Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos saugumo strategiją (ESS),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 29 d. Romoje pasirašytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. birželio 16-17 d. ir 2005 m. gruodžio 15-16 d. susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvadas ir ypač į pirmininkavusios valstybės narės pranešimus dėl ESGP,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos(1),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 9 d. Tarybos patvirtintą ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės mėn. pristatytą buvusio Komisijos nario Michel Barnier pranešimą "Europos civilinės saugos pajėgų kūrimas: Europe Aid",

–   atsižvelgdamas į Europos gynybos agentūros (EGA) valdybos 2005 m. rugsėjo mėn. susirinkimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinės ataskaitos Europos Parlamentui dėl BUSP svarbiausių aspektų ir pagrindinių pasirinkimų, įskaitant finansinius padarinius bendram 2004 m. Europos Bendrijų biudžetui(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0366/2006),

Bendrieji aspektai

A.   kadangi ESS yra bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP), kuriomis remiantis Europos Sąjunga gali imtis įvairių politinių – diplomatinių, ekonominių, plėtros politikos – veiksmų, dalis,

B.   kadangi, remiantis per pastaruosius 10 metų atliktais visuomenės nuomonės tyrimais, parama bendrai Europos Sąjungos užsienio ir gynybos politikai yra nuolatinė ir akivaizdi – daugiau nei 60 proc. ES piliečių remia bendrąją ES užsienio politiką ir daugiau nei 70 proc. – ES gynybos politiką; kadangi, remiantis kitais visuomenės nuomonės tyrimais, visuomenė neremia išlaidų kariniais tikslais didinimo;

C.   kadangi saugumas ir kova su masinio naikinimo ginklų (MNG) platinimu bei tarptautiniu terorizmu yra laikomi ES prioritetais; kadangi ESGP būtini bendro reagavimo planai ir bendra strategija;

D.   kadangi Europos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė privalo sugriežtinti ginklų eksporto kontrolę;

1.   pripažįsta, kad 2003 m. gruodžio mėn. patvirtintoje ESS, kuri buvo kuriama remiantis Graikijos pasiūlymu jos pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje metu, puikiai analizuojami moderniajame pasaulyje kylantys pavojai ir pagrindiniai ES užsienio politikos principai; tačiau pabrėžia, kad siekiant reaguoti į geopolitinių įvykių raidą reikia reguliariai prižiūrėti jos įgyvendinimą;

2.   pažymi, kad, kaip teigiama ESS, didžiausią grėsmę Europos Sąjungai ir jos piliečiams šiuo metu kelia tarptautinis terorizmas, MNG, žlugusios valstybės ir organizuotas nusikalstamumas; pabrėžia, kad toliau vystant Europos saugumo strategiją į strateginių tikslų sąrašą turi būti įtraukti pasaulyje didėjančios konkurencijos dėl vandens ir energijos šaltinių,taip pat gaivalinių nelaimių ir Sąjungos išorės sienų saugumo klausimai; reiškia susirūpinimą dėl atsinaujinusių pasaulinių ir regioninių ginklavimosi varžybų ir tolesnio įprastinių ginklų platinimo;

3.   pripažįsta, kad kova su tarptautiniu terorizmu negali būti vykdoma vien karinėmis priemonėmis, kad terorizmo prevencijai ir slopinimui reikalingos įvairios nekarinės priemonės, pvz., žvalgybų, policijos ir teisinių institucijų bendradarbiavimas (o tai būtinai reikalauja tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo tarp ES ramsčių institucijų), kad nestabiliose šalyse ar šalyse, kurioms gresia nestabilumas, būtina kurti demokratines institucijas, infrastruktūrą ir pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad vienas didžiausių Europos Sąjungos indėlių į tarptautinio terorizmo prevenciją būtų veiksmingas demokratinių institucijų, socialinės ir ekonominės infrastruktūros kūrimas ar atkūrimas, gero valdymo ir pilietinės visuomenės skatinimas, sėkminga kova su rasizmu ir ksenofobija;

4.   pažymi, kad BUSP uždavinys – veikti kaip už taiką ir demokratiją visame pasaulyje atsakingam veikėjui ir apsaugoti ES piliečius nuo minėtų pavojų, veiksmingai atstovauti teisėtiems ES interesams ir remti Jungtinių Tautų Chartijoje išdėstytus tikslus; remia ESS pateiktą idėją, kad geriausia priemonė siekti šių tikslų yra "veiksmingas daugelio šalių dalyvavimas" pasitelkiant tarptautines institucijas ir tarptautinę teisę;

5.   dar kartą primena, kad ES vadovaudamasi ESGP, įgyvendina savo tikslus, visų pirma naudodama civilines ir taikias priemones; karinės priemonės naudojamos tik tada, kai visos derybų galimybės jau išnaudotos ir prieita aklavietė; siekiant šių teisėtų tikslų pirmiausia reikėtų ypač gerbti žmogaus teises ir pagrindines ES ir kitų valstybių piliečių laisves;

6.   mano, kad geopolitinių iššūkių nuo ESS patvirtinimo 2003 m. labai padaugėjo, todėl šią strategiją būtina persvarstyti vėliausiai 2008 m.; laikosi nuomonės, kad ESS turėtų būti persvarstoma kas penkerius metus ir kad ji turėtų būti apsvarstyta Europos Parlamente ir valstybių narių parlamentuose;

7.   pažymi, kad sprendžiant krizes ypač svarbu veiksmingai koordinuoti civilinius ir karinius tarptautinės bendruomenės veiksmus;

8.   ragina valstybes nares remti ESGP parlamentinę dimensiją, nes joje pokyčiai instituciniame ir finansiniu lygmenimis vyksta kartu su parlamento teisių kontroliuoti pratęsimu; dar kartą primena, kad atsakomybė stebėti ESGP yra dalijama tarp valstybių narių parlamentų ir Europos Parlamento, remiantis atitinkamomis jų teisėmis ir pareigomis, numatytomis sutartyse ir konstitucijose;

9.   palaiko iniciatyvą vystyti glaudesnius santykius ir intensyviau keistis informacija apie ESGP tarp valstybių narių parlamentų ir Europos Parlamento, siekiant sukurti tarp parlamentų kuo labiau struktūrinį dialogą;

10.   pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų įnešti didelį indėlį, siekdama:

11.   pabrėžia, kad jeigu ES teritoriją užpultų trečiosios šalies kariuomenė, daugumai ES valstybių narių NATO išlieka tinkamiausia kolektyvinės gynybos priemonė, tačiau ES turi veikti solidariai ir suteikti puolamoms valstybėms narėms visą reikalingą pagalbą JT chartijos 51 straipsnį; pritaria didėjančioms NATO galimybėms dalyvauti mažiau pastebimuose veiksmuose; taip pat mano, kad NATO yra tinkamas transatlantinio dialogo saugumo klausimais forumas;

12.   pripažįsta, kad valstybių narių karinių pajėgų pajėgumai ir ES galimybės jas naudoti yra veikiami to, kad dauguma valstybių narių yra tiek ES, tiek NATO narės ir jų karinėmis pajėgomis gali naudotis abi organizacijos; todėl reikalauja, kad ES toliau intensyviai bendradarbiautų su NATO, ypač pajėgumų stiprinimo srityje;

13.   pabrėžia "strateginę autonomiją", būdingą ESS, ypač gebėjimą nepriklausomai nuo kitų veikėjų vykdyti operacijas, kurioms būtinas sąveikumas ir daug patikimesnė ir nuoseklesnė tiekimo grandinė, besiremianti tarpusavio parama ir pagalba ir vengianti dubliavimosi bei optimaliai naudojanti negausius Europos ar valstybių narių išteklius; įspėja, kad veiksmai NATO ir ES lygiais gali kartotis;

14.   mano, kad šiuo metu ESGP ištekliai vykdyti civilinėms ir karinėms operacijoms yra riboti; todėl reikalauja, kad ES stiprintų savo, kaip pasaulinio veikėjo, patikimumą ir visų pirma sutelktų savo pajėgas į kaimynines šalis, ypač Balkanus; tuo pat metu numato tolesnį pajėgumų vystymą, kad ES galėtų aktyviai dalyvauti sprendžiant konfliktus kitose pasaulio dalyse, vadovaujantis JT chartijos principais;

Integruotas civilinio ir karinio sektorių bendradarbiavimas

15.   pritaria ES pastangoms stiprinti civilinį ir karinį bendradarbiavimą krizių valdymo metu ir pripažįsta, kad civilinių krizių valdymo pajėgumų gerinimas yra išskirtinis elementas, kuris yra svarbus vykdant ESGP, reaguojant į konfliktus, vykdant prevenciją, teikiant humanitarinę pagalbą, atkūrimo darbus pasibaigus konfliktams ir įtvirtinant taiką; pabrėžia būtinybę įtraukti specializuotas tarptautines ir vietines NVO ir jų tinklus; ragina ES toliau dėti pastangas kuriant nuoseklią konfliktų prevencijos politiką, vadovaujantis 2001 m. birželio 15-16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos išvadomis;

16.   teigiamai vertina nesenus bandymus remiantis Bendruoju 2008 m. kariniu tikslu pakeisti ankstesnę situaciją, kai buvo skiriamas nepakankamas dėmesys civilinių pajėgumų ir gebėjimų gerinimui; mano, kad civilinė – karinė grupė ir operacijų centras yra svarbūs elementai tobulinant ES integruotą civilinį – karinį bendradarbiavimą ir koordinavimą; todėl rekomenduoja civilinę – karinę grupę ir operacijų centrą paversti Europos štabu, kuris vykdytų civilines – karines misijas;

17.   pripažįsta, kad palydovinių ir oro žvalgybų sistemų, integruotų telekomunikacijų sistemų ir strateginio transportavimo oru pajėgumai yra svarbiausi civilinių ir karinių krizių valdymo operacijų sėkmės faktoriai; ragina EGA ir Komisiją inicijuoti integruotus tyrimus ir plėtros procesus tose srityse, kurios sustiprina integruotus ir koordinuotus civilinius – karinius veiksmus, ypač palydovinės ir oro žvalgybos sistemų bei integruotų telekomunikacijų sistemų srityse;

Krizių valdymas

18.   pritaria, kad būtų sukurta pasaulinė reagavimo į gaivalines nelaimes ir koordinavimo sistema, kurią bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis finansavo Komisija; pažymi, kad ši sistema turėtų žymiai pagerinti ES galimybes reaguoti;

19.   teigiamai vertina Komisijos sukurtos skubios medicininės pagalbos operacijų bazės veiksmus; pabrėžia šios bazės svarbą tiek dėl turimos informacinės bazės, tiek dėl galimybės įspėti apie pandemijas ir epidemijas, biologinius ir cheminius pavojus; todėl ragina Tarybą ir Komisiją parengti atitinkamą tvarką, pagal kurią Komisija pavojaus sveikatai ir biologinių teroro aktų atveju būtų įtraukiama į priemonių koordinavimą;

20.   pritaria Komisijos pastangoms sukurti Bendrijos procedūras ištikus katastrofoms, įskaitant rimtus teroro aktus; pažymi, kad ši procedūra yra pirmiausia pagrįsta duomenų bazių informacija apie turimus nacionalinius išteklius; pažymi, kad būtų galima dar pagreitinti šia duomenų baze pagrįstus veiksmus ir pagerinti sinergiją, jei į ją būtų įtrauktas ES karinio personalo duomenų bazės, kurioje yra išsami informacija apie visus galimus krizių valdymo išteklius, turinys; todėl ragina Tarybą ir Komisiją surengti reikalingus svarstymus ir patvirtinti atitinkamas priemones, kad šis duomenų perkėlimas įvyktų;

21.   pritaria Tarybos pastangoms užtikrinti, kad katastrofos atveju būtų greitai ir veiksmingai panaudojami dauguma ESGP numatytų išteklių; šiame kontekste pabrėžia, kad reikia skubiai gerinti strateginio transportavimo (oru) koordinavimą; todėl ragina valstybes nares kuo greičiai skirti lėšas šiai problemai spręsti; taip pat ragina Komisiją rimtai išnagrinėti pirmiau minėtame Michel Barnier pranešime pateiktus pasiūlymus, ypač pasiūlymus dėl neformalios Europos civilinės saugumo tarybos sukūrimo, integruoto Europos požiūrio į numatomas krizes, esamų nacionalinių išteklių sujungimo ir Europos konsulatų, padėsiančių ES piliečiams užsienyje, sukūrimo; prašo Tarybos ir Komisijos kartu dirbti siekiant laipsniškai įgyvendinti šiuos pasiūlymus;

22.   mano, kad dėl ESGP plėtros Tarybos ir Komisijos galių, susijusių tik su civilinėmis misijomis, sferoje atsirado neapibrėžtumas; tikisi, kad stabilumo priemonės patvirtinimas leis šį neapibrėžtumą sumažinti ir tuo pat metu nepakenkti krizių valdymo lankstumui, kuris iki šiol buvo demonstruojamas praktikoje.

23.   palankiai vertina su Bendruoju 2008 m. civiliniu tikslu susijusią pažangą, ypač kuriant planus dėl civilinio reagavimo komandų ir integruotų policijos grupių naudojimo; taip pat pažymi kompetencijos kovojant su organizuotais nusikaltėliais ir prekyba žmonėmis svarbą; taip pat palankiai vertina krizių padalinio Komisijoje, kurio tikslas – pagreitinti ESGP misijų įvykių vietoje veikimo pradinį etapą, kūrimą; ragina Tarybą ir Komisiją koordinuoti savo veiksmus ir siūlo parengti bendrą mokymo programą, skirtą visiems misijas planuojantiems darbuotojams;

Tėvynės saugumas

24.   pažymi, kad užtikrinti savo teritorijos saugumą yra pagrindinė kiekvienos saugumo politikos užduotis; pripažįsta, kad iš Europos gynybos politikos Europos piliečiai visų pirma tikisi žymaus indėlio į jų asmeninį saugumą ir pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms;

25.   pažymi, kad Sąjunga turi užtikrinti išorės sienų ir gyvybinės infrastruktūros saugumą, panaikinti tarptautinio terorizmo finansavimo tinklus ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares vystyti integruoto Sąjungos išorės sienų valdymo sistemą, kuri nepažeistų žmogaus ir pagrindinių teisių, taip pat humanitarinės teisės, ypač kalbant apie pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus;

26.   pažymi, kad ES privalo:

Greitojo reagavimo veiksmai pagal JT Chartiją

27.   teigiamai vertina faktą, kad nors ESS daroma prielaida, kad ES, atsižvelgdama į naujas grėsmes, turi būti pasiruošusi veikti, kol neprasidėjo krizė, ir imtis prevencinių veiksmų sprendžiant konfliktus ir pavojingas situacijas, joje be išlygų, kaip pagrindiniu tarptautinių santykių modeliu, remiamasi JT Chartija;

Elgesio (mokymo) normos

28.   labai palankiai vertina tai, kad viso ESGP operacijose dalyvaujančio personalo elgesį reglamentuoja dokumentuose pateiktos įvairios nuostatos ir bendrosios elgesio taisyklės; palankiai vertina, kad šiose nuostatose ir taisyklėse atsižvelgiama į žmogaus teisių standartus ir taisykles; reikalauja, kad šių taisyklių laikytis būtų absoliučiai privaloma ir kad lauko vadai būtų atskaitingi už savo personalo discipliną ir elgesį, net esant ypatingo streso sąlygoms ir karo padėčiai; taip pat teigiamai vertina pastangas užtikrinti, kad įvairiose ESGP srityse, programose ir ateities iniciatyvose būtų labiau atsižvelgiama į lyčių aspektą;

29.   pažymi Tarybos pastangas toliau vykdyti tikslines ESGP diplomatinio, karinio ir civilinio personalo mokymo programas (tiek strategines, tiek operacines); tikisi, kad šiose programose dalyvaus Europos Parlamento ekspertai; remia minimalių personalo mokymo standartų, kai ESPG misijos vykdomos įvykių vietoje, kūrimą ir ragina Tarybą, bendradarbiaujant su Komisija ir valstybėmis narėmis, siekti visų mokymo priemonių visais lygiais standartizavimo;

30.   laikosi nuomonės, kad kariams kyla nereikalingi pavojai, kai vadovybės struktūra ar įranga ir ginkluotė neatitinka jų poreikių, atsirandančių vykdant užduotis; mano, kad itin svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjungai pavaldūs daliniai būtų aprūpinti tinkamomis priemonėmis;

31.   mano, kad norint veiksmingai panaudoti karinius pajėgumus, būtina žymiai pagerinti Europos pajėgų perkėlimo pajėgumus, įskaitant perkėlimą oru ir vandeniu; dėl to teigiamai vertina skirtingų šalių pastangas padidinti transportavimo oru ir vandeniu pajėgumus, taip pat planus įsigyti daugiau lėktuvnešių;

32.   pažymi, kad tarptautinių operacijų išlaidos didėja ir veiksmingumas mažėja dėl to, kad jas vykdantys padaliniai aprūpinti skirtinga dažnai nesuderinama įranga ir ginklais; todėl mano, kad ES turi skatinti įrangos ir ginklų suderinimą; tai padėtų optimizuoti išteklių naudojimą ir padaryti daugianacionalines operacijas veiksmingesnes;

Žvalgyba

33.   kritikuoja ypač rimtą faktą, kad skiriasi šiuo metu kuriamų mobiliųjų padalinių galimybės naudotis žvalgybos informacija, gauta išanalizavus iš oro ir kosminės erdvės užfiksuotus vaizdus, ir apgailestauja, kad ne visos valstybės narės turi galimybę susipažinti su informacija, gauta per palydovines žvalgybos sistemas Helios, SAR–Lupe ir Cosmo-Skymed;

34.   siekdamas pašalinti šiuos trūkumus:

35.   pažymi, kad be esamų arba kuriamų nacionalinių sistemų šiuo metu NATO kuria iš oro vykdomos žvalgybos sistemą (angl. AGS); reikalauja, kad ši sistema būtų skirta visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, ypač ES operacijų padalinių kontekste;

36.   mano, kad telekomunikacijų srityje būtina sukurti bendrą telekomunikacinę sistemą, kuri padėtų vadovauti tarptautiniams padaliniams; todėl laikosi nuomonės, kad kariuomenės, policijos ir skubios pagalbos tarnybų įrangai turėtų būti taikomi vienodi techniniai standartai, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Suomijoje;

Sienų kontrolė

37.   pabrėžia ES kolektyvinių pajėgumų ginti savo išorės sienas sustiprinimo svarbą; tebėra ypač susirūpinęs dėl sienų kontrolės įrangos nesuderinamumo ir kokybės ir pabrėžia, kad būtinos naujos technologijos, siekiant ištaisyti šią padėtį;

Transportavimas

38.   mano, kad transportavimas, ypač strateginis transportavimas, yra pagrindinis bet kokių ES krizių valdymo veiksmų trūkumas; todėl yra labai svarbu sukurti savarankišką Europos instituciją, kuri užtikrintų galimybę naudotis civiliniu daugiamodaliniu transportu, kuri būtų pagrįsta civilinio ir karinio sektorių integracija ir leistų visiems Europos dalyviams veikėjams krizių valdymo metu (ESGP formatu ir ištikus gaivalinėms nelaimėms) efektyviai veikti;

ESGP sprendimų priėmimo procedūros trūkumai

39.   mano, kad politinių sprendimų priėmimo procedūra, kuri yra vykdoma prieš sprendimą vykdyti ESGP misijas, turi trūkumų – tai buvo pastebėta rengiant būsimą misiją Konge; todėl ragina Tarybą persvarstyti įvairius šios procedūros etapus, ir jei reikia, tuos trūkumus pašalinti; primena Tarybai, ir ypač jos politinio saugumo komitetui, apie jų pareigą konsultuotis su Europos Parlamentu;

40.   pakartoja savo reikalavimą be apribojimų dalyvauti ir pabrėžia savo teisę kasmet konsultuotis dėl būsimų sprendimų dėl BUSP ir taikomų priemonių, kaip numatyta egzistuojančiose sutartyse; ypač ragina Tarybą vykdyti atviresnę ir skaidresnę informavimo politiką bendradarbiaujant su Parlamentu BUSP ir ESGP klausimais; šiuo požiūriu kritikuoja galiojančią Parlamento prieigos prie Tarybos "konfidencialių dokumentų" procedūrą, dėl kurios įmanoma gauti tik labai bendro pobūdžio informaciją;

41.   dar kartą pabrėžia, kad jokia karinė misija, kurioje dalyvautų ES, neturi prasidėti atitinkamai apie tai nepranešus ir nepasikonsultavus su Europos Parlamentu;

42.   reikalauja, kad išlaidos karo technikai ir ginkluotei būtų numatytos parlamentų kontroliuojamuose biudžetuose; todėl laikosi nuomonės, kad būtina vengti šešėlinių biudžetų, kuriems netaikoma nei valstybės parlamento, nei Europos Parlamento kontrolė;

43.   pažymi, kad Europos Sąjungos biudžetas apima lėšas įvairaus pobūdžio saugumo užduotims finansuoti, o būtent: krizių valdymo operacijoms, išorės sienų ir gyvybinės infrastruktūros stiprinimui, saugumo tyrimams ir Galileo bei visuotinės aplinkos ir saugumo stebėsenos (angl. GMES) programų įgyvendinimui;

44.   ypač ragina skirti vis daugiau lėšų krizių valdymo operacijoms, išorinių sienų saugumui, saugumo tyrimams ir programai Galileo finansuoti; ilgo laiko požiūriu saugumo tyrimų erdvė turi būti susieta su lėšų skyrimo reikalavimais, kuriuos nustato saugumų tyrimų ekspertų grupė;

45.   taip pat reikalauja, kad karinės krizių valdymo operacijos būtų finansuojamos iš Europos Sąjungos biudžeto ir kad šiuo tikslu papildomomis ES lėšomis galėtų naudotis valstybės narės;

46.   kritikuoja faktą, kad, kadangi veikia ATHENA ir kiti ad hoc valstybių narių ar Europos plėtros fondo lėšomis finansuojami mechanizmai, Europos Parlamentas negali patikrinti, kaip įvykdomas ESGP karinių operacijų biudžetas; pažymi, kad taip pat reikėtų aiškiau apibrėžti civilines – karines (pavyzdžiui, policijos) operacijas, kurių aiškiai neapibrėžia nei ad hoc susitarimų, nei BUSP biudžeto nuostatos;

47.   todėl ragina nustatyti naujus biudžetinius metodus, kad ESGP lėšos būtų skaidriau naudojamos ir būtų skatinama ESS tikslams pasiekti būtina karinių ir civilinių pajėgumų raida:

Europos gynybos įrangos rinka ir bendradarbiavimu paremti moksliniai tyrimai

48.   pabrėžia, kad ESS numatoma stipri ir nepriklausoma Europos gynybos pramonė ir nepriklausomi technologinių tyrimų ir plėtros pajėgumai, suteikiantys galimybę tinkamai ginti svarbiausius ES ir valstybių narių saugumo interesus; atsižvelgdamas į viešąsias diskusijas daro išvadą, kad siekiant stiprinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą ir vystyti nepriklausomą pramonės pagrindą, turintį reikiamų gynybos pajėgumų, būtina priimti vidaus rinkos taisykles, skirtas su gynyba susijusiems produktams ir pritaikytas šio sektoriaus specifikai; pabrėžia, kad tokios taisyklės turi palengvinti Bendrijos bendradarbiavimą pramonės ir prekybos srityse; primena, kad EB sutarties 296 straipsnio nukrypti leidžiančioje nuostatoje Bendrijos institucijoms leidžiama leisti teisės aktus dėl įrangos ir paslaugų, susijusių su gynyba, vidaus rinkos plėtros, jeigu tokiuose aktuose ginami svarbiausi valstybių narių ir ES saugumo interesai; reikalauja pasiekti aukštą apsaugos lygį;

49.   taigi laukia Komisijos aiškinamojo pranešimo dėl 296 straipsnio taikymo ir pasiūlymo dėl atskiros direktyvos dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje ir įpareigojančios teisinės su gynyba susijusių produktų perdavimų Bendrijos viduje supaprastinimo priemonės, kuri esamą nacionalinių eksporto licencijų sistemą pakeistų supaprastinta bendra sistema; mano, kad šia sistema turėtų būti ginami svarbiausi ES ir valstybių narių saugumo interesai apibrėžiant Europos eksporto politikos principus pagal Europos Sąjungos elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje;

50.   primena, kad tokiose taisyklėse kaip, pavyzdžiui, PPO susitarimo dėl viešųjų pirkimų XXIII straipsnis, pripažįstama galimybė ginti svarbiausius saugumo interesus, susijusius su gynybai skirtais viešaisiais pirkimais; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti šiuos ES ir valstybių narių interesus, bendrosiose priimamose taisyklėse turėtų būti teikiama pirmenybė Europos kilmės, o ne trečiųjų šalių kilmės su gynyba susijusiems produktams, veiksmingai užtikrinti prekybos santykių abipusiškumo principą ir užtikrinti, kad būtų naudojama Europos pramonės nuosavybės teisių saugoma technologija;

51.   pritaria EGA elgesio kodeksui dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje ir ragina valstybes nares prie jo prisijungti; primygtinai ragina atsisakyti "atsvaros" ir "teisingo grąžinimo" praktikos; mano, kad būtina sustiprinti EGA veiklą atsižvelgiant į ESGP veiklą;

52.   pripažįsta bendradarbiavimu paremtų mokslinių tyrimų svarbą Europos pramonei; todėl reikalauja, kad būtų didesnis Komisijos ir EGA veiklos papildomumas, palaikant aktyvesnį dialogą dėl civilinių, saugumo ir gynybos mokslinių tyrimų Europoje; pabrėžia, kad ES tikslu ir siekiu turėtų tapti dvigubo panaudojimo technologijos ir daugiafunkciniai gebėjimai bei civilinių ir gynybos tikslų mokslinių tyrimų atskyrimo panaikinimas; mano, kad atlikus palyginimą su kitomis mokslinių tyrimų sritimis dėl šio sektoriaus įmonių struktūrų įvairovės, būtina pakoreguoti mažų ir vidutinio dydžio įmonių apibrėžimą, taikomą Europos saugumo mokslinių tyrimų srityje;

53.   ragina, kad visos valstybės narės 1998 m. Ginklų eksporto kodeksui suteiktų privalomąjį pobūdį, taip pat tinkamai jį taikytų ir įgyvendintų; laikosi nuomonės, kad turi būti bendrai sprendžiama, kurios paskirties šalys atitinka kodekso nuostatas;

MNG (Iranas)

54.   supranta, kad nėra jokios garantijos, kad bandymai sustabdyti Irano vykdomą urano sodrinimą iki ginklams gaminti tinkamo lygio bus sėkmingi; tačiau mano, kad bendras ES trejeto, JAV, Rusijos ir Kinijos pasiūlymas yra perspektyvus; palankiai vertina, kad šis pasiūlymas yra daugiašalis; palankiai vertina JAV ketinimus dalyvauti pačiose derybose su Iranu; apgailestauja, kad derybose tarp ES vyriausiojo įgaliotinio, ES trejeto ir Irano kol kas nepavyko pasiekti teigiamų rezultatų; todėl pritaria tam, kad šį klausimą nagrinėtų JT Saugumo taryba; pabrėžia, kad derybas būtų galima bet kada atnaujinti, jei tik iš Irano pusės būtų kokie nors ženklai, rodantys, kad derybos galėtų sėkmingai baigtis; pritartų JAV ketinimams dalyvauti šiose derybose su Iranu;

Gynybos ir saugumo sąjunga

55.   pabrėžia, kad ES transformuojasi į gynybos ir saugumo sąjungą, be kita ko, apimančią išorės saugumą ir įvairius vidaus saugumo, kovos su teroru ir visomis jo formomis bei gaivalinių nelaimių valdymo aspektus, kuriuos sudaro šie elementai:

56.   laikosi nuomonės, kad Gynybos ir saugumo sąjungą turėtų užbaigti šie elementai:

57.   pabrėžia Sutarties dėl Konstitucijos Europai svarbą, nes ji turėtų pastūmėti į priekį Saugumo ir gynybos sąjungą, ypač:

o
o   o

58.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, NATO ir ESBO bei Europos Tarybai.

(1) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 580. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0037.