Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Teminės jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos (COM(2005)0504),

–   atsižvelgdamas į 6-ąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (AVP, angl. EAP)(1),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos direktyva) (COM(2005)0505),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(2) (Vandens politikos direktyvą), kuria siekiama prisidėti prie teritorinių ir jūrų vandenų apsaugos ir jūrų taršos prevencijos ir šalinimo,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato "Jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos link"(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. paskelbtą Europos aplinkos agentūros (EAA) aplinkos būklės ataskaitą(4),

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos politikos instituto (EAPI, angl. IEEP) politikos apžvalgą(5),

–   atsižvelgdamas į JT Jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS)(6),

–   atsižvelgdamas į Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvenciją (Helsinkio Konvencija)(7),

–   atsižvelgdamas į Konvencijos dėl Šiaurės ir Rytų Atlanto zonos aplinkos apsaugos (OSPAR)(8),

–   atsižvelgdamas į Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvenciją ir jos papildomus protokolus (Barselonos Konvencija)(9),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0364/2006),

A.   kadangi jūrų aplinka patiria didelį spaudimą ir, kaip nurodyta minėtoje EAA ataskaitoje, esama ankstyvų ženklų, rodančių, kad Europos jūrų ir kranto ekosistemose vyksta struktūriniai maisto grandinės pokyčiai, kuriuos liudija svarbiausių rūšių nykimas, planktoninių rūšių, kurios keičia kitas rūšis, koncentracijos didėjimas ir invazinių rūšių atsiradimas. Visa tai yra klimato kaitos ir plačiai paplitusios žmogaus veiklos rezultatas,

B.   kadangi 6-ojoje AVP nurodyti veiksmų prioritetai numato tolesnę jūros sričių apsaugą ir geresnį aplinkos apsaugos integravimą į kitas Bendrijos politikos sritis,

C.   kadangi ES vandenys yra didžiausi pasaulyje ir užima plotą, didesnį už ES sausumos teritoriją. 20 valstybių narių jūros pakrantė siekia beveik 70 000 km, ir beveik pusė ES gyventojų gyvena mažesniu negu 50 km atstumu nuo jūros. Jau 2004 m. 15 valstybių narių jūros regionams teko daugiau negu 40 proc. ES BNP. Laivų statybos, uostų, žuvininkystės ir su ja susijusių paslaugų srityje dirba du su puse milijono ES gyventojų. ES yra 1200 uostų, kuriems tenka daugiau negu 90 proc. išorės ir 41 proc. vidaus prekybos,

D.   kadangi turizmas, žuvininkystė ir akvakultūra – tai veikla, kurios tinkamas vystymasis galimas tik geros aplinkos būklės jūrų aplinkos sąlygomis,

E.   kadangi 2002 m. vykusiame Johanesburgo pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvarios plėtros klausimais šalys susitarė iki 2012 m. reikšmingai sumažinti jūrų biologinės įvairovės nykimą, ir šis įsipareigojimas buvo dar kartą patvirtintas 2006 m. konferencijoje biologinės įvairovės klausimais Kuritiboje,

F.   kadangi valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių išsaugoti jūrų natūralias buveines ir biologinę jūrų įvairovę ir apsaugoti kranto ekologines sistemas; kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi siekiant užtikrinti tvarų gamtinių jūros išteklių naudojimą,

G.   kadangi tinkamos politikos priemonės priklauso nuo kokybiškos informacijos ir mokslinių tyrimų, kurie būtini visais valdymo lygiais ir padeda nustatyti ir užpildyti žinių spragas, mažinti duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų pasikartojimą ir sudaryti tinkamas sąlygas jūrų mokslo ir duomenų derinimui, sklaidai ir naudojimui,

H.   kadangi negalima užtikrintai pasakyti, kad pasirinkti geros aplinkos būklės nustatymo kriterijai turi būti pakankamai orientuoti į ateitį, nes šie kokybės siekiai tikriausiai ilgą laiką lems priemonių programas,

I.   kadangi, siekiant išsaugoti ir pagerinti jūrų aplinką tam tikroje jūros srityje, reikia imtis tarpvalstybinių priemonių visuose sektoriuose, kurie susiję su šia sritimi, pvz., priemonės, reikalingos jūros srityje ir kaimyninėse jūros bei pakrantės srityse, jūros baseine ir, kai klausimas susijęs su keletu šalių, kituose regionuose,

J.   kadangi Bendrijai ir Europos ekonominės erdvės valstybėms yra svarbūs tam tikri Arktikos vandenys ir kai kurios valstybės narės (Danija, Suomija ir Švedija) priklauso Arktikos Tarybai,

K.   kadangi 2007 m., kai ES narėmis taps Bulgarija ir Rumunija, Europos vandenims priklausys ir Juodoji jūra,

L.   kadangi Bendrija ir jos valstybės narės yra pasirašiusios įvairias tarptautinius susitarimus, kuriuose numatomi svarbūs įsipareigojimai jūros apsaugos nuo taršos klausimais, ypač pagal Helsinkio Konvenciją ir OSPAR Konvenciją ir Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvenciją,

M.   kadangi jūrų aplinkos apsauga ir jos stiprinimas negali būti veiksmingi tik pavienių valstybių narių pastangomis ir reikia glaudesnio regioninio bendradarbiavimo ir kitų atitinkamų tarptautinių priemonių,

Tikslų nustatymas

1.   palankiai vertina Komisijos teminę jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategiją ir pagrindinį jos tikslą skatinti tvarų jūrų aplinkos naudojimą ir jūros ekosistemų išsaugojimą; su nusivylimu pažymi, kad toks pasiūlymas dėl Jūrų strategijos direktyvos neskatins regioninių ir vietos valdžios institucijų imtis atitinkamų priemonių;

2.   mano, kad ES šiame procese pirmauja, ir ragina stiprinti ES jūrų apsaugos politiką, siekiant išvengti tolesnio biologinės įvairovės ir jūrų aplinkos nykimo ir skatinti biologinės jūros įvairovės atkūrimą;

3.   ragina įtraukti į Jūrų strategijos direktyvą geros aplinkos būklės (GAB) apibrėžimą, kuriame numatoma aplinkos būklė, kai visų atitinkamo jūrų regiono jūros ekosistemų tvarkymas aplinkos pokyčių sąlygomis yra subalansuotas, darnus ir jam esant tinkamai remiamas biologinės įvairovės išsaugojimas ir žmogaus veikla; mano, kad tai sudaro geresnes sąlygas veiksmingiau įgyvendinti Jūrų strategijos direktyvą;

4.   pažymi, kad geresnę Europos regioninių jūrų aplinkos būklę galima užtikrinti tik aktyviais ir koordinuotais regioninio lygio, o ne pavieniais valstybių narių veiksmais, todėl prašo į Jūsų strategijos direktyvą įtraukti teisinį valstybių narių įsipareigojimą pasiekti GAB; todėl mano, kad strategijoje turėtų būti nustatyti privalomi viršnacionaliniai įsipareigojimai, kurie galėtų apimti ir bendrus trečiųjų šalių įsipareigojimus;

5.   be to, ragina įtraukti keletą bendro pobūdžio kokybinių GAB atpažinimo deskriptorių, kriterijų ir standartų, kurie nėra įtraukti į suinteresuotų dalyvių patvirtintą sąrašą, neatsisakant toliau tobulinti ir papildyti sąrašą;

6.   mano, kad svarbu, jog priemonės, kalba ir koncepcijos, nurodyti Jūrų strategijos direktyvoje ir kitose direktyvose, susijusiose su jūrų aplinka, pvz., Vandens pagrindų direktyvoje ir Buveinių direktyvoje(10), turėtų būti suderintos siekiant didesnio aiškumo ir palengvinti šių direktyvų taikymo koordinavimą;

7.   mano, kad skubiai reikia imtis priemonių vandens kokybei gerinti, todėl išreiškia susirūpinimą dėl pasiūlyme dėl Jūrų strategijos direktyvos pateikto pailginto tvarkaraščio; mano, kad būtų geriau, jog šis tvarkaraštis būtų suderintas su Vandens pagrindų direktyvos tvarkaraščiu;

8.   pažymi, kad Vandens pagrindų direktyvos tvarkaraštį, pagal kurį gera pakrančių vandenų ekologinė būklė turėtų būti pasiekta iki 2015 m., valstybės narės jau įgyvendino; mano, kad nelogiška arba netikslinga tuo pat metu siūlyti siauresnį iš dalies sutampančių ir susijusių jūros sričių tikslą; pabrėžia, kad neįmanoma pasiekti geros įvairių pakrančių vandenų sričių aplinkos būklės, jeigu su jomis susijusių jūros sričių aplinkos būklė nėra gera;

Sąveika su ES politikos priemonėmis

9.   palankiai vertina Žaliąją knygą "Būsimosios Sąjungos jūros politikos kryptimi" (COM(2006)0275), kurioje numatomas visuotinis požiūris į tvarią vandenynų plėtrą, bet įspėja, kad neturi būti per daug pabrėžiamas ekonominis aspektas, ir primygtinai reikalauja, kad būtų nustatyta ekonominio ir ekologinio požiūrių pusiausvyra; tikisi, kad Jūrų strategijos direktyva, kaip vienas iš aplinkos apsaugos ramsčių, sudarys jūrų aplinkos išsaugojimo ir vientisumo ir atitinkamų valdymo padalinių – jūrų regionų ir strategijų – jūrų planavimo ir sprendimų teisinį pagrindą;

10.   mano, kad turėtų būti paaiškintas valstybių narių vaidmuo, jeigu jūrų aplinkos apsaugos tikslai ir priemonės nepakankamai orientuotos į ateitį, t. y. turėtų būti svarstoma, kaip užtikrinti, kad Jūrų strategijos direktyvos tikslas – gera aplinkos būklė – iš tikrųjų būtų pasiektas;

11.   pažymi, kad valstybės narės vėluoja įgyvendinti Natura 2000 tinklo su jūromis susijusius uždavinius. Skatina valstybes nares nustatyti saugomas jūrų teritorijas, kurios vertingos konkrečiu moksliniu arba biologinės įvairovės požiūriu arba kurių aplinkai kyla pavojus pagal Buveinių ir Paukščių(11) direktyvas;

12.   teikia pirmenybę ilgalaikėms pastangoms integruoti aplinkos tikslus į bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP) ir šitaip vykdyti tvarios plėtros reikalavimus, tačiau primygtinai reikalauja leisti valstybėms narėms imtis skubesnių trumpalaikių priemonių, pvz., steigti uždarąsias sritis (jūrų rezervatus) arba draustinius siekiant apsaugoti jautriausias jūros ekosistemas;

13.   apgailestauja dėl to, kad į komunikatą ir Jūrų strategijos direktyvą Komisija neįtraukė Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų salų, Madeiros ir Kanarų salų jūrų vandenų, atsižvelgiant į EB Sutarties 299 straipsnyje numatytas sąlygas ir Sutarties II priede nurodytų Užjūrio šalių ir teritorijų jūrų vandenis;

Biudžeto klausimai

14.   reiškia susirūpinimą dėl finansinių įsipareigojimų, įgyvendinant jūrų strategijas, trūkumo; prašo Komisiją ir valstybes nares nurodyti priemones, kurios būtų bendrai finansuojamos pagal Life+ programą atsižvelgiant į ypatingą jų svarbą siekiant GAB Europos jūrose;

15.   mano, kad ekonominiai ir aplinkosaugos interesai kiek įmanoma turėtų būti derinami vietos lygmeniu, kad būtų nepažeistas subsidiarumo principas ir kad vietos suinteresuotos šalys galėtų prie to prisidėti, bet, kai būtina, tai turėtų būti daroma ir aukštesniu lygmeniu (regiono, ES ir tarptautiniu);

16.   pabrėžia, kad įvairūs ES jūrų regionai skiriasi vienas nuo kito ir jų apsaugos poreikiai skirtingi; taigi mano, kad tam tikriems regionams gali reikėti rimtų finansinių priemonių ES lygmeniu, kad jie pasiektų gerą aplinkos būklę ir darną;

17.   mano, kad didžiausia nauda iš suderinimo su kitomis programomis galėtų būti pasiekta suderinus jūrų strategijos planą su svarbiomis ES lygio programomis; mano, kad suderinimas su Žemės ūkio fondo programų kūrimo laikotarpiu (nuo 2014 m.) yra ypač svarbus tiems regionams, kuriuose didelę jūros teršalų dalį sudaro žemės ūkio išmetalai;

18.   mano, kad visuose sektoriuose turėtų būti atkreiptas dėmesys į finansines iniciatyvas, pvz., aplinkosaugos požiūriu skirtingi uosto ir farvaterio mokesčiai (Baltijos jūros pavyzdys); mano, kad šiuo požiūriu tam tikruose regionuose gali reikėti imtis radikalesnių priemonių;

Bendras duomenų naudojimas

19.   rekomenduoja taikyti naują požiūrį į jūrų aplinkos vertinimą ir stebėjimą veikiančių institucijų ir galiojančių programų pagrindu, tarp jų vadovaujantis BŽP reglamentu dėl duomenų rinkimo, nuosekliai ir integruotai taikant naujas Komisijos iniciatyvas dėl erdvinės duomenų infrastruktūros ir GMES (Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos), ypač jūrų tarnybų darbe;

20.   primena EAA jos įgaliojimus vykdyti reguliarius Europos jūrų aplinkos vertinimus atitinkamų rodiklių ir kitų valstybių narių teikiamų duomenų pagrindu; pabrėžia būtinybę toliau tobulinti valstybių narių atskaitomybę, tarp jų naudojant specialius duomenų perdavimo protokolus, skirtus, pavyzdžiui, duomenų srautams, sudarant pagrindinių Agentūros rodiklių rinkinį;

21.   mano, kad labai svarbu imtis atsekamumo ir surandamumo priemonių bei parengti programas, siekiant nustatyti teršalus ir rasti jų šaltinius, kad šis klausimas būtų veiksmingai sprendžiamas;

22.   mano, kad labai svarbu bendradarbiauti su decentralizuotomis agentūromis (Europos aplinkos agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra ir pan.) ir Europos tyrimų centru, siekiant gauti duomenų apie jūrų vandenų kokybę ir nustatyti ir rasti teršalų šaltinį bei užkirsti jiems kelią;

Santykis su konvencijomis ir trečiosiomis šalimis

23.   palankiai vertina didžiulį regioninių jūros konvencijų indėlį į jūrų aplinkos apsaugą, pagrįstą moksline ir technine kompetencija ir sugebėjimu būti tiltu tarp šalių, kurios nepriklauso ES, ir tikisi, kad jos taps pagrindinėmis Jūrų strategijos direktyvos vykdymo partnerėmis; ir ragina įtraukti tikslius įsipareigojimus skatinti tarptautinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir organizacijomis, siekdamas, kad šios priimtų jūrų strategijas dėl regionų ir subregionų, kuriuose yra Europos jūrų vandenys;

24.   siekdamas išvengti didėjančios biurokratinio darbo apimties įgyvendinant Jūrų strategijos direktyvą, prašo Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad regioninėse jūrų konvencijose būtų numatyti atitinkami teisiniai ir administraciniai pajėgumai arba mechanizmai, kurie leistų įgyvendinti strategiją bendradarbiaujant tų pačių jūros regionų regioninėms institucijoms. Bet kuriuo atveju ši veikla turėtų apimti kuo daugiau sektorių ir suinteresuotų dalyvių;

25.   ragina Komisiją išnagrinėti Baltijos jūros pavertimo bandomąja zona galimybes, atsižvelgiant į faktą, kad tai yra ypač jautri jūrų zona ir ją supančios valstybės narės ketina susitarti dėl spartesnio planų ir veiksmų įgyvendinimo bendradarbiaujant su Helsinkio komisija ir kitomis institucijomis; pažymi, kad būsimas Baltijos jūros veiksmų planas pagal Helsinkio konvenciją galėtų būti bandomoji programa, pagal kurią būtų įgyvendinami strategijos tikslai Baltijos jūros regione;

26.   mano, kad dabartinės tarptautinės taisyklės turėtų būti pakeistos taip, kad į tarptautinius vandenis (daugiau kaip 12 jūrmylių nuo kranto) nebebūtų išleidžiamos nuotekos;

27.   pažymi, kad nėra sukurta tinkama Viduržemio jūros aplinkos apsaugos įstatymų bazė, arba jei šie įstatymai sukurti, trūksta politinės valios juos įgyvendinti. Pakrantės zonos kompleksinio valdymo tikslus, numatytus Barselonos konvencijoje, įgyvendinti trukdo netolygus pietų ir rytų Viduržemio jūros šalių ir šiaurės Viduržemio jūros šalių regionų vystymasis nevienodu greičiu;

28.   pažymi, kad dėl žemos vandens temperatūros ir mažos vandens apykaitos Baltijos jūros ekosistema yra ypač neapsaugota nuo teršalų ir kad Baltijos jūros regiono jūrų ekologijai buvo padaryta beveik neatitaisoma žala. Taigi primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, be kitų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių, imtis ir specialių priemonių, kad būtų gerinama Baltijos jūros aplinkos būklė. Be to, turi būti stiprinamas ES ir Rusijos bendradarbiavimas. Šiuo atžvilgiu siekiant pagerinti vandens apsaugą Baltijos jūroje labai svarbu sukurti ES Šiaurės matmens programos aplinkosaugos partnerystės programos fondą;

29.   ragina Komisiją siūlyti atitinkamas priemones apsaugoti Arktikos vandenis, kurios itin trapiai ekosistemai nuolat kyla pavojus ir kurti ir remti programas ir projektus, tinkamai įvertinant vietos gyventojų teises ir poreikius, siekiant užtikrinti tvarų Arktikos gamtinių išteklių naudojimą;

30.   ragina Komisiją išnagrinėti, kokios sąlygos būtinos Arktikos (Antarktidos pavyzdžiu), kaip saugomos zonos, "gamtos draustiniui, skirtam ramybei ir mokslui", įkurti, ir vėliausiai 2008 m. Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą;

31.   ragina valstybes nares ir Komisiją, ES tarptautinių ir regioninių susitarimų su trečiosiomis šalimis, kurių suverenitetui arba jurisdikcijai priklauso su Europos jūrų vandenimis besiribojantys vandenys, pagrindu skatinti imtis priemonių ir rengti programas pagal Jūrų strategijos direktyvą, kurią šiuo metu rengiamasi priimti;

32.   rekomenduoja į Jūrų strategijos direktyvą įtraukti Juodąją jūrą, kaip vieną jūrų regionų; šis svarbus jūrų regionas ribojasi su Bulgarija ir Rumunija, t. y. šalimis, kurios 2007 m. taps ES narėmis ir šiuo metu dalyvauja įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą, vykdant darbus, kuriems vadovauja Tarptautinė Dunojaus upės apsaugos komisija, ir su Turkija, kuri pradėjo stojimo derybas;

33.   apgailestauja dėl aplinkos apsaugos garantijų trūkumo tiesiant Šiaurės Europos dujotiekį, kurios būtų skirtos išvengti potencialios ekologinės nelaimės Baltijos jūros regione; ragina Komisiją parengti planuojamo dujotiekio poveikio aplinkai studiją ir atidėti bet kokius tolesnius sprendimus dėl bendro šio projekto finansavimo;

34.   ragina prieš imantis bet kokių veiksmų visada konsultuotis su kaimyninėmis šalimis ir suinteresuotomis šalimis, kai projektai gali turėti įtakos bendrai aplinkai, netgi tada, kai įgyvendinamas projektas susijęs su tarptautiniais vandenimis; pažymi, kad patirtis rodo, jog poveikio aplinkai vertinimai dažnai turi trūkumų ir atliekami nepasikonsultavus su kitomis šalimis; todėl ragina Komisiją pasiūlyti privalomą valstybių narių derybų mechanizmą ir primygtinai reikalauja, kad Taryba veiktų tarptautiniu lygmeniu ES ir trečiųjų šalių santykių atžvilgiu, kad būtų atlikti privalomi poveikio aplinkai vertinimai;

o
o   o

35.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 242, 2002 9 10, p. 1 (2) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1). (3) OL C 69 E, 2004 3 19, p. 141. (4) http://reports.eea.europa.eu/state_of_enviroment_report_2005_1/en (5) http://www.europarl.europa.eu/comparl/envi/pdf/externalexpertise/ieep_6leg/marine_thematic_strategy.pdf (6) http://www.un.org/Depts/los/convention_agreements/convention_overview_convention.htm) (7) http://www.helcom/fi/stc/files/Convention/Conv0704.pdf (8) http://www.ospar.org/eng/html/welcome.html (9) http://europa.eu/scadplus/leg/en/lvb/l28084.htm (10) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(OL L 206, 1992.7.22, p.7). (11) OL L 103, 1979 4 25, p. 1.