Priimti tekstai - Paveldėjimas ir testamentai - Ketvirtadienis, 2006 m. lapkričio 16 d.

Choisissez la langue de votre document :

Rodyklė

Ankstesnis

Kitas

Visas tekstas

Procedūra : 2005/2148(INL)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A6-0359/2006
Pateikti tekstai : A6-0359/2006		Debatai : PV 15/11/2006 - 19 CRE 15/11/2006 - 19		Balsavimas : PV 16/11/2006 - 6.6 CRE 16/11/2006 - 6.6 Balsavimo rezultatų paaiškinimas		Priimti tekstai : P6_TA(2006)0496

Priimti tekstai

311k

82k

Ketvirtadienis, 2006 m. lapkričio 16 d. - Strasbūras

Paveldėjimas ir testamentai

P6_TA(2006)0496

A6-0359/2006

		Rezoliucija
		Priedas

Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl paveldėjimo ir testamentų (2005/2148(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 1 d. Komisijos paskelbtą Žaliąją knygą dėl paveldėjimų ir testamentų (COM(2005)0065) ir jos priedą (SEC(2005)0270),

– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2005 m. spalio 26 d. nuomonę(1),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0359/2006),

A. kadangi, Komisijos prašymu 2002 m. Deutsches Notarinstitut atlikto tyrimo duomenimis, kiekvienais metais Europos Sąjungoje užfiksuojama 50 000–100 000 tarptautinio pobūdžio paveldėjimo atvejų,

B. kadangi šis skaičius neišvengiamai didės dėl neseniai į Europos Sąjungą įstojusių dešimties naujųjų valstybių narių ir dėl būsimos plėtros,

C. kadangi šiuo metu yra didelių tarptautinės privatinės teisės sistemų ir pagrindinės valstybių narių teisės skirtumų paveldėjimo ir testamentų klausimais,

D. kadangi dėl šių skirtumų teisės turėtojams galėtų atsirasti nemažų sunkumų ir išlaidų perimant palikimą, jie galėtų kliudyti įgyvendinti EB sutarties 39 ir 43 straipsniuose minimą judėjimo ir steigimosi laisvę ir nuosavybės teisę, kaip pagrindinį Bendrijos nuosavybės teisės principą(2),

E. kadangi patartina sukurti Bendrijos teisės priemonę, susijusią su tarptautine privatine teise dėl paveldėjimo ir testamentų, kaip jau buvo raginama 1998 m. Vienos veiksmų plane(3), Tarybos ir Komisijos 2000 m. priimtoje sprendimų civiliniais ir komerciniais klausimais abipusio pripažinimo priemonių įgyvendinimo programoje(4), 2004 m. lapkričio 4 d. Hagos programoje dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje ir Komisijos bei Tarybos veiksmų plane, įgyvendinančiame Hagos programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje(5),

F. kadangi teisės aktų leidybos iniciatyvos paveldėjimo ir testamentų srityje sutampa su Bendrijos teisės tikslais, draudžiančiais diskriminaciją dėl tautybės, ir jais siekiama skatinti visų asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ir interesų vieta yra vienoje iš valstybių narių, nepriklausomai nuo jų pilietybės, socialinę integraciją,

G. kadangi valstybių narių pagrindinių teisės aktų dėl paveldėjimo ir testamentų suderinimas nepriklauso Europos bendrijos kompetencijai, o pagal EB sutarties 65 straipsnio b punktą Bendrija turi kompetenciją priimti priemones, kuriomis siekiama skatinti valstybėse narėse įstatymų ir jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą,

H. kadangi, pagal EB steigimo sutarties 67 straipsnio 5 dalies antrą įtrauką, Bendrijos teisės aktas dėl paveldėjimo ir testamentų turi būti priimtas laikantis Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

I. kadangi paveldėjimo ir testamentų srityje reikia laikytis tam tikrų viešosios tvarkos principų, pagal kuriuos teisė testamentu palikti savo turą savo nuožiūra apribojama testatoriaus šeimos arba kitų turinčių teisę gauti išlaikymą asmenų naudai,

1. ragina Komisiją per 2007 m. vadovaujantis EB sutarties 65 straipsnio b punktu ir 67 straipsnio 5 dalies antra įtrauka pateikti Parlamentui teisėkūros pasiūlymą dėl paveldėjimo ir testamentų; ragina, kad šis pasiūlymas būtų rengiamas organizuojant institucijų dialogą ir vadovaujantis žemiau pateiktomis išsamiomis rekomendacijomis;

2. ragina Komisiją, atsižvelgiant į šiuo metu vykstančius pasitarimus dėl civilinės teisės finansavimo programos 2007–2013 m., paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus dėl šioje srityje dirbančių teisininkų informavimo apie tarptautinio pobūdžio su testamentais ir paveldėjimu susijusius klausimus;

3. ragina Komisiją, atsižvelgiant į civilinės teisės finansavimo programą 2007–2013 m., teikti pirmenybę civilinės teisės srityje dirbančių teisininkų tinklo kūrimui, siekiant skatinti šioje srityje dirbančių asmenų tarpusavio pasitikėjimą ir supratimą, keistis informacija ir įgyti pažangiosios patirties;

4. pareiškia, kad priede pateiktos minėtos rekomendacijos atitinka subsidiarumo principą ir pagrindines piliečių teises;

5. mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių Bendrijos biudžetui;

6. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)	OL C 28, 2006 2 3, p. 1.
(2)	Byla C-368/96, Generics (JK) ir kiti, 1998 m., Rink. p. I-7967 [1998], 79 punktas, ir joje nurodyta Teisingumo Teismo praktika.
(3)	OL C 19, 1999 1 23, p. 1.
(4)	OL C 12, 2001 1 15, p. 1.
(5)	OL C 198, 2005 8 12, p. 1.

PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL prašomo pasiūlymo TURINIO

1 rekomendacija (dėl priemonės, kurią reikia priimti, formos ir minimalaus turinio)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turėtų būti siekiama išsamiai reglamentuoti paveldėjimo klausimus tarptautinėje privatinėje teisėje ir laipsniškai siekiama:
	–	suderinti normas, susijusias su teismų kompetencija, taikytina teise (kolizinėmis normomis), užsienio teismų sprendimų ir užsienyje išduotų oficialiųjų aktų pripažinimu ir vykdymu, išskyrus pagrindines valstybių narių materialinės ir procesinės teisės normas;
	–	sukurti Europos paveldėtojo sertifikatą.

2 rekomendacija (dėl jurisdikcijos nustatymo ir objektyvių priskyrimo kriterijų)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros akte, kurį reikia priimti, reikėtų užtikrinti, kad forum ir ius sutaptų, ir taip užtikrinti, kad būtų lengviau taikyti užsienio teisės normas.

Dėl šių priežasčių Europos Parlamentas yra linkęs pirmenybę teikti įprastinei gyvenamajai vietai, kaip kriterijui, padedančiam nustatyti pagrindinę jurisdikciją ir priskyrimą lemiantį faktorių, kai įprastinė gyvenamoji vieta yra:
	a)	įprastinė mirusiojo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, jeigu tai buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta mažiausiai dvejus metus prieš jo mirtį, arba, jeigu ji tokia nebuvo,
	b)	vieta, kuri buvo pagrindinis mirusiojo interesų centras jo mirties momentu.

3 rekomendacija (dėl asmenims suteiktinos pasirinkimo laisvės)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros aktu, kurį reikia priimti, reikia nustatyti asmens laisvos valios įgyvendinimo ribą, visų pirma leidžiant:

	–	susijusioms šalims nustatytomis sąlygomis pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(1) nuostatų modelį pasirinkti kompetentingą teismą,
	–	testatoriui galimybę pasirinkti paveldėjimui taikytiną teisę – ar nacionalinę teisę, ar šalies, kurioje pasirinkimo momentu yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, teisę;

4 rekomendacija (dėl testamentų formai taikytinos teisės)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti numatytos atitinkamos normos, susijusios su testamento nuostatų formai taikoma teise, kurios formos požiūriu laikomos galiojančiomis, jei jos tokiomis pripažįstamos pagal teisę valstybės, kurioje de cujus surašė testamento nuostatą, arba, alternatyviai – pagal teisę vienos iš valstybių, kurios pilietybę de cujus turėjo testamento nuostatos surašymo arba mirties metu.

5 rekomendacija (dėl paveldėjimo sutartims taikytinos teisės)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti numatytos atitinkamos normos, susijusios su paveldėjimo sutartims taikytina teise, kuri taikoma taip:
	a)	jeigu paveldi vienas asmuo, taikomi įstatymai valstybės, kurioje buvo minėtojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metu;
	b)	jeigu paveldi keletas asmenų, taikomi įstatymai kiekvienos iš valstybių, kuriose sutarties sudarymo metu buvo kiekvieno iš šių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta.

Teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti nustatyta tam tikra asmens laisvos valios vykdymo riba taip pat ir paveldėjimo sutartims ir turi būti numatyta galimybė šalims aiškiai susitarti, kad paveldėjimo sutarčiai galioja teisė valstybės, kurioje yra paveldinčio asmens arba vieno iš paveldinčių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metu arba tuo metu asmuo (asmenys) turi jos pilietybę;

6 rekomendacija (dėl su taikytina teise susijusių bendrųjų klausimų)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti išspręsti su taikytina teise susiję bendrieji klausimai.

Europos Parlamentas visų pirma mano, kad:

–

teisėkūros akte, kurį reikia priimti, nurodyta teisė, išskyrus apimančią turto rūšį ir vietą, turi galioti viso paveldėjimo proceso metu, nuo paveldėjimo galimybės atsiradimo iki palikimo perėjimo paveldėtojams;

–

teisėkūros aktas, kurį reikia priimti, privalo būti erga omnes pobūdžio, t. y. taikomas ir tuo atveju, kai pagal šį aktą apibrėžta teisė yra trečiosios valstybės teisė;

–

siekiant koordinuoti su paveldėjimu susijusias Bendrijos kolizines normas su trečiųjų šalių normomis, teisėkūros akte, kurį reikia priimti, reikia numatyti atitinkamas nukreipimo į kitos valstybės įstatymus (renvoi) taisykles, kuriose būtų nustatyta, kad tuo atveju, kai paveldėjimui taikytina teisė yra trečiosios valstybės teisė ir pagal šios valstybės kolizines normas nustatoma teisė valstybės narės arba kitos trečiosios valstybės, kuri pagal tarptautinę privatinės teisės sistemą konkrečiu atveju galėtų taikyti taip pat ir savo teisę, taikoma pastarosios valstybės narės arba minėtosios trečiosios valstybės teisė;

–

teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti nurodytos priemonės ir procedūros, kuriomis vadovaudamosi institucijos, atsakingos už užsienio teisės taikymą, galėtų nustatyti tos teisės turinį, ir priemonės, kurių reikėtų imtis, jei turinys nebus nustatytas;

–

teisėkūros akte, kurį reikia priimti, preliminariems klausimams turi būti taikoma teisė, nurodyta paveldėjimui taikytinos teisės kolizinėse normose, ir turi būti nustatyta, kad sprendimas galioja tik tai procedūrai, kuriai vykstant kyla preliminarus klausimas;

–

teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti numatyta, jog gali būti neleista taikyti tam tikros taikytinos teisės normos, jeigu ji būtų akivaizdžiai nesuderinamas su teismo valstybės viešąja tvarka.

–

teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti nurodoma, kad jeigu valstybėje yra dvi ar daugiau paveldėjimų ir testamentų teisės ar taisyklių sistemos, kurios yra taikomos skirtinguose valstybės teritoriniuose vienetuose, siekiant nustatyti, kuri teisė taikytina paveldėjimo atveju, kiekvienas teritorinis vienetas laikomas atskira valstybe. Be to, teisėkūros akte, kurį reikia priimti, tokios valstybės atžvilgiu turi būti nurodoma, kad:

	a)	bet kokia nuoroda į įprastinę gyvenamąją vietą toje valstybėje turi būti pateikiama kaip nuoroda į įprastinę gyvenamąją vietą teritoriniame vienete;
	b)	bet kokia nuoroda į pilietybę turi būti pateikiama kaip nuoroda į teritorinį vienetą, kuris yra nustatytas pagal tos valstybės narės įstatymus. Nesant tokių taisyklių, nuoroda turi būti pateikiama kaip nuoroda į teisės sistemą, su kuria atitinkamas asmuo yra labiausiai susijęs.

7 rekomendacija (dėl Europos paveldėtojo pažymėjimo)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros akto, kurį reikia priimti, tikslas turi būti procedūrų, kurių paveldėtojai ir įpėdiniai turi laikytis, kad perimtų palikimą, supaprastinimas, visų pirma:

	–	nustatant tarptautinės privatinės teisės taisykles, kuriomis siekiama veiksmingai koordinuoti teisines palikimo administravimo, likvidavimo ir perdavimo bei paveldėtojų nustatymo sistemas, ir reguliuojami šie klausimai: palikimų aspektai, kurie susiję su išimtimis dėl tam tikrų vertybių prigimties arba vietos, reglamentuojami palikimui taikomos teisės; tuo atveju, kai ši teisė numato vienos iš šioje teisėje paminėtos arba šia teise paskirtos institucijos įsikišimą, pastarosios įgaliojimai turėtų būti pripažįstami visose valstybėse narėse; tuo atveju, kai palikimui taikomos teisės atveju kalbama apie valstybės narės teisę, šios institucijos įgaliojimai kitų skirtingai suformuluotų testatoriaus teiginių atžvilgiu taikomi visiems paveldėjimo objektams nepriklausomai nuo to kur jie yra, net jeigu pagal paveldėjimui taikomą teisę šie įgaliojimai taikomi tik kilnojamam turtui; tuo atveju, kai su šių institucijų veikla susijusios priemonės, kurios yra būtinos remiantis paveldėjimui taikoma teise, gali būti pareikalautos valstybės narės teismo, kurios teisė taikoma atitinkamam palikimui arba kurios teritorijoje miręs asmuo gyveno iki mirties momento, arba kurios teritorijoje yra palikimo objektai;
	-	patvirtinant "Europos paveldėtojo sertifikatą", kuris įpareigojančiai nustato teisę, taikytiną paveldėjimams, paveldėtojams, palikimo valdytojams ir jų įgaliojimams, o tai pat palikimo objektams, ir kurį išduoda valdžios institucija, pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus įgaliota išduoti oficialius dokumentus.

Šiame pažymėjime privalo būti nurodyta testamentui taikytina teisė, jis privalo būti atitinkamai paruoštas pagal būsimoje teisinėje priemonėje numatytą standartinį modelį ir turėti tinkamą statusą paveldėjimo registracijai viešajame paveldėjimo registre paveldėjimo objektų buvimo valstybėje narėje, nepažeidžiant pastarosios valstybės nuostatų dėl tokių registrų funkcionavimo ir juose esančios informacijos galiojimo.

Be to, teisėkūros aktas, kurį reikia priimti, privalo saugoti teisę į paveldėjimą turinčią trečiąją šalį, kuri sudarė atlyginamą teisinį sandėrį su tokiu asmeniu, kuris remiantis paveldėtojo pažymėjimu atrodo turintis teisę valdyti paveldėjimo objektus ir paskiria jam saugoti savo turtą, išskyrus atvejus kai duomenys pateikti paveldėjimo pažymėjime yra neteisingi, o atsakinga institucija pasirūpino, kad šis pažymėjimas būtų panaikintas arba pakeistas;

8 rekomendacija (dėl "lex loci rei sitae" ir "privalomosios dalies" principo)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros aktas, kurį reikia priimti, turi:

	–	užtikrinti paveldėjimui taikytinos teisės derinimą su palikimo vietos teise, ypač kai tai susiję su palikimo apimtimi ir pobūdžiu, palikimo priėmimu arba atmetimu ir atsirandančiais su viešumu susijusiais formalumais;
	–	užtikrinti, kad teisė, taikoma paveldėjimui, nepaveiks jokių valstybės nuostatų taikymo tais atvejais, kai toje valstybėje yra tam tikro nekilnojamojo turto, įmonių ar kitokio specialiųjų kategorijų turto, kuriam pagal tos valstybės nuostatas dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių nustatoma ypatinga paveldėjimo tvarka.;
	–	užtikrinti, kad galimybė pasirinkti taikytiną teisę neprieštarautų pagrindiniams principams dėl privalomosios artimiausių giminaičių dalies, kurie objektyviai numatomi palikimui taikomoje teisėje;

9 rekomendacija (dėl patikos)

Europos Parlamentas primena, kad nuosavybę reglamentuojančios normos vadovaujantis Sutarties 295 straipsniu priklauso valstybių narių jurisdikcijai, todėl reikalauja, kad teisėkūros aktas, kurį reikia priimti, būtų netaikomas patikai. Todėl akte reikia numatyti, kad tuo atveju, kai patika atsiranda dėl mirties, joje numatytos paveldėjimui taikytinos teisės taikymas netrukdo patikos valdymui taikyti kitą teisę ir atvirkščiai, patikos valdymo teisės taikymas netrukdo taikyti paveldėjimui pagal teisėkūros aktą, kurį reikia priimti, taikytinos teisės;

10 rekomendacija (dėl egzekvatūros procedūros)

Europos Parlamentas siūlo, kad pripažįstant ir vykdant sprendimus, teisėkūros akte, kurį reikia priimti, būtų perimta Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 įvesta sistema, kuri reikalauja, kad užsienio šalies konsulas pripažintų teismo sprendimus tik tuo atveju, jeigu valstybės narės teisėjų priimtas sprendimas remiantis vykdymo procedūra turi būti vykdomas kitoje valstybėje narėje;

Tačiau kai sprendimas privalo būti įtrauktas į viešąjį registrą, atsižvelgiant į labai skirtingas įvairiose valstybėse narėse egzistuojančias normas būtina numatyti, kad prie sprendimo būtų pateikiamas "atitikties patvirtinimas" kuriuo patvirtinama, kad neprieštaraujama viešajai tvarkai ir imperatyvioms valstybės narės normoms, kurį pagal standartinę formą išduoda vietinė teisminė institucija;

11 rekomendacija (dėl viešųjų aktų)

Europos Parlamentas mano, kad reikia reglamentuoti vienodą viešųjų aktų galiojimą, kurie turės būti pripažįstami visose valstybėse narėse, ypač remiantis įrodytais faktais ir valdžios institucijų pareiškimais, kuriais patikinama, kad testamentai buvo sudaryti joms dalyvaujant, jeigu to reikalaujama kilmės valstybės narės teisės aktuose.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 57 straipsnį, pažymėjimas privalo atlikti visus autentiškumo reikalavimus, kurie būtini kilmės valstybėje narėje, ir jis nepripažįstamas, jeigu jo patvirtinimas turėtų akivaizdų su viešaja tvarka toje valstybėje narėje, kurioje vykdomas sprendimas, nesuderinamą poveikį.

Jeigu pažymėjimas, vadovaujantis teisminių sprendimų išvadomis, privalo būti įtrauktas į visuomeninį registrą, būtina numatyti, kad prie paties pažymėjimo būtų pateikiamas "susitarimo patvirtinimas" kuriuo patvirtinama, kad neprieštaraujama viešajai tvarkai ir privalomoms valstybės narės nuostatoms, kurį – vadovaujantis standartine forma – išduoda institucija, atsakinga už šio pažymėjimo išdavimą atitinkamoje šalyje.

12 rekomendacija (dėl Europos testamentų registrų tinklo)

Europos Parlamentas nori, kad, sujungiant jau esamus nacionalinius registrus ir siekiant supaprastinti paskutinės mirusiojo valios turinio paiešką ir nustatymą, ilgainiui būtų sukurtas Europos testamentų registrų tinklas.

(1)	OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika