Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą "Hipotekiniai kreditai ES" (COM(2005)0327) (Žalioji knyga),

–   atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą "2005–2010 m. finansinių paslaugų politika" (COM(2005)0629),

–   atsižvelgdamas į Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. atsakymą dėl Žaliosios knygos "Hipotekiniai kreditai ES",

–   atsižvelgdamas į 1989 m. gruodžio 15 d. antrąją Tarybos direktyvą 89/646/EEB dėl įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su kredito įstaigų veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo(1)

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)(2) (Kapitalo reikalavimų direktyva) ir į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)(3),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis(4),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje(5),

–   atsižvelgdamas į pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartojimo kredito sutarčių, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 93/13/EB (COM(2005)0483),

–   atsižvelgdamas į pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl steigimosi laisvės ir laisvo paslaugų teikimo hipotekinių kreditų srityje (COM(1987)0255),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą bei į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0370/2006),

A.   kadangi hipotekinių kreditų rinka yra didelė ir sparčiai auga ir hipotekiniai kreditai sudaro itin svarbią ES ekonominės ir socialinės struktūros dalį,

B.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse nekilnojamo turto rinka išaugo precedento neturinčiu mastu, dėl to statybos sektoriaus veikla tapo necikliška ir tai buvo svarbiausias veiksnys, padėjęs užtikrinti vystymąsi ir užimtumą per ekonominį nuosmukį Europoje 2000−2005 m.,

C.   kadangi dėl istoriškai mažesnių palūkanų normų hipotekinis skolinimasis stipriai išaugo, ypač tose šalyse, kuriose jis buvo pagrįstas pasitikėjimu, paskatinusiu ekonomikos augimą,

D.   kadangi Europos vartotojų apsauga turi būti svarbiausias veiksnys imantis bet kokių teisės aktų leidybos veiksmų, susijusių su hipotekiniais kreditais, kurie daugeliui ES piliečių yra didžiausias jų gyvenime finansinis įsipareigojimas, darantis ilgalaikį poveikį jų gyvenimo lygiui ir finansiniam stabilumui,

E.   kadangi esant skaidresnėms pagrindinėms prieinamų hipotekinių produktų savybėms bus galima padidinti ne tik rinkos veiksmingumą, bet ir ES kredito gavėjų, svarstančių galimybę sudaryti hipotekinio kredito sutartį kitoje valstybėje narėje, pasitikėjimą ir suteikti jiems galimybę priimti apsvarstytą sprendimą,

F.   kadangi, siekiant suteikti vartotojams galimybę veiksmingiau pasinaudoti pasirinkimo laisve, kai jie ima hipotekinius kreditus tarpvalstybiniu lygmeniu, reikia sukurti jiems prieigą prie kaip įmanoma išsamesnės ir paprastesnės informacijos, kuri kiekvienu atskiru atveju suteikiama standartine forma, kad jie turėtų galimybę palyginti kreditų suteikimo įvairiose valstybėse narėse sąlygas,

G.   kadangi tikslinės priemonės, skirtos produktų ir paslaugų įvairovei didinti, plėtoti galimybėms jais naudotis ir kurti integruotai finansavimo rinkai, galėtų padidinti rinkos efektyvumą, masto ekonomiką ir įvairovę, mažinti skolinimosi išlaidas ir taip daryti teigiamą įtaką Europos ekonomikai,

H.   kadangi tarpvalstybinių kreditų teikimo atvejais suteikus hipotekinių kreditų teikėjams galimybę naudotis klientų kreditingumo duomenų bazėmis būtų galima itin sustiprinti veiklos teikiant hipoteka užtikrintas paskolas konkurencingumą ir kurti bendrąją Europos hipotekų rinką,

I.   kadangi integruota hipotekų rinka palengvins darbuotojų mobilumą,

J.   kadangi, nors tai ir stebina, hipotekinių kreditorių arba vartotojų organizacijų spaudimas dėl tarpvalstybinio kreditavimo, fiziškai nesteigiant įmonių pavienių valstybių rinkose, plėtros yra nedidelis,

K.   kadangi didelės rinkos kliūtys iki šiol neleido padidinti tarpvalstybinės hipotekinių kreditų pasiūlos, kuri šiuo metu sudaro mažiau kaip 1 proc. visos ES hipotekų rinkos,

L.   kadangi sprendžiant daugelį svarbių klausimų Bendrija neturi jokios arba turi tik ribotą kompetenciją ir kadangi būtina laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų,

M.   kadangi hipotekų makleriai gali atlikti svarbų vaidmenį, remdamiesi patirtimi, susijusia su hipotekiniais produktais savo vidaus rinkoje ir kitų valstybių narių rinkose, skatindami vienos valstybės ribas peržengiančią veiklą ir susiedami vartotojus ir užsienio bei vietos finansines institucijas,

N.   kadangi dėl susiklosčiusių skirtingų teisinių, mokestinių, reguliavimo ir vartotojų apsaugos sąlygų skirtingose valstybėse narėse siūlomų produktų įvairovė ir pobūdis, platinimo struktūra, kreditų trukmė ir finansavimo instrumentai labai skiriasi,

O.   kadangi hipotekinių kreditų rinkos yra vienos sudėtingiausių rinkų, kadangi skirtingų valstybių teisinės sistemos ir finansavimo kultūra, nuosavybės teisė ir žemės registro tvarkymas, daiktinė teisė, kredito sutarčių teisė, vertinimo reikalavimai, priverstinius pardavimus reglamentuojanti teisė, perfinansavimo rinkos ir kt. labai skiriasi, tačiau kartu esama glaudaus šių sričių vidinio ryšio,

P.   kadangi dar egzistuoja tam tikros diskriminacinės mokestinės kliūtys, kurios trukdo naudotis bendrąja hipotekinių kreditų rinka ir kai kuriais atvejais netgi gali prieštarauti ES teisės aktams;

Q.   kadangi tarp hipotekų rinkos, makroekonomikos politikos ir ypač vykdomos pinigų politikos yra tiesioginis ryšys,

R.   kadangi hipotekų rinkos nepastovumas gali turėti įtakos gyvenamųjų būstų statybos ir ekonomikos ciklams ir taip kelti nuolatinę riziką,

S.   kadangi, siekiant užtikrinti didesnį ES hipotekinių kreditų rinkos veiksmingumą ir konkurencingumą, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip įgyvendinama ir ar veiksminga 2001 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija 2001/193/EB dėl informacijos, kurią vartotojams turi pateikti skolintojai siūlydami būsto paskolas(6) (elgesio kodeksas), ir kaip naudojamas Europos standartinis informacijos lapas (angl. ESIS), kuriuo siekiama užtikrinti, kad vartotojai apie būsto paskolas gautų skaidrią informaciją ir kad ją būtų galima palyginti,

T.   kadangi matyti, kad minėtasis elgesio kodeksas buvo nevienodai sėkmingai taikomas valstybėse narėse ir nebuvo išspręsta bendro pobūdžio problema, susijusi su tuo, kad nėra bendro teisinio pagrindo,

Įžanga

1.   pripažįsta, kad toliau tikslingai integruojant ES hipotekų rinką vartotojai galėtų turėti daugiau naudos;

2.   mano, jog svarbiausia, kad bet kokie veiksmai ES lygmeniu, susiję su Europos hipotekinių kreditų rinka, visų pirma duotų tiesioginės naudos piliečiams, kaip hipotekinių kreditų gavėjams, ir galimybė gauti hipotekinius kreditus būtų užtikrinta didesniam galimų kredito gavėjų skaičiui, įskaitant klientus, kurių kreditingumo lygis žemas arba duomenys apie ankstesnius kreditus nėra išsamūs, darbuotojus, turinčius terminuotą darbo sutartį, ir pirmą kartą perkančius klientus;

3.   pritaria Komisijos ketinimui konsultuotis ir primygtinai reikalauja įgyvendinti visus konkrečius pasiūlymus, atsižvelgiant į jų ekonominio ir socialinio poveikio įvertinimą;

4.   džiaugiasi ligšiolinėmis Komisijos pastangomis laikytis geresnio reglamentavimo taisyklių; vis dėlto primena Komisijai, kad bet kokios išvados turi būti plataus masto konsultacijų rezultatas;

5.   atkreipia dėmesį į daugelį Žaliojoje knygoje nurodytų kliūčių, su kuriomis susiduriama kuriant bendrąją mažmeninę ES hipotekinių kreditų rinką, ir ragina Komisiją pagrindinį dėmesį skirti tikslinėms priemonėms, padėsiančioms pasiekti didžiausią naudą kaip įmanoma aktyviau skatinant į rinką orientuotas iniciatyvas;

6.   įspėja Komisiją, kad pastangos suderinti pačius produktus gali lemti teisinį nesuderinamumą ir taip turėti neigiamos įtakos šiam sektoriui;

7.   primygtinai reikalauja, kad jokie ES veiksmai netrukdytų konkurencijai ir naujovėms, ypač produktų, papildomų paslaugų ir finansavimo metodų srityse;

Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksas ir ikisutartinė informacija

8.   ragina imtis veiksmų siekiant suderinti nuostatas, reglamentuojančias ikisutartinę informaciją, kuri būtina tam, kad skolininkas galėtų priimti visapusiškai apsvarstytą sprendimą dėl galimo hipotekos sutarties pasirašymo;

9.   primygtinai reikalauja, kad tokia ikisutartinė informacija būtų tiksli bei suprantama, kad būtų užtikrintas pagrįstas pasirinkimas ir kad vartotojas, atsižvelgdamas į gautą informaciją, galėtų susidaryti aiškesnį ir bendresnį pagrindinių hipotekos sutarties sąlygų vaizdą; pabrėžia, kad kai skolintojas nusprendžia pasiūlyti suteikti kreditą kitoje valstybėje narėje, ši informacija kuo skubiau turi būti pateikiama skolininkui ta kalba, kuri yra pripažinta skolininko gyvenamosios vietos valstybės narės oficialia kalba;

10.   mano, kad elgesio kodeksas ir Europos standartinis informacijos lapas yra svarbūs, bet jų nepakanka siekiant tinkamai saugoti po įvairias valstybes nares judančių piliečių, norinčių įsigyti nekilnojamojo turto kitoje valstybėje narėje, ekonominius interesus; ragina Komisiją įvertinti pažangą ir apsvarstyti galimybę neprivalomą Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksą ateityje padaryti privalomą, jei nemanoma, kad jo bus iš karto laikomasi;

Finansavimas

11.   mano, kad bendros, atviros ir darnios finansavimo rinkos kūrimas yra svarbiausias prioritetas, kadangi tai paskatins efektyvumą, padės tarptautiniu mastu paskirstyti kreditų riziką, pagerins finansavimo ir kapitalo paskirstymo sąlygas, sumažins skolinimosi išlaidas; pripažįsta rinkos skatinamo iniciatyvų integravimo svarbą ir galimybes šioje srityje;

12.   pažymi, kad neįmanoma kurti bendros antrinės hipotekų rinkos be laipsniško nacionalinių teisės aktų nuostatų dėl sutarčių suderinimo;

13.   pritaria nuostatai sudaryti hipotekinio finansavimo ekspertų grupę ir siūlo nuodugniai išanalizuoti įvairią nacionalinę reguliavimo ir teisinę patirtį, kuri turi įtakos hipotekoms;

14.   mano, kad kapitalo reikalavimų direktyvos nuostatos dėl padengtų obligacijų ir hipoteka garantuotų vertybinių popierių teikia daug finansavimo galimybių;

15.   siūlo, kad Komisija apsvarstytų, koks būtų geriausias būdas sukurti centrinę duomenų bazę, kurioje būtų saugoma informacija apie skirtingas nacionalines hipotekų rinkas ir tarpvalstybinius hipotekinių vertybinių popierių fondus (pvz., įsipareigojimų nevykdymo galimybę, įsipareigojimų nevykdymo ir išankstinio mokėjimo lemiamus nuostolius), kad investuotojai galėtų tinkamai įvertinti ir įkainoti hipotetinius kreditus;

16.   siūlo, kad įvairūs standartiniai Europos hipotekų paketai, įvertinti kredito reitingais atsižvelgiant į jų pobūdį, galėtų būti parduodami kapitalo rinkose, taip skatinant investicinių hipotekų antrinių rinkų plėtrą;

17.   ragina Komisiją atkreipti dėmesį į augančią pagal šariato teisę reglamentuojamą hipotekų rinką ir užtikrinti, kad bet kokiuose teisės aktuose būtų atsižvelgiama į šios rinkos reikalavimus;

18.   pripažįsta, kad hipotekos draudimas yra svarbus mažinant kreditų teikėjų riziką ir suteikiant galimybę jais naudotis didesniam kreditų gavėjų skaičiui;

Mažmeninė rinka

19.   ragina Komisiją išnagrinėti esamas kliūtis, trukdančias kreditų teikėjams pasinaudoti teise laisvai teikti paslaugas arba steigimosi kitose valstybėse narėse laisve, ir tai, ar vadinamoji bendro intereso išlyga nėra naudojama tarpvalstybinei veiklai stabdyti;

20.   remia Komisijos veiksmus, kuriais siekiama palengvinti finansines paslaugas teikiančių įmonių tarpvalstybinius susiliejimus ir įsigijimus, užtikrinant, kad kuriant platinimo tinklus būtų atsižvelgta į įvairių regionų padėtį ir poveikį mažesnėms finansų rinkoms, bet primena, kad vien tai neskatins šio sektoriaus rinkos integracijos;

21.   mano, kad hipotekinių kreditų rinkos atvėrimas ne kredito institucijoms, jei jos tinkamai prižiūrimos, padidins konkurenciją ir produktų įvairovę;

22.   pripažįsta, kad kredito tarpininkai, pavyzdžiui, hipotekų brokeriai, gali atlikti naudingą funkciją, padėdami vartotojams pasinaudoti konkurencingais hipotekiniais kreditais, kuriuos suteikia savos šalies ir kitų šalių kreditoriai, ir palaiko Komisijos įsipareigojimą konsultuotis dėl tinkamos tokių operatorių reguliavimo aplinkos;

23.   skatina Komisiją išnagrinėti kreditų perkėlimo į kitas valstybes kliūtis, ištirti Europos hipotekos, kaip įkeitimo priemonės, galimybes, taip pat apsvarstyti:

24.   mano, kad teikiant bet kokius pasiūlymus šiuo klausimu prireikus reikia pateikti poveikio vertinimą, įskaitant teisinius aspektus ir atlikus išsamius lyginamuosius teisės tyrimus, taip pat ekonominius ir socialinius aspektus, vadovaujantis metodais, kurie rekomenduojami pagal 2006 m. gegužės 29 d. Konkurencingumo tarybos patvirtintas poveikio įvertinimo gaires;

25.   ragina Komisiją skatinti perskaičiuojamų hipotekinių kreditų ir hipotekinių kreditų mokant rentą visą gyvenimą sistemas, užtikrinant viešumą ir kartu deramai atsižvelgiant į konfidencialumo ir poveikio trečiosioms šalims klausimus;

26.   mano, kad labiau tikėtina, jog į rinką ateis nauji kreditoriai, jei nacionalinės teisės normos jiems leis pasiūlyti išankstinio grąžinimo galimybę už išlaidoms proporcingą kainą arba keisti palūkanų normas, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir riziką, ir mano, kad apribojimai šiais aspektais gali sutrukdyti rinkos plėtrai finansavimo, naujų produktų ir skolinimo didesnės rizikos kreditų gavėjams aspektais;

27.   mano, kad ES standartas, apibrėžiantis metinės procentinės normos dydį ir apskaičiavimą, turėtų apimti visus kreditoriaus nustatytus mokesčius ir turėtų būti užtikrinta galimybė juos palyginti su kitose valstybėse narėse siūlomais produktais, kuriems suteikiami tokie patys terminai; vis dėlto mano, kad kreditų gavėjai taip pat turėtų būti iš anksto informuojami apie visus kitus svarbius mokesčius ir kredito gavėjo teisinius įsipareigojimus, įskaitant trečiųjų šalių nustatytus mokesčius, pvz., notaro ir žemės registracijos mokesčius bei visų teisminių procedūrų ir vertinimo mokesčius ar numanomus jų dydžius, jei tikslus skaičius nežinomas;

28.   mano, kad skolintojas privalo pateikti ne tik tikslią informaciją apie metinę procentinę normą, bet ir informaciją apie kitus mokesčius arba išlaidas, susijusias su jo veikla, pvz., išlaidas, patirtas nagrinėjant prašymą, lėšų skyrimo mokestis, mokestis už išankstinį visą arba dalinį išmokėjimą ir t. t.;

29.   pripažįsta interneto, kaip hipotekinių kreditų rinkodaros priemonės, galimybes ir rekomenduoja Komisijai jas toliau nagrinėti;

Teisinės, mokestinės ir praktinės kliūtys

30.   ragina Komisiją išanalizuoti teisines ir reguliavimo kliūtis, trukdančias visos Europos hipotekinių kreditų finansavimo rinkos plėtrai;

31.   ragina Komisiją nustatyti būsimų savo pasiūlymų taikymo sritį ir apriboti ją hipotekinėmis sutartimis ir jų garantijomis (fiksuotais nekilnojamojo turto mokesčiais), siekiant, kad būtų išvengta bet kokio pasiūlymo dėl Direktyvos dėl vartotojų kreditų sutarčių (COM(2005)0483) nuostatų kartojimo;

32.   ragina Komisiją imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti gerą antrinės hipotekų rinkos funkcionavimą ir sukurti teisinę bazę, skirtą atlikti veiksmingoms vertybinių popierių operacijoms, ir kurios visų pirma padėtų nustatyti veiksnius, kurie, taikant galiojančias teisines perfinansavimo priemones, neleidžia pasiekti norimo tikslo, atsižvelgiant į skirtingas skolinimosi laiduojant turtu teisines tradicijas ir būdų įvairovę;

33.   pritaria Komisijai dėl to, kad teisės, reglamentuojančios hipotekinio kredito sutartis, klausimas, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į 1980 m. persvarstytą Romos konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės; tačiau pritaria hipotekinių kreditų diskusijų grupės nuomonei, kad teisė, taikytina hipotekinio kredito sutartims neturi būti suderinta su teise, reglamentuojančia hipotekos lakštus, ir kad hipotekos lakštų atveju turėtų būti taikomas principas dėl turto buvimo vietos teisės (lot. lex rei sitae);

34.   pabrėžia išsamių ir patikimų klientų kreditingumo duomenų bazių svarbą ir ragina Komisiją skatinti jų pertvarkymo procesą visose valstybėse narėse vadovaujantis nuosekliu standartu;

35.   ragina Komisiją sudaryti sąlygas nediskriminacinei tarpvalstybinei prieigai prie klientų kreditingumo duomenų bazių, pirmiausia siekiant paskatinti kreditorius eiti į naujas rinkas;

36.   pripažįsta, kad reikėtų turėti prieigą ir prie teigiamų, ir prie neigiamų kreditingumo duomenų, laikantis pagrįstų privatumo apsaugos reikalavimų;

37.   pritaria pastangoms pagerinti ir pritaikyti teisės aktus, taikomus priverstinių pardavimų procedūroms;

38.   remia Komisijos pasiūlymą taikyti vadnamąją priverstinio pardavimo procedūrų trukmės ir išlaidų taškų lentelę;

39.   siūlo, kad vertintojų profesinės aosciacijos bendradarbiautų siekdamos patvirtinti aukštos kokybės suderintus ES turto vertinimo standartus;

40.   pabrėžia, kad labai svarbu, jog kreditoriai turėtų galimybę lengvai gauti išsamią ir tikslią informaciją apie hipotekinį įkeitimą ir nuosavybės teises;

41.   pritaria prieigos prie žemės registrų skatinimui, kai to nedraudžia esami įstatymai, ir remia visas pastangas nacionalinėmis priemonėmis suderinti šių registrų informacinę vertę ir ragina gerinti esamą Europos žemės informacijos tarnybos (angl. EULIS) sistemą;

42.   remia veiksmus, kuriais siekiama panaikinti diskriminuojamąsias mokestines kliūtis, pavyzdžiui, kai skirtingai traktuojami vietiniai ir užsienio kreditoriai ir taikomi skirtingi valstybiniai mokesčiai;

43.   ragina Komisiją apsvarstyti, kaip tarptautinio pobūdžio hipotekų atveju suderinti įvairius mokesčių už hipotekos palūkanas išskaitymo metodus visoje ES;

Sisteminiai, makroekonominiai ir rizikos klausimai

44.   ragina Komisiją ir Europos centrinį banką stebėti ir analizuoti potencialią riziką, kurią kelia augančios hipotekinės skolos ir hipotekiniai kreditai, finansuojami kapitalo rinkų;

Išvada

45.   daro išvadą, kad vykdant tolesnę, gerai apgalvotą ES hipotekų rinkos integraciją, galima pasiekti didesnės naudos ir vartotojams, ir ekonomikai;

o
o   o

46.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 386, 1989 12 30, p. 1. (2) OL L 177, 2006 6 30, p. 1. (3) OL L 177, 2006 6 30, p. 201. (4) OL L 271, 2002 10 9, p. 16. (5) OL L 178, 2000 7 17, p. 1. (6) OL L 69, 2001 3 10, p. 25.