Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio ir pataisančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, bei iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (COM(2006)0500 – C6-0335/2006 – 2006/0172(CNS))

P6_TA(2006)0468 A6-0377/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0500)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 36 ir 37 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0335/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0377/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Kanados vyriausybės susitarimo, nustatančio bendradarbiavimo aukštojo mokslo, mokymo ir jaunimo srityse pagrindus, sudarymo (COM(2006)0274 – C6-0255/2006 – 2006/0096(CNS))

P6_TA(2006)0469 A6-0338/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2006)0274)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 2 dalies 1 pastraipą, 149 ir 150 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0255/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6-0338/2006),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Kanados vyriausybei.

(1) Dar neskelbtas OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo, kuriuo atnaujinama bendradarbiavimo programa aukštojo mokslo bei profesinio švietimo ir mokymo srityse, sudarymo (COM(2006)0180) – C6-0174/2006) – 2006/0061(CNS))

P6_TA(2006)0470 A6-0339/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2006)0180)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir į EB sutarties 149 ir 150 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0174/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6-0339/2006),

1.   pritaria susitarimo sudarymui,

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Amerikos Valstijų ir vyriausybei.

(1) Dar neskelbtas OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką (COM(2005)0676 – C6-0442/2005 – 2005/0258(COD))

P6_TA(2006)0471 A6-0346/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0676)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 42 bei 308 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė Parlamentui pasiūlymą (C6-0442/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0346/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. lapkričio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2006, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 42 ir 308 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)  Siekiant atsižvelgti į kai kurių valstybių narių teisės aktų pasikeitimus, tam tikri Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 priedai turi būti pritaikyti.

(2)  Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(3)  Siekiant užtikrinti, kad esminė Nyderlandų sveikatos draudimo sistemos reforma, kuri įsigalioja 2006 m. sausio 1 d., būtų nuo jos įsigaliojimo dienos teisingai nurodoma Europos koordinuojančiose nuostatose, taip suteikiant teisinį aiškumą dėl ligos išmokų koordinavimo, būtina numatyti, kad Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 I ir VI priedų daliniai pakeitimai, susiję su Nyderlandų sveikatos draudimo sistema, būtų taikomi atgaline data nuo 2006 m. sausio 1 d.

(4)  Sutartyje nenumatyti kiti nei 308 straipsnyje nurodyti įgaliojimai imtis reikiamų priemonių socialinės apsaugos srityje ne pagal darbo sutartį dirbančių asmenų atžvilgiu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 I, II, IIa, III, IV ir VI priedai iš dalies keičiami taip, kaip numatyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priedo 1 punkto b papunktis ir 6 punkto b papunktis, susiję su Nyderlandais, taikomi nuo 2006 m. sausio 1 d., išskyrus EEB reglamento Nr. 1408/71 VI priedo skyriaus "Q. NYDERLANDAI" 1 punkto f papunkčio šeštą įtrauką, kaip įterpta šio reglamento priedo 6 punkto b papunkčiu, kuri taikoma nuo datos, nurodytos šio straipsnio pirmoje pastraipoje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 priedai iš dalies keičiami taip:

1.  I priedas iš dalies keičiamas taip:

2.  II priedo III dalies skirsnis "R. AUSTRIJA" pakeičiamas taip:

R.  AUSTRIJA

Nėra.

3.  IIa priedas iš dalies keičiamas taip:

4.  III priedo A dalyje išbraukiamas 187 punktas.

5.  IV priedas iš dalies keičiamas taip:

6.  VI priedas iš dalies keičiamas taip:

(1) Dar neskelbta OL. (2) ... nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). (3) 2006 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento pozicija.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl svetimų ir vietovėje nerandamų rūšių naudojimo akvakultūrai (COM(2006)0154 – C6-0137/2006 – 2006/0056(CNS))

P6_TA(2006)0472 A6-0331/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0154)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0137/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6-0331/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a) Akvakultūra yra ne tik potencialus svetimų rūšių platinimo vandens terpėje šaltinis. Kita veikla, pvz., inter alia, balastinio vandens naudojimas ir prekyba dekoratyvinėmis žuvimis, galbūt yra svarbesnė pavojaus aplinkai požiūriu ir todėl reikalauja ypatingų valdymo priemonių. Reikėtų sukurti išsamias strategijas, kaip integruotai kovoti su svetimų rūšių problema. Vis dėlto iki tol, kol bus įgyvendinta tokia strategija, reikėtų patvirtinti sektorines priemones, pvz., tas, kurios siūlomos šiame reglamente. Pakeitimas 2 5 b konstatuojamoji dalis (nauja) (5b) Reikėtų plėtoti konkrečias strategijas, skirtas kovoti su genetiškai modifikuotų rūšių introdukcija į ES žuvų auginimo sektorių, ir kontroliuoti apvaisintų kiaušinėlių judėjimą. Pakeitimas 3 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a) Reikėtų atsižvelgti į tai, kad paprastai nereikia atlikti išankstinio tų svetimų arba vietovėje nerandamų rūšių, kurios laikomos saugiuose uždaruose akvakultūros objektuose, judėjimo pavojaus aplinkai įvertinimo, kai pavojus ištrūkti labai mažas. Pakeitimas 4 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) (9a) Kai kurios svetimos rūšys ilgą laiką plačiai naudojamos akvakultūroje ir patirtis parodė, kad susijęs pavojus aplinkai yra minimalus. Su tuo susijusi veikla turėtų būti vertinama diferencijuotai ir ją plėsti skatinama neužkraunant jokios papildomos administracinės naštos. Pakeitimas 5 9 b konstatuojamoji dalis (nauja) (9b) Atsižvelgiant į finansinius ir institucinius padarinius susijusioms šalims, reikia nustatyti tinkamą pereinamąjį laikotarpį tarp šios direktyvos įsigaliojimo ir taikymo. Pakeitimas 6 2 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a. Taikant šį reglamentą reikėtų atsižvelgti į tai, kad iš uždarų akvakultūros objektų, apibrėžtų 3 straipsnio 3 dalyje, kyla mažesnis ištrūkimo pavojus. Pakeitimas 7 2 straipsnio 5 a dalis (nauja) Šis reglamentas, išskyrus 3 ir 4 straipsnius, netaikomas rūšims, kurios daugiau kaip 30 metų buvo plačiai naudojamos akvakultūroje, ir jei buvo įrodyta, kad jų ištrūkimas į natūralią aplinką nekelia pavojaus aplinkai. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą ir remdamasi mokslinėmis žiniomis, Komisija sudaro tokių rūšių sąrašą iki tol, kol įsigalios šis reglamentas. Pakeitimas 8 5 straipsnis Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios turi užtikrinti, jog bus laikomasi šio reglamento reikalavimų ("kompetentingas institucijas"). Kiekviena kompetentinga institucija paskiria jai padėsiantį konsultacinį komitetą, kurį sudarys atitinkami biologijos ir ekologijos sričių ekspertai ("konsultacinį komitetą"). Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios turi užtikrinti, jog bus laikomasi šio reglamento reikalavimų ("kompetentingas institucijas"). Kiekviena kompetentinga institucija paskiria jai padėsiantį konsultacinį komitetą, kurį sudarys atitinkami biologijos ir ekologijos sričių ekspertai ("konsultacinį komitetą"). Kai atsakomybė, susijusi su akvakultūros veiklos valdymu, buvo perduota regioniniams ar subregioniniams organams, tokias kompetentingas institucijas ir konsultacinius komitetus gali skirti minėtieji regioniniai ir subregioniniai organai. Pakeitimas 9 6 straipsnio 1 dalis 1.  Ketinantieji imtis vandens organizmo introdukcijos arba perkėlimo prašo priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo. Paraiškos gali būti pateikiamos kartotiniam judėjimui, numatytam per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį. 1.  Ketinantieji imtis vandens organizmo introdukcijos arba perkėlimo prašo priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo. Paraiškos gali būti pateikiamos kartotiniam judėjimui, numatytam per ne ilgesnį kaip septynerių metų laikotarpį. Pakeitimas 10 10 straipsnio 1 dalis 1.  Pareiškėjas raštu informuojamas apie sprendimą išduoti arba neišduoti leidimą per pagrįstą laikotarpį ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per vienerius metus nuo paraiškos pateikimo dienos. 1.  Pareiškėjas raštu informuojamas apie sprendimą išduoti leidimą arba jo neišduoti per pagrįstą laikotarpį ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos. Pakeitimas 11 12 straipsnis Bet kuriuo metu kompetentinga institucija gali atšaukti leidimą, jeigu įvyksta nenumatyti įvykiai, turintys neigiamą poveikį aplinkai arba vietinėms populiacijoms. Bet kuriuo metu kompetentinga institucija gali atšaukti leidimą, jeigu įvyksta nenumatyti įvykiai, turintys neigiamą poveikį aplinkai arba vietinėms populiacijoms. Bet koks leidimo atšaukimas turi būti moksliškai pagrįstas. Pakeitimas 12 25 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) Jis taikomas nuo ...* ____________________ * Dvylika mėnesių nuo jo įsigaliojimo datos.

(1) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (COM(2006)0233 – C6-0202/2006 – 2006/0081(CNS))

P6_TA(2006)0473 A6-0311/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0233)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0202/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6-0311/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.   paveda savo Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar nepaskelbta OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais dalinio pakeitimo Europos bendrijos vardu (COM(2006)0338 – C6-0276/2006 – 2006/0113(CNS))

P6_TA(2006)0474 A6-0336/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2006)0338)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 175 straipsnio 1 dalį ir į 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0276/2006),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Almatos konferencijoje, skirtoje Arhuso konvencijai(2),

–   atsižvelgdamas į Antrąjį Arhuso konvencijos šalių susirinkimą (MOP-2), įvykusį 2005 m. gegužės 25–27 d. Almatoje, Kazachstane,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0336/2006),

1.   pritaria pakeitimui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Dar neskelbta OL. (2) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 383.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl prekių, importuojamų keliaujančiųjų iš trečiųjų šalių asmenų, atleidimo nuo pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių (COM(2006)0076 – C6-0078/2006 – 2006/0021(CNS))

P6_TA(2006)0475 A6-0361/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0076)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 93 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0078/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0361/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties  250 straipsnio  2 dalį;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 3 straipsnio 1a punktas (naujas) 1a) "jūros keltų ar kruizinių laivų keleiviai" – keleiviai, keliaujantys mažiausiai 50 km atstumą pagal tvarkaraštį kursuojančiu jūros keltu, jūros laineriu ar jūros kruiziniu laivu; Pakeitimas 2 8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa 1.  Valstybės narės importuojamas prekes atleidžia nuo PVM ir akcizo mokesčių, išskyrus 3 skirsnyje nurodytas prekes, kurių bendra vertė vienam asmeniui neviršija 220 EUR. 1.  Valstybės narės importuojamas prekes atleidžia nuo PVM ir akcizų, išskyrus 3 skirsnyje nurodytas prekes, kurių bendra vertė vienam asmeniui neviršija 330 EUR. Pakeitimas 3 8 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa Oro transportu keliaujančiųjų asmenų atveju pirmojoje pastraipoje nurodyta piniginė riba yra 500 EUR. Oro transportu arba jūros keltais ar kruiziniais laivais keliaujančiųjų asmenų atveju pirmojoje pastraipoje nurodyta piniginė riba yra 1000 EUR. Pakeitimas 4 8 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybės narės gali sumažinti pinigines ribas jaunesniems kaip penkiolikos metų keliaujantiems asmenims, vykstantiems bet kuriomis transporto priemonėmis. Tačiau piniginė riba negali būti mažesnė kaip 110 EUR. 2.  Valstybės narės gali sumažinti pinigines ribas jaunesniems kaip šešiolikos metų keliaujantiems asmenims, vykstantiems bet kuriomis transporto priemonėmis. Tačiau piniginė riba negali būti mažesnė kaip 110 EUR. Pakeitimas 5 9 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybės narės gali nuspręsti skirstyti keliaujančius asmenis į oro transportu keliaujančius asmenis ir kitus keliaujančius asmenis ir 1 dalyje nurodytus minimalius kiekio apribojimus taikyti keliaujantiems asmenims, išskyrus oro transportu keliaujančius asmenis. 2.  Valstybės narės gali nuspręsti skirstyti keliaujančius asmenis į oro transportu keliaujančius asmenis arba jūros keltais ar kruiziniais laivais keliaujančius asmenis ir kitus keliaujančius asmenis ir 1 dalyje nurodytus minimalius kiekio apribojimus taikyti keliaujantiems asmenims, išskyrus oro transportu keliaujančius asmenis arba jūros keltais ar kruiziniais laivais keliaujančius asmenis. Pakeitimas 6 10 straipsnio 3 dalis 3.  Be 1 dalyje numatyto atleidimo nuo mokesčių, valstybės narės nuo PVM ir akcizo mokesčių atleidžia bendrą 4 litrų neputojančio vyno ir 16 litro alaus kiekį. 3.  Be 1 dalyje numatyto atleidimo nuo mokesčių, valstybės narės nuo PVM ir akcizų atleidžia bendrą 8 litrų neputojančio vyno ir 16 litrų alaus kiekį. Pakeitimas 7 11 straipsnis 9 ir 10 straipsniuose numatytas atleidimas nuo mokesčių netaikomas jaunesniems kaip 17 metų keliaujantiems asmenims. 9 ir 10 straipsniuose numatytas atleidimas nuo mokesčių netaikomas jaunesniems kaip aštuoniolikos metų keliaujantiems asmenims. Pakeitimas 8 12 straipsnis Valstybės narės, nepažeisdamos nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių kuro laikymą ir gabenimą, nuo PVM ir akcizo mokesčių atleidžia bet kurios variklinės transporto priemonės degalų bake esantį kurą bei nešiojamoje taroje gabenamą kurą, kurio kiekis neviršija 10 litrų. Valstybės narės, nepažeisdamos nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių kuro laikymą ir gabenimą, nuo PVM ir akcizų atleidžia variklinės transporto priemonės nešiojamoje taroje gabenamą kurą, kurio kiekis neviršija 10 litrų. Vis dėlto valstybės narės turi teisę stebėti valiutų kursų pasikeitimus ir imtis priemonių siekiant užkirsti kelią "degalų turizmui", kurio tikslas išvengti mokesčių pasienio regionuose. Pakeitimas 9 14 straipsnio 1 dalies a punktas a) pasienio zonoje gyvenantiems asmenims; Išbraukta. Pakeitimas 10 16 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a. 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos piniginės ribos iš naujo svarstomos bent kas penkerius metus atsižvelgiant į suderintą vartotojų kainų indeksą ar Eurostato oficialius duomenis apie vidutinį valstybių narių infliacijos dydį, kuris iš jų yra didesnis, nebent Taryba vienbalsiai nusprendžia kitaip.

(1) Dar neskelbtas OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl trečio Bendrijos įnašo į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką Černobylio apsaugos fondui pirmosios įmokos (COM(2006)0305 – C6-0251/2006 – 2006/0102(CNS))

P6_TA(2006)0476 A6-0374/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0305)(1),

–   atsižvelgdamas į Euratomo sutarties 203 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0251/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0374/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį ir Euratomo sutarties 119 straipsnio antrą pastraipą atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 1 straipsnio 2 dalis Asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinėje perspektyvoje nustatytų ribų. Asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinėje perspektyvoje nustatytų ribų. Įnašas finansuojamas atsižvelgiant į metiniame biudžete numatytus asignavimus. Pakeitimas 2 2 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa Komisija siunčia visą susijusią informaciją Audito Rūmams ir prašo ERPB suteikti bet kokią papildomą informaciją, kurios gali pageidauti Audito Rūmai, apie su Bendrijos įnašu susijusius Černobylio apsaugos fondo veiklos aspektus. Komisija siunčia visą susijusią informaciją biudžeto valdymo institucijai ir Audito Rūmams ir teikia bet kokią papildomą informaciją, kurios jie gali pageidauti, apie su Bendrijos įnašu susijusius Černobylio apsaugos fondo veiklos aspektus.

(1) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Tautų Konvencijos prieš korupciją sudarymo Europos bendrijos vardu (COM(2006)0082 – C6-0105/2006 – 2006/0023(CNS))

P6_TA(2006)0477 A6-0380/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2006)0082)(1),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 31 d. Jungtinių Tautų Konvenciją prieš korupciją,

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį, 57 straipsnio 2 dalį, 95 straipsnį, 107 straipsnio 5 dalį, 179 straipsnį, 181a straipsnį, 190 straipsnio 5 dalį, 195 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnį, 207 straipsnio 3 dalį, 218 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio paskutinę pastraipą, 224 straipsnio priešpaskutinę pastraipą, 225a straipsnio priešpaskutinę pastraipą, 245 straipsnio 2 dalį, 248 straipsnio 4 dalies paskutinę pastraipą, 255 straipsnio 2 dalį, 255 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio antrą pastraipą, 264 straipsnio antrą pastraipą, 266 straipsnio paskutinę pastraipą, 279 straipsnį, 280 straipsnį, 283 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0105/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A6-0380/2006),

1.   pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo su pakeitimais ir pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a) Nepaprastai svarbu, kad visos valstybės narės nedelsdamos pasirašytų ir ratifikuotų Konvenciją, jei to dar nepadarė.

(1) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (COM(2006)0237 – C6-0237/2006 – 2006/0082(CNS))

P6_TA(2006)0478 A6-0319/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0237)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0237/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0319/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Gabriele Albertini parlamentinį imunitetą (2006/2099(IMM))

P6_TA(2006)0479 A6-0378/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 balandžio 25 d. pateiktą ir 2006 balandžio 27 d. plenariniame posėdyje paskelbtą Gabriele Albertini prašymą ginti jo imunitetą baudžiamojoje byloje, kuri jam iškelta Milano apygardos teisme,

–   išklausęs Gabriele Albertini pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Europos Bendrijų Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius bei į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų vadovaujantis tiesioginio visuotinio balsavimo teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d.(1) sprendimus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0378/2006),

1.   nusprendžia ginti Gabriele Albertini imunitetą ir privilegijas;

2.   paveda Pirmininkui šį sprendimą perduoti ir atsakingo komiteto pranešimą atitinkamoms Italijos Respublikos valdžios institucijoms.

(1) Byla 101/63 Wagner prieš Fohrmann ir Krier,1964 m., Rink. 195 ir Byla 149/85 Wybot prieš Faure ir kitus, 1986 m., Rink. 2391.

Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Gabriele Albertini parlamentinį imunitetą (2006/2122(IMM))

P6_TA(2006)0480 A6-0383/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Gabriele Albertini prašymą ginti jo imunitetą Milano apygardos teisme vykstančio baudžiamojo proceso metu, pateiktą 2006 m. balandžio 28 d. ir paskelbtą 2006 m. gegužės 15 d. plenariniame posėdyje,

–   susipažinęs su Gabriele Albertini paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų, remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Italijos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0383/2006),

A.   kadangi Gabriele Albertini yra Europos Parlamento narys, išrinktas per 2004 m. birželio 10–13 d. vykusius šeštuosius tiesioginius rinkimus ir kadangi 2004 m. gruodžio 14 d. Parlamentas patikrino jo įgaliojimus(2),

B.   kadangi Europos Parlamento sesijų metu Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams, ir kadangi imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą; kadangi tai negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą(3),

C.   kadangi šiuo atveju taikoma Italijos Konstitucijos 68 straipsnio antra pastraipa, pagal kurią leidžiama Parlamento nariui iškelti baudžiamąją bylą nesilaikant jokių specialių formalumų, jei joje numatyta, kad Parlamento narys ar jo gyvenamoji vieta be Parlamento rūmų, kuriems jis priklauso, leidimo negali būti apieškomi, jo negalima sulaikyti ar kitaip suvaržyti jo asmeninės laisvės ar jo įkalinti, išskyrus atvejus, kai reikia vykdyti galutinį nuosprendį ar kai narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą, už kurį privaloma jį suimti (flagrante delicto atvejis),

D.   kadangi Milano apygardos teismo prokuratūros Gabriele Albertini pateikti kaltinimai susiję su neužpildytų pakeitimų pateikimu pagal Milano miesto tarybos biudžeto sudarymo procedūrą, ketinant juos užpildyti vėliau, atsižvelgiant į opozicijos pateiktus pakeitimus, ir taip spėjant pakeitimus pateikti iki termino pabaigos, kada jie jau būtų nepriimtini,

E.   kadangi neužpildytų pakeitimų pateikimą galima laikyti politikos ir politinio gyvenimo dalyku ir kadangi su jais susijęs galutinis aktas nebuvo priimtas, tokius pakeitimus galima laikyti tik išorės poveikio neturinčiais vidaus procedūros aktais, ypač ir visų pirma baudžiamosios teisės požiūriu, nes pateikiant tokius pakeitimus neįmanoma padaryti nusikaltimo ir bet kokiu atveju – nusikaltimo čia nėra,

F.   kadangi, nagrinėdamas kitą bylą (Nr. 9384/03 R.G.N.R.), tas pats Milano apygardos teismas, paprašytas apsvarstyti pareiškimus, panašius į tuos, kurie buvo pateikti prieš Gabriele Albertini, bet tuo metu pateiktus paties Gabriele Albertini prieš savo politinius oponentus, nusprendė, kad kelti bylą nėra pagrindo, ir ją nutraukė,

G.   kadangi, remiantis Gabriele Albertini Teisės reikalų komitetui pateiktais parodymais, tai, kad tas pats teismas priėmė visiškai priešingą sprendimą dviejose iš esmės panašiose bylose, rodo nepagrįstą ir nevienodą elgesį ir todėl galima daryti prielaidą, kad Gabriele Albertini yra nesąžiningai persekiojamas,

H.   kadangi aptariamas klausimas yra labai delikatus, o jo pasekmės Europos Parlamento išimtinėms teisėms yra nepriimtinos, juolab kad nėra pagrindo teigti, jog su Gabriele Albertini buvo nevienodai elgiamasi ir dėl to galėtų kilti fumus persecutionis klausimas,

I.   kadangi bet koks vieno iš Europos Parlamento narių politinis persekiojimas yra pasikėsinimas į Parlamento, kaip Europos žmonių demokratiškai renkamos politinės institucijos, vientisumą ir jo paniekinimas,

J.   kadangi diskriminuojantis Italijos teismo požiūris kenkia Gabriele Albertini;

K.   kadangi, jei būtų įsigaliojęs Europos Parlamento narių statutas (o jis dar neįsigaliojo, nors Europos Parlamentas jau dusyk jį patvirtino 2002 m. gruodžio 5 d.(4) ir 2003 m. gruodžio 17 d.(5) rezoliucijomis), baudžiamasis procesas prieš Gabriele Albertini galėtų būti sustabdytas;

1.   apgailestauja, kad 1965 m. balandžio 8 d. Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų Europos Parlamentui nesuteikia galimybių imtis privalomų veiksmų siekiant apginti Gabriele Albertini ir todėl nusprendžia neginti Gabriele Albertini imuniteto ir privilegijų ;

2.   paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Milano apygardos teismo prokuratūrai dėl baudžiamosios bylos Nr. 8629/05 R.G.

(1) Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. p. 383 ir byla 149/85, Wybot prieš Faure ir kiti, 1986 m. Rink. p. 2391. (2) Europos Parlamento sprendimas dėl įgaliojimų patvirtinimo (OL C 226 E, 2005 9 15, p. 51). (3) 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 10 straipsnis. (4) OL C 27 E, 2004 1 30, p. 139. (5) OL C 91 E, 2004 4 15, p. 230.

Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Gérard Onesta imunitetą ir privilegijas (2006/2121(IMM))

P6_TA(2006)0481 A6-0386/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Monica Frassoni prašymą ginti Gérard Onesta imunitetą 3-iajame Tulūzos baudžiamųjų bylų apeliaciniame teisme (Prancūzija) vykstančiame baudžiamajame procese, pateiktą 2006 m. gegužės 17 d. ir paskelbtą 2006 m. gegužės 31 d. plenariniame posėdyje,

–   susipažinęs su Gérard Onesta paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius bei į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0386/2006),

A.   kadangi Gérard Onesta yra Europos Parlamento narys, išrinktas per 2004 m. birželio 10–13 d. vykusius šeštuosius tiesioginius rinkimus, ir kadangi Parlamentas 2004 m. gruodžio 14 d. patikrino jo įgaliojimus(2),

B.   kadangi Europos Parlamento sesijų metu Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje suteikiami jos parlamento nariams, ir kadangi imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą; kadangi tai negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą(3),

C.   kadangi minėtuoju atveju taikytina nuostata – Prancūzijos Konstitucijos 26 straipsnio antra pastraipa, pagal kurią negalima dėl nusikaltimo ar kito rimto pažeidimo suimti parlamento narį arba kitaip atimti arba suvaržyti jo laisvę, jei asamblėjos, kurios narys jis yra, biuras nedavė tam sutikimo; kadangi toks sutikimas nėra būtinas užklupus darant nusikaltimą arba kitą rimtą pažeidimą arba galutinio nuosprendžio atveju,

D.   kadangi Tulūzos baudžiamųjų bylų apeliacinis teismas skyrė Gérard Onesta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę – griežtesnę, nei skiriama kitiems kaltinamiesiems, ir kadangi minėtasis teismas pagrindė šį kitokį savo sprendimą tuo, jog, būdamas Parlamento narys, Gérard Onesta turi daug daugiau būdų už kitus piliečius pasiekti, kad jo balsas būtų išgirstas politinėje arenoje, ypač jei tai daro remiamas kitų išrinktų savo partijos narių, savo frakcijos parlamente ir, prireikus, žiniasklaidos, nes, pasak minėtojo Prancūzijos teismo, turi puikių bendravimo įgūdžių,

E.   kadangi tai, jog Gérard Onesta nubaustas griežčiau tik dėl jo turimo Parlamento nario statuso, yra akivaizdus renkamų politikų diskriminavimas, nes galima susidaryti įspūdį, kad dėl to, jog renkami politikai turi kitų ir veiksmingesnių priemonių nuomonei reikšti, jiems neleidžiama dalyvauti viešose demonstracijose taip, kaip tai daro kiti piliečiai, ir kadangi tai skatintų daryti nepriimtiną išvadą, jog parlamento nariams leidžiama veikti tik politinėse asamblėjose, o už jų ribų jie turi mažiau teisių ir priemonių nuomonei reikšti nei kiti piliečiai,

F.   kadangi tai, jog Prancūzijos valdžios institucijos diskriminuojamai taikė flagrante delicto nuostatą tik Parlamento nariams (iš daugiau kaip 400 dalyvavusių asmenų), yra procedūrinis pažeidimas, kurio vienintelis tikslas – apeiti Protokolą dėl privilegijų ir imunitetų,

G.   kadangi Gérard Onesta, jo paties teigimu, siekė atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Teisingumo Teismo sprendime pripažinta, jog Prancūzija neperkėlė į nacionalinę teisę 2001 m. kovo 12 d. Europos Palamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką(4),

H.   kadangi sprendžiamas klausimas itin keblus ir jo sprendimo pasekmės Europos Parlamento prerogatyvoms nepriimtinos, nes tenka labai apgailestauti dėl diskriminuojamojo minėtojo Prancūzijos teismo požiūrio ir tuo padarytos politinės žalos Gérard Onesta pilietinėms teisėms,

I.   kadangi Gérard Onesta, pasinaudojęs visomis teisių gynimo priemonėmis savo šalyje, bet kuriuo atveju galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre, ir Europos Parlamentas jau svarsto paramos priemones,

J.   kadangi bet koks politinis vieno iš Europos Parlamento narių persekiojimas yra pasikėsinimas į Europos Parlamento, kaip demokratiškai Europos tautų renkamos politinės institucijos, vientisumą ir Parlamento negerbimas ir kadangi Europos Parlamentas, kaip demokratinė institucija, turi ginti savo prerogatyvas, pasinaudodamas visomis turimomis priemonėmis,

1.   apgailestauja dėl to, kad, esant dabartinei padėčiai, 1965 m. balandžio 8 d. Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų Europos Parlamentui nesuteikia galimybių imtis veiksmų siekiant apginti Gérard Onesta, ir todėl nusprendžia neginti jo imuniteto.

(1) Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. p. 195 ir byla 149/85, Wybot prieš Faure ir kitus, 1986 m. Rink. p. 2391. (2) Europos Parlamento sprendimas dėl įgaliojimų patikrinimo (OL C 226 E, 2005 9 15, p. 51). (3) 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 10 straipsnis. (4) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos direktyva) (COM(2005)0505 – C6-0346/2005 – 2005/0211(COD))

P6_TA(2006)0482 A6-0373/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0505)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į  175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0346/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A6-0373/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. lapkričio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos direktyva)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Jūrų aplinka yra vertingas paveldas, kuris turi būti apsaugomas, atkuriamas ir prižiūrimas, siekiant užtikrinti biologiškai įvairius ir dinamiškus vandenynus ir jūras, kurie būtų saugūs, švarūs, sveiki ir produktyvūs.

(2)  Europą supa keturios jūros – Viduržemio, Baltijos, Šiaurės ir Juodoji, ir du vandenynai – Atlanto ir Arkties.

(3)  Bendrijos sausumos teritorija iš tiesų yra pusiasalis, turintis tūkstančių kilometrų ilgio krantus, o Bendrijos jūrų teritorija yra didesnė už jos sausumos teritoriją.

(4)  Akivaizdu, kad reikalavimas dėl natūralių jūrų išteklių ir ekologinių jūrų paslaugų, pvz., atliekų absorbcijos, yra per didelis, ir kad Bendrija privalo sumažinti savo daromą poveikį ir Bendrijoje, ir už Bendrijos teritorijos esančiuose jūrų vandenyse.

(5)  Atsižvelgiant į ypatingą Baltijos jūros ekosistemos jautrumą dėl jos uždarumo ir druskingumo, prie Baltijos jūros esančios valstybės narės turėtų nedelsiant spręsti svarbias Baltijos jūros problemas, pvz., eutrofikaciją, invazinių rūšių veisimą ir nustatytas normas viršijančią žvejybą.

(6)  Vadovaujantis 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB, nustatančiu šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą(5), per trejus metus nuo tos programos priėmimo turėjo būti parengta teminė strategija dėl jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo, kurios bendri tikslai − tvaraus jūrų naudojimo skatinimas ir jūrų ekosistemų išsaugojimas.

(7)  Būtina nustatyti integruotu požiūriu pagrįstą teminę jūrų aplinkos strategiją, į kurią, jei tikslinga, turėtų būti įtraukti kokybiniai ir kiekybiniai tikslai ir tvarkaraščiai, kuriais remiantis bus įmanoma palyginti ir įvertinti numatytas priemones. Veiksmai, skirti strategijai įgyvendinti, turėtų atitikti subsidiarumo principą. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę aktyviau dalyvauti suinteresuotoms šalims ir geriau panaudoti įvairias Bendrijos finansavimo priemones, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su jūrų aplinkos apsauga.

(8)  Strategijos plėtojimo ir įgyvendinimo tikslas turėtų būti ekosistemos išsaugojimas. Pagal šį požiūrį turėtų būti atsižvelgiama į saugotinas biogeografines sritis ir į žmonių veiklą, kuri daro poveikį jūrų aplinkai.

(9)  Būtina ir toliau nustatyti biologinius ir aplinkos apsaugos tikslus ir pamatines sistemas, atsižvelgiant į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(6) (Natūralių buveinių direktyva) ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(7), numatytus tikslus bei kitus tarptautiniu lygiu sutartus tikslus.

(10)  Siekiant skatinti tausojantį jūrų naudojimą ir išsaugoti jūrų ekosistemas, pirmenybė turėtų būti teikiama Bendrijos jūrų aplinkos gerai ekologinei būklei pasiekti, tos aplinkos apsaugos ir išsaugojimo tęsimui bei užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias tolesniam blogėjimui.

(11)  Norint pasiekti tuos tikslus, reikia skaidrios ir darnios teisės aktų sistemos, kurioje būtų apibrėžta sąvoka "gera ekologinė būklė" ir kuri būtų susijusi su bendrosios žuvininkystės politikos principais, kuri sudarytų bendrą veiksmų pagrindą ir dėl kurios įgyvendinami veiksmai būtų koordinuojami, nuoseklūs ir tinkamai sujungti su veiksmais pagal kitus Bendrijos teisės aktus bei tarptautinius susitarimus.

(12)  Bendrijos jūrų aplinką sudarančių įvairių jūrų regionų skirtingoms sąlygoms, problemoms ir poreikiams reikia skirtingų ir specialių sprendimų. Į tą įvairovę turėtų būti atsižvelgiama rengiant, planuojant ir įgyvendinant priemones, kad jūrų regionų ir subregionų sistemos pagalba būtų pasiekta gera Bendrijos jūrų aplinkos ekologinė būklė.

(13)  Todėl tikslinga, kad vienam jūrų regionui priklausančios valstybės narės užtikrintų, kad būtų sukurta viena bendra regionui ar subregionui skirta jų suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančių vandenų jūrų strategija. Kiekviena valstybė narė jai priklausantiems Europos vandenims parengtų jūrų strategiją, kurioje, nors strategija skirta saviems vandenims, būtų atsižvelgta į bendrą atitinkamo jūrų regiono perspektyvą. Jūrų strategijomis turėtų būti pasiekta, kad būtų vykdomos priemonių programos, skirtos gerai ekologinei būklei pasiekti.

(14)  Dėl tarpvalstybinio jūrų aplinkos pobūdžio kiekvienam jūrų regionui skirtų jūrų strategijų rengimas turėtų būti koordinuojamas. Kadangi jūrų regionai iš dalies priklauso ir kitoms valstybėms narėms, ir trečiosioms šalims, valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti kuo glaudžiausią koordinavimą su visomis atitinkamomis valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis. Jei tikslinga ir tinkama, jau esančios institucinės struktūros, įsteigtos jūrų regionuose, turėtų būti naudojamos tokiam koordinavimui užtikrinti.

(15)  Kadangi veiksmai tarptautiniu lygiu būtini tiems tikslams pasiekti, šia direktyva turėtų būti sustiprinta Bendrijos veikla pagal tarptautinius susitarimus.

(16)  Dėl laivininkyste ir žvejyba besiverčiančių tautų interesų, jų laivų bei veiklos jūrų aplinkoje sąveikos būtina koordinuoti pastangas, siekiant apsaugoti jūrų aplinką nuo pavojų, susijusių su šių laivų, plaukiojančių su registracijos šalies vėliavomis, veikla jūrų regione. Jei jūrų regione veiklą vykdo trečiųjų šalių laivai, valstybės narės turėtų koordinuoti savo pastangas ir apsaugoti jūrų aplinką, pasitelkdamos veikiančias organizacijas ir institucijas.

(17)  Bendrija ir valstybės narės yra Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), patvirtintos Tarybos sprendimu 98/392/EB(8) šalys. Todėl šioje direktyvoje reikėtų visapusiškai atsižvelgti į Bendrijos ir valstybių narių įsipareigojimus pagal tuos susitarimus.

(18)  Šia direktyva taip pat turėtų būti paremta Tarybos sprendimu 93/626/EB(9) patvirtintos Biologinės įvairovės konvencijos kontekste Bendrijos prisiimta tvirta pozicija dėl biologinės įvairovės nykimo sustabdymo, užtikrinant jūrų biologinę įvairovę išsaugantį ir tausojantį naudojimą, bei dėl saugomų jūrų teritorijų pasaulinio tinklo sukūrimo iki 2012 m. Be to, ji turėtų prisidėti prie Biologinės įvairovės konvencijos šalių septintosios konferencijos (CBD/COP7) tikslų įgyvendinimo. Konferencija priėmė nuodugnią jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės darbo programą, kurioje užsibrėžiama daug tikslų, uždavinių ir veiklos, skirtų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu mastu bei užtikrinti jūrų ekosistemos gebėjimą užtikrinti prekių ir paslaugų teikimą, bei saugomų teritorijų darbo programą, kurios tikslas − iki 2012 m. įsteigti ekologine prasme pavyzdines nacionalines ir regionines saugomų jūrų teritorijų sistemas ir jas išlaikyti. Vykdydamos pareigą nustatyti "Natura 2000" vietoves remiantis Buveinių direktyva valstybės narės daug prisidės prie šio proceso.

(19)  Reikėtų nustatyti racionalų požiūrį į tai, kaip turėtų būti visiškai įgyvendinami "Natura 2000" tinklo tikslai jūrų aplinkos srityje. Į šį požiūrį reikėtų įtraukti pasiūlymus pritaikyti Natūralių buveinių direktyvos priedus, susijusius su jūrų natūraliomis buveinėmis ir gyvūnų bei augalų rūšimis, ir pagal jį turėtų būti taikomos ir pritaikomos techninės ir finansinės priemonės.

(20)  Siekiant šios direktyvos tikslų itin svarbu užtikrinti, kad į jūrų strategijas būtų įtraukti saugomoms jūrų teritorijoms nustatyti išsaugojimo tikslai, valdymo priemonės ir stebėsenos bei vertinimo veikla.

(21)  Ši direktyva turėtų padėti vykdyti Bendrijos ir valstybių narių pareigas, pagrįstas keliais kitais susijusiais tarptautiniais susitarimais, kuriuose valstybės narės prisiėmė svarbius įsipareigojimus, susijusius su jūrų aplinkos apsauga nuo taršos: Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencija, patvirtinta Tarybos sprendimu 94/157/EB(10), Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos sudarymo, patvirtinta Tarybos sprendimu 98/249/EB(11), ir jos naujasis V priedas dėl jūros rajono ekologinių sistemų ir biologinės įvairovės apsaugos bei išsaugojimo ir atitinkamas 3 priedėlis, patvirtinti Tarybos sprendimu 2000/340/EB(12), ir Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencija, patvirtinta Tarybos sprendimu 77/585/EEB(13) ir jos pakeitimai nuo 1995 m., patvirtinti Tarybos sprendimu 1999/802/EB(14), taip pat jos Protokolas dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos iš sausumoje esančių šaltinių, patvirtintas Tarybos sprendimu 83/101/EEB(15).

(22)  Būtina pakviesti kaimynines valstybes dalyvauti šiame procese ir plėtoti partnerystę su jomis, ypač Baltijos jūros, Viduržemio jūros ir Juodosios jūros regionuose, atsižvelgiant į, inter alia, partnerystės iniciatyvas, pradėtas 2002 m. Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikimo tvariojo vystymosi klausimais kontekste.

(23)  Taip pat reikėtų atsižvelgti į biologinę įvairovę ir jūrų mokslinių tyrimų, susijusių su labiausiai nutolusių regionų giliųjų vandenų aplinka, potencialą ir pagal konkrečias programas parengti mokslinius tyrimus siekiant geriau apibūdinti giliųjų vandenų ekosistemas.

(24)  Siekdamos veiksmingai saugoti jūrų aplinką, valstybės narės turėtų sukurti sistemas ir pagrindus, kurie sudarytų sąlygas tvarkyti jūrų reikalus įvairiuose sektoriuose. Taigi nustatant jūrų vandenų statusą reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos apsaugos elementą – gamtos mokslai turėtų būti derinami su ekonomine, socialine ir administracine šio sektoriaus plėtra.

(25)  Kadangi pagal jūrų strategijas vykdomos priemonių programos bus veiksmingos ir kiek įmanoma labiau ekonomiškos tik tada, jeigu jos bus parengtos remiantis tvirtomis mokslo žiniomis apie jūrų aplinkos būklę tam tikroje teritorijoje ir kuo labiau pritaikytos prie atitinkamų vandenų poreikių kiekvienos valstybės narės atveju ir atsižvelgiant į bendrą atitinkamo jūrų regiono perspektyvą, būtina numatyti nacionaliniu lygiu parengti atitinkamą informacija pagrįsto politikos formavimo sistemą, apimančią jūrų tyrimus ir stebėseną.

(26)  Pradėdamos šiuos pasiruošimus valstybės narės visame jūrų regione turėtų imtis savo jūrų vandenų savybių ir funkcijų analizės, nustatydamos svarbiausius pavojus ir poveikį tiems vandenims, jų ekonominį ir socialinį panaudojimą bei išlaidas, patiriamas dėl jūrų aplinkos būklės blogėjimo.

(27)  Remdamosi tokia analize valstybės narės tuomet turėtų nustatyti Europos vandenų geros ekologinės būklės požymius. Šiais tikslais tikslinga numatyti bendrus kokybinius deskriptorius, išsamius kriterijus ir standartus, kuriuos Komisija parengs artimiausioje ateityje dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims.

(28)  Bendrija turėtų sudaryti būtinas sąlygas siekdama, kad valstybės narės turėtų naudos iš universitetuose, kuriuose dėstomi jūrų mokslai, atliekamų mokslinių tyrimų ir sukauptų kokybiškų žinių. Taigi mokslinę ir techninę informaciją, reikalingą šios direktyvos nustatytiems įvairiems etapams įgyvendinti, reikėtų gauti iš patikimų šaltinių, taip pat turėtų būti užtikrintas tvarus pakrančių vietovių, kuriose paprastai yra įsikūrę tokie mokymo centrai, vystymasis.

(29)  Parama jūrų aplinkos moksliniams tyrimams turėtų būti nustatyta Europos bendrijos Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programoje (2007–2013 m.).

(30)  Kitas žingsnis siekiant geros ekologinės būklės turėtų būti aplinkos apsaugos tikslų iškėlimas ir nuolatiniam vertinimui skirtų stebėsenos programų parengimas, kad atitinkamų vandenų būklė būtų nuolat vertinama.

(31)  Remdamosi šiuo pagrindu valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti priemonių programas, skirtas atitinkamų vandenų gerai ekologinei būklei pasiekti, pritaikant esamus Bendrijos ir tarptautinius reikalavimus ir atitinkamo jūrų regiono poreikius.

(32)  Nors atsižvelgiant į reikalingą veiksmų tikslumą tikslinga, kad tų žingsnių imtųsi valstybės narės, siekiant užtikrinti veiksmų darną visoje Bendrijoje ir atsižvelgiant į įsipareigojimus pasauliniu mastu, būtina, kad Komisija patvirtintų ir parengiamąsias nuostatas, ir priemonių programas.

(33)  Siekiant planuoti priemonių programas, jas įgyvendinti ir valdyti, gali prireikti nemažų išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kad priemonių programos yra būdas siekti direktyvos tikslų, Bendrija turėtų prisidėti prie valstybių narių išlaidų, patirtų ruošiant, įgyvendinant ir koordinuojant minėtąsias programas, atlyginimo.

(34)  Teisingumo ir įgyvendinamumo sumetimais yra tikslinga numatyti tuos atvejus, kai valstybė narė negalėtų pasiekti nustatyto aplinkos apsaugos tikslų siekiamo lygio.

(35)  Šiame kontekste būtina numatyti nuostatą dviems specialaus atvejo tipams. Pirmasis susijęs su situacija, kai valstybė narė negali pasiekti savo aplinkos apsaugos tikslų dėl kitos šalies veiksmų arba neveiklumo, natūralių priežasčių arba force majeure arba dėl veiklos, kurios ėmėsi pati valstybė narė dėl visuomenės interesų, kurie buvo laikomi reikšmingesniais nei neigiamas poveikis aplinkai. Tokiais atvejais tikslinga leisti valstybėms narėms imtis ad hoc priemonių vietoje į jų priemonių programas įtrauktų priemonių. Ad hoc priemonės turėtų būti parengtos taip, kad užkirstų kelią tolesniam paveiktų jūrų vandenų būklės blogėjimui ir sušvelnintų nepalankų poveikį atitinkamame jūrų regione.

(36)  Antrojo tipo specialieji atvejai − kai valstybė narė nustato problemą, veikiančią jai priklausančių Europos jūrų vandenų ekologinę būklę, netgi galbūt visą atitinkamą jūrų regioną, tačiau negali problemos spręsti priemonėmis, įgyvendinamomis nacionaliniu lygiu. Tokiais atvejais reikėtų numatyti, kad Komisija būtų apie tai informuojama pateikiant priemonių programas.

(37)  Tačiau būtina, kad specialiems atvejams numatytas lankstumas būtų kontroliuojamas Bendrijos lygiu. Todėl dėl pirmojo tipo atvejo tikslinga, kad vertinimo, kurį Komisija turi atlikti prieš patvirtindama priemonių programą, metu būtų tinkamai atsižvelgta į bet kokių įgyvendinamų ad hoc priemonių veiksmingumą. Be to, tais atvejais, kai valstybė narė imasi veiksmų pirmiausiai dėl viešųjų interesų, Komisija turėtų užtikrinti, kad tų veiksmų sąlygojami bet kokie jūrų aplinkos pakeitimai arba pakitimai visiškai nesunaikintų ar nesutrukdytų siekti geros ekologinės būklės atitinkamame jūrų regione.

(38)  Dėl antrojo specialiojo atvejo tipo prieš patvirtindama priemonių programą Komisija turėtų įvertinti atitinkamos valstybės narės požiūrio pagrįstumą, t. y. įsitikinti, kad nacionaliniu lygiu įgyvendinamų priemonių nepakaktų, taigi būtini veiksmai Bendrijos lygmeniu.

(39)  Atsižvelgiant į dinamišką jūrų ekosistemų pobūdį ir jų natūralų kintamumą bei į tai, kad joms tenkantys pavojai ir poveikis skirsis priklausomai nuo žmogaus veiksmų modelio ir nuo klimato kaitos poveikio, būtina pripažinti, kad geros ekologinės būklės apibrėžimas yra dinamiškas ir lankstus bei turi būti ilgainiui pritaikytas. Atitinkamai tikslinga, kad jūrų aplinkos apsauga būtų lanksti ir pritaikoma. Todėl būtina numatyti jūrų strategijas nuolat atnaujinti.

(40)  Taip pat būtina numatyti skelbti priemonių programas ir jų atnaujinimus bei pateikti Komisijai tarpines ataskaitas, aprašančias programos įgyvendinimo pažangą.

(41)  Siekiant užtikrinti aktyvų plačiosios visuomenės dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir atnaujinant jūrų strategijas, būtina numatyti tinkamą informavimą apie skirtingus jūrų strategijų aspektus arba jų susijusius atnaujinimus bei paprašius pateikti rengiant jūrų strategijas naudotus susijusius pagalbinius dokumentus ir informaciją.

(42)  Tikslinga, kad Komisija pateiktų pirmąją vertinimo ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą per dvejus metus nuo visų priemonių programų gavimo ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip iki 2017 m. Tolesnės Komisijos ataskaitos turėtų būti skelbiamos kas šešerius metus.

(43)  Turėtų būti numatyta priimti jūrų aplinkos būklės vertinimo, stebėsenos, aplinkos apsaugos tikslų standartų pritaikymus ir techninius formatus, skirtus duomenų perdavimui ir apdorojimui, siekiant atitikti ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/.../EB, sukuriančios Europos bendrijos Erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) reikalavimus(16).

(44)  Priemonių, reglamentuojančių žvejybos valdymą, galima imtis, inter alia, bendrosios žvejybos politikos kontekste, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(17), ir remiantis mokslinėmis konsultacijomis, todėl jos taip pat nagrinėjamos šioje direktyvoje. Radioaktyviųjų medžiagų naudojimo sąlygojamos spinduliuotės ir emisijos kontrolė reglamentuojama Euratomo sutarties 30 ir 31 straipsniais, todėl ji nenagrinėjama šioje direktyvoje.

(45)  Būsimoje žuvininkystės politikos reforma turėtų atsižvelgti į žvejybos poveikį aplinkai ir šios direktyvos tikslus.

(46)  Kadangi veiksmų, kurių reikia imtis, tikslų valstybės narės negali tinkamai pasiekti, todėl dėl veiksmų masto ir poveikio juos galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ši direktyva nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(47)  Valstybių narių veiksmai turi būti grindžiami atsargumo principu ir į ekosistemą nukreiptu požiūriu.

(48)  Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma direktyvoje siekiama skatinti į Bendrijos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje.

(49)  Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(18),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma visiems Europos jūrų vandenims ir joje atsižvelgiama į poreikį užtikrinti jūrų aplinkos kokybę asocijuotose šalyse ir narystės siekiančiose šalyse.

3 straipsnis

Esamos pareigos, įsipareigojimai ir iniciatyvos

4 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šio punkto b papunktyje minimos sudėtinės dalys, sąlygos ir veiksniai apima tas sudėtines dalis, sąlygas ir veiksnius, kurie atsiranda dėl žmonių veiklos, nesvarbu, ar ši veikla atliekama Europai priklausančiuose jūrų vandenyse, ar už jų ribų;

5 straipsnis

Jūrų regionai ir subregionai

1.  Valstybės narės įgyvendina šią direktyvą, atsižvelgdamos į šiuos jūrų regionus:

2.  Siekdamos atsižvelgti į tam tikro regiono specifiką, valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, gali padalyti 1 dalyje nurodytus jūrų vandenis su sąlyga, kad laikomasi tarptautinių susitarimų ir kad tokie padalijimai atitinka šiuos jūrų subregionus:

Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokį padalijimą iki datos, nurodytos 30 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje.

3.  Suinteresuotos valstybės narės vėliausiai iki 2017 metų pasiekia gerą ekologinę Europos jūros vandenų būklę kiekviename jūrų regione, sukurdamos ir įgyvendindamos to regiono jūrų strategiją pagal šios direktyvos nuostatas.

Valstybės narės steigia atitinkamus savo Europos jūrų vandenų valdymo padalinius kiekviename jūrų regione ar subregione. Steigiant valdymo padalinius, kai reikia, atsižvelgiama į jau veikiančius valdymo, stebėsenos ir informavimo padalinius ir tai numatoma atitinkamoje jūrų strategijoje.

Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokį įsteigtą valdymo padalinį iki datos, nurodytos 30 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje.

6 straipsnis

Jūrų strategijos

1.  Valstybės narės pasiekia gerą ekologinę būklę, sukurdamos ir įgyvendindamos jūrų strategijas.

2.  Vienam jūrų regionui priklausančios valstybės narės užtikrina, kad būtų parengta viena bendra vieno regiono ar subregiono jūrų strategija, skirta jų suverenitetui ar jurisdikcijai priklausantiems to regiono vandenims. Kiekviena valstybė narė kiekvieno atitinkamo jūrų regiono atžvilgiu parengia jūrų strategiją jai priklausantiems Europos jūrų vandenims laikydamasi tokio veiksmų plano:

a)  Rengimas:

b)  Priemonių programos:

3.  Jei tam tikram jūros regionui ar subregionui priklausančios valstybės narės sutaria greičiau nei nurodyta įgyvendinti 2 dalies a ir b punktų veiksmus, jos apie šį pakeistą tvarkaraštį praneša Komisijai ir toliau atitinkamai veikia.

Tų valstybių narių pastangoms pagerinti aplinką, verčiant teritoriją bandomąja, Europos Sąjunga skiria deramą pagalbą.

2 dalies a ir b punktų nuostatos nekliudo valstybėms narėms išlaikyti griežtesnių apsaugos priemonių ar jas įdiegti.

4.  Valstybės narės sukuria atitinkamus mechanizmus, kurie užtikrintų, kad 2 dalyje numatytos priemonės, susijusios su 10, 11, 12, 13 ir 16 straipsniais, būtų parengtos ir įgyvendintos laikantis 8 straipsnio, parengiant vieną bendrą, kiekvienam regionui skirtą jūrų strategiją ir bendrą pranešimą dėl šiuose straipsniuose nurodytų aspektų.

Valstybės narės ar kompetentinga valdžios institucija per tris mėnesius Komisijai ir suinteresuotoms valstybėms narėms pateikia pranešimus.

5.  Baltijos jūros regionas galėtų būti bandomoji teritorija įgyvendinant jūrų strategiją. Pagal Helsinkio Komisijos (HELCOM) rengiamas Baltijos jūros veiksmų planas galėtų būti naudinga priemonė Baltijos jūrą šiuo tikslu naudojant kaip bandomąją teritoriją.

Baltijos jūros regiono valstybės narės, remdamosi 16 straipsnio 1 dalies a ir b punktais ir siekdamos geros Baltijos jūros regiono ekologinės būklės, vėliausiai iki 2010 m. parengia Baltijos jūros regionui skirtą bendrą priemonių programą.

7 straipsnis

Saugomos jūrų teritorijos

1.  Savo regionų ar subregionų strategijose valstybės narės nustato priemones, skirtas apsaugoti sritis, vadinamas saugomomis jūrų teritorijomis.

Jei reikia, valstybės narės į savo regionų ar subregionų strategijas taip pat įtraukia priemones, skirtas įkurti uždariems jūrų gamtos rezervatams, labiausiai pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms ir biologinei įvairovei apsaugoti ir išsaugoti.

2.  Priemonių programą rengianti valstybė narė be kitų priemonių į ją įtraukia erdvinės apsaugos priemones, įskaitant (bet neapsiribojant) specialias draustinių teritorijas pagal Direktyvą 92/43/EEB, specialias saugomas teritorijas pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos Direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos(21) (Paukščių direktyva) ir saugomas jūrų teritorijas, apibrėžtas Biologinės įvairovės konvencijos šalių dalyvių konferencijos sprendime VII/5, taip pat kitas priemones pagal bet kuriuos tarptautinius ar regioninius susitarimus, kuriuose dalyvauja Bendrija.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad šiomis priemonėmis būtų prisidedama prie suderinto ir pavyzdinio saugomų jūrų teritorijų sukūrimo vėliausiai iki 2012 m. Šiam tinklui priklausiančios teritorijos turi būti pakankamo dydžio, visiškai apsaugotos nuo gavybos pramonės, siekiant, inter alia, apsaugoti neršimą, jauniklių priežiūrą ir maitinimą, ir išlaikyti ar atkurti ekosistemų vientisumą, struktūrą ir funkcionavimą.

4.  Valstybės narės įsteigia vieną ar kelis tokių saugomų jūrų teritorijų registrus, kurie įforminami vėliausiai iki ...(22).

5.  Visuomenė gali naudotis registre (-uose) esančia informacija.

6.  Saugomų jūrų teritorijų registrai, skirti kiekvienam jūrų regionui ar subregionui, persvarstomi ir atnaujinami.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas ir koordinavimas su trečiosiomis šalimis

1.  Šios direktyvos tikslais valstybės narės, kurių jūrų vandenys yra tame pačiame jūrų regione arba subregione, bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus.

Jei tikslinga ir taikytina, valstybės narės naudoja esamas institucines struktūras, įsteigtas tame jūrų regione arba subregione, ir, kiek įmanoma, ten priimtas programas ir priemones, kurios atitinkamai pataisomos, ypač siekiant suderinti jas su 22 straipsniu.

2.  Jūrų strategijos nustatymo ir įgyvendinimo tikslais valstybės narės deda visas pastangas siekdamos koordinuoti savo veiksmus su:

Šiame kontekste valstybės narės kiek įmanoma remiasi esamomis programomis ir veikla, paremtomis tarptautiniais susitarimais pagrįstomis struktūromis.

Valstybės narės ir Komisija, atsižvelgdamos į tarptautinius ir regioninius susitarimus, kuriuos Bendrija sudarė su organizacijomis ir trečiosioms šalimis, kurios turi suverenitetą arba jurisdikciją:

3.  Komisija iki 2007 m. nustato aplinkos apsaugos kriterijus reglamentuojančią sistemą, siekdama užtikrinti, kad būtų konsultuojamasi su visomis atitinkamomis suinteresuotomis šalimis prieš jūrų aplinkoje pradedant vykdyti pagrindinius infrastruktūros projektus.

4.  ES parama, pvz., parama pagal bendrąją žemės ūkio politiką, gali būti skiriama tik tiems suinteresuotiems subjektams, kurie gali įrodyti, kad vykdydami veiklą jie išmes subalansuotą kiekį organinių medžiagų, t. y. kad jie neišleis didelių kiekių organinių nuotekų į vandens telkinius.

9 straipsnis

Kompetentingos nacionalinės institucijos

1.  Valstybės narės iki 30 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytos datos kiekvienam atitinkamam jūrų regionui skiria kompetentingą instituciją šiai direktyvai įgyvendinti joms priklausančių Europos jūrų vandenų atžvilgiu.

Per šešis mėnesius nuo tos datos valstybės narės pateikia Komisijai paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą kartu su II priede išvardyta informacija.

Tuo pat metu valstybės narės Komisijai siunčia visų atitinkamų tarptautinių organizacijų, kurių veikloje jos dalyvauja, nacionalinių kompetentingų institucijų sąrašą.

2.  Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokius pagal 1 dalį pateiktos informacijos pasikeitimus per tris mėnesius nuo to, kai toks pasikeitimas įsigalioja.

II skyrius

Jūrų strategijos: parengimas

10 straipsnis

Vertinimas

1.  Valstybės narės atlieka savo kiekvieno jūrų regiono Europos jūrų vandenų pradinį vertinimą, kurį sudaro:

2.   1 dalyje nurodytoje analizėje atsižvelgiama į su pakrančių, tarpiniais ir teritoriniais vandenimis susijusius aspektus, kuriems taikomos Direktyvos 2000/60/EB, taip pat 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo(23), 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo(24) ir ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos .../.../EB dėl aplinkos kokybės standartų ir išmetamų teršalų kontrolės vandens politikos srityje, iš dalies keičiančios Direktyvą 2000/60/EB(25) atitinkamos nuostatos, kad būtų galima parengti išsamų jūrų aplinkos būklės vertinimą.

3.  Valstybės narės, rengdamos kiekvieno jūrų regiono vertinimus pagal 1 dalį, pasitelkia 6 straipsnio 3 dalyje numatytą bendradarbiavimą ir deda visas pastangas siekdamos užtikrinti, kad:

4.  Atlikus pradinį vertinimą gauti duomenys ir informacija ne vėliau kaip per tris mėnesius po vertinimo atlikimo turi būti pasiekiama Europos aplinkos agentūrai ir atitinkamoms regioninėms jūrų ir žvejybos organizacijoms bei susitarimų dalyviams, kad juos galima būtų naudoti atliekant visos Europos jūrų būklės vertinimus, ypač atliekant 23 straipsnio 3 dalies b punkte numatytą jūrų aplinkos būklės vertinimą.

11 straipsnis

Geros ekologinės būklės nustatymas

1.  Remdamosi pagal 10 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu vertinimu valstybės narės kiekvienam atitinkamam jūrų regionui nustato konkrečias Europos jūrų vandenų geros ekologinės būklės savybes, remdamosi I ir III prieduose numatytais bendrais kokybės deskriptoriais, kriterijais ir standartais.

Jos, be kita ko, atsižvelgia į I ir III prieduose išvardytus aspektus, susijusius su buveinių tipais, biologiniais komponentais, fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir hidromorfologija.

2.  Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal 10 straipsnio 1 dalį atliktą vertinimą ir pagal šio straipsnio 1 dalį atliktą nustatymą ne vėliau kaip per tris mėnesius po pastarojo pabaigimo.

12 straipsnis

Aplinkos apsaugos tikslų nustatymas

1.  Remdamosi pagal 10 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu vertinimu valstybės narės kiekvieno atitinkamo jūrų regiono atžvilgiu kartu nustato bendrus išsamius aplinkos apsaugos tikslus, skirtus vėliausiai iki 2017 m. gerai ekologinei būklei pasiekti ir susijusius rodiklius visiems savo Europos jūrų vandenims, atsižvelgdamos į neišsamų savybių sąrašą, pateiktą IV priede.

Nustatydamos tuos uždavinius ir rodiklius valstybės narės atsižvelgia į tai, kad tų pačių vandenų atžvilgiu nuolat taikomi esami aplinkos apsaugos tikslai, nustatyti nacionaliniu, Bendrijos arba tarptautiniu lygiu, taip pat užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į tarpvalstybinius veiksnius ir aplinkybes.

2.  Valstybės narės praneša apie aplinkos apsaugos tikslus Komisijai ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo tų tikslų nustatymo.

13 straipsnis

Stebėsenos programų sukūrimas

1.  Remdamosi pagal 10 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu vertinimu valstybės narės sudaro ir įgyvendina koordinuotas stebėsenos programas, skirtas nuolat vertinti joms priklausančių Europos jūrų vandenų ekologinę būklę, remdamosi III ir V prieduose pateiktais sąrašais ir pagal 12 straipsnį nustatytais aplinkos apsaugos tikslais.

Tos programos atitinka jūrų regionus arba subregionus ir yra pagrįstos vertinimo ir stebėsenos nuostatomis, nustatytomis atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, ypač Direktyvose 79/409/EEB ir 92/43/EEB, arba pagal tarptautinius susitarimus arba Bendrijos iniciatyvomis dėl erdvinės informacijos infrastruktūros ir GMES (Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos), ypač jūrų tarnybų darbe, kiek šie reikalavimai susiję su valstybių narių pirmiau minėto jūrų regiono Europos jūrų vandenimis.

2.  Valstybės narės, atsižvelgdamos į 1 dalį, parengia kiekvienam jūrų regionui ar subregionui skirtas stebėsenos programas ir koordinavimo tikslais imasi veiksmų užtikrinti, kad:

3.  Atitinkamais atvejais Komisija, laikydamasi 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, priima stebėsenos ir vertinimo specifikacijas ir standartizuotus metodus, kuriais atsižvelgiama į esamus įsipareigojimus ir užtikrinamas stebėsenos ir vertinimo rezultatų palyginamumas.

4.  Vykdant šias stebėsenos programas gauti duomenys ir informacija ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai programos bus įgyvendintos, turi būti pasiekiama Europos aplinkos agentūrai ir atitinkamoms regioninėms jūrų ir žvejybos organizacijoms bei susitarimų dalyviams, kad juos galima būtų naudoti atliekant visos Europos jūrų būklės vertinimus, ypač atliekant 23 straipsnio 3` dalies b punkte numatytą jūrų aplinkos būklės vertinimą.

14 straipsnis

Jūrų tarša

Valstybės narės patvirtina priemones ir programas, skirtas jūrų taršai nustatyti ir atsekti.

15 straipsnis

Patvirtinimas

Remdamasi visais pagal 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 2 dalį kiekviename jūrų regione pateiktais pranešimais, Komisija įvertina, ar kiekvienos valstybės narės atveju pranešti aspektai sudaro sistemą, atitinkančią šios direktyvos reikalavimus.

Atlikdama šiuos vertinimus Komisija vertina skirtingų jūrų regionų sistemų darną visoje Bendrijoje.

Vertinimo tikslais Komisija gali paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti bet kokią papildomą informaciją, kurios jai reikia sprendimui priimti.

Per šešis mėnesius nuo pranešimo apie pagal 13 straipsnį nustatytą stebėsenos programą gavimo Komisija gali nuspręsti bet kurios valstybės narės atveju atmesti sistemą arba bet kurį jos elementą, remdamasi tuo, kad ji neatitinka šios direktyvos.

III skyrius

Jūrų strategijos: priemonių programos

16 straipsnis

Priemonių programos

1.  Valstybės narės kiekvieno atitinkamo jūrų regiono atžvilgiu nustato priemones, kurių reikia imtis siekiant geros ekologinės būklės pagal 11 straipsnio 1 dalį visuose joms priklausančiuose Europos jūrų vandenyse.

Valstybės narės priima sprendimą dėl priemonių pagal 14 straipsnį dėl jūrų taršos atsekamumo ir nustatymo.

2.  Valstybių narių priemonių programose numatytos ir erdvinės priemonės. Šios priemonės yra (bet jomis neapsiribojama) specialios draustinių teritorijos pagal Direktyvą 92/43/EEB, specialios saugomos teritorijas pagal Direktyvą 79/409/EEB ir saugomos jūrų teritorijos, apibrėžtos Biologinės įvairovės konvencijos šalių dalyvių konferencijos sprendime VII/5, taip pat kitos priemonės pagal bet kuriuos tarptautinius ar regioninius susitarimus, kuriuose dalyvauja Bendrija.

Valstybės narės užtikrina, kad šiomis priemonėmis būtų prisidedama prie suderinto ir pavyzdinio saugomų jūrų teritorijų sukūrimo vėliausiai iki 2012 m. Šiam tinklui priklausiančios teritorijos turi būti pakankamo dydžio, visiškai apsaugotos nuo gavybos pramonės, siekiant, inter alia, apsaugoti neršimą, jauniklių priežiūrą ir maitinimą, ir išlaikyti ar atkurti ekosistemų vientisumą, struktūrą ir funkcionavimą.

3.  Valstybės narės įtraukia pagal 1 dalį parengtas priemones į priemonių programą, atsižvelgdamos į priemones, kurių reikalaujama pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus arba tarptautinius susitarimus. Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į naudą, gaunamą įgyvendinant Direktyvą 91/271/EEB, Direktyvą 2006/7/EB ir Direktyvą .../.../EB [dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje].

4.  Į priemonių programą turi būti įtraukta:

5.  Rengdamos priemonių programą pagal 3 dalį valstybės narės tinkamai atsižvelgia į tvarų vystymąsi ir ypač į socialinį ir ekonominį numatytų priemonių poveikį. Valstybės narės sukuria administracines sistemas ir platformas, kurios leistų su jūromis susijusius klausimus spręsti bendradarbiaujant įvairiems sektoriams, siekiant apjungti aplinkosaugos mokslą ir priemones su teritorijos ekonominiu, socialiniu ir administraciniu vystymusi ir iš šios sąveikos turėti naudos.

Prieš imdamosi bet kokios naujos priemonės valstybės narės užtikrina, kad priemonės yra ekonomiškos, techniškai įmanomos, ir atlieka poveikio vertinimus, apimančius ir išsamią ekonominės naudos analizę.

6.  Valstybės narės savo priemonių programose nurodo, kaip priemonės bus įgyvendinamos ir kaip jomis bus prisidedama prie pagal 12 straipsnio 1 dalį iškeltų aplinkos apsaugos tikslų pasiekimo.

7.  Valstybės narės praneša Komisijai ir bet kurioms kitoms atitinkamoms valstybėms narėms apie savo priemonių programas per tris mėnesius nuo jų parengimo.

8.  Atsižvelgiant į 19 straipsnį valstybės narės užtikrina, kad programos bus pradėtos vykdyti per dvejus metus nuo jų parengimo.

9.  Pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, Komisija vėliausiai iki...(26), remdamasi 28 straipsnio 2 dalimi, patvirtina išsamius gero vandenynų valdymo principų taikymo kriterijus ir standartus.

17 straipsnis

Išimtys

1.  Kai valstybė narė, parengusi 16 straipsnio 1 dalyje numatytą priemonių programą, nustato, kad tam tikrais atvejais dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių aplinkos apsaugos tikslai ir gera ekologinė būklė negali būti pasiekti priemonėmis, kurių imasi ta valstybė narė, ji aiškiai nurodo tuos atvejus savo priemonių programoje ir pateikia Komisijai paaiškinimus, būtinus jos požiūriui pagrįsti:

2.  Valstybė narė, kuri remiasi 1 dalies b, c, d, e arba f punktais, į savo priemonių programą įtraukia atitinkamas ad hoc priemones, kurios yra suderinamos su Bendrijos ir tarptautine teise, siekiant sumažinti mastą, kuriuo neįmanoma užtikrinti geros Europos jūrų vandenų ekologinės būklės atitinkamame jūrų regione.

3.  Valstybė narė, kuri remiasi 1 dalies g punkte nurodyta priežastimi, užtikrina, kad pakeitimai arba pakitimai visiškai nesunaikintų arba nesutrukdytų siekti geros ekologinės būklės atitinkamame jūrų regione.

4.  Kai valstybė narė remiasi 1 dalies b punkte nurodyta priežastimi ir kai Komisija patvirtina tos priežasties tikrumą, Komisija, atsižvelgdama į savo kompetencijos ribas, nedelsdama imasi visų būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad būtų pasiektas atitinkamas aplinkos apsaugos tikslas.

18 straipsnis

Informavimas

Kai valstybė narė nustato problemą, kuri turi įtakos jai priklausančių Europos jūrų vandenų ekologinei būklei ir kurios negalima išspręsti priemonėmis, priimtomis nacionaliniu lygiu, ji apie tai praneša Komisijai ir pateikia įrodymus, būtinus savo nuomonei pagrįsti.

19 straipsnis

Patvirtinimas

Remdamasi pranešimais apie priemonių programas, pateiktais pagal 16 straipsnio 7 dalį, Komisija įvertina, ar kiekvienos valstybės narės atveju programos, apie kurias pranešta, yra tinkama priemonė gerai ekologinei būklei pasiekti, kaip nustatyta pagal 11 straipsnio 1 dalį.

Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgia į priemonių programų suderinamumą visoje Bendrijoje.

Vertinimo tikslais Komisija gali paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti bet kokią papildomą informaciją, kurios jai reikia sprendimui priimti.

Per šešis mėnesius nuo pranešimo apie priemonių programas gavimo Komisija gali nuspręsti bet kurios valstybės narės atveju atmesti bet kurios valstybės narės programą arba bet kurį jos aspektą, remdamasi tuo, kad ji neatitinka šios direktyvos.

IV skyrius

Atnaujinimas, ataskaitos ir visuomenės informavimas

20 straipsnis

Atnaujinimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų jūrų strategijos yra nuolat atnaujinamos kiekvieno atitinkamo jūrų regiono atžvilgiu.

2.   1 dalies tikslais valstybės narės persvarsto tokius savo jūrų strategijų aspektus kas šešerius metus nuo strategijų pradinio parengimo:

3.  Informacija apie bet kokius po 2 dalyje numatytų persvarstymų atliktus atnaujinimus perduodama Komisijai ir bet kuriai kitai atitinkamai valstybei narei per tris mėnesius nuo jų paskelbimo pagal 22 straipsnio 4 dalį.

4.   15 ir 19 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

21 straipsnis

Tarpinės ataskaitos

Valstybės narės per trejus metus nuo kiekvienos priemonių programos arba jos atnaujinimo paskelbimo pagal 22 straipsnio 4 dalį pateikia Komisijai tos programos įgyvendinimo pažangą aprašančią tarpinę ataskaitą.

22 straipsnis

Viešos konsultacijos ir informavimas

1.  Pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB, nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas(27) valstybės narės užtikrina aktyvų visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą įgyvendinant šią direktyvą, ypač rengiant II ir III skyriuose numatytas jūrų strategijas ir jų atnaujinimą pagal 20 straipsnį.

2.  Remdamosi 1 dalimi, valstybės narės, kai įmanoma, įtraukia suinteresuotas šalis į valdymo institucijas ar struktūras, įskaitant regionines jūrų konvencijas, mokslines patariamąsias įstaigas ir regionines patariamąsias tarybas (RPT).

3.  Valstybės narės įsteigia konsultavimui ir nuolatiniam keitimuisi informacija skirtą instituciją, kurioje dalyvautų atitinkamos vietos valdžios institucijos, ekspertai, NVO ir visi atitinkamo jūrų regiono ar subregiono naudotojai. Ši institucija turėtų būti tiesiogiai susieta su regioninėmis patariamosiomis žvejybos tarybomis, kurias remia ES.

4.  Valstybės narės paskelbia ir visuomenės pastaboms pateikia šių savo jūrų strategijų arba susijusių atnaujinimų aspektų santrauką:

5.  Pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką(28) suteikiama galimybė paprašius gauti pagalbinius dokumentus ir informaciją, naudotus kuriant jūrų strategijas. Ypač atliekant pradinį vertinimą gauti duomenys bei informacija ir stebėsenos programos pateikiami visuomenei internete arba kitomis atitinkamomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

Valstybės narės užtikrina Komisijai jos uždavinių vykdymui neribotą galimybę susipažinti su tais duomenimis ir informacija ir teises jais naudotis.

23 straipsnis

Komisijos ataskaitos

1.  Komisija paskelbia pirmąją vertinimo ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą per dvejus metus nuo visų priemonių programų gavimo ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip 2017 m.

Komisija vėliau skelbia tolesnes ataskaitas kas šešerius metus.

Ji teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.  Iki ...(29) Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo prieštaravimus ir papildomumą tarp galimų šios Direktyvos patobulinimų ir 3 straipsnyje nurodytų pareigų, įsipareigojimų ir iniciatyvų.

Ši ataskaita turi būti pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   1 dalyje numatytos ataskaitos apima:

4.  Iki ...(30) Komisija praneša apie Bendrijai svarbių Arkties vandenyno vandenų jūrų aplinkos būklę ir, jei reikia, pasiūlo Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamas jų apsaugos priemones dėl pasirengimo paskelbti Arktį saugoma teritorija (panašiai, kaip Antarktidą), kuri būtų apibrėžiama kaip "taikiems tikslams ir mokslui skirtas gamtos draustinis".

Valstybės narės, kurių Europos jūrų vandenys yra ir Arkties vandenyno vandenys, pateikia pradinį šių vandenų įvertinimą Arkties tarybai.

24 straipsnis

Saugomų teritorijų pažangos ataskaita

Iki ...* Komisija pateikia ataskaitą, kurioje aptariama pažanga steigiant pasaulinį saugomų teritorijų tinklą ir laiko bei teritorijų apribojimai, skirti sudaryti sąlygoms auginti jauniklius, remdamasi įsipareigojimais pagal Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos sprendimą VII/5, taip pat dėl Bendrijos įnašo kuriant šį tinklą.

Šiuo pagrindu Komisija, laikydamasi Sutartyje numatytų procedūrų, siūlo papildomas Bendrijos priemones, reikalingas pavyzdiniam saugomų jūrų teritorijų tinklui apsaugoti iki 2012 m.

25 straipsnis

Šios direktyvos persvarstymas

1.  Komisija persvarsto šią direktyvą iki ...(31)* ir prireikus pasiūlo būtinus pakeitimus Europos Parlamentui ir Tarybai dėl:

2.  Komisija ypač atsižvelgia į 23 straipsnio 1 dalyje minimą pirmąją vertinimo ataskaitą.

26 straipsnis

Bendrijos finansavimas

1.  Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu nustatyti jūrų strategiją, ši direktyva nuo 2007 m. įtraukiama į Bendrijos finansines priemones.

2.  Valstybių narių parengtas programas bendrai finansuoja ES pagal esamas finansines priemones.

V skyrius

Baigiamosios nuostatos

27 straipsnis

Techniniai pakeitimai

1.  III, IV ir V priedai suderinami su moksline ir technine pažanga laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, atsižvelgiant į 20 straipsnio 2 dalyje nustatytus jūrų strategijų persvarstymo ir atnaujinimo laikotarpius.

2.  Jei būtina, Komisija gali, laikydamasi 28 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, priimti:

28 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas, įsteigtas Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsnio 1 dalimi, toliau − "komitetas".

2.  Darant nuorodą į šią dalį taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.  Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

29 straipsnis

Už Europos jūrų vandenų teritorijos ribų esantys vandenys

Europos Parlamentas ir Taryba arba Taryba prireikus priima Bendrijos priemones, kuriomis siekiama pagerinti vandenų, esančių už Europos jūrų vandenų teritorijos ribų, ekologinę padėtį, jeigu įmanoma tai padaryti kontroliuojant Bendrijos arba valstybių narių kompetencijai priklausiančią veiklą.

Šios priemonės priimamos remiantis Komisijos vėliausiai iki ...(32) laikantis Sutartyje numatytų procedūrų pateiktais pasiūlymais.

30 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki ...(33)*, įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacinę lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės pagrindinių nuostatų tekstus.

31 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

32 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

4 ir 11 straipsniuose numatytos sąlygos

II PRIEDAS

9 straipsnio 1 dalis

(1)  Kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas − nurodytos institucijos oficialus pavadinimas ir adresas.

(2)  Kompetentingos institucijos teisinis statusas − kompetentingos institucijos teisinio statuso apibūdinimas ir, kur tinkama, jos įstatų, steigimo sutarties ar lygiaverčio teisinio dokumento santrauka arba kopija.

(3)  Atsakomybė − kompetentingos institucijos teisinė ir administracinė atsakomybė bei jos vaidmens atitinkamuose jūrų vandenyse aprašymas.

(4)  Narystė − kai kompetentinga institucija koordinuoja kitų kompetentingų institucijų veiklą, reikia sudaryti šių institucijų sąrašą ir institucijų santykių, užmegztų koordinavimui užtikrinti, santrauką.

(5)  Regioninis koordinavimas − reikia sudaryti mechanizmų, nustatytų siekiant užtikrinti koordinavimą tarp valstybių narių, kurioms priklausantys Europos jūrų vandenys yra tame pačiame jūrų regione, santrauką.

III PRIEDAS

10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis

IV PRIEDAS

12 straipsnio 1 dalis

(1)  Pakankama aspektų, apibūdinančių jūrų vandenis, kuriuose valstybės narės turi suverenumą arba jurisdikciją jūrų regione arba subregione, aprėptis.

(2)  Poreikis nustatyti a) tikslus, nustatančius norimas sąlygas, pagrįstas geros ekologinės būklės apibrėžimu; b) įvertinamus tikslus, kurių atžvilgiu galima stebėsena ir c) veiklos tikslus, susijusius su konkrečiomis įgyvendinimo priemonėmis, kurios prisideda prie tų tikslų pasiekimo.

(3)  Ekologinės būklės, kurią reikia pasiekti, nustatymas ir tos būklės formulavimas pagal aspektų, apibūdinančius valstybei narei priklausančius Europos jūrų vandenis jūrų regione arba subregione, įvertinamas savybes.

(4)  Tikslų nuoseklumas; prieštaravimų tarp jų nebuvimas.

(5)  Tikslams pasiekti reikalingų ištekliai.

(6)  Tikslų formulavimas ir laikotarpis jiems pasiekti.

(7)  Rodikliai, skirti pažangai stebėti ir valdymo sprendimams orientuoti į tikslų įgyvendinimą.

(8)  Prireikus atskaitos taškų (tikslinių ir ribinių verčių) nurodymas.

(9)  Tinkamas socialinių ir ekonominių reikmių iškeliant tikslus įvertinimas.

(10)  Aplinkos apsaugos tikslų, susijusių rodiklių ir ribinių bei tikslinių verčių, parengtų atsižvelgiant į 1 straipsnyje nustatytą aplinkos apsaugos tikslą, nagrinėjimas siekiant įvertinti, ar įgyvendinus tikslus jūrų vandenų, kuriuose valstybės narės turi suverenumą arba jurisdikciją jūrų regione, būklė juos atitiktų.

(11)  Tikslų ir uždavinių, kuriuos siekti Bendrija ir jos valstybės narės įsipareigojo pagal susijusius tarptautinius ir regioninius susitarimus, suderinamumas.

(12)  Kai tikslai ir rodikliai bus nustatyti, jie turėtų būti nagrinėjami kartu atsižvelgiant į 1 straipsnyje nustatytą aplinkos apsaugos tikslą, siekiant įvertinti, ar įgyvendinus tikslus, jūrų aplinkos būklė juos atitiktų.

V PRIEDAS

13 straipsnio 1 dalis

(1)  Poreikis teikti informaciją ekologinei būklei įvertinti ir nustatyti, kiek dar reikės siekti geros ekologinės būklės ir kiek jos jau pasiekta, laikantis III priedo ir išsamių standartų bei kriterijų, kurie turi būti nustatyti pagal I ir III priedus.

(2)  Poreikis užtikrinti informacijos surinkimą, leidžiantį nustatyti 12 straipsnyje numatytų aplinkos apsaugos tikslų tinkamus rodiklius.

(3)  Poreikis užtikrinti informacijos surinkimą, leidžiantį įvertinti 16 straipsnyje nurodytų priemonių poveikį.

(4)  Poreikis į programas įtraukti veiksmus, padedančius nustatyti pokyčio priežastį ir todėl galimas korekcines priemones, kurių reikėtų imtis siekiant atstatyti gerą ekologinę būklę, nustačius nukrypimus nuo norimos būklės.

(5)  Poreikis teikti informaciją apie cheminius teršalus, pastebėtus žmonių vartojimui skirtose rūšyse verslinės žvejybos zonose.

(6)  Poreikis programose numatyti veiksmus siekiant užtikrinti, kad korekcinės priemonės sąlygotų pageidaujamus pokyčius, o ne jokį nepageidaujamą šalutinį poveikį.

(7)  Poreikis kaupti informaciją remiantis atskirų jūrų regionų pateikiama informacija.

(8)  Poreikis parengti technines specifikacijas ir standartizuotus metodus, skirtus stebėsenai Bendrijos lygmeniu, kad būtų galimas informacijos palyginamumas.

(9)  Poreikis kuo platesniu mastu užtikrinti regioniniu ir tarptautiniu lygiu parengtų esamų programų suderinamumą, siekiant skatinti šių programų nuoseklumą ir išvengti pastangų dubliavimo.

(10)  Poreikis į 10 straipsnyje numatytą pradinį vertinimą įtraukti aplinkos sąlygų pagrindinių pokyčių vertinimą bei prireikus naujus ir iškylančius klausimus.

(11)  Poreikis atliekant 10 straipsnyje numatytą pradinį vertinimą nagrinėti III priede išvardytus aspektus ir jų natūralų kintamumą bei įvertinti tendencijas siekiant pagal 12 straipsnio 1 dalį nustatytų aplinkos apsaugos tikslų, prireikus panaudojant rodiklius ir jų ribines arba tikslines vertes.

VI PRIEDAS

16 straipsnio 1 dalis

(1)  Poveikio kontrolė: valdymo priemonės, kurios daro įtaką leistinam žmogaus veiklos mastui.

(2)  Rezultatų kontrolė: valdymo priemonės, kurios daro įtaką leistinam ekosistemos komponento sutrikdymo laipsniui.

(3)  Erdvinio ir laikinio pasiskirstymo kontrolė: valdymo priemonės, kurios daro įtaką tam, kur ir kada veiklai leidžiama įvykti.

(4)  Valdymo koordinavimo priemonės: priemonės, skirtos užtikrinti, kad valdymas koordinuojamas.

(5)  Ekonominio skatinimo priemonės: valdymo priemonės, dėl kurių besinaudojantiems jūrų ekosistema yra ekonomiškai naudinga veikti būdais, padedančiais pasiekti ekosistemai nustatytus ekologinius tikslus.

(6)  Sušvelninimo ir gerinimo priemonės: valdymo priemonės, kuriomis žmogaus veikla orientuojama atstatyti pažeistus jūrų ekosistemų komponentus.

(7)  Bendravimas, suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir visuomenės sąmoninimas.

(1) Dar neskelbta OL. (2) OL C 185, 2006 8 8, p. 20. (3) OL C 206, 2006 8 29, p. 5. (4) 2006 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento pozicija. (5) OL L 242, 2002 9 10, p. 1. (6) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). (7) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1). (8) OL L 179, 1998 6 23, p. 1. (9) OL L 309, 1993 12 13, p. 1. (10) OL L 73, 1994 3 16, p. 19. (11) OL L 104, 1998 4 3, p. 1. (12) OL L 118, 2000 5 8, p. 44. (13) OL L 240, 1977 9 19, p. 1. (14) OL L 322, 1999 12 14, p. 32. (15) OL L 67, 1983 3 12, p. 1. (16) OL ... (17) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. (18) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11). (19) * 2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (20) ** 3 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (21) OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36). (22) * 3 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (23) OL L 135, 1991 5 30, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003. (24) OL L 64, 2006 3 4, p. 37. (25) OL ... (26) * 3 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (27) OL L 156, 2003 6 25, p. 17. (28) OL L 41, 2003 2 14, p. 26. (29) * 4 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (30) * 2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (31) ** 10 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (32) * 4 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (33) ** 2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (34) OL L 175, 1985 7 5, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/35/EB.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/769/EEB, susijusią su prekybos tam tikrais gyvsidabrio turinčiais matavimo įtaisais apribojimu (COM(2006)0069 – C6-0064/2006 – 2006/0018(COD))

P6_TA(2006)0483 A6-0287/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0069)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į  95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0064/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0287/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. lapkričio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/.../EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/769/EEB, susijusią su prekybos tam tikrais gyvsidabrio turinčiais matavimo įtaisais apribojimu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

1)   2005 m. sausio 28 d. Komisijos komunikate dėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio, kuriame buvo nagrinėjamos visos gyvsidabrio naudojimo sritys, buvo padaryta išvada, kad Bendrijos lygiu reikėtų riboti prekybą tam tikrais gyvsidabrio turinčiais neelektriniais arba ne elektroniniais matavimo ir kontrolės įtaisais, sudarančiais pagrindinę gyvsidabrio gaminių grupę, kuriai iki šiol netaikomi Bendrijos veiksmai.

(2)  Jei būtų taikomi apribojimai prekiauti gyvsidabrio turinčiais matavimo įtaisais, būtų užkirstas kelias gyvsidabriui patekti į atliekų srautą, ir tai būtų naudinga aplinkai, o ilgainiui ir žmonių sveikatai.

(3)  Atsižvelgiant į techninį ir ekonominį pagrįstumą, turimi duomenys apie matavimo ir kontrolės įtaisus rodo, kad skubios ribojamosios priemonės turėtų būti taikomos tik matavimo įtaisams, skirtiems parduoti plačiajai visuomenei, ir visiems termometrams karščiui matuoti.

(4)  Gyvsidabrio turinčių senesnių nei 50 metų matavimo įtaisų importas susijęs su senovinėmis arba kultūrinėmis vertybėmis, kaip apibrėžta 1992 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3911/92 dėl kultūros vertybių eksporto(4). Tokia prekyba yra ribotos apimties ir panašu, kad nekelia pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai. Taigi tokia prekyba neturėtų būti varžoma.

(5)  Siekdama sumažinti gyvsidabrio patekimą į aplinką ir užtikrinti gyvsidabrio turinčių išlikusių matavimo prietaisų, naudojamų profesinėje ir pramonės srityse, ypač sveikatos priežiūros srityje naudojamų sfigmomanometrų, naudojimo nutraukimą, Komisija turėtų atlikti saugesnių alternatyvių, techniškai ir ekonomiškai pagrįstų sprendimų galimumo peržiūrą. Sfigmomanometrų sveikatos priežiūros srityje atveju reikėtų konsultuotis su medicinos ekspertais, kad būtų užtikrinta, jog su diagnoze ir tam tikromis medicininėmis sąlygomis susiję poreikiai būtų tinkamai tenkinami.

(6)  Šia direktyva turėtų būti ribojamas tik naujų matavimo įtaisų pateikimas į rinką. Todėl šis apribojimas neturėtų būti taikomas jau naudojamiems arba į rinką jau pateiktiems įtaisams.

(7)  Valstybių narių priimtų teisės aktų arba administracinių priemonių skirtumai dėl gyvsidabrio naudojimo įvairiuose matavimo ir kontrolės įtaisuose apribojimo galėtų sudaryti kliūtis prekybai, iškreipti konkurenciją Bendrijoje ir taip tiesiogiai veikti vidaus rinkos kūrimą ir veikimą. Todėl būtina suderinti valstybių narių teisės aktus matavimo ir kontrolės įtaisų srityje priimant suderintas nuostatas dėl gyvsidabrio turinčių gaminių ir tokiu būdu apsaugant vidaus rinką bei tuo pat metu užtikrinant aukštą žmonių sveikatos ir gamtos apsaugos lygį.

8)   1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo(5) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(9)  Ši direktyva turėtų būti taikoma nepažeidžiant Bendrijos teisės aktų, nustatančių mažiausius darbuotojų apsaugos reikalavimus, visų pirma, 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo(6) ir atskirų ja pagrįstų direktyvų, ypač 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvos 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe(7).

(10)  Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos(8) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikimą, ir viešai jas paskelbti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 76/769/EEB I priedas šiuo dokumentu iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šios direktyvos priede.

2 straipsnis

1.  Valstybės narės vėliausiai iki ...(9) priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos informuoja Komisiją.

Jos šias nuostatas taiko nuo ...(10)*.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Direktyvos 76/769/EEB I priedas papildomas šiuo punktu:

(1) Dar neskelbta OL. (2) 2006 m. rugsėjo 13 d. nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje). (3) 2006 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 395, 1992 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1). (5) OL L 262, 1976 9 27, p. 201. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/90/EB (OL L 33, 2006 2 4, p. 28). (6) OL L 183, 1989 06 29, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). (7) OL L 131, 1998 5 5, p. 11. (8) OL C 321, 2003 12 31, p. 1. (9) * Vieneri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (10) ** Aštuoniolika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (11) * Treji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (12) ** Aštuoniolika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (13) *** Šios direktyvos įsigaliojimo diena. (14) * Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendros įmonės Europos oro eismo naujos kartos valdymo sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (COM(2005)0602 – C6-0002/2006 – 2005/0235(CNS))

P6_TA(2006)0484 A6-0382/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2005)0602)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 171 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą konsultacijos (C6-0002/2006),

–   atsižvelgdami į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ataskaitą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6-0382/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai iš dalies pakeisti savo pasiūlymą, vadovaujantis EB sutarties 250 straipsnio 2 dalimi;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 1 nurodomoji dalis – atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 171 straipsnį, – atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 171 ir 173 straipsnius, Pakeitimas 2 2 konstatuojamoji dalis (2)  Oro eismo valdymo modernizavimo projektas Europoje (toliau – SESAR projektas) yra sudėtinė bendro Europos dangaus technologinė dalis. Jos tikslas – sukurti veiksmingą kontrolės infrastruktūrą Bendrijoje, suteikiančią galimybę plėtoti saugų ir aplinką tausojantį oro susisiekimą, visapusiškai pasitelkiant technologijų pažangą, pasiektą vykdant tokias programas kaip, pavyzdžiui, GALILLEO. (2)  Oro eismo valdymo modernizavimo projektas Europoje (toliau – SESAR projektas) yra sudėtinė bendro Europos dangaus technologinė dalis. Jos tikslas – sukurti veiksmingą kontrolės infrastruktūrą Bendrijoje, suteikiančią galimybę plėtoti saugų, energiją ir aplinką tausojantį oro eismą, visapusiškai pasitelkiant technologijų pažangą, pasiektą vykdant tokias programas kaip GALILLEO. Taip pat energijos taupymo sumetimais siekiama įtraukti greičio valdymo aspektą, o siekiant sumažinti aviacijos poveikį klimato kaitai -bendradarbiavimo su meteorologijos tarnybomis aspektą. Pakeitimas 3 3 konstatuojamoji dalis (3)  Projekto SESAR paskirtis yra sutelkti ir koordinuoti veiklą, kuri Bendrijoje iki šiol buvo vykdoma nesutelktai ir nesuderintai. (3)  Projekto SESAR paskirtis yra sutelkti ir koordinuoti veiklą, kuri Bendrijoje iki šiol buvo vykdoma nesutelktai ir nekoordinuotai, įskaitant pačius atokiausius ir nutolusius regionus, nurodytus Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje. Pakeitimas 4 6 konstatuojamoji dalis 6)  Pasibaigus projektavimo etapui, bus pradėtas oro eismo valdymo modernizavimo Bendrijoje plano įgyvendinimo etapas, sudarytas iš dviejų dalių: plėtotė (2008–2013 m.) ir įdiegimas (2014–2020 m.). (6)  Pasibaigus projektavimo etapui bus dar du etapai: vystymo etapas (2008–2013 m.) ir diegimo etapas (2014–2020 m.). Pakeitimas 5 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a) Kiekvienam etapui turėtų būti išdėstyti pagrindiniai jo turinio elementai, o diegimo etapui teisinės nuostatos turėtų būti išdėstytos atskirame pasiūlyme. Pakeitimas 8 12 konstatuojamoji dalis (12)  Atsižvelgiant į tai, kad šiame procese veiks daug dalyvių, o taip pat į reikalingus finansinius išteklius ir techninę ekspertizę, būtina sukurti juridinį asmenį, sugebėsiantį užtikrinti koordinuotą SESAR projektui skirtų lėšų valdymą jos įgyvendinimo laikotarpiu. (12)  Atsižvelgiant į tai, kad šiame procese veiks daug dalyvių, o taip pat į reikalingus finansinius išteklius ir technines žinias, būtina sukurti juridinį asmenį, sugebėsiantį užtikrinti koordinuotą SESAR projektui skirtų lėšų valdymą jo vystymo etape. Pakeitimas 9 13 konstatuojamoji dalis (13)  Šis juridinis asmuo, įgaliotas administruoti Europai svarbią viešojo tyrimo projektą, turi būti laikomas tarptautine organizacija, kaip apibrėžta 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 15 straipsnio 10 dalies antrojoje įtraukoje ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės 23 straipsnio 1 dalies antrojoje įtraukoje, (13)  Šis juridinis asmuo bus įgaliotas administruoti Europai svarbią viešojo tyrimo projektą, kaip apibrėžta 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 15 straipsnio 10 dalies antrojoje įtraukoje ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės 23 straipsnio 1 dalies antrojoje įtraukoje, Pakeitimas 10 14 konstatuojamoji dalis (14)  Valstybėms narėms derėtų šią įstaigą atleisti nuo mokesčių (išskyrus PVM ir akcizo mokestį) ir jos samdomų darbuotojų darbo užmokesčio neapmokestinti nacionaliniu pajamų mokesčiu. (14)  Valstybėms narėms derėtų šią įstaigą atleisti nuo mokesčių (išskyrus PVM ir akcizo mokestį), o jos samdomų darbuotojų darbo užmokestis turėtų atitikti kitiems Europos Bendrijų tarnautojams taikomos tvarkos nuostatas. Pakeitimas 11 15 konstatuojamoji dalis (15)  SESAR yra mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektas, kurio finansavimas pagal Bendrijos pamatines mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programas yra pagrįstas. Todėl būtina įsteigti bendrą įmonę, remiantis Sutarties 171 straipsniu, norint pasiekti esminės pažangos plėtojant oro eismo kontrolės sistemos technologijas per plėtotės etapą (2008–2013 m.). (15)  SESAR yra mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektas, todėl jo finansavimas pagal Bendrijos pamatines mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programas yra pagrįstas. Dėl šios priežasties pagal Sutarties 171 ir 173 straipsnius būtina įsteigti bendrą įmonę, leisiančią pasiekti esminės pažangos plėtojant oro eismo kontrolės sistemos technologijas vystymo etapo metu (2008–2013 m.). Pakeitimas 12 17 konstatuojamoji dalis (17)  Bendrai įmonei turi būti pavesta organizuoti ir koordinuoti SESAR projektą panaudojant viešąsias ir privačias lėšas bei pasiremiant jau egzistuojančiais jos narių turimais techniniais ištekliais ir pasinaudojant Eurokontrolės patirtimi. (17)  Bendrai įmonei turi būti pavesta organizuoti ir koordinuoti SESAR projektą panaudojant viešąsias ir privačias lėšas bei pasiremiant jau egzistuojančiais ištoriniais jos narių turimais techniniais ištekliais, ypač Eurokontrolės patirtimi ir žiniomis. Pakeitimas 13 17 a konstatuojamoji dalis (nauja) (17a) Siektina privatų sektorių atitinkamai įtraukti į visus etapus, ypač į vykdymo etapą, kad būtų užtikrinta privataus sektoriaus dalyvių atsakomybė diegimo etape. Pakeitimas 14 20 konstatuojamoji dalis (20)  Reikia nustatyti bendros įmonės organizavimo ir veiklos tvarką parengiant jos įstatus. (20)  Bendros įmonės organizavimo ir veiklos tvarką, interesų konfliktų išvengimo joje ir pareigūnų skyrimo į ją tvarką reikėtų nustatyti parengiant jos įstatus, kaip nurodyta priede. Pakeitimas 15 20 a konstatuojamoji dalis (nauja) (20a) Europos Parlamentui Bendros įmonės administracinėje taryboje turėtų būti suteiktas stebėtojo statusas. Pakeitimas 16 20 b konstatuojamoji dalis (nauja) (20b) Naujų narių stojimo į Bendrą įmonę prašymams turėtų būti pritariama laikantis priedo 1 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pakeitimas 17 22 a konstatuojamoji dalis (22a) Komisija turėtų kas trejus metus pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio reglamento taikymą ir, jeigu reikia, turėtų pasiūlyti šio reglamento pakeitimus. Pakeitimas 18 1 straipsnio 1 dalis 1.  Siekiant įgyvendinti projekto (toliau – SESAR projektas) plėtotės etapą modernizuojant Europos oro eismo valdymą darbus, laikotarpiui iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsteigiama bendra įmonė (toliau – bendra įmonė SESAR ). 1.  Įsteigiama bendra įmonė (toliau – bendra įmonė). Jos pagrindinis tikslas - Europos oro eismo valdymo modernizavimo projekto (toliau - SESAR projektas) vystymo etapo veiklos valdymas laikotarpiu nuo tada, kai Taryba patvirtins žemiau 1a straipsnio a punkte minimą pagrindinį Oro Eismo Valdymo generalinį planą (OEV generalinis planas), iki vystymo laikotarpio pabaigos. Pakeitimas 19 1 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a. SESAR projektą sudaro trys etapai: a) projektavimo etapas, kuriame siekiama apibrėžti technines galimybes ir žingsnius, modernizavimo programos prioritetus bei įgyvendinimo veiksmų planus. Šis etapas prasidėjo 2005 m. spalio mėn. ir jį tikimasi užbaigti 2007 m. gruodžio mėn. parengus OEV generalinį planą. Šį planą turi parengti įmonių konsorciumas prižiūrint Eurokontrolei; b) vystymo etapas prasidės 2008 m. sausio 1 d., kai Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ir pasikonsultavusi su Parlamentu, pritars OEV generaliniam planui. Vystymo etapas pasibaigs 2013 m. gruodžio 31 d.; c) diegimo etapas prasidės 2014 m. sausio 1 d. ir pasibaigs 2020 m. gruodžio 31 d., o šiame etape bus atlikti didelio masto oro naujos eismo valdymo infrastruktūros kūrimo ir įgyvendinimo darbai. Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą, nustatntį: i) perėjimą nuo vystymo etapo prie diegimo etapo; ii) kompensavimo sistemą, taikomą įmonei, perimsiančiai Bendros įmonės užduotis, ir iii) materialiojo ir nematerialiojo turto perdavimą naujai įmonei, kuri perims Bendros įmonės užduotis. Pakeitimas 20 1 straipsnio 1 b dalis (nauja) 1b. Jei reikia, Taryba, atsižvelgdama į projekto ir OEV generalinio plano vystymą, peržiūri Bendros įmonės veiklos sritį, valdymą, finansavimą ir trukmę. Taryba atsižvelgia į 6 straipsnyje ir 6a straipsnio nuostatose minimą įvertinimą. Pakeitimas 21 1 straipsnio 2 dalies įvadinė dalis 2.  Bendros įmonės paskirtis – modernizuoti Europos oro eismo valdymo sistemą, sutelkiant Bendrijos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pajėgas. Įmonė atsakinga už tokias užduotis: 2.  Bendros įmonės paskirtis – modernizuoti Europos oro eismo valdymo sistemą koordinuojant ir koncentruojant visus susijusius mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. Ji atsakinga už tokias užduotis: Pakeitimas 22 1 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa - organizuoti ir koordinuoti SESAR projekto įgyvendinimą, laikantis Europos saugios oro navigacijos organizacijos agentūros (Eurokontrolė) parengto oro eismo valdymo Europoje modernizavimo plano (toliau – planas), pasitelkiant valstybinius ir privačius finansavimo šaltinius; - organizuoti ir koordinuoti SESAR projekto vystymo etapo veiklą, laikantis OEV generalinio plano, sudaryto po projekto projektavimo etapo, kurį valdė Eurokontrolė, pasitelkiant vieną struktūrą ir ją naudojant valdyti valstybinius ir privačius finansavimo šaltinius; Pakeitimas 23 1 straipsnio 2 dalies 2 a pastraipa (nauja) - užtikrinti būtiną SESAR projekto vystymo etapo veiklos finansavimą laikantis OEV generalinio plano; Pakeitimas 24 1 straipsnio 2 dalies 2 b pastraipa (nauja) - užtikrinti oro eismo valdymu Europoje suinteresuotų šalių dalyvavimą sprendimų priėmimo ir finansavimo procesuose; Pakeitimas 25 1 straipsnio 3 dalis 3.  Bendros įmonės buveinė yra Briuselyje. 3.  Bendros įmonės buveinė nustatoma remiantis 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003, nustatančio vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys1. _________________ 1 OL L 11, 2003 1 16, p. 1. Pakeitimas 26 2 straipsnio 2 dalis 2.  Bendra įmonė laikoma tarptautine organizacija, kaip apibrėžta Direktyvos 77/388/EEB 15 straipsnio 10 dalies antroje įtraukoje ir Direktyvos 92/12/EEB 23 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje. Išbraukta. Pakeitimas 27 2 straipsnio 3 dalis 3.  Valstybės narės bendrą įmonę atleidžia nuo visų mokesčių (išskyrus PVM ir akcizo mokestį). Ji atleidžiama nuo registravimo mokesčio ir nuo įmonių pelno mokesčio ir kitų atitinkamų mokesčių. Įmonės darbuotojų darbo užmokestis neapmokestinamas nacionaliniu pajamų mokesčiu. 3.  Valstybės narės Bendrą įmonę atleidžia nuo visų mokesčių (išskyrus PVM ir akcizo mokestį). Visų pirma ji atleidžiama nuo registravimo mokesčio ir nuo įmonių pelno mokesčio bei kitų panašių mokesčių. Įmonės darbuotojų darbo užmokestis mokamas vadovaujantis kitiems Europos Bendrijos tarnautojams taikomos tvarkos nuostatomis. Pakeitimas 28 3 straipsnio 1 dalis 1.  Patvirtinami bendros įmonės įstatai, išdėstyti šio reglamento priede. 1.  Patvirtinami Bendros įmonės įstatai, išdėstyti šio reglamento priede, kurie laikomi sudedamąja šio reglamento dalimi. Pakeitimas 29 3 straipsnio 2 dalis 2.  Įstatai, ypač jų 3, 4, 5, 6 ir 8 straipsniai gali būti iš dalies pakeisti laikantis 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos. 2.  Įstatai gali būti pakeisti laikantis 6a straipsnyje nurodytos tvarkos. Pakeitimai 63 ir 61 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai a) narių įnašų lėšomis, laikantis jos įstatų 1 straipsnio, ir a) narių įnašų lėšomis, laikantis jos įstatų 1, 3 ir 11 straipsniais, b) galimų atskaitymų nuo maršruto rinkliavų lėšomis, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 550/2004 15 straipsnio 3 dalies e punkto antroje įtraukoje. Komisija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 550/2004 15 straipsnyje numatytos tvarkos, nustato šių atskaitymų surinkimo ir panaudojimo taisykles. b) galimų atskaitymų nuo maršruto rinkliavų lėšomis, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 550/2004 15 straipsnio 3 dalies e punkto antroje įtraukoje. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą, apibrėžiantį šių atskaitymų surinkimo ir panaudojimo taisykles. Pakeitimas 32 4 straipsnio 3 dalis 3.  Visos Bendrijos finansinės įmokos bendrai įmonei bus mokamos ne ilgiau kaip iki 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos. 3.  Visi Bendrijos finansiniai indėliai Bendrai įmonei bus mokami ne ilgiau kaip iki 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, nebent, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, kitaip nuspręstų Europos Parlamentas ir Taryba. . Pakeitimas 34 5 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a. Komisijos pozicija dėl Administracinės tarybos sprendimų, susijusių su OEV generalinio plano techniniais patikslinimais, priimami Sprendimo 1999/468/EB 3 straipsnyje numatyta procedūra. Pakeitimas 35 5 a straipsnis(naujas) 5a straipsnis Naujų narių stojimas Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie naujų narių stojimą. Visų naujų narių stojimui, įskaitant narių iš trečiųjų šalių stojimui, turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryba. Pakeitimas 36 6 straipsnis Kas trejus metus, skaičiuojant nuo bendros įmonės veiklos pradžios ir baigiantis bendros įmonės veiklos terminui, Komisija atlieka šio reglamento įgyvendinimo, bendros įmonės pasiektų rezultatų ir darbo metodų įvertinimą. Pagal sutarties 173 straipsnį, skaičiuojant nuo Bendros įmonės veiklos pradžios ir baigiantis Bendros įmonės veiklos terminui, Komisija atlieka šio reglamento įgyvendinimo, Bendros įmonės pasiektų rezultatų ir darbo metodų įvertinimą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimus apie šių vertinimų rezultatus bei jų pagrindu darytinas išvadas. Pakeitimas 37 6 a straipsnis (naujas) 6a straipsnis Peržiūra Jeigu Komisija mano, kad yra būtina, arba jeigu, remdamiesi komitologijos procedūra, Europos Parlamentas arba Taryba prašo, kad šis reglamentas arba Bendros įmonės įstatai būtų peržiūrėti, Komisija, remdamasi EB sutartyje nustatyta procedūra, pateikia atitinkamą teisinį pasiūlymą. Pakeitimas 38 Priedo 1 straipsnio 2 dalies 3 įtrauka - valstybinės ir privačios įmonės ar organizacijos. - valstybinės ir privačios įmonės ar organizacijos, sudariusios bent vieną susitarimą su Europos Bendrija oro eismo srityje. Pakeitimas 39 Priedo 1 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa Administracinė valdyba priima sprendimą prašymą priimti arba atmesti. Jei sprendimas teigiamas, vykdomasis direktorius derasi dėl stojimo sąlygų ir pateikia jas administracinei valdybai. Į sąlygas gali būti įtrauktos nuostatos dėl finansinių įnašų ir atstovavimo administracinėje valdyboje. Administracinė valdyba pataria Komisijai prašymą priimti arba atmesti, o Komisija, remdamasi 5a straipsnyje išdėstyta procedūra, pateikia pasiūlymą šiuo klausimu. Jei sprendimas teigiamas, vykdomasis direktorius derasi dėl stojimo sąlygų ir pateikia jas administracinei tarybai. Į sąlygas gali būti įtrauktos nuostatos dėl finansinių įnašų ir atstovavimo administracinėje taryboje. Pakeitimas 40 Priedo 1 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a. Siūlydama, ar leisti derybas dėl stojimo su vieša ar privačia įmone ar organizacija, atsižvelgiant į priedo 1 straipsnio 2 dalies 3 įtraukoje nurodytą pritarimą, administracinė valdyba ypač turėtų atsižvelgti į šiuos kriterijus: - dokumentais patvirtintas oro eismo valdymo ir (arba) įrangos gamybos ir (arba) oro eismui valdymo paslaugų teikimo žinias ir patirtį, - indėlį, kurį įmonė arba organizacija galėtų įnešti į OEV generalinio plano vykdymą, - įmonės arba organizacijos finansinį saugumą, - bet kokį galimą interesų konfliktą. Pakeitimas 41 Priedo 3 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas) aa) karinių institucijų atstovas; Pakeitimas 42 Priedo 3 straipsnio 2 dalis 2. 1 dalies b, c, d, e ir f punktuose nurodytus atstovus skiria pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 6 straipsnį įsteigtas Pramonės konsultacinis organas. 2.  Administracinėje taryboje Europos Parlamentas turi stebėtojo statusą. Pakeitimas 43 Priedo 3 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a. Administracinei tarybai pirmininkaus Komisija. Pakeitimas 44 Priedo 4 straipsnio 1 dalis 1. 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti atstovai turi balsavimo teisę. 1.  Visi 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti atstovai pagal 2 dalies nuostatas turi balsą, kurio svarumas priklauso nuo jų indėlio į Bendros įmonės lėšas dalies. Pakeitimas 46 Priedo 4 straipsnio 5 dalis 5.  Sprendimams dėl naujų narių priėmimo pagal 1 straipsnio 2 dalį, vykdomojo direktoriaus skyrimo ir bendros įmonės panaikinimo turi pritarti administracinėje valdyboje dalyvaujantis Bendrijos atstovas. Išbraukta. Pakeitimas 47 Priedo 4 straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a. Sprendimų dėl OEV generalinio plano priėmimo ir atitinkamų jo pakeitimų priėmimui reikia, kad už juos balsuotų visi nariai steigėjai. Nežeiūrint į 1 dalies nuostatas, tokie sprendimai negali būti priimami, jei 3 straipsnio 1 dalies c – f punktuose nurodyti atstovai vienbalsiai išreiškia nepritarimą. Pakeitimas 48 Priedo 4 straipsnio 5 b dalis (nauja) 5b. OEV generalinis planas paskelbiamas ir pateikiamas Europos Parlamentui. Pakeitimas 49 Priedo 5 straipsnio 1 dalies b punktas b) priimti sprendimus dėl naujų narių priėmimo; b) teikti pasiūlymus dėl naujų narių stojimo; Pakeitimas 50 Priedo 5 straipsnio 1 dalies c punktas c) skirti vykdomąjį direktorių ir patvirtinti organizacinę schemą; c) remiantis priedo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstyta procedūra, skirti vykdomąjį direktorių ir patvirtinti organizacinę schemą; Pakeitimas 51 Priedo 5 a straipsnis (naujas) 5a straipsnis Interesų konfliktų išvengimas 1.  Bendros įmonės arba administracinės tarybos nariai ir Bendros įmonės personalas nedalyvauja rengiant viešųjų pirkimų konkursus, vertinant pasiūlymus ar nustant nugelėtojus, jeigu jiems priklauso organizacijos, kurios yra potencialios kandidatės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, jie yra sudarę partnerystės susitarimus su pastarosiomis arba joms atstovauja. 2.  Bendros įmonės dalyviai ir administracinės tarybos nariai privalo paskelbti apie bet kokį tiesioginį ar netiesioginį asmeninį ar korporatyvų interesą dėl bet kurio administracinės tarybos darbotvarkės klausimo svarstymo rezultatų. Šis reikalavimas taip pat taikomas Bendros įmonės personalui jam pavestų užduočių atžvilgiu. 3.  Remdamasi bet kokiu 2 dalyje nurodytu atskleidimu, jeigu gali iškilti interesų konfliktas, administracinė taryba gali nuspręsti neleisti nariams, dalyviams ar personalui dalyvauti priimant sprendimus ar vykdant užduotis. Nariai, dalyviai ir personalas, kuriems neleidžiama dalyvauti priimant sprendimus ar vykdant užduotis, negali gauti informacijos, susijusios su tais klausimais, kuriuose yra potenciali interesų konflikto grėsmė. Pakeitimas 52 Priedo 6 straipsnio 1 dalis 1.  Vykdomasis direktorius yra atsakingas už kasdieninį bendros įmonės valdymą, taip pat yra jos teisinis atstovas. Jį Komisijos siūlymu skiria administracinė valdyba. Atlikdamas savo pareigas jis yra visiškai nepriklausomas. 1.  Vykdomasis direktorius yra skiriamas administracinės tarybos remiantis nuopelnais ir užfiksuotais administraciniais bei vadybos įgūdžiais, o taip pat atitinkama kompetencija bei patirtimi, renkantis iš sąrašo, kuriame turi būti mažiausiai treji Komisijos ir Eurokontrolės pasiūlyti kandidatai, remiantis viešo darbo konkurso rezultatais bei išklausius Europos Parlamento paskirto atstovo nuomonę. Administracinė taryba priima sprendimą trejų ketvirtadalių savo narių dauguma. Pakeitimas 53 Priedo 6 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a. Vykdomasis direktorius pareigas eina penkerius metus. Komisijos pasiūlymu, išklausius Europos Parlamento paskirto atstovo nuomonę ir atlikus įvertinimą, kadencija gali būti pratęsta ne ilgiau kaip trejiems metams. Pakeitimas 54 Priedo 8 straipsnio įvadinė dalis Siekdama įvykdyti šio reglamento 1 straipsnyje nurodytas užduotis, bendra įmonė sudaro susitarimą su Eurokontrole, pagal kurį : 1.  Siekdama įvykdyti šio reglamento 1 straipsnyje nurodytas užduotis, Bendra įmonė sudaro specifinius susitarimus su savo nariais. 1a. Eurokontrolės vaidmuo ir indėlis nustatomi susitarime su Bendra įmone. Šiame susitarime: Pakeitimas 55 Priedo 8 straipsnio a ir b punktai a)  Eurokontrolė ir bendra įmonė vienodai naudojasi projektavimo etapo metu pasiektais rezultatais; a) numatomi projektavimo etapo metu pasiektų rezultatų perdavimo ir naudojimo Bendroje įmonėje momentai; b)  Eurokontrolė yra įpareigojamas atlikti užduotis, susijusias su plano įgyvendinimu, ir administruoti joms skirtas lėšas: b) apibrėžiamos Eurokontrolės užduotys ir pareigos įgyvendinant OEV generalinį planą, t. y.: Pakeitimas 56 Priedo 11 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa 3.1 straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje įtraukoje nurodyti nariai, įsipareigoja pervesti ne mažesnį nei 10 mln. eurų pradinį įnašą per vienerius metus nuo jų narystės patvirtinimo. Nariams, į bendrą įmonę įstojantiems per 12 mėnesių nuo jos įsteigimo, šis įnašas sumažinamas iki 5 mln. eurų. 3. 3.1 straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje įtraukoje nurodyti nariai įsipareigoja sumokėti ne mažesnį nei 10 mln. eurų pradinį įnašą per vienerius metus nuo jų narystės Bendroje įmonėje patvirtinimo. Pakeitimas 57 Priedo 11 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa Individualiai arba kolektyviai į įmonę stojančioms įmonėms, kurios gali būti laikomos mažosiomis arba vidutinėmis įmonėmis pagal 2003 05 6. Komisijos rekomendaciją dėl mažųjų ir vidutinių įmonių nustatymo, ši suma yra sumažinama iki 250 000 eurų, nepriklausomai nuo stojimo datos. Individualiai arba kolektyviai į įmonę stojančioms įmonėms, kurios gali būti laikomos mažosiomis arba vidutinėmis įmonėmis pagal 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo, ši suma yra sumažinama iki 250 000 eurų, nepriklausomai nuo stojimo datos. Nariai steigėjai turi galimybę paskirstyti mokėjimą į keletą dalių per laikotarpį, kuris bus nustatytas susijusių šalių susitarimu. Pakeitimas 58 Priedo 11 straipsnio 5 dalis 5.  Galimi įnašai natūra. Yra nustatoma jų vertė ir nauda bendros įmonės veiklos vykdymui. 5.  Įnašai natūra yra galimi ir nurodomi šio priedo 8 straipsnyje minimuose susitarimuose. Jų vertė ir nauda Bendros įmonės veiklos vykdymui įvertinama. Pakeitimas 59 Priedo 17 straipsnis Bendra įmonė valdo visą materialųjį ir nematerialųjį sukurtą arba jai perleistą turtą, skirtą SESAR projekto įgyvendinimo etapui. Bendra įmonė valdo visą materialųjį ir nematerialųjį savo sukurtą arba jai SESAR projekto vystymo etapui perleistą turtą remdamasi jos sudarytais narystės susitarimais. Bendra įmonė gali suteikti teises susipažinti su žinioms, įgytoms projekto metu, visų pirma savo nariams, bet taip pat Europos Sąjungos valstybėms narėms ir (arba) Eurokontrolei nepriklausomais nekomerciniais tikslais.

(1) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2006 m. metinio pranešimo apie euro zoną (2006/2239(INI))

P6_TA(2006)0485 A6-0381/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Metinis pranešimas apie euro zoną" (COM(2006)0392),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo mėn. Komisijos tarpinę prognozę,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl tarptautinio euro zonos vaidmens ir euro banknotų ir monetų įvedimo pirmojo vertinimo(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos padėties: 2006 m. parengiamasis pranešimas dėl bendrųjų ekonomikos politikos gairių(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Tarptautinio valiutos fondo strategijos peržiūros(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 17 d. rezoliuciją dėl viešųjų finansų Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS)(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl euro zonos plėtros(5),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl 2005 metų Europos centrinio banko metinės ataskaitos(6),

–   atsižvelgdamas į Europos centrinio banko (ECB) pranešimus dėl tarptautinės euro reikšmės ir finansinės integracijos euro zonoje,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl įmonių apmokestinimo Europos Sąjungoje: bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė(7),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0381/2006),

A.   kadangi narystė euro zonoje didina valstybių narių ekonomikos sąsają ir reikalauja labiau derinti ekonomikos politikos kryptis, taip pat siekiant pašalinti struktūrinius trūkumus, kad būtų galima susidoroti su kylančiais sunkumais ir kurti klestinčią bei konkurencingą euro zoną siekiant parengti ją labiau globalizuotai ekonomikai,

B.   kadangi 2006 m. euro zonos ekonomika auga sparčiau ir jos pagrindas atrodo tvirtesnis, didėjant vidaus paklausai, ypač investicijoms; tačiau kadangi 2007 m. augimas gali sulėtėti dėl didelių naftos kainų, vėluojančio euro sustiprėjimo poveikio ir lėtesnio JAV ekonomikos augimo,

C.   kadangi paprastai nustatoma, kad potenciali euro zonos ekonomikos augimo norma bus maždaug 2 proc. ir turėtų padidėti iki 3 proc. bei tokia išlikti, siekiant darbo vietomis aprūpinti daugiau kaip 12 milijonų bedarbių Europoje, padidinti disponuojamąsias pajamas ir skirti pakankamai lėšų Europos gerovės valstybei modernizuoti,

D.   kadangi infliacijos kriterijui taikomi du skirtingi sąvokos "kainų stabilumas" apibrėžimai; kadangi ECB paaiškino, kad, siekdamas kainų stabilumo, jis išsikėlė tikslą vidutiniu laikotarpiu išlaikyti mažesnę (bet nedaug) kaip 2 proc. infliacijos normą, tačiau ECB ir Komisijos konvergencijos ataskaitose, remiantis EB sutarties 121 straipsnio 1 dalyje numatytu protokolu dėl konvergencijos kriterijų, pamatinė vertė skaičiuojama pagal trijų valstybių narių, turinčių geriausius rodiklius, infliacijos lygio per praėjusius 12 mėnesių vidurkį, pridėjus 1,5 procentinio punkto, o tai reiškia, kad kainų stabilumo požiūriu geriausi rodikliai faktiškai reiškia mažiausią įmanomą infliaciją,

E.   kadangi nuo 2007 m. sausio 1 d. euro zoną sudarys tik 13 valstybių narių, bet makroekonominės politikos koordinavimas ir vidaus rinka apims visas 27 valstybes nares,

F.   kadangi išorės atstovavimas euro zonai tarptautinėse institucijose ir forumuose yra neproporcingas jos ekonominei svarbai tarptautinėje ekonomikoje; kadangi įvedus eurą mažai buvo pasiekta, kad būtų užtikrinta, jog tarptautinėse finansinėse institucijose ir forumuose euro zonai būtų atstovaujama išvien; ir kadangi dėl šių trūkumų euro zonai sunku skleisti savo interesus ir imtis lyderės vaidmens sprendžiant pasaulio ekonomikos keliamus uždavinius,

G.   kadangi ECB ir Taryba yra atsakingi už klausimus, susijusius su valiutos keitimo kursu ir euro zonos atstovavimu tarptautiniame lygmenyje;

H.   kadangi Eurogrupei skirta palaikyti neformalų dialogą su ECB ir kadangi jos pagrindinės užduotys yra nustatyti bendrą požiūrį į bendrą euro zonos ekonomikos veikimą ir tirti euro kurso pokyčius atsižvelgiant į kitus valiutos vienetus;

Makroekonominė politika

1.   sveikina Komisiją, pristačiusią pirmąjį metinį pranešimą apie euro zoną, kuriame matyti euro zonos ekonomikos sričių raida 2006 m. ir kuris yra svarbus indėlis į debatus dėl bendrų ekonomikos politikos uždavinių, su kuriais susiduria euro zonos valstybės narės;

2.   mano, kad nustačius aiškius ir skaidrius dviejų pagrindinių ramsčių, t. y. pinigų kiekio ir visos kitos svarbios informacijos apie būsimą infliacijos raidą, poveikio svarbiausiems pinigų politikos sprendimams dėsnius, padidėtų pinigų politikos nuspėjamumas ir ji taptų veiksmingesnė; taip pat mano, kad turėtų būti skelbiami ECB valdančiosios tarybos posėdžių protokolai, kuriuose būtų aiškiai išdėstyti priimtų sprendimų "už" ir "prieš" argumentai, taip pat nurodytos priežastys, dėl kurių buvo priimti sprendimai; mano, kad toks skaidrumas svarbus, nes taip rinkoje bus galima geriau įvertinti ECB pinigų politiką;

3.   atsižvelgdamas į tai, kad pastarųjų metų skatinamosios pinigų politikos priemonės palaipsniui mažinamos, ragina Komisiją laikytis griežtos atnaujinto Stabilumo ir augimo pakto formuluotės ir valstybes nares siekti kasmet mažinti savo cikliškai koreguojamą biudžeto deficitą 0,5 proc. BVP; tai padės sumažinti infliacijos spaudimą ir išlaikyti tokį palūkanų normų lygį, kuris nekels grėsmės dabartiniam ekonomikos atsigavimui; atsižvelgdamas į tai, primena geresnio fiskalinio, ypač biudžeto, koordinavimo tarp valstybių narių naudą siekiant aiškesnės makroekonomikos politikos pusiausvyros, palyginti su gerai išvystyta EPS pinigų politikos sritimi;

4.   mano, kad neabejojant dėl subsidiarumo principo fiskalinėje politikoje ir atsižvelgiant į nacionalinių vyriausybių teisės prerogatyvas, kai apibrėžiamos jų struktūrines ir biudžeto politikos sritys, svarbu, kad visos valstybės narės – bent tos, kurios priklauso euro zonai – derintų savo skirtingus nacionalinius fiskalinius kalendorius ir grįstų biudžeto planavimą panašiais kriterijais siekiant, kad būtų išvengta neatitikimų, atsirandančių taikant skirtingas makroekonomikos prognozes (pasaulio ekonomikos augimas, ES ekonomikos augimas, naftos barelio kaina, palūkanų normos) ir kitus parametrus; mano, kad Komisija gali daug prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo;

5.   ragina valstybes nares vadovaujantis Lisabonos ir Geteborgo strategijos tikslais didelę ekonomikai augant susidariusių papildomų iždo pajamų dalį panaudoti valstybės skolai sumažinti, atrandant daugiau lėšų švietimui, profesiniam mokymui, infrastruktūrai, tyrimams ir naujovėms bei kovai su sunkumais, atsirandančiais dėl senėjančios visuomenės ir klimato kaitos;

6.  Primena Komisijai, kad minėtojoje 2006 m. balandžio 4 d. rezoliucijoje Parlamentas ragino atlikti bendrą valstybių narių fiskalinių sistemų patikrinimą, kuris būtų vienas iš pagrindinių metodų siekiant didinti ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinti finansinį stabilumą;

7.   ragina Komisiją parengti augimo ir užimtumo srityje euro zonai taikyto EPS ekonominio ramsčio geresnio veikimo naudos, kurią patirtų euro zona ir visa Sąjunga, vertinimą;

Ekonomikos reformos

8.   atsižvelgdamas į tai, primena, kad svarbu aktyviai ir greitai visais lygmenimis ir visose susijusiose politikos srityse vienodai įgyvendinti Lisabonos strategiją taikant visa apimantį ekonomikos, užimtumo, aplinkosaugos ir socialinės politikos reformų derinį;

9.   suvokia, kad euro zonos ekonomika labai lėtai prisitaikė prie atsigaunančios pasaulio ekonomikos augimo, daugiausia dėl to, kad vyravo nedidelė vidaus paklausa, ir kad gamybos, darbo bei kapitalo rinkos prisidės prie to, jog kainos ir užmokesčiai greičiau prisitaikytų prie kintančių ekonomikos sąlygų, tai būtina didinant ekonomikos augimo potencialą, kovojant su nepagrįsta infliacija ir ekonomikos augimo skirtumais euro zonos valstybėse narėse bei prisitaikant prie potencialiai nepalankių pasaulio pokyčių,

10.   atsižvelgia į tai, kad kai kurios valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose (NRP) nustatė didelius įsipareigojimus, tačiau suvokia, kad to neužtenka, ir ragina valstybes nares imtis veiksmų; primena, kad ekonominiai rezultatai pagerėtų priėmus elgesio kodeksą, kuriuo remdamosi valstybės narės galėtų bendrai kontroliuoti NRP, keisdamosi pažangiąja patirtimi ir Komisijai kasmet skelbiant lentelę, kurioje būtų nurodytos geriausių ir blogiausių rezultatų pasiekusios šalys, kaip siūloma 2004 m. lapkričio mėn. Komisijos aukšto lygio darbo grupės, vadovaujamos Wimo Koko, ataskaitoje "Susiduriant su problemomis: Lisabonos strategija augimo ir užimtumo klausimais";

11.   mano, kad euro zonos valstybės narės turėtų toliau vienodai siekti pažangos atsižvelgdamos į tris Lisabonos ir Geteborgo strategijos principus (ekonominis augimas, socialinė sanglauda ir aplinkos apsauga) ir taip pat pabrėžia lanksčios apsaugos (angl. flexicurity) potencialą siekiant padidinti asmenų, visų pirma moterų, vyresnių darbuotojų, jaunimo, ilgalaikių bedarbių ir imigrantų, dalyvavimą darbo rinkoje;

12.   primena savo įsitikinimą, kad, jei valstybėms narėms nepavyktų vienbalsiai pasiekti susitarimo, tikslas sukurti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę Europoje galėtų būti pasiektas per glaudesnio bendradarbiavimo mechanizmą; pabrėžia, kad glaudesnio bendradarbiavimo mechanizmas – nors ir mažiau pageidautinas būdas nei vienbalsis valstybių narių susitarimas – leistų didžiajai daugumai valstybių narių daryti pažangą kuriant bendrą įmonių apmokestinimo sistemą vidaus rinkoje ir kartu sudarytų galimybes kitoms valstybėms narėms prisijungti vėliau; mano, kad šis klausimas vis svarbesnis euro zonai ir ragina euro zonos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pažangos šioje srityje;

Vidaus rinka

13.   mano, kad siekiant sustiprinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą EPS būtina užbaigti vidaus rinkos, ypač paslaugų vidaus rinkos, kūrimo procesą; taigi ragina toliau geriau įgyvendinti direktyvas; kritiškai vertina kai kurių valstybių narių taikomas politines priemones, skirtas svarbiausioms pramonės ir paslaugų šakoms apsaugoti nuo tarpvalstybinės konkurencijos, ir dar kartą pabrėžia esąs įsipareigojęs laikytis laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo principų;

14.   pritaria Komisijai, kad būtina panaikinti kliūtis, trukdančias kurti bendrą mokėjimų eurais erdvę, ir imtis tolesnių veiksmų bei atverti susiskaldžiusias mažmeninių finansinių paslaugų (taupymo planų, hipotekų, draudimo ir pensijų) rinkas ir kartu užtikrinti vartotojų apsaugą; pabrėžia, kad svarbu nustatyti europinį finansų rinkos reguliavimo ir priežiūros metodą, ir primena, kad būtina patikslinti draudimo įmonių mokumo (Mokumas II) taisykles ir nuostatas, susijusias su reguliavimo institucijų įgaliojimu priimti sprendimus savo nuožiūra esant bendrovių jungimuisi, kai peržengiamos vienos valstybės narės teritorijos ribos, siekiant išvengti buveinės ir priimančiosios valstybių narių priežiūros institucijų konfliktų;

15.   mano, kad plataus masto ES naujovių politika yra viena iš svarbiausių tvariosios plėtros ir darbo vietų kūrimo priemonių ir jai turėtų būti teikiama pirmenybė sustiprinto ekonomikos koordinavimo srityje; apgailestauja, kad išlaidos MTTP euro zonoje sudaro beveik 2 proc. BVP, o tai yra daug mažiau nei visai ES nustatytas 3 proc. tikslas; ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų Europos Sąjungoje finansavimo ir veiksmingos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos; ragina valstybes nares skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams ir naujovėms bei taikyti mokesčių lengvatas į plėtrą ir mokslinius tyrimus investuojančioms įmonėms ir universitetams atsižvelgiant į tai, kad lyginant su tiesioginėmis subsidijomis tokios lengvatos yra patikimesnė garantija, kad valstybės ištekliai bus panaudoti sėkmingai veiklai remti;

16.   mano, kad darbo rinkos turėtų tapti lankstesnės ir reikėtų pašalinti tuos nuolatinį užimtumą reglamentuojančių teisės aktų aspektus, kurie gali trukdyti pritaikyti darbo rinką; pripažįsta, kad ateityje realus darbo užmokestis ir našumas turėtų augti tuo pačiu metu; apgailestauja, kad neatsižvelgta į daug Parlamento pateiktų pasiūlymų, ypač tuos, kuriais siekiama pagerinti vaikų priežiūros įstaigų sąlygas, sukurti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kurti priemones, skatinančias darbuotojus atidėti savanoriško išėjimo į pensiją laiką, ir rengti legalių imigrantų integravimo į darbo rinką ir kovos su nelegalia imigracija strategijas;

17.   apgailestauja, kad dabartinis švietimo ir mokymosi visą gyvenimą, kuriems turėtų būti teikiama pirmenybė sustiprinto ekonomikos koordinavimo srityje, lygis tikrai per žemas ir pritaria daugumai Komisijos pasiūlytų priemonių; tačiau apgailestauja, kad neperimti kai kurie Parlamento priimti pasiūlymai, ypač tie, kuriais siekiama gerinti pradinėje ir vidurinėje mokyklose suteikiamas užsienio kalbų, matematikos ir gamtos mokslų žinias, įgyvendinti integruotą profesinio mokymo modelį, siekti, kad daugiau studentų siektų mokslinės karjeros, stiprinti universitetų, pramonės ir verslo sektorių bendradarbiavimą, skatinti tokią švietimo sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius, visiems užtikrinti galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą, skatinti mokymąsi visą gyvenimą, atitinkamai spręsti ilgalaikio ir jaunimo nedarbo problemas bei užtikrinti geresnę mokslinių rezultatų sklaidą bei taikymą;

18.   ragina valstybes nares ir Komisiją teikti pirmenybę vidaus energetikos rinkos pasiekimams, patobulintai tyrimų ir taikomosios veiklos politikai alternatyvių energijos šaltinių ir aplinką tausojančios ir švaresnės energijos srityse, įskaitant raginimus vartoti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, labiau įsipareigoti taupyti energiją ir efektyviau ją naudoti, taip pat teikti pirmenybę politinių ir ekonominių ryšių su kiek įmanoma daugiau šalių tiekėjų stiprinimui siekiant turėti įvairių energijos šaltinių ir geriau spręsti tiekimo trūkumo klausimus;

Veikianti Ekonominė ir pinigų sąjunga

19.   pritaria Komisijai, kad euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos lygio skirtumai, siekiantys nuo 4,5 proc. ekonomikos augimo normos iki 2,7 proc. infliacijos lygio 2005 m., susidaro dėl struktūrinių priežasčių; apgailestauja, kad aukštas infliacijos lygis kai kuriose valstybėse narėse neigiamai veikia visos euro zonos konkurencingumą ir valiutos stabilumą; pažymi, kad kartais šie skirtumai yra teigiamo pajamų ir kainų lygio vienodėjimo proceso, kurio metu vienos šalys vejasi kitas, dalis; dar kartą ragina euro zonos valstybes nares didinti pastangas, skirtas ekonominei ir pinigų politikai veiksmingai koordinuoti, ypač stiprinant bendras Eurogrupės strategijas siekiant sklandesnės jų ekonomikos konvergencijos ir ribojant asimetrinio šoko pavojų Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS);

20.   sveikina Slovėniją, nuo 2007 m. sausio 1 d. prisijungsiančią prie euro zonos; ragina naujas valstybes nares imtis reikiamų veiksmų siekiant įvykdyti Mastrichto sutartyje nustatytus konvergencijos kriterijus ir atkreipia dėmesį į tai, kad ECB ir Komisija privalo taikyti EB sutartyje nustatytą kainų stabilumo kriterijų, kuris skiriasi nuo ECB vykdomoje pinigų politikoje taikomo kriterijaus, ir siūlo, kad ECB ir Komisija įvertintų, ar yra pagrindo išlaikyti tokį taikymo skirtumą;

21.   pripažįsta, kad vadovaujantis Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijais, infliacijos lygis neturi viršyti daugiau kaip 1,5 proc. trijų geriausią šį rodiklį turinčių valstybių narių lygio kainų stabilumo srityje; pažymi, kad reikėtų išsamiai išanalizuoti, kaip nustatomos trys geriausius rezultatus kainų stabilumo požiūriu pasiekusios valstybės narės, ir išnagrinėti nustatytų verčių apskaičiavimo metodologiją, kad būtų atspindima tai, jog dvylika ES valstybių narių dabar dalyvauja ekonominės ir pinigų sąjungos veikloje ir naudoja vieną valiutą, kuri valdoma vykdant bendrą pinigų politiką, ir kad kiekvienos jų infliacijos rezultatų skirtumai atspindi struktūrinius, o ne makroekonomikos politikos pozicijų skirtumus;

22.   ragina Komisiją ir Eurostatą gerinti makroekonomikos statistikos duomenų (ypač susijusių su biudžeto deficitu ir valstybės skola) kokybę ir naudotis visomis priemonėmis siekiant, kad būtų išvengtas fiskalinės pusiausvyros sutrikimas bet kurioje valstybėje narėje; ragina dar labiau padidinti Komisijos įgaliojimus tikrinti perduodamų duomenų kokybę;

23.   ragina Komisiją daugiau domėtis tuo, kokią įtaką veiksmai finansinėse rinkose daro euro zonos makroekonominei padėčiai;

24.   ragina atsakingus prižiūrėtojus dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingiau įvertinti rizikos draudimo fondų veiklą, atsižvelgiant į sisteminę riziką, kurią gali kelti jų veikla, ir ragina Eurogrupę išnagrinėti šį klausimą;

Atstovavimas

25.   džiaugiasi, kad Taryba sutarė vieningai kalbėti metiniame Bretton Woods institucijų susitikime 2006 m. rugsėjo 19–20 d. Singapūre; reikalauja, kad atstovaujant ES TVF būtų geriau koordinuojamos valstybių narių pozicijos; ragina valstybes nares siekti bendros balsavimo sistemos – galbūt pradedant euro sistema, siekiant ateityje užtikrinti nuoseklų ES atstovavimą, vadovaujant ECOFIN tarybai ir Europos Komisijai, kurias kontroliuotų Europos Parlamentas;

Koordinavimas

26.   sveikina pakartotinai išrinktą Eurogrupės pirmininką Jeaną Claude'ą Junckerį; mano, kad Eurogrupė turėtų sutarti, kas turi būti pasiekta per kitus dvejus metus euro zonoje;

27.   pažymi, kad Sutartyje nepaaiškinta, kaip Taryba turi vykdyti savo įgaliojimus valiutų kurso politikos srityje; ragina Eurogrupę, Tarybą ir ECB labiau koordinuoti veiksmus valiutų kurso politikos srityje;

28.   pabrėžia, kad būtina didinti bendradarbiavimą euro zonoje tam, kad būtų stiprinamas ekonominis valdymas ir Europos integracijos procesas siekiant kovoti su pasaulio ekonomikos problemomis; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad metiniame pranešime dėl euro zonos ateityje būtų pateiktos konkretesnės priemonės, kurios leistų plėtoti dialogą tarp įvairių susijusių ES institucijų siekiant geresnio Sąjungos ekonominio valdymo; ragina Komisiją teikti didelę paramą Eurogrupei ir jos pirmininkui;

29.   mano, kad visoms suinteresuotoms šalims būtų naudinga reguliariau rengti struktūrinį Eurogrupės ir Komisijos dialogą makroekonomikos klausimais, panašų į Parlamento ir ECB bent kartą per tris mėnesius vykdomą dialogą pinigų klausimais, siekiant plėsti esamą struktūrą ir aptarti euro zonos ekonomikos problemas ir jų sprendimo būdus;

30.   mano, kad nuolatiniai Parlamento ir nacionalinių parlamentų susitikimai galėtų padėti nacionaliniams parlamentams pasiekti geresnio būtino ekonomikos politikos koordinavimo;

o
o   o

31.   paveda Pirmininkui šią rezoliuciją perduoti Eurogrupės pirmininkui, Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.

(1) OL C 74 E, 2004 3 24, p. 871. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0124. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0076. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0214. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0240. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0464. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0511.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Teminės jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos (2006/2174(INI))

P6_TA(2006)0486 A6-0364/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Teminės jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos (COM(2005)0504),

–   atsižvelgdamas į 6-ąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (AVP, angl. EAP)(1),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos direktyva) (COM(2005)0505),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(2) (Vandens politikos direktyvą), kuria siekiama prisidėti prie teritorinių ir jūrų vandenų apsaugos ir jūrų taršos prevencijos ir šalinimo,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato "Jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos link"(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. paskelbtą Europos aplinkos agentūros (EAA) aplinkos būklės ataskaitą(4),

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos politikos instituto (EAPI, angl. IEEP) politikos apžvalgą(5),

–   atsižvelgdamas į JT Jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS)(6),

–   atsižvelgdamas į Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvenciją (Helsinkio Konvencija)(7),

–   atsižvelgdamas į Konvencijos dėl Šiaurės ir Rytų Atlanto zonos aplinkos apsaugos (OSPAR)(8),

–   atsižvelgdamas į Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvenciją ir jos papildomus protokolus (Barselonos Konvencija)(9),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0364/2006),

A.   kadangi jūrų aplinka patiria didelį spaudimą ir, kaip nurodyta minėtoje EAA ataskaitoje, esama ankstyvų ženklų, rodančių, kad Europos jūrų ir kranto ekosistemose vyksta struktūriniai maisto grandinės pokyčiai, kuriuos liudija svarbiausių rūšių nykimas, planktoninių rūšių, kurios keičia kitas rūšis, koncentracijos didėjimas ir invazinių rūšių atsiradimas. Visa tai yra klimato kaitos ir plačiai paplitusios žmogaus veiklos rezultatas,

B.   kadangi 6-ojoje AVP nurodyti veiksmų prioritetai numato tolesnę jūros sričių apsaugą ir geresnį aplinkos apsaugos integravimą į kitas Bendrijos politikos sritis,

C.   kadangi ES vandenys yra didžiausi pasaulyje ir užima plotą, didesnį už ES sausumos teritoriją. 20 valstybių narių jūros pakrantė siekia beveik 70 000 km, ir beveik pusė ES gyventojų gyvena mažesniu negu 50 km atstumu nuo jūros. Jau 2004 m. 15 valstybių narių jūros regionams teko daugiau negu 40 proc. ES BNP. Laivų statybos, uostų, žuvininkystės ir su ja susijusių paslaugų srityje dirba du su puse milijono ES gyventojų. ES yra 1200 uostų, kuriems tenka daugiau negu 90 proc. išorės ir 41 proc. vidaus prekybos,

D.   kadangi turizmas, žuvininkystė ir akvakultūra – tai veikla, kurios tinkamas vystymasis galimas tik geros aplinkos būklės jūrų aplinkos sąlygomis,

E.   kadangi 2002 m. vykusiame Johanesburgo pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvarios plėtros klausimais šalys susitarė iki 2012 m. reikšmingai sumažinti jūrų biologinės įvairovės nykimą, ir šis įsipareigojimas buvo dar kartą patvirtintas 2006 m. konferencijoje biologinės įvairovės klausimais Kuritiboje,

F.   kadangi valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių išsaugoti jūrų natūralias buveines ir biologinę jūrų įvairovę ir apsaugoti kranto ekologines sistemas; kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi siekiant užtikrinti tvarų gamtinių jūros išteklių naudojimą,

G.   kadangi tinkamos politikos priemonės priklauso nuo kokybiškos informacijos ir mokslinių tyrimų, kurie būtini visais valdymo lygiais ir padeda nustatyti ir užpildyti žinių spragas, mažinti duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų pasikartojimą ir sudaryti tinkamas sąlygas jūrų mokslo ir duomenų derinimui, sklaidai ir naudojimui,

H.   kadangi negalima užtikrintai pasakyti, kad pasirinkti geros aplinkos būklės nustatymo kriterijai turi būti pakankamai orientuoti į ateitį, nes šie kokybės siekiai tikriausiai ilgą laiką lems priemonių programas,

I.   kadangi, siekiant išsaugoti ir pagerinti jūrų aplinką tam tikroje jūros srityje, reikia imtis tarpvalstybinių priemonių visuose sektoriuose, kurie susiję su šia sritimi, pvz., priemonės, reikalingos jūros srityje ir kaimyninėse jūros bei pakrantės srityse, jūros baseine ir, kai klausimas susijęs su keletu šalių, kituose regionuose,

J.   kadangi Bendrijai ir Europos ekonominės erdvės valstybėms yra svarbūs tam tikri Arktikos vandenys ir kai kurios valstybės narės (Danija, Suomija ir Švedija) priklauso Arktikos Tarybai,

K.   kadangi 2007 m., kai ES narėmis taps Bulgarija ir Rumunija, Europos vandenims priklausys ir Juodoji jūra,

L.   kadangi Bendrija ir jos valstybės narės yra pasirašiusios įvairias tarptautinius susitarimus, kuriuose numatomi svarbūs įsipareigojimai jūros apsaugos nuo taršos klausimais, ypač pagal Helsinkio Konvenciją ir OSPAR Konvenciją ir Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvenciją,

M.   kadangi jūrų aplinkos apsauga ir jos stiprinimas negali būti veiksmingi tik pavienių valstybių narių pastangomis ir reikia glaudesnio regioninio bendradarbiavimo ir kitų atitinkamų tarptautinių priemonių,

Tikslų nustatymas

1.   palankiai vertina Komisijos teminę jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategiją ir pagrindinį jos tikslą skatinti tvarų jūrų aplinkos naudojimą ir jūros ekosistemų išsaugojimą; su nusivylimu pažymi, kad toks pasiūlymas dėl Jūrų strategijos direktyvos neskatins regioninių ir vietos valdžios institucijų imtis atitinkamų priemonių;

2.   mano, kad ES šiame procese pirmauja, ir ragina stiprinti ES jūrų apsaugos politiką, siekiant išvengti tolesnio biologinės įvairovės ir jūrų aplinkos nykimo ir skatinti biologinės jūros įvairovės atkūrimą;

3.   ragina įtraukti į Jūrų strategijos direktyvą geros aplinkos būklės (GAB) apibrėžimą, kuriame numatoma aplinkos būklė, kai visų atitinkamo jūrų regiono jūros ekosistemų tvarkymas aplinkos pokyčių sąlygomis yra subalansuotas, darnus ir jam esant tinkamai remiamas biologinės įvairovės išsaugojimas ir žmogaus veikla; mano, kad tai sudaro geresnes sąlygas veiksmingiau įgyvendinti Jūrų strategijos direktyvą;

4.   pažymi, kad geresnę Europos regioninių jūrų aplinkos būklę galima užtikrinti tik aktyviais ir koordinuotais regioninio lygio, o ne pavieniais valstybių narių veiksmais, todėl prašo į Jūsų strategijos direktyvą įtraukti teisinį valstybių narių įsipareigojimą pasiekti GAB; todėl mano, kad strategijoje turėtų būti nustatyti privalomi viršnacionaliniai įsipareigojimai, kurie galėtų apimti ir bendrus trečiųjų šalių įsipareigojimus;

5.   be to, ragina įtraukti keletą bendro pobūdžio kokybinių GAB atpažinimo deskriptorių, kriterijų ir standartų, kurie nėra įtraukti į suinteresuotų dalyvių patvirtintą sąrašą, neatsisakant toliau tobulinti ir papildyti sąrašą;

6.   mano, kad svarbu, jog priemonės, kalba ir koncepcijos, nurodyti Jūrų strategijos direktyvoje ir kitose direktyvose, susijusiose su jūrų aplinka, pvz., Vandens pagrindų direktyvoje ir Buveinių direktyvoje(10), turėtų būti suderintos siekiant didesnio aiškumo ir palengvinti šių direktyvų taikymo koordinavimą;

7.   mano, kad skubiai reikia imtis priemonių vandens kokybei gerinti, todėl išreiškia susirūpinimą dėl pasiūlyme dėl Jūrų strategijos direktyvos pateikto pailginto tvarkaraščio; mano, kad būtų geriau, jog šis tvarkaraštis būtų suderintas su Vandens pagrindų direktyvos tvarkaraščiu;

8.   pažymi, kad Vandens pagrindų direktyvos tvarkaraštį, pagal kurį gera pakrančių vandenų ekologinė būklė turėtų būti pasiekta iki 2015 m., valstybės narės jau įgyvendino; mano, kad nelogiška arba netikslinga tuo pat metu siūlyti siauresnį iš dalies sutampančių ir susijusių jūros sričių tikslą; pabrėžia, kad neįmanoma pasiekti geros įvairių pakrančių vandenų sričių aplinkos būklės, jeigu su jomis susijusių jūros sričių aplinkos būklė nėra gera;

Sąveika su ES politikos priemonėmis

9.   palankiai vertina Žaliąją knygą "Būsimosios Sąjungos jūros politikos kryptimi" (COM(2006)0275), kurioje numatomas visuotinis požiūris į tvarią vandenynų plėtrą, bet įspėja, kad neturi būti per daug pabrėžiamas ekonominis aspektas, ir primygtinai reikalauja, kad būtų nustatyta ekonominio ir ekologinio požiūrių pusiausvyra; tikisi, kad Jūrų strategijos direktyva, kaip vienas iš aplinkos apsaugos ramsčių, sudarys jūrų aplinkos išsaugojimo ir vientisumo ir atitinkamų valdymo padalinių – jūrų regionų ir strategijų – jūrų planavimo ir sprendimų teisinį pagrindą;

10.   mano, kad turėtų būti paaiškintas valstybių narių vaidmuo, jeigu jūrų aplinkos apsaugos tikslai ir priemonės nepakankamai orientuotos į ateitį, t. y. turėtų būti svarstoma, kaip užtikrinti, kad Jūrų strategijos direktyvos tikslas – gera aplinkos būklė – iš tikrųjų būtų pasiektas;

11.   pažymi, kad valstybės narės vėluoja įgyvendinti Natura 2000 tinklo su jūromis susijusius uždavinius. Skatina valstybes nares nustatyti saugomas jūrų teritorijas, kurios vertingos konkrečiu moksliniu arba biologinės įvairovės požiūriu arba kurių aplinkai kyla pavojus pagal Buveinių ir Paukščių(11) direktyvas;

12.   teikia pirmenybę ilgalaikėms pastangoms integruoti aplinkos tikslus į bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP) ir šitaip vykdyti tvarios plėtros reikalavimus, tačiau primygtinai reikalauja leisti valstybėms narėms imtis skubesnių trumpalaikių priemonių, pvz., steigti uždarąsias sritis (jūrų rezervatus) arba draustinius siekiant apsaugoti jautriausias jūros ekosistemas;

13.   apgailestauja dėl to, kad į komunikatą ir Jūrų strategijos direktyvą Komisija neįtraukė Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų salų, Madeiros ir Kanarų salų jūrų vandenų, atsižvelgiant į EB Sutarties 299 straipsnyje numatytas sąlygas ir Sutarties II priede nurodytų Užjūrio šalių ir teritorijų jūrų vandenis;

Biudžeto klausimai

14.   reiškia susirūpinimą dėl finansinių įsipareigojimų, įgyvendinant jūrų strategijas, trūkumo; prašo Komisiją ir valstybes nares nurodyti priemones, kurios būtų bendrai finansuojamos pagal Life+ programą atsižvelgiant į ypatingą jų svarbą siekiant GAB Europos jūrose;

15.   mano, kad ekonominiai ir aplinkosaugos interesai kiek įmanoma turėtų būti derinami vietos lygmeniu, kad būtų nepažeistas subsidiarumo principas ir kad vietos suinteresuotos šalys galėtų prie to prisidėti, bet, kai būtina, tai turėtų būti daroma ir aukštesniu lygmeniu (regiono, ES ir tarptautiniu);

16.   pabrėžia, kad įvairūs ES jūrų regionai skiriasi vienas nuo kito ir jų apsaugos poreikiai skirtingi; taigi mano, kad tam tikriems regionams gali reikėti rimtų finansinių priemonių ES lygmeniu, kad jie pasiektų gerą aplinkos būklę ir darną;

17.   mano, kad didžiausia nauda iš suderinimo su kitomis programomis galėtų būti pasiekta suderinus jūrų strategijos planą su svarbiomis ES lygio programomis; mano, kad suderinimas su Žemės ūkio fondo programų kūrimo laikotarpiu (nuo 2014 m.) yra ypač svarbus tiems regionams, kuriuose didelę jūros teršalų dalį sudaro žemės ūkio išmetalai;

18.   mano, kad visuose sektoriuose turėtų būti atkreiptas dėmesys į finansines iniciatyvas, pvz., aplinkosaugos požiūriu skirtingi uosto ir farvaterio mokesčiai (Baltijos jūros pavyzdys); mano, kad šiuo požiūriu tam tikruose regionuose gali reikėti imtis radikalesnių priemonių;

Bendras duomenų naudojimas

19.   rekomenduoja taikyti naują požiūrį į jūrų aplinkos vertinimą ir stebėjimą veikiančių institucijų ir galiojančių programų pagrindu, tarp jų vadovaujantis BŽP reglamentu dėl duomenų rinkimo, nuosekliai ir integruotai taikant naujas Komisijos iniciatyvas dėl erdvinės duomenų infrastruktūros ir GMES (Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos), ypač jūrų tarnybų darbe;

20.   primena EAA jos įgaliojimus vykdyti reguliarius Europos jūrų aplinkos vertinimus atitinkamų rodiklių ir kitų valstybių narių teikiamų duomenų pagrindu; pabrėžia būtinybę toliau tobulinti valstybių narių atskaitomybę, tarp jų naudojant specialius duomenų perdavimo protokolus, skirtus, pavyzdžiui, duomenų srautams, sudarant pagrindinių Agentūros rodiklių rinkinį;

21.   mano, kad labai svarbu imtis atsekamumo ir surandamumo priemonių bei parengti programas, siekiant nustatyti teršalus ir rasti jų šaltinius, kad šis klausimas būtų veiksmingai sprendžiamas;

22.   mano, kad labai svarbu bendradarbiauti su decentralizuotomis agentūromis (Europos aplinkos agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra ir pan.) ir Europos tyrimų centru, siekiant gauti duomenų apie jūrų vandenų kokybę ir nustatyti ir rasti teršalų šaltinį bei užkirsti jiems kelią;

Santykis su konvencijomis ir trečiosiomis šalimis

23.   palankiai vertina didžiulį regioninių jūros konvencijų indėlį į jūrų aplinkos apsaugą, pagrįstą moksline ir technine kompetencija ir sugebėjimu būti tiltu tarp šalių, kurios nepriklauso ES, ir tikisi, kad jos taps pagrindinėmis Jūrų strategijos direktyvos vykdymo partnerėmis; ir ragina įtraukti tikslius įsipareigojimus skatinti tarptautinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir organizacijomis, siekdamas, kad šios priimtų jūrų strategijas dėl regionų ir subregionų, kuriuose yra Europos jūrų vandenys;

24.   siekdamas išvengti didėjančios biurokratinio darbo apimties įgyvendinant Jūrų strategijos direktyvą, prašo Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad regioninėse jūrų konvencijose būtų numatyti atitinkami teisiniai ir administraciniai pajėgumai arba mechanizmai, kurie leistų įgyvendinti strategiją bendradarbiaujant tų pačių jūros regionų regioninėms institucijoms. Bet kuriuo atveju ši veikla turėtų apimti kuo daugiau sektorių ir suinteresuotų dalyvių;

25.   ragina Komisiją išnagrinėti Baltijos jūros pavertimo bandomąja zona galimybes, atsižvelgiant į faktą, kad tai yra ypač jautri jūrų zona ir ją supančios valstybės narės ketina susitarti dėl spartesnio planų ir veiksmų įgyvendinimo bendradarbiaujant su Helsinkio komisija ir kitomis institucijomis; pažymi, kad būsimas Baltijos jūros veiksmų planas pagal Helsinkio konvenciją galėtų būti bandomoji programa, pagal kurią būtų įgyvendinami strategijos tikslai Baltijos jūros regione;

26.   mano, kad dabartinės tarptautinės taisyklės turėtų būti pakeistos taip, kad į tarptautinius vandenis (daugiau kaip 12 jūrmylių nuo kranto) nebebūtų išleidžiamos nuotekos;

27.   pažymi, kad nėra sukurta tinkama Viduržemio jūros aplinkos apsaugos įstatymų bazė, arba jei šie įstatymai sukurti, trūksta politinės valios juos įgyvendinti. Pakrantės zonos kompleksinio valdymo tikslus, numatytus Barselonos konvencijoje, įgyvendinti trukdo netolygus pietų ir rytų Viduržemio jūros šalių ir šiaurės Viduržemio jūros šalių regionų vystymasis nevienodu greičiu;

28.   pažymi, kad dėl žemos vandens temperatūros ir mažos vandens apykaitos Baltijos jūros ekosistema yra ypač neapsaugota nuo teršalų ir kad Baltijos jūros regiono jūrų ekologijai buvo padaryta beveik neatitaisoma žala. Taigi primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, be kitų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių, imtis ir specialių priemonių, kad būtų gerinama Baltijos jūros aplinkos būklė. Be to, turi būti stiprinamas ES ir Rusijos bendradarbiavimas. Šiuo atžvilgiu siekiant pagerinti vandens apsaugą Baltijos jūroje labai svarbu sukurti ES Šiaurės matmens programos aplinkosaugos partnerystės programos fondą;

29.   ragina Komisiją siūlyti atitinkamas priemones apsaugoti Arktikos vandenis, kurios itin trapiai ekosistemai nuolat kyla pavojus ir kurti ir remti programas ir projektus, tinkamai įvertinant vietos gyventojų teises ir poreikius, siekiant užtikrinti tvarų Arktikos gamtinių išteklių naudojimą;

30.   ragina Komisiją išnagrinėti, kokios sąlygos būtinos Arktikos (Antarktidos pavyzdžiu), kaip saugomos zonos, "gamtos draustiniui, skirtam ramybei ir mokslui", įkurti, ir vėliausiai 2008 m. Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą;

31.   ragina valstybes nares ir Komisiją, ES tarptautinių ir regioninių susitarimų su trečiosiomis šalimis, kurių suverenitetui arba jurisdikcijai priklauso su Europos jūrų vandenimis besiribojantys vandenys, pagrindu skatinti imtis priemonių ir rengti programas pagal Jūrų strategijos direktyvą, kurią šiuo metu rengiamasi priimti;

32.   rekomenduoja į Jūrų strategijos direktyvą įtraukti Juodąją jūrą, kaip vieną jūrų regionų; šis svarbus jūrų regionas ribojasi su Bulgarija ir Rumunija, t. y. šalimis, kurios 2007 m. taps ES narėmis ir šiuo metu dalyvauja įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą, vykdant darbus, kuriems vadovauja Tarptautinė Dunojaus upės apsaugos komisija, ir su Turkija, kuri pradėjo stojimo derybas;

33.   apgailestauja dėl aplinkos apsaugos garantijų trūkumo tiesiant Šiaurės Europos dujotiekį, kurios būtų skirtos išvengti potencialios ekologinės nelaimės Baltijos jūros regione; ragina Komisiją parengti planuojamo dujotiekio poveikio aplinkai studiją ir atidėti bet kokius tolesnius sprendimus dėl bendro šio projekto finansavimo;

34.   ragina prieš imantis bet kokių veiksmų visada konsultuotis su kaimyninėmis šalimis ir suinteresuotomis šalimis, kai projektai gali turėti įtakos bendrai aplinkai, netgi tada, kai įgyvendinamas projektas susijęs su tarptautiniais vandenimis; pažymi, kad patirtis rodo, jog poveikio aplinkai vertinimai dažnai turi trūkumų ir atliekami nepasikonsultavus su kitomis šalimis; todėl ragina Komisiją pasiūlyti privalomą valstybių narių derybų mechanizmą ir primygtinai reikalauja, kad Taryba veiktų tarptautiniu lygmeniu ES ir trečiųjų šalių santykių atžvilgiu, kad būtų atlikti privalomi poveikio aplinkai vertinimai;

o
o   o

35.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 242, 2002 9 10, p. 1 (2) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1). (3) OL C 69 E, 2004 3 19, p. 141. (4) http://reports.eea.europa.eu/state_of_enviroment_report_2005_1/en (5) http://www.europarl.europa.eu/comparl/envi/pdf/externalexpertise/ieep_6leg/marine_thematic_strategy.pdf (6) http://www.un.org/Depts/los/convention_agreements/convention_overview_convention.htm) (7) http://www.helcom/fi/stc/files/Convention/Conv0704.pdf (8) http://www.ospar.org/eng/html/welcome.html (9) http://europa.eu/scadplus/leg/en/lvb/l28084.htm (10) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(OL L 206, 1992.7.22, p.7). (11) OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Žaliosios knygos dėl hipotekinių kreditų (2006/2102(INI))

P6_TA(2006)0487 A6-0370/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą "Hipotekiniai kreditai ES" (COM(2005)0327) (Žalioji knyga),

–   atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą "2005–2010 m. finansinių paslaugų politika" (COM(2005)0629),

–   atsižvelgdamas į Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. atsakymą dėl Žaliosios knygos "Hipotekiniai kreditai ES",

–   atsižvelgdamas į 1989 m. gruodžio 15 d. antrąją Tarybos direktyvą 89/646/EEB dėl įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su kredito įstaigų veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo(1)

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)(2) (Kapitalo reikalavimų direktyva) ir į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)(3),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis(4),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje(5),

–   atsižvelgdamas į pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartojimo kredito sutarčių, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 93/13/EB (COM(2005)0483),

–   atsižvelgdamas į pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl steigimosi laisvės ir laisvo paslaugų teikimo hipotekinių kreditų srityje (COM(1987)0255),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą bei į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0370/2006),

A.   kadangi hipotekinių kreditų rinka yra didelė ir sparčiai auga ir hipotekiniai kreditai sudaro itin svarbią ES ekonominės ir socialinės struktūros dalį,

B.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse nekilnojamo turto rinka išaugo precedento neturinčiu mastu, dėl to statybos sektoriaus veikla tapo necikliška ir tai buvo svarbiausias veiksnys, padėjęs užtikrinti vystymąsi ir užimtumą per ekonominį nuosmukį Europoje 2000−2005 m.,

C.   kadangi dėl istoriškai mažesnių palūkanų normų hipotekinis skolinimasis stipriai išaugo, ypač tose šalyse, kuriose jis buvo pagrįstas pasitikėjimu, paskatinusiu ekonomikos augimą,

D.   kadangi Europos vartotojų apsauga turi būti svarbiausias veiksnys imantis bet kokių teisės aktų leidybos veiksmų, susijusių su hipotekiniais kreditais, kurie daugeliui ES piliečių yra didžiausias jų gyvenime finansinis įsipareigojimas, darantis ilgalaikį poveikį jų gyvenimo lygiui ir finansiniam stabilumui,

E.   kadangi esant skaidresnėms pagrindinėms prieinamų hipotekinių produktų savybėms bus galima padidinti ne tik rinkos veiksmingumą, bet ir ES kredito gavėjų, svarstančių galimybę sudaryti hipotekinio kredito sutartį kitoje valstybėje narėje, pasitikėjimą ir suteikti jiems galimybę priimti apsvarstytą sprendimą,

F.   kadangi, siekiant suteikti vartotojams galimybę veiksmingiau pasinaudoti pasirinkimo laisve, kai jie ima hipotekinius kreditus tarpvalstybiniu lygmeniu, reikia sukurti jiems prieigą prie kaip įmanoma išsamesnės ir paprastesnės informacijos, kuri kiekvienu atskiru atveju suteikiama standartine forma, kad jie turėtų galimybę palyginti kreditų suteikimo įvairiose valstybėse narėse sąlygas,

G.   kadangi tikslinės priemonės, skirtos produktų ir paslaugų įvairovei didinti, plėtoti galimybėms jais naudotis ir kurti integruotai finansavimo rinkai, galėtų padidinti rinkos efektyvumą, masto ekonomiką ir įvairovę, mažinti skolinimosi išlaidas ir taip daryti teigiamą įtaką Europos ekonomikai,

H.   kadangi tarpvalstybinių kreditų teikimo atvejais suteikus hipotekinių kreditų teikėjams galimybę naudotis klientų kreditingumo duomenų bazėmis būtų galima itin sustiprinti veiklos teikiant hipoteka užtikrintas paskolas konkurencingumą ir kurti bendrąją Europos hipotekų rinką,

I.   kadangi integruota hipotekų rinka palengvins darbuotojų mobilumą,

J.   kadangi, nors tai ir stebina, hipotekinių kreditorių arba vartotojų organizacijų spaudimas dėl tarpvalstybinio kreditavimo, fiziškai nesteigiant įmonių pavienių valstybių rinkose, plėtros yra nedidelis,

K.   kadangi didelės rinkos kliūtys iki šiol neleido padidinti tarpvalstybinės hipotekinių kreditų pasiūlos, kuri šiuo metu sudaro mažiau kaip 1 proc. visos ES hipotekų rinkos,

L.   kadangi sprendžiant daugelį svarbių klausimų Bendrija neturi jokios arba turi tik ribotą kompetenciją ir kadangi būtina laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų,

M.   kadangi hipotekų makleriai gali atlikti svarbų vaidmenį, remdamiesi patirtimi, susijusia su hipotekiniais produktais savo vidaus rinkoje ir kitų valstybių narių rinkose, skatindami vienos valstybės ribas peržengiančią veiklą ir susiedami vartotojus ir užsienio bei vietos finansines institucijas,

N.   kadangi dėl susiklosčiusių skirtingų teisinių, mokestinių, reguliavimo ir vartotojų apsaugos sąlygų skirtingose valstybėse narėse siūlomų produktų įvairovė ir pobūdis, platinimo struktūra, kreditų trukmė ir finansavimo instrumentai labai skiriasi,

O.   kadangi hipotekinių kreditų rinkos yra vienos sudėtingiausių rinkų, kadangi skirtingų valstybių teisinės sistemos ir finansavimo kultūra, nuosavybės teisė ir žemės registro tvarkymas, daiktinė teisė, kredito sutarčių teisė, vertinimo reikalavimai, priverstinius pardavimus reglamentuojanti teisė, perfinansavimo rinkos ir kt. labai skiriasi, tačiau kartu esama glaudaus šių sričių vidinio ryšio,

P.   kadangi dar egzistuoja tam tikros diskriminacinės mokestinės kliūtys, kurios trukdo naudotis bendrąja hipotekinių kreditų rinka ir kai kuriais atvejais netgi gali prieštarauti ES teisės aktams;

Q.   kadangi tarp hipotekų rinkos, makroekonomikos politikos ir ypač vykdomos pinigų politikos yra tiesioginis ryšys,

R.   kadangi hipotekų rinkos nepastovumas gali turėti įtakos gyvenamųjų būstų statybos ir ekonomikos ciklams ir taip kelti nuolatinę riziką,

S.   kadangi, siekiant užtikrinti didesnį ES hipotekinių kreditų rinkos veiksmingumą ir konkurencingumą, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip įgyvendinama ir ar veiksminga 2001 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija 2001/193/EB dėl informacijos, kurią vartotojams turi pateikti skolintojai siūlydami būsto paskolas(6) (elgesio kodeksas), ir kaip naudojamas Europos standartinis informacijos lapas (angl. ESIS), kuriuo siekiama užtikrinti, kad vartotojai apie būsto paskolas gautų skaidrią informaciją ir kad ją būtų galima palyginti,

T.   kadangi matyti, kad minėtasis elgesio kodeksas buvo nevienodai sėkmingai taikomas valstybėse narėse ir nebuvo išspręsta bendro pobūdžio problema, susijusi su tuo, kad nėra bendro teisinio pagrindo,

Įžanga

1.   pripažįsta, kad toliau tikslingai integruojant ES hipotekų rinką vartotojai galėtų turėti daugiau naudos;

2.   mano, jog svarbiausia, kad bet kokie veiksmai ES lygmeniu, susiję su Europos hipotekinių kreditų rinka, visų pirma duotų tiesioginės naudos piliečiams, kaip hipotekinių kreditų gavėjams, ir galimybė gauti hipotekinius kreditus būtų užtikrinta didesniam galimų kredito gavėjų skaičiui, įskaitant klientus, kurių kreditingumo lygis žemas arba duomenys apie ankstesnius kreditus nėra išsamūs, darbuotojus, turinčius terminuotą darbo sutartį, ir pirmą kartą perkančius klientus;

3.   pritaria Komisijos ketinimui konsultuotis ir primygtinai reikalauja įgyvendinti visus konkrečius pasiūlymus, atsižvelgiant į jų ekonominio ir socialinio poveikio įvertinimą;

4.   džiaugiasi ligšiolinėmis Komisijos pastangomis laikytis geresnio reglamentavimo taisyklių; vis dėlto primena Komisijai, kad bet kokios išvados turi būti plataus masto konsultacijų rezultatas;

5.   atkreipia dėmesį į daugelį Žaliojoje knygoje nurodytų kliūčių, su kuriomis susiduriama kuriant bendrąją mažmeninę ES hipotekinių kreditų rinką, ir ragina Komisiją pagrindinį dėmesį skirti tikslinėms priemonėms, padėsiančioms pasiekti didžiausią naudą kaip įmanoma aktyviau skatinant į rinką orientuotas iniciatyvas;

6.   įspėja Komisiją, kad pastangos suderinti pačius produktus gali lemti teisinį nesuderinamumą ir taip turėti neigiamos įtakos šiam sektoriui;

7.   primygtinai reikalauja, kad jokie ES veiksmai netrukdytų konkurencijai ir naujovėms, ypač produktų, papildomų paslaugų ir finansavimo metodų srityse;

Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksas ir ikisutartinė informacija

8.   ragina imtis veiksmų siekiant suderinti nuostatas, reglamentuojančias ikisutartinę informaciją, kuri būtina tam, kad skolininkas galėtų priimti visapusiškai apsvarstytą sprendimą dėl galimo hipotekos sutarties pasirašymo;

9.   primygtinai reikalauja, kad tokia ikisutartinė informacija būtų tiksli bei suprantama, kad būtų užtikrintas pagrįstas pasirinkimas ir kad vartotojas, atsižvelgdamas į gautą informaciją, galėtų susidaryti aiškesnį ir bendresnį pagrindinių hipotekos sutarties sąlygų vaizdą; pabrėžia, kad kai skolintojas nusprendžia pasiūlyti suteikti kreditą kitoje valstybėje narėje, ši informacija kuo skubiau turi būti pateikiama skolininkui ta kalba, kuri yra pripažinta skolininko gyvenamosios vietos valstybės narės oficialia kalba;

10.   mano, kad elgesio kodeksas ir Europos standartinis informacijos lapas yra svarbūs, bet jų nepakanka siekiant tinkamai saugoti po įvairias valstybes nares judančių piliečių, norinčių įsigyti nekilnojamojo turto kitoje valstybėje narėje, ekonominius interesus; ragina Komisiją įvertinti pažangą ir apsvarstyti galimybę neprivalomą Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksą ateityje padaryti privalomą, jei nemanoma, kad jo bus iš karto laikomasi;

Finansavimas

11.   mano, kad bendros, atviros ir darnios finansavimo rinkos kūrimas yra svarbiausias prioritetas, kadangi tai paskatins efektyvumą, padės tarptautiniu mastu paskirstyti kreditų riziką, pagerins finansavimo ir kapitalo paskirstymo sąlygas, sumažins skolinimosi išlaidas; pripažįsta rinkos skatinamo iniciatyvų integravimo svarbą ir galimybes šioje srityje;

12.   pažymi, kad neįmanoma kurti bendros antrinės hipotekų rinkos be laipsniško nacionalinių teisės aktų nuostatų dėl sutarčių suderinimo;

13.   pritaria nuostatai sudaryti hipotekinio finansavimo ekspertų grupę ir siūlo nuodugniai išanalizuoti įvairią nacionalinę reguliavimo ir teisinę patirtį, kuri turi įtakos hipotekoms;

14.   mano, kad kapitalo reikalavimų direktyvos nuostatos dėl padengtų obligacijų ir hipoteka garantuotų vertybinių popierių teikia daug finansavimo galimybių;

15.   siūlo, kad Komisija apsvarstytų, koks būtų geriausias būdas sukurti centrinę duomenų bazę, kurioje būtų saugoma informacija apie skirtingas nacionalines hipotekų rinkas ir tarpvalstybinius hipotekinių vertybinių popierių fondus (pvz., įsipareigojimų nevykdymo galimybę, įsipareigojimų nevykdymo ir išankstinio mokėjimo lemiamus nuostolius), kad investuotojai galėtų tinkamai įvertinti ir įkainoti hipotetinius kreditus;

16.   siūlo, kad įvairūs standartiniai Europos hipotekų paketai, įvertinti kredito reitingais atsižvelgiant į jų pobūdį, galėtų būti parduodami kapitalo rinkose, taip skatinant investicinių hipotekų antrinių rinkų plėtrą;

17.   ragina Komisiją atkreipti dėmesį į augančią pagal šariato teisę reglamentuojamą hipotekų rinką ir užtikrinti, kad bet kokiuose teisės aktuose būtų atsižvelgiama į šios rinkos reikalavimus;

18.   pripažįsta, kad hipotekos draudimas yra svarbus mažinant kreditų teikėjų riziką ir suteikiant galimybę jais naudotis didesniam kreditų gavėjų skaičiui;

Mažmeninė rinka

19.   ragina Komisiją išnagrinėti esamas kliūtis, trukdančias kreditų teikėjams pasinaudoti teise laisvai teikti paslaugas arba steigimosi kitose valstybėse narėse laisve, ir tai, ar vadinamoji bendro intereso išlyga nėra naudojama tarpvalstybinei veiklai stabdyti;

20.   remia Komisijos veiksmus, kuriais siekiama palengvinti finansines paslaugas teikiančių įmonių tarpvalstybinius susiliejimus ir įsigijimus, užtikrinant, kad kuriant platinimo tinklus būtų atsižvelgta į įvairių regionų padėtį ir poveikį mažesnėms finansų rinkoms, bet primena, kad vien tai neskatins šio sektoriaus rinkos integracijos;

21.   mano, kad hipotekinių kreditų rinkos atvėrimas ne kredito institucijoms, jei jos tinkamai prižiūrimos, padidins konkurenciją ir produktų įvairovę;

22.   pripažįsta, kad kredito tarpininkai, pavyzdžiui, hipotekų brokeriai, gali atlikti naudingą funkciją, padėdami vartotojams pasinaudoti konkurencingais hipotekiniais kreditais, kuriuos suteikia savos šalies ir kitų šalių kreditoriai, ir palaiko Komisijos įsipareigojimą konsultuotis dėl tinkamos tokių operatorių reguliavimo aplinkos;

23.   skatina Komisiją išnagrinėti kreditų perkėlimo į kitas valstybes kliūtis, ištirti Europos hipotekos, kaip įkeitimo priemonės, galimybes, taip pat apsvarstyti:

24.   mano, kad teikiant bet kokius pasiūlymus šiuo klausimu prireikus reikia pateikti poveikio vertinimą, įskaitant teisinius aspektus ir atlikus išsamius lyginamuosius teisės tyrimus, taip pat ekonominius ir socialinius aspektus, vadovaujantis metodais, kurie rekomenduojami pagal 2006 m. gegužės 29 d. Konkurencingumo tarybos patvirtintas poveikio įvertinimo gaires;

25.   ragina Komisiją skatinti perskaičiuojamų hipotekinių kreditų ir hipotekinių kreditų mokant rentą visą gyvenimą sistemas, užtikrinant viešumą ir kartu deramai atsižvelgiant į konfidencialumo ir poveikio trečiosioms šalims klausimus;

26.   mano, kad labiau tikėtina, jog į rinką ateis nauji kreditoriai, jei nacionalinės teisės normos jiems leis pasiūlyti išankstinio grąžinimo galimybę už išlaidoms proporcingą kainą arba keisti palūkanų normas, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir riziką, ir mano, kad apribojimai šiais aspektais gali sutrukdyti rinkos plėtrai finansavimo, naujų produktų ir skolinimo didesnės rizikos kreditų gavėjams aspektais;

27.   mano, kad ES standartas, apibrėžiantis metinės procentinės normos dydį ir apskaičiavimą, turėtų apimti visus kreditoriaus nustatytus mokesčius ir turėtų būti užtikrinta galimybė juos palyginti su kitose valstybėse narėse siūlomais produktais, kuriems suteikiami tokie patys terminai; vis dėlto mano, kad kreditų gavėjai taip pat turėtų būti iš anksto informuojami apie visus kitus svarbius mokesčius ir kredito gavėjo teisinius įsipareigojimus, įskaitant trečiųjų šalių nustatytus mokesčius, pvz., notaro ir žemės registracijos mokesčius bei visų teisminių procedūrų ir vertinimo mokesčius ar numanomus jų dydžius, jei tikslus skaičius nežinomas;

28.   mano, kad skolintojas privalo pateikti ne tik tikslią informaciją apie metinę procentinę normą, bet ir informaciją apie kitus mokesčius arba išlaidas, susijusias su jo veikla, pvz., išlaidas, patirtas nagrinėjant prašymą, lėšų skyrimo mokestis, mokestis už išankstinį visą arba dalinį išmokėjimą ir t. t.;

29.   pripažįsta interneto, kaip hipotekinių kreditų rinkodaros priemonės, galimybes ir rekomenduoja Komisijai jas toliau nagrinėti;

Teisinės, mokestinės ir praktinės kliūtys

30.   ragina Komisiją išanalizuoti teisines ir reguliavimo kliūtis, trukdančias visos Europos hipotekinių kreditų finansavimo rinkos plėtrai;

31.   ragina Komisiją nustatyti būsimų savo pasiūlymų taikymo sritį ir apriboti ją hipotekinėmis sutartimis ir jų garantijomis (fiksuotais nekilnojamojo turto mokesčiais), siekiant, kad būtų išvengta bet kokio pasiūlymo dėl Direktyvos dėl vartotojų kreditų sutarčių (COM(2005)0483) nuostatų kartojimo;

32.   ragina Komisiją imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti gerą antrinės hipotekų rinkos funkcionavimą ir sukurti teisinę bazę, skirtą atlikti veiksmingoms vertybinių popierių operacijoms, ir kurios visų pirma padėtų nustatyti veiksnius, kurie, taikant galiojančias teisines perfinansavimo priemones, neleidžia pasiekti norimo tikslo, atsižvelgiant į skirtingas skolinimosi laiduojant turtu teisines tradicijas ir būdų įvairovę;

33.   pritaria Komisijai dėl to, kad teisės, reglamentuojančios hipotekinio kredito sutartis, klausimas, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į 1980 m. persvarstytą Romos konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės; tačiau pritaria hipotekinių kreditų diskusijų grupės nuomonei, kad teisė, taikytina hipotekinio kredito sutartims neturi būti suderinta su teise, reglamentuojančia hipotekos lakštus, ir kad hipotekos lakštų atveju turėtų būti taikomas principas dėl turto buvimo vietos teisės (lot. lex rei sitae);

34.   pabrėžia išsamių ir patikimų klientų kreditingumo duomenų bazių svarbą ir ragina Komisiją skatinti jų pertvarkymo procesą visose valstybėse narėse vadovaujantis nuosekliu standartu;

35.   ragina Komisiją sudaryti sąlygas nediskriminacinei tarpvalstybinei prieigai prie klientų kreditingumo duomenų bazių, pirmiausia siekiant paskatinti kreditorius eiti į naujas rinkas;

36.   pripažįsta, kad reikėtų turėti prieigą ir prie teigiamų, ir prie neigiamų kreditingumo duomenų, laikantis pagrįstų privatumo apsaugos reikalavimų;

37.   pritaria pastangoms pagerinti ir pritaikyti teisės aktus, taikomus priverstinių pardavimų procedūroms;

38.   remia Komisijos pasiūlymą taikyti vadnamąją priverstinio pardavimo procedūrų trukmės ir išlaidų taškų lentelę;

39.   siūlo, kad vertintojų profesinės aosciacijos bendradarbiautų siekdamos patvirtinti aukštos kokybės suderintus ES turto vertinimo standartus;

40.   pabrėžia, kad labai svarbu, jog kreditoriai turėtų galimybę lengvai gauti išsamią ir tikslią informaciją apie hipotekinį įkeitimą ir nuosavybės teises;

41.   pritaria prieigos prie žemės registrų skatinimui, kai to nedraudžia esami įstatymai, ir remia visas pastangas nacionalinėmis priemonėmis suderinti šių registrų informacinę vertę ir ragina gerinti esamą Europos žemės informacijos tarnybos (angl. EULIS) sistemą;

42.   remia veiksmus, kuriais siekiama panaikinti diskriminuojamąsias mokestines kliūtis, pavyzdžiui, kai skirtingai traktuojami vietiniai ir užsienio kreditoriai ir taikomi skirtingi valstybiniai mokesčiai;

43.   ragina Komisiją apsvarstyti, kaip tarptautinio pobūdžio hipotekų atveju suderinti įvairius mokesčių už hipotekos palūkanas išskaitymo metodus visoje ES;

Sisteminiai, makroekonominiai ir rizikos klausimai

44.   ragina Komisiją ir Europos centrinį banką stebėti ir analizuoti potencialią riziką, kurią kelia augančios hipotekinės skolos ir hipotekiniai kreditai, finansuojami kapitalo rinkų;

Išvada

45.   daro išvadą, kad vykdant tolesnę, gerai apgalvotą ES hipotekų rinkos integraciją, galima pasiekti didesnės naudos ir vartotojams, ir ekonomikai;

o
o   o

46.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 386, 1989 12 30, p. 1. (2) OL L 177, 2006 6 30, p. 1. (3) OL L 177, 2006 6 30, p. 201. (4) OL L 271, 2002 10 9, p. 16. (5) OL L 178, 2000 7 17, p. 1. (6) OL L 69, 2001 3 10, p. 25.