Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/2082(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0347/2006

Pateikti tekstai :

A6-0347/2006

Debatai :

PV 14/12/2006 - 3
CRE 14/12/2006 - 3

Balsavimas :

PV 14/12/2006 - 6.36
CRE 14/12/2006 - 6.36
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0604

Priimti tekstai
PDF 275kWORD 93k
Ketvirtadienis, 2006 m. gruodžio 14 d. - Strasbūras
Strategija dėl biomasės ir biodegalų
P6_TA(2006)0604A6-0347/2006

Europos Parlamento rezoliucija dėl biomasės ir biodegalų strategijos (2006/2082(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Biomasės naudojimo veiksmų planas" (COM(2005)0628),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "ES biodegalų strategija" (COM(2006)0034),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/77/EB dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių skatinimo elektros vidaus rinkoje(1),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/30/EB dėl biodegalų arba kitų atsinaujinančių degalų vartojimo transporto sektoriuje skatinimo(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančius energijos išteklius(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijai suteiktus įgaliojimus deryboms PPO žemės ūkio srityje, apibrėžtus Europos Komisijos pasiūlyme dėl dalyvavimo PPO žemės ūkio derybose formos (dokumento Nr. 625/02, 2003 m. sausio mėn.),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, Tarptautinės prekybos bei Transporto ir turizmo komitetų nuomones (A6-0347/2006),

A.   kadangi ilgainiui biomasę kaip energijos šaltinį reikėtų naudoti vis intensyviau ir ji turėtų būti panaudojama kaip galima plačiau, visų pirma miškininkystės, žemės ūkio ir atliekų tvarkymo srityse,

B.   kadangi tvariai spręsti energetikos problemas galima tik iš esmės pagerinus energijos efektyvumą, ją taupant ir kartu plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius,

C.   kadangi prioritetą turinčios biomasės panaudojimo galimybės glūdi elektros gamybos, šildymo ir aušinimo, vandenilio ir metano gamybos bei degalų gamybos srityse, o taip pat chemijos, maisto, popieriaus ir medienos pramonės šakose,

D.   kadangi biomasė atsinaujinančių energijos šaltinių tarpe yra vienintelė anglies turinti medžiaga ir todėl reikia atkreipti dėmesį ne tik į energetinį suvartojimą, bet ir į anglies turinčių produktų gamybą,

E.   kadangi intensyvesnis biomasės vartojimas žymiai prisidėtų prie trejų pagrindinių energetikos politikos tikslų, t. y. tiekimo saugumo, konkurencingumo ir tvarios aplinkos apsaugos, įgyvendinimą sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,

F.   kadangi bioenergijos naudojimo būdas, pasėlių pasirinkimas ir žemės ūkio sistemos, kurią taikant auginami pasėliai, savybės lems, ar vartojant bioenergiją bus sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

G.   kadangi transporto sektoriuje išmetama daugiau negu 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nors šis sektorius neįtrauktas į prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą; kadangi manoma, kad išmetamųjų teršalų kiekis per keletą ateinančių metų ir toliau didės ir kadangi biokuras yra vienas iš būdų tobulinti šio sektoriaus ekologiškumą,

H.   kadangi biomasė galėtų sumažinti priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių ir kaimo vietovėse padėtų panaudoti naujas ekonominio vystymosi ir užimtumo galimybes,

I.   kadangi kai kurios valstybės narės nesilaiko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte ir užsibrėžia labai mažus tikslus,

J.   kadangi šiuo metu vartojant biomasę vis dar iškyla logistinių ir techninių kliūčių, kurios susijusios su palyginti žema energetine verte, decentralizuotu tiekimu, panaudojamų medžiagų skirtingumu bei degalų sinteze,

K.   kadangi antros kartos biodegalai (biomasę perdirbant į skystį gaminami degalai) užtikrina daug didesnius energetinio suvartojimo pajėgumus, nei pirmos kartos biodegalai (augalinis aliejus, biodyzelis, etanolis),

L.   kadangi pagal Bendrijos teisės aktus, kuriais reglamentuojama benzino kokybė, draudžiama naudoti mišinius, kuriuose yra daugiau negu 5 proc. bioetanolio,

M.   kadangi antrosios kartos biodegalų gamybos technologijos jau egzistuoja bei nuolat didėja aukštos kokybės degalų poreikis, o infrastruktūra ir varomoji technika taip pat egzistuoja,

N.   kadangi pasauliniu mastu anglies turinčių produktų gamyba gali būti pradėta (remiantis ekonominiu pagrindu) naudojantis sintezės degalais, ką įrodė pavyzdžiai Pietų Afrikoje ir Trinidade; tačiau gaminant antrosios kartos biokurą neturi būti kliudoma gaminti pirmosios kartos kurą, kurio gamybą valstybės narės inicijavo remdamosi direktyva 2003/30/EB,

O.   kadangi tvirtinant ES masto politiką, pagal kurią siekiamą skatinti naudoti biomasę, būtinas integruotas požiūris, kuris atvertų konkurenciją visų rūšių vartojimo srityse,

P.   kadangi biomasės naudojimo veiksmų planas remiantis subsidiarumo principu valstybėms narėms palieka būtiną sprendimų priėmimo laisvę ir lankstumą nustatant savus tikslus ir politines bei bioenergetikos skatinimo priemones, jeigu jų vykdoma politika neiškreipia konkurencijos tarp valstybių narių,

Q.   kadangi išlaidų efektyvumas ir tvarumas yra svarbūs principai siekiant ekologiškai ir protingai remti bioenergetiką, kuri ne tik užtikrintų aukšto lygio aplinkos apsaugą, bet ir remtųsi ekonomiškai patvariu, ilgalaikiu finansavimo pagrindu,

R.   kadangi, siekiant įgyvendinti aplinkos apsaugos tvarumo tikslus ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia užtikrinti, kad per bendrą biokuro eksploatacijos ciklą, pradedant laukais ir baigiant kuro baku, įskaitant transportavimą, būtų išmetama daug mažiau anglies junginių negu išmetama deginant iškastinį kurą,

S.   kadangi vietinės biomasės gamybos ir jos įvežimo klausimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad nuosavo biomasės sektoriaus plėtra ES turėtų būti skatinama, taip pat atsižvelgiant į galimas papildomas žemės ūkio pajamas,

T.   kadangi vystantis Europos biokuro sektoriui atsiveria galimybės perkelti biokuro technologijas į besivystančias šalis, kurios kenčia dėl kylančių naftos kainų,

U.   kadangi aiškių aplinkos apsaugos normų ir apsauginių nuostatų, ypač biokuro sektoriuje, trūkumas gali turėti didelį neigiamą poveikį, pvz., gali būti naikinama daugiau atogrąžų miškų žymiai nesumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio,

V.   kadangi galiojančios Europos Sąjungos teisinės nuostatos turėtų būti patikrintos siekiant užtikrinti efektyvesnį biomasės naudojimą,

W.   kadangi būtina surasti subalansuotą prekių gamybos ir energijos vartojimo derinį, o energetinis panaudojimas yra tik viena iš daugelio biomasės panaudojimo galimybių,

X.   kadangi cheminis produktų iš gyvulinės kilmės riebalų ir augalinių aliejų panaudojimas yra konkurencinga ekonomikos šaka, kuria neturėtų būti rizikuojama,

Y.   kadangi pramoninis medienos ir šalutinių jos produktų kaip medžiagų panaudojimo būdas yra konkurencingas sektorius; jame kuriamos darbo vietos ir vertė, kuria neturėtų būti rizikuojama,

Z.   kadangi ne Europos šalys ėmėsi intensyvių veiksmų skatinti naudoti biokurą ir jau pasiekė aukštą skverbties į kuro rinką lygį,

1.   pritaria abiems Komisijos komunikatams dėl biomasės naudojimo veiksmų plano ir dėl ES biodegalų strategijos;

2.   pritaria Komisijos biomasės naudojimo būklės bei kliūčių tolimesniam jos paplitimui energetikos sektoriuose vertinimo ataskaitai;

3.   yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į Lisabonos strategiją Europos Sąjungos biokuro naudojimo skatinimo strategija turi būti įgyvendinama siekiant efektyvumo ir tvarumo, o priemonės neturi sukelti neproporcingai didelių administracinių sąnaudų;

4.   mano, kad regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtina sukurti skaidrią ir atvirą biomasės ir biokuro rinką, kuri atitiktų tvarios gamybos standartus, bendros, skaidrios ir konkurencingos energijos rinkos principus ir kurią būtų galima integruoti į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemą;

5.   laikosi požiūrio, kad tarpiniu laikotarpiu valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu biokuro gamintojams reikia nuoseklios investicijų ir kainų politikos, kuri užtikrintų, kad investicijos atsipirks per tinkamą laikotarpį;

6.   ragina Komisiją siekti sukurti Europos biomasės rinką, o valstybes nares – pašalinti kliūtis atskirų valstybių narių narėse ir tarpvalstybiniu lygmenimis;

7.   tikisi, kad Biomasės naudojimo veiksmų planas ir pateiktas komunikatas dėl biodegalų strategijos yra konkrečių ir produktyvių veiksmų pagrindas;

8.   ragina Komisiją persvarstyti Biomasės naudojimo veiksmų plane nustatytus šilumos, elektros energijos ir biokuro gamybos tikslus, atsižvelgiant į konkurencingumo, efektyvumo ir energijos išeigos kiekviename sektoriuje aspektus;

9.   mano, kad Komisija turėtų pakartotinai apsvarstyti visus veiksmų planus ir direktyvas, atsižvelgiant į racionalią bioenergetikos ir biodegalų gamybą ir panaudojimą, ypač augalininkystės, miškininkystės ir atliekų tvarkymo srityse;

10.   pritaria Komisijai, kad, naudojant biomasę stacionariuose įrenginiuose, pvz., elektros energijos gamybos, šildymo ir aušinimo įrenginiuose, gali būti padarytas optimalus įnašas siekiant nustatytų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų; todėl ragina, pasinaudojant atitinkamomis priemonėmis, suderintomis su Kioto tikslais ir ilgalaikiu klimato sureguliavimo tikslu (2 °C), remti išlaidų atžvilgiu efektyvią ir tvarią biomasės gamybą ir naudojimą elektros energijos, metano gamybos, transporto, o taip pat šildymo ir aušinimo srityse; šiuo požiūriu ragina skirti ypatingą dėmesį centrinio šildymo tinklų rekonstrukcijai;

11.   mano, kad pagalba ir parama, skiriama su biomase susijusioms atsinaujinančios energijos rūšims, ilgainiui neturėtų iškreipti konkurencijos dėl žaliavų;

12.   mano, kad sudarant savanoriškus susitarimus galima užtikrinti spartesnį vystymąsi ir aktyvesnį biomasės ir biokuro naudojimą; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti naudoti biomasę energijai gaminti ir taikyti aplinkosaugos reikalavimus ne kuro pasirinkimui, o išmetamiems teršalams;

13.   mano, kad, atsižvelgiant į rinkos mastą ir biomasės panaudojimo galimybes, būtų itin tikslinga Europos lygmeniu kurti iš medienos gaunamos biomasės rinką, nors jau pastebimas rinkos trūkumas ir kylančios kainos; atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos ketinimui kuo skubiau pateikti miškininkystės veiksmų planą;

14.   vis dėlto mano, kad, naudojant miško biomasę, neturi būti didinamas pavojus natūraliems miškams, stabdomas istoriškai per daug išnaudotų miškų atsikūrimas arba plečiamos vienarūšių kultūrų ar egzotiškų rūšių plantacijos; mano, kad reikia skatinti taip naudoti miško biomasę, kad būtų gerinama ekologinė miškų kokybė;

15.   ragina valstybes nares biomasei skiriamą finansinę paramą susieti ne su įrenginių dydžiu, o su efektyvumu, indėliu užtikrinant daug geresnę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrą ir pastebima nauda aplinkai ir tiekimo saugumui, atsižvelgiant į papildomumo principą ir paramos, reikalingos padėti tam tikros biomasės rūšiai įsitvirtinti rinkoje, mastą;

16.   ragina Komisiją parengti priemonę, skirtą degalų ir biodegalų gamybos ir naudojimo tvarumui įvertinti; mano, kad siekiant objektyviai įvertinti mineralinių degalų ir biodegalų aplinkos apsaugos, socialinio ir ekonominio tvarumo aspektus turėtų būti parengta bendra metodika, į kurią galėtų būti atsižvelgiama rengiant politines iniciatyvas dėl tvariausių degalų ir biodegalų;

17.   ragina valstybes nares visų pirma skatinti energijos gamybą, ūkininkams ir įmonėms, naudojančioms biomasę energijai gaminti, sudarant tiekimo grandinės sutartis;

18.   tikisi, kad valstybės narės, vadovaudamosi struktūrinės ir žemės ūkio politikos nuostatomis, įgyvendins iniciatyvas siekiant skatinti investicijas į klimato požiūriu efektyviausią biomasės ir biokuro gamybą ir naudojimą, ypač atsižvelgdamos į tinkamą aplinkai, pritaikytą prie regionų ir tradicinę įvairovę; taip pat mano, kad dėl įgyvendinant šias iniciatyvas jokiomis aplinkybėmis neturi būti išstumiama tvari vietos maisto gamyba;

19.   tikisi, kad valstybės narės parengs nacionalinius veiksmų planus biomasės klausimais, reikiamu laiku juos suderins su savo pačių struktūrinėmis ir žemės ūkio politikos priemonėmis ir konkrečiai nustatytu periodiškumu atnaujins šiuos nacionalinius veiksmų planus; be to, tikisi, kad valstybės narės dės visas pastangas siekdamos įgyvendinti Direktyvos 2003/30/EB tikslus;

20.   ragina Komisiją patikrinti biomasės ir biokuro tvarumą visose naudojimo srityse, taikant mokslinio įvairių importuotos ir ES gaminamos biomasės rūšių "nuo šaltinio iki kuro bako" palyginimo metodą, paskelbti suderinamumo su Bendrijos teisynu ataskaitą ir iki 2007 m. pabaigos pateikti atitinkamą pranešimą Parlamentui ir Tarybai;

21.   ragina Komisiją ir valstybes nares, didėjant biomasės naudojimui energijai gaminti, užtikrinti, kad būtų paisoma gamtos išsaugojimo, kraštovaizdžio valdymo, kaimo vietovių administravimo ir miško valdymo interesų ir apribojimų;

22.   tikisi, kad Komisija, atlikusi strateginį poveikio aplinkai vertinimą, pateiks pasiūlymus dėl ekonomiško ir tvaraus biomasės naudojimo šildymui ir aušinimui skatinimo ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose;

23.   mano, kad atsižvelgiant į netolygų atliekų biomasės poreikį svarbu, jog bioenergija neturėtų būti naudojama tik siekiant atliekų deginimą skatinti labiau, negu kitas išteklius tausojančias pasirinktis, pvz., pakartotinį naudojimą, perdirbimą ar kompostavimą;

24.   tikisi, kad siekiant užtikrinti efektyvų energijos vartojimą persvarsčius teisės aktus, susijusius su atliekų tvarkymu, palengvės galimybė kurui naudoti perdirbamas atliekas, kurių kaip medžiagos negalima vėliau perdirbti, įskaitant šalutinius produktus, gaunamus gaminant žemės ūkio maisto produktus, išskyrus pagamintus tose vietovėse, kuriose vyksta dykumėjimas; vis dėlto pažymi, kad tai turėtų būti daroma su sąlyga, jog nekils kliūčių iš naujo panaudoti perdirbamas medžiagas;

25.   ragina Komisiją panaikinti visas įmanomas Bendrijos teisės aktuose numatytas kliūtis, kad būtų leista ir skatinama biodujų gamyba iš fermentuoto mėšlo ir organinių atliekų;

26.   ragina pradėti tiekti biodujas į dujų tinklus ir jas šiais tinklais transportuoti nediskriminuojančiomis sąlygomis, kur techniškai įmanoma jas įleisti ir saugiai tiekti į gamtinių dujų sistemą;

27.   tikisi, kad įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką bus supaprastintos bioenergijos gamybos ir naudojimo administracinės procedūros;

28.   pabrėžia, kad pagal bendros žemės ūkio politikos reformą yra numatyta parama siekiant skatinti auginti energetinius augalus;

29.   pabrėžia, kad siekiant tvaraus biomasės naudojimo būtina skatinti tokį biomasės naudojimo būdą, kuris atsižvelgiant į pagrindinių žemės ūkio žaliavų kilmės vietą būtų artimiausias, kad būtų išvengta energijos nuostolių dėl transportavimo; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares skirti finansinę paramą kaimo vietovių plėtrai siekiant pertvarkyti kaimo vietovėse esančių valstybinių įstaigų šildymo sistemas, kad jose būtų galima naudoti bioenergiją;

30.   ragina pripažinti ir skatinti energijos gamybą deginant pasėlių, pvz., javų, biomasę;

31.   džiaugiasi, kad Komisija pabrėžia Bendrijos javų intervencinių atsargų naudojimo svarbą gaminant bioenergiją; atkreipia dėmesį į tai, kad taip bus galima sumažinti eksportui skirtų intervencinių javų kiekį ir taip ES galės lengviau įvykdyti pagal PPO taisykles prisiimtus įsipareigojimus; todėl ragina Komisiją rasti atitinkamų skatinamųjų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog kaip galima didesnis kiekis intervencinių javų būtų sunaudota šiuo būdu;

32.   pritaria Komisijos komunikate nurodytam tikslui toliau skatinti naudoti atsinaujinančią energiją, įskaitant biokurą, taip pat ir transporto sektoriuje, nevaržant valstybių narių laisvės pasirinkti kitas atsinaujinančios energijos technologijas ir tuos sektorius bei taikymo būdus, kai biomasė labiausiai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir duoda didžiausią energetinę išeigą;

33.   ragina valstybes nares naudojant mokesčių ir akcizų sistemą skatinti biokurą, sudarant patrauklesnes sąlygas jį gaminti ir naudoti; ragina Komisiją skatinti valstybes nares aktyviau remti suderintą politiką šioje srityje; todėl remia Komisijos tikslą pasiūlyti nustatyti su biodegalais susijusius įsipareigojimus, kaip numatyta ES biodegalų strategijoje (COM(2006)0034); ragina Komisiją nustatyti naujus, platesnio užmojo ir ilgalaikius tikslus iki 2020 m., kad būtų galima užtikrinti investicijų saugumą;

34.   ragina Komisiją palaikant dialogą su naftos ir dujų bendrovėmis bei automobilių gamintojais gerinti ekologiškų transporto priemonių prieinamumą, biokuro platinimą ir jo prieinamumą vartotojams;

35.   ragina Komisiją pašalinti nepagrįstas kliūtis biomasei ir biokurui patekti į rinką nekeliant pavojaus aplinkos ir sveikatos apsaugos tikslams, kuriais šios priemonės grindžiamos;

36.   pritaria Komisijos ketinimui nuosekliai skatinti mokslinius tyrimus ir vystymą, ypač gaminant antrosios kartos biokurą, ir palengvinti šių priemonių įgyvendinimą dideliu mastu;

37.   mano, kad antrosios kartos biokuras teikia daugiau energijos negu pirmosios kartos biokuras;

38.   mano, kad būtina kuo skubiau nustatyti techninius biokuro naudojimo standartus ir iš naujo apsvarstyti 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir jos ryšį su biokuro naudojimu nepakenkiant aplinkos ir sveikatos apsaugos tikslams, kuriais ši priemonė buvo grindžiama; pabrėžia, kad esami standartai turi būti pritaikomi arba Direktyva 98/70/EB iš dalies keičiama tik tuomet, kai Komisija įvertins, koks poveikis oro kokybei daromas įmaišius didesnę biokuro dalį į benziną ir dyzeliną;

39.   primygtinai ragina iš naujo apsvarstyti galiojantį standartą EN 14214 siekiant įtraukti naujas biomasės formas;

40.   norėtų, kad būtų aiškiai apibrėžiamos įvairios antrosios kartos biokuro rūšys siekiant, kad tiriant poveikį aplinkai būtų galima atskirti miškininkystės produktus nuo produktų, gaminamų iš lignoceliuliozės atliekų ir organinės kilmės sąvartynų atliekų bei neapdorotų gyvulinės ir augalinės kilmės medžiagų;

41.   pritaria nuostatai kurti biokuro technologijų platformą kartu su visais technologijų teikėjais, dalyvaujančiais kuriant, gaminant, apdorojant ir galutinai naudojant energetinius augalus;

42.   tikisi, kad Komisija, remdamasi Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą patvirtinta pozicija dėl Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos(4), deramai atsižvelgs į tai, kad, skatinant mokslinius tyrimus, būtų siekiama daugiau naudoti biomasę centralizuoto šildymo ir aušinimo sistemoms;

43.   primygtinai ragina valstybes nares kuo skubiau nurodyti savo nacionalines gaires bioenergijos klausimais, kurios turėtų atitikti jų nacionalinius Kioto tikslus ir ilgalaikį 2°C klimato sureguliavimo tikslą, dėl kurio buvo susitarta ES lygmeniu;

44.   prašo Komisijos sukurti privalomą ir išsamią sertifikatų sistemą, kurią diegiant visais etapais būtų sudarytos sąlygos tvariai biokuro gamybai, įskaitant auginimo ir perdirbimo stadijų standartus ir bendrą per produkto gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrą, kuri būtų taikoma Europos Sąjungoje pagamintam arba importuotam biokurui;

45.   ragina Komisiją remti Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (angl. GMES) sukūrimą ir naudojimą siekiant stebėti žemės naudojimą gaminant bioetanolį, kad būtų užkirstas kelias naikinti drėgnuosius atogrąžų miškus ir kitas neigiamas poveikis aplinkai;

46.   pripažįsta, kad dėl vis labiau didėjančios palmių aliejaus gamybos gali būti daromas poveikis natūraliems miškams ir tradicinei maisto gamybai, gali pradėti nykti biologinė įvairovė, kilti konfliktų dėl žemės ir būti išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; taigi ragina Komisiją iš palmių aliejaus pagamintų produktų importą į ES susieti su reikalavimu, kad būtų laikomasi tvarios gamybos kriterijų, numatytų pagal išsamią sertifikavimo sistemą;

47.   tikisi, kad visi su biomase susiję tikslai visos Europos mastu bus nustatyti vadovaujantis sutartu ES tikslu iki 2020 m. vartoti 25 proc. atsinaujinančios energijos;

48.   pritaria ES klimato kaitos tikslus atitinkančioms politikos kryptims, priemonėms ir nuostatai naudoti alternatyvias technologijas transporto srityje;

49.   ragina Komisiją imtis priemonių biokuro srityje ir rasti kompromisą tarp automobilių pramonės ir naftos sektoriaus atstovų, laikantis principo "biokuras – automobiliams, o ne automobiliai – biokurui";

50.   ragina įgyvendinti aštuntąją CARS 21 grupės rekomendaciją, pagal kurią antrosios kartos biokuro gamybos technologija teikia labai daug vilčių siekiant sumažinti transporto priemonių anglies dioksido emisiją;

51.   produktų ir technologijų skatinimo aspektu rekomenduoja atsižvelgti į galimą biokuro naudojimą visose transporto priemonėse;

52.   mano, jog siekiant užtikrinti, kad biokuras būtų naudojamas tam tikruose pasirinktuose sektoriuose, pvz., žemės ūkio ir miškininkystės, laivybos ir vietos visuomeninio transporto, būtų tikslinga skatinti jį naudoti taikant ilgalaikes mokesčių paskatas, grindžiamas deramos sertifikavimo sistemos laikymusi, jei naudojami ekologiškai švarūs degalai;

53.   ragina Komisiją, įgyvendinant Bendrijos akcizo mokesčių sistemos reformą, visose valstybėse narėse skatinti naudoti biokuro ir tradicinių degalų mišinius;

54.   pabrėžia tokių priemonių, kaip atleidimas nuo mokesčių, taikymo svarbą, tačiau ragina Komisiją atsižvelgti į galimus rinkos iškraipymus;

55.   pritaria Komisijos ketinimui, atsižvelgiant į PPO derybas, priimti aiškias nuostatas (ypač dėl deramos ir nuoseklios prekybos ir muitų sistemos sukūrimo), kuriomis vadovaujantis būtų sudarytos sąlygos plėtoti Europos biokuro sektorių;

56.   ragina Komisiją dar daugiau dėmesio skirti neprekybinio pobūdžio sąlygų pripažinimui sudarant būsimą PPO susitarimą; pažymi, kad tai ES leistų užtikrinti, jog importuotas biokuras atitiks tam tikrus tvarumo kriterijus, ypač aplinkosaugos srityje;

57.   pažymi, kad dabar biodegalais prekiaujama pasaulinėse rinkose ir kad Europos Sąjunga šioje srityje dar nėra ekonomiškai nepriklausoma; vis dėlto mano, kad absoliučią pirmenybę reikia teikti vidaus produkcijos propagavimui;

58.   mano, kad pagal Europos strategiją siekiant tvarios plėtros, ypač energetikos sektoriuje, tam tikram laikotarpiui reikėtų nustatyti priimtiną bioetanolio importo į ES skvarbos koeficientą ir nustatant jį atsižvelgti į laipsnišką Bendrijos produkcijos vystymą;

59.   mano, kad iki 2007 m. pabaigos Komisija būtinai turėtų pateikti pranešimą apie biokuro gamybos ir eksporto sąlygas svarbiausiose šalyse gamintojose;

60.   ragina Komisiją Biomasės naudojimo veiksmų plane toliau skatinti tyrinėti iš biomasės gaminamą plastmasę ir atlikti mokslinius tyrimus siekiant geriau suvokti, kaip per eksploatacijos ciklą ji padeda taupyti iškastinį kurą, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir sutaupyti energiją antrinio panaudojimo operacijų, išskyrus kompostavimą, metu; ragina Komisiją ištirti galimybę privalomai naudoti tam tikrą bioplastmasę, jei ši medžiaga pasirodytų esanti tinkamas šiuo metu naudojamos plastmasės pakaitas;

61.   ragina Komisiją apsvarstyti, ar nevertėtų kaip bandomąjį projektą sukurti atsinaujinančios energijos parkų, kuriuose energijos poreikiai būtų tenkinami iš įvairių tarpusavyje derinamų atsinaujinančios energijos šaltinių, pvz., biomasės, vėjo ir saulės energijos;

62.   įsitikinęs, kad siekiant naudoti biokurą būtina visuomenės parama, ir pažymi, kad visuomenė labai susirūpinusi ekologiškomis genų technologijomis; mano, kad energetiškai naši biomasė turi būti ekologiškai saugi ir neturi kelti tikro ar numanomo pavojaus genetiškai nemodifikuoto maisto gamybai; įsitikinęs, kad atranka pagal požymius (MAS), leidžianti gerinti augalus taikant "sumanios selekcijos būdą", t. y. kryžminti panašių rūšių augalus, o ne juos genetiškai modifikuoti įtraukiant svetimus genus, turi būti pagrindinė priemonė plėtojant energetiškai našios ir ekologiškos biomasės gamybą;

63.   ragina visas valstybes nares numatyti tinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti tvariai auginti energetinius augalus nekenkiant maisto gamybai ir palengvinti tvarų papildomos žemės ūkio ir miško biomasės prieinamumą ir panaudojimą;

64.   ragina Komisiją pirminiame žemės ūkio sektoriuje ypatingą dėmesį skirti nedideliems biokuro projektams, pvz., mobiliam distiliavimui ir fermentavimui, nes jie gali būti labai svarbūs tolimesniam pirminių šalutinių produktų perdirbimui;

65.   mano, kad pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (60 paragrafo) 2 antraštinės dalies 1 ramstį numatytos biudžeto išmokos ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos turėtų būti skiriamos skatinti naudoti biomasę energijai gaminti;

66.   mano, kad šį tikslą galima pasiekti pirmenybę teikiant tų biomasės pritaikymo būdų moksliniams tyrimams, kūrimui ir parodomajai veiklai, kurie davė didžiausių ir sąnaudų požiūriu efektyviausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir energijos taupymo rezultatų, taip pat kuriant specialias rinkas siekiant didinti pelningumą pasitelkiant informavimo kampanijas; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ieškoti visoms suinteresuotoms šalims naudingų sprendimų, suderinant biomasės gamybą su gyvenamų plotų atkūrimu, mažai sąnaudų reikalaujančia žemės ūkio veikla ir aplinkai palankiu žemės valdymu;

67.   ragina žymiai padidinti 1,5 mln. hektarų didžiausią garantuotą plotą, numatytą taisyklėse dėl paramos energetiniams augalams auginti, ir užtikrinti, kad parama būtų skiriama visoms pasėlių rūšims, bet daugiausia dėmesio turi būti skiriama energetiškai efektyviausioms rūšims;

68.   primygtinai ragina Komisiją panaikinti nekultivuojamus žemės plotus ir sukurti naujas priemones siekiant skatinti auginti energetinius augalus;

69.   nurodo, kad atsinaujinančios žaliavos turi būti auginamos atsižvelgiant į pažangiąją patirtį ir turi būti taikomi paramos susiejimo reikalavimai;

70.   ragina Komisiją papildyti paramos sistemų biokuro gamybai tinkančių energetinių augalų sąrašą, kad vietos ir regioniniu mastu būtų užtikrinama labiausiai tinkamų energetinių augalų atranka ir skatinamas mėšlo fermentavimas;

71.   prašo Komisijos panaikinti kliūtis auginti energetinius augalus naujosiose valstybėse narėse, kuriose taikoma supaprastinta išmokų sistema atskiriems plotams;

72.   ragina sukurti bendras taisykles Europos lygmeniu, kad biomasės naudojimui energijai gaminti būtų teikiama pirmenybė ir tose šalyse, kuriose bioenergija dar nenaudojama;

73.   įsitikinęs, kad tvari biodegalų gamyba ir naudojimas, įskaitant smulkaus masto auginimą ir auginimą vykdant integruotas kaimo plėtros politikos priemones, itin naudingi besivystančioms šalims ir technologijų perdavimo šioms trečiosioms šalims aspektu, taip pat mano, kad Europos Sąjungą turėtų skatinti bioenergijos technologijų eksportą; vis dėlto laikosi požiūrio, kad ši politika turi būti subalansuota ir kad pastangos turėtų būti sutelktos į tas šalis, kurios tenkina savo energijos poreikius, o ne vien plečia savo eksporto pajėgumus;

74.   ragina Komisiją parengti specialią iniciatyvą, skirtą skatinti ūkininkų, visuomenės ir vietos administracinių institucijų darbuotojų informacinį mokymą ir gilinti jų žinias apie biomasės ir biokuro naudojimą;

75.   mano, kad biomasės ir biokuro gamyba tikrai gali padėti siekti Europos tikslo, t. y. kontroliuoti klimato kaitą;

76.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl šilumos ir aušinimo gavybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kuris būtų teisės aktų energetikos srityje paketo 2007 m. dalis, ir primena savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančius energijos išteklius;

77.   pabrėžia, kad reikėtų parengti ES masto informavimo apie biomasę ir biokurą strategiją;

78.   ragina Komisiją, turint mintyje gyvavimo ciklą, įtraukti durpes, kaip ilgalaikį atsinaujinantį energijos šaltinį, leidžiantį gaminti biomasę ir bioenergiją;

79.   atsižvelgdamas į ilgalaikę konkurencingos Europos Sąjungos biokuro rinkos skatinimo strategiją, ragina sukurti patikimą verslo aplinką investuotojams ir gamintojams, ypač mokestinių paskatų požiūriu;

80.   atsižvelgiant į politikos ir ekonomikos klausimus, ragina daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui ir biodegalų rinkos integracijai Europos Sąjungoje ir kaimyninėse Europos šalyse, ypač remiantis specialiais partnerystės susitarimais;

81.   mano, kad, įgyvendinant "Pažangios energetikos Europai" programą, bus lengviau remti vietos projektus, susijusius su energijos taupymu ir deramu gamtos išteklių naudojimu;

82.   ragina Komisiją, vykstant dviejų regionų ir dviejų šalių deryboms, nesiūlyti labiau lengvatinės prieigos prie Bendrijos bioetanolio rinkos, nei tokia, kokia buvo suteikta PPO derybų metu, ir pradėti taikyti bendrųjų lengvatų sistemą (BLS) ir BLS+, pagal kurių nuostatas leidžiama sumažinti arba panaikinti bioetanolio rinkos lengvatas toms šalims, kurioms nepagrįstai jos taikomos;

83.   ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti, kad nebūtų mėginama sukčiauti ar vengti bioetanoliui taikomų muitų, tuo pačiu pirmiausia užtikrinant kilmės ir tarifinio klasifikavimo taisyklių laikymąsi bei užkertant kelią piktnaudžiavimui kai kuriomis muitinio neapmokestinimo sąlygomis;

84.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 283, 2001 10 27, p. 33
(2) OL L 123, 2003 5 17, p. 42.
(3) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 115.
(4) OL C 300 E, 2006 12 9, p. 401.

Teisinė informacija - Privatumo politika