Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2006 m. spalio 26 d. - Strasbūras
2007 m. bendrojo biudžeto projektas (III skirsnis)
 2007 m. bendrojo biudžeto projektas (I, II, IV, V, VI, VII ir VIII skirsniai)
 Atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymas *
 1956 m. vengrų sukilimo paminėjimas
 Moldova (Padnestrė)
 Pietų Osetija
 Toksinių atliekų gabenimas į Afriką
 Aplinkos apsauga pagal baudžiamąją teisę
 EB ir Sirijos Europos ir Viduržemio jūros regiono asociacijos susitarimas
 Nairobyje vykstanti konferencija dėl klimato kaitos
 Vidaus vandens kelių transportas
 Viešojo ir privataus sektorių partnerystė ir Bendrijos viešuosius pirkimus ir lengvatas reglamentuojantys teisės aktai
 Darbuotojų komandiravimas
 Europos centrinis bankas (2005)
 Tibetas
 Ríos Montt byla
 Uzbekistanas

2007 m. bendrojo biudžeto projektas (III skirsnis)
PDF 403kWORD 85k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, III skirsnis – Komisija (C6-0299/2006 – 2006/2018(BUD) ir Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomųjų raštų Nr. 1/2007 (SEC(2006)0762)
P6_TA(2006)0451A6-0358/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą Nr. 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl bendrajam Europos bendrijų biudžetui taikomo Finansinio reglamento(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir patikimo finansų valdymo(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl pranešimo apie Komisijos metinę politikos strategiją (MPS)(5),

–   atsižvelgdamas į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto 2007 finansinių metų projektą, kurį Komisija pateikė 2006 m. gegužės 3 d. (SEC(2006)0531),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija sudarė 2006 m. liepos 14 d. (C6-0299/2006),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2007 (SEC(2006)0762),

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto 2006 m. liepos 11 d. pranešimą dėl įgaliojimų dalyvauti 2007 m. biudžeto taikinimo procedūroje prieš pirmąjį svarstymą Taryboje,

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir IV priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų atitinkamų komitetų nuomones (A6-0358/2006),

Bendrosios pastabos. Prioritetų nustatymas, efektyvus lėšų panaudojimas ir pasiruošimas 2008 / 2009 m. persvarstymui

1.   primena, kad politiniai 2007 m. biudžeto prioritetai buvo nustatyti minėtoje metinės politikos strategijos (MPS) 2006 m. gegužės 18 d. rezoliucijoje; pažymi, kad šios rezoliucijos 5 punkte numatyti trys pagrindiniai elementai: veiklos krypčių nustatymas, efektyvaus lėšų panaudojimo užtikrinimas ir pasiruošimas 2008 / 2009 m. persvarstyti 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą (DFP);

2.   pažymi, kad šia strategija buvo vadovaujamasi ruošiantis pirmajam Parlamento 2007 m. biudžeto svarstymui pagal MPS rezoliucijos 6 punkte nustatytus ir pirmiau minėto pranešimo dėl įgaliojimų dalyvauti 2007 m. biudžeto projekto taikinimo su Taryba procedūroje 5 punkte dar kartą pabrėžtus prioritetus; pažymi, kad į šiuos prioritetus visų pirma buvo atsižvelgiama Parlamento siūlomuose biudžeto pakeitimuose, susijusiuose su programomis, kurioms turi būti teikiama pirmenybė;

3.   pažymi, kad tai pirmasis biudžetas pagal naująją finansinę programą ir pagal naująjį Tarpinstitucinį susitarimą ir kad jis apima daug naujų daugiamečių programų; be to, pažymi, kad naujuoju Finansiniu reglamentu turėtų būti visiškai vadovaujamasi įgyvendinant 2007 m. biudžetą;

4.   pabrėžia, kad, atsižvelgiant į MPS rezoliucijos 7 punkte nustatytą išlaidų ir gautos naudos analizės metodą, buvo imta taikyti kokybiškai efektyvaus lėšų panaudojimo požiūrį per veiklos krypčių svarstymus Biudžeto komitete ir atliekant daugelio informacijos šaltinių apie ES lėšų panaudojimo kokybę ir biudžeto įgyvendinimą tyrimus; pažymi, kad biudžeto pakeitimai buvo ruošiami atsižvelgiant, be kita ko, į minėtuoju būtu sukauptą informaciją; džiaugiasi faktu, kad ir Taryba, ir Komisija, ir Parlamentas prisideda prie to, kad lėšos būtų panaudojamos efektyviai;

5.   mano, kad Tarybos biudžeto projekte siūloma bendra asignavimų suma – gerokai mažesnė, negu reikėtų siekiant, kad ES galėtų veiksmingai spręsti globalizacijos keliamus uždavinius, su kuriais ji susiduria – tik atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi trečioji Parlamento strategijos sudėtinė dalis, t. y. pasirengimas persvarstyti daugiametę finansinę programą (DFP), kuri turėtų užtikrinti, kad ES lėšos būtų geriau sutelkiamos prioritetinėms veiklos kryptims; yra įsitikinęs, kad sutelkus įsipareigojimus prioritetinėms programoms ir užtikrinus, kad lėšos leidžiamos tinkamai, ES pinigai bus geriau panaudojami piliečių interesams tenkinti;

6.   tikisi, kad visi naujajame 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime numatyti nauji elementai ir reformos bus visiškai įtraukti sudarant 2007 m. biudžetą siekiant greitai sulaukti poveikio kokybiško biudžeto įgyvendinimo ir tarpinstitucinių ryšių srityse;

Horizontalieji klausimai
Dėmesio sutelkimas į prioritetus

7.   atsižvelgdamas į Parlamento prioritetus mano, kad ES lėšos turi būti panaudojamos prioritetinėms veiklos sritims ir jų turi būti skiriama daugiau, negu siūloma Tarybos biudžeto projekte, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai vykdomos piliečiams svarbios programos; taigi 2007 m. biudžete siūlo didinti mokėjimus iki 1,04 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų; pažymi, kad dauguma specialiųjų Parlamento komitetų siūlė vėl įrašyti preliminariame biudžeto projekte (PBP) numatytas sumas, reikalingas atsižvelgiant į tebevykstančias ar į 2007 m. prasidėsiančias teisėkūros procedūras;

Globalizacijos keliamų uždavinių sprendimas

8.   yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga privalo aktyviau imtis ir veiksmingiau įsipareigoti spręsti ekonominius, politinius, socialinius, aplinkos apsaugos ir vystymo uždavinius, kuriuos iškelia, be kita ko, nuolat vykstantis globalizacijos procesas; todėl pateikia 2007 m. biudžeto pakeitimų, kuriais siekiama padidinti ES ekonomikos gebėjimą spręsti šiuos uždavinius vadovaujantis strategiškesniu požiūriu, ir didesnes sumas vystomajai pagalbai tokiuose regionuose, kaip Azija, Lotynų Amerika ir Viduržemio jūros regionas;

Efektyvus lėšų panaudojimas

9.   pabrėžia poreikį geriau panaudoti ES biudžeto pinigus; siūlo pakeitimus, kuriais siekiama 30 proc. asignavimų iš tam tikro biudžeto eilučių skaičiaus įrašyti į rezervą, kol Komisija galės patikinti Parlamentą, kad šie pinigai bus leidžiami taip, kad Europos mokesčių mokėtojai gautų kuo daugiau naudos;

10.   primena, kad šios biudžeto eilutės buvo parinktos išsamiai išnagrinėjus specialiuosius Audito Rūmų pranešimus, suvestines Komisijos valdomų lėšų ataskaitas, Komisijos parengtus įspėjimus apie numatomą biudžeto įgyvendinimą ir Biudžeto komiteto reikalavimu atliktas išlaidų ir gautos naudos analizes ir atsižvelgus į Komisijos tarnybų veiklos ataskaitas;

11.   ypač džiaugiasi, kad lapkričio viduryje numatytas klausymas, kurio metu Komisija pateiks atsakymą dėl šiuose pakeitimuose aptariamų dalykų; ragina specialiųjų Parlamento komitetų narius dalyvauti šiame klausyme;

12.   10 proc. sumažina asignavimus administraciniam valdymui, tiesiogiai susijusiam su horizantaliu lygmeniu vykdomomis programomis; nepastebi jokio prieštaravimo dėl to, kad kai kuriose biudžeto eilutėse įrašytų lėšų tam tikras sumas Parlamentas, šiek tiek susirūpinęs dėl tinkamo jų panaudojimo, perkelia į rezervą ir padidina asignavimų pagal politinius prioritetus; dar kartą patvirtina, kad pageidauja, jog pinigai būtų kokybiškai veiksmingai panaudojami visose ES lėšomis finansuojamose srityse;

13.   primena, kad Parlamento nuomone, svarbu, jog bendrai valdomi fondai gautų teigiamą patikinimo pareiškimą pabrėžia savo ketinimą užtikrinti, kad atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas atitinkamos valstybių narių audito institucijos įvertintų, ar valdymo ir kontrolės sistemos atitinka Bendrijos reikalavimus; reikalauja, kad valstybės narės įsipareigotų parengti metinę atitinkamo nacionalinio lygio auditų ir deklaracijų suvestinę;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

14.   turėdamas mintyje bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, atkreipia dėmesį į 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime (TIS) nustatytas didesnes ribas naujiems projektams; visiškai atsižvelgdamas į MPS rezoliucijos 6 punkte nustatytus prioritetus, siūlo daug naujų projektų;

Agentūros

15.   visoms jau veikiančioms agentūroms, išskyrus nedidelį tam tikrų išimčių skaičių, siūlo vėl įrašyti PBP numatytus asignavimus, tačiau nustatytas ribas viršijančias sumas siūlo perkelti į rezervą, kol bus gautas teigiamas agentūrų darbo įvertinimas, kuris bus atliekamas atsižvelgiant į galutinę jų darbo programą, kurioje pateikiamas visas 2007 m. numatytų darbų sąrašas bei nauji Komisijos personalo politikos planai; turėdamas mintyje naująsias agentūras (Cheminių medžiagų agentūra, Lyčių lygybės institutas, Europos pagrindinių teisių agentūra) ir siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 47 punkto nuostatų, siūlo išbraukti į biudžeto projektą įrašytus asignavimus, ypač turint mintyje faktą, kad iki šiol nenumatyta jokio šių agentūrų teisinio pagrindo; tikisi, kad Taryba aiškiai apibrėš šalių, kuriose įsikūrusioms agentūros, indėlį į agentūrų veiklą ir priims bendrus saistančius standartus;

Konkrečios pastabos dėl atskirų išlaidų kategorijų
1a išlaidų kategorija. Konkurencingumas augimui ir užimtumui

16.   patvirtina savo įsitikinimą, išreikštą MPS rezoliucijoje, kad žinios, įgūdžiai, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, naujovės, informacinės visuomenės technologijos, ir tvarus transportas ir energijos politika sudaro tvirtos modernios ekonomikos pagrindą ir yra būtini siekiant sukurti darbo vietų; todėl nusprendė nepritarti Tarybos požiūriui, pagal kurį sumažinama daugelyje svarbių biudžeto eilučių įrašytų lėšų, numatytų siekiant didinti ES ekonomikos konkurencingumą; nusprendė padidinti mokėjimų asignavimus prioritetinėms programoms, siejamoms su Lisabonos darbotvarke, pvz., Konkurencingumo ir naujovių programai (KNP) ir septintajai bendrajai mokslinių tyrimų programai;

17.   apgailestauja, kad daugiametės finansinės programos 2007–2013 m. laikotarpiu transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T) skirti asignavimai buvo sumažinti kur kas labiau, nei tikėtasi; pabrėžia aiškiai išdėstyto Komisijos pareiškimo dėl siūlomų TEN-T investicijų prioritetų svarbą; laukia, kol bus susitarta su Taryba ir Komisija dėl reglamento dėl finansinės paramos visos Europos transporto tinklų srityje ir pirmenybiniams projektams, kuriems reikia numatyti lėšų;

18.   yra įsitikinęs, kad ES konkurencingumas yra būtinas ES atsako į globalizacijos keliamus uždavinius elementas; todėl mano, kad asignavimų padidinimas 1a išlaidų kategorijoje turi būti aiškus ženklas, kokiai sričiai ateityje reikia skirti daugiau lėšų; primena, kad reikia atitinkamo valstybinio finansavimo siekiant lėšų įdėjimo poveikio, kurio tikimasi iš bendro Europos investicijų banko finansavimo; nekantriai laukia Komisijos ir Tarybos pasiūlymo šiuo klausimu; pabrėžia, kad pageidautinas Europos investicijų fondo ilgalaikio pasirašytojo kapitalo padidėjimas siekiant prisidėti 2007 m. pradedant vykdyti naujus įgaliojimus (įskaitant KNP) ir finansuoti naujų technologijų perdavimo projektų darbą, kaip pageidavo Parlamentas, Taryba ar Komisija;

19.   pabrėžia ypatingą technologinę ir ekonominę "Galileo" programos svarbą; primena Komisijai, kad naujojoje daugiametėje finansinėje programoje šiai programai per visą jos vykdymo laikotarpį finansuoti numatoma pernelyg mažai lėšų, ir prašo Komisiją skubiai ieškoti veiksmingo ir ilgalaikio sprendimo siekiant užtikrinti sėkmingą šios programos eigą;

1b išlaidų kategorija. Sanglauda augimui ir užimtumui

20.   pažymi, kad asignavimai 2007–2013 daugiametėje finansinėje programoje numatytiems struktūriniams ir sanglaudos fondams yra kur kas mažesni, negu tikėtasi, visų pirma todėl, kad buvo vadovaujamasi Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio mėn. susitikimo išvadomis; mano, kad turi būti vėl įrašyti PBP numatyti asignavimai; pabrėžia, kad dabar, kai priimtas naujasis TIS, svarbu rengti ir kiek galima greičiau patvirtinti nacionalines programas; pabrėžia sanglaudos, kaip vieno iš ES politikos prioritetų, svarbą; nusprendė padidinti mokėjimų asignavimus biudžeto eilutėms, susijusioms su sanglauda pagal jų politikos prioritetus;

21.   ragina Komisiją pateikti reikiamus dokumentus ir kuo greičiau pradėti procedūras, kad būtų suteikta galimybė 2007 m. biudžete numatyti išteklių Tarptautiniam Airijos fondui; be to, ragina Komisiją aiškiai pateikti Taikos programos teisinį pagrindą.

2 išlaidų kategorija. Gamtinių išteklių išsaugojimas ir valdymas

22.   pažymi, kad 2007 m. bus pirmieji visiško naujausios bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) pertvarkos įgyvendinimo metai; apgailestauja, kad Taryba, vadovaudamasi sąskaitybos kriterijais ir neatsižvelgdama į Parlamento prioritetus, 525 mln. eurų labai sumažino visas su rinka susijusias išlaidas; todėl ragina vėl įrašyti PBP numatytas sumas;

23.   apgailestauja dėl to, kad nepaisant pagrindinių ES kaimo ekonomikos restruktūrizavimo, modernizavimo ir įvairinimo poreikių, kaimo vystymui numatyti ištekliai iš tiesų mažės; mano, kad savanoriškas tiesioginės paramos žemės ūkiui (pirmajam BŽŪP ramsčiui) lėšų perkėlimas kaimo vystymuisi nėra tinkamas būdas šiai padėčiai taisyti; atsižvelgdamas į tai, labai abejoja dabartiniu Komisijos pasiūlymu dėl savanoriško iki 20 proc. tiesioginės žemės ūkio paramos moduliavimo kaimo vystymuisi; ragina Komisiją atlikti poveikio įvertinimą laikantis 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(6) ir tuo remiantis pateikti persvarstytą pasiūlymą dėl savanoriško moduliavimo;

24.   ragina Komisiją, teisės aktų leidėjams nesudarius susitarimo dėl programos LIFE+, į taisomąjį raštą įtraukti reikiamus pakeitimus, kad būtų galima laikinai finansuoti su parengiamuoju darbu ir aplinkos apsaugos programų tęsimu susijusią veiklą;

3a išlaidų kategorija. Laisvė, saugumas ir teisingumas

25.   pažymi, kad laisvės, teisingumo ir saugumo erdvė, ypač pagrindinių teisių skatinimas, bendros prieglobsčio ir migracijos politikos nustatymas ir kova su terorizmu bei organizuotu nusikalstamumu, yra vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų taigi nutaria skirti daugiau išteklių šiai sričiai, ypač Eurojusto agentūrai, vienintelei valstybių narių teismų bendradarbiavimo institucijai baudžiamosios teisės srityje, kurios vis efektyvesnę veiklą būtina toliau gerinti;

26.   mano, kad integruotas Sąjungos išorinių sienų valdymas yra vienas iš tikslų, kuriam siekti šiuo metu reikia skubios ir didesnės paramos; taigi pritaria tam, kad daugiau išteklių būtų skiriama Išorės sienų fondui; numato daugiau lėšų FRONTEX agentūrai; kartoja ne kartą pateiktą reikalavimą priskirti Europolą Bendrijos kompetencijos sričiai siekiant, kad agentūros veikla būtų veiksmingesnė, ir siekiant padidinti jos demokratinę ir teisminę priežiūrą, kuri turi būti vykdoma;

3b išlaidų kategorija. Piliečių teisės

27.   primena subsidiarumo principo svarbą kultūros, švietimo, mokymo ir jaunimo politikos srityse, ir mano, kad pagarba nuomonių pliuralizmui yra pirmoji veiksmingos ryšių politikos sąlyga siekiant, kad ES taptų artimesnė piliečiams; mano, kad naujas informavimo priemones galima geriau panaudoti siekiant, kad Europos įvairių politinių pažiūrų politikos kūrėjai tarpusavyje dalytųsi idėjomis; ragina Komisiją išaiškinti, kokį poveikį biudžetui turės Planas D, kuriuo siekiama remti demokratiją, diskusijas ir dialogą, ir kokių veiksmų reikia imtis jam įgyvendinti; prašo Komisiją skelbti internete informaciją apie subsidijų skyrimą (sumas ir subsidijų gavėjus) visų rūšių veiklai komunikacijos politikos srityje, o ne vien tik informuoti apie ES biudžeto lėšomis remiamą veiklą;

4 išlaidų kategorija. ES kaip dalyvė pasauliniu lygiu

28.   mano, kad ES gali ir turi dėti pastangų tam, kad greičiau ir pasitelkdama tinkamą strategiją dalyvautų globalizacijos procese; siūlo daugelyje biudžeto eilučių vėl įrašyti PBP numatytas sumas ir kai kuriose srityse skirti daugiau, negu numatyta PBP, lėšų mokėjimams ir įsipareigojimams siekiant suaktyvinti ES veiklą pagal Bendrijos programas užsienio politikos, vystomosios ir humanitarinės pagalbos, verslo ir mokslinių tyrimų mainų su pagrindinėmis sparčiai besivystančiomis šalimis, pvz., Kinija ir Indija, srityse;

29.   pažymi, kad naująją ES išorės veiksmų teisinę sistemą taip pat privalo atitikti nauja biudžeto struktūra; džiaugiasi tuo, kad apskritai buvo supaprastintos priemonės ir kartu pasiūlyta nauja biudžeto nomenklatūra; be to, džiaugiasi tuo, kad buvo pateikta atskira žmogaus teisių ir demokratijos priemonė, dėl kurios reikia šiek tiek pakeisti PBP nomenklatūrą; vis dėlto negali pritarti tam, kad dėl daugelio siūlomų pakeitimų sektoriuose ir (arba) regionuose ir šalyse sumažėtų skaidrumas; atsižvelgdamas į tai pateikė tam tikrų pataisymų; ragina Komisiją pateikti lėšų paskirstymą pagal veiklą ir narystės siekiančias šalis ir, siekiant skaidrumo, atitinkamą nomenklatūrą visose susijusiose biudžeto eilutėse; be to, ragina Komisiją pateikti biudžeto valdymo institucijai reguliariąją dviejų naujų valstybių narių ir narystės siekiančių šalių pažangos stebėsenos ataskaitą;

30.   yra susirūpinęs dėl to, kad veiklos bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje plėtojimas nederinamas su didesne demokratine atskaitomybe ir parlamentine kontrole; siūlo biudžeto pakeitimus, kuriais siekiama skatinti didesnį šios srities skaidrumą ir bendradarbiavimą;

5 išlaidų kategorija. Administravimas

31.   griežtai nepritaria Tarybos požiūriui, pateiktam prie administravimo išteklių biudžeto projekto pridedamame deklaracijos projekte, kuriuo vadovaujantis siūloma ES institucijose, daugiausia Komisijoje, panaikinti 200 etatų 2008 metais ir dar 500 etatų – nuo 2008 m. iki 2010 m. laikotarpiu;

32.   nusprendžia panaikinti Tarybos padarytus Komisijos administracinių lėšų sumažinimus, įskaitant sumažinimus, susijusius su personalo planu, numatytu tam, kad Komisija tinkamai funkcionuotų; taigi įrašo 50 milijonų eurų į rezervą su šiomis keturiomis sąlygomis:

   įsipareigoti iki 2007 m. balandžio 30 d. pateikti vidutinės trukmės laikotarpio žmogiškųjų išteklių poreikio įvertinimą ir išsamų pranešimą apie Komisijos personalo poreikį paramos ir visų darbo vietų koordinavimo funkcijoms vykdyti;
   įsipareigoti nustatyti patobulintą procedūrą atsižvelgiant į pagrindų susitarimą ir į Komisijos teisės aktų leidybos ir darbo programą įtraukti Parlamento prioritetus teisės aktų leidybos ir biudžeto srityje, kad 2007 m. vasarį Parlamente būtų galima pristatyti Sąjungos darbo programą;
   susitarti dėl bendros Sąjungos reglamentavimo aplinkos supaprastinamo programos;
   įsipareigoti pateikti informaciją apie esamą dar nepriimtų reglamentų svarstymo padėtį, įskaitant Komisijos veiklos, skirtos pagerinti valstybių narių ES teisės aktų perkėlimui į nacionalinę teisę, ataskaitą, siekiant užtikrinti, kad laikomasi konkurencingumo stiprinimo kriterijų;

33.   mano, kad Europos Bendrijų personalo atrankos biuras (EPSO) turėtų iš esmės keisti savo darbo metodus siekiant, kad galėtų greičiau ir daugiau atrinkti institucijoms kandidatų, geriau atitinkančių jų poreikius;

o
o   o

34.   atkreipia dėmesį į nuomones, dėl kurių balsavo specializuoti komitetai ir kurios pateiktos pranešime A6-0358/2006;

35.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su pridedamais bendrojo biudžeto projekto III skirsnio pakeitimais ir siūlomomis pataisomis Tarybai, Komisijai ir kitoms susijusioms institucijoms bei įstaigoms.

(1) OL L 253, 2000 10 7, p. 42.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4)4 OL C 172, 1999 6 18, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2005/708/EB (OL L 269, 2005 10 14, p. 24).
(5)5 Priimti tekstai, P6_TA(2006)0221.
(6) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.


2007 m. bendrojo biudžeto projektas (I, II, IV, V, VI, VII ir VIII skirsniai)
PDF 434kWORD 161k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, I skirsnis – Europos Parlamentas, II skirsnis – Taryba, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, V skirsnis – Audito Rūmai, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, VII skirsnis – Regionų komitetas, VIII (A) skirsnis – Europos ombudsmenas, VIII (B) – Europos asmens duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (C6-0300/2006 – 2006/2018B(BUD))
P6_TA(2006)0452A6-0356/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo(4), ypač į jo 26 punktą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl 2007 m. biudžetinės procedūros gairių, susijusių su II, IV, V, VI, VII, VIII (A) ir VIII (B) skirsniais, ir Europos Parlamento pirminio sąmatos projekto (I skirsnis)(5),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2007 finansinių metų planuojamų įplaukų ir išlaidų(6),

–   atsižvelgdamas į preliminarų Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija pateikė 2006 m. gegužės 3 d. (SEC(2006)0531),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Taryba parengė 2006 m. liepos 14 d. (C6-0300/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir IV priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Vystymosi komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A6-0356/2006),

A.   kadangi 2007 m. yra pirmieji naujosios finansinės programos (2007–2013), kurios 5 išlaidų kategorijos (Administracinės išlaidos) viršutinė išlaidų riba yra 7 115 000 000 EUR dabartinėmis kainomis, metai,

B.   kadangi preliminariame biudžeto projekte (PBP) visoms institucijoms buvo paliktas 160 750 000 EUR rezervas, mažesnis nei 2007 finansinių metų finansinės perspektyvos 5 išlaidų kategorijos viršutinė išlaidų riba,

C.   kadangi Tarybai priėmus sprendimą biudžeto projekte (BP) nustatytas 285 190 000 EUR rezervas, mažesnis nei 2007 m. 5 išlaidų kategorijos viršutinė išlaidų riba,

Bendrieji pagrindai

1.   pritaria Tarybai, kad biudžetinė drausmė ir didesnis našumas turėtų būti pagrindiniai visų institucijų principai; nepritaria Tarybai dėl visuotinio lėšų mažinimo; mano, kad kiekvienas prašymas skirti biudžeto lėšų turėtų būti vertinamas atskirai, nes taip galima būtų aiškiau ir tiksliau suprasti kiekvienos institucijos faktinius poreikius ir prioritetus;

2.   dar kartą pakartoja tą faktą, kad institucijos, atsižvelgdamos į biudžeto metinį periodiškumą ir jo administracinį pobūdį, turėtų vadovautis veiksmingesniais, veikla pagrįstais ir daugiamečiais metodais; mano, kad šie metodai tiksliau ir veiksmingiau atspindėtų trumpalaikę ir vidutinės trukmės institucijų plėtrą ir poreikius;

3.   tikisi, kad institucijos užtikrins, jog mokesčių mokėtojų finansuojama politika ir veikla iš tiesų būtų naudinga piliečiams ir kad biudžeto asignavimai būtų naudojami laikantis patikimo finansų valdymo ir ekonomiškumo principų; taigi nusprendė apriboti 2007 m. biudžeto padidinimą iki 4,79 proc., neįskaitant plėtros sąnaudų;

4.   pažymi, kad daugelis institucijų ilgainiui pasirūpindavo, kad itin didelis rezervas taptų nuolatine jų planuojamų įplaukų ir išlaidų ypatybe, o dėl to labai padaugėjo kaupiamųjų perkėlimų ir kartais asignavimų anuliavimo; pripažįsta, kad apdairu turėti atitinkamą rezervą, bet mano, jog normaliomis sąlygomis nedera turėti nepagrįstai didelio rezervo, ypač kai pastatų pirkimo ir įsigijimo procesas pradeda lėtėti;

5.   nusprendžia palikti rezervą, mažesnį nei 5 išlaidų kategorijos viršutinė išlaidų riba; rekomenduoja iš 47 812 781 EUR sumos, kuria Taryba sumažino kitų institucijų biudžetą (išskyrus Komisiją), vėl įrašyti 30 389 840 EUR sumą;

6.   mano, kad normaliomis sąlygomis biurų ir pastatų pirkimo politika turėtų būti tęsiama, ypač todėl, kad ilgainiui ši politika Europos Parlamentui buvo naudinga, padėjo sukaupti lėšų ir taip suteikė galimybę finansuoti kitus projektus; tačiau mano, kad kai kurios institucijos šią politiką turėtų taikyti tik norėdamos įsigyti nekilnojamojo turto; prašo, kad vykdant šią politiką būtų atsižvelgiama į papildomus faktus, pvz., biuro plotą (dydį) vienam darbuotojui, kad būtų kreipiamas tinkamas dėmesys į dideles išlaidas, pvz., saugumo ir eksploatavimo, ypač kai išlaidos pastatams sudaro daugiau nei 16 proc. 5 išlaidų kategorijos lėšų; primygtinai reikalauja, kad institucijos kartu su kiekvienu būsimu pastatų įsigijimo pasiūlymu pateiktų duomenis apie papildomas vidutinio laikotarpio išlaidas; rekomenduoja vietoj metinio plano įgyvendinti daugiamečio investicijų planavimo į nekilnojamąjį turtą politiką;

7.   palankiai vertina tai, kad institucijos priėmė naują nomenklatūrą, kuri suteikia galimybę pateikti piliečiams biudžeto dokumentus suprantamiau ir skaidriau, bet mano, kad ji dar galėtų būti tobulinama;

8.   pastebėjo, kad institucijoms kartais sunku darbo rinkoje rasti tam tikrų specialistų, pvz., buhalterių ir informacinių technologijų srities darbuotojų; pažymi vis didėjančią tendenciją samdyti laikinus darbuotojus ir naudotis tam tikromis užsakomosiomis paslaugomis; mano, kad tikslinga spręsti klausimą, kokios politikos turėtų laikytis institucijos, naudodamosi užsakomosiomis paslaugomis ir pagal sutartis samdydamos laikinus darbuotojus;

9.   ragina institucijas pertvarkyti vertimo tarnybas ir ypač verstinų tekstų skaičių ir ilgį; prašo institucijų pateikti savo vertimo tarnybų ekonomiškumo ataskaitą;

10.   mano, kad institucijos, siekdamos pagrįsti lėšų sunaudojimą, turėtų pateikti daugiau informacijos apie savo pagrindinių užduočių vykdymą; pabrėžia, kad reikia stebėti, ar institucijos daugmaž efektyviai ir veiksmingai naudoja papildomas lėšas; mano, kad be biudžeto įgyvendinimo ataskaitų institucijos turėtų pateikti informatyvesnę su veikla susijusią ataskaitą, kuri biudžeto valdymo institucijai turėtų būti teikiama vėliausiai kiekvienų metų rugsėjo mėnesio pirmą savaitę; šiomis ataskaitomis galėtų būti naudojamasi siekiant geriau paaiškinti prašymus skirti lėšų, o tai biudžeto valdymo institucijoms suteiktų galimybę priimti racionalesnį sprendimą dėl tokių lėšų skyrimo;

11.   yra nusivylęs dėl to, kad ne visos institucijos, siekdamos geriausio sprendimo, įsipareigojo perskirstyti darbuotojus; palankiai vertina kai kurių institucijų pastangas, ypač Parlamento administracijos, nors ir labai nedideliu mastu per daugelį metų sėkmingai įgyvendinti darbuotojų perskirstymo politiką; rekomenduoja, kad artimiausiais metais institucijos užtikrintų, jog darbuotojų perskirstymo politika būtų planavimo procedūros, rengiant planuojamas metines įplaukas ir išlaidas sudėtinė dalis ir padėtų užtikrinti, kad prašomi žmogiškieji ištekliai atitiktų veiklos reikalavimus;

12.   pažymi, kad dauguma prašymų skirti papildomus darbuotojus susiję su plėtros procesu, kuris yra svarbiausias prioritetas; pritaria Tarybos politikai patvirtinti visas naujas su plėtra susijusius pareigybes; tačiau mano, kad turi būti pateikta daugiau informacijos apie tai, kaip veiksmingai bus paskirstyti papildomi darbuotojai, ypač užtikrinant, kad būtų įdarbinti nauji tarnautojai, kurių pareigos iš tiesų būtų susijusios su plėtra;

13.   tvirtina, kad asignavimai turėtų būti kuo labiau susiję su tam tikra veikla metų pabaigoje siekiant išvengti asignavimų panaikinimo ir kaupiamųjų perkėlimų;

14.   nepritaria Tarybos sprendimui santykinai stipriai padidinti suplanuotą pareigybių sumažinimą ir jį pagrįsti dabartiniu laisvų pareigybių skaičiumi, nes tai galėtų sukelti kai kurių nereikalingų problemų, ypač jei konkursų laimėtojai dėl asignavimų trūkumo negalėtų būti įdarbinami;

15.   rekomenduoja, kad institucijos taikytų tokias bendradarbiavimo formas, kurios padėtų siekti sąveikos, sutaupyti lėšų ir didesnio veiksmingumo tuo pačiu metu padedant piliečiams geriau suprasti ES vaidmenį jų kasdieniame gyvenime;

16.   ragina institucijas rengiant planuojamas įplaukas ir išlaidas taikyti labiau suderintą ir tipinę metodiką, įskaitant aiškius ir tikslius pagrindimus, nes tai palengvintų jų nagrinėjimą;

I skirsnis. Europos Parlamentas
Biudžeto sudarymo lygis

17.   ragina biurą, atsižvelgiant į vystymąsi ir su juo susijusius Parlamento poreikius 2009 m. ir vėliau, artimiausiais metais iš naujo svarstyti savo paties nusistatytą 5 biudžeto eilutės aukščiausią išlaidų ribą, kuri yra 20 proc.;

18.   apgailestauja, kad biudžeto valdymo institucija negavo jokių administracijos atsakymų į savo paklausimą, susijusį su išlaidų sumažinimu tose srityse, kuriose dėl trijų darbo vietų patiriama nereikalingų išlaidų; primena, kad dėl šio geografinio išsidėstymo patiriamos išlaidos sudaro maždaug 16 proc. visų Parlamento išlaidų; prašo administracijos pateikti ataskaitą, kiek reikia darbuotojų Strasbūro sesijos metu;

19.   atkreipia dėmesį į 2006 m. rugsėjo 6 d. biuro taisomąjį raštą, kuriame siūloma biudžetui nustatyti maksimalią 5 išlaidų kategorijos normą, kuri yra 20 proc.; vadinasi, 7,72 proc. padidėjimą, palyginti su 2006 m. biudžetu; pažymi, kad kaupiamųjų perkėlimų suma 2005 m. buvo 123 800 000 EUR, o 2006 m. planuojamas apytikriai 100 000 000 EUR perviršis; atkreipia Parlamento narių dėmesį į savo anksčiau minėtą 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją (1 ir 2 punktai), kurioje teigiama, kad biudžetas turėtų būti grindžiamas realiais prašymais;

20.   išsamiai išnagrinėjęs Parlamento biudžeto poreikius, nusprendė, kad galutinis Parlamento biudžetas turėtų būti 1 397 460 174 EUR, o tai rodo 5,74 proc. padidėjimą, palyginti su 2006 m. biudžetu, ir 5 išlaidų kategorijos, kurios viršutinė išlaidų riba yra 20 proc., Parlamento biudžeto sumažėjimą 25 539 826 EUR; pabrėžia, kad dėl to nesuvaržomos Parlamento teisės be apribojimų naudotis savo paties nusistatyta viršutine išlaidų riba 2007 m. ir kitais metais; įsitikinęs, kad šis biudžetas jokiu būdu neapriboja institucijos galimybių veiksmingai dirbti ir veikti;

Informacijos ir komunikacijos politika

21.   dar kartą patvirtina savo politiką, kad Europos Parlamentas turėtų ir toliau stengtis parengti veiksmingą ir vartotojams palankią informacijos strategiją, kurios pagrindinis tikslas būtų gerinti institucijos ir Europos piliečių santykius; mano, kad tai galima pasiekti tik vadovaujantis bendrąja koncepcija dėl informacijos ir komunikacijos su piliečiais ir atlikus kiekvienos priemonės sukuriamos pridėtinės vertės analizę;

22.   nusprendžia pataisyti nomenklatūrą ir įrašyti dvi naujas Lankytojų centrui ir internetinei televizijai (Web TV) skirtas biudžeto eilutes siekiant padidinti finansinį skaidrumą ir atskaitomybę;

23.   atkreipia dėmesį į biuro pasiūlymus leisti naudoti 6 700 000 EUR informacijos ir komunikacijos politikai numatytų rezervo lėšų, skirtų internetinei televizijai (Web TV); nusprendžia 6 700 000 EUR, kuriuos biuras skyrė internetinei televizijai (Web TV), ir 5 su šiuo projektu susijusias pareigybes palikti 104 skyriuje ("Informacijos ir komunikacijos politikai skirtas rezervas") iki to laiko, kol biudžeto valdymo institucijai bus pristatytas pirmavaizdis, projekto turinys ir išlaidos, įskaitant frakcijų dalyvavimo nustatant programų turinį, struktūrą ir būdą, kad ji priimtų galutinį sprendimą;

24.   apgailestauja dėl to, kad pastaraisiais metais buvo akivaizdžiai be reikalo vėluojama atlikti bendrus lankytojų programos patobulinimus; pažymi, kad su šia paslauga susiję klausimai yra itin svarbūs siekiant gerinti Parlamento narių ir jų rinkėjų santykius; mano, kad šis tiesioginis ryšys su Europos piliečiais palankiai daugeriopai veikia Europos piliečių nuomonę apie savo Parlamentą;

25.   pakartoja savo raginimą, išdėstytą savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliucijos 37 punkte, kad reikia nedelsiant imtis priemonių siekiant išspręsti sudėtingą klausimą dėl nepanaudotų lankytojų programai skirtų 5 000 000 EUR; palankiai vertina biuro sprendimą priimti kvestorių pasiūlymą persvarstyti lankytojų grupes reglamentuojančias taisykles siekiant padidinti lėšų, kuriomis būtų padengiamos išlaidos, ir lankytojų vienam Parlamento nariui skaičių padidinti iki 100; taip pat vertina tai, kad buvo greitai perduotas D4 pastatas, kuriame įsikūręs Lankytojų centras; prašo Generalinio sekretoriaus iki 2007 m. kovo mėn. pabaigos informuoti biudžeto valdymo instituciją apie naujų taisyklių įgyvendinimo poveikį ir sistemos veiksmingumą;

26.   pabrėžia, kad lankytojų grupes būtina priimti geriausiomis sąlygomis; todėl parašo administraciją išnagrinėti tokius praktinius aspektus, kaip prieiga prie Lankytojų centro, Plenarinių posėdžių salės lankymo tvarka ir galimybė naudotis atitinkamomis posėdžių salėmis;

27.   pripažįsta administracijos pastangas ištaisyti Lankytojų tarnybos trūkumus; taip pat ragina administraciją nagrinėti nusiskundimus, susijusius su tuo, kad nėra laiko ir vietos lankytojams priimti;

28.   pritaria šiems su įvairiais asignavimais susijusiems biuro pasiūlymams:

   lankytojų programai papildomai skirti 2 700 000 EUR sumą,
   6 800 000 EUR skirti Lankytojų centro patalpų įrangai; iš šios sumos 2 600 000 EUR perkeliami iš 104 skyriaus (Informacijos ir komunikacijos politikai skirtas rezervas)
   išlaikyti104 skyriuje (Informacijos ir komunikacijos politikai skirtas rezervas) 15 700 000 EUR sumą, skirtą D5 pastato vaizdo ir garso įrangai;

29.   nusprendžia pritarti biuro priimtam sprendimui dėl iniciatyvos "Piliečių agora" bandomojo laikotarpio; prašo biuro, prieš įgyvendinant šį projektą, informuoti apie šiai iniciatyvai planuojamas skirti lėšas ir jos turinį;

Plėtra

30.   patvirtina sprendimą įrašyti 48 mln. EUR plėtrai skirtų asignavimų šioms su plėtra susijusioms išlaidoms padengti (Rumunija ir Bulgarija):

   1. su naujais Parlamento nariais susijusioms išlaidoms (35 rumunai ir 18 bulgarų);
   2. papildomų darbuotojų išlaidoms (likusios 113 pareigybių iš 226 nuolatinių pareigybių ir 22 laikinos frakcijų pareigybės);
   3. vertimo žodžiu ir konferencijų techninių darbuotojų išlaidoms;
   4. įrangos ir baldų išlaidoms;
   5. veiklos išlaidoms;
   6. informacijos išlaidoms ir teisės aktuose numatytam frakcijų ir partijų finansavimui;

31.   ragina administraciją užtikrinti, kad su plėtra susijęs darbuotojų samdymas nevėluotų tiek, kiek vėlavo įstojus 10 naujų valstybių; prašo administraciją atnaujinti ir biudžeto valdymo institucijai periodiškai teikti su plėtra susijusių darbuotojų samdymo ataskaitą;

Personalo planas

32.   pažymi, kad personalo plano susiejimas su vykdomu darbuotojų perskirstymu yra pagrindinis darbuotojų samdymo strateginio planavimo tikslas, nurodytas 2007 m. personalo plane; teigia, kad turėtų būti sudaryta paprastesnė organizacinė struktūra daugiausia racionalizuojant naujas pareigybes, nustatant svarbiausius tikslus ir toliau nevykdant tos veiklos, kuri yra nepagrindinė ir kuri nesuteikia jokios pridėtinės vertės; dar kartą patvirtina, kad priėmimas į pareigas, kurios atsilaisvina dėl to, kad darbuotojai išeina į pensiją, nebus traktuojamas kaip savaiminis procesas;

33.   pažymi, kad, atsižvelgiant į biuro parengtą taisomąjį raštą, naujų prašomų pareigybių skaičius prieš pradedant taikyti perskirstymo priemonę yra 160 ir tai sudaro 3 062 347 EUR; tiksliau įvertinęs šių postų pagrindimą, mano, kad bendras skaičius gerokai viršija būtiniausius Parlamento poreikius 2007 m., ir todėl patvirtina šias naujas pareigybes:

   airių kalba: 3 AD5 (teisininko lingvisto), 3 AD5 (vertėjo) ir 3 AST3;
   išorinių išlaidų priskyrimas vidaus išlaidoms (buvę pagalbiniai plenarinės sesijos darbuotojai): 4 AST1 (garso ir vaizdo sektorius);
   komitologija: 5 AD5 ir 2 AST3;
   geresnė teisėkūra: 1 AD5;
   biudžeto kontrolė: 1 AD5 ir direktoratas D: 1 AST3;
   KAD pastato išplėtimas: 1 AD5 ir 2 AST3, iš kurių viena yra rezerve;
   internetinė televizija (Web TV): 1 AD9, 2 AD5 ir 2 AST3 rezerve;
   AVAS: 1 AST3;

34.   nusprendė leisti priimti į šias rezerve buvusias pareigas:

   išorinių išlaidų priskyrimas vidaus išlaidoms (buvę pagalbiniai plenarinės sesijos darbuotojai): 8 AST1 (garso ir vaizdo sektorius), 4 AD5 ir 4 AST1, iš kurių 2 AD5 ir 2 AST1 pasilieka rezerve (protokolai ir posėdžių (-io) stenogramos), ir 4 laikinieji AD5 (mokytojai);
   pastatų eksploatacija: 3 AST3, iš kurių viena pasilieka rezerve;
   Lankytojų centras: 1 AD5 ir 1 AST3;
   kiti: 1 AST3 (garso ir vaizdo sektorius) ir 1 AST3 (medicinos tarnyba);
   47 rezerve liekančių pareigybių panaikinimas;

35.   taip pat nusprendė skirti būtinus asignavimus dviem AD5 pareigybėms, susijusioms su pagrindine vidaus komunikacija, sukurti; atsižvelgdamas į teisėkūros kokybės svarbą, sutiko Teisės tarnyboje tris laikinąsias AD5 ir vieną AST3 darbuotojų, dirbančių pagal terminuotą darbo sutartį, pareigybes pakeisti į laikinąsias darbuotojų, dirbančių pagal neterminuotą darbo sutartį, pareigybes;

36.   supranta, kad pareigų paaukštinimas yra labai svarbus darbuotojus motyvuojantis dalykas, bet pažymi, kad jis visada turėtų vykti vadovaujantis Tarnybos nuostatais; atkreipia dėmesį į administracijos prašymą paaukštinti pareigas ir nusprendžia patvirtinti biuro prašymą paaukštinti nuolatinių ir laikinų darbuotojų pareigas: 2 AST 2 į AST 3, 168 AST 3 į AST 4, 15 AST 4 į AST 5, 205 AST 5 į AST 6, 225 AST 6 į AST 7, 30 AST 7 į AST 8, 25 AST 8 į AST 9, 10 AST 10 į AST 11, 57 AD 5 į AD 6, 19 AD 7 į AD 8, 25 AD 12 į AD 13, 2 AD 13 į AD 14 ir 1 AD 10 į AD 11, 1 AD 8 į AD 9, 2 AST 7 į AST 8, 1 AST 5 į AST 6, 1 AD 8 į AD 10, 1 AD 6 į AD 10 bei 1 AD8 į AD9;

37.   taip pat nusprendė patvirtinti frakcijų prašymą paaukštinti pareigas: 8 AD12 į AD13, 9 AD11 į AD12, 6 AD10 į AD11, 1 AD9 į AD10, 4 AD6 į AD7, 9AD5 į AD6, 10 AST10 į AST11, 1 AST9 į AST10, 5 AST8 į AST9, 5AST7 į AST8, 14 AST6 į AST7, 14 AST5 į AST6, 1 AST4 į AST5, 9 AST3 į AST4, 7 AST2 į AST3, 2AST1 į AST2;

38.   nusprendė patvirtinti šiuos pareigybių pakeitimus ir skirti atitinkamus asignavimus:

   keturias AST3 į AD5,
   2AST ir 2 AD5 laikinąsias darbuotojų, dirbančių pagal terminuotą darbo sutartį, pareigybes pakeisti į laikinąsias darbuotojų, dirbančių pagal neterminuotą darbo sutartį, pareigybes;

39.   pripažįsta Generalinio sekretoriaus pastangas inicijuoti darbuotojų perskirstymo proceso įgyvendinimą bent jau per artimiausius trejus metus; mano, kad, esant reikiamam visų suinteresuotųjų bendradarbiavimui ir įsipareigojimams, ši užduotis galėtų būti vykdoma didesniu mastu; tikisi, kad 2007 m. bus perskirstyti 35 darbuotojai, o dėl to sumažės poreikis samdyti darbuotojus iš išorės; po 2006 m. spalio 5 d. taikinimo komiteto posėdžio su Biuru nusprendė iš Europos Parlamento personalo plano iki 2007 m. sausio 1 d. išbraukti 15 pareigybių; ragina administraciją vadovautis perskirstymo schema ir užtikrinti, kad visi etatai, kurie lieka laisvi, nebūtų savaime užpildomi, bet pirmiausia turėtų būti atliekama poreikio analizė; mano, kad tolesnį 10 etatų perkėlimą galima įvykdyti ne vėliau kaip iki pirmojo 2008 m. biudžeto svarstymo: 6 iš minėtųjų 10 etatų skirti finansų valdymui sustiprinti, vienas etatas – narių išlaidoms administruoti ir dar vienas etatas – Žmogaus teisių skyriui;

40.   pažymi, kad pakeistam personalo planui skirti asignavimai buvo sumažinti nuo 2 760 616 EUR iki 1 608 096 EUR ir taip sutaupyta 1 152 520 EUR lėšų;

41.   džiaugiasi tuo, kad pastaraisiais metais sėkmingai vyko Europos administravimo mokyklos rengiami darbuotojų mokymo ir įvadiniai kursai, įskaitant ir tuos, kurie susiję su judumu ir darbuotojų perskirstymu;

42.   tačiau apgailestauja, kad dar gerai neparengtas Parlamento narių padėjėjams skirtas įvadinis mokymas; ragina Generalinį sekretorių, bendradarbiaujant su Europos administravimo mokykla, parengti specialias Parlamento narių padėjėjams skirtas mokymo programas;

43.   palankiai vertina tai, kad, kaip minėta 2007 m. gairėse, buvo parengta neįgaliems asmenims suteikianti galimybių stažuotojų programa ir kad ji gana gerai įgyvendinama;

Pastatų politika

44.   pažymi, kad biuras savo 2006 m. rugsėjo 7 d. taisomajame rašte pasiūlė kartu su Parlamento planuojamose įplaukose ir išlaidose prašomais 50 000 000 EUR į rezervą pastatams papildomai įrašyti 19 000 000 EUR; atsižvelgdamas į 2007 m. investicijų į nekilnojamąjį turtą planą, mano, kad 19 000 000 EUR suma šiuo metu nėra realus reikalavimas; nusprendžia pastatams skirtų laikinųjų asignavimų rezerve (105 skyrius "Laikinieji asignavimai pastatams") palikti 50 000 000 EUR siekdamas finansuoti institucijos investicijas į nekilnojamąjį turtą;

45.   ragina Parlamento administraciją, ypač atsižvelgdamas į vadinamąją Strasbūro patirtį, įsigyjant pastatus laikytis griežtesnių, patikimesnių ir skaidresnių procedūrų;

46.   pažymi, kad 2006 m. įrašytoje naujoje biudžeto eilutėje asignavimai, skirti informacijos biurams (325 straipsnis), nebuvo panaudoti dėl nomenklatūros apribojimų; ragina administraciją kasmet pateikti išsamią išlaidų, susijusių su informacijos biurais, išklotinę, pridedamą prie preliminaraus biudžeto projekto;

47.   mano, kad susitarimas su Komisija dėl pastatų įsigijimo, įskaitant pagerinimo, keitimo ir priežiūros darbus, ypač informacijos biurų valstybėse narėse valdymo, turėtų būti iš naujo išnagrinėtas ir persvarstytas; tikisi, kad ne vėliau kaip iki 2007 m. kovo mėn. biudžeto valdymo institucijai bus pateikta ataskaita šiuo klausimu;

48.   labai aiškiai nurodo, kad jis visiškai pritartų tam, kad pasitelkiant taisomąjį biudžetą būtų pakeista bet kokių nepanaudotų 5 išlaidų kategorijos, kurios viršutinė išlaidų riba yra 20 proc., lėšų paskirtis tuo atveju, jei Parlamentui reikia papildomų lėšų nenumatytoms išlaidoms, ypač susijusioms su būtinų naujų pastatų pirkimu ir įsigijimu;

49.   primena administracijai prašymą, išdėstytą savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijos dėl 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I dalis: Europos Parlamentas (7) 20 punkte, parengti pranešimą apie tai, ar įmanoma įsteigti Europos pastatų valdybą, kuri būtų atsakinga už ES institucijų ir organizacijų pastatų statybą ir priežiūrą, ir ragina šį pranešimą pateikti Biudžeto komitetui;

50.   atkreipia dėmesį į biuro prašymą tam tikrą sumą skirti šių pastatų pirkimui ir nusprendžia patvirtinti:

   papildomus 4 000 000 EUR skirti KAD pastato Liuksemburge plėtrai;
   dėl ankstyvo perdavimo 7 832 000 EUR skirti D4 pastato įrangai ir atnaujinimui;
   dėl Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo 350 000 EUR skirti Europos Parlamento pastato Briuselyje rekonstrukcijai;

51.   mano, kad Parlamentas turėtų kaip galima greičiau pradėti taikyti Aplinkosaugos vadybos ir audito schemos standartus; dar kartą ragina sukurti griežtesnę politiką, skirtą mažinti energijos kaštus, ypač oro vėdinimo kaštus vasaros metu;

Saugumas

52.   palankiai vertina Belgijos valdžios institucijų pastangas, susijusias su Parlamento saugumu; mano, kad išlaidos saugumui Parlamento viduje pernelyg didelės, ir nusprendžia 10 proc. asignavimų įrašyti į 100 skyrių ("Laikinieji asignavimai"); pasirengęs leisti naudoti šiuos asignavimus, jei bus pateikta ataskaita, kurioje būtų įvertintas trijose darbo vietose ir Europos namuose teikiamos paslaugos veiksmingumas ir kokybė, palyginti su išlaidomis ir su tuo susijusiu pavojumi;

Daugiakalbystė

53.   pripažįsta daugiakalbystės svarbą ir aktualumą institucijoms; mano, kad ši paslauga svarbi Parlamento narių darbui ir piliečiams;

54.   pripažįsta sunkumus, su kuriais susiduriama kontroliuojant šias milžiniškas išlaidas, kurios sudaro maždaug 33 proc. visų Parlamento išlaidų; mano, kad, siekiant veiksmingai administruoti šią paslaugą, reikia daugiau drausmės ir kontrolės; palankiai vertina biuro iniciatyvą parengti pažangiosios patirties vadovą; tačiau rekomenduoja, kad daugiakalbystės kodekse neatsižvelgiant į pažeidėją turėtų būti įtvirtintos sankcijos ir nuobaudos už neatsakingą naudojimąsi ar piktnaudžiavimą šiomis paslaugomis; nusprendžia įrašyti į rezervą 3 000 000 EUR; prašo, kad administracija atliktų oficialių vertimų žodžiu Parlamento nariams pagalbos punkto (angl. help desk) ekonominio pagrįstumo analizę;

55.   nusprendžia, kad, atsižvelgiant į airių kalbą, bus patvirtinti šie asignavimai:

   100 000 EUR 1420 eilutėje "Išorės paslaugos";
   150 000 EUR 3240 eilutėje "Oficialusis leidinys";
   112 000 EUR 2100 eilutėje "Įrangos ir programinės įrangos įsigijimas, aptarnavimas ir priežiūra";
   50 000 EUR 3222 eilutėje "Archyvų fondų išlaidos";

Pagalba ir paslaugos Parlamento nariams

56.   atkreipia dėmesį į Generalinio sekretoriaus pranešimą dėl priemonės "Darbo kokybės gerinimas" galutinio įvertinimo, įskaitant apklausos kokybės klausimais, atliktos siekiant nustatyti Parlamento nariams teikiamų paslaugų lygį, rezultatus; pritaria tam, kad buvo atlikti reikiami struktūriniai pakeitimai ir kad pagrindiniai tikslai gerinti Parlamento organams ir nariams teikiamą paramą iš esmės buvo pasiekti; nerimauja dėl to, kad apklausos rezultatai aiškiai parodė tai, kad Parlamento nariai dažnai nedaug žino apie jiems prieinamas pagalbines paslaugas; kviečia Generalinį sekretorių iki 2006 m. gruodžio 15 d. parengti informacijos strategiją, padėsiančią spręsti šį klausimą;

57.   vis dar mano, kad galėtų būti geriau naudojamos Parlamento lėšos ir specialistai, ypač kai tai susiję su svarbiais Parlamento pranešimais;

58.   ragina administraciją atsižvelgti į poreikį Parlamento nariams visomis temomis ir visais klausimais, su kuriais jie susiduria atlikdami savo pareigas, suteikti svarbiausios pagrindinės informacijos; ši Parlamento tyrimo tarnybų teiktina informacija suteiktų Parlamento nariams galimybę sudėtingais klausimais laikytis aiškios pozicijos;

59.   pažymi, kad remiantis balsavimu dėl biudžeto pagerėjo EP biudžeto vykdymo stebėsena; paršo atitinkamus komitetus išnagrinėti galimybę sukurti struktūrą ir procedūrą, pagal kurias specializuoti komitetai 2007 m. atliktų vykdymo vertinimą; tokiu būdu tai taip pat padės pasirengti 2008-2009 m. biudžetinei peržiūrai; prašo Generalinio sekretoriaus palengvinti logistikos darbus (patalpų ir vertimo žodžiu paslaugas), skirtus rengti nuolatinius su stebėsena susijusius posėdžius pagal prioritetus, kuriuos išdėstys atitinkami komitetai;

60.   atkreipia dėmesį į ekspertizės įsigijimo (320 punktas) ataskaitos vertinimo išvadas; pažymi, kad paslauga apskritai pagerėjo; tačiau tvirtina, kad paslauga galėtų būti veiksmingesnė, ypač kai ji susijusi su tuo, kad atitinkama ekspertizė ne visada būdavo pateikiama laiku; nusprendė leisti naudoti 1 500 000 EUR rezervo lėšų ir 500 000 EUR palikti rezerve;

61.   ragina Generalinį sekretorių atlikti Parlamento nariams teikiamų paslaugų periodinius auditus, ypač atsižvelgiant į kompiuterius, kelionių agentūrą, telefonus, automobilių paslaugas ir teisines paslaugas;

62.   mano, kad informacinės technologijos yra svarbus ir pagrindinis Parlamento narių ir jų darbuotojų tinkamo darbo elementas; pažymi, kad teikiamos paslaugos pagerėjo, bet mano, kad Parlamento nariai vis dar negauna geriausių paslaugų; nusprendžia 2 000 000 2102 punkte "Išorinė pagalba programinės įrangos sistemų veikimui, plėtrai ir priežiūrai" nurodytų lėšų įrašyti į rezervą;

Kiti aspektai

63.   atkreipia dėmesį į biuro ketinimą įkurti Europos ir Lotynų Amerikos Parlamentinę asamblėją (EUROLAT); išnagrinės šį klausimą, kai turės visą būtiną informaciją ypač apie finansinį poveikį;

64.   pažymi susitarimą dėl komitologijos nuostatų, kuris įsigaliojo 2006 m. liepos 23 d.; pripažįsta, kad ši nauja reguliavimo procedūra ateityje bus svarbi Parlamentui sprendimų priėmimo procese; mano, kad būtina tinkamai išnagrinėti būsimą darbo krūvį, teksiantį dėl šio susitarimo;

65.   dar kartą patvirtina, kaip jau anksčiau minėta 2006 m. birželio 1 d. rezoliucijoje, kad visiškai pritaria tam, jog būtų priimtas realus ir naudingas Parlamento narių padėjėjų statutas; ragina Tarybą priimti galutinį sprendimą, kad būtų galima skirti reikiamus asignavimus;

IV skirsnis. Teisingumo Teismas

66.   pažymi pasikartojančius Teisingumo Teismo prašymus, kad reikalingas trečias korektorius; šiuo metu nusprendė leisti pagal sutartį pasamdyti kiekvienai pagrindinei darbo kalbai skirtus darbuotojus; atitinkamai nusprendė sumažinti 1406 punkte nurodytus ("Kitos papildomos paslaugos (Vertimų raštu / Vertimų žodžiu tarnyba)") asignavimus, kuriais dažniausiai kompensuojamos išlaidos papildomiems korektoriams;

67.   sutinka su Taryba pritarti 111 pareigų paaukštinimų, įskaitant 10, kurių buvo prašoma siekiant pataisyti Teismo administracinę struktūrą ir įkuriant naują direktoratą; atkreipia dėmesį į tai, kad tai ateityje neturės jokio finansinio poveikio;

68.   nusprendė dėl šių personalo plano priemonių:

   be 10 naujų pareigybių, kurioms savo biudžeto projekte jau pritarė Taryba, papildomai sukurti 5 naujas nuolatines pareigybes (3 AD5 ir 2 AST3); įkūrus šias penkias pareigybes, bus užbaigtas 2004 m. pradėtas procesas, kuriuo siekiama sustiprinti paramą Informacinių technologijų skyriui, Finansų ir Ex-ante kontrolės tarnyboms teikiant informacines technologijas;
   sukurti 115 nuolatinių pareigybių Rumunijai ir Bulgarijai;

69.   mano, kad naujojo Tarnautojų teismo įkūrimas turėjo padėti sumažinti kitų teismų darbo krūvį; ragina Teisingumo Teismą, atsižvelgiant į išlaidas pastatams, darbuotojams ir kitas išlaidas, iki 2007 m. kovo mėn. pateikti Tarnautojų teismo įkūrimo poveikio ataskaitą;

70.   nusprendė keliose srityse, pvz., informacinių technologijų sektoriuje, sumažinti padidintą Teisingumo Teismo biudžeto projektą ir įšaldyti 2007 m. biudžete numatytas išlaidas; tačiau 4 633 400 EUR padidino Tarybos biudžeto projekte patvirtintus asignavimus, o tai rodo 3,45 proc. padidinimą, išskyrus su plėtra susijusias išlaidas;

V skirsnis. Audito Rūmai

71.   nusprendė sukurti dvi pareigybes Žmogiškųjų išteklių skyriuje siekiant palengvinti personalo valdymo modernizavimą ir įsipareigojo sukurti kitas dvi pareigybes, kurių prireiks 2008 finansiniais metais;

72.   nusprendė sukurti vieną pareigybę Profesinio mokymo skyriuje siekiant teikti atitinkamą jaunesniųjų auditorių mokymo programą;

73.   taigi nusprendė dėl šių personalo plano priemonių:

   be 3 naujų pareigybių, kurioms savo biudžeto projekte jau pritarė Taryba, papildomai sukurti 3 naujas nuolatines pareigybes (1 AST3 ir 2 AST1);
   sukurti 41 nuolatinę pareigybę Rumunijai ir Bulgarijai;

74.   mano, kad Audito Rūmai atsilieka informacinių technologijų srityje ir kad siekiant tinkamai atlikti savo pareigas, jie turėtų atnaujinti savo sistemą; nusprendė vėl įrašyti 518 000 EUR sumą, kurią Taryba buvo nusprendusi išbraukti;

75.   3 579 729 EUR padidino Tarybos biudžeto projekte patvirtintus asignavimus, o tai rodo 3,12 proc. padidinimą, išskyrus su plėtra susijusias išlaidas;

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas

76.   mano, kad bendros administravimo tarnybos sukūrimas buvo naudingas abiem komitetams ir kad tai padėjo sutaupyti Europos Bendrijų biudžetą; ragina abu komitetus iki šių metų pabaigos atnaujinti savo partnerystės susitarimą ir (arba) apsvarstyti kitas bendradarbiavimo formas;

77.   mano, kad abu komitetai galėtų padidinti veiksmingumą ir galėtų labiau susitelkti siekdami vykdyti savo politines misijas, jei tam tikros užduotys, ypač vairuotojų, durininkų ir spaustuvės darbuotojų, galėtų būti užsakomos, o darbuotojai perskirstomi; primygtinai reikalauja, kad esami žmogiškieji ištekliai būtų perskirstyti siekiant patenkinti būsimus poreikius plėtros srityje ar sustiprinti komiteto politinį vaidmenį;

78.   atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų komitetas užsakė, jog Joan Colom i Naval ir Robert Reynders atliktų du nepriklausomus išorinius bendrų tarnybų vertinimus, ir kviečia Regionų komiteto generalinį sekretorių pateikti šiuos pranešimus Europos Parlamento Biudžeto komitetui;

VI skirsnis. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

79.   prašo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. parengti patariamojo darbo, kurį ši institucija atlieka Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, poveikio metinę ataskaitą;

80.   nusprendė pritarti tam, kad 1 995 120 EUR 2006 m. biudžete aprūpinimui skirtų lėšų būtų skirta daliai jo poreikių 2007 m. ir atitinkamai sumažinti prašomų lėšų kiekį 2007 m.;

81.   mano, kad, siekdamas susidoroti su didėjančiu darbo krūviu, Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas turėtų sutrumpinti savo nuomonių ir kitų publikacijų tekstų ilgį, kaip tai padarė kitos institucijos;

82.   nusprendė dėl šių personalo plano priemonių:

   be 13 naujų pareigybių, kurioms savo biudžeto projekte jau pritarė Taryba, papildomai sukurti 5 naujas nuolatines pareigybes (1 AD5 ir 4 AST3);
   sukurti 6 nuolatines pareigybes Rumunijai ir Bulgarijai;

83.   1 529 115 EUR padidino Tarybos biudžeto projekte patvirtintus asignavimus, o tai rodo 1,12 proc. padidinimą, išskyrus su plėtra susijusias išlaidas;

VII skirsnis. Regionų komitetas

84.   pritaria Tarybai dėl su naujais Tarnybos nuostatais susijusio prašymo paaukštinti pareigas ir dėl prašymo paaukštinti Regionų komiteto skyriaus vadovo pareigybę į bendros tarnybos direktoriaus pareigybę, jei dėl to neprireiks papildomų darbuotojų ir jei dėl šio paaukštinimo nebus pateiktas pasiūlymas padalyti tarnybą; taigi iki tol būtina atlikti išsamią ir kruopščią tarnybos analizę ir įvertinimą; mano, kad tai padės užtikrinti objektyvesnį bendros Europos ekonomikos ir socialinių reikalų ir Regionų komiteto tarnybos valdymą;

85.   atkreipia dėmesį į tai, kad neprašoma naujų pareigybių, susijusių su Bulgarijos ir Rumunijos įstojimu;

86.   nusprendė dėl šių personalo plano priemonių:

   be 3 naujų pareigybių, kurioms savo biudžeto projekte jau pritarė Taryba, papildomai sukurti 3 naujas nuolatines pareigybes (2 AD5 ir 1 AST3) ir vieną laikiną pareigybę (AD5);

87.   581 684 eurais padidino Tarybos biudžeto projekte patvirtintus asignavimus, o tai rodo 2,53 proc. padidinimą, išskyrus su plėtra susijusias išlaidas;

VIII (A) skirsnis. Ombudsmenas

88.   pažymi, kad Ombudsmenas prašė paaukštinti tik 10 pareigybių ir kad šiems paaukštinimams pritarė Taryba;

89.   nusprendė iki 45 000 EUR sumažinti asignavimus, skirtus kas dvejus metus vykstančiam valstybių narių ombudsmenų seminarui, už kurį atsakingas Ombudsmenas;

90.   150 000 EUR padidino Tarybos biudžeto projekte patvirtintus asignavimus siekiant padidinti asignavimus vertimui;

VIII (B) skirsnis. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

91.   mano, kad planuojamos įplaukos ir išlaidos turėtų būti tikslesnės, ypač atsižvelgiant į darbuotojus ir naujus reikalavimus; prašo pareigūno administracijos ir Komisijos, vadovaujantis tarpinstituciniu susitarimu, suteikti atitinkamą paramą rengiant planuojamas kitų finansinių metų įplaukas ir išlaidas;

92.   nusprendė dėl šių personalo plano priemonių:

   be 3 naujų pareigybių (1 AD9, 1 AD8 ir 1 AD7), kurioms savo biudžeto projekte jau pritarė Taryba, papildomai sukurti 2 naujas nuolatines pareigybes (1 AD9 ir 1 AST5);

93.   siekdamas išlaikyti pareigūno tarnybos vystymosi lygį, 158 846 eurais padidino Tarybos biudžeto projekte patvirtintus asignavimus, o tai rodo 38,28 proc. padidinimą neatsižvelgiant į taisomąjį biudžetą;

o
o   o

94.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir bendrojo biudžeto projekto I, II, IV, V, VI, VII, VIII (A) ir VIII (B) skirsnių pakeitimus Tarybai, Komisijai ir kitoms susijusioms institucijoms ir organizacijoms.

(1) OL L 253, 2000 10 7, p. 42.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4) OL C 172, 1999 6 18, p. 1. Susitarimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2005/708/EB (OL L 269, 2005 10 14, p. 24).
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0090.
(6) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0241.
(7) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0363.


Atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymas *
PDF 189kWORD 31k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 639/2004 dėl atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymo (COM(2006)0433 – C6-0295/2006 – 2006/0148(CNS))
P6_TA(2006)0453

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0433)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį ir 299 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0295/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.


1956 m. vengrų sukilimo paminėjimas
PDF 199kWORD 40k
Europos Parlamento rezoliucija dėl 1956 m. įvykusios Vengrijos revoliucijos 50-ųjų metinių ir jos istorinės svarbos Europai
P6_TA(2006)0454B6-0548/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Europos Sąjungos pagrindiniai principai yra laisvės, demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principai ir jie yra bendri visoms valstybėms narėms,

B.   kadangi daugiau nei keturis dešimtmečius dėl po Antrojo pasaulinio karo Jaltoje įvykusio Europos padalijimo Vidurio ir Rytų Europos šalys buvo netekusios savo suverenumo ir laisvės,

C.   kadangi komunistiniai režimai Vidurio ir Rytų Europoje nebuvo grindžiami žmonių sutikimu ir valia, o buvo palaikomi Sovietų karinės okupacijos bendradarbiaujant komunistų partijoms,

D.   primindamas vengrų, kurie 1956 m. spalio 23 d. išėjo į gatves reikšdami protestą prieš diktatorišką komunistų partijos valdžią, drąsą ir ryžtą,

E.   reikšdamas pagarbą vengrų, kurie, nepaisydami to, kad iš Vakarų nesulaukė jokios karinės pagalbos, ir nepaisydami Sovietų Sąjungos kišimosi bei vis didėjančios jos karinės persvaros, tęsė kovą už laisvę, savo šalies nepriklausomybę ir piliečių teises, atkaklumui,

F.   reikšdamas pagarbą Imrės Nagio, Vengrijos komunistams reformistams atstovavusio ministro pirmininko, kuris teisingai suprato elementarią žmonių valios išraišką ir sutiko tapti visuotinės revoliucijos už laisvę ir demokratiją politiniu vadovu, tačiau galų gale paaukojo savo gyvybę ir tapo laisvės kankiniu, nes 1958 metais jam įvykdyta mirties bausmė už tai, kad jis nepasidavė spaudimui viešai išsižadėti revoliucijos, žmogiškai ir politinei drąsai,

G.   reikšdamas pagarbą revoliucijos aukoms – 2170 žuvusiųjų kovose - ir žiaurių represijų aukoms – 228 nubaustiems mirties bausme 1956–1961 metais, 20 000 paimtų į nelaisvę ir įkalintų 1956–1958 metais ir tūkstančiams tų, kuriuos dešimtmečius po revoliucijos diskriminavo atkurto komunistinio režimo šalininkai,

H.   reikšdamas padėką daugeliui Vakarų šalių žmonių, kurie parodė savo solidarumą priimdami 194 000 pabėgėlių iš Vengrijos 1956–1957 metais,

I.   pripažindamas esminę tautų solidarumo ir ypač įvairių už savo laisvę kovojusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių – Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos - solidarumo vertę,

J.   pripažindamas istorinį ir politinį ryšį tarp 1956 m. spalio mėn. įvykusios Vengrijos revoliucijos ir įvairių kitų formų pasipriešinimo bei pasipriešinimo judėjimų, pavyzdžiui, 1953 m. birželį vykusių masinių demonstracijų Rytų Vokietijoje, 1956 m. birželio mėn. vykusios demonstracijos Poznanėje, 1968 m. Prahos pavasario, 1980 m. prasidėjusio solidarumo judėjimo Lenkijoje ir demokratinių judėjimų buvusioje SSSR, ypač Baltijos šalyse,

K.   pripažindamas, kad Vengrijos revoliucija buvo istorinis mėginimas sujungti pasidalijusią Europą ir ji išlieka kertiniu mūsų bendro Europos istorinio paveldo akmeniu,

L.   pripažindamas, kad Vengrijos revoliucija prisidėjo prie demokratinio pasaulio sanglaudos stiprinimo ir prie galų gale įvykusio Europos Bendrijų įsteigimo 1957 metais bei paskatino demokratinius politikos pokyčius, kurie įvyko 1989–1990 metais Vidurio ir Rytų Europoje ir dėl kurių Europos integracijos proceso pagrindu įvyko taikus Europos susivienijimas,

1.   pripažįsta, kad 1956 m. įvykusi Vengrijos revoliucija buvo vienas iš simbolinių XX amžiaus laisvės ir demokratijos siekio pavyzdžių, parodžiusių Sovietinio bloko pasipriešinimą komunizmui;

2.   reiškia pagarbą drąsiems Vengrijos vyrams ir moterims, kurie savo pasiaukojimu suteikė viltį kitoms komunistų valdymo užgniaužtoms tautoms;

3.   pabrėžia, kad demokratinė bendruomenė privalo nedviprasmiškai atmesti represinę ir nedemokratinę komunistų ideologiją ir puoselėti laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės principus bei turėti aiškią poziciją, kai šie principai pažeidžiami;

4.   ragina visas demokratines šalis aiškiai pasmerkti visų totalitarinių režimų padarytus nusikaltimus;

5.   ragina parengti Europos valstybių narių tyrimų ir dokumentacijos centrų, tyrinėjančių totalitarinių režimų nusikaltimus, bendradarbiavimo stiprinimo programą;

6.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


Moldova (Padnestrė)
PDF 203kWORD 52k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Moldovos (Padnestrės)
P6_TA(2006)0455RC-B6-0539/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl padėties Moldovoje ir padėties Padnestrėje, ypač į 2006 m. kovo 16 d. rezoliuciją(1),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Moldovos ir Europos Sąjungos Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 22 d. priimtą Europos kaimynystės politikos veiksmų planą Moldovai, kuriame numatoma strateginio Moldovos Respublikos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo kryptis,

–   atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareiškimus 1999 m. Stambule vykusiame aukščiausio lygio vadovų susitikime ir į 2002 m. Oporte vykusio ESBO ministrų tarybos susitikimo metu padarytus pareiškimus,

–   atsižvelgdamas į Ukrainos prezidento Viktor Juščenko 2005 m. balandžio 22 d. pradėtą Ukrainos iniciatyvą "Sprendimo pasitelkiant demokratiją link",

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės 2006 m. rugsėjo 18 d. pareiškimą Europos S1jungos vardu dėl "referendumo" Moldovos Respublikos Padnestrės regione,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi 2006 m. rugsėjo 17 d. Moldovos Padnestrės regione vyko "referendumas" dėl visiškos regiono nepriklausomybės ir galimo prisijungimo prie Rusijos Federacijos,

B.   kadangi tarptautinė visuomenė nepripažino nei šio "referendumo", nei jo rezultatų, nes jį visiškai vienašališkai organizavo represinio Padnestrės režimo atstovai, užkirsdami galimybę politinio Moldovos konflikto sprendimo ieškoti diskutuojant, ir kadangi šio referendumo rezultatus iš anksto lėmė įtaigus klausimų formulavimas ir pagrindinių laisvų ir teisingų rinkimų reikalavimų, pvz., žiniasklaidos laisvės, susirinkimo laisvės ir politinio pliuralizmo, nepaisymas,

C.   kadangi Padnestrės separatistų valdžios konfliktas su centrine Moldovos valdžia labai padidino nestabilumą visoje šalyje,

D.   kadangi nuo 1992 m. šalys tęsia 5 + 2 formos derybas dėl Padnestrės statuso, kuriose dalyvauja Moldova, Moldovos Padnestrės regionas, Rusija, Ukraina ir ESBO bei kaip stebėtojos Europos Sąjunga ir JAV; kadangi 2006 m. balandžio mėn. derybos nutrūko,

E.   kadangi pastaruoju metu Europos Sąjunga ėmėsi svarbių priemonių siekdama aktyviau dalyvauti sprendžiant su Moldovos Respublika susijusius klausimus ir ieškoti Padnestrės konflikto sprendimo, ji įsteigė nuolatinę Komisijos delegaciją Kišiniove, paskyrė ES ypatingąjį įgaliotinį (ESYĮ) Moldovai, kuriam suteikiami įgaliojimai dalyvauti ieškant ilgalaikio Padnestrės konflikto sprendimo, ir įkūrė ES pasienio pagalbos misiją (ESPPM) Moldovai ir Ukrainai,

F.   kadangi JT 2005 m. pranešime apie vystymąsi nurodoma, kad Moldova yra neturtingiausia Europos šalis ir Padnestrės regiono padėtis yra pagrindinė šalies socialiniam ir ekonominiam vystymuisi trukdanti kliūtis,

G.   kadangi šių metų pradžioje Rusijos Federacija uždraudė žemės ūkio produktų (vyno, vaisių ir daržovių) importą iš Moldovos ir Gruzijos, o tai itin kenkia abiejų šalių ekonominiam vystymuisi,

H.   kadangi nė viena tarptautinė organizacija neremia vienašališko judėjimo dėl nepriklausomybės Padnestrėje, Pietų Osetijoje ir Abchazijoje ir kadangi nuolat dedama pastangų dalyvaujant ESBO ir Jungtinių Tautų organizacijų veikloje siekiant atkurti Moldovos ir Gruzijos suverenumą ir teritorinį vientisumą,

1.   griežtai smerkia bandymą Moldovos Padnestrės regione paskelbti nepriklausomybę vienašališkai organizuojant vadinamąjį referendumą;

2.   ragina Rusijos Federacijos vyriausybę neremti šio judėjimo ir ypač nepritarti vadinamojo referendumo dėl šio regiono nepriklausomybės rengimui; ragina Rusijos Federaciją visapusiškai remti daugiašales pastangas ieškant konflikto kaimyninėje šalyje sprendimo; be to, ragina Rusijos Federaciją vykdyti Europos Taryboje 1996 m. prisiimtus įsipareigojimus, kurie atspindėti ESBO aukščiausio lygio vadovų susitikime (1999 m. Stambule) bei Ministrų Tarybos susitikimo (2002 m. Oporte) sprendimuose dėl Rusijos ginkluotų pajėgų ir ginklų pašalinimo iš Moldovos teritorijos; išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad stokojama pažangos sprendžiant šį klausimą;

3.   visiškai nepritaria "referendumo" dėl Moldovos Padnestrės regiono nepriklausomybės organizavimui, jo rezultatams ir galimam regiono prisijungimui prie Rusijos Federacijos, kadangi tai visiškai prieštarauja tarptautiniu mastu pripažįstamam Moldovos Respublikos suverenumui ir teritoriniam vientisumui ir kadangi represinis Padnestrės regiono režimas neleidžia žmonėms laisvai išreikšti savo valią;

4.   pabrėžia, kad Padnestrės klausimo sprendimas – labai svarbus skatinant politinį stabilumą ir ekonominę Moldovos Respublikos ir viso regiono gerovę; pabrėžia, kad, vadovaujantis JT chartija ir konvencijomis bei ESBO deklaracijomis ir iš tiesų gerbiant Moldovos Respublikos suverenumą ir teritorinį vientisumą bei tarptautiniu mastu pripažįstamas jos sienas, reikia ieškoti taikaus konflikto sprendimo;

5.   ragina visas konflikto šalis susilaikyti nuo bet kokių priemonių, kurios galėtų dar labiau pabloginti situaciją, ir ragina nedelsiant 5+2 derybų šalis sėsti prie stalo ir stengtis kuo greičiau ir skaidriai išspręsti šį konfliktą;

6.   ragina Tarybą, valstybes nares ir Komisiją toliau kuo aktyviau remti regioninių konfliktų politinį ir taikų sprendimą kaimyninėse šalyse;

7.   ragina Moldovos vyriausybę numatyti pasitikėjimą didinančių priemonių ir Padnestrės gyventojams pateikti naujų pasiūlymų, kuriuose būtų numatyta teigiamų paskatų siekiant, kad jie visiškai pritartų taikiam valstybės susivienijimui išsaugant mažumų kalbų teises ir užtikrinant vietos autonomiją;

8.   smerkia tai, kad pasiskelbusi Padnestrės valdžia slopina, persekioja ir baugina nepriklausomos žiniasklaidos atstovus, nevyriausybinių organizacijų narius ir pilietinę visuomenę;

9.   apgailestauja, kad stokojama ES derybų su Moldova dėl vizų išdavimo palengvinimo ir readmisijos proceso pažangos; ragina Tarybą ir Komisiją pagreitinti procedūrą, kad būtų priimtas vizų išdavimo palengvinimo susitarimas su Moldova ir užtikrintas jo įgyvendinimas; mano, kad padėtis, kai Rusijos pasus turintys Padnestrės piliečiai naudojasi galimybe lengviau, negu Moldovos piliečiai, keliauti į ES, neteisinga ir diskriminuojanti, nes dar labiau didina įtampą Padnestrės regione ir stabdo ginčo sprendimą;

10.   išreiškia pasitenkinimą dėl to, kad Ukraina, vadovaudamasi tarptautine teise, 2006 m. kovo mėn. priėmė sprendimą pasienyje su Padnestre taikyti naujas muitų taisykles;

11.   palankiai vertina ESPPM ties Moldovos ir Ukrainos siena, įsteigtos 2005 m. kovo mėn. ir atliekančios svarbų vaidmenį kovoje su korupcija, nelegalia prekyba ir prekyba žmonėmis, pasiektus rezultatus, kadangi ji padeda Moldovoje didinti skaidrumą ir kurti atitinkamus operatyvinius ir institucinius pajėgumus ir šitaip prisideda prie to, kad būtų užtikrinama veiksminga sienų kontrolė ir galiausiai būtų išspręstas Padnestrės konfliktas;

12.   pareiškia, kad ir toliau aktyviai remia Moldovos gyventojų pastangas šalyje sukurti iš tiesų veikiančią demokratiją, teisinę valstybę ir laikytis žmogaus teisių, nes visa tai būtina siekiant užtikrinti pertvarkos pažangą;

13.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Moldovos vyriausybei ir parlamentui, Rumunijos, Ukrainos, Rusijos Federacijos ir JAV vyriausybėms, ESBO generaliniam sekretoriui ir Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0099.


Pietų Osetija
PDF 217kWORD 54k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Pietų Osetijos
P6_TA(2006)0456RC-B6-0537/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Gruzijos, ypač į 2004 m. spalio 14 d. rezoliuciją(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES politikos su Pietų Kaukazo šalimis(3) ir į savo 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių(4),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų, jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d.,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 20 d. pirmininkaujančios valstybės narės deklaraciją dėl naujausių įvykių Gruzijoje, Abchazijoje bei Pietų Osetijoje,

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2006 m. spalio 16−17 d. posėdžio išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį straipsnį,

A.   kadangi padėtis Pietų Osetijoje sparčiai blogėja dėl pastaraisiais mėnesiais vykusių susišaudymų ir incidentų tarp Gruzijos ir Osetijos ginkluotųjų pajėgų ir policijos, tapusių mirties atvejų ir sužeidimų priežastimi,

B.   kadangi Gruzijos vyriausybė ir parlamentas kelia abejonių dėl dabartinės derybų formos, taikos palaikymo pajėgų sudėties ir taikos palaikymo operacijų priemonių, numatytų pagal 1992 m. paliaubų susitarimą,

C.   kadangi abi šalys parengė du atskirus taikos planus, kuriuose yra daug bendrų elementų ir kuriais remiantis būtų galima rengti veiksmingas derybas; kadangi pastaruoju metu paaiškėjo, kad Jungtinė kontrolės komisija (JKK) nepajėgi pasiekti pastebimų rezultatų,

D.   kadangi Rusijos Federacija, išduodama pasus Pietų Osetijos ir Abchazijos gyventojams, apsunkina taikaus problemų sprendimo procesą Gruzijos konfliktų zonose,

E.   kadangi Pietų Osetija nusprendė kartu su 2006 m. lapkričio 12 d. vyksiančiais prezidento rinkimas surengti referendumą dėl apsisprendimo teisės,

F.   kadangi Gruzija suaktyvino dialogą su NATO siekdama tapti visateise šios organizacijos nare,

G.   kadangi didelį susirūpinimą kelia Gruzijos ir Rusijos santykių diplomatinė krizė, kilusi dėl to, kad Gruzijos kontržvalgybos tarnyba neseniai sulaikė keturis Rusijos karinės žvalgybos karininkus, įtariamus šnipinėjimu, ir kadangi Rusijos ambasadoriaus buvo iškviestas į Maskvą konsultuotis šiuo klausimu,

H.   kadangi 2006 m. spalio 2 d. Rusijos valdžios institucijos nutraukė visus sausumos, oro ir vandens susisiekimo ryšius su Gruzija, įskaitant pašto ryšius, nors minėtieji keturi karininkai buvo perduoti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) ir šiuo metu jau grįžo į Rusiją,

I.   kadangi Rusijos valdžios institucijos Rusijoje gyvenantiems Gruzijos piliečiams taikė daugybę sunkių diskriminuojančių priemonių, susijusių su šių asmenų etnine kilme, įskaitant beveik 700 gruzinų deportaciją iš Maskvos į Tbilisį ir įtariamą tikinčiųjų, verslininkų ir mokyklas lankančių vaikų iš Gruzijos persekiojimą, kaip pretekstu prisidengiant kovos su organizuotu nusikalstamumu ir nelegalia imigracija priemonėmis,

J.   kadangi 2006 m. metų pradžioje Rusijos Federacija uždraudė žemės ūkio produktų (vyno, vaisių ir daržovių) importą iš Moldovos ir Gruzijos, o tai labai kenkia abiejų šalių ekonominiam vystymuisi,

K.   kadangi nė viena tarptautinė organizacija neremia vienašališkų judėjimų dėl nepriklausomybės Pietų Osetijoje ir Abchazijoje ir kadangi prisidedant ESBO ir Jungtinių Tautų organizacijai nuolatos dedama pastangų atkurti Gruzijos suverenumą ir teritorinį vientisumą,

L.   kadangi ES, bendradarbiaudama su ESBO ir kitais veikėjais, turėtų aktyviau remti tolesnes pastangas, siekiant padėti išspręsti konfliktus Gruzijoje ir Pietų Kaukazo regione,

1.   pakartoja savo raginimą taikiai spręsti konfliktą ir savo įsipareigojimą remti taikos procesą, taip pat ragina visas šalis elgtis atsakingai, susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų bei kurstančių ir agresyvių pareiškimų, kurie galėtų paaštrinti situaciją ir paskatinti naudoti prievartą;

2.   dar kartą patvirtina, kad visiškai remia Gruzijos suverenitetą ir teritorijos vientisumą, ir ragina Rusijos valdžios institucijas be išlygų gerbti minėtosios šalies suverenitetą ir visas jos tarptautiniu mastu pripažįstamas sienas;

3.   griežtai smerkia Gruzijos regionuose (Abchazijoje ir Pietų Osetijoje) veikiančių judėjimų pastangas siekiant vienašališkai įtvirtinti nepriklausomybę;

4.   ragina Rusijos Federacijos vyriausybę neteikti paramos nė vienam iš šių judėjimų ir visapusiškai remti daugiašales pastangas ieškoti konflikto kaimyninėje šalyje sprendimo;

5.   nepritaria tam, kad Pietų Osetija 2006 m. lapkričio 12 d. rengs referendumą dėl nepriklausomybės, ir primena šalims, kad 1992 m. surengtas panašus referendumas dėl nepriklausomybės nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu;

6.   atkreipia dėmesį į tai, kad reikia atnaujinti užstrigusį taikos procesą, ir ragina Europos Sąjungą ir ESBO dėti didesnes bendras pastangas siekiant sugrąžinti šalis prie derybų stalo, remiantis pradiniame etape rengiant du taikos planus pasiekta pažanga;

7.   atsižvelgdamas į tai, ragina abi šalis pasirašyti bendrą dokumentą dėl atsisakymo naudoti jėgą ir dėl saugumo garantijų bei pradėti konstruktyvias derybas siekiant rasti išeitį iš dabartinės aklavietės; apgailestauja dėl to, kad 2006 m. spalio 12−13 d. Vladikaukaze vykęs JKK posėdis nedavė jokių rezultatų;

8.   mano, kad, norint užkirsti kelią konfliktams ir pradėti iš esmės įgyvendinti tolesnes pasitikėjimo stiprinimo priemones, būtina siekti visiškai demilitarizuoti konfliktų regionus ir sumažinti ginkluotę, išskyrus ESBO taikos palaikymo pajėgas; atsižvelgdamas į tai, ragina Rusiją susilaikyti nuo karinių pratybų ir nedemonstruoti savo karinės galios arti Gruzijos teritorinių vandenų;

9.   pabrėžia, kad neutralios, veiksmingos ir nešališkos taikos palaikymo operacijos būtinos siekiant išspręsti teritorinius konfliktus Gruzijoje; atsižvelgdamas į tai, itin susidomėjęs laukia naujų pasiūlymų, susijusių su dabartinėmis trišalėmis jungtinėmis taikos palaikymo pajėgomis, dislokuotomis konfliktų zonoje prie paliaubomis nustatytos ribos tarp Gruzijos ir Pietų Osetijos; atkreipia dėmesį į tai, kad naujosios pajėgos turėtų būti įgaliotos padėti įgyvendinti policijos užduotis siekiant kovoti su nusikalstamumu ir teisine suirute; pabrėžia, kad prireikus ES turėtų būti pasirengusi savo daliniais papildyti naująsias taikos palaikymo pajėgas;

10.   mano, kad tokia padėtis, kai Rusijos pasus turintiems Pietų Osetijos piliečiams į ES atvykti paprasčiau negu Gruzijos piliečiams, yra nesąžininga ir diskriminacinė, kad taip didinama įtampa dėl padėties Pietų Osetijos regione ir trukdoma pasiekti susitarimą;

11.   ragina Rusijos valstybės institucijas nedelsiant nutraukti visas vykdomas represines priemones, persekiojimą ir oficialių valstybės institucijų kaltinimus, nukreiptus prieš Rusijoje gyvenančius gruzinų kilmės asmenis;

12.   ragina Rusijos valdžios institucijas nustoti taikyti visas pastaruoju metu prieš Gruziją ir Rusijos teritorijoje gyvenančius gruzinų kilmės gyventojus nukreiptas priemones; be to, ragina Rusijos valdžios institucijas panaikinti nepagrįstą produktų iš Moldovos ir Gruzijos importo draudimą;

13.   ragina Rusiją susitaikyti su realia padėtimi, susidariusia pasibaigus šaltajam karui, ir atsisakyti pasenusių pažiūrų apie išimtines įtakos zonas;

14.   ragina Tarybą toliau dėti visas įmanomas pastangas siekiant sumažinti Gruzijos ir Rusijos santykiuose kilusią įtampą, atkurti abipusį pasitikėjimą ir užkirsti kelią tolesniam dabartinės diplomatinės krizės aštrėjimui; ragina Tarybą ir Komisiją surasti būdų, kaip būtų galima padėti Gruzijai panaikinti ekonominius ir socialinius Maskvos taikytų priemonių sukeltus padarinius ir atkurti pusiausvyrą;

15.   ragina Tarybą ir Komisiją į kito ES ir Rusijos vadovų susitikimo darbotvarkę įtraukti įsisenėjusių konfliktų ir jų sprendimo klausimą;

16.   džiaugiasi tuo, kad baigtas rengti ir bus pasirašytas Europos kaimynystės politikos veiksmų planas dėl Gruzijos; tikisi, kad įgyvendinant šį planą bus paspartintas politinis ir reformų procesas šalyje; pritaria vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) Javier Solana pareiškimams dėl to, kad ES ketina aktyviau dalyvauti sprendžiant konfliktus Gruzijoje, ir ragina Tarybą remti ypatingąjį ES įgaliotinį Pietų Kaukazui visomis galimomis priemonėmis ir ištekliais siekiant užtikrinti, kad ši veikla būtų naudingesnė ir labiau pastebima;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Gruzijos prezidentui ir parlamentui, Rusijos Federacijos prezidentui ir parlamentui bei Pietų Osetijos de facto valdžios institucijoms ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui bei ESBO.

(1) OL C 166 E, 2005 7 7, p. 63.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0028.
(3) OL C 98 E, 2004 4 23, p. 193.
(4) OL C 117 E, 2006 5 18, p. 235.


Toksinių atliekų gabenimas į Afriką
PDF 258kWORD 52k
Europos Parlamento rezoliucija dėl toksinių atliekų gabenimo į Afriką
P6_TA(2006)0457RC-B6-0545/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. kovo 22 d. konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvenciją) ir patvirtintą Bendrijos vardu Tarybos sprendimu 93/98/EEB(1) bei pagal šiuos dokumentus priimtą visų pavojingų atliekų eksporto iš EBPO šalių į ne EBPO šalis uždraudimą,

–   atsižvelgdamas į Bendrijos teisės aktus dėl atliekų gabenimo ypač į 1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės(2) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo(3), nuo 2007 m. liepos 12 d. panaikinsiančio Reglamentą (EEB) Nr. 259/93,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi keliose vietovėse aplink Abidžaną (Dramblio Kaulo Krantas), kur gyvena 5 mln. žmonių, buvo išmesta apie 500 tonų cheminių atliekų,

B.   kadangi iki šiol mirė 8 žmonės, o apie 85 000 žmonių, kuriems kraujavo iš nosies, kurie viduriavo, kuriuos pykino, kurių buvo sudirgintos akys ir kurie turėjo kvėpavimo sunkumų, buvo paguldyta į ligonines; kadangi šių atliekų išmetimas gali turėti labai sunkių padarinių, įskaitant dirvožemio, paviršinio ir gruntinio vandens užteršimą,

C.   kadangi ypač didelis skaičius vaikų apsinuodijo: UNICEF duomenimis, nuo 9000 iki 23000 vaikų reikės medicininės pagalbos ir sveikatos priežiūros, taip pat reikės išvalyti aplinką, kurioje jie gyvena,

D.   kadangi toksines atliekas išmetė Graikijai priklausantis tanklaivis, plaukiojantis su Panamos vėliava, kurį išsinuomojo Nyderlanduose registruota įmonė Trafigura Beheer B.V., kadangi toks atsakomybės dalijimas sukuria nuolatinę ir nepriimtiną problemą, nes nevykdomi Bendrijos teisės aktai ,

E.   kadangi pagal aplinkosaugą reglamentuojančius teisės aktus atliekų tvarkymas šiaurės šalyse pasidarė labai brangus,

F.   kadangi Amsterdamo uosto administracija sužinojo apie atliekų pavojingumą tik jas jau iškrovus ir pareikalavo didesnio mokesčio už jų iškrovimą, todėl tanklaivio komanda nusprendė grąžinti atliekas atgal į laivą; kadangi Nyderlandų valdžia leido tanklaiviui palikti jų teritoriją, žinodamos apie atliekų pavojingumą ir apie tai, kad kapitonas atsisakė mokėti už ekologišką atliekų tvarkymą Nyderlanduose,

G.   kadangi įmonė turėjo galimybę išmesti atliekas teisėtu ir saugiu būdu Europoje, bet pasirinko pigesnę alternatyvą Dramblio Kaulo Krante,

H.   kadangi Afrika – tai vieta, kur išmetamos įvairiausių rūšių pavojingos atliekos; kadangi Greenpeace organizacija nustatė 80 vietų, kur buvo išmetamos išsivysčiusių šalių atliekos: seni kompiuteriai – Nigerijoje, radioaktyvūs rezervuarai – Somalyje, chloras – Kamerūne ir t. t.,

I.   kadangi daugelyje Afrikos šalių nėra griežtų teisės aktų, kurie saugotų aplinką, gyventojus ir jų gyvenvietes nuo pavojingų atliekų,

J.   kadangi visas atliekų eksportas iš ES buvo uždraustas 1994 m. gegužės mėn. pagal Reglamentą (EEB) Nr. 259/93; kadangi pagal minėtą Reglamentą nuo 1997 m. sausio mėn. draudžiama eksportuoti atliekas iš ES į ne EBPO šalis,

K.   kadangi pavojingų atliekų išmetimas Dramblio Kaulo Krante – tai tik ledkalnio viršūnė, palyginti su besitęsiančiu pavojingų atliekų gabenimu iš ES į ne EBPO šalis; kadangi milžiniški naudotos elektros ir elektronikos įrangos kiekiai išvežami į ne EBPO šalis su ta dingstimi, kad ja dar bus naudojamasi; kadangi daug senų laivų su toksinėmis medžiagomis iš ES išmetama Azijoje labai pavojingomis darbuotojams ir aplinkai sąlygomis,

L.   kadangi 2002 m. balandžio 9 d. pirmojo svarstymo metu buvo priimta pozicija dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl aplinkosaugos baudžiamosios teisės priemonėmis(4) ; kadangi Taryboje nebuvo pasiekta politinio susitarimo dėl šio pasiūlymo, o ta pačia tema buvo priimtas pamatinis sprendimas pagal trečiąjį ramstį (2003 m. sausio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/80/TVR(5)) ; kadangi Europos Bendrijų Teisingumo Teismas panaikino pamatinį sprendimą 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimu byloje Nr. C-176/03;

1.   ragina Komisiją, Nyderlandus ir Dramblio Kaulo Krantą nuodugniai išnagrinėti šį atvejį ir nustatyti atsakomybę visais lygmenimis, visus atsakingus už šį ekologinį nusikaltimą patraukti atsakomybėn ir užtikrinti, kad būtų visiškai pašalinta aplinkai padaryta žala ir atlyginta aukoms;

2.   ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant suteikti pagalbą tų vietovių gyventojams, ypač vaikams, pasitelkiant visas turimas paramos, bendradarbiavimo ir civilinės apsaugos priemones;

3.   mano, kad atliekų eksporto į Abidžaną atveju akivaizdžiai buvo pažeista Bendrijos teisė ir tarptautinės konvencijos; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti galiojančių ir atliekų vežimą reguliuojančių teisės aktų vykdymą;

4.   reikalauja, kad Komisija ir susijusios valstybės narės viešai paskelbtų visus dvišalius susitarimus, kurie iki šiol buvo sudaryti su ne EBPO šalimis dėl atliekų vežimo;

5.   ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymus, kurie užpildytų dabartines pavojingų atliekų tvarkymo spragas, siekiant sustabdyti atliekoms skirtų elektros ir elektronikos prietaisų ir nudėvėtų laivų išvežimą į ne EBPO šalis;

6.   ragina Komisiją surinkti informaciją apie nelegalią prekybą pavojingomis atliekomis ir prekėmis bei jų išmetimą Afrikoje ir kitose besivystančiose šalyse, pateikti pasiūlymų dėl nelegalios prekybos tokiais produktais, jų gabenimo ir išmetimo Afrikoje ir kitose besivystančiose šalyse kontrolės, mažinimo ir sustabdymo priemonių ir kasmet sudaryti šalių ir tarptautinių bendrovių, kurios nelegaliai prekiauja toksinėmis atliekomis ir produktais bei juos išmeta Afrikoje ir kitose besivystančiose šalyse, sąrašą;

7.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, JT Generaliniam sekretoriui, Dramblio Kaulo Kranto vyriausybei ir Bazelio Konvencijos sekretoriatui.

(1) OL L 39, 1993 2 16, p. 1.
(2) OL L 30, 1993 2 6, p. 1.
(3) OL L 190, 2006 7 12, p. 1.
(4) OL C 127 E, 2003 5 29, p. 119.
(5) OL L 29, 2003 2 5, p. 55.


Aplinkos apsauga pagal baudžiamąją teisę
PDF 211kWORD 43k
Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Parlamento pareikšta nuomone dėl aplinkos apsaugos: kova su nusikaltimais, baudžiamosios teisės pažeidimai ir sankcijos
P6_TA(2006)0458B6-0544/2006

Europos Parlamentas,

‐   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos taikant baudžiamąją teisę(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 9 d. poziciją siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl aplinkos apsaugos taikant baudžiamąją teisę(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 9 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, įsteigiančio pagrindų programą remiantis ES sutarties VI antraštine dalimi -Policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą byloje C–176/03, Komisija prieš Tarybą(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2005 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo (C–176/03, Komisija prieš Tarybą) pasekmių (COM(2005)0583),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl 2005 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo (C-176/03, Komisija prieš Tarybą) pasekmių(5),

‐   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

A.   kadangi Teisingumo Teismas savo 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendime nurodė, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas turi teisę imtis priemonių, susijusių su valstybių narių baudžiamąja teise, kai ji mano tai esant būtina siekiant užtikrinti efektyvų normų, susijusių su aplinkos apsauga, veikimą;

B.   kadangi Teisingumo Teismas mano, kad EB sutarties 135 straipsnio ir 280 straipsnio 4 dalies nuostatos nedraudžia, vykdant aplinkos apsaugos politiką, atlikti baudžiamosios teisės derinimą;

C.   kadangi Teisingumo Teismas mano, kad "visas pagrindų sprendimas, būdamas nedalus, pažeidžia ES sutarties 47 straipsnį, nes kėsinamasi į EB sutarties 175 straipsniu Bendrijai suteikiamus įgaliojimus";

D.   kadangi Komisija savo pirmiau minėtame komunikate dėl Teisingumo Teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimo pasekmių pareiškė, kad baudžiamosios teisės nuostatos, reikalingos siekiant efektyviai įgyvendinti Bendrijos teisę, yra EB steigimo sutarties dalykas;

E.   kadangi Teisingumo Teismo pozicija, kaip interpretavo Komisija, yra sveikintina, nes jis remia 2003 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl teisinių pagrindų ir atitikties Bendrijos teisei jau pareikštą nuomonę(6),

1.   pritaria Teisingumo Teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas pagrindų sprendimas dėl aplinkos apsaugos, kuris buvo klaidingai patvirtintas pagal trečiąjį, o ne pirmąjį ramstį;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismo sprendimas sukuria teisinį vakuumą aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę srityje;

3.   mano, kad Tarybos patvirtintas pagrindų sprendimas parodo, jog valstybės narės pripažįsta, kad baudžiamosios teisės priemonės yra būtinos stiprinant įstatymų aplinkos apsaugos srityje vykdymo užtikrinimą;

4.   mano, kad Tarybos patvirtintas pagrindų sprendimas parodo, jog valstybės narės pripažįsta tam tikro derinimo poreikį aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę srityje;

5.   atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, jog pagrindų sprendimo 1–7 straipsniai galėjo būti tinkamai patvirtinti remiantis EB sutarties 175 straipsniu;

6.   apgailestauja, kad Komisija savo pirmiau minėtame pranešime dėl Teisingumo Teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimo pasekmių aiškiai neinformavo apie veiksmus, kurių ji ketina imtis atsižvelgdama į esamą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos taikant baudžiamąją teisę;

7.   ragina Tarybą išnagrinėti pirminį Komisijos pasiūlymą ir jį pakeisti arba pateikti nuorodas naujam pasiūlymui dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, remiantis EB steigimo sutarties 175 straipsniu;

8.   jei Taryba nėra apsisprendusi vykdyti pažangą siekiant priimti bendrą poziciją dėl pirminio Komisijos pasiūlymo, reikalauja, kad Komisija parengtų naują pasiūlymą dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, remiantis Steigimo sutarties 175 straipsniu, atsižvelgdama į Teisingumo Teismo sprendimą ir įtraukdama Europos Parlamento pirmojo svarstymo metu vykusio balsavimo dėl pirminio direktyvos pasiūlymo, rezultatus;

9.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)1 OL C 180 E, 2001 6 26, p. 238.
(2)2 OL C 127 E, 2003 5 29, p. 119.
(3)3 OL C 127 E, 2003 5 29, p. 132.
(4)4 2005 m. Rink., p. I-7879.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0260.
(6)1 OL C 76 E, 2004 3 25, p. 224.


EB ir Sirijos Europos ir Viduržemio jūros regiono asociacijos susitarimas
PDF 293kWORD 69k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos sutarties tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos sudarymo (2006/2150(INI))
P6_TA(2006)0459A6-0334/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Véronique De Keyser PSE frakcijos vardu pateiktą rezoliuciją dėl derybų dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos sutarties tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos (B6-0373/2006),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos sutarties sudarymo tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos (COM(2004)0808),

–   atsižvelgdamas į savo anksčiau priimtas rezoliucijas dėl Sirijos, konkrečiai į 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl politinių kalinių padėties Sirijoje(1) ir 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Sirijos(2),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 11–18 d. Sirijoje vykusį septintąjį Europos Parlamento ir Sirijos parlamento atstovų susitikimą,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos proceso deklaraciją ir 2005 m. spalio 27 d. Parlamento rezoliuciją dėl patikslinto Barselonos proceso(3),

–   atsižvelgdamas į JTO rezoliucijas dėl Sirijos ir Libano santykių, visų pirma į JT Saugumo Tarybos 2004 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją Nr.1559(2004) ir 2006 m. rugpjūčio 11 d. rezoliuciją Nr.1701(2006) ir į paskutinį 2006 m. rugsėjo 25 d. Nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos dėl mirtino pasikėsinimo į buvusį Libano ministrą pirmininką Rafiką Hariri vadovo S.Brammertz pranešimą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 83 straipsnio 5 dalį ir 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0334/2006),

A.   kadangi Artimųjų ir Vidurio Rytų regione Sirija geostrateginiu požiūriu užima svarbią vietą, ypač svarbus jos, kaip potencialaus stabilizatoriaus, vaidmuo vykdant taikos procesą šiame regione; kadangi šio vaidmens reikšmė galėtų dar labiau padidėti gerinant dialogą su šia šalimi,

B.   kadangi šiuo metu sąlygos, būtinos, kad būtų pasirašyta Europos Bendrijos ir Sirijos asociacijos sutartis, dar nėra įvykdytos, tačiau Europos Parlamentas įsitikinęs, kad Sirija turi galimybių šias būtinas sąlygas įvykdyti,

C.   kadangi karas Irake, Sirijos strateginiai ryšiai su Iranu ir jos įsitraukimas į Libano reikalus paveikė Sirijos santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir tarptautine bendruomene,

D.   kadangi šios sutarties tarp Europos bendrijos ir Sirijos tikslas yra skatinti ir prisidėti prie perėjimo prie demokratiškesnio politinio režimo, socialinės rinkos ekonomikos ir skatinti didesnę pagarbą žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, plėtojant vis išsamesnį politinį dialogą ir tikrą partnerystę,

E.   kadangi Sirija jau yra priėmusi ne vieną ekonominę priemonę, kurią reikalauja priimti būsima asociacijos sutartis,

F.   kadangi pagrindinių teisių apsauga sudaro bet kurios nepriklausomos ir tvirtos pilietinės visuomenės vystymosi pagrindą, ir nors pastaraisiais metais vyriausybės politika buvo dviprasmė, ji suteikė tam tikrą pagrindą tikėtis didesnio Sirijos politikos atvirumo,

G.   kadangi, nepaisant aktyvaus ir konstruktyvaus dalyvavimo Barselonos procese, Sirija yra vienintelė valstybė, su kuria Europos Bendrija dar nepasirašė asociacijos sutarties, tuo neleisdama Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystei išsivystyti iki galo,

H.   kadangi 1963 m. kovo mėn. dekretas dėl nepaprastosios padėties ir su juo susiję teisės aktai vis dar tebegalioja, nors 2005 m. birželio 6 - 9 d. vykusio dešimtojo regioninio Baath partijos kongreso rekomendacijose buvo numatyta juos peržiūrėti,

I.   kadangi pasirašant asociacijos sutartį būtina atsižvelgti į vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija parengtas pirmiau minėtos JT Nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos išvadas,

J.   kadangi žmogaus teisių padėtis nuo to laiko, kai 2006 m. birželio 15 d. buvo priimta naujausia pirmiau minėta Europos Parlamento rezoliucija dėl Sirijos, joje pablogėjo ir kadangi dar ne visi aktyvistai, suimti 2006 m. gegužės mėn. už tai, kad pasirašė peticiją dėl geresnių Sirijos ir Libano santykių, yra paleisti,

1.   yra įsitikinęs, kad ši asociacijos sutartis galėtų padėti ryžtingai pasistūmėti į priekį politinėms, ekonominėms ir socialinėms reformoms, kurios būtinos siekiant pagerinti šalies padėtį;

2.   dar kartą pabrėžia, kad pagarba demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms yra būtina sutarties sąlyga ir todėl į žmogaus teises apibrėžiančią susitarimo nuostatą turi būti įtraukta veiksminga kontrolės sistema; ragina visų pirma gerbti etninių mažumų teises ir pabrėžia būtinybę išsaugoti tikėjimo laisvę;

3.   tiki, kad Sirijos įsitvirtinimas Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystėje sutvirtins Sirijos ryšius su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Pietų Viduržemio jūros regiono partnerėmis bei palengvins Vidurio Rytų taikos procesą;

4.   konsultuojasi su Taryba ir Komisija dėl kito etapo, siekiant pasirašyti dar 2004 m. spalio 19 d. parafuotą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos sutartį;

5.   ragina Tarybą aktyviau imtis iniciatyvos siekiant stiprinti ES ir Sirijos bendradarbiavimą ir pasirašyti šią sutartį atsižvelgiant į toliau išdėstytas rekomendacijas:

   skatinti ir remti Sirijos vyriausybės veiksmus, kuriant demokratinę sistemą;
   raginti Siriją gerbti Libano nepriklausomybę ir nesikišti į jo vidaus reikalus, visų pirma sustabdyti ginklų tiekimą ir neleisti Hezbollah kariams ginkluotis, tuo tikslu visiškai bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų laikinosiomis pajėgomis Libane (UNIFIL), taip pat atnaujinti pastangas, kad vėl būtų pradėtas stabilus taikos procesas regione, nes tai galėtų paskatinti visapusį susitarimą ir Golano aukštumų perdavimą Damaskui;
   atsižvelgti į politinius ženklus, kuriems postūmį atsirasti davė 10-asis Baath partijos regioninis kongresas, kuriame ypač akivaizdus buvo naujos ir jaunesnės, prezidentui Al-Assadui artimos vadovybės atsiradimas, kaip rodo Abdullah Dardari paskyrimas į ministro pirmininko pavaduotojo postą;
   ypač akylai stebėti, kaip taikomos asociacijos sutarties nuostatos, kuriomis siekiama padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą; raginti Komisiją pasirūpinti, kad tokiu požiūriu būtų vadovaujamasi sudarant ir kitas dvišales ir daugiašales sutartis;
   raginti Sirijos vyriausybę imtis priemonių demokratijos ir žmogaus teisių srityje, kad būtų laikomasi tarptautinių žmogaus teisių žodžio laisvės, žmogaus teisių gynėjų apsaugos, kankinimų prevencijos ir kovos su jais ir mirties bausmės panaikinimo srityse; ypač atkreipti dėmesį į tai, jog būtina keisti Sirijos asociacijų įstatymą, kad būtų panaikinti visi esminiai žmogaus teisių organizacijų veiklos ribojimai;
   išreikšti Sirijos vyriausybei savo didelį susirūpinimą dėl to, kad nepasiekta pažanga tokiose srityse kaip atsivėrimas daugiapartiškumui ir pagarba žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms; pažymėti, kad pagarba žmogaus teisėms yra esminė šios asociacijos sutarties dalis ir paraginti Siriją gerbti savo įsipareigojimus Barselonos proceso srityje ir pagal Europos kaimynystės politikos programą; šiuo atžvilgiu ir šiame kontekste paraginti Siriją imtis būtinų veiksmų siekiant nedelsiant atšaukti nepaprastąją padėtį;
   pareikalauti, kad Sirijos vyriausybė peržiūrėtų politinių kalinių bylas ir išlaisvintų sąžinės kalinius bei taikius protestuotojus, taip pat leistų veikti tokioms grupėms kaip "Damasko deklaracijos", kurią 2005 m. spalio 16 d. pasirašė penkios uždraustos partijos ir nepriklausomi asmenys, signatarams ir 2006 m. gegužės 12 d. "Beiruto – Damasko ir Damasko – Beiruto" deklaraciją pasirašusiems asmenims; raginti Siriją užtikrinti, kad su sulaikytais ar įkalintais asmenimis būtų gerai elgiamasi, jie nebūtų kankinami ir galėtų nevaržomi, greitai ir nuolat susitikti su savo advokatais, gydytojais ir šeimos nariais; skatinti Sirijos vyriausybę pilnai bendradarbiauti su Libano vyriausybe pagal 2005 m. gegužės 5 d. Sirijos ir Libano ministrų pirmininkų susitarimą, kad specialiai įkurtas bendras tyrimo komitetas galėtų gauti konkrečius duomenis apie Sirijos ir Libano piliečių dingimo atvejus;
   pasmerkti, kaip tai pirmiau minėtoje 2006 m. birželio 15 d. rezoliucijoje jau yra padaręs Europos Parlamentas, Sirijos vyriausybės veiksmus, susijusius su suėmimų banga, nuvilnijusia reaguojant į "Damaskas–Beirutas" deklaraciją – pirmąją bendrą Sirijos ir Libano inteligentijos ir kovotojų už žmogaus teises iniciatyvą – ir pareikalauti nedelsiant juos išlaisvinti;
   išreikšti Europos Sąjungos susirūpinimą, susijusį su pagarbos religinių, tautinių ir kitų mažumų, ypač kurdų, teisėms užtikrinimu; paprašyti Sirijos vyriausybę informuoti apie šiuo klausimu pasiektą pažangą;
   atnaujinti nuoširdų dialogą su Sirija, siekiant, kad ji prisidėtų prie Vidurio Rytų konflikto taikaus sureguliavimo;
   paraginti Siriją konstruktyviai dalyvauti įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1559(2004) ir 1701(2006) bei paraginti pagerinti Sirijos ir Libano pasienio kontrolę, kad būtų užkirstas kelias ginklų tiekimui nevalstybiniams subjektams;
   pažymėti, kad Sirijos valdžios institucijų bendradarbiavimas su JT Nepriklausoma tarptautine tyrimų komisija pagerėjo, bet pareikalauti, kad jis būtų dar intensyvesnis ir kad atsižvelgiant į tyrimo rezultatus būtų imtasi konkrečių veiksmų;
   pareikalauti, kad Sirija pilnai laikytųsi JT Saugumo tarybos rezoliucijų 1559(2004), 1562(2004), 1680(2006) ir 1701(2006) bei 2006 m. birželio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtos deklaracijos dėl Libano, kuriose Sirija ir Libanas, siekiant sustiprinti regiono stabilumą, raginami nustatyti sieną tarp jų; paraginti Siriją prisidėti prie Shebaa ūkių vietovės galutinio statuso nustatymo atsižvelgiant į JT Generalinio sekretoriaus 2006 m. rugsėjo 12 d. rekomendacijas ir tarptautinę teisę;
   šiuo požiūriu teigiamai pažymėti Sirijos karinių pajėgų išvedimą iš Libano teritorijos ir paraginti Sirijos vyriausybę užmegzti su Libanu oficialius diplomatinius ryšius, kuriuos ji iki šiol atsisakydavo užmegzti, bei nustoti remti Hezbollah;
   paprašyti Sirijos vyriausybę pasiaiškinti dėl jos konkrečių veiksmų, kurių buvo imtasi kovojant su ginklų platinimu, terorizmu ir Al Qu'ida, ir dėl jos sienų kontrolės, kad būtų užkirstas kelias ginklų gabenimui kontrabanda bei teroristų patekimui į kaimynines valstybes;
   šiuo atžvilgiu išreikšti apgailestavimą dėl to, kad buvo pasirašytas 2006 m. birželio 15 d. sudarytas karinis susitarimas su Iranu dėl abipusio bendradarbiavimo susidūrus su iš Amerikos ir Izraelio kylančia "grėsme" sustiprinimo;
   paskatinti Siriją įvertinti savo vaidmens Artimųjų ir Vidurio Rytų regione svarbą, kad būtų taikiai išspręsti regiono konfliktai; atkreipti dėmesį į problemas, kylančias dėl Sirijos paramos Damaske įsikūrusioms Hamas ir Islamo džihado palestiniečių karinėms grupėms nuosaikiųjų palestiniečių grupių, siekiančių taikiai sugyventi su Izraeliu, sąskaita;
   raginti Sirijos vyriausybę pagerinti gyvenimo ir aplinkos sąlygas palestiniečių pabėgėlių stovyklose Sirijoje, kad jos atitiktų visuotinius žmogaus teisių reikalavimus;
   paraginti Sirijos vyriausybę paleisti Yacoubą Hanna Shamouną, asirų krikščionį, kuris jau daugiau nei dvidešimt metų praleido kalėjime, nors nebuvo teisingai teisiamas arba artimiausioje ateityje nustatyti jo išlaisvinimo datą;
   apdairiai elgtis, kai repatrijuojami į Siriją religinėms mažumoms priklausantys imigrantai ir pabėgėliai, kol tęsis jų priespauda; ir bet kuriuo atveju gerinti valstybių narių požiūrio į šį klausimą suderinamumą;
   paprašyti paremti Sirijos ir Europos Parlamento dialogą įvairiais aspektais, siekiant paskatinti ES ir Sirijos bendradarbiavimą, tikintis pasirašyti asociacijos sutartį;

6.   prašo Tarybą apsvarstyti, ar būtų galima Sirijai suteikti papildomų paskatinimų ir privilegijų, išsamesnių nei numatytos asociacijos sutartyje, siekiant paskatinti Siriją persvarstyti savo dabartinę užsienio politiką ir regionines nuostatas taip, kad būtų skatinama taika regione, stabilumas ir gerovė, ypač raginant, kad Sirija pripažintų Izraelio valstybę ir remtų Vidurio Rytų taikos procesą;

7.   paveda Pirmininkui šią rezoliuciją dėl Europos Parlamento rekomendacijos perduoti Tarybai, Komisijai ir Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei bei Majlis al-Sha'ab.

(1) OL C 193 E, 2006 8 17, p. 349.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0279.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0412.


Nairobyje vykstanti konferencija dėl klimato kaitos
PDF 233kWORD 63k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos strategijos klimato kaitos konferencijoje Nairobyje (12-oji Konvencijos šalių konferencija ir 2-asis Kioto protokolo šalių susitikimas)
P6_TA(2006)0460B6-0543/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) , į JTBKKK Kioto protokolą ir į jį įgyvendinant taikomas procedūras, priimtas Šalių konferencijose Bonoje (2001 m. liepos mėn.), Marakeše (2001 m. spalio ir lapkričio mėn.), Naujajame Delyje (2002 m. spalio ir lapkričio mėn.), Milane (2003 m. gruodžio mėn.), Buenos Airėse (2004 m. gruodžio mėn.) ir Monrealyje (2005 m. lapkričio ir gruodžio mėn.),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 6–17 d. Nairobyje (Kenija) vyksiančią 12-ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 12) ir į 2-ąjį Kioto protokolo šalių susitikimą (angl. COP/MOP 2),

–   atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją "Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai"(1) ir į 2006 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Monrealio konferencijos (COP 11-COP/MOP 11) rezultatų(2) ir į 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo(3),

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto klausimą Nr. B6-0440/2006, pateiktą pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį, ir į Komisijos ir Tarybos pareiškimus,

–   atsižvelgdamas į naujausius mokslinius duomenis, įskaitant į naujausius pranešimus apie tai, kad tirpsta Grenlandijos ledo sluoksnis, visus metus išliekantis Arkties vandenyno ledas, amžinasis įšalas Sibire, ir į naujus duomenis apie tai, kiek kyla jūros lygis dėl klimato kaitos,

–   atsižvelgdamas į tai, kad pirmininkaujanti valstybė narė Suomija paskelbė teiksianti pirmenybę miškų klausimui

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi, siekiant spręsti klimato kaitos problemą, svarbu, kad JTBBK ir Kioto protokolą visapusiškai įgyvendintų visos jų šalys, nors priemonės iš tikrųjų ir nebus veiksmingos tol, kol bus rastas visuotinis sprendimas, kuris būtų taikomas už didelę teršalų dalį atsakingiems stambiems ekonominiams blokams,

B.   kadangi 2005 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Monrealyje įvykusios 11-osios JTBKKK šalių konferencijos (COP 11) ir 1-ojo Kioto protokolo šalių susitikimo (COP/MOP 1) metu nuspręsta pradėti svarstyti I priede išvardytų šalių tolesnius įsipareigojimus laikotarpiu nuo 2012 m. ir pradėti dialogą siekiant keistis patirtimi ir analizuoti strateginius būdus, susijusius su ilgalaikiais bendradarbiavimo veiksmais sprendžiant klimato kaitos klausimus, kurių metu buvo įkurta JTBKKK darbo grupė, kurios veikla skirta mažinti emisijoms, nulemtoms miškų nykimo besivystančiose šalyse,

C.   kadangi, norint rentabiliai spręsti klimato kaitos problemą, reikės naujų technologijų, taip pat reikės naujų pastangų siekiant, kad energija būtų naudojama veiksmingiau,

D.   kadangi artimiausiu metu reikia iškelti naujus tikslus, siekiant, kad klimato kaita netaptų nevaldoma, taip pat norint reikiamai skatinti sparčias investicijas, kurios padėtų toliau kurti ir diegti atsinaujinančios energijos technologijas ir veiksmingą energijos naudojimą užtikrinančias technologijas; kadangi turi būti vengiama su klimato politikos tikslais nesuderinamų investicijų į energetikos infrastruktūrą,

E.   kadangi daugelyje valstybių narių išskiriama vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, akivaizdu, jog, siekiant įvykdyti Kioto protokole numatytus įsipareigojimus, Europos Sąjungai reikia patikslintų priemonių ir naujų iniciatyvų,

F.   kadangi aviacijos sektorius labai skatina klimato kaitą ir šio sektoriaus poveikis vis didėja, o tarptautinės aviacijos sektoriui netaikomi jokie įsipareigojimai, susiję su JTBKKK ir jos Kioto protokolu,

G.   kadangi naujausi moksliniai duomenys leidžia manyti, jog, norint įgyvendinti JTBKKK numatytą tikslą išvengti pavojingos klimato kaitos, gali neužtekti pasiekti, kad atšilimas neviršytų 2°C,

H.   kadangi minėtojoje 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pareiškė, jog išsivysčiusios šalys turi įsipareigoti labai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (30 proc. iki 2020 m. ir 60–80 proc. iki 2050 m.),

I.   kadangi 24 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų 2005 m. lėmė miškų gaisrai, ir naujausi moksliniai duomenys apie Amazonės baseino miškus rodo poveikį, kurį klimatui daro miškų ploto mažėjimas ir tai, kad silpsta "planetos plaučiai"; dėl to stiprėja pietinėje Šiaurės Atlanto dalyje kylantys uraganai ir mažėja kritulių pietų Brazilijoje, Urugvajuje ir Argentinoje,

J.   kadangi Tarybos išvados taip pat tus teikiamos dėl ES pasirengimo būsimai Jungitnių Tautų Miškų forumo sesijai, kurioje, tikimasi, bus priimtas miškų apsaugai visame pasaulyje skirtas teisės aktas,

K.   kadangi tuo pat metu turi būti atsižvelgiama ir į energetinį, ir į klimato saugumą; kadangi Europos energetinis ir klimato saugumas labai priklauso nuo sprendimų, kuriuos priima didelės šalys, pvz., Kinija ir Indija; kadangi klimato kaitos mažinimas gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jei mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas aktyviai dalyvaus besivystančios šalys, visų pirma didelės šalys, kurių ekonomika sparčiai auga (pavyzdžiui, Kinija ir Indija),

1.   ragina Europos Sąjungą išlaikyti pirmaujamą vaidmenį derybose, kurios vyks COP 12-COP/MOP 2 konferencijoje Nairobyje, ir neatsisakyti didelių siekių ateityje diskutuojant su tarptautiniais partneriais;

2.   todėl reikalauja, kad Europos Sąjunga pasiūlytų didelio užmojo darbotvarkę, skirtą diskusijoms dėl Kioto protokolo I priede išvardytų šalių tolesnių įsipareigojimų, naujoms diskusijoms dėl šio protokolo persvarstymo ir JTBKKK šalių dialogui ilgalaikių bendradarbiavimo veiksmų klausimu;

3.   primena, kad, remiantis minėtąja 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija, ES klimato kaitos strategija turėtų būti grindžiama septyniais tikslais:

   remtis pagrindinėmis Kioto protokolo nuostatomis: nustatyti privalomus planinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų rodiklius, sukurti pasaulinę ribojimo ir prekybos sistemą bei lanksčias priemones,
   labai sumažinti išskiriamų šiltnamio dujų kiekį (30 proc. iki 2020 m. ir apie 80 proc. iki 2050 m.) taikant ir rinkos skatinamąsias priemones, ir taisykles, siekiant skatinanti investicijas į veiksmingą energijos naudojimą ir technologijas, kurias naudojant į aplinką nebūtų išskiriama arba būtų išskiriama nedaug anglies junginių,
   imtis iniciatyvos įtraukti kitus pagrindinius veikėjus, ypač Jungtines Valstijas,
   plėtoti strateginę partnerystę su Kinija, Indija, Pietų Afrikos Respublika, Brazilija ir Meksika, siekiant finansiškai padėti joms kurti tausiosios energetikos strategijas, kurios leistų naudotis energijos šaltiniais, neišskiriančiais arba išskiriančiais nedaug anglies junginių, ir taip užtikrinti, kad šios šalys prisidėtų prie pastangų sumažinti klimato kaitą,
   aktyviai skatinti su tausiosiomis energetikos technologijomis susijusius mokslinius tyrimus ir naujoves užtikrinant, kad valstybėms narėms, universitetams, mokslinių tyrimų centrams ir verslo atstovams būtų lengviau keisti pažangiąja patirtimi, taip pat šalinti ydingas skatinamąsias priemones, pvz., subsidijas iškastiniam kurui, ir įtraukti išorines išlaidas, įskaitant kovos su klimato kaita išlaidas, į energijos gamybos kainą,
   naudojantis Europos ir nacionaliniais teisės aktais skatinti veiksmingiau naudoti energiją ir mažinti technologijų, kuriomis mažinamas neigiamas poveikis klimatui, kainą,
   vykdant sąmoningumo didinimo kampanijas skatinti piliečius aktyviau dalyvauti mažinant klimato kaitos poveikį; tai bus įmanoma tik išsamiai informuojant apie anglies junginių kiekį, susijusį su produktais (pvz., automobiliais, lėktuvais, namais) ir paslaugomis, ir numatant galimybę ateityje sukurti asmeninių apyvartinių taršos kvotų sistemą;

4.   primena savo prašymą, kad tarp Kioto protokole numatytų pirmojo ir antrojo įsipareigojimų laikotarpių neturėtų būti pertraukos, taip pat tai, kad iki 2008 m. pabaigos būtų susitarta dėl būsimų įsipareigojimų, susijusių su klimatu;

5.   primena pritariąs tolesniam lanksčių priemonių taikymui bei ilgalaikiam tikslui sukurti pasaulinę į aplinką išskiriamų anglies junginių rinką, grindžiamą ribojimo ir prekybos sistema;

6.   ragina COP 12-COP/MOP 2 šalis spręsti problemą, susijusią su tarptautinės aviacijos sektoriaus poveikiu klimato kaitai; taip pat ragina artėjančių COP 12-COP/MOP 2 konferencijos Nairobyje derybų metu apsvarstyti galimybę nustatyti visuotinį skrydžių mokestį;

7.   mano, kad išsivysčiusios šalys ir toliau turi atlikti svarbų vaidmenį pasaulio mastu kovojant su klimato kaita; atsižvelgdamas į tai, ragina Kioto protokolo I priede išvardytas šalis vykdyti dabartinius savo įsipareigojimus ir siekti didelio užmojo planinių rodiklių nuo 2012 m. prasidėsiančiu antruoju įsipareigojimų laikotarpiu; be to, ragina išsivysčiusias šalis, kurios nėra ratifikavusios Kioto protokolo, iš naujo apsvarstyti savo poziciją, imtis ryžtingų vietinių priemonių, aktyviai dalyvauti būsimose tarptautinėse derybose ir ilgainiui įsitraukti į būsimą kovos su klimato kaita sistemą;

8.   pabrėžia, kad ekonominis vystymasis yra visų besivystančių šalių teisė; vis dėlto pažymi, kad besivystančios šalys neturi kartoti su tarša susijusių išsivysčiusių šalių klaidų, ir todėl ragina skirti didesnį dėmesį su tausiąja energetika susijusiam technologiniam bendradarbiavimui ir pajėgumų didinimui;

9.   ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad ES vystomojo bendradarbiavimo prioritetu taptų galimybė naudotis veiksmingomis energetikos technologijomis, dėl kurių į aplinką išskiriama nedaug anglies junginių;

10.   pabrėžia, kad į būsimą sistemą, skirtą klimato kaitai riboti, labai svarbu įtraukti besivystančias šalis, kurių ekonomika sparčiai auga, ir tą darant visapusiškai atsižvelgti į svarbius šių šalių nuogąstavimus dėl ekonomikos vystymosi skatinimo ir kovos su skurdu;

11.   džiaugiasi JTBKKK darbo grupės, skirtos emisijoms, kurias lemia miškų nykimas besivystančiose šalyse, mažinti, veikla, taip pat paskutiniu susitikimu, kuris įvyko Romoje 2006 m. rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 1 d., atkreipia dėmesį į plataus pobūdžio sutarimą dėl to, kad reikia atsilyginti už ekosistemų duodamą naudą, ir ragina nedelsiant įtraukti pastangas išvengti miškų nykimo, padedančias siekti Tūkstantmečio plėtros tikslų, į Kioto protokole numatytus antrojo laikotarpio įsipareigojimus;

12.   atkreipia dėmesį į tai, kad Afrika ir kiti besivystantys regionai turėtų turėti galimybę dalyvauti visame pasaulyje mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, taip pat į tai, kad tarptautinių derybų metu turėtų būti kalbama apie paskatas vengti miškų nykimo; be to, ragina valstybes nares dalyvauti su švarios plėtros mechanizmu susijusiuose tausiosios miškininkystės projektuose;

13.   mano, kad, siekiant veiksmingai spręsti klimato kaitos problemą, visuotinė klimato politika turėtų užtikrinti vienodas sąlygas verslo atstovams ir taip skatinti naujoves ir veiksmingą energijos naudojimą bei padėti užtikrinti, kad į aplinką nebūtų išskiriama anglies junginių; taigi siūlo nustatyti visuotinius veiklos standartus ir planinius rodiklius, susijusius su atskiromis veiklos sritimis, įskaitant vartojimo prekes ir transportą;

14.   pabrėžia, kad turi būti labiau suvokiamas klimato kaitos poveikis visuomenei; todėl ragina Komisiją apsvarstyti, kaip Europoje ir kitur geriausia rengti pasitarimus, kuriuose dalyvautų suinteresuotos šalys, pvz., piliečių , verslo ir ūkininkų atstovai, saugumo ekspertai ir ekonomikos specialistai, siekiant geriau ir išsamiau suvokti klimato kaitos pasekmes;

15.   reikalauja, kad atskiros valstybės narės ir visa ES laikytųsi dabartinių savo įsipareigojimų pagal Kioto protokolą ir susitarimo paskirstyti naštą, nes jei ES nesugebės to padaryti, ji neteks pirmaujamo vaidmens tarptautinėse derybose;

16.   mano, kad ES delegacija šiose derybose dėl klimato kaitos atlieka svarbų vaidmenį, taigi mano, kad nepriimtina, jog šiai delegacijai priklausantys Europos Parlamento nariai negalėjo dalyvauti ES koordinatorių posėdžiuose ankstesnės Konvencijos šalių konferencijos metu; tikisi, kad tokiuose posėdžiuose Nairobyje Europos Parlamento atstovai galės dalyvauti bent stebėtojų teisėmis ir turės teisę išsakyti nuomonę ar jos neturės;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui su prašymu perduoti ją visoms susitariančioms šalims, kurios nėra ES narės.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0433.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0019.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0296.


Vidaus vandens kelių transportas
PDF 311kWORD 71k
Europos Parlamento rezoliucija dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo: NAIADES – Europos integruota veiksmų programa, skirta vidaus vandens kelių transportui (2006/2085(INI))
P6_TA(2006)0461A6-0299/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo įgyvendinant NAIADES (COM(2006)0006),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 718/1999 dėl Bendrijos laivyno pajėgumo politikos skatinti vidaus vandenų transportą(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą "Europos transporto politika 2010 m.: laikas spręsti" (COM(2001)0370),

–   atsižvelgdamas į laivybos vidaus keliais aukščiausio lygio susitikimo, įvykusio Vienoje 2006 m. vasario 13-15 d., rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Lisabonos darbotvarkę dėl darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0299/2006),

A.   kadangi tikimasi, kad transporto srautai augs, o vidaus vandens keliai vis dar siūlo daug neišnaudotų pajėgumų ir gali prisidėti prie konkurencingų transporto sprendimų naudojant transportavimo būdų derinius;

B.   kadangi Europai reikia daugiau valios, kad visiškai išnaudotų laisvus laivybos vidaus vandens keliais pajėgumus bei laivybos vidaus vandens keliais rinkos potencialą tiek izoliuotai nuo kitų transporto rūšių, tiek ir visose Europos multimodalinėse transporto grandinėse, įskaitant viešųjų ir privačių šalių įtraukimą nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis, taip siekiant padidinti pervežimų vidaus vandenimis skaičių patiriant santykinai žemus infrastruktūros kaštus;

C.   kadangi glaudus bendradarbiavimas tarp Komisijos, upių komisijų, valstybių narių ir visų suinteresuotų privačių šalių yra ypač svarbus siekiant padidinti vandens kelių transporto konkurencingumą ir vystyti šios rūšies transportą;

NAIADES veiksmų programa

1.   pripažįsta, kad Europos transporto sistema vis dažniau susiduria su pajėgumų problemomis, dėl kurių susidaro spūstys ir vėluoja kroviniai, ir kad vidaus vandens kelių transportas (VVKT) gali sumažinti spūstis, padidinti krovinių transporto saugumą, padidinti energijos naudojimo efektyvumą ir apsaugoti aplinką;

2.   pritaria Komisijos iniciatyvai sukurti Europos integruotą veiksmų programą dėl vidaus vandens kelių transporto NAIADES (Europos laivybos ir vidaus vandens kelių veikla ir jos vystymas);

3.   kviečia valstybes nares, atsižvelgiant į Europos veiksmų programą, toliau plėtoti VVKT skatinančias nacionalines politikas ir skatinti taip pat elgtis vietos, regionų ir uostų valdžios institucijas bei pramonės atstovus;

Rinkos

4.   pabrėžia, kad dabartinės rinkos turi būti konsoliduojamos, ypač imantis veiksmų, kad infrastruktūra būtų patikimesnė ir labiau integruota visoje tiekimo grandinėje;

5.   pabrėžia, kad ryšiai su naujomis valstybėmis narėmis Rytų ir Vidurio Europoje bei Rumunija ir Bulgarija turi būti plėtojami ir atnaujinami atsižvelgiant į dabartines technologijas, t. y. turi būti svarstomos papildomos infrastruktūros priemonės ir imamasi priemonių, susijusių su intermodaliniu pobūdžiu bei tarpusavio veikimu;

6.   pabrėžia būtinybę plėsti pažangių multimodalinių paslaugų galimybes siekiant sukurti naujas rinkas, kuriose svarbiausią vaidmenį vaidintų bendradarbiavimas tarp VVKT paslaugų teikėjų ir vartotojų bei nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų;

7.   ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad sektorių sudaro daugiausiai mažos įmonės, padidinti veiklą pradedančioms įmonėms galimybes pasinaudoti finansavimu, ypač rizikos kapitalu, o planuojant ir vykdant atitinkamas priemones iki galo atsižvelgti į specifinę sektoriaus struktūrą;

8.   todėl visiškai pritaria Komisijos iniciatyvai sukurti su finansavimu susijusios informacijos šaltinius, pvz., sukurti finansavimo vadovą, kuriame būtų nurodytas Europos, nacionalinių ir regioninių pagalbos VVKT priemonių sąrašas ir kuris, jei tinkama, apimtų finansavimą iš Europos investicijų fondo;

9.   prašo Komisijos kiek galima greičiau išleisti VVKT taikytinas Valstybės pagalbos rekomendacijas, paramos schemas ir patvirtinti de minimis taisykles, kuriomis remiantis būtų tinkamai atsižvelgiama į vidaus vandens laivybos sektoriaus poreikius;

10.   džiaugiasi Komisijos planu peržiūrėti nacionaliniu ir Europos lygmeniu egzistuojančias kliūtis, stabdančias VVKT plėtrą; ragina visas į šį procesą įtrauktas viešąsias ir privačias šalis išnagrinėti potencialius sprendimus bei paieškoti geriausių praktinių pavyzdžių bei atsižvelgti į šios peržiūros rezultatus kuriant būsimų teisės aktų projektus arba imantis naujų priemonių;

11.   pabrėžia, kad reikia pašalinti administracines kliūtis ir supaprastinti procedūras, visų pirma optimaliai panaudojant elektronines komunikacijas ir įsteigiant vadinamuosius vieno langeliu principu veikiančius centrus; tiki, jog ypatingą dėmesį reikia atkreipti į jūros ir vidaus vandenų uostose taikomas procedūras, taip pat į aplinkos, atliekų ir maisto produktų saugos teisės aktus, kurie trukdo logistikos procesams;

Infrastruktūra

12.   pažymi, kad svarbiausia VVKT vystymosi sąlyga, kalbant apie jį kaip apie multimodalinio krovinių transporto grandinės dalį bei apie jo techninius ir ekonominius aspektus, yra vandens kelių tinklo patikimumas ir daugiafunkcinių (vidaus vandenų) uostų buvimas, ir pabrėžia atitinkamą valstybių narių atsakomybę labiau siekti atitinkamos ir patikimos infrastruktūros užtikrinimo kartu atsižvelgiant į pavojų aplinkai ir aplinkosaugos aspektus;

13.   pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vandens kelių vystymui naujosiose valstybėse narėse ir stojančiose šalyse, nes šiose šalyse vandens keliams reikia skirti daugiau dėmesio nei kitose valstybėse narėse;

14.   nurodo upių informacijos paslaugų (UIP) svarbą prisidedant prie efektyvesnio ir saugesnio vidaus vandens kelių tinklo naudojimo ir šio tinklo sąsajas su kitomis transporto rūšimis; ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti UIP į TEN-T daugiametę orientacinę programą ir iki galo išnaudoti UIP galimybes siekiant tvarios logistikos;

15.   pabrėžia vandens kelių sistemos integracijos į jūrų laivybą svarbą, sukuriant prieigą prie jūros, gerinant vidaus vandens kelių ir jūrų sistemų tarpusavio veikimą ir investuojant į naujus kombinuotus tiek vidaus vandenyse, tiek jūroje plaukti galinčius laivus, įskaitant naujoviškos konstrukcijos laivus;

16.   ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis trečiosiomis šalimis parengti Europos vystymosi planą, kuris apimtų naujausią Europos vidaus vandenų infrastruktūros inventorių, ir pateikti daugiau informacijos apie vidaus vandens kelius, kurių infrastruktūrai reikia remonto arba kitų patobulinimų; taip pat ragina Komisiją atliekant minėtą užduotį pasinaudoti esamais valstybių narių atliktų mokslinių tyrimų ir ekspertų ataskaitų duomenimis;

17.   ragina Komisiją kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2006 m. pabaigos, paskirti Europos TEN-T koordinatorių dėl VVKT, kuris palaikytų VVKT TEN-T prioritetinių projektų, parengtų remiantis dabartinių koordinatorių patirtimi, įgyvendinimą;

18.   ragina valstybe nares ir Komisiją suteikti visiems bendrų interesų vidaus vandens kelių projektams bent 20 proc. didesnį lengvatinį tarifą, o daugiametėje TEN-T programoje suteikti didesnį prioritetą bendro intereso vidaus vandens kelių projektams;

19.   ragina valstybes nares apsvarstyti VVKT potencialą žemės naudojimo planavime ir ekonominėje politikoje federaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad būtų aktyviai skatinamas komercinių ir logistinių erdvių vystymas prie kranto, atsižvelgiant į tvarų transportą ir darbo vietų kūrimą pramonėje bei prekių skirstymo sistemoje, ir skirti specialų dėmesį mažiems neišnaudoto potencialo vandens keliams taip pagerinant krovinių judėjimą;

Laivynas

20.   primena apie poreikį 2007 m. nustatyti griežtesnes SOx, PM, NOx ir CO2 Bendrijos išmetimo normas, ypač propaguojant mažai sieros turinčius degalus; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti iniciatyvas, kurios paspartintų efektyviai kurą naudojančių ir aplinkai nekenksmingų variklių įdiegimą ir naudojimą VVKT, siekiant pagerinti energijos naudojimo efektyvumą jame;

21.   pripažindamas, kad išmetami teršalai labai priklauso nuo rinkai pateikiamo kuro kokybės, kviečia Komisiją kaip galima greičiau pateikti pasiūlymą, kuris nustatytų griežtesnius vidaus laivyno degalų standartus;

22.   ragina Komisiją 2007 m. pateikti pasiūlymą dėl Europos vandens kelių transporto inovacijų fondo, skirto finansuoti naujas į paklausą nukreiptas investicijas ir inovacines Europinės svarbos koncepcijas logistikos, technologijos ir aplinkos srityje, kurioms būtinas tarptautinis bendradarbiavimas ir funkcinis suderinamumas; mano, kad šio fondo, kuris būtų pagrindinė NAIADES veiksmų programos priemonė, vieną trečdalį turėtų finansuoti pats sektorius (dabartinis vidaus vandens kelių [rezervinis] fondas, kuris buvo sukurtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 718/1999), kitą trečdalį – ES, o likusį trečdalį – valstybės narės; be to, ragina Komisiją, artimai bendradarbiaujant su sektoriumi, parengti sąlygas, pagal kurias šis fondas turėtų būti sukurtas; pabrėžia, kad viena iš pasirenkamų galimybių turėtų būti parama informacijos biurams;

23.   pabrėžia būtinybę skatinti švarių ir efektyvių laivų statybą pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į laivų konstrukcijos pokyčius, leidžiančius naudoti laivus įvairiuose vandenyse, įskaitant ribojamą gramzdą, kuri leistų VVKT naudoti sekliuose arba kintančio vandens lygio vandenyse nekenkiant natūraliai aplinkai; mano, kad dėl to turi būti skiriamas ypatingas dėmesys informacijos ir komunikacijos technologijoms bei laivų konstrukcijai, ekologiniam efektyvumui ir įrangai;

Darbo vietos, įgūdžiai ir įvaizdis

24.   pripažįsta, kad verslininkų ir darbuotojų trūkumas tampa VVKT sektoriaus problema, kuri atsirado dėl dabartinio personalo senėjimo ir patrauklumo naujiems darbuotojams trūkumo;

25.   ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti pastangas derinant įgulų komplektavimo reikalavimus ir laivų kapitonų sertifikatus bei skatinti abipusio kvalifikacijų pripažinimo procedūrų supaprastinimą, pvz., pagal Europos kvalifikacijų sistemą;

26.   ragina Komisiją, upių komisijas ir valstybes nares, bendradarbiaujant su sektoriumi, sukurti sektoriui tinkamas modernias ir į rinką orientuotas mokymo programas, kai įmanoma, naudojant bendruosius mokymo standartus ir bendradarbiaujant su jūrinėmis mokymo programomis, pvz., "Pirmavimas" (angl. Leadership), kad taip būtų pritraukta naujų darbuotojų darbui tarptautinėje aplinkoje ir pasiūlyta patrauklių karjeros galimybių;

27.   pabrėžia būtinybę gerinti dabartinius socialinius teisės aktus, kad būtų užtikrintos geros darbo sąlygos;

28.   pažymi, kad vis dar trūksta pasitikėjimo VVKT gebėjimu pervežti prekes, ypač turint omenyje VVKT lankstumo ir tvarumo potencialą;

29.   pripažįsta, kad siekiant iki galo sėkmingai išnaudoti VVKT, jo ekonominė vertė bei galimybės turi būti aiškinamos ir reklamuojamos; todėl ragina paremti esančius VVKT rėmimo biurus ir įkurti naujus biurus valstybėse narėse, kurios turi VVKT galimybių, kad tokie biurai patarinėtų transporto vartotojams ir skatintų juos naudotis vidaus vandenų laivyba bei padėtų valdžios institucijoms įvardinti problemas ir nustatyti politiką;

30.   siūlo, kad šis Europos VVKT skatinimo tinklas būtų įtrauktas į Europos intermodalinio transporto skatinimo tinklą, panaudojant sukurtas struktūras ir patirtį, įgytą skatinant kitas transporto rūšis, ypač patirtį, įgytą Europos lygiu skatinant trumpų atstumų laivybą jūrose;

31.   ragina valstybes nares ir suinteresuotas šalis, nesant Bendrijos finansavimo, įsipareigoti užtikrinti finansinę šio tinklo darną;

32.   pažymi Europos rinkos stebėjimo sistemos, kurioje dalyvautų visi veikėjai ir būtų teikiama lyginamoji rinkos informacija, svarbą, ypač siekiant sukurti galimybes laiku priimti atsakingus investavimo sprendimus, kurie leistų nustatyti stipriąsias ir silpnąsias puses ir atrasti galimas naujas rinkas;

Institucinė sistema

33.   nurodo, kad ateityje VVKT augimas ir klestėjimas turi tapti svarbiausiu klausimu būsimose institucinės sistemos diskusijose; pabrėžia, kad dėl to svarbu atsižvelgti į visų atitinkamų šalių turimą kompetenciją, pasinaudoti tarptautinių organizacijų patirtimi ir išvengti papildomos biurokratijos;

34.   ragina suintensyvinti ir gerinti bendradarbiavimą tarp upių komisijų ir Bendrijos ir jį išdėstyti Supratimo memorandume, kuris apimtų bent jau:

   "NAIADES" veiksmų programos įgyvendinimą;
   geresnį keitimąsi VVKT srityje įgytomis žiniomis ir žmonių ištekliais tarp Bendrijos, valstybių narių ir upių komisijų.

o
o   o

35.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 90, 1999 4 2, p. 1.


Viešojo ir privataus sektorių partnerystė ir Bendrijos viešuosius pirkimus ir lengvatas reglamentuojantys teisės aktai
PDF 382kWORD 88k
Europos Parlamento rezoliucija dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės ir Bendrijos viešuosius pirkimus ir lengvatas reglamentuojančių teisės aktų (2006/2043(INI))
P6_TA(2006)0462A6-0363/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą apie viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir Bendrijos teisės aktus, susijusius su viešaisiais pirkimais ir koncesijomis (COM(2004)0327),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 5 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl subsidiarumo principo ir į 43−49 straipsnių nuostatas dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, bei į susijusius skaidrumo, lygių galimybių, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principus,

–   atsižvelgdamas į šiuo metu galiojančias direktyvas dėl viešųjų pirkimų,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos 1985 m. spalio 15 d. Europos vietos savivaldos chartiją,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai I-5 straipsnio nuostatas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0363/2006),

A.   kadangi per pastarąjį dešimtmetį daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių buvo pradėta daug viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPP) projektų,

B.   kadangi iki šiol nėra Europos mastu taikomo bendro apibrėžimo ir galiojančioje Bendrijos teisėje nėra specialių teisinių nuostatų, pagal kurias būtų numatytos įvairios VPP formos,

C.   kadangi VPP gali būti apibūdinama kaip ilgalaikis, pagal sutartį reglamentuotas valdžios institucijų ir privataus sektoriaus įmonių bendradarbiavimas įgyvendinant viešąsias užduotis, kurį vykdant būtini bendrai valdomi ištekliai, o esama projekto rizika pasidalijama pagal projekto partnerių turimą rizikos valdymo kompetenciją,

D.   kadangi VPP dažnai vykdoma sudarant teisiniu, finansiniu ir komerciniu aspektais sudėtingus verslo darinius, kai privačios įmonės ir valdžios institucijos bendradarbiauja siekdamos įgyvendinti ir valdyti infrastruktūros projektus arba teikti bendro intereso paslaugas,

E.   kadangi įgyvendinti VPP projektus dažniausiai siekia vietos valdžios ir savivaldos institucijos, tačiau tokie projektai reikalingi taip pat ir Europos lygmeniu, ypač kuriant transeuropinius transporto tinklus,

F.   kadangi VPP nereiškia, kad viešosios užduotys palaipsniui perduodamos vykdyti privačiam sektoriui,

G.   kadangi VPP sutarčių paskirtis – leisti valdžios institucijoms pasinaudoti privačių įmonių projektavimo, kūrimo ir valdymo įgūdžiais, o jei reikia, – ir jų finansavimo įgūdžiais,

H.   kadangi valdžios institucijų ir pramonės bendradarbiavimas gali padėti užtikrinti naudingą tarpusavio sąveiką, visuomeninę naudą ir veiksmingesnį viešųjų lėšų valdymą, gali būti pasitelktas kaip privatizavimo alternatyva esant ribotiems biudžeto ištekliams bei gali padėti valdžios administracijoms atsinaujinti panaudojant praktinę privataus sektoriaus patirtį,

I.   kadangi VPP iš esmės patenka į Sutarties nuostatų dėl vidaus rinkos taikymo sritį, ypač atsižvelgiant į nuostatas dėl skaidrumo, lygių galimybių, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principų, taip pat į antrinės Bendrijos teisės nuostatų dėl viešųjų pirkimų sritį,

J.   kadangi būtina suteikti garantijas privatiems investuotojams, kad sutarties sąlygos jos galiojimo metu nesikeis,

K.   kadangi nustatant bet kokį VPP teisinį režimą būtina atsižvelgti į vietos ir regiono savivaldos teises, numatytas valstybių narių teisėje,

L.   kadangi VPP yra galima viešųjų užduočių įgyvendinimo forma ir kadangi valstybės institucijos ir ateityje turės nuspręsti, ar jos šias paslaugas teiks pačios, ar įpareigos tai atlikti savo įmones, ar patikės šią veiklą privačiai trečiajai šaliai,

M.   kadangi piliečiai turėtų būti geriau informuojami apie VPP naudą,

Bendro pobūdžio pastabos

1.   džiaugiasi, kad Komisija parengė pirmiau minėtą Žaliąją knygą apie viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir Bendrijos teisės aktus, susijusius su viešaisiais pirkimais ir koncesijomis, viešųjų konsultacijų dėl šios Žaliosios knygos ataskaitą ir komunikatą dėl galimų tolesnių priemonių VPP srityje (COM(2005)0569);

2.   mano, kad dar pernelyg anksti vertinti direktyvų dėl viešųjų pirkimų poveikį, todėl nepritaria šių direktyvų peržiūrėjimui; nepritaria ketinimui nustatyti specialų VPP teisinį režimą, tačiau mano, kad būtina teisėkūros iniciatyva dėl paslaugų koncesijų, pagal kurią būtų atsižvelgiama į vidaus rinkos ir ribinės vertės principus ir numatytos paprastos konkursų taisyklės, taip pat reikia aiškiau reglamentuoti oficialiai patvirtintą viešojo ir privataus sektorių partnerystę (OPVPP);

3.   reikalauja, kad, reglamentuodama būsimų VPP veiklą ir vertindama su koncesija susijusių teisinių nuostatų poveikį, Komisija labai atidžiai atsižvelgtų į regionų savivaldos interesus ir, rengdama būsimas taisykles, pakviestų dalyvauti regionų ir vietos interesams atstovaujančius asmenis;

4.   pritaria, kad siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo sąžiningai sudarytoms galiojančioms sutartims turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis;

5.   nepritaria bet kokiam teisės nuostatų dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų nepaisymui;

6.   mano, kad teisės nuostatos dėl viešųjų pirkimų iš esmės turi būti taikomos visais atvejais, kai pasirenkamas partneris iš privataus sektoriaus;

7.   mano, kad pirkdama bendro intereso paslaugas iš išorės įmonių perkančioji organizacija sutartį turi sudaryti pagal viešųjų pirkimų taisykles;

8.   mano, kad užduočių, kurios buvo sėkmingai įvykdytos dalyvaujant privatiems partneriams, grąžinimas į vietos savivaldos organų atsakomybės sritį negali būti tinkama alternatyva konkurencijos principais grindžiamiems VPP projektams;

9.   mano, kad savivaldos institucijoms ir jų pavaldžiosioms bendrovėms turėtų būti leidžiama nesilaikyti konkurencijos principų tik tuo atveju, kai jos vykdo išimtinai vietinės reikšmės užduotis, visiškai nesusijusias su vidaus rinka;

10.   pabrėžia, kad valdant viešuosius išteklius itin svarbu laikytis skaidrumo principo, įskaitant išrinktų įgaliotųjų atstovų teisę tikrinti sutartis ir dokumentus;

11.   rekomenduoja valstybėms narėms sukurti skaidrų mechanizmą, kuris padėtų užtikrinti, kad visu sutarties galiojimo laikotarpiu būtų ginami privačių investuotojų teisiniai ir finansiniai interesai;

12.   mano, kad skaidrių taisyklių taikymas sudarant viešąsias sutartis yra naudingas visiems piliečiams, kadangi taip stiprinama veiksminga konkurencija ir apsauga nuo korupcijos;

13.   pabrėžia, kad sąvoka "interesų konfliktas" turėtų būti tiksliai apibrėžiama Europos lygmeniu, kad būtų galima sąžiningai ir teisingai pasidalyti riziką;

14.   rekomenduoja, kad įgyvendinant VPP būtų nustatytas privalomas įpareigojimas atsiskaityti prieš piliečius, kad taip būtų užtikrintas saugumas, veiksmingumas ir kokybės standartų laikymasis;

15.   rekomenduoja valstybėms narėms pasirūpinti, kad būtų aktyviau rengiami darbuotojai, turintys priimti sprendimus, susijusius su VPP partnerio iš privataus sektoriaus atranka, ir taip palengvinti viešojo sektoriaus darbą;

16.   tikisi, jog valstybės narės imsis priemonių, kad padarinių vietos valdžios institucijų darbuotojams klausimas būtų sprendžiamas laiku ir dėmesingai, kad būtų skatinama sąžiningai susitarti ir laikytis šių susitarimų dėl darbuotojų (tiek viešojo, tiek privataus sektorių) perkėlimo ir jų darbo sutarčių sąlygų perdavimo, laikantis 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo(1);

17.   tikisi, jog valstybių narių valdžios institucijų atstovai laikysis Tarybos direktyvos 2001/23/EB nuostatų;

18.   nepritaria, kad būtų įkurta Europos viešojo ir privataus sektorių partnerystės agentūra, tačiau pritaria, kad būtų kitaip keičiamasi pažangiąja ir neigiama patirtimi, pvz., kuriant nacionalinių ir regioninių institucijų, atsakingų už VPP valdymą, tinklą;

19.   ragina Komisiją ir Europos investicijų banką sutelkti savo patirtį ir skleisti ją, ypač valstybėse narėse, kurių valdžios institucijos dar nėra vykdžiusios VPP projektų;

20.   pabrėžia, kad kaupiama VPP projektų patirtis padeda išvengti tų pačių klaidų ir nepavykusių metodų naudojimo;

21.   nepritaria tam, kad būtų parengtos viešųjų pirkimų, kurių suma neviršija ribinės vertės, sutarčių sudarymo taisyklės ES lygmeniu, pabrėžia valstybių narių atsakomybę už veiksmingą Sutartyje numatytų skaidrumo, nediskriminacijos ir laisvės teikti paslaugas, susijusias su viešųjų pirkimų sutartimis, kurių suma neviršija ribinės vertės, principų įgyvendinimą ir patvirtina savo poziciją, kad parengti viešųjų pirkimų taisykles ES lygmeniu yra Tarybos ir Parlamento išimtinė teisė;

22.   prašo, kad Komisija, vykdydama valstybės pagalbos kontrolę Bendrijos lygmeniu, užtikrintų, kad skiriant subsidijas nebūtų diskriminuojami privataus, viešojo ar mišrūs abiejų sektorių veikėjai;

VPP kaip viešosios sutartys

23.   pritaria Komisijos nuomonei, kad pasirenkant ir skiriant partnerį iš privataus sektoriaus sudarant viešąsias sutartis dėl statybos darbų atlikimo arba paslaugų teikimo, jei atranka vykdoma ir sutartis sudaroma tuo pačiu metu, iš esmės turi būti vadovaujamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis;

24.   mano, kad viešoji įstaiga turi turėti galimybę pasirinkti atvirą arba ribotą procedūrą;

25.   mano, kad siekiant užtikrinti skaidrumą derybų procedūra turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais, numatytais atitinkamose viešųjų pirkimų direktyvų nuostatose;

26.   pritaria, kad siekiant lankstumo viešosios sutartys turėtų būti sudaromos vykdant konkurencinio dialogo procedūrą, jei sutartis yra "teisiškai ir finansiškai sudėtinga", ir ragina Komisiją patikslinti numatytą "teisinio ir finansinio sutarties sudėtingumo" sąlygą, kad būtų užtikrinta kiek įmanoma didesnė veiksmų laisvė derybose; mano, kad apie teisinį ir finansinį sudėtingumą galima spręsti pagal esamus VPP būdingus ypatumus, pvz., eksploatavimo ciklo koncepciją bei ilgalaikį rizikos perdavimą privataus sektoriaus veikėjams; mano, jog vykdant konkurencinio dialogo procedūrą turi būti užtikrinama, kad nė vienas iš šios procedūros dalyvių negalėtų viešai paskelbti slaptos informacijos;

VPP kaip koncesijos

27.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, atlikusi išsamų poveikio vertinimą koncesijų sudarymo klausimais, ketina imtis teisėkūros iniciatyvos; mano, kad Komisijos pasiūlytas teisės aktas turėtų leisti valdžioms institucijoms pasirinkti geriausią partnerį naudojant lanksčias, skaidrias ir nediskriminuojančias procedūras ir remiantis iš anksto nustatytais kriterijais;

28.   tikisi, kad galimame teisės akte bus pateiktas aiškus koncesijų apibrėžimas atribojant jas nuo viešųjų sutarčių ir numatyti objektyvūs bei patikrinami atrankos kriterijai;

29.   mano, kad koncesijos turėtų būti sudaromos ribotam laikotarpiui, siekiant užtikrinti, kad atsipirktų privačios investicijos ir iš konkurentų pernelyg ilgai nebūtų atimama galimybė konkuruoti; mano, kad partnerystės trukmė turi būti nustatyta tokia, kad laisva konkurencija iš esmės būtų apribota tik tiek, kiek būtina siekiant užtikrinti investicijų ir įnešto kapitalo atsiperkamumą bei naujų investicijų finansavimą;

30.   mano, jog skaidrumo principas reikalauja konkurso dokumentuose paskelbti kriterijus, kurių pagrindu nustatoma sutarties trukmė, kad rengdami pasiūlymą paraiškų teikėjai galėtų į juos atsižvelgti;

31.   mano, kad visapusiškas požiūris į viešuosius pirkimus (eksploatavimo ciklo koncepcija) ir paraiškų teikėjų konkurencija diegiant naujoves gali padidinti veiksmingumą, kai projektai įgyvendinami bendrai, optimaliai pasidalijama rizika, yra pateiktos funkcinės specifikacijos ir numatyta optimaliai skatinantį poveikį turinti mokėjimo schema;

32.   ragina Komisiją padaryti išvadas atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant konkurencinio dialogo procedūrą, ir pateikti rekomendacijas dėl tinkamos viešųjų pirkimų procedūros koncesijų srityje, kadangi, atsižvelgiant į koncesijos sudėtingumą ir nepažeidžiant skaidrumo, lygių galimybių, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principų, konkurencinio dialogo procedūra privalo būti lanksti;

33.   remia Komisijos pastangas išsiaiškinti, ar visoms sutarčių pagrindu vykdomoms VPP turėtų būti taikomos bendros viešųjų pirkimų taisyklės, neatsižvelgiant į tai, ar šios VPP priskiriamos viešosioms sutartims, ar koncesijoms;

OPVPP ir vidaus santykiai

34.   remia Komisijos ketinimą imtis veiksmų siekiant panaikinti akivaizdų dabartinį teisinį netikrumą OPVPP klausimu;

35.   supranta, kad šios srities veikėjai nori aiškumo, kaip taikoma viešųjų pirkimų teisė steigiant mišrią viešojo ir privataus sektoriaus įmonę, su kuria sudaroma viešoji sutartis arba kuriai suteikiama koncesija, ir ragina Komisiją kuo greičiau paskelbti atitinkamą paaiškinimą;

36.   nepritaria vidaus santykių, kuriems netaikomos viešųjų pirkimų procedūros, taikymo srities plėtimui, nes taip tam tikruose sektoriuose atsiranda galimybė netaikyti vidaus rinkos ir konkurencijos principų;

37.   mano, jog, atsižvelgiant į skaidrumo principą ir diskriminacijos draudimą, naujo OPVPP kūrimui ir OPVPP susijusios dalies perdavimui privačiam partneriui, jei kūrimo ar perdavimo veiksmai laiko prasme iš esmės susiję su viešos sutarties sudarymu, turi būti taikomi viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai;

38.   supranta, kad vis gausėjanti teismų praktika lėmė bendrą teisinį netikrumą taikant vidaus kriterijus, todėl ragina Komisiją, remiantis esama Teisingumo Teismo praktika, parengti kriterijus, kurie suteiktų valdžios institucijoms tvirtą pagrindą priimti sprendimus, taip pat ragina apsvarstyti galimybę įtraukti šiuos kriterijus į Bendrijos teisės aktus;

39.   mano, kad ribinė minimalaus perkančiosios valdžios institucijos įnašo į įmonės kapitalą, bendrai valdomą su privataus sektoriaus partneriu, vertė, kad ir kokia ji būtų nustatyta, leidžia užtikrinti ilgalaikį turto dalies saugumą, ir kiekviena diskutuojama riba yra susijusi su tam tikromis problemomis;

40.   mano, kad jei pirmasis kvietimas dalyvauti konkurse siekiant įsteigti bendrą viešojo ir privataus sektorių įmonę buvo tikslus ir išsamus, tolesnių konkursų skelbti nebūtina;

41.   ragina, kad "analogiškos kontrolės", kurią perkančioji valdžios institucija taiko paslaugų teikėjui, sąvoka būtų patikslinta, ypač tais atvejais, kai viešosios - privačios įmonės perkančiosios valdžios institucijos vardu ir atlikinėdama jai pavestas užduotis teikia paslaugas, daugiausiai finansuojamas ar garantuojamas perkančiosios valdžios institucijos;

Valdžios institucijų bendradarbiavimas

42.   pritaria bendram principui, kad, atsižvelgiant į savivaldos institucijų kompetenciją ir veiksmingo valdymo principą, vietos savivaldos institucijos turėtų bendradarbiauti siekdamos užtikrinti naudingą tarpusavio sąveiką, jei tai neskatina piktnaudžiavimo, lemiančio rinkos uždarumą;

43.   mano, kad Komisija turi panaikinti teisinį netikrumą valdžios institucijų bendradarbiavimo srityje, atsiradusį dėl Teisingumo Teismo sprendimų;

44.   pritaria Teisingumo Teismo nuomonei bylos Nr. C-84/03 Komisija prieš Ispaniją(2) sprendime, kad nacionalinės teisinės formos taikymas visuotinai nepanaikino viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų taikymo bendradarbiavimo tarp valdžios institucijų susitarimams; mano, kad būtina atriboti išimtinai administracines ir (arba) organizacines priemones nuo viešųjų pirkimų sutarčių, kurias sudaro valdymo institucijos;

45.   mano, kad valdžios institucijų bendradarbiavimui neturėtų būti taikomi viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, kai:

   tarpusavyje bendradarbiauja vietos valdžios institucijos;
   šioms vietos valdžios institucijoms perduodamos vykdyti užduotys laikytinos administracinio pobūdžio restruktūrizavimo klausimu arba susijusių vietos valdžios institucijų kontrolės galimybės yra panašios į tas, kurias jos turi savo departamentų atžvilgiu, ir
   atliekama veikla iš esmės skirta susijusioms vietos valdžios institucijoms;

46.   nepritaria, kad viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai būtų taikomi tais atvejais, kai valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su kitomis valdžios institucijomis, ketina savo teritorijoje vykdyti tam tikras užduotis kaip administracinio reorganizavimo priemones ir rinkoje nesiūlo šių paslaugų teikti kitoms trečiosioms šalims;

47.   mano, kad vienos valdžios institucijos kompetencijos atlikti tam tikras viešojo sektoriaus užduotis perdavimas kitai valdžios institucijai nepatenka į viešuosius pirkimus reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo sritį;

48.   mano, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus būtina taikyti tais atvejais, kai valdžios institucijos taip pat, kaip ir privačių paslaugų teikėjai, rinkoje siūlo bendradarbiavimo tarp tokių valdžios institucijų paslaugas arba susitaria, kad viešąsias užduotis už tokio bendradarbiavimo ribų vykdys privačios įmonės arba kitos valdžios institucijos;

o
o   o

49.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

(1) OL L 82, 2001 3 22, p. 16.
(2) 2005 m. rink. [ECR] I-139.


Darbuotojų komandiravimas
PDF 361kWORD 95k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo taikymo (2006/2038(INI))
P6_TA(2006)0463A6-0308/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(1) (Darbuotojų komandiravimo direktyva),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Direktyvos 96/71/EB įgyvendinimo valstybėse narėse (COM(2003)0458),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje gairių (COM(2006)0159) (Gairės),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų pteiktą Direktyvos 96/71/EB įgyvendinimo valstybėse narėse ataskaitą (SEC(2006)0439/2) (Paslaugų atsakaita),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 96/71/EB įgyvendinimo valstybėse narėse(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 27 ir 34 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 143 dėl migruojančių darbuotojų (papildomų nuostatų),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus 1994 m. rugpjūčio 9 d. byloje C-43/93, Vander Elst(4), 1999 m. lapkričio 23 d. susijusiose bylose C-369/96 ir C-376/96, Arblade(5), 2001 m. spalio 25 d. susijusiose bylose, C-49/98, C-50/98, C-52/98, C-54/98, C-68/98 ir C-71/98, Finalarte(6) 2002 m. vasario 7 d. byloje C-279/00, Commission v Italy(7), 2004 m. spalio 12 d. byloje C-60/03, Wolff & Müller GmbH(8), 2004 m. spalio 21 d. byloje C-445/03, Commission v Luxembourg(9) ir 2006 m. sausio 19 d. byloje C-244/04, Commission v Germany(10),

–   atsižvelgdamas į 1991 m. spalio 14 d. Direktyvą Nr. 91/533/EEB dėl darbdavių įsipareigojimo pranešti darbuotojams apie jų sutartims ar darbo santykiams taikomas sąlygas(11),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A6-0308/2006),

A.   kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyva turi du svarbius tikslus, kuriais siekiama užtikrinti laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą ir taip pat garantuoti, kad komandiruotiems darbuotojams būtų taikomos minimalaus darbo užmokesčio sąlygos, darbo ir sveikatos apsaugos sąlygos, taikomos priimančiojoje valstybėje, vadovaujantis Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsniu; kadangi tai yra svarbi priemonė, užtikrinanti nešališką požiūrį,

B.   kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnyje išdėstyti standartai ir sąlygos turi būti laikomos tik minimaliais standartais; kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnio 7 dalyje išdėstyta, kad pagal sąlygas, nurodytas 3 straipsnio 1−6 dalyse, neprieštaraujama tam, kad darbuotojams būtų taikomos palankesnės sąlygos ir terminai,

C.   kadangi pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvos 2 straipsnio 2 dalį priimančioji šalis privalo nustatyti, ar darbuotojas dirba samdomą darbą; kadangi minėtoje Komisijos ataskaitoje patvirtinama, kad lemiamą reikšmę čia turi de facto padėtis priimančiosios šalies darbo rinkoje,

D.   prisimindamas, kad 2006 m. vasario 16 d. pozicijoje Parlamentas išbraukė paslaugų bendrojoje rinkoje direktyvos 24 ir 25 straipsnius(12),

E.   kadangi Wolff & Müller byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad priimančiosios valstybės priemonės, taikomos siekiant užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, kurios užtikrina, kad komandiruotiesiems samdomiesiems darbuotojams būtų sudaromos Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnyje nustatytos minimalios sąlygos, yra teisėtos, ir kad tokios kryptingos apsaugos priemonės sudaro pagrįstą laisvės teikti paslaugas ribojimą,

F.   kadangi Wolff & Müller byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad tarp laisvės teikti paslaugas ir sąžiningos konkurencijos nebūtinai esama prieštaros su darbuotojų apsaugos užtikrinimu,

G.   kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyvos vienodų sąlygų taikymo principas veikia dviem kryptimis: viena vertus užtikrinama vienodų sąlygų taikymas įmonėms pagal laisvės teikti paslaugas principą, ir, kita vertus - komandiruotoiems darbuotojams taikomos vietinės minimalios darbo sąlygos pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnį,

H.   kadangi minėtoje Komisijos Gairėse raginama imtis priemonių apsaugoti minimalius apsaugos standartus ir teises nuo jų vengimo komandiruotų darbuotojų nenaudai,

I.   kadangi Komisija gavo tik kelis skundus dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimo ir tpradėjo tik kelias procedūras dėl pažeidimų ir tai rodo, kad žmonės nežino savo teisių, kurios suteikiamos pagal šią direktyvą ir todėl ši direktyva nepasiekia numatytų tikslų,

J.   kadangi kolektyvinių sutarčių šalims tenka svarbus vaidmuo sėkmingai įgyvendinant Darbuotojų komandiravimo direktyvą, ir kadangi socialinių partnerių bei tarptautinio bednradarbiavimo vaidmens didinimas būtų reikšmingas žingsnis į priekį siekiant norimos lygybės; kadangi daugelyje šalių darbuotojų dauguma nėra profesinių sąjungų nariai ir dažnai būtent ši nepriklausomų darbuotojų grupė gauna mažiausiai informacijos apie savo teises ir pareigas,

K.   kadangi būtų tinkama, kad tose valstybėse narėse, kur direktyva įgyvendinama per kolektyvinius susitarimus, socialiniai partneriai galėtų tiesiogiai gauti informaciją apie komandiruojančias bendroves, kad galėtų vykdyti priežiūrą, kur kitose valstybėse narėse tai pavedama atlikti institucijoms, kurios turi prieigą prie informacijos bendroves,

L.   kadangi esant dvišaliams ar trišaliams susitarimams tarp valstybių narių ir (arba) kolektyvinės sutarties šalių, kuriais abipusiai pripažįstami nacionaliniai darbo saugos standartai ir darbo sąlygos, yra sėkmingai užkertamas kelias vengti šalyje galiojančių standartų, ir kadangi ši situacija taip pat pagerėjo dėl ryšių palaikymo tarnybų bendradarbiavimo bei profesinių sąjungų keitimosi informacija,

M.   kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyva komandiruotiems darbuotojams ir suinteresuotiems verslo subjektams turėtų suteikti teisinį aiškumą ir kadangi Komisija turi aktyviau skatinti veiksmingesnį ir našesnį valstybių narių, jų ryšių palaikymo tarnybų ir darbo priežiūros institucijų bendradarbiavimą, ypač kovojant su nesąžininga konkurencija ir socialiniu dempingu,

N.   kadangi ES 15 valstybės narės Stojimo sutarties nuostata įsipareigojo netraktuoti dešimties naujų valstybių narių piliečių mažiau palankiai pagal judėjimo laisvės principą nei trečiųjų šalių piliečių; kadangi tai įmanoma tik jeigu trečiųjų šalių piliečių gyvenamoji vieta šinoma atitinkamoms institucijoms,; kadangi priimančiosio valstybės narės negali taikyti papildomų sąlygų iš trečiųjų šalių komandiruotiems darbuotojams, jei juos teisėtai įdarbino valstybėje narėje įsisteigęs paslaugų teikėjas,

1.   atkreipia dėmesį, kad Komisija savo Gairėse pripažįsta Darbuotojų komandiravimo direktyvos socialinį tiksląir priimančiosios valstybės pareigą įgyvendinti šį tikslą užtikrinant visų laikinai į užsienį komandiruotų darbuotojų apsaugą ir teises; atkreipia dėmesį, kad Komisija ragina valstybes nares vykdyti šią pareigą užtikrinant bendrovių teises pagal EB sutarties 49 straipsnį teikti tarvalstybines paslaugas;

2.   pažymi, kad sunkumai, susiję su Darbuotojų komandiravimo direktyvos taikymu kilo iš dalies dėl to, kad ne visos valstybės narės ją perkėlė į savo teisę, ir ragina Europos Komisiją informuoti Parlamentą apie susijusių pažeidimų teisinį nagrinėjimą; taip pat atkreipia dėmesį į Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimo sunkumus, kurių kyla dėl skirtingo kai kurių esminių sąvokų aiškinimo (darbuotojo, minimalaus darbo užmokesčio ir subrangos), darbuotojų ir mažų įmonių sunkesnių galimybių gauti informaciją ir sunkumų stebint kaip laikomasi šios direktyvos;

3.   konstatuoja kad Komisijos Gairėse siekiama geriau įgyvendinti Darbuotojų komandiravimo direktyvą, norint sumažinti valstybėse narėse esamas kliūtis, kurios labai trukdo veiksmingai komandiruoti darbuotojus; vis dėlto pažymi, kad Komisija savo teisiniame išaiškinime kai kuriais atvejais peržengia Teisingumo Teismo nustatytą praktiką; pažymi, kad gairių išvadose Komisija pripažįsta, jog būtina tiksliau apibrėžti priežiūros priemones ir pagerinti prieigą prie informacijos; be to, tikisi, kad bus patvirtintos reikiamos privalomos priemonės direktyvai įgyvendinti;

4.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl sąlygų, būtinų laivų įguloms, kurios teikia nuolatines keleivių ir krovinių gabenimo tarp valstybių narių paslaugas;

5.   pažymi, kad vienas iš didžiausių praktinių sėkmingo šios direktyvos įgyvendinimo sunkumų yra dvigubas paskyrimas, ir mano, kad siekiant pašalinti šį trūkumą reikalingas geresnis koordinavimas tarp valstybių narių ir griežtesnės pranešimo procedūros;

6.   pažymi, kad Komisijos Gairėse pabrėžiama, jog kai kuriose valstybėse narėse nesilaikoma Darbuotojų komandiravimo direktyvos nuostatų, ir ragina Komisiją tokiais atvejais imtis reikiamų priemonių;

Darbo santykiai ir "darbuotojo" sąvokos apibrėžimas

7.   pritaria analizei Komisijos Gairėse, kad Darbuotojų komandiravimo direktyva nėra tinkamas tekstas, kuriame būtų sprendžiami savarankiškai dirbantiems darbuotojams rūpimi klausimai; iš esama praktika grindžiamų ataskaitų daro išvadą, kad fiktyvus savarankiškas darbas yra įprastai naudojama strategija siekiant išvengti Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus minimalių standartų;

8.   ragina valstybes nares, atsižvelgiant į A. Perulli studiją apie Ekonomiškai priklausomo ir (ar) kvazi-pavaldaus įdarbinimo teisinių, socialinių ir ekonominių aspektų, priderinti savo "darbuotojo" sąvokos apibrėžimus, kad juos būtų galima aiškiai atskirti nuo "verslininko" statuso, kuris apima ekonomiškai nepriklausomą verslovę dirbančią keliems tarpusavyje nesusijusiems subjektams, bei atskirti "darbuotojus" dirbančius organizaciniu ir ekonominiu požiūriu de facto priklausomai ir prižiūrimiems bei už tam tikrą atlygį;

9.   atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Teisingumo Teismas keliais atvejais suformulavo tikslius kriterijus, kuo "darbuotojai" skiriasi nuo "savarankiškai dirbančių asmenų"; atsižvelgia į tai, kad Europos Komisija, paisydama valstybių narių kompetencijos pagal darbo įstatymą apibrėžti statusą, turi užtikrinti, kad šios skirtybės atitiktų Teisingumo Teismo nustatytas gaires; ragina Europos Komisiją skubiai pradėti derybas su valstybėmis narėmis šiuo klausimu siekiant kriterijų, pagal kuriuos apibrėžiamas darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų statusas pagal darbo įstatymus, skaidrumo ir vienodumo;

10.   atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu yra sunku ir ilgai užtrunka įrodyti, jog tariamai savarankiškai dirbantis asmuo de facto yra darbuotojas, ir kad tikriausiai iki to laiko, kai bus gautas galutinis įrodymas, darbas jau bus atliktas ir komandiruotas darbuotojas bus sugrįžęs namo;

11.   ragina skatinti įvairių šalių narių darbo priežiūros institucijų mainus, ypač keistis informacija, kad būtų galima vykdyti bendrą kovos su fiktyviu vertimusi individualia veikla kampaniją;

12.   atkreipia dėmesį, kad esamoje teismų praktikoje pripažįstama, priimančiosios valstybės narės teisė reikalauti dokumentų, kurių reikia patikrinti kaip laikomasi darbo sąlygų nustatytų Darbuotojų komandiravimo direktyvoje; laikosi požiūrio, kad tokia reikalavimai pateikti dokumentus neturi apsiriboti darbo laiko apskaitos lapais ar sveikatos ir saugos sąlygų darbo vietoje dokumentais, laikantis sąlygos, kad tokie prašymai būtų proporcingi; atkreipia dėmesį, kad valstybė narė, kurioje bendrovė paprastai veikia (siunčiančioji valstybė) privalo pateikti priimančiajai valstybei formą E101, kuri įrodytų kad komandiruojamasis darbuotojas priklauso siunčiančiosios valstybės socialinio draudimo sistemai;

13.   atkreipia dėmesį, kad gali kilti darbo sąlygų skirtumų valstybėse narėse, kurios neįdiegė nuostatų pagal Direktyvos 3 straipsnio 9 dalį, kad būtų užtikrinta, jog komandiruoti darbuotojai gautų naudos iš laikiniems darbuotojams taikomų sąlygų toje valstybėje narėje, kurioje vykdomas darbas; ragina atitinkamas valstybes nares imtis priemonių užkirsti kelią tokiai diskriminacijai;

Darbo sutarties sąlygų pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnį užtikrinimas

14.   pakartoja, kad Darbuotojų komandiravimo direktyvoje nustatomos minimalios svarbiausios darbuotojų apsaugos ir įdarbinimo taisyklės, taikomos komandiruotiems darbuotojams jų teritorijoje, ir nedraudžiama valstybėms narėms pradėti taikyti kitų darbo ir įdarbinimo sąlygų, nustatytų kolektyvinėse sutartyse, kurios paskelbtos kaip bendrai taikomos, taip pat nedraudžiama pradėti taikyti kitų darbo ir įdarbinimo sąlygų, jei tai būtų vadinamosios visuomenės interesų politikos nuostatos (pranc. ordre public); prieštarauja ribotam Komisijos "visuomenės interesų politikos nuostatų" interpretavimui, ypač kai 1980 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės nuostatos mėginamos įteisinti reglamento forma (COM(2005)0650);

15.   konstatuoja, kad daugelyje valstybių narių profesinės sąjungos atlieka nepriklausomas stebėsenos ir kontrolės funkcijas ir kad Komisija byloje Teisingumo teisme(13) pareiškė, kad ypatinga Švedijos kolektyvinių sutarčių forma neprieštarauja EB sutarties ir Darbuotojų komandiravimo direktyvos nuostatoms;

16.   mano, kad tam, kad būtų užtikrinta, jog Darbuotojų komandiravimo direktyva būtų taikoma tinkamai, reikia asmens, kuris veiktų kaip siunčiančiosios įmonės atstovas tam, kad būtų įgyvendinamos Darbuotojų komandiravimo direktyvos nuostatos;

17.   pažymi, kad tuo atveju, kai nėra specialių kolektyvinių sutarčių, apibrėžtų Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnio 8 dalyje, turi būti taikomi nacionaliniai teisės aktai dėl darbo vietos ir darbo sąlygų, įskaitant įstatymo nustatytas minimalaus atlyginimo nuostatas;

18.   atkreipia dėmesį, kad visos priemonės, kuriomis darbuotojams aiškinamos jų teisės ir remiamas jų naudojimąsis šiomis teisėmis, prisideda prie sėkmingo Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimo; mano, kad informacija ir žinojimas apie teise ir lengvatas, kurias teikia direktyva, turi būti skubiai pagerintas visų suinteresuotų šalių; ragina Komisiją aktyviai remti tokias priemones; todėl džiaugiasi Komisijos iniciatyva sukurti komandiruojamiems darbuotojams skirtą tinklavietę su tiesioginėmis nuorodomis į valstybių narių teisės aktus dėl komandiravimo; atkreipia dėmesį, kad informacija turi būti teikiama tinkamomis kalbomis;

19.   mano, kad veiksmingai įgyvendinti komandiravimo direktyvą gali padėti anaiptol ne didelis biurokratizmas, bet, priešingai, plačiau skleidžiama informacija ir paprastos procedūros, kurias vykdant žmonėms sudaroma galimybė susipažinti su savo teisėmis; todėl Dubline esantį Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą (EUROFOUND) ragina sukurti pažangiausios patirties gaires, pagal kurias būtų ruošiama informacija darbuotojams ir darbdaviams;

20.   pabrėžia, kad svarbu, jog vadovaudamasi Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis priimančioji valstybė narė turi pasilikti teisę nustatyti minimalų atlyginimą, tačiau tas valstybes nares, kurios minimalų atlyginimą nustato kolektyvinėse sutartyse, ragina informaciją apie įmonių, kurios siekia įsisteigti kitoje valstybėje narėje, minimalaus atlyginimo dydį padaryti prieinamesnę;

21.   apgailestauja, kad ir Europos, ir nacionaliniu lygmeniu stokojama įvairių valdžios institucijų bendradarbiavimo su šio sektoriaus partneriais, atliekančiais labai svarbų vaidmenį, ir tikisi, kad Europos Komisija skatins šalių ryšių palaikymo tarnybų ir šio sektoriaus atitinkamų socialinių partnerių bendradarbiavimą; mano, kad aptariant turinį visoje Europoje būtinai nedelsdami turi pradėti bendradarbiauti Komisijos skyriai, įskaitant ekspertų grupes ir šio sektoriaus socialinius partnerius;

22.   ragina imtis veiksmingų priemonių siekiant apsaugoti darbuotojus, kurie praneša apie jų darbo vietoje pastebėtus teisių pažeidimus;

23.   atkreipia dėmesį, kad įmokų mokėjimas į atostogų išmokų fondus pagal bendrąsias kolektyvines sutartis yra papildoma apsauga kai kuriose valstybėse narėse komandiruotiems darbuotojams, ir kad tiesioginės išmokos darbuotojams yra proporcingos pagal Teisingumo Teismo sprendimą Finalarte byloje; kitais žodžiais - iš komandiruojančių įmonių gali būti reikalaujama mokėti įmokas į atostogų išmokų fondus, kurie taip pat turi būti atviri komandiruotiems darbuotojams, kad jie taip pat galėtų iš jų gauti naudos; mano esant būtina, kad komandiruotiems darbuotojams būtų teikiama išsami informacija apie tokių atostogų išmokų fondams taikomas taisykles,

24.   atkreipia dėmesį į tai, kad kuriamos informavimo priemonės, kuriose yra tam tikrų sektorių socialinių partnerių paaiškinimai apie komandiruojamiems darbuotojams taikomas sąlygas; ragina valstybes nares skatinti rinkti tokią informaciją kitose ekonominės veiklos srityse siekiant, kad esminė informacija būtų lengviau prieinama ir darbuotojams, ir tarnautojams ir kad būtų geriau laikomasi Darbuotojų komandiravimo direktyvos nuostatų;

25.   pabrėžia, kad šiuo metu ekspertai ruošia duomenų apie šalis lenteles, kurios pagerins Komisijos Gairių turinį; rekomenduoja, kad Komisijos Gairėse būtų visiškai atsižvelgta į šį indėlį, kad būtų užpildyta informacijos spraga;

26.   konstatuoja, kad valstybinės institucijos yra atsakingos ir privalo pastebimai prisidėti prie nesąžiningos konkurencijos mažinimo, pasirašydamos viešas darbų sutartis tik su tomis įmonėmis, kurios laikosi visų priimančiojoje šalyje galiojančių taisyklių, susijusių su Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsniu; šiuo atžvilgiu pateikia nuorodą į Viešųjų pirkimų direktyvos(14) 55 straipsnį, pagal kurio nuostatas perkantysis subjektas gali paprašyti pateikti informaciją, susijusią su darbo saugos ir darbo sąlygų nuostatų laikymusi, jei pasiūlymuose nurodyta paslaugų kaina yra neįprastai maža;

27.   mano, kad, darbuotojus komandiruojančios įmonės ir bendros įmonės, jei sutartys suteiktos komandiruotoms subrangos įmonėms, turėtų būti laikomos kartu atsakingomis už komandiruotų darbuotojų gyvenimo sąlygas priimančiojoje šalyje, kad jiems būtų užtikrintos tinkamos sąlygos ;

28.   remiasi Wolff & Müller byla, kurioje Teisingumo Teismas nurodė, kad bendrosios subrangovų atsakomybės teisinės sistema prisideda prie darbuotojų apsaugos ir todėl yra visuotinės svarbos viršenybė turinti sąlyga; ragina tas valstybes nares, kuriose nėra tokių nacionalinių teisės aktų, nedelsiant pašalinti šią spragą,; ragina Komisiją reglamentuoti bendrą ir atskirą generalinių ar pagrindinių verslovių atsakomybę, siekiant kovoti su piktnaudžiavimu užsienyje esančių darbuotojų sub-samdos ir paslaugų teikimo perkėlimo į kitą šaltinį srityje, ir sukurti skaidrią ir konkurencingą vidaus rinką visoms bendrovėms;

Veiksmingos priežiūros užtikrinimas

29.   mano, kad pagal esamą teismų praktiką, nacionalinės institucijos gali imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų stebima, kaip laikomasi Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnyje nurodytų minimalių reikalavimų; remia Komisijos išvadą, kad priimančioji valstybė narė turėtų galėti reikalauti išankstinės deklaracijos iš paslaugų teikėjo, kad galėtų patikrinti, kaip jis laikosi darbo sąlygų;

30.   mano, kad bendri taisyklių laikymosi priežiūros veiksmai turi daugiau administracinių privalumų nei dvišaliai valstybių narių ryšiai; vis dėlto ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių veiksmus siekiant prižiūrėti, kad priimančiųjų valstybių įmonės laikytųsi direktyvos nuostatų;

31.   pabrėžia, kad priemonės pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvos 5 straipsnį yra veiksmingos tik tuo atveju, jei taikomos sankcijos yra įvykdomos; atkreipia dėmesį, kad tam yra būtina, jog baudos galėtų būti teikiamos ir įmonės atsotvui, kuris būtų taip identifikuotas pagal nacionalinę teisę, nes pagal baudų abipusio pripažinimo principą baudų surinkimo procedūra gali būti vykdoma tik tuo atveju, jei priimančiojoje šalyje tinkamai pradedamas baudžiamasis procesas;

32.   atkreipia dėmesį į Komisijos komentarą apie valstybių narių ryšių palaikymo tarnybų darbo neveiksmingumą; atkreipia dėmesį, kad vienas iš pagrindinių Komisijos ir valstybių narių prioritetų – padaryti nacionalinių ryšių palaikymo tarnybas veiksmingomis, ir kad nacionalinių ryšių palaikymo tarnybų funkcionalumas yra bendra Komisijos ir valstybių narių pareiga;

33.   tvirtai remia Komisijos raginimą, kad valstybės narės teiktų ryšių palaikymo tarnyboms ir priežiūros institucijoms įrangą ir išteklius, kurių reikia užtikrinti veiksmingą jų atsaką į informacijos ir bendradarbiavimo prašymus; ragina valstybes nares sukurti glaudų tarptautinį priežiūros institucijų bendradarbiavimą; ragina Komisiją aktyviai paremti glaudų valstybių narių bendradarbiavimą - pagerinti tinklalapiuose esančią informaciją, sukurti privalomą ryšių palaikymo punktą su priimančiosios valstybės socialiniais partneriais komandiruotiems darbuotojams, ir taip sukurti nuolatinę Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo sistemą;

34.   atkreipia dėmesį, kad Komisija per 12 mėnesių nuo Gairių priėmimo patvirtins pranešimą, kuriame bus apibūdinta padėtis visose valstybėse narėse visais Gairėse paminėtais aspektais, kad būtų įvertinta pažanga šiose srityse; primygtinai reikalauja, kad šis pranešimas taip pat apimtų pastangas spręsti teisines problemas, nurodytas Komisijos tarnybų ataskaitoje; prašo dėl šio pranešimo būtų tinkamai konsultuojamasi su Parlamentu, kad būtų nuspręsta, ar reikia persvarstyti direktyvą;

35.   ragina Komisiją kartą per dvejus metus pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai, sutelkiant dėmesį į direktyvos pažeidimus, konkrečius duomenis apie Darbuotojų komandiravimo direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę;

o
o   o

36.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

(1) OL L 18, 1997 1 21, p. 1.
(2) OL C 92 E, 2004 4 16, p. 404.
(3) OL L 76, 2005 3 22, p. 16.
(4) 1994 m. Rink., p. I-3803.
(5) 1999 m. Rink., p. I-8453.
(6) 2001 m. Rink., p. I-7831.
(7) 2002 m. Rink., p. I-1425.
(8) 2004 m. Rink., p. I-9553.
(9) 2004 m. Rink., p. I-10191.
(10) 2006 m. Rink., p. I-885.
(11) OL L 288, 1991 10 18, p. 32.
(12) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0061.
(13) Byla C-341/05, Laval.
(14) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134,2004 4 30, p. 114).


Europos centrinis bankas (2005)
PDF 299kWORD 78k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos centrinio banko 2005 m. metinės ataskaitos (2006/2206(INI))
P6_TA(2006)0464A6-0349/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos centrinio banko 2005 m. metinę ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 113 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos bei Europos centrinio banko statuto 15 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 1998 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl demokratinės atskaitomybės trečiuoju Ekonomikos ir pinigų sąjungos (EPS) etapu(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 5 d. balsavimą, kuriuo buvo atmestas pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Europos centrinio banko 2004 m. metinės ataskaitos(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos padėties: parengiamasis pranešimas dėl 2006 m. bendrųjų ekonomikos politikos gairių(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 17 d. rezoliuciją dėl viešųjų finansų Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS)(4),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 12 d. Komisijos komunikatą "Metinis pranešimas apie euro zoną" (COM(2006)0392),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos centrinio banko rekomendacijos dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 10.2 straipsnio pakeitimo(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Tarptautinio valiutos fondo strategijos peržiūros(6),

–   atsižvelgdamas į Europos centrinio banko pranešimus dėl finansinio stabilumo ir euro zonos finansinės integracijos,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkės laišką pirmininkaujančiam Ekonomikos ir finansų ministrų taryboje dėl Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos narių skyrimo tvarkos,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio mėn. išleistas Eurosistemos ekonomines prognozes,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnį ir 112 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0349/2006),

A.   pripažindamas visišką Europos centrinio banko (ECB) ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nepriklausomumą,

B.   kadangi pagrindinis ECB ir ECBS tikslas – užtikrinti kainų stabilumą tuo pat metu remiant Europos bendrijos bendrąją ekonomikos politiką, kaip apibrėžta EB sutarties 2 straipsnyje; kadangi EB sutarties 105 straipsnyje nustatyta, kad pinigų politika, "nepažeisdama kainų stabilumo tikslo", turėtų padėti siekti Bendrijos tikslų,

C.   kadangi 2005 m. euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 1,4 proc., t.y. mažiau nei 2004 m., kai augimas sudarė 1,8 proc., o infliacijos lygis euro zonoje buvo 2,2 proc., artimas 2004 m. 2,1 proc.,

D.   kadangi valstybės narės negalėjo vienodai pasinaudoti stipriu pasaulio ekonomikos augimu 2005 m.; kadangi be kitų priežasčių taip galėjo atsitikti dėl padidėjusių naftos kainų ir nepalankių pokyčių valiutų kursuose, dėl kurių 2005 m. gruodžio mėn. euras kainavo daugiau nei 1,17 JAV dolerio (lyginant su maksimaliu kursu 2004 m. gruodžio mėn. – 1,36 JAV dolerio), kadangi prognozuojamas tam tikras ekonomikos atsigavimas, kuris, anot Komisijos, 2006 m. pasireikš 2,5 proc. augimu ir 2007 m. – 1,3 proc. - 2,3 proc. augimu, o infliacijos lygis lengvai viršys 2 proc.,

E.   kadangi ECB Valdančioji taryba, dvejus su puse metų nekeitusi bazinių palūkanų normų, kurios sudarė 2 proc., 2005 m. gruodžio 1 d., 2006 m. kovo 2 d., birželio 8 d., rugpjūčio 3 d. ir spalio 5 d. palaipsniui jas didino po 25 bazinius punktus, ir kadangi tiek nominaliųjų, tiek realiųjų palūkanų normų lygis išlieka žemas,

F.   kadangi yra daugybė kandidatų į atsakingas pareigas TVF, PPO ir EBPO, neminint kandidatų į Pasaulio banką, nedarant kliūčių būsimai kandidatų karjerai,

G.   kadangi pastaraisiais mėnesiais keletas trečiųjų šalių centrinių bankų paskelbė ketinimą padidinti savo užsienio valiutos atsargų dalį eurais,

H.   kadangi 2005 m., iš esmės dėl padidėjusio JAV mokėjimų balanso deficito, pasiekusio 6,4 proc. BVP, padidėjo pasaulio ekonomikos disbalansai,

I.   kadangi ECB 2005 m. metinėse ataskaitose nurodyta, kad grynasis pelnas buvo lygus nuliui, kadangi visas perviršis atidėtas,

J.   kadangi ECB atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant tinkamą Europos valiutų kursų mechanizmo (VKM II) veikimą ir kovojant su infliacija,

K.   kadangi Europos Parlamentas noriai padeda stiprinti ECB vaidmenį ir tarptautinį autoritetą tarptautinėje arenoje,

Ekonominė ir finansinė raida

1.   pabrėžia, kad dabartiniam ekonominiam pagyvėjimui būdingas metinis 2,5 proc. realiojo BVP augimas ir vidaus paklausos indėlis, kuris 2006 m. II ketvirtį sudarė 2,1 proc., o dabartinį ekonomikos augimą palaiko darbo, finansų ir produktų rinkų nacionalinės reformos ir investicijų programos; mano, kad palūkanų normas reikėtų didinti atsargiai, kad nebūtų lėtinamas ekonomikos augimas; atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su euro keitimo kurso ir naftos kainų didėjimu, t. y. veiksniais, iš dalies sąlygojusiais silpną augimą 2005 m.; džiaugiasi, kad ECB daugiausia dėmesio skiria pagrindiniam savo tikslui pasiekti – kainų stabilumui išlaikyti; taip pat mano, jog ECB tinkamai reagavo į 2005 metų ekonominę ir finansinę raidą padidindamas palūkanų normą po to, kai infliacijos lygis 2005 m. rugsėjo mėn. pasiekė 2,6 proc.;

2.   pabrėžia, kad esant dabartiniam ekonominiam pagyvėjimui ECB turi aiškiai suvokti pavojus, kuriuos nuolatinis palūkanų normų didinimas kelia augimui; pažymi, kad valstybės narės, skatindamos ekonomikos pagyvėjimą, privalo įgyvendinti būtinas struktūrines reformas ir investicinę veiklą; mano, kad palūkanų normų strategijai įtakos turi pažanga, padaryta gerinant valstybių narių viešojo sektoriaus finansus;

3.   pažymi, kad 2003 – 2005 m. laikotarpiu itin žemos 2 proc. palūkanų normos buvo nustatytos tam, kad paremtų ekonomikos atsigavimą; ragina ECB toliau laikytis savo pareigos užtikrinti tokį vidutinio ir ilgo laikotarpio infliacijos lūkesčių lygį, kuris atitiktų kainų stabilumą; pabrėžia, kad ECB turi atidžiai stebėti naftos ir nekilnojamojo turto kainų kitimą, taip pat nuolatinį perviršio likvidumą;

4.   pažymi, kad būtina tęsti valstybių narių pradėtą biudžeto stiprinimo procesą, kad tuo būtų padėti pamatai ilgalaikiam ekonomikos augimui, tačiau taip pat svarbu, kad ateities iššūkius priimti pasirengusi visuomenė nepamirštų investavimo; tai patvirtina dabartinė TVF pasaulio ekonomikos apžvalga; mano, kad tolesnė pažanga įgyvendinat reformas euro zonai priklausančiose valstybėse narėse išlieka lemiamu veiksniu, padėsiančiu užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą;

5.   pažymi, kad 2001 m. pabaigoje ir 2003 m. pradžioje ryškėjo panašūs ekonominio pagyvėjimo ženklai, kokie pastebimi ir dabar, tačiau po jų nesulaukta ilgalaikio augimo; pažymi, kad Komisijos ir Eurosistemos duomenimis, 2006 m. ekonomika lengvai pagyvės, o 2007 m. jos raida sulėtės; mano, kad bet koks euro zonos ekonomikos augimo potencialo didėjimas priklauso nuo valstybių narių struktūrinių reformų ir atidžiai vykdomos investicinės veiklos; pripažįsta, kad konkurencija ES rinkose ir aukštas užimtumo lygis yra ekonomikos augimo varomoji jėga ir kad nereikėtų riboti jos indėlio didinant efektyvumą ir skatinant naujoves; pažymi dabartinį ekonominį pagyvėjimą 2006 m. ir pabrėžia, kad valstybės narės turėtų labiau pasinaudoti šia teigiama padėtimi labiau sustiprindamos savo biudžetus;

6.   mano, kad euro zonos ekonomikos augimo potencialo didėjimas priklauso nuo tolesnio nuoseklaus reformų programos įgyvendinimo; mano, kad atsižvelgiant į demografinius pokyčius reikia stiprinti socialinės apsaugos sistemas; mano, kad šiuo atžvilgiu Europos makroekonomikos dialogai, skirti nacionalinių reformos programų pamatiniams punktams apibrėžti, ir gerai subalansuota makroekonominė politika išlieka svarbiais faktoriais; šiame kontekste mano, kad svarbu išlaikyti ECB nepriklausomumą;

7.   mano, kad skirtumai euro zonos viduje, kur esama augimo skirtumų (siekusių 4,5 proc. 2005 m.) ir infliacijos lygio skirtumų (siekusių 2,7 proc. 2005 m.), ilgainiui kelia didžiausią pavojų EPS;

8.   pažymi, kad didėja rizika nekilnojamojo turto kainų korekcijos, atspindėsiančios sparčiai ir netvariai pastaraisiais metais didėjusias kainas; norėtų aiškesnės ECB politikos aktyvų, ypač nekilnojamojo turto, kainų kitimo atžvilgiu; mano, kad aiškesnė pozicija ilgainiui padėtų išvengti spekuliacinių burbulų susidarymo;

9.   džiaugiasi, kad 2005 m. balandžio 29 d. Kipras, Latvija ir Malta ir 2005 m. lapkričio 25 d. Slovakija prisijungė prie VKM II; pritaria minčiai, kad eurą turėtų įsivesti visos valstybės narės; mano, kad būtina skirti visą reikiamą dėmesį valstybių narių statistikos duomenų, susijusių su konvergencijos kriterijais, tikslumui ir patikimumui; ragina kitas valstybes nares nedelsiant imtis priemonių, siekiant įvykdyti prisijungimo prie euro zonos kriterijų reikalavimus;

10.   pažymi, kad pinigų politikos įgyvendinimo mechanizmas euro zonos valstybėse narėse skiriasi - kai kurios šalys labiau reaguoja į nemokumą kintamosiomis normomis; ragina ECB ir Komisiją išanalizuoti šiuos skirtumus ir pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą; Europos ekonomikos atsigavimo perspektyva pagerės tik tuomet, jei principo "vienybė įvairovėje" bus laikomasi tiek socialinėje, tiek ekonomikos politikoje;

11.   pabrėžia, jog esama pavojaus, kad skubus tarptautinės pusiausvyros stokos koregavimas gali sąlygoti euro kurso kilimą JAV dolerio atžvilgiu; ragina Eurogrupę, Tarybą ir ECB stiprinti savo veiksmų keitimo kurso politikos srityje koordinavimą;

12.   pažymi, kad ECB pritaria stabilumo ir augimo pakto prevencinių priemonių stiprinimui, tačiau ne kartą kritiškai vertino galimą koreguojamųjų šio pakto priemonių sušvelninimą, o tokios pozicijos laikosi ir visi kiti euro zonos centriniai bankai, kai kurie iš jų išreiškė aiškią kritiką šiuo klausimu;

Pinigų politika

13.   mano, kad ECB turėtų vykdyti aiškesnę ir nuoseklesnę pinigų politiką, ypač nustatydamas dviejų pagrindinių politikos ramsčių, t. y. pinigų kiekio (P3) ir bet kurios kitos svarbios informacijos apie būsimą infliacijos raidą, santykinę reikšmę ir jų tarpusavio ryšį; mano, kad aiškios ir skaidrios taisyklės, nustatančios, kaip šie du ramsčiai veikia operacinius sprendimus pinigų politikos srityje, padarytų ECB politiką lengviau prognozuojamą ir efektyvesnę;

14.   ragina ECB imtis priemonių dėl nuolat aukšto P3 pinigų pasiūlos dydžio (8,8 proc. 2006 m. gegužės mėn., kai 2005 m. gruodžio mėn. jis sudarė 7,4 proc.), jį lyginant su 4,5 proc. ilgalaikiu pavyzdiniu dydžiu; ypač atkreipia dėmesį į smarkiai padidėjusį apyvartoje esančių čekių ir grynųjų pinigų ir indėlių iki pareikalavimo kiekį, nerimauja, kad tokio padidėjimo ilgainiui nebus galima išlaikyti; ragina ECB atidžiai ištirti hipotekos rinkos ir bendrovių susijungimo bei įsigijimo paskolų sandorių raidą ir galimą poveikį sisteminei rizikai, vartotojų pasitikėjimui ir palūkanų normų raidai;

Finansinis stabilumas ir integracija

15.   džiaugiasi, kad ECB paskelbė pirmąją euro zonos finansų integracijos ataskaitą, kadangi ji svarbi tiek pinigų politikos informacijos sklaidai, tiek finansų stabilumui; pažymi, kad, ECB nuomone, vykdant finansų integraciją reikia integruoti rinkos infrastruktūras, ypač atsiskaitymo sistemas; pažymi, kad ECB ketina sukurti atsiskaitymo infrastruktūrą; pažymi, kad kol nesukurta infrastruktūra, būtina naudoti ECB valdymo mechanizmą;

16.   kritiškai vertina tai, kad, įstatymų leidėjui dar nepradėjus veikti, ECB jau turėjo kontaktų su Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetu dėl antrojo lygio priemonių;

17.   kaip ir ECB nuogąstauja dėl alternatyvaus investavimo fondų ir ragina ECB toliau nagrinėti šį klausimą;

18.   ragina Komisiją atidžiau stebėti finansų rinkų kitimo poveikį makroekonominei euro zonos padėčiai;

19.   atkreipia dėmesį į pavojus, kuriuos finansų rinkos stabilumui kelia tarpvalstybinis bendrovių jungimasis; taigi ragina ECB atlikti analizę, ypatingą dėmesį skiriant galutinio skolintojo klausimui, ir pateikti atitinkamas analizes per 2007 m. dialogą pinigų klausimais;

20.   susidomėjęs laukia ECBS likvidumo valdymą pagerinsiančios ir efektyvumo suteiksiančios integruotos sistemos TARGET II įgyvendinimo; ragina ECBS parengti išsamų, skaidrų ir tvirtą teisinį pagrindą, pagal kurį ateityje veiks TARGET II;

21.   apgailestauja, kad ECB, kaip ir Taryba, nemanė, jog apie Supratimo memorandumą dėl finansinių krizių valdymo reikia informuoti Parlamentą;

Išorinis euro vaidmuo

22.   primena savo prašymą siekti vieningai atstovauti euro zonai tarptautinėse finansinėse institucijose, kad būtų galima ginti jos interesus taip, kaip reikia atsižvelgiant į jos ekonominę reikšmę;

23.   susidomėjęs pažymi, kad kai kurie centriniai bankai paskelbė ketinantys padidinti savo atsargas eurais; ragina ECB atidžiai stebėti šiuos veiksmus ir metiniame pranešime apie tarptautinį euro vaidmenį pateikti kiekybinius duomenis ir ištirti šio proceso poveikį valiutų kursams;

Banknotai

24.   pažymi, kad apyvartoje esančių euro banknotų vertė toliau sparčiai augo ir 2005 m. padidėjo 12,8 proc.; pažymi, kad labiausiai daugėja didelės vertės, ypač 500 eurų, kupiūrų: jų skaičius padidėjo 20,9 proc.; ragina ECB išnagrinėti šio spartaus augimo priežastis ir išanalizuoti minėtomis kupiūromis atliekamų operacijų pobūdį ir paklausos pasiskirstymą pagal šalis, siekiant nustatyti galimus pavojus;

25.   mano, kad pirmoji banknotų, ant kurių nevaizduojami žmonės, gyvūnai, peizažai ar paminklai, karta ugdo šaltą monetarinės integracijos įvaizdį ir skatina europiečius atitolti nuo euro; ragina ECB numatyti ant antrosios kartos banknotų vaizduoti gyvūnus, peizažus, europiečių kūrinius ar Europos asmenybes, dėl kurių bendrai sutarta; ragina ECB Parlamentui pateikti savo nuomonę šiuo klausimu;

Demokratinė kontrolė

26.   džiaugiasi, kad ECB aiškiai pritarė ratifikavimui Konstitucijos projekto, kuriame išvardytos pagrindinės su monetarinės ir ekonomikos politikos ramsčiu bei fiskalinės politikos ramsčiu susijusios EPS politikos sudedamosios dalys; pabrėžia, kad ratifikavimo procesas neturi jokios įtakos pinigų sąjungos veikimui ir nepažeidžia euro stabilumo; ragina ECB ir toliau garantuoti euro patikimumą ir užtikrinti kainų stabilumą – būtiną neinfliacinės makroekonominės aplinkos, kuri būtų palanki ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui, sąlygą;

27.   mano, kad jau buvo ECB, įskaitant ir Vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūros, nepriklausomumo pagrįstumas; pabrėžia, kad ES Sutarties 112 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, jog ECB Vykdomosios valdybos nariai renkami iš asmenų, turinčių pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankinėje srityje; taip pat pabrėžia, kad jų tautybė neturi lemiamos įtakos ir kad jie turi būti vertinami pagal griežtus Sutarties kriterijus, tokius kaip jų kvalifikacija; mano, kad ex-ante demokratinė atskaitomybė ir skaidrumas pagerėtų, jei Taryba įvertintų keletą galimų kandidatūrų ir jei Tarybos pasiūlytą kandidatūrą balsuodamas tvirtintų Parlamentas;

28.   ragina Tarybą ir toliau taikyti Vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūrą; pabrėžia, kad yra pasirengęs iki kito Vykdomosios valdybos narių skyrimo 2010 m. kartu su kitomis institucijomis ieškoti būdų, kaip būtų galima patobulinti šią procedūrą;

29.   mano, kad Parlamento ir ECB dialogas pinigų klausimais buvo sėkmingas ir kad jį reikėtų tęsti; pabrėžia, kad ECB ex post atskaitomybė turi lemiamos reikšmės finansų rinkų dalyvių pasitikėjimui, taigi ir rinkų stabilumui; svarbu, kad ECB Vykdomosios valdybos ir Valdančiosios tarybos nariai laikytųsi vienodos pozicijos atstovaudami ECB; pritaria tikslingai ECB informavimo politikai Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atžvilgiu; pabrėžia, kad raginimas gerinti ECB komunikacijos politiką negali būti atsietas nuo ECB ir jo įstaigų nepriklausomumo išsaugojimo; vis dėlto primena, kad jis ragino kasmet skelbti ne tik pagal atskiras šalis išskaidytą apžvalgą, tačiau taip pat ir regioninę bei tarpvalstybinę apžvalgą apie atitinkamas tendencijas, kaip daroma JAV Federalinio rezervo Beige Book, nes tai suteiktų ECB galimybę paveikti diskusijas dėl produktyvumo tendencijų ir kainų bei atlyginimų perspektyvų; ragina ECB ištirti galimybę skelbti protokolų santraukas;

30.   pabrėžia, kad ECB patikimumas taip pat priklauso nuo optimalaus jo sprendimų priėmimo procesų skaidrumo; todėl ragina po ECB Valdančiosios tarybos posėdžių skelbti šių posėdžių protokolų santraukas, kuriose būtų aiškiai išdėstyti priimtų sprendimų argumentai (tiek už, tiek prieš) ir nurodytos priežastys, kodėl šie sprendimai buvo priimti ir ar šie sprendimai buvo priimti vienbalsiai, ar ne; pabrėžia, kad tokio pobūdžio informacijos pateikimas neturėtų pakeisti iš karto po sprendimų pinigų klausimais priėmimo ECB pirmininko pateikiamos informacijos, suteikiančios svarbius ir aktualius duomenis tiek stebėtojams, tiek rinkos dalyviams; mano, kad toks skaidrumas yra itin svarbus, kadangi taip rinkos dalyviai gali geriau įvertinti ECB pinigų politiką;

31.   pabrėžia, kad nepritarė nuo 2003 m. Valdančiosios tarybos sprendimams taikomai rotacinei balsavimo teisių tvarkai, nes ji per daug sudėtinga; mano, kad, atsižvelgiant į būsimą euro zonos plėtrą, reikia nustatyti tvarką, kuri būtų nešališka ir efektyvi; primena savo rezoliuciją, kurioje ragina įsteigti iš devynių narių susidedančią už pinigų politiką atsakingą ECB tarybą ir taip pakeisti dabartinę sudėtingą sistemą bei išvengti dar sudėtingesnio sprendimo ateityje; ragina atitinkamai pakeisti EB sutarties nuostatas;

32.   ragina ECB savo komunikacijos strategijoje skirti daugiau dėmesio ECB pirmininko klausymams Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdžiuose;

ECB valdymas

33.   pažymi, kad nuo 1999 m. ECB darbuotojų skaičius stipriai ir tolygiai augo (per šį laikotarpį jis padidėjo 86 proc.); pažymi, kad ECB nurodė, jog keletą mėnesių 2005 m. darbuotojų skaičius nekito, tačiau per 2005 m. vis tiek išaugo 3,5 proc.; pažymi, kad ECB pabrėžė savo ryžtą didinti savo vidinį efektyvumą; mano, kad šis tikslas pagirtinas, ir tikisi, kad ilgainiui pavyks jį įgyvendinti, ypač ilgą laiką nekeičiant darbuotojų skaičiaus;

34.   pabrėžia, kad ECB ir centriniai nacionaliniai bankai turi deramai siekti kokybiško dialogo, informacijos skaidrumo ir Personalo komiteto posėdžių metu pripažinti profesines sąjungas;

35.   mano, kad darbuotojų ir jų profesinių sąjungų įtraukimas į su jais susijusių sprendimų priėmimą ir aukšto lygio socialinis dialogas padėtų atsirasti bendrai kultūrai Eurosistemoje ir ECBS;

36.   pažymi, kad visas 992 mln. eurų ECB perviršis 2005 m. buvo atidėtas siekiant apsisaugoti nuo valiutų keitimo kursų rizikos, palūkanų normos rizikos ir aukso kainos pokyčių rizikos, o dėl to grynojo pelno nėra; pažymi, kad atidėtos sumos dydis bus kasmet tikrinamas; konstatuoja, kad numatomos naujosios ECB buveinės statybos sąnaudos – 850 mln. eurų; prašo ECB tiksliau nurodyti tikslus, kuriems numatytos nuosavos ir atidėtos lėšos, ir laikytis tokios biudžeto politikos, kuri užtikrintų, jog apsisaugota nuo gresiančios rizikos, ir kartu leistų pasiekti patenkinamų finansinių rezultatų;

o
o   o

37.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Eurogrupės pirmininkui, Tarybai, Komisijai ir Europos centriniam bankui.

(1) OL C 138, 1998 5 4, p. 177.
(2) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 19.
(3) Priimti tekstai, 2006 4 4, P6_TA(2006)0124.
(4) Priimti tekstai, 2006 5 17, P6_TA(2006)0214.
(5) OL C 61 E, 2004 3 10, p. 374.
(6) Priimti tekstai, 2006 3 14, P6_TA(2006)0076.


Tibetas
PDF 196kWORD 40k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Tibeto
P6_TA(2006)0465RC-B6-0555/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tibeto ir žmogaus teisių padėties Kinijoje,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(1),

–   atsižvelgdamas į tai, kad ES ir Kinijos dialoge žmogaus teisių klausimais nepasiekta pažangos,

–   atsižvelgdamas į Teisėsaugos pareigūnų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimą apibrėžiančius bendruosius principus, patvirtintus 1990 m. rugpjūčio 27 d. - rugsėjo 7 d. Havanoje, Kuboje, vykusiame Aštuntajame Jungtinių Tautų kongrese nusikaltimų prevencijos ir elgesio su nusikaltėliais klausimais,

–   atsižvelgdamas į JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–   atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2006 m. rugsėjo 30 d. daugiau nei 70 tibetiečių, siekdami prašyti pabėgėlio statuso Nepale, bandė pereiti apledėjusią Nangpos kalnų perėją Tibeto Himalajų regione (apytikriai dvi valandos kelio pėsčiomis iki Nepalo sienos),

B.   kadangi Kinijos liaudies ginkluotosios policijos pajėgos, nepaisydamos tarptautinės teisės reikalavimų, šaudė į tuos beginklius civilius Tibeto gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus; kadangi iš šio įvykio filmuotos vaizdo medžiagos ir nuotraukų matyti, kad tibetiečių grupė lėtai judėjo tolyn nuo Kinijos pajėgų, kurios šaudė į juos, nesiartino prie Kinijos pajėgų ir nekėlė pavojaus joms,

C.   kadangi per Kinijos liaudies ginkluotosios policijos pajėgų šaudymą buvo nužudyta septyniolikos metų vienuolė Kelsang Namtso; kadangi yra nepatvirtintų liudytojų pranešimų apie daugiau nei vieną mirtį; kadangi tibetiečių grupė, įskaitant vaikus, buvo suimta po to, kai tęsė pabėgimą,

D.   kadangi Kinijos valstybinė naujienų agentūra "Xinhua", nepaisydama filmuotos vaizdo medžiagos ir nuotraukų, kurios liudija visai ką kita, apie šį įvykį regione pranešė, kad tai buvo savigyna; kadangi Kinijos valdžios institucijos iki šiol oficialiai nepripažino, kad įvyko incidentas Nangpos kalnų perėjoje ir kad Kinijos pajėgos nužudė bent vieną asmenį,

E.   kadangi nuo 2002 m. rugsėjo mėn. tarp Kinijos valdžios institucijų ir Dalai Lamos atstovų siekiant atkurti abipusį pasitikėjimą buvo atkurti oficialūs ryšiai,

F.   kadangi nepaisant šių ryšių ir svarbos, kurią šiems susitikimams teikė centrinės Kinijos valdžios institucijos, per pastaruosius metus dažnai pasitaikė, jog negerbiamos ir pažeidžiamos Tibeto gyventojų, o ypač Tibeto vienuolių žmogaus teisės,

1.   smerkia pernelyg didelį Kinijos liaudies ginkluotosios policijos pajėgų jėgos naudojimą ir šaudymą į beginklius civilius Tibeto gyventojus, įskaitant vaikus;

2.   griežtai smerkia beginklio civilio, kuriam buvo mažiau nei 18 metų ir kuris dėl to pagal tarptautinę teisę taip pat buvo laikomas vaiku, nužudymą;

3.   išreiškia savo nerimą dėl Tibeto civilių, iš kurių devyni yra vaikai, įkalinimo;

4.   ragina Kinijos valdžios institucijas užtikrinti, kad su tibetiečiais, sulaikytais per šį incidentą, nebus blogai elgiamasi įkalinimo vietoje ir kad bus gerbiamos tarptautinės žmogaus teisės ir bus laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės normų;

5.   ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus per šį incidentą sulaikytus vaikus;

6.   ragina Kinijos valdžios institucijas atlikti išsamų įvykių Nangpos kalnų perėjoje tyrimą ir užtikrinti, kad atsakingi už visus ten atliktus nusikaltimus būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

7.   ragina Tarybą ir Komisiją per savo atstovus Nepale atidžiai stebėti padėtį tų tibetiečių, kurie pasiekė Nepalą, o ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais metu dėl šių įvykių Kinijos valdžios institucijoms pareikšti griežtą protestą;

8.   ragina Tarybą ir Komisiją dar kartą pakartoti savo poziciją, kad tik dialogas tarp Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės ir Dalai Lamos atstovų gali prisidėti prie taikaus ir tvaraus Tibeto klausimo sprendimo, kuriam pritartų abi pusės;

9.   ragina Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę tęsti dialogą su Dalai Lamos atstovais siekiant padidinti pagarbą Tibeto autonominio regiono religinėms, kultūrinėms, kalbinėms ir politinėms teisėms;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0346.


Ríos Montt byla
PDF 196kWORD 39k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Ríos Montt bylos
P6_TA(2006)0466RC-B6-0554/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. gegužės 18 d.(1), 2001 m. birželio 14 d.(2), 2002 m. balandžio 11 d.(3), 2003 m. balandžio 10 d.(4) ir 2005 m. liepos 7 d.(5) rezoliucijas dėl Gvatemalos,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statutą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ir baudimą bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į savo tvirtą ir nuolatinį įsipareigojimą užtikrinti, kad Gvatemaloje būtų laikomasi taikos susitarimų ir gerbiamos žmogaus teisės,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį straipsnį,

A.   atsižvelgdamas į įtariamus nusikaltimus prieš žmoniją ir genocidą karinio konflikto Gvatemaloje metu, kai 83 proc. nukentėjusių buvo majų etninei grupei priklausantys asmenys, 200 000 žmonių buvo nužudyta, o 45 000 buvo priversti bėgti, 10 proc. gyventojų buvo perkelta ir ištisos vietinės bendruomenės buvo išnaikintos; kadangi Europos Parlamentas palaipsniui pripažino, kad tokie nusikaltimai negali likti nenubausti,

B.   kadangi šių nusikaltimų organizavimu ir vykdymu kaltinami asmenys niekada nestojo prieš teismą ir kai kurie iš jų vis dar eina aukštas politines pareigas,

C.   kadangi 2006 m. gruodžio mėn. bus minimas taikos susitarimo dešimtmetis, nors Pasaulio susitarimas dėl žmogaus teisių vis dar neįgyvendintas: aukos negavo jokios reparacijos – nei simbolinės, nei materialinės kompensacijos, nusikaltimų vykdytojai neatsiprašė viešai, iki šiol nežinoma daugumos dingusių žmonių buvimo vieta,

D.   kadangi 2006 m. liepos 7 d. Ispanijos Nacionalinio teismo (isp. Audiencia Nacional) teisėjas išdavė tarptautinį septynių buvusių Gvatemalos diktatorių ir karinių pareigūnų, kaltinamų genocidu, kankinimais ir nelegaliu sulaikymu, arešto orderį,

E.   kadangi, prieš išduodamas arešto orderį, teisėjas nuvyko į Gvatemalą atlikti tyrimų, bet nesugebėjo jų atlikti dėl kaltinamuosius ginančių advokatų apeliacijų Gvatemalos Konstituciniam teismui ir į teismą dėl jurisdikcijos kolizijos sprendimo,

1.   ragina Gvatemalos įstaigas visapusiškai bendradarbiauti ir dėti visas įmanomas pastangas siekiant atskleisti žmogaus teisių pažeidimus ir užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kad tardymo rezultatai būtų viešai paskelbti, kaip reikalaujama 2006 m. liepos 7 d. Ispanijos Nacionalinio teismo išduotame arešto orderyje, pagal kurį turi būti suimami genocidu, kankinimais, terorizmu ir nelegaliais sulaikymais kaltinami asmenys: José Efraín Ríos Montt, Oscar Humberto Mejía Víctores, Ángel Aníbal Guevara Rodríguez, Germán Chupina Barahona, Pedro García Arredondo, Benedicto Lucas García ir Donaldo Álvarez Ruiz;

2.   prašo, kad susijusios vyriausybės ir susijusių bankinių įstaigų vadovybė bendradarbiautų, padėtų areštuoti kaltinamųjų turtą, siekiant užtikrinti, kad jie vykdytų savo civilines ir finansines pareigas;

3.   ragina Interpolą ir Europolą tuo atveju, jei bus pateiktas atitinkamų įstaigų prašymas, suteikti ekstradicijai reikalingas priemones;

4.   pakartoja savo įsipareigojimą užtikrinti, kad kaltinamieji neliktų nenubausti;

5.   džiaugiasi pažanga, kuri buvo pasiekta taikant universalios jurisdikcijos principą nusikaltimų prieš žmoniją, genocido ir kankinimų atvejais;

6.   mano, kad teismo procesas turi būti sėkmingai užbaigtas, kad tokios tvarkos turi būti laikomasi panašiomis aplinkybėmis, kai teisiami diktatoriai ir asmenys, atsakingi už masinius žmogaus teisių pažeidimus;

7.   pareiškia savo paramą Gvatemalos žmonėms ir valdžiai, jiems tęsiant teisinės valstybės įtvirtinimo procesą ir skatinant ekonominę, socialinę ir politinę raidą, nes tai padės užtikrinti taiką ir nacionalinį susitaikymą;

8.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Gvatemalos vyriausybei, Centrinės Amerikos šalių vyriausybėms, Jungtinių Valstijų vyriausybei ir Centrinės Amerikos Parlamentui.

(1) OL C 59, 2001 2 23, p. 286.
(2) OL C 53 E, 2002 2 28, p. 403.
(3) OL C 127 E, 2003 5 29, p. 688.
(4) OL C 64 E, 2004 3 12, p. 609.
(5) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 494.


Uzbekistanas
PDF 203kWORD 50k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Uzbekistano
P6_TA(2006)0467RC-B6-0556/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Vidurio Azijos respublikų ir Uzbekistano, o ypač į 2005 m. birželio 9 d.(1) ir 2005 m. spalio 27 d.(2) rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos strateginį dokumentą dėl Vidurio Azijos 2002–2006 m. laikotarpiu,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą tarp Europos Bendrijų ir jų valstybių narių bei Uzbekistano Respublikos,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 18 d. ir spalio 3 d. vykusios Bendrųjų reikalų ir išorės reikalų tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimus dėl žmogaus teisių padėties Uzbekistane 2005 ir 2006 m.,

–   atsižvelgdamas į JT darbo grupės dėl pagrobimo arba priverstinio dingimo atvejų 2005 m. gruodžio 27 d. paskelbtą ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2006 m. kovo 3 d. paskelbtą pranešimą dėl teismo procesų stebėsenos,

–   atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo kankinimų klausimais Manfredo Nowako pranešimą dėl pilietinių ir politinių teisių, įskaitant kankinimo ir kalinimo klausimus, kuris buvo paskelbtas 2006 m. kovo 21 d.,

–   atsižvelgdamas į nuolatinio Uzbekistano Respublikos atstovo JT 2006 m. birželio 26 d. laišką JT Generaliniam Sekretoriui dėl žmogaus teisių padėties Uzbekistane,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi kitas Europos Sąjungos ir Uzbekistano Respublikos bendradarbiavimo tarybos susitikimas vyks 2006 m. lapkričio 8 d,

B.   kadangi tikimasi, jog Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba 2006 m. lapkričio 13 d. svarstys, ar toliau taikyti po 2005 m. gegužės mėn. įvykių Andižane priimtas sankcijas,

C.   kadangi Uzbekistano vyriausybė neatkreipė dėmesio į pritaikius sankcijas Tarybos iškeltas sąlygas,

D.   kadangi Uzbekistano vyriausybė iki šiol neleido atlikti nė vieno nepriklausomo tyrimo dėl 2005 m. gegužės 13 d. įvykių Andižane,

E.   kadangi po 2005 m. Andižano žudynių Uzbekistano valdžios institucijos ėmėsi griežtų priemonių prieš žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomus žurnalistus ir pilietinės visuomenės institucijas ir teisė šimtus žmonių, įtariamų dalyvavus sukilime,

F.   kadangi tarptautinės žmogaus teisių organizacijos teigia, kad per pastaruosius metus nieko nežinoma apie tūkstančius žmonių, kurie buvo sulaikyti siekiant nuslėpti tiesą, kadangi kyla didelis pavojus, kad sulaikyti žmonės bus kankinami ir su jais bus netinkamai elgiamasi; kadangi jokiems stebėtojams nebuvo leista stebėti daugelio asmenų, kaltinamų nusikaltimais, už kuriuos baudžiama mirties bausme, teismo procesų,

G.   kadangi 2006 m. kovo mėn. paskelbtoje JT specialiojo pranešėjo kankinimų klausimais pranešime teigiama, kad nebuvo jokių esminių pokyčių plačiai paplitusio kankinimų naudojimo ir politikos bei veiksmų, kuriais siekiama kovoti su kankinimais, klausimu, kadangi Uzbekistano vyriausybė nesiėmė jokių reikšmingų priemonių, kurios nutrauktų įsigalėjusį nebaudžiamumą,

H.   kadangi 2006 m. kovo 17 d. buvo uždarytas Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras Taškente,

I.   kadangi po įvykių Andižane šimtai Uzbekistano piliečių buvo priversti bėgti į Kirgizijos Respubliką ir kitas kaimynines šalis; kadangi skandalingai pažeidžiant 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso pabėgėliai iš Uzbekistano buvo išduoti Uzbekistanui,

J.   kadangi Uzbekistano visuomenė yra didžia dalimi pasaulietiška ir ribotu mastu pasireiškiantį ekstremizmą iš esmės skatina socialinė neteisybė; kadangi kova su religiniu ekstremizmu gali būti vykdoma tik teisėtomis priemonėmis, o ne pasitelkiant priespaudą,

K.   kadangi pilietinė visuomenė Vidurio Azijoje, įskaitant Uzbekistaną, vis dažniau reikalauja atviresnės visuomenės, kurioje būtų visiškai gerbiamos asmens laisvės ir žmogaus teisės, ir demokratinių pokyčių,

1.   dar kartą pažymi ES ir Uzbekistano santykių ir nuolatinio dialogo svarbą ir pripažįsta lemiamą Uzbekistano vaidmenį Vidurio Azijos regione, bet pabrėžia, kad šie santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principams, kaip įtvirtinta ES ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime;

2.   ragina Tarybą, atsižvelgiant į Uzbekistano įsipareigojimus, kuriuos jis prisiims per ES ir Uzbekistano bendradarbiavimo tarybos susitikimą 2006 m. lapkričio 8 d., ir į informaciją, kurią bus gavę regione dirbantys Europos šalių diplomatai, 2006 m. lapkričio 13 d. priimti apgalvotą sprendimą dėl galimo sankcijų pratęsimo, kuriuo būtų siekiama pagerinti santykius ateityje;

3.   pabrėžia, kad taikant tikslinių sankcijų politiką iki šiol nebuvo pasiekta jokių teigiamų rezultatų ir todėl ragina Komisiją ir Tarybą atidžiai persvarstyti padėtį siekiant rasti būdus ir priemones, kuriais būtų galima pasiekti nustatytus politinius tikslus;

4.   reikalauja, kad būtų toliau taikomas embargas prekybai ginklais ir kariuomenės perkėlimui;

5.   ragina Uzbekistaną glaudžiai bendradarbiauti su ESBO ir JT, ypač atsižvelgiant į raginimą atlikti patikimą, skaidrų ir nepriklausomą tyrimą, laikytis tarptautinės teisės ir leisti atlikti visas JT specialiąsias procedūras, dėl kurių buvo paprašyta leidimų, bei leisti veikti ESBO ir nepriklausomiems stebėtojams;

6.   ragina Tarybą imtis visų būtinų priemonių JT Žmogaus teisių taryboje siekiant, kad Uzbekistanui nebebūtų taikoma konfidenciali 1503 procedūra ir šios šalies atžvilgiu būtų taikoma viešo nagrinėjimo procedūra, kaip savo 2005 m. liepos mėn. ataskaitoje, kurioje komentuojamos Andižano žudynės, rekomendavo JT Vyriausioji žmogaus teisių komisarė Louise Arbour;

7.   ragina Uzbekistano vyriausybę išlaisvinti visus vis dar kalinamus žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir politinės opozicijos narius ir leisti jiems dirbti laisvai ir nebijant persekiojimo, ir ragina Uzbekistano vyriausybę baigti puolimus prieš NVO;

8.   ragina Uzbekistano valdžios institucijas leisti Taškente vėl atidaryti JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą;

9.   ragina Kirgizijos Respubliką ir kitas kaimynines šalis visiškai gerbti 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso, kurioje numatyta, kad pabėgėliai negali būti prievarta grąžinami į savo kilmės šalį, ir pabėgėlių iš Uzbekistano neišduoti Uzbekistanui; šiuo požiūriu ragina Tarybą ir Komisiją kruopščiai stebėti visų pabėgėlių iš Uzbekistano, kurie jau buvo perduoti Uzbekistanui, padėtį;

10.   paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES specialiajam atstovui Vidurio Azijoje, Uzbekistano ir Kirgizijos prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir ESBO Generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 560.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0415.

Teisinė informacija - Privatumo politika