės nykimo sustabdymo, užtikrinant jūrų biologinę įvairovę išsaugantį ir tausojantį naudojimą, bei dėl saugomų jūrų teritorijų pasaulinio tinklo sukūrimo iki 2012 m. Be to, ji turėtų prisidėti prie Biologinės įvairovės konvencijos šalių septintosios konferencijos (CBD/COP7) tikslų įgyvendinimo. Konferencija priėmė nuodugnią jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės darbo programą, kurioje užsibrėžiama daug tikslų, uždavinių ir veiklos, skirtų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu mastu bei užtikrinti jūrų ekosistemos gebėjimą užtikrinti prekių ir paslaugų teikimą, bei saugomų teritorijų darbo programą, kurios tikslas − iki 2012 m. įsteigti ekologine prasme pavyzdines nacionalines ir regionines saugomų jūrų teritorijų sistemas ir jas išlaikyti. Vykdydamos pareigą nustatyti "Natura 2000" vietoves remiantis Buveinių direktyva valstybės narės daug prisidės prie šio proceso.

(19)  Reikėtų nustatyti racionalų požiūrį į tai, kaip turėtų būti visiškai įgyvendinami "Natura 2000" tinklo tikslai jūrų aplinkos srityje. Į šį požiūrį reikėtų įtraukti pasiūlymus pritaikyti Natūralių buveinių direktyvos priedus, susijusius su jūrų natūraliomis buveinėmis ir gyvūnų bei augalų rūšimis, ir pagal jį turėtų būti taikomos ir pritaikomos techninės ir finansinės priemonės.

(20)  Siekiant šios direktyvos tikslų itin svarbu užtikrinti, kad į jūrų strategijas būtų įtraukti saugomoms jūrų teritorijoms nustatyti išsaugojimo tikslai, valdymo priemonės ir stebėsenos bei vertinimo veikla.

(21)  Ši direktyva turėtų padėti vykdyti Bendrijos ir valstybių narių pareigas, pagrįstas keliais kitais susijusiais tarptautiniais susitarimais, kuriuose valstybės narės prisiėmė svarbius įsipareigojimus, susijusius su jūrų aplinkos apsauga nuo taršos: Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencija, patvirtinta Tarybos sprendimu 94/157/EB(9), Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos sudarymo, patvirtinta Tarybos sprendimu 98/249/EB(10), ir jos naujasis V priedas dėl jūros rajono ekologinių sistemų ir biologinės įvairovės apsaugos bei išsaugojimo ir atitinkamas 3 priedėlis, patvirtinti Tarybos sprendimu 2000/340/EB(11), ir Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencija, patvirtinta Tarybos sprendimu 77/585/EEB(12) ir jos pakeitimai nuo 1995 m., patvirtinti Tarybos sprendimu 1999/802/EB(13), taip pat jos Protokolas dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos iš sausumoje esančių šaltinių, patvirtintas Tarybos sprendimu 83/101/EEB(14).

(22)  Būtina pakviesti kaimynines valstybes dalyvauti šiame procese ir plėtoti partnerystę su jomis, ypač Baltijos jūros, Viduržemio jūros ir Juodosios jūros regionuose, atsižvelgiant į, inter alia, partnerystės iniciatyvas, pradėtas 2002 m. Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikimo tvariojo vystymosi klausimais kontekste.

(23)  Taip pat reikėtų atsižvelgti į biologinę įvairovę ir jūrų mokslinių tyrimų, susijusių su labiausiai nutolusių regionų giliųjų vandenų aplinka, potencialą ir pagal konkrečias programas parengti mokslinius tyrimus siekiant geriau apibūdinti giliųjų vandenų ekosistemas.

(24)  Siekdamos veiksmingai saugoti jūrų aplinką, valstybės narės turėtų sukurti sistemas ir pagrindus, kurie sudarytų sąlygas tvarkyti jūrų reikalus įvairiuose sektoriuose. Taigi nustatant jūrų vandenų statusą reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos apsaugos elementą – gamtos mokslai turėtų būti derinami su ekonomine, socialine ir administracine šio sektoriaus plėtra.

(25)  Kadangi pagal jūrų strategijas vykdomos priemonių programos bus veiksmingos ir kiek įmanoma labiau ekonomiškos tik tada, jeigu jos bus parengtos remiantis tvirtomis mokslo žiniomis apie jūrų aplinkos būklę tam tikroje teritorijoje ir kuo labiau pritaikytos prie atitinkamų vandenų poreikių kiekvienos valstybės narės atveju ir atsižvelgiant į bendrą atitinkamo jūrų regiono perspektyvą, būtina numatyti nacionaliniu lygiu parengti atitinkamą informacija pagrįsto politikos formavimo sistemą, apimančią jūrų tyrimus ir stebėseną.

(26)  Pradėdamos šiuos pasiruošimus valstybės narės visame jūrų regione turėtų imtis savo jūrų vandenų savybių ir funkcijų analizės, nustatydamos svarbiausius pavojus ir poveikį tiems vandenims, jų ekonominį ir socialinį panaudojimą bei išlaidas, patiriamas dėl jūrų aplinkos būklės blogėjimo.

(27)  Remdamosi tokia analize valstybės narės tuomet turėtų nustatyti Europos vandenų geros ekologinės būklės požymius. Šiais tikslais tikslinga numatyti bendrus kokybinius deskriptorius, išsamius kriterijus ir standartus, kuriuos Komisija parengs artimiausioje ateityje dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims.

(28)  Bendrija turėtų sudaryti būtinas sąlygas siekdama, kad valstybės narės turėtų naudos iš universitetuose, kuriuose dėstomi jūrų mokslai, atliekamų mokslinių tyrimų ir sukauptų kokybiškų žinių. Taigi mokslinę ir techninę informaciją, reikalingą šios direktyvos nustatytiems įvairiems etapams įgyvendinti, reikėtų gauti iš patikimų šaltinių, taip pat turėtų būti užtikrintas tvarus pakrančių vietovių, kuriose paprastai yra įsikūrę tokie mokymo centrai, vystymasis.

(29)  Parama jūrų aplinkos moksliniams tyrimams turėtų būti nustatyta Europos bendrijos Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programoje (2007–2013 m.).

(30)  Kitas žingsnis siekiant geros ekologinės būklės turėtų būti aplinkos apsaugos tikslų iškėlimas ir nuolatiniam vertinimui skirtų stebėsenos programų parengimas, kad atitinkamų vandenų būklė būtų nuolat vertinama.

(31)  Remdamosi šiuo pagrindu valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti priemonių programas, skirtas atitinkamų vandenų gerai ekologinei būklei pasiekti, pritaikant esamus Bendrijos ir tarptautinius reikalavimus ir atitinkamo jūrų regiono poreikius.

(32)  Nors atsižvelgiant į reikalingą veiksmų tikslumą tikslinga, kad tų žingsnių imtųsi valstybės narės, siekiant užtikrinti veiksmų darną visoje Bendrijoje ir atsižvelgiant į įsipareigojimus pasauliniu mastu, būtina, kad Komisija patvirtintų ir parengiamąsias nuostatas, ir priemonių programas.

(33)  Siekiant planuoti priemonių programas, jas įgyvendinti ir valdyti, gali prireikti nemažų išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kad priemonių programos yra būdas siekti direktyvos tikslų, Bendrija turėtų prisidėti prie valstybių narių išlaidų, patirtų ruošiant, įgyvendinant ir koordinuojant minėtąsias programas, atlyginimo.

(34)  Teisingumo ir įgyvendinamumo sumetimais yra tikslinga numatyti tuos atvejus, kai valstybė narė negalėtų pasiekti nustatyto aplinkos apsaugos tikslų siekiamo lygio.

(35)  Šiame kontekste būtina numatyti nuostatą dviems specialaus atvejo tipams. Pirmasis susijęs su situacija, kai valstybė narė negali pasiekti savo aplinkos apsaugos tikslų dėl kitos šalies veiksmų arba neveiklumo, natūralių priežasčių arba force majeure arba dėl veiklos, kurios ėmėsi pati valstybė narė dėl visuomenės interesų, kurie buvo laikomi reikšmingesniais nei neigiamas poveikis aplinkai. Tokiais atvejais tikslinga leisti valstybėms narėms imtis ad hoc priemonių vietoje į jų priemonių programas įtrauktų priemonių. Ad hoc priemonės turėtų būti parengtos taip, kad užkirstų kelią tolesniam paveiktų jūrų vandenų būklės blogėjimui ir sušvelnintų nepalankų poveikį atitinkamame jūrų regione.

(36)  Antrojo tipo specialieji atvejai − kai valstybė narė nustato problemą, veikiančią jai priklausančių Europos jūrų vandenų ekologinę būklę, netgi galbūt visą atitinkamą jūrų regioną, tačiau negali problemos spręsti priemonėmis, įgyvendinamomis nacionaliniu lygiu. Tokiais atvejais reikėtų numatyti, kad Komisija būtų apie tai informuojama pateikiant priemonių programas.

(37)  Tačiau būtina, kad specialiems atvejams numatytas lankstumas būtų kontroliuojamas Bendrijos lygiu. Todėl dėl pirmojo tipo atvejo tikslinga, kad vertinimo, kurį Komisija turi atlikti prieš patvirtindama priemonių programą, metu būtų tinkamai atsižvelgta į bet kokių įgyvendinamų ad hoc priemonių veiksmingumą. Be to, tais atvejais, kai valstybė narė imasi veiksmų pirmiausiai dėl viešųjų interesų, Komisija turėtų užtikrinti, kad tų veiksmų sąlygojami bet kokie jūrų aplinkos pakeitimai arba pakitimai visiškai nesunaikintų ar nesutrukdytų siekti geros ekologinės būklės atitinkamame jūrų regione.

(38)  Dėl antrojo specialiojo atvejo tipo prieš patvirtindama priemonių programą Komisija turėtų įvertinti atitinkamos valstybės narės požiūrio pagrįstumą, t. y. įsitikinti, kad nacionaliniu lygiu įgyvendinamų priemonių nepakaktų, taigi būtini veiksmai Bendrijos lygmeniu.

(39)  Atsižvelgiant į dinamišką jūrų ekosistemų pobūdį ir jų natūralų kintamumą bei į tai, kad joms tenkantys pavojai ir poveikis skirsis priklausomai nuo žmogaus veiksmų modelio ir nuo klimato kaitos poveikio, būtina pripažinti, kad geros ekologinės būklės apibrėžimas yra dinamiškas ir lankstus bei turi būti ilgainiui pritaikytas. Atitinkamai tikslinga, kad jūrų aplinkos apsauga būtų lanksti ir pritaikoma. Todėl būtina numatyti jūrų strategijas nuolat atnaujinti.

(40)  Taip pat būtina numatyti skelbti priemonių programas ir jų atnaujinimus bei pateikti Komisijai tarpines ataskaitas, aprašančias programos įgyvendinimo pažangą.

(41)  Siekiant užtikrinti aktyvų plačiosios visuomenės dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir atnaujinant jūrų strategijas, būtina numatyti tinkamą informavimą apie skirtingus jūrų strategijų aspektus arba jų susijusius atnaujinimus bei paprašius pateikti rengiant jūrų strategijas naudotus susijusius pagalbinius dokumentus ir informaciją.

(42)  Tikslinga, kad Komisija pateiktų pirmąją vertinimo ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą per dvejus metus nuo visų priemonių programų gavimo ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip iki 2017 m. Tolesnės Komisijos ataskaitos turėtų būti skelbiamos kas šešerius metus.

(43)  Turėtų būti numatyta priimti jūrų aplinkos būklės vertinimo, stebėsenos, aplinkos apsaugos tikslų standartų pritaikymus ir techninius formatus, skirtus duomenų perdavimui ir apdorojimui, siekiant atitikti ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/.../EB, sukuriančios Europos bendrijos Erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) reikalavimus(15).

(44)  Priemonių, reglamentuojančių žvejybos valdymą, galima imtis, inter alia, bendrosios žvejybos politikos kontekste, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(16), ir remiantis mokslinėmis konsultacijomis, todėl jos taip pat nagrinėjamos šioje direktyvoje. Radioaktyviųjų medžiagų naudojimo sąlygojamos spinduliuotės ir emisijos kontrolė reglamentuojama Euratomo sutarties 30 ir 31 straipsniais, todėl ji nenagrinėjama šioje direktyvoje.

(45)  Būsimoje žuvininkystės politikos reforma turėtų atsižvelgti į žvejybos poveikį aplinkai ir šios direktyvos tikslus.

(46)  Kadangi veiksmų, kurių reikia imtis, tikslų valstybės narės negali tinkamai pasiekti, todėl dėl veiksmų masto ir poveikio juos galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ši direktyva nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(47)  Valstybių narių veiksmai turi būti grindžiami atsargumo principu ir į ekosistemą nukreiptu požiūriu.

(48)  Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma direktyvoje siekiama skatinti į Bendrijos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje.

(49)  Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(17),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma visiems Europos jūrų vandenims ir joje atsižvelgiama į poreikį užtikrinti jūrų aplinkos kokybę asocijuotose šalyse ir narystės siekiančiose šalyse.

3 straipsnis

Esamos pareigos, įsipareigojimai ir iniciatyvos

4 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šio punkto b papunktyje minimos sudėtinės dalys, sąlygos ir veiksniai apima tas sudėtines dalis, sąlygas ir veiksnius, kurie atsiranda dėl žmonių veiklos, nesvarbu, ar ši veikla atliekama Europai priklausančiuose jūrų vandenyse, ar už jų ribų;

5 straipsnis

Jūrų regionai ir subregionai

1.  Valstybės narės įgyvendina šią direktyvą, atsižvelgdamos į šiuos jūrų regionus:

2.  Siekdamos atsižvelgti į tam tikro regiono specifiką, valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, gali padalyti 1 dalyje nurodytus jūrų vandenis su sąlyga, kad laikomasi tarptautinių susitarimų ir kad tokie padalijimai atitinka šiuos jūrų subregionus:

Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokį padalijimą iki datos, nurodytos 30 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje.

3.  Suinteresuotos valstybės narės vėliausiai iki 2017 metų pasiekia gerą ekologinę Europos jūros vandenų būklę kiekviename jūrų regione, sukurdamos ir įgyvendindamos to regiono jūrų strategiją pagal šios direktyvos nuostatas.

Valstybės narės steigia atitinkamus savo Europos jūrų vandenų valdymo padalinius kiekviename jūrų regione ar subregione. Steigiant valdymo padalinius, kai reikia, atsižvelgiama į jau veikiančius valdymo, stebėsenos ir informavimo padalinius ir tai numatoma atitinkamoje jūrų strategijoje.

Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokį įsteigtą valdymo padalinį iki datos, nurodytos 30 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje.

6 straipsnis

Jūrų strategijos

1.  Valstybės narės pasiekia gerą ekologinę būklę, sukurdamos ir įgyvendindamos jūrų strategijas.

2.  Vienam jūrų regionui priklausančios valstybės narės užtikrina, kad būtų parengta viena bendra vieno regiono ar subregiono jūrų strategija, skirta jų suverenitetui ar jurisdikcijai priklausantiems to regiono vandenims. Kiekviena valstybė narė kiekvieno atitinkamo jūrų regiono atžvilgiu parengia jūrų strategiją jai priklausantiems Europos jūrų vandenims laikydamasi tokio veiksmų plano:

a)  Rengimas:

b)  Priemonių programos:

3.  Jei tam tikram jūros regionui ar subregionui priklausančios valstybės narės sutaria greičiau nei nurodyta įgyvendinti 2 dalies a ir b punktų veiksmus, jos apie šį pakeistą tvarkaraštį praneša Komisijai ir toliau atitinkamai veikia.

Tų valstybių narių pastangoms pagerinti aplinką, verčiant teritoriją bandomąja, Europos Sąjunga skiria deramą pagalbą.

2 dalies a ir b punktų nuostatos nekliudo valstybėms narėms išlaikyti griežtesnių apsaugos priemonių ar jas įdiegti.

4.  Valstybės narės sukuria atitinkamus mechanizmus, kurie užtikrintų, kad 2 dalyje numatytos priemonės, susijusios su 10, 11, 12, 13 ir 16 straipsniais, būtų parengtos ir įgyvendintos laikantis 8 straipsnio, parengiant vieną bendrą, kiekvienam regionui skirtą jūrų strategiją ir bendrą pranešimą dėl šiuose straipsniuose nurodytų aspektų.

Valstybės narės ar kompetentinga valdžios institucija per tris mėnesius Komisijai ir suinteresuotoms valstybėms narėms pateikia pranešimus.

5.  Baltijos jūros regionas galėtų būti bandomoji teritorija įgyvendinant jūrų strategiją. Pagal Helsinkio Komisijos (HELCOM) rengiamas Baltijos jūros veiksmų planas galėtų būti naudinga priemonė Baltijos jūrą šiuo tikslu naudojant kaip bandomąją teritoriją.

Baltijos jūros regiono valstybės narės, remdamosi 16 straipsnio 1 dalies a ir b punktais ir siekdamos geros Baltijos jūros regiono ekologinės būklės, vėliausiai iki 2010 m. parengia Baltijos jūros regionui skirtą bendrą priemonių programą.

7 straipsnis

Saugomos jūrų teritorijos

1.  Savo regionų ar subregionų strategijose valstybės narės nustato priemones, skirtas apsaugoti sritis, vadinamas saugomomis jūrų teritorijomis.

Jei reikia, valstybės narės į savo regionų ar subregionų strategijas taip pat įtraukia priemones, skirtas įkurti uždariems jūrų gamtos rezervatams, labiausiai pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms ir biologinei įvairovei apsaugoti ir išsaugoti.

2.  Priemonių programą rengianti valstybė narė be kitų priemonių į ją įtraukia erdvinės apsaugos priemones, įskaitant (bet neapsiribojant) specialias draustinių teritorijas pagal Direktyvą 92/43/EEB, specialias saugomas teritorijas pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos Direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos(20) (Paukščių direktyva) ir saugomas jūrų teritorijas, apibrėžtas Biologinės įvairovės konvencijos šalių dalyvių konferencijos sprendime VII/5, taip pat kitas priemones pagal bet kuriuos tarptautinius ar regioninius susitarimus, kuriuose dalyvauja Bendrija.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad šiomis priemonėmis būtų prisidedama prie suderinto ir pavyzdinio saugomų jūrų teritorijų sukūrimo vėliausiai iki 2012 m. Šiam tinklui priklausiančios teritorijos turi būti pakankamo dydžio, visiškai apsaugotos nuo gavybos pramonės, siekiant, inter alia, apsaugoti neršimą, jauniklių priežiūrą ir maitinimą, ir išlaikyti ar atkurti ekosistemų vientisumą, struktūrą ir funkcionavimą.

4.  Valstybės narės įsteigia vieną ar kelis tokių saugomų jūrų teritorijų registrus, kurie įforminami vėliausiai iki ...(21).

5.  Visuomenė gali naudotis registre (-uose) esančia informacija.

6.  Saugomų jūrų teritorijų registrai, skirti kiekvienam jūrų regionui ar subregionui, persvarstomi ir atnaujinami.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas ir koordinavimas su trečiosiomis šalimis

1.  Šios direktyvos tikslais valstybės narės, kurių jūrų vandenys yra tame pačiame jūrų regione arba subregione, bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus.

Jei tikslinga ir taikytina, valstybės narės naudoja esamas institucines struktūras, įsteigtas tame jūrų regione arba subregione, ir, kiek įmanoma, ten priimtas programas ir priemones, kurios atitinkamai pataisomos, ypač siekiant suderinti jas su 22 straipsniu.

2.  Jūrų strategijos nustatymo ir įgyvendinimo tikslais valstybės narės deda visas pastangas siekdamos koordinuoti savo veiksmus su:

Šiame kontekste valstybės narės kiek įmanoma remiasi esamomis programomis ir veikla, paremtomis tarptautiniais susitarimais pagrįstomis struktūromis.

Valstybės narės ir Komisija, atsižvelgdamos į tarptautinius ir regioninius susitarimus, kuriuos Bendrija sudarė su organizacijomis ir trečiosioms šalimis, kurios turi suverenitetą arba jurisdikciją:

3.  Komisija iki 2007 m. nustato aplinkos apsaugos kriterijus reglamentuojančią sistemą, siekdama užtikrinti, kad būtų konsultuojamasi su visomis atitinkamomis suinteresuotomis šalimis prieš jūrų aplinkoje pradedant vykdyti pagrindinius infrastruktūros projektus.

4.  ES parama, pvz., parama pagal bendrąją žemės ūkio politiką, gali būti skiriama tik tiems suinteresuotiems subjektams, kurie gali įrodyti, kad vykdydami veiklą jie išmes subalansuotą kiekį organinių medžiagų, t. y. kad jie neišleis didelių kiekių organinių nuotekų į vandens telkinius.

9 straipsnis

Kompetentingos nacionalinės institucijos

1.  Valstybės narės iki 30 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytos datos kiekvienam atitinkamam jūrų regionui skiria kompetentingą instituciją šiai direktyvai įgyvendinti joms priklausančių Europos jūrų vandenų atžvilgiu.

Per šešis mėnesius nuo tos datos valstybės narės pateikia Komisijai paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą kartu su II priede išvardyta informacija.

Tuo pat metu valstybės narės Komisijai siunčia visų atitinkamų tarptautinių organizacijų, kurių veikloje jos dalyvauja, nacionalinių kompetentingų institucijų sąrašą.

2.  Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokius pagal 1 dalį pateiktos informacijos pasikeitimus per tris mėnesius nuo to, kai toks pasikeitimas įsigalioja.

II skyrius

Jūrų strategijos: parengimas

10 straipsnis

Vertinimas

1.  Valstybės narės atlieka savo kiekvieno jūrų regiono Europos jūrų vandenų pradinį vertinimą, kurį sudaro:

2.   1 dalyje nurodytoje analizėje atsižvelgiama į su pakrančių, tarpiniais ir teritoriniais vandenimis susijusius aspektus, kuriems taikomos Direktyvos 2000/60/EB, taip pat 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo(22), 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo(23) ir ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos .../.../EB dėl aplinkos kokybės standartų ir išmetamų teršalų kontrolės vandens politikos srityje, iš dalies keičiančios Direktyvą 2000/60/EB(24) atitinkamos nuostatos, kad būtų galima parengti išsamų jūrų aplinkos būklės vertinimą.

3.  Valstybės narės, rengdamos kiekvieno jūrų regiono vertinimus pagal 1 dalį, pasitelkia 6 straipsnio 3 dalyje numatytą bendradarbiavimą ir deda visas pastangas siekdamos užtikrinti, kad:

4.  Atlikus pradinį vertinimą gauti duomenys ir informacija ne vėliau kaip per tris mėnesius po vertinimo atlikimo turi būti pasiekiama Europos aplinkos agentūrai ir atitinkamoms regioninėms jūrų ir žvejybos organizacijoms bei susitarimų dalyviams, kad juos galima būtų naudoti atliekant visos Europos jūrų būklės vertinimus, ypač atliekant 23 straipsnio 3 dalies b punkte numatytą jūrų aplinkos būklės vertinimą.

11 straipsnis

Geros ekologinės būklės nustatymas

1.  Remdamosi pagal 10 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu vertinimu valstybės narės kiekvienam atitinkamam jūrų regionui nustato konkrečias Europos jūrų vandenų geros ekologinės būklės savybes, remdamosi I ir III prieduose numatytais bendrais kokybės deskriptoriais, kriterijais ir standartais.

Jos, be kita ko, atsižvelgia į I ir III prieduose išvardytus aspektus, susijusius su buveinių tipais, biologiniais komponentais, fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir hidromorfologija.

2.  Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal 10 straipsnio 1 dalį atliktą vertinimą ir pagal šio straipsnio 1 dalį atliktą nustatymą ne vėliau kaip per tris mėnesius po pastarojo pabaigimo.

12 straipsnis

Aplinkos apsaugos tikslų nustatymas

1.  Remdamosi pagal 10 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu vertinimu valstybės narės kiekvieno atitinkamo jūrų regiono atžvilgiu kartu nustato bendrus išsamius aplinkos apsaugos tikslus, skirtus vėliausiai iki 2017 m. gerai ekologinei būklei pasiekti ir susijusius rodiklius visiems savo Europos jūrų vandenims, atsižvelgdamos į neišsamų savybių sąrašą, pateiktą IV priede.

Nustatydamos tuos uždavinius ir rodiklius valstybės narės atsižvelgia į tai, kad tų pačių vandenų atžvilgiu nuolat taikomi esami aplinkos apsaugos tikslai, nustatyti nacionaliniu, Bendrijos arba tarptautiniu lygiu, taip pat užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į tarpvalstybinius veiksnius ir aplinkybes.

2.  Valstybės narės praneša apie aplinkos apsaugos tikslus Komisijai ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo tų tikslų nustatymo.

13 straipsnis

Stebėsenos programų sukūrimas

1.  Remdamosi pagal 10 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu vertinimu valstybės narės sudaro ir įgyvendina koordinuotas stebėsenos programas, skirtas nuolat vertinti joms priklausančių Europos jūrų vandenų ekologinę būklę, remdamosi III ir V prieduose pateiktais sąrašais ir pagal 12 straipsnį nustatytais aplinkos apsaugos tikslais.

Tos programos atitinka jūrų regionus arba subregionus ir yra pagrįstos vertinimo ir stebėsenos nuostatomis, nustatytomis atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, ypač Direktyvose 79/409/EEB ir 92/43/EEB, arba pagal tarptautinius susitarimus arba Bendrijos iniciatyvomis dėl erdvinės informacijos infrastruktūros ir GMES (Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos), ypač jūrų tarnybų darbe, kiek šie reikalavimai susiję su valstybių narių pirmiau minėto jūrų regiono Europos jūrų vandenimis.

2.  Valstybės narės, atsižvelgdamos į 1 dalį, parengia kiekvienam jūrų regionui ar subregionui skirtas stebėsenos programas ir koordinavimo tikslais imasi veiksmų užtikrinti, kad:

3.  Atitinkamais atvejais Komisija, laikydamasi 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, priima stebėsenos ir vertinimo specifikacijas ir standartizuotus metodus, kuriais atsižvelgiama į esamus įsipareigojimus ir užtikrinamas stebėsenos ir vertinimo rezultatų palyginamumas.

4.  Vykdant šias stebėsenos programas gauti duomenys ir informacija ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai programos bus įgyvendintos, turi būti pasiekiama Europos aplinkos agentūrai ir atitinkamoms regioninėms jūrų ir žvejybos organizacijoms bei susitarimų dalyviams, kad juos galima būtų naudoti atliekant visos Europos jūrų būklės vertinimus, ypač atliekant 23 straipsnio 3` dalies b punkte numatytą jūrų aplinkos būklės vertinimą.

14 straipsnis

Jūrų tarša

Valstybės narės patvirtina priemones ir programas, skirtas jūrų taršai nustatyti ir atsekti.

15 straipsnis

Patvirtinimas

Remdamasi visais pagal 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 2 dalį kiekviename jūrų regione pateiktais pranešimais, Komisija įvertina, ar kiekvienos valstybės narės atveju pranešti aspektai sudaro sistemą, atitinkančią šios direktyvos reikalavimus.

Atlikdama šiuos vertinimus Komisija vertina skirtingų jūrų regionų sistemų darną visoje Bendrijoje.

Vertinimo tikslais Komisija gali paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti bet kokią papildomą informaciją, kurios jai reikia sprendimui priimti.

Per šešis mėnesius nuo pranešimo apie pagal 13 straipsnį nustatytą stebėsenos programą gavimo Komisija gali nuspręsti bet kurios valstybės narės atveju atmesti sistemą arba bet kurį jos elementą, remdamasi tuo, kad ji neatitinka šios direktyvos.

III skyrius

Jūrų strategijos: priemonių programos

16 straipsnis

Priemonių programos

1.  Valstybės narės kiekvieno atitinkamo jūrų regiono atžvilgiu nustato priemones, kurių reikia imtis siekiant geros ekologinės būklės pagal 11 straipsnio 1 dalį visuose joms priklausančiuose Europos jūrų vandenyse.

Valstybės narės priima sprendimą dėl priemonių pagal 14 straipsnį dėl jūrų taršos atsekamumo ir nustatymo.

2.  Valstybių narių priemonių programose numatytos ir erdvinės priemonės. Šios priemonės yra (bet jomis neapsiribojama) specialios draustinių teritorijos pagal Direktyvą 92/43/EEB, specialios saugomos teritorijas pagal Direktyvą 79/409/EEB ir saugomos jūrų teritorijos, apibrėžtos Biologinės įvairovės konvencijos šalių dalyvių konferencijos sprendime VII/5, taip pat kitos priemonės pagal bet kuriuos tarptautinius ar regioninius susitarimus, kuriuose dalyvauja Bendrija.

Valstybės narės užtikrina, kad šiomis priemonėmis būtų prisidedama prie suderinto ir pavyzdinio saugomų jūrų teritorijų sukūrimo vėliausiai iki 2012 m. Šiam tinklui priklausiančios teritorijos turi būti pakankamo dydžio, visiškai apsaugotos nuo gavybos pramonės, siekiant, inter alia, apsaugoti neršimą, jauniklių priežiūrą ir maitinimą, ir išlaikyti ar atkurti ekosistemų vientisumą, struktūrą ir funkcionavimą.

3.  Valstybės narės įtraukia pagal 1 dalį parengtas priemones į priemonių programą, atsižvelgdamos į priemones, kurių reikalaujama pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus arba tarptautinius susitarimus. Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į naudą, gaunamą įgyvendinant Direktyvą 91/271/EEB, Direktyvą 2006/7/EB ir Direktyvą .../.../EB [dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje].

4.  Į priemonių programą turi būti įtraukta:

5.  Rengdamos priemonių programą pagal 3 dalį valstybės narės tinkamai atsižvelgia į tvarų vystymąsi ir ypač į socialinį ir ekonominį numatytų priemonių poveikį. Valstybės narės sukuria administracines sistemas ir platformas, kurios leistų su jūromis susijusius klausimus spręsti bendradarbiaujant įvairiems sektoriams, siekiant apjungti aplinkosaugos mokslą ir priemones su teritorijos ekonominiu, socialiniu ir administraciniu vystymusi ir iš šios sąveikos turėti naudos.

Prieš imdamosi bet kokios naujos priemonės valstybės narės užtikrina, kad priemonės yra ekonomiškos, techniškai įmanomos, ir atlieka poveikio vertinimus, apimančius ir išsamią ekonominės naudos analizę.

6.  Valstybės narės savo priemonių programose nurodo, kaip priemonės bus įgyvendinamos ir kaip jomis bus prisidedama prie pagal 12 straipsnio 1 dalį iškeltų aplinkos apsaugos tikslų pasiekimo.

7.  Valstybės narės praneša Komisijai ir bet kurioms kitoms atitinkamoms valstybėms narėms apie savo priemonių programas per tris mėnesius nuo jų parengimo.

8.  Atsižvelgiant į 19 straipsnį valstybės narės užtikrina, kad programos bus pradėtos vykdyti per dvejus metus nuo jų parengimo.

9.  Pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, Komisija vėliausiai iki...(25), remdamasi 28 straipsnio 2 dalimi, patvirtina išsamius gero vandenynų valdymo principų taikymo kriterijus ir standartus.

17 straipsnis

Išimtys

1.  Kai valstybė narė, parengusi 16 straipsnio 1 dalyje numatytą priemonių programą, nustato, kad tam tikrais atvejais dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių aplinkos apsaugos tikslai ir gera ekologinė būklė negali būti pasiekti priemonėmis, kurių imasi ta valstybė narė, ji aiškiai nurodo tuos atvejus savo priemonių programoje ir pateikia Komisijai paaiškinimus, būtinus jos požiūriui pagrįsti:

2.  Valstybė narė, kuri remiasi 1 dalies b, c, d, e arba f punktais, į savo priemonių programą įtraukia atitinkamas ad hoc priemones, kurios yra suderinamos su Bendrijos ir tarptautine teise, siekiant sumažinti mastą, kuriuo neįmanoma užtikrinti geros Europos jūrų vandenų ekologinės būklės atitinkamame jūrų regione.

3.  Valstybė narė, kuri remiasi 1 dalies g punkte nurodyta priežastimi, užtikrina, kad pakeitimai arba pakitimai visiškai nesunaikintų arba nesutrukdytų siekti geros ekologinės būklės atitinkamame jūrų regione.

4.  Kai valstybė narė remiasi 1 dalies b punkte nurodyta priežastimi ir kai Komisija patvirtina tos priežasties tikrumą, Komisija, atsižvelgdama į savo kompetencijos ribas, nedelsdama imasi visų būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad būtų pasiektas atitinkamas aplinkos apsaugos tikslas.

18 straipsnis

Informavimas

Kai valstybė narė nustato problemą, kuri turi įtakos jai priklausančių Europos jūrų vandenų ekologinei būklei ir kurios negalima išspręsti priemonėmis, priimtomis nacionaliniu lygiu, ji apie tai praneša Komisijai ir pateikia įrodymus, būtinus savo nuomonei pagrįsti.

19 straipsnis

Patvirtinimas

Remdamasi pranešimais apie priemonių programas, pateiktais pagal 16 straipsnio 7 dalį, Komisija įvertina, ar kiekvienos valstybės narės atveju programos, apie kurias pranešta, yra tinkama priemonė gerai ekologinei būklei pasiekti, kaip nustatyta pagal 11 straipsnio 1 dalį.

Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgia į priemonių programų suderinamumą visoje Bendrijoje.

Vertinimo tikslais Komisija gali paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti bet kokią papildomą informaciją, kurios jai reikia sprendimui priimti.

Per šešis mėnesius nuo pranešimo apie priemonių programas gavimo Komisija gali nuspręsti bet kurios valstybės narės atveju atmesti bet kurios valstybės narės programą arba bet kurį jos aspektą, remdamasi tuo, kad ji neatitinka šios direktyvos.

IV skyrius

Atnaujinimas, ataskaitos ir visuomenės informavimas

20 straipsnis

Atnaujinimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų jūrų strategijos yra nuolat atnaujinamos kiekvieno atitinkamo jūrų regiono atžvilgiu.

2.   1 dalies tikslais valstybės narės persvarsto tokius savo jūrų strategijų aspektus kas šešerius metus nuo strategijų pradinio parengimo:

3.  Informacija apie bet kokius po 2 dalyje numatytų persvarstymų atliktus atnaujinimus perduodama Komisijai ir bet kuriai kitai atitinkamai valstybei narei per tris mėnesius nuo jų paskelbimo pagal 22 straipsnio 4 dalį.

4.   15 ir 19 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

21 straipsnis

Tarpinės ataskaitos

Valstybės narės per trejus metus nuo kiekvienos priemonių programos arba jos atnaujinimo paskelbimo pagal 22 straipsnio 4 dalį pateikia Komisijai tos programos įgyvendinimo pažangą aprašančią tarpinę ataskaitą.

22 straipsnis

Viešos konsultacijos ir informavimas

1.  Pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB, nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas(26) valstybės narės užtikrina aktyvų visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą įgyvendinant šią direktyvą, ypač rengiant II ir III skyriuose numatytas jūrų strategijas ir jų atnaujinimą pagal 20 straipsnį.

2.  Remdamosi 1 dalimi, valstybės narės, kai įmanoma, įtraukia suinteresuotas šalis į valdymo institucijas ar struktūras, įskaitant regionines jūrų konvencijas, mokslines patariamąsias įstaigas ir regionines patariamąsias tarybas (RPT).

3.  Valstybės narės įsteigia konsultavimui ir nuolatiniam keitimuisi informacija skirtą instituciją, kurioje dalyvautų atitinkamos vietos valdžios institucijos, ekspertai, NVO ir visi atitinkamo jūrų regiono ar subregiono naudotojai. Ši institucija turėtų būti tiesiogiai susieta su regioninėmis patariamosiomis žvejybos tarybomis, kurias remia ES.

4.  Valstybės narės paskelbia ir visuomenės pastaboms pateikia šių savo jūrų strategijų arba susijusių atnaujinimų aspektų santrauką:

5.  Pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką(27) suteikiama galimybė paprašius gauti pagalbinius dokumentus ir informaciją, naudotus kuriant jūrų strategijas. Ypač atliekant pradinį vertinimą gauti duomenys bei informacija ir stebėsenos programos pateikiami visuomenei internete arba kitomis atitinkamomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

Valstybės narės užtikrina Komisijai jos uždavinių vykdymui neribotą galimybę susipažinti su tais duomenimis ir informacija ir teises jais naudotis.

23 straipsnis

Komisijos ataskaitos

1.  Komisija paskelbia pirmąją vertinimo ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą per dvejus metus nuo visų priemonių programų gavimo ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip 2017 m.

Komisija vėliau skelbia tolesnes ataskaitas kas šešerius metus.

Ji teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.  Iki ...(28) Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo prieštaravimus ir papildomumą tarp galimų šios Direktyvos patobulinimų ir 3 straipsnyje nurodytų pareigų, įsipareigojimų ir iniciatyvų.

Ši ataskaita turi būti pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   1 dalyje numatytos ataskaitos apima:

4.  Iki ...(29) Komisija praneša apie Bendrijai svarbių Arkties vandenyno vandenų jūrų aplinkos būklę ir, jei reikia, pasiūlo Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamas jų apsaugos priemones dėl pasirengimo paskelbti Arktį saugoma teritorija (panašiai, kaip Antarktidą), kuri būtų apibrėžiama kaip "taikiems tikslams ir mokslui skirtas gamtos draustinis".

Valstybės narės, kurių Europos jūrų vandenys yra ir Arkties vandenyno vandenys, pateikia pradinį šių vandenų įvertinimą Arkties tarybai.

24 straipsnis

Saugomų teritorijų pažangos ataskaita

Iki ...* Komisija pateikia ataskaitą, kurioje aptariama pažanga steigiant pasaulinį saugomų teritorijų tinklą ir laiko bei teritorijų apribojimai, skirti sudaryti sąlygoms auginti jauniklius, remdamasi įsipareigojimais pagal Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos sprendimą VII/5, taip pat dėl Bendrijos įnašo kuriant šį tinklą.

Šiuo pagrindu Komisija, laikydamasi Sutartyje numatytų procedūrų, siūlo papildomas Bendrijos priemones, reikalingas pavyzdiniam saugomų jūrų teritorijų tinklui apsaugoti iki 2012 m.

25 straipsnis

Šios direktyvos persvarstymas

1.  Komisija persvarsto šią direktyvą iki ...(30)* ir prireikus pasiūlo būtinus pakeitimus Europos Parlamentui ir Tarybai dėl:

2.  Komisija ypač atsižvelgia į 23 straipsnio 1 dalyje minimą pirmąją vertinimo ataskaitą.

26 straipsnis

Bendrijos finansavimas

1.  Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu nustatyti jūrų strategiją, ši direktyva nuo 2007 m. įtraukiama į Bendrijos finansines priemones.

2.  Valstybių narių parengtas programas bendrai finansuoja ES pagal esamas finansines priemones.

V skyrius

Baigiamosios nuostatos

27 straipsnis

Techniniai pakeitimai

1.  III, IV ir V priedai suderinami su moksline ir technine pažanga laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, atsižvelgiant į 20 straipsnio 2 dalyje nustatytus jūrų strategijų persvarstymo ir atnaujinimo laikotarpius.

2.  Jei būtina, Komisija gali, laikydamasi 28 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, priimti:

28 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas, įsteigtas Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsnio 1 dalimi, toliau − "komitetas".

2.  Darant nuorodą į šią dalį taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.  Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

29 straipsnis

Už Europos jūrų vandenų teritorijos ribų esantys vandenys

Europos Parlamentas ir Taryba arba Taryba prireikus priima Bendrijos priemones, kuriomis siekiama pagerinti vandenų, esančių už Europos jūrų vandenų teritorijos ribų, ekologinę padėtį, jeigu įmanoma tai padaryti kontroliuojant Bendrijos arba valstybių narių kompetencijai priklausiančią veiklą.

Šios priemonės priimamos remiantis Komisijos vėliausiai iki ...(31) laikantis Sutartyje numatytų procedūrų pateiktais pasiūlymais.

30 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki ...(32)*, įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacinę lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės pagrindinių nuostatų tekstus.

31 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

32 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

4 ir 11 straipsniuose numatytos sąlygos

II PRIEDAS

9 straipsnio 1 dalis

(1)  Kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas − nurodytos institucijos oficialus pavadinimas ir adresas.

(2)  Kompetentingos institucijos teisinis statusas − kompetentingos institucijos teisinio statuso apibūdinimas ir, kur tinkama, jos įstatų, steigimo sutarties ar lygiaverčio teisinio dokumento santrauka arba kopija.

(3)  Atsakomybė − kompetentingos institucijos teisinė ir administracinė atsakomybė bei jos vaidmens atitinkamuose jūrų vandenyse aprašymas.

(4)  Narystė − kai kompetentinga institucija koordinuoja kitų kompetentingų institucijų veiklą, reikia sudaryti šių institucijų sąrašą ir institucijų santykių, užmegztų koordinavimui užtikrinti, santrauką.

(5)  Regioninis koordinavimas − reikia sudaryti mechanizmų, nustatytų siekiant užtikrinti koordinavimą tarp valstybių narių, kurioms priklausantys Europos jūrų vandenys yra tame pačiame jūrų regione, santrauką.

III PRIEDAS

10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis

IV PRIEDAS

12 straipsnio 1 dalis

(1)  Pakankama aspektų, apibūdinančių jūrų vandenis, kuriuose valstybės narės turi suverenumą arba jurisdikciją jūrų regione arba subregione, aprėptis.

(2)  Poreikis nustatyti a) tikslus, nustatančius norimas sąlygas, pagrįstas geros ekologinės būklės apibrėžimu; b) įvertinamus tikslus, kurių atžvilgiu galima stebėsena ir c) veiklos tikslus, susijusius su konkrečiomis įgyvendinimo priemonėmis, kurios prisideda prie tų tikslų pasiekimo.

(3)  Ekologinės būklės, kurią reikia pasiekti, nustatymas ir tos būklės formulavimas pagal aspektų, apibūdinančius valstybei narei priklausančius Europos jūrų vandenis jūrų regione arba subregione, įvertinamas savybes.

(4)  Tikslų nuoseklumas; prieštaravimų tarp jų nebuvimas.

(5)  Tikslams pasiekti reikalingų ištekliai.

(6)  Tikslų formulavimas ir laikotarpis jiems pasiekti.

(7)  Rodikliai, skirti pažangai stebėti ir valdymo sprendimams orientuoti į tikslų įgyvendinimą.

(8)  Prireikus atskaitos taškų (tikslinių ir ribinių verčių) nurodymas.

(9)  Tinkamas socialinių ir ekonominių reikmių iškeliant tikslus įvertinimas.

(10)  Aplinkos apsaugos tikslų, susijusių rodiklių ir ribinių bei tikslinių verčių, parengtų atsižvelgiant į 1 straipsnyje nustatytą aplinkos apsaugos tikslą, nagrinėjimas siekiant įvertinti, ar įgyvendinus tikslus jūrų vandenų, kuriuose valstybės narės turi suverenumą arba jurisdikciją jūrų regione, būklė juos atitiktų.

(11)  Tikslų ir uždavinių, kuriuos siekti Bendrija ir jos valstybės narės įsipareigojo pagal susijusius tarptautinius ir regioninius susitarimus, suderinamumas.

(12)  Kai tikslai ir rodikliai bus nustatyti, jie turėtų būti nagrinėjami kartu atsižvelgiant į 1 straipsnyje nustatytą aplinkos apsaugos tikslą, siekiant įvertinti, ar įgyvendinus tikslus, jūrų aplinkos būklė juos atitiktų.

V PRIEDAS

13 straipsnio 1 dalis

(1)  Poreikis teikti informaciją ekologinei būklei įvertinti ir nustatyti, kiek dar reikės siekti geros ekologinės būklės ir kiek jos jau pasiekta, laikantis III priedo ir išsamių standartų bei kriterijų, kurie turi būti nustatyti pagal I ir III priedus.

(2)  Poreikis užtikrinti informacijos surinkimą, leidžiantį nustatyti 12 straipsnyje numatytų aplinkos apsaugos tikslų tinkamus rodiklius.

(3)  Poreikis užtikrinti informacijos surinkimą, leidžiantį įvertinti 16 straipsnyje nurodytų priemonių poveikį.

(4)  Poreikis į programas įtraukti veiksmus, padedančius nustatyti pokyčio priežastį ir todėl galimas korekcines priemones, kurių reikėtų imtis siekiant atstatyti gerą ekologinę būklę, nustačius nukrypimus nuo norimos būklės.

(5)  Poreikis teikti informaciją apie cheminius teršalus, pastebėtus žmonių vartojimui skirtose rūšyse verslinės žvejybos zonose.

(6)  Poreikis programose numatyti veiksmus siekiant užtikrinti, kad korekcinės priemonės sąlygotų pageidaujamus pokyčius, o ne jokį nepageidaujamą šalutinį poveikį.

(7)  Poreikis kaupti informaciją remiantis atskirų jūrų regionų pateikiama informacija.

(8)  Poreikis parengti technines specifikacijas ir standartizuotus metodus, skirtus stebėsenai Bendrijos lygmeniu, kad būtų galimas informacijos palyginamumas.

(9)  Poreikis kuo platesniu mastu užtikrinti regioniniu ir tarptautiniu lygiu parengtų esamų programų suderinamumą, siekiant skatinti šių programų nuoseklumą ir išvengti pastangų dubliavimo.

(10)  Poreikis į 10 straipsnyje numatytą pradinį vertinimą įtraukti aplinkos sąlygų pagrindinių pokyčių vertinimą bei prireikus naujus ir iškylančius klausimus.

(11)  Poreikis atliekant 10 straipsnyje numatytą pradinį vertinimą nagrinėti III priede išvardytus aspektus ir jų natūralų kintamumą bei įvertinti tendencijas siekiant pagal 12 straipsnio 1 dalį nustatytų aplinkos apsaugos tikslų, prireikus panaudojant rodiklius ir jų ribines arba tikslines vertes.

VI PRIEDAS

16 straipsnio 1 dalis

(1)  Poveikio kontrolė: valdymo priemonės, kurios daro įtaką leistinam žmogaus veiklos mastui.

(2)  Rezultatų kontrolė: valdymo priemonės, kurios daro įtaką leistinam ekosistemos komponento sutrikdymo laipsniui.

(3)  Erdvinio ir laikinio pasiskirstymo kontrolė: valdymo priemonės, kurios daro įtaką tam, kur ir kada veiklai leidžiama įvykti.

(4)  Valdymo koordinavimo priemonės: priemonės, skirtos užtikrinti, kad valdymas koordinuojamas.

(5)  Ekonominio skatinimo priemonės: valdymo priemonės, dėl kurių besinaudojantiems jūrų ekosistema yra ekonomiškai naudinga veikti būdais, padedančiais pasiekti ekosistemai nustatytus ekologinius tikslus.

(6)  Sušvelninimo ir gerinimo priemonės: valdymo priemonės, kuriomis žmogaus veikla orientuojama atstatyti pažeistus jūrų ekosistemų komponentus.

(7)  Bendravimas, suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir visuomenės sąmoninimas.

(1) OL C 185, 2006 8 8, p. 20. (2) OL C 206, 2006 8 29, p. 5. (3) 2006 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 242, 2002 9 10, p. 1. (5) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). (6) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1). (7) OL L 179, 1998 6 23, p. 1. (8) OL L 309, 1993 12 13, p. 1. (9) OL L 73, 1994 3 16, p. 19. (10) OL L 104, 1998 4 3, p. 1. (11) OL L 118, 2000 5 8, p. 44. (12) OL L 240, 1977 9 19, p. 1. (13) OL L 322, 1999 12 14, p. 32. (14) OL L 67, 1983 3 12, p. 1. (15) OL ... (16) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. (17) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11). (18) * 2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (19) ** 3 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (20) OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36). (21) * 3 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (22) OL L 135, 1991 5 30, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003. (23) OL L 64, 2006 3 4, p. 37. (24) OL ... (25) * 3 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (26) OL L 156, 2003 6 25, p. 17. (27) OL L 41, 2003 2 14, p. 26. (28) * 4 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (29) * 2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (30) ** 10 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (31) * 4 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (32) ** 2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (33) OL L 175, 1985 7 5, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/35/EB.