Europos Parlamento rezoliucija dėl Konvencijos dėl biologinių ir toksinių ginklų uždraudimo (BTGK), skeveldrinių bombų ir įprastinių ginklų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 7–17 d. vykusią Trečiąją 1980 m. Konvencijos dėl kai kurių įprastinių ginklų (ĮGK) peržiūros konferenciją,
– atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 20 – gruodžio 8 d. Ženevoje vyksiančią Šeštąją 1972 m. Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos (BTGK) peržiūros konferenciją,
– atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 27 d. Tarybos bendrus veiksmus 2006/184/BUSP dėl paramos Konvencijai dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją(1), kuriais siekiama skatinti BTGK universalumą ir remti valstybių, konvencijos šalių, vykdomą įgyvendinimą ir siekiama užtikrinti, kad valstybės šalys perkelia tarptautinius BTGK įpareigojimus į nacionalinius teisės aktus ir administracines priemones,
– atsižvelgdamas į ES veiksmų planą dėl BTGK, dėl kurio buvo susitarta tuo pat metu, kaip ir dėl bendrų veiksmų, kuriais valstybės narės įsipareigojo Jungtinėms tautoms pateikti oficialias ataskaitas apie pasitikėjimo kūrimo priemones, o Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui pateikti atitinkamų ekspertų bei laboratorijų sąrašus, kad būtų galima palengvinti tariamo cheminių ir biologinių ginklų naudojimo tyrimų vykdymą,
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos bendrą poziciją 2006/242/BUSP dėl 2006 m. Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos (BTGK) peržiūros konferencijos(2), kurioje nurodyti tikslai toliau stiprinti BTGK ir skatinti sėkmingus Šeštosios peržiūros konferencijos tikslus,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12–13 d. susitikusios Briuselio Europos Vadovų Tarybos priimtas Europos saugumo strategiją ir į ES strategiją dėl masinio naikinimo ginklų ir jų platinimo priemonių ir į savo 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl masinio naikinimo ginklų neplatinimo: Europos Parlamento vaidmuo(3),
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi BTGK, kurią buvo pradėta pasirašyti 1972 m. ir kuri įsigaliojo 1975 m., yra pirma daugiašalė nusiginklavimo sutartis, kurioje uždraudžiama ištisa ginklų kategorija ir kuriai dabar priklauso 155 valstybių šalių ir dar 16 ją pasirašiusių, bet dar neratifikavusių valstybių šalių,
B. kadangi 2006 m. lapkričio 20 d. – gruodžio 8 d. Ženevoje vyksianti Šeštoji peržiūros konferencija bus pirma valstybėms šalims suteikta galimybė ištirti konvencijos veikimą po 2002 m. įvykusios Penktosios peržiūros konferencijos ir kadangi valstybėms narėms bus suteikta galimybė dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą visiškai drausti biologinius ginklus ir spręsti bet kokias konvencijos veiklai trukdančias problemas ar taisyti jos veiklos trūkumus,
C. kadangi 2001 m. pirmoji Penktosios BTGK peržiūros konferencijos dalis baigėsi nesėkmingai, iš dalies dėl to, kad Jungtinių Valstijų (JV) administracija pasitraukė iš derybų dėl teisiškai įpareigojančios konvencijos laikymąsi stiprinančios priemonės kūrimo,
D. kadangi toliau augant signatarų skaičiui (100 signatarų pasirašė įvadinį pagrindų susitarimą 206 m. sausio 16 d.), ĮGK dar nėra universali ir kadangi daug mažiau signatarų pasirašė jos 5 protokolus, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl Konvencijos praktinio įgyvendinimo,
1. pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų siekti BTGK režimo sėkmės, toliau stiprinti BTGK ir siekti sėkmingų Šeštosios peržiūros konferencijos rezultatų;
2. džiaugiasi Tarybos ir Komisijos tęsiama diplomatine veikla, kuria siekiama palaikyti tarptautines BTGK stiprinimo pastangas ir pripažįsta ES vaidmenį skatinant savanoriškų ir neprivalomų priemonių, pvz., pasitikėjimo kūrimo priemonių, tyrimą ir stiprinant nacionalinius teisės aktus rengiantis Peržiūros konferencijai;
3. todėl didelę svarbą teikia nuosekliai ir visapusiškai BTGK veikimo peržiūrai, siekiant nustatyti ir aptarti priemones, kurių reikia imtis siekiant toliau stiprinti konvenciją, ir dėl jų susitarti;
4. ragina Tarybą ir valstybes nares skatinti visų valstybių prisijungimą prie BTGK, taip pat raginti valstybes, kurios nėra BTGK šalys, nedelsiant prisijungti prie BTGK ir toliau dirbti rengiant deklaraciją, kad biologinių ir toksinių ginklų draudimas yra visiems privaloma tarptautinės teisės taisyklė;
5. taigi skatina ES iškelti šį klausimą tarptautiniuose forumuose, ypač NATO, ir įtikinti JAV administraciją atsisakyti vienašališko požiūrio ir prisidėti prie daugiašalės sistemos kūrimo tęsimo ir stiprinimo;
6. ragina Tarybą ir Komisiją skatinti visišką BTGK įpareigojimų laikymąsi ir prireikus skatinti nacionalinių priemonių, taip pat baudžiamosios teisės aktų ir patogeninių mikroorganizmų bei toksinų kontrolės griežtinimą atsižvelgiant į BTGK;
7. ragina Tarybą ir valstybes nares, skatinant skaidrumo didinimo pastangas ir valstybėms šalims daugiau keičiantis informacija, prisidėti prie tikrinimo, ar valstybės šalys laikosi BTGK nuostatų, mechanizmų tobulinimo ir nurodyti priemones, skirtas įvertinti ir didinti geografinę aprėptį bei pasitikėjimo stiprinimo priemonių mechanizmo naudingumą;
8. ragina Tarybą ir valstybes nares skatinti JT Saugumo Tarybos Rezoliucijos Nr. 1540 įpareigojimų laikymąsi, ypač panaikinti biologinių ar toksinių ginklų naudojimo terorizmo tikslais, taip pat galimos teroristų prieigos prie medžiagų, įrangos ir žinių, kurias jie galėtų panaudoti kurdami ir gamindami biologinius ir toksinius ginklus, pavojų;
9. ragina Tarybą ir valstybes nares skatinti svarstymus ir sprendimus dėl tolesnės veiklos, dėl darbo, kurio imtasi pagal 2003–2005 m. trukusį laikotarpį tarp konferencijų ir pastangas svarstyti ir skatinti bendrą supratimą ir veiksmingą veiklą didinant tarptautinius pajėgumus reaguoti į įtariamo biologinių ir toksinių ginklų naudojimo ar įtartinų ligos protrūkių poveikį, jį tirti ir mažinti; stiprinti ir plėsti nacionalinių ir tarptautinių institucijų stebėjimo, nustatymo, diagnozavimo ir kovos su užkrečiamomis žmonių, gyvūnų ir augalų ligomis pastangas ir esamas priemones; su BTGK susijusios srities mokslininkų elgesio kodeksų turinį, paskelbimą ir priėmimą, siekiant gerinti BTGK suvokimą ir padėti atitinkamiems veikėjams laikytis savo teisinių, reguliavimo ir profesinių įpareigojimų bei etinių principų;
10. ragina Tarybą ir valstybes nares palaikyti tolesnę laikotarpio tarp Šeštosios ir Septintosios peržiūros konferencijų darbo programą, nurodyti specifines tolesnės šios darbo programos pažangos sritis ir procedūras ir siekti susitarti, kad Septintoji BTGK peržiūros konferencija būtų surengta ne vėliau kaip 2011 m.;
11. ragina ES ir jos valstybes nares stengtis užtikrinti, kad ĮGK III Protokolas dėl padegančių ginklų būtų išplėstas siekiant išvengti tolesnio baltojo fosforo naudojimo puolant karinius ar civilius taikinius ir sustabdyti (išsodrinto) urano užtaisų naudojimą;
12. džiaugiasi, kad 2006 m. lapkričio 12 d. įsigaliojo ir tapo privalomu pagal tarptautinę teisę ĮGK V protokolas dėl po karo likusių ginklų; pabrėžia, jog tai reiškia, kad valstybės narės, siekdamos sumažinti po konfliktų įvykusių nelaimingų atsitikimų, per kuriuos sužeidžiami civiliai, skaičių, turi išvalyti savo teritorijas nuo nesusprogdintų kariuomenės atsargų; taip pat pabrėžia, kad šiuo protokolu už likusius ginklus atsakingos šalys turi padėti nuo jų išvalyti teritoriją, net jai ta teritorija pavaldi ne joms; reikalauja, kad šis protokolas būtų taikomas visoms po karo likusiems nesusprogdintoms atsargoms, taip pat ir kasetinei ginkluotei;
13. vis dėlto yra įsitikinęs, kad ĮGK ir jos penkis protokolus turi pasirašyti daug daugiau šalių, ragina Tarybą ir Komisiją padaryti viską, ką galima, kad visos valstybės narės tinkamai pasirašytų ir ratifikuotų V Protokolą ir kad visos nusiginklavimo paramą gaunančios šalys taip pat pasirašytų šį protokolą, net jeigu iki šiol jos nebuvo prisijungusios prie KBĮG (pvz., Libanas);
14. ragina ES ir valstybes nares, atsižvelgiant į ĮGK tikslą prireikus sudaryti protokolus dėl atitinkamų ginklų sistemų ir laukiant specialios konvencijos šiuo klausimu, reikalauti, kad būtų sukurtas VI Protokolas, kuriuo aiškiai būtų draudžiama gaminti, kaupti, perduoti ir naudoti visų tipų kasetinę ginkluotę (skeveldrines bombas);
15. atsižvelgdamas į tai, ypač džiaugiasi teigiamu daugiau kaip 30 valstybių (tarp kurių daug ES valstybių narių, t. y. Belgija, Švedija, Vokietija, Prancūzija, Austrija, Danija, Ispanija ir Čekijos Respublika) koalicijos atsaku į Kofio Annano ir Jano Egelando kvietimą ĮGK persvarstymo konferencijos pradžioje nedelsiant pradėti derybas dėl suprantamos ir veiksmingos konvencijos parengimo, kurios tikslas – visame pasaulyje uždrausti kasetinę ginkluotę taip, kaip tai buvo padaryta priešpėstinių minų atveju; ragina ES ir visas valstybes nares kuo aktyviau palaikyti šią iniciatyvą;
16. ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją darbščiai dirbti siekiant užtikrinti, kad netolimoje ateityje BTGK ir ĮGK turėtų nuolatinį sekretoriatą, kuris prižiūrėtų jų sėkmingą įgyvendinimą pagal šiuo tikslu Cheminių ginklų konvencijos sukurtos Cheminių ginklų draudimo organizacijos gaires;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, BTGK ir ĮGK valstybių šalių parlamentams ir vyriausybėms bei specializuotoms NVO.