Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Šiaurės dimensijos(1),

–   atsižvelgdamas į Šiaurės dimensijos politikai nuo 2007 m. skirtos politinės deklaracijos ir bendrojo politikos dokumento plėtojimo gaires, kurios buvo patvirtintos 2005 m. lapkri2io 21 d. Briuselyje vykusiame Šiaurės dimensijos ministrų lygio susitikime,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. birželio 2 d. paskelbtą 2005 m. metinę Šiaurės dimensijos veiksmų plano (SEC(2006)0729) įgyvendinimo pažangos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2004–2006 m. Antrąjį Šiaurės dimensijos veiksmų planą, patvirtintą 2003 m. spalio 16–17 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime,

–   atsižvelgdamas į Šeštojo Baltijos jūros regiono valstybių aukščiausio lygio susitikimo, vykusio 2006 m. birželio 8 d. Reikjavike, pirmininko išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros Konsultacinio komiteto rezoliuciją ir 2006 m. birželio 25 d. pranešimą dėl Šiaurės dimensijos politikos ateities,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Baltijos ir Europos tarpfrakcinė darbo grupės darbo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Europos Baltijos jūros regiono strategiją, kurią priėmė Europos Parlamento Baltijos ir Europos tarpfrakcinė darbo grupė,

–   atsižvelgdamas į Baltijos jūros šalių tarybos ir Baltijos jūros parlamentinės konferencijos darbą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0367/2006),

A.   kadangi Šiaurės dimensija sudaro plačią sistemą, apimančią visus šiaurės regionus, t. y. Baltijos jūros ir Barenco regionus ir Arktį, ir visas išorės ir vidaus politikos sritis,

B.   kadangi Šiaurės dimensijos politika gali padėti skatinti regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant tolesnio ekonominio augimo ir surasti bendrą atsaką į visiems rūpimas problemas, bet iki šiol nebuvo pasinaudota galimybe išnaudoti visą jos potencialą įvairioms regionui būdingoms problemoms spręsti,

C.   kadangi Baltijos jūros regionas – tai istoriškai svarbūs Vakarus ir Rytus jungiantys vartai, todėl jam turi būti skiriama daugiausia dėmesio plėtojant naująją Šiaurės dimensijos politiką,

D.   kadangi po 2004 m. plėtros Baltijos jūra beveik tapo Europos Sąjungos vidaus jūra, vadinamoji mare nostrum, ir kadangi Baltijos jūros strategija gali padėti kaip reikšmingas dokumentas, kuriame iš naujo įvertinama Šiaurės dimensijos aprėptis ir veikla bei aptariami po plėtros įvykę pokyčiai,

E.   kadangi Baltijos jūros strategija galėtų reikšmingai prisidėti siekiant geresnio regionų institucijų darbo koordinavimo Baltijos jūros regione,

Šios rezoliucijos tikslas

1.  Šia rezoliucija siekiama:

Atsižvelgdamas į tai, teikia šiuos pasiūlymus:

2.   ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl Baltijos jūros regionui skirtos ES strategijos siekiant sustiprinti vidinį Šiaurės dimensijos ramstį, aptarti horizontaliu lygmeniu skirtingus regionų bendradarbiavimo aspektus, skatinti sąveiką ir vengti įvairių regioninių įstaigų ir organizacijų funkcijų dubliavimosi; kviečia Komisiją ir valstybes nares suderinti savo administracijų atsakomybę, kad kuriant ir įgyvendinant Šiaurės dimensijos politiką būtų taikoma horizontalioji koncepcija;

3.   remia Baltijos jūros valstybių tarybos darbą; siūlo dar prieš Europos Vadovų Tarybos vasaros susitikimą suorganizuoti metinį Baltijos jūros šalių aukščiausio lygio susitikimą; išreiškia paramą Baltijos jūros šalių parlamentų konferencijos; regiono nacionalinių parlamentų pirmininkų kasmetinio susitikimo ir greitai vyksiančio Šiaurės dimensijos parlamentinio forumo darbui;

4.   pabrėžia, kad į Baltijos jūros strategiją yra įtrauktos priemonės, kurias įgyvendins vien tik Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, ir priemonės, kurios bus įgyvendintos bendradarbiaujant su Rusijos Federacija;

5.   primena poreikį įsteigti Europos investicijų banko visus įgaliojimus turintį biurą Baltijos jūros regione;

6.   siekdamas skaidrumo ir nuoseklumo ragina Baltijos jūros strategijai skirti atskirą biudžeto eilutę, greičiausia pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, kurioje šalia dabartinio Šiaurės dimensijos finansavimo, kurį teikia Europos Sąjunga, valstybės narės, trečiosios šalys, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas ir kt., būtų numatyta papildomai lėšų; pabrėžia, kad strategijai turi būti skiriama reikalingų lėšų pagal visas atitinkamas biudžeto eilutes siekiant, kad būtų įgyvendinti jos tikslai.

7.   pažymi, kad už Baltijos jūros taršą kartu atsakingos Rusijos Federacija ir valstybės narės; pažymi, kad jūrų aplinkos apsauga, ypač atsižvelgiant į eutrofikacijos mažinimą, yra vienas iš svarbiausių klausimų, į kurį reikėtų atsižvelgti diegiant Sąjungos žemės ūkio ir struktūrines programas regione; su džiaugsmu pažymi, kad Tarptautinė jūrų organizacija beveik visam Baltijos jūros regionui suteikė ypač jautrios jūrų zonos statusą; siûlo sukurti ekologiniu poþiûriu reprezentaciniø ir vertingø jûrø ir pakranèiø saugomø zonø tinklà;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad įvykus didelei naftos katastrofai, kurią gali sukelti naftos transportavimas arba jos telkinių žvalgymas ir eksploatavimas, Baltijos jūroje gali būti sunaikinta visa jūrų augalija ir gyvūnija; ragina gerinti koordinacinį darbą, kad būtų užkirstas kelias tokioms nelaimėms, o įvykus avarijai susitarti dėl bendro kovos su jos padariniais mechanizmo; laikosi nuomonės, kad nustatant naftos tanklaivių klasifikacijos normas būtina atsižvelgti į regiono sąlygas, pavyzdžiui, ledo storį žiemos metu;

9.   pabrėžia, kad būtina apsaugoti ir didinti Baltijos regiono žuvų išteklius; prašo Komisiją parengti išsamų planą, skirtą natūraliems lašišų ištekliams Baltijos jūros vandens baseino sistemoje atkurti ir juos išsaugoti, tam panaudojant visas neršti tinkamas upes;

10.   pabrėžia, kad reikia mažinti regiono energetinį priklausomumą nuo Rusijos ir ragina regiono valstybes nares ištirti galimybes sukurti bendrą energijos rinką; ragina Komisiją, valstybes nares ir partnerius skatinti bendrus energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių projektus atsižvelgiant į regionų kaip bioenergijos šaltinių potencialą ir skatinti biomasės, saulės, vėjo ir vandens energijos naudojimą; remia Baltijos jūros regiono bendradarbiavimą energetikos srityje;

11.   ragina laikytis požiūrio, kuris būtų grindžiamas teisingumu ir bendra atsakomybe vykdant energijos politiką nacionaliniu lygmeniu, kad strateginiai sprendimai, pvz., naujų energijos tinklų tiesimas, būtų priimami pasikonsultavus su tomis ES valstybėmis narėmis partnerėmis, kurias jie gali paveikti;

12.   pabrėžia, kad tinkamas poveikio aplinkai įvertinimas turėtų būti būtina sąlyga pradedant vykdyti su energijos infrastruktūra susijusius projektus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių aplinkos apsaugos standartų; šiuo požiūriu ragina Rusiją ratifikuoti Espoo pasirašytą Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste;

13.   pabrėžia, kaip svarbu laikytis Lisabonos strategijoje numatytų tarptautiniu mastu pripažįstamų principų, t. y. tvaraus vystymosi, gero valdymo, skaidrumo ir dalyvavimo, lyčių lygybės, mažumų teisių ir vietinių tautų apsaugos, abipusiai naudingos ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos, kurią priima visi susiję partneriai;

14.   primena Baltijos jūros kaip vienijančio faktoriaus regione vaidmenį; siūlo naują programą, kuri būtų pavadinta "Baltijos jūra be sienų", skirtą palengvinti netrukdomą regiono sienų kirtimą, įskaitant tarp valstybių narių ir Rusijos Federacijos; pritaria Baltijos jūros greitkelio, iki 2010 m. sujungsiančio Baltijos jūros regioną su valstybėmis narėmis Vidurio ir Vakarų Europoje, statybai;

15.   mano, kad siekdamos įvykdyti savo įsipareigojimą mažinti Baltijos jūros taršą, valstybės narės turėtų turėti teisę naudoti arba įvesti daug griežtesnes nei ES siūlomos apsaugos priemones;

16.   pripažįsta, kad suintensyvėjo eismas jūroje, daugiausia dėl sparčiai augančios Rusijos Federacijos ekonomikos; jūrų saugą vertina kaip vieną iš opiausių regiono klausimų; siūlo palaipsniui plėsti bendras laivų eismo valdymo ir informacijos sistemas (VTMIS), kurios apimtų ne tik Suomijos įlanką, bet ir visą Baltijos jūrą; pabrėžia, kad reikia bendro susitarimo siekiant greitai įgyvendinti Tarptautinės jūrų organizacijos suteiktą Baltijos jūros kaip ypatingai jautrios jūrų zonos (PSSA) klasifikaciją, įskaitant viengubo korpuso naftos gabenimo priemonių uždraudimą;

17.   siūlo išplėsti transeuropinį Šiaurės trikampio tinklą, kad jis apimtų visą regioną, ir Barenco jūros koridoriaus bei Botnijos įlankos koridoriaus kelių ir geležinkelių srautus įtraukti į transeuropinio tinklo sistemą (TEN); ragina įgyvendinti "Rail Baltica" projektą; numato greitojo traukinio vėžę, sujungsiančią visą regioną;

18.   ragina iki 2013 m. įgyvendinti turintį pirmenybę "Via Baltica" greitkelį, jungsiantį Baltijos jūros regioną su Centrinės ir Vakarų Europos valstybėmis narėmis; pabrėžia Europos finansavimo svarbą projektui įgyvendinti;

19.   pripažįsta, kad daugumos regiono šalių rinkos yra sąlyginai mažos, o tai daugeliu atvejų lemia žemą konkurencijos lygį; pabrėžia ypatingą šio regiono valstybių narių ekonominę tarpusavio priklausomybę; ragina visiškai įgyvendinti keturias pagrindines laisves (laisvą asmenų, prekių ir kapitalo judėjimą bei steigimosi laisvę) tarp regionui priklausančių ES valstybių narių;

20.   pažymi, kad dėl Kaliningrado srities anklavo, apsupto Europos Sąjungai priklausančių šalių, statuso reikalaujama atsakingo regioninių valdžios institucijų, Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo; ragina Rusijos Federaciją ir Europos Sąjungą ištirti galimybę Kaliningrado sričiai ilgainiui suteikti atviresnio ir mažiau militarizuoto bandomojo regiono, turinčio geresnę prieigą prie vidaus rinkos, statusą; pabrėžia poreikį visiškai įgyvendinti laivybos laisvę Baltijos jūroje, įskaitant Vyslos įlanką ir Kaliningrado įlanką ir laisvą praėjimą per Pilavos ir Baltijos sąsiaurius;

21.   atkreipia dėmesį, kad Šiaurės dimensijos partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės (NDPHS) srityje turėtų tapti praktiškesnė kovojant su dauguma ligų ir tobulinant bei skatinant tausojantį sveikatą ir keliantį socialinį pasitenkinimą gyvenimo būdą; ragina Rusijos Federaciją ir ES ištirti galimybes Kaliningrado sritį praktiškai įtraukti į Šiaurės dimensijos partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje veiklą;

22.   pabrėžia, kad Kaliningrado sritis vis dar išlieka anklavas, kenčiantis nuo daugelio socialinių, ekonominių ir ekologinių problemų, pvz. didelės ekologinės rizikos, kurią kelia karinių bazių ir ginklų buvimas regione, nemažos sveikatos rizikos ir didelio organizuoto nusikalstamumo bei narkomanijos;

23.   ragina Baltijos jūros regioną aktyviai remti programas, nukreiptas į naujų meistriškumo formų ir ryšių kūrimą bei tarptautinio judumo ir kultūrinių mainų programų skatinimą;

24.   pritaria studentų mainams regione; siūlo, kad regiono universitetai formuotų tinklus, ir pritaria darbo paskirstymui, kad būtų skatinami kompetencijos centrai, galintys konkuruoti tarptautiniu lygmeniu;

25.   yra susirūpinęs, kad rytine regiono siena naudojamasi kaip kanalu vykdant didelio masto organizuotus nusikaltimus, ypač verčia nerimauti prekyba žmonėmis ir narkotikų kontrabanda; ragina į darbą šiais klausimais aktyviau įtraukti Europos policijos tarnybą (Europol) ir stiprinti bendradarbiavimą ES ir tarpvyriausybiniu lygmenimis;

26.   pabrėžia būtinybę imtis dvigubai daugiau pastangų siekiant sustiprinti rytinės sienos kontrolės veiksmingumą, ypač atnaujinti esamą infrastruktūrą ir skatinti legalų sienos kirtimą bei prašo, kad Europos išorės sienų fondas suteiktų tam reikalingų lėšų;

o
o   o

27.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Rusijos Federacijos vyriausybei ir Baltijos jūros valstybių tarybai pirmininkaujančiai valstybei.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0430.