Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2006 m. lapkričio 16 d. - Strasbūras
Europos bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimas *
 Padėtis Gazoje
 Konvencija dėl biologinių ir toksinių ginklų (BTGK)
 Strategija dėl Baltijos jūros regiono formuojant Šiaurės dimensiją
 Europos saugumo strategijos įgyvendinimas atsižvelgiant į ESGP
 Paveldėjimas ir testamentai
 Moterys tarptautinėje politikoje
 Kova su prekyba žmonėmis
 Ombudsmeno metinis pranešimas - 2005 m.
 Baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos
 Etiopija
 Bangladešas
 Iranas

Europos bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimas *
PDF 189kWORD 55k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo (COM(2006)0506 – C6-0334/2006 – 2006/0168(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsiþvelgdamas á pasiûlymà dël Tarybos reglamento (COM(2006)0506)(1),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo projektą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, siejant su 300 straipsnio 2 dalimi,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio, 3 dalies pirmà pastraipà, pagal kurià Taryba kreipësi á Parlamentà dël konsultacijos (C6-0334/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 134 straipsnį,

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento pozicijà Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Mauritanijos Islamo Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar neskelbta OL.


Padėtis Gazoje
PDF 206kWORD 55k
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Gazos ruože
P6_TA(2006)0492RC-B6-0588/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų, ypač į 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl rinkimų Palestinoje rezultatų ir padėties Rytų Jeruzalėje(1), 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės palestiniečių teritorijose ir ES vaidmens(2) ir 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl padėties Artimuosiuose Rytuose(3),

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242 (1967) ir 338 (1973),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. balandžio 30 d. vadinamojo Ketverto Taikos plano (angl. Roadmap for Peace),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 15 d., 2006 m. spalio 17 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi per Izraelio karinę operaciją Gazoje nuo 2006 m. birželio mėn. žuvo daugiau kaip 350 žmonių, iš jų daug civilių, ir kadangi per Izraelio antpuolį Beit Hanune 2006 m. lapkričio 8 d. žuvo 19 palestiniečių, daugiausia vaikų ir moterų,

B.   itin susirūpinęs dėl to, kad dėl to, kad buvo labai nuniokoti visuomeniniai pastatai ir privatūs namai, nutrauktas ligoninių, klinikų ir mokyklų darbas, taip pat vandens, maisto ir elektros tiekimas, sunaikintos žemės ūkio naudmenos ir vykdoma visiška Gazos ruožo blokada, humanitarinė krizė pasiekė katastrofišką lygį,

C.   kadangi tiesioginiai civilinių objektų antpuoliai ir neproporcingi ar chaotiški antpuoliai, nukreipti prieš civilius gyventojus, yra akivaizdus pagrindinių teisių, numatytų tarptautinėje teisėje ir Ženevos konvencijose, pažeidimas,

D.   kadangi Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas sielvartavo ir apgailestavo dėl to, kas įvyko 2006 m. lapkričio 8 d. Beit Hanune, anot jo, dėl "techninės klaidos", ir atsižvelgdamas į Izraelio kariuomenės sprendimą pradėti vidaus tyrimą,

E.   kadangi valstybės teise gintis negali būti pateisinamas neproporcingas ar chaotiškas jėgos naudojimas, o tarptautinė humanitarinė teisė griežtai draudžia antpuolius prieš civilius,

F.   kadangi nauja smurto banga kelia grėsmę Palestinos nacionalinės savivaldos pastangoms suformuoti naują Palestinos nacionalinės vienybės vyriausybę,

G.   kadangi tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjunga teikia didelę paramą, kad būtų išspręsta humanitarinės krizės Gazoje ir Vakarų krante problema, ypatingą dėmesį skiriant laikinajai tarptautinei priemonei; tačiau kadangi ši parama negali patenkinti visų poreikių,

H.   labai susirūpinęs dėl Avigdoro Liebermano paskyrimo Izraelio ministro pirmininko pavaduotoju padarinių,

I.   kadangi Artimųjų Rytų taikos procesas šiuo metu atsidūrė politinėje ir diplomatinėje aklavietėje, nors visapusiškas ir ilgalaikis Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimas būtinas siekiant užtikrinti taiką ir saugumą visame regione,

J.   kadangi Europos Sąjungai, kaip Ketverto (kuriam taip pat priklauso Jungtinės Tautos, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija) narei, tenka ypatinga atsakomybė dėl taikos ir saugumo užtikrinimo Artimuosiuose Rytuose, kurie yra Europos kaimynystėje, ir kadangi siekiant šio tikslo turi būti pagerintos Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) koordinavimo priemonės ir metodai, inter alia bendrosios pozicijos BUSP klausimu tvirtinimas pagal Europos Sąjungos sutarties 15 ir 16 straipsnius,

1.   reiškia gilią užuojautą Beit Hanuno bombardavimo aukų ir visų kitų nekaltai nukentėjusiųjų šeimoms;

2.   reiškia didelį pasipiktinimą Izraelio Beit Hanune ir Gazos ruože įvykdyta karine operacija ir smerkia Izraelio armijos neproporcingus veiksmus, kurie kenkia bet kokiems bandymams pradėti taikos procesą;

3.   ragina Izraelio vyriausybę nedelsiant nutraukti karines operacijas Gazos ruože ir dar kartą tvirtina, kad Izraelio ir palestiniečių konflikto neįmanoma išspręsti karinėmis priemonėmis;

4.   ragina palestiniečių kovotojus nutraukti Izraelio teritorijos apšaudymą raketomis, kuris yra chaotiškas ir tyčia nukreiptas prieš civilius, laikytis paliaubų bei susilaikyti nuo tolesnio konflikto eskalavimo ir smerkia neseniai įvykdytą raketų išpuolį Sderote bei nekaltų Izraelio civilių nužudymą;

5.   reiškia gilų susirūpinimą dėl galimų rimtų dabartinės krizės pasekmių, įskaitant tolesnius karinius ir teroristinius išpuolius, kurios pakenktų nestabiliai politinei padėčiai visame regione;

6.   atkreipia dėmesį į tai, jog JAV vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl padėties Gazos ruože projektą, ir apgailestauja, kad nesama tvirtos ir aiškios tarptautinės bendruomenės pozicijos dabartinės krizės atžvilgiu;

7.   ragina JAV vyriausybę iš naujo įvertinti savo vaidmenį Ketverte ir Izraelio ir palestiniečių konflikte, siekiant remti smurto nutraukimą ir naują, nuoširdų šalių dialogą;

8.   ragina Tarybą ir valstybes nares priimti bendrąją poziciją pagal Europos Sąjungos sutarties 15 straipsnį siekiant tinkamai įvertinti esamą padėtį ir paskatinti rimtas pastangas sustabdyti smurtą ir grąžinti susijusias šalis prie derybų stalo;

9.   ragina vadinamąjį Ketvertą skubiai imtis veiksmų siekiant atnaujinti derybas su susijusiomis šalimis ir tarp jų ir visiškai įgyvendinti visas Taikos plano dalis; dar kartą pareiškia, kad šiuo ypatingu etapu Artimųjų Rytų konfliktą galima išspręsti tik derantis dėl tvirto galutinio taikos susitarimo be išankstinių sąlygų, grindžiamo taikiu sambūviu dviejų demokratinių, nepriklausomų ir gyvybingų valstybių, turinčių saugias ir pripažintas tarptautines sienas, kaip nurodyta Taikos plane, ir taip pat pareiškia, kad besitęsiančios civilių gyventojų žūtys yra netoleruotinos;

10.   dar kartą kartoja savo pasiūlymą tarptautinių pajėgų dislokavimą Libane laikyti pavyzdžiu, kuriuo reikėtų remtis Gazos ruože ir Vakarų krante, siekiant apsaugoti abiejų šalių civilius gyventojus; ragina Tarybą iki tada, kol bus įgyvendintas šis pasiūlymas, imtis iniciatyvos, kad į Gazos ruožą būtų siunčiami tarptautiniai kariniai stebėtojai, ir ragina visas šalis paremti tokį pasiūlymą ir visokeriopai bendradarbiauti siekiant jį įgyvendinti;

11.   ragina Tarybą skubiai sušaukti ES ir Izraelio Asociacijos tarybos posėdį siekiant pareikšti Europos Sąjungos poziciją po Izraelio karinės operacijos Gazos ruože, ypač dėl ES ir Izraelio asociacijos susitarimo(4) 2 straipsnio nuostatų visiško laikymosi;

12.   ragina Tarybą ES ir Palestinos laikinojo asociacijos susitarimo(5) pagrindu kreiptis į naująją Palestinos nacionalinės vienybės vyriausybę siekiant spręsti smurto ir saugumo problemą;

13.   pabrėžia, kad žmogaus teisių turi būti visiškai laikomasi ir kad Gazos ruože ir Vakarų krante būtina nedelsiant nustoti pažeidinėti tarptautinę humanitarinę teisę;

14.   pritaria ES pirmininkaujančios valstybės pareiškimui, kuriame Izraelio vyriausybė raginama nutraukti visus provokacinius veiksmus, įskaitant nausėdijų statybą, atskirties sienos statybą, chaotiškas karines operacijas ir palestiniečių namų griovimą;

15.   ragina Komisiją ir valstybes nares teikti papildomą medicinos paramą palestiniečių ligoninėms, ypač Gazos ruože;

16.   palankiai vertina Palestinos savivaldos pirmininko pasiektą susitarimą skatinti nacionalinį dialogą tarp palestiniečių politinių partijų ir naujo palestiniečių ministro pirmininko, kuris formuos naują palestiniečių vyriausybę ir bus tarptautinės bendruomenės derybų partneris, paskyrimą; mano, kad šie veiksmai gali turėti įtakos tam, kad vėl bus pradėta teikti ekonominė parama Palestinos savivaldai;

17.   ragina Tarybą ir Komisiją kartu su tarptautine bendruomene ir toliau užtikrinti būtiniausią humanitarinę pagalbą Palestinos gyventojams; prašo, kad būtų sustiprinta laikinoji tarptautinė priemonė, būtų pratęstas jos įgyvendinimas ir jam būtų skirta daugiau lėšų; ragina Izraelio vyriausybę skubiai atnaujinti sulaikytų Palestinos mokesčių ir muitų pajamų pervedimus;

18.   ragina Izraelį nutraukti Gazos ruožo ekonominę blokadą, palengvinti prekybą tarp palestiniečių teritorijų, Izraelio ir viso pasaulio, skatinti Gazos ruožo ekonominį vystymąsi palestiniečių ir izraeliečių labui ir leisti žmonių judėjimą per Karni ir kitus sienos perėjimo punktus Gazos ruože pagal Susitarimo dėl pasienio judėjimo Rafoje nuostatas; ragina ES prisiimti visą jai tenkančią atsakomybę dėl šio susitarimo įgyvendinimo;

19.   dar kartą pabrėžia savo raginimą nedelsiant išlaisvinti Izraelio sulaikytus palestiniečių ministrus ir įstatymų leidėjus bei pagrobtąjį Izraelio kareivį;

20.   ragina Tarybą dėti visas pastangas, kad būtų sušaukta tarptautinė taikos konferencija, panaši į 1991 m. Madrido konferenciją, siekiant rasti visapusį, ilgalaikį ir perspektyvų šios srities problemų sprendimą pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, ir mano, kad vienašališka bet kurios susijusios šalies pozicija turi būti atmesta;

21.   mano, kad sprendžiant šį klausimą būtina įtraukti Arabų valstybių lygą; mano, kad 2002 m. Lygos sutartas Beiruto planas ir Ženevos iniciatyva yra svarbus derybų indėlis ir į juos turėtų būti tinkamai atsižvelgta;

22.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, vyriausiajam įgaliotiniui BUSP, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, Palestinos savivaldos prezidentui, Palestinos įstatymų leidybos tarybai, Izraelio vyriausybei ir Knesetui, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos Federacijos vyriausybėms ir parlamentams ir Arabų valstybių lygos generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0041.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0237.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0348.
(4) OL L 147, 2000 6 21, p. 3.
(5) OL L 187, 1997 7 16, p. 1.


Konvencija dėl biologinių ir toksinių ginklų (BTGK)
PDF 263kWORD 55k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Konvencijos dėl biologinių ir toksinių ginklų uždraudimo (BTGK), skeveldrinių bombų ir įprastinių ginklų
P6_TA(2006)0493RC-B6-0585/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 7–17 d. vykusią Trečiąją 1980 m. Konvencijos dėl kai kurių įprastinių ginklų (ĮGK) peržiūros konferenciją,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 20 – gruodžio 8 d. Ženevoje vyksiančią Šeštąją 1972 m. Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos (BTGK) peržiūros konferenciją,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 27 d. Tarybos bendrus veiksmus 2006/184/BUSP dėl paramos Konvencijai dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją(1), kuriais siekiama skatinti BTGK universalumą ir remti valstybių, konvencijos šalių, vykdomą įgyvendinimą ir siekiama užtikrinti, kad valstybės šalys perkelia tarptautinius BTGK įpareigojimus į nacionalinius teisės aktus ir administracines priemones,

–   atsižvelgdamas į ES veiksmų planą dėl BTGK, dėl kurio buvo susitarta tuo pat metu, kaip ir dėl bendrų veiksmų, kuriais valstybės narės įsipareigojo Jungtinėms tautoms pateikti oficialias ataskaitas apie pasitikėjimo kūrimo priemones, o Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui pateikti atitinkamų ekspertų bei laboratorijų sąrašus, kad būtų galima palengvinti tariamo cheminių ir biologinių ginklų naudojimo tyrimų vykdymą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos bendrą poziciją 2006/242/BUSP dėl 2006 m. Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos (BTGK) peržiūros konferencijos(2), kurioje nurodyti tikslai toliau stiprinti BTGK ir skatinti sėkmingus Šeštosios peržiūros konferencijos tikslus,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12–13 d. susitikusios Briuselio Europos Vadovų Tarybos priimtas Europos saugumo strategiją ir į ES strategiją dėl masinio naikinimo ginklų ir jų platinimo priemonių ir į savo 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl masinio naikinimo ginklų neplatinimo: Europos Parlamento vaidmuo(3),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi BTGK, kurią buvo pradėta pasirašyti 1972 m. ir kuri įsigaliojo 1975 m., yra pirma daugiašalė nusiginklavimo sutartis, kurioje uždraudžiama ištisa ginklų kategorija ir kuriai dabar priklauso 155 valstybių šalių ir dar 16 ją pasirašiusių, bet dar neratifikavusių valstybių šalių,

B.   kadangi 2006 m. lapkričio 20 d. – gruodžio 8 d. Ženevoje vyksianti Šeštoji peržiūros konferencija bus pirma valstybėms šalims suteikta galimybė ištirti konvencijos veikimą po 2002 m. įvykusios Penktosios peržiūros konferencijos ir kadangi valstybėms narėms bus suteikta galimybė dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą visiškai drausti biologinius ginklus ir spręsti bet kokias konvencijos veiklai trukdančias problemas ar taisyti jos veiklos trūkumus,

C.   kadangi 2001 m. pirmoji Penktosios BTGK peržiūros konferencijos dalis baigėsi nesėkmingai, iš dalies dėl to, kad Jungtinių Valstijų (JV) administracija pasitraukė iš derybų dėl teisiškai įpareigojančios konvencijos laikymąsi stiprinančios priemonės kūrimo,

D.   kadangi toliau augant signatarų skaičiui (100 signatarų pasirašė įvadinį pagrindų susitarimą 206 m. sausio 16 d.), ĮGK dar nėra universali ir kadangi daug mažiau signatarų pasirašė jos 5 protokolus, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl Konvencijos praktinio įgyvendinimo,

1.   pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų siekti BTGK režimo sėkmės, toliau stiprinti BTGK ir siekti sėkmingų Šeštosios peržiūros konferencijos rezultatų;

2.   džiaugiasi Tarybos ir Komisijos tęsiama diplomatine veikla, kuria siekiama palaikyti tarptautines BTGK stiprinimo pastangas ir pripažįsta ES vaidmenį skatinant savanoriškų ir neprivalomų priemonių, pvz., pasitikėjimo kūrimo priemonių, tyrimą ir stiprinant nacionalinius teisės aktus rengiantis Peržiūros konferencijai;

3.   todėl didelę svarbą teikia nuosekliai ir visapusiškai BTGK veikimo peržiūrai, siekiant nustatyti ir aptarti priemones, kurių reikia imtis siekiant toliau stiprinti konvenciją, ir dėl jų susitarti;

4.   ragina Tarybą ir valstybes nares skatinti visų valstybių prisijungimą prie BTGK, taip pat raginti valstybes, kurios nėra BTGK šalys, nedelsiant prisijungti prie BTGK ir toliau dirbti rengiant deklaraciją, kad biologinių ir toksinių ginklų draudimas yra visiems privaloma tarptautinės teisės taisyklė;

5.   taigi skatina ES iškelti šį klausimą tarptautiniuose forumuose, ypač NATO, ir įtikinti JAV administraciją atsisakyti vienašališko požiūrio ir prisidėti prie daugiašalės sistemos kūrimo tęsimo ir stiprinimo;

6.   ragina Tarybą ir Komisiją skatinti visišką BTGK įpareigojimų laikymąsi ir prireikus skatinti nacionalinių priemonių, taip pat baudžiamosios teisės aktų ir patogeninių mikroorganizmų bei toksinų kontrolės griežtinimą atsižvelgiant į BTGK;

7.   ragina Tarybą ir valstybes nares, skatinant skaidrumo didinimo pastangas ir valstybėms šalims daugiau keičiantis informacija, prisidėti prie tikrinimo, ar valstybės šalys laikosi BTGK nuostatų, mechanizmų tobulinimo ir nurodyti priemones, skirtas įvertinti ir didinti geografinę aprėptį bei pasitikėjimo stiprinimo priemonių mechanizmo naudingumą;

8.   ragina Tarybą ir valstybes nares skatinti JT Saugumo Tarybos Rezoliucijos Nr. 1540 įpareigojimų laikymąsi, ypač panaikinti biologinių ar toksinių ginklų naudojimo terorizmo tikslais, taip pat galimos teroristų prieigos prie medžiagų, įrangos ir žinių, kurias jie galėtų panaudoti kurdami ir gamindami biologinius ir toksinius ginklus, pavojų;

9.   ragina Tarybą ir valstybes nares skatinti svarstymus ir sprendimus dėl tolesnės veiklos, dėl darbo, kurio imtasi pagal 2003–2005 m. trukusį laikotarpį tarp konferencijų ir pastangas svarstyti ir skatinti bendrą supratimą ir veiksmingą veiklą didinant tarptautinius pajėgumus reaguoti į įtariamo biologinių ir toksinių ginklų naudojimo ar įtartinų ligos protrūkių poveikį, jį tirti ir mažinti; stiprinti ir plėsti nacionalinių ir tarptautinių institucijų stebėjimo, nustatymo, diagnozavimo ir kovos su užkrečiamomis žmonių, gyvūnų ir augalų ligomis pastangas ir esamas priemones; su BTGK susijusios srities mokslininkų elgesio kodeksų turinį, paskelbimą ir priėmimą, siekiant gerinti BTGK suvokimą ir padėti atitinkamiems veikėjams laikytis savo teisinių, reguliavimo ir profesinių įpareigojimų bei etinių principų;

10.   ragina Tarybą ir valstybes nares palaikyti tolesnę laikotarpio tarp Šeštosios ir Septintosios peržiūros konferencijų darbo programą, nurodyti specifines tolesnės šios darbo programos pažangos sritis ir procedūras ir siekti susitarti, kad Septintoji BTGK peržiūros konferencija būtų surengta ne vėliau kaip 2011 m.;

11.   ragina ES ir jos valstybes nares stengtis užtikrinti, kad ĮGK III Protokolas dėl padegančių ginklų būtų išplėstas siekiant išvengti tolesnio baltojo fosforo naudojimo puolant karinius ar civilius taikinius ir sustabdyti (išsodrinto) urano užtaisų naudojimą;

12.   džiaugiasi, kad 2006 m. lapkričio 12 d. įsigaliojo ir tapo privalomu pagal tarptautinę teisę ĮGK V protokolas dėl po karo likusių ginklų; pabrėžia, jog tai reiškia, kad valstybės narės, siekdamos sumažinti po konfliktų įvykusių nelaimingų atsitikimų, per kuriuos sužeidžiami civiliai, skaičių, turi išvalyti savo teritorijas nuo nesusprogdintų kariuomenės atsargų; taip pat pabrėžia, kad šiuo protokolu už likusius ginklus atsakingos šalys turi padėti nuo jų išvalyti teritoriją, net jai ta teritorija pavaldi ne joms; reikalauja, kad šis protokolas būtų taikomas visoms po karo likusiems nesusprogdintoms atsargoms, taip pat ir kasetinei ginkluotei;

13.   vis dėlto yra įsitikinęs, kad ĮGK ir jos penkis protokolus turi pasirašyti daug daugiau šalių, ragina Tarybą ir Komisiją padaryti viską, ką galima, kad visos valstybės narės tinkamai pasirašytų ir ratifikuotų V Protokolą ir kad visos nusiginklavimo paramą gaunančios šalys taip pat pasirašytų šį protokolą, net jeigu iki šiol jos nebuvo prisijungusios prie KBĮG (pvz., Libanas);

14.   ragina ES ir valstybes nares, atsižvelgiant į ĮGK tikslą prireikus sudaryti protokolus dėl atitinkamų ginklų sistemų ir laukiant specialios konvencijos šiuo klausimu, reikalauti, kad būtų sukurtas VI Protokolas, kuriuo aiškiai būtų draudžiama gaminti, kaupti, perduoti ir naudoti visų tipų kasetinę ginkluotę (skeveldrines bombas);

15.   atsižvelgdamas į tai, ypač džiaugiasi teigiamu daugiau kaip 30 valstybių (tarp kurių daug ES valstybių narių, t. y. Belgija, Švedija, Vokietija, Prancūzija, Austrija, Danija, Ispanija ir Čekijos Respublika) koalicijos atsaku į Kofio Annano ir Jano Egelando kvietimą ĮGK persvarstymo konferencijos pradžioje nedelsiant pradėti derybas dėl suprantamos ir veiksmingos konvencijos parengimo, kurios tikslas – visame pasaulyje uždrausti kasetinę ginkluotę taip, kaip tai buvo padaryta priešpėstinių minų atveju; ragina ES ir visas valstybes nares kuo aktyviau palaikyti šią iniciatyvą;

16.   ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją darbščiai dirbti siekiant užtikrinti, kad netolimoje ateityje BTGK ir ĮGK turėtų nuolatinį sekretoriatą, kuris prižiūrėtų jų sėkmingą įgyvendinimą pagal šiuo tikslu Cheminių ginklų konvencijos sukurtos Cheminių ginklų draudimo organizacijos gaires;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, BTGK ir ĮGK valstybių šalių parlamentams ir vyriausybėms bei specializuotoms NVO.

(1) OL L 65, 2006 3 7, p. 51.
(2) OL L 88, 2006 3 25, p. 65.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0439.


Strategija dėl Baltijos jūros regiono formuojant Šiaurės dimensiją
PDF 317kWORD 68k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Baltijos jūros regiono strategijos formuojant Šiaurės dimensiją (2006/2171(INI))
P6_TA(2006)0494A6-0367/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Šiaurės dimensijos(1),

–   atsižvelgdamas į Šiaurės dimensijos politikai nuo 2007 m. skirtos politinės deklaracijos ir bendrojo politikos dokumento plėtojimo gaires, kurios buvo patvirtintos 2005 m. lapkri2io 21 d. Briuselyje vykusiame Šiaurės dimensijos ministrų lygio susitikime,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. birželio 2 d. paskelbtą 2005 m. metinę Šiaurės dimensijos veiksmų plano (SEC(2006)0729) įgyvendinimo pažangos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2004–2006 m. Antrąjį Šiaurės dimensijos veiksmų planą, patvirtintą 2003 m. spalio 16–17 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime,

–   atsižvelgdamas į Šeštojo Baltijos jūros regiono valstybių aukščiausio lygio susitikimo, vykusio 2006 m. birželio 8 d. Reikjavike, pirmininko išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros Konsultacinio komiteto rezoliuciją ir 2006 m. birželio 25 d. pranešimą dėl Šiaurės dimensijos politikos ateities,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Baltijos ir Europos tarpfrakcinė darbo grupės darbo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Europos Baltijos jūros regiono strategiją, kurią priėmė Europos Parlamento Baltijos ir Europos tarpfrakcinė darbo grupė,

–   atsižvelgdamas į Baltijos jūros šalių tarybos ir Baltijos jūros parlamentinės konferencijos darbą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0367/2006),

A.   kadangi Šiaurės dimensija sudaro plačią sistemą, apimančią visus šiaurės regionus, t. y. Baltijos jūros ir Barenco regionus ir Arktį, ir visas išorės ir vidaus politikos sritis,

B.   kadangi Šiaurės dimensijos politika gali padėti skatinti regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant tolesnio ekonominio augimo ir surasti bendrą atsaką į visiems rūpimas problemas, bet iki šiol nebuvo pasinaudota galimybe išnaudoti visą jos potencialą įvairioms regionui būdingoms problemoms spręsti,

C.   kadangi Baltijos jūros regionas – tai istoriškai svarbūs Vakarus ir Rytus jungiantys vartai, todėl jam turi būti skiriama daugiausia dėmesio plėtojant naująją Šiaurės dimensijos politiką,

D.   kadangi po 2004 m. plėtros Baltijos jūra beveik tapo Europos Sąjungos vidaus jūra, vadinamoji mare nostrum, ir kadangi Baltijos jūros strategija gali padėti kaip reikšmingas dokumentas, kuriame iš naujo įvertinama Šiaurės dimensijos aprėptis ir veikla bei aptariami po plėtros įvykę pokyčiai,

E.   kadangi Baltijos jūros strategija galėtų reikšmingai prisidėti siekiant geresnio regionų institucijų darbo koordinavimo Baltijos jūros regione,

Šios rezoliucijos tikslas

1.  Šia rezoliucija siekiama:

   a. paremti Šiaurės dimensijos politikà pripažįstant Baltijos jûros regionà vienu iš prioritetinių regionų ir taip skatinti didesnæ regionø integracijà Baltijos jûros regione, kuris sudaro perspektyvià ir dinamiðkà platesnio Europos ekonominio ir politinio regiono dalá; pabrėžia savo nuolatinę paramą veiklai kitose srityse, ypač Barenco jūros ir Arkties regionuose, bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis Norvegija, Islandija ir Rusija;
   b. optimaliai išnaudoti dinamiškos Baltijos jūros regiono šalių ekonomikos galimybes ir sistemingai kurti jam vieno ið patraukliausiø ir kompetentingiausiø pasaulio regionø vardà;
   c. padėti pagerinti Baltijos jūros regiono, kuris šiuo metu yra viena iš labiausiai užterštų jūros zonų pasaulyje, ekologinę būklę; sumažinti taršą ir eutrofikaciją bei užkirsi kelią tolesniam naftos ir kitų toksiškų bei kenksmingų medžiagų išleidimui;

Atsižvelgdamas į tai, teikia šiuos pasiūlymus:

2.   ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl Baltijos jūros regionui skirtos ES strategijos siekiant sustiprinti vidinį Šiaurės dimensijos ramstį, aptarti horizontaliu lygmeniu skirtingus regionų bendradarbiavimo aspektus, skatinti sąveiką ir vengti įvairių regioninių įstaigų ir organizacijų funkcijų dubliavimosi; kviečia Komisiją ir valstybes nares suderinti savo administracijų atsakomybę, kad kuriant ir įgyvendinant Šiaurės dimensijos politiką būtų taikoma horizontalioji koncepcija;

3.   remia Baltijos jūros valstybių tarybos darbą; siūlo dar prieš Europos Vadovų Tarybos vasaros susitikimą suorganizuoti metinį Baltijos jūros šalių aukščiausio lygio susitikimą; išreiškia paramą Baltijos jūros šalių parlamentų konferencijos; regiono nacionalinių parlamentų pirmininkų kasmetinio susitikimo ir greitai vyksiančio Šiaurės dimensijos parlamentinio forumo darbui;

4.   pabrėžia, kad į Baltijos jūros strategiją yra įtrauktos priemonės, kurias įgyvendins vien tik Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, ir priemonės, kurios bus įgyvendintos bendradarbiaujant su Rusijos Federacija;

5.   primena poreikį įsteigti Europos investicijų banko visus įgaliojimus turintį biurą Baltijos jūros regione;

6.   siekdamas skaidrumo ir nuoseklumo ragina Baltijos jūros strategijai skirti atskirą biudžeto eilutę, greičiausia pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, kurioje šalia dabartinio Šiaurės dimensijos finansavimo, kurį teikia Europos Sąjunga, valstybės narės, trečiosios šalys, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas ir kt., būtų numatyta papildomai lėšų; pabrėžia, kad strategijai turi būti skiriama reikalingų lėšų pagal visas atitinkamas biudžeto eilutes siekiant, kad būtų įgyvendinti jos tikslai.

7.   pažymi, kad už Baltijos jūros taršą kartu atsakingos Rusijos Federacija ir valstybės narės; pažymi, kad jūrų aplinkos apsauga, ypač atsižvelgiant į eutrofikacijos mažinimą, yra vienas iš svarbiausių klausimų, į kurį reikėtų atsižvelgti diegiant Sąjungos žemės ūkio ir struktūrines programas regione; su džiaugsmu pažymi, kad Tarptautinė jūrų organizacija beveik visam Baltijos jūros regionui suteikė ypač jautrios jūrų zonos statusą; siûlo sukurti ekologiniu poþiûriu reprezentaciniø ir vertingø jûrø ir pakranèiø saugomø zonø tinklà;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad įvykus didelei naftos katastrofai, kurią gali sukelti naftos transportavimas arba jos telkinių žvalgymas ir eksploatavimas, Baltijos jūroje gali būti sunaikinta visa jūrų augalija ir gyvūnija; ragina gerinti koordinacinį darbą, kad būtų užkirstas kelias tokioms nelaimėms, o įvykus avarijai susitarti dėl bendro kovos su jos padariniais mechanizmo; laikosi nuomonės, kad nustatant naftos tanklaivių klasifikacijos normas būtina atsižvelgti į regiono sąlygas, pavyzdžiui, ledo storį žiemos metu;

9.   pabrėžia, kad būtina apsaugoti ir didinti Baltijos regiono žuvų išteklius; prašo Komisiją parengti išsamų planą, skirtą natūraliems lašišų ištekliams Baltijos jūros vandens baseino sistemoje atkurti ir juos išsaugoti, tam panaudojant visas neršti tinkamas upes;

10.   pabrėžia, kad reikia mažinti regiono energetinį priklausomumą nuo Rusijos ir ragina regiono valstybes nares ištirti galimybes sukurti bendrą energijos rinką; ragina Komisiją, valstybes nares ir partnerius skatinti bendrus energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių projektus atsižvelgiant į regionų kaip bioenergijos šaltinių potencialą ir skatinti biomasės, saulės, vėjo ir vandens energijos naudojimą; remia Baltijos jūros regiono bendradarbiavimą energetikos srityje;

11.   ragina laikytis požiūrio, kuris būtų grindžiamas teisingumu ir bendra atsakomybe vykdant energijos politiką nacionaliniu lygmeniu, kad strateginiai sprendimai, pvz., naujų energijos tinklų tiesimas, būtų priimami pasikonsultavus su tomis ES valstybėmis narėmis partnerėmis, kurias jie gali paveikti;

12.   pabrėžia, kad tinkamas poveikio aplinkai įvertinimas turėtų būti būtina sąlyga pradedant vykdyti su energijos infrastruktūra susijusius projektus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių aplinkos apsaugos standartų; šiuo požiūriu ragina Rusiją ratifikuoti Espoo pasirašytą Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste;

13.   pabrėžia, kaip svarbu laikytis Lisabonos strategijoje numatytų tarptautiniu mastu pripažįstamų principų, t. y. tvaraus vystymosi, gero valdymo, skaidrumo ir dalyvavimo, lyčių lygybės, mažumų teisių ir vietinių tautų apsaugos, abipusiai naudingos ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos, kurią priima visi susiję partneriai;

14.   primena Baltijos jūros kaip vienijančio faktoriaus regione vaidmenį; siūlo naują programą, kuri būtų pavadinta "Baltijos jūra be sienų", skirtą palengvinti netrukdomą regiono sienų kirtimą, įskaitant tarp valstybių narių ir Rusijos Federacijos; pritaria Baltijos jūros greitkelio, iki 2010 m. sujungsiančio Baltijos jūros regioną su valstybėmis narėmis Vidurio ir Vakarų Europoje, statybai;

15.   mano, kad siekdamos įvykdyti savo įsipareigojimą mažinti Baltijos jūros taršą, valstybės narės turėtų turėti teisę naudoti arba įvesti daug griežtesnes nei ES siūlomos apsaugos priemones;

16.   pripažįsta, kad suintensyvėjo eismas jūroje, daugiausia dėl sparčiai augančios Rusijos Federacijos ekonomikos; jūrų saugą vertina kaip vieną iš opiausių regiono klausimų; siūlo palaipsniui plėsti bendras laivų eismo valdymo ir informacijos sistemas (VTMIS), kurios apimtų ne tik Suomijos įlanką, bet ir visą Baltijos jūrą; pabrėžia, kad reikia bendro susitarimo siekiant greitai įgyvendinti Tarptautinės jūrų organizacijos suteiktą Baltijos jūros kaip ypatingai jautrios jūrų zonos (PSSA) klasifikaciją, įskaitant viengubo korpuso naftos gabenimo priemonių uždraudimą;

17.   siūlo išplėsti transeuropinį Šiaurės trikampio tinklą, kad jis apimtų visą regioną, ir Barenco jūros koridoriaus bei Botnijos įlankos koridoriaus kelių ir geležinkelių srautus įtraukti į transeuropinio tinklo sistemą (TEN); ragina įgyvendinti "Rail Baltica" projektą; numato greitojo traukinio vėžę, sujungsiančią visą regioną;

18.   ragina iki 2013 m. įgyvendinti turintį pirmenybę "Via Baltica" greitkelį, jungsiantį Baltijos jūros regioną su Centrinės ir Vakarų Europos valstybėmis narėmis; pabrėžia Europos finansavimo svarbą projektui įgyvendinti;

19.   pripažįsta, kad daugumos regiono šalių rinkos yra sąlyginai mažos, o tai daugeliu atvejų lemia žemą konkurencijos lygį; pabrėžia ypatingą šio regiono valstybių narių ekonominę tarpusavio priklausomybę; ragina visiškai įgyvendinti keturias pagrindines laisves (laisvą asmenų, prekių ir kapitalo judėjimą bei steigimosi laisvę) tarp regionui priklausančių ES valstybių narių;

20.   pažymi, kad dėl Kaliningrado srities anklavo, apsupto Europos Sąjungai priklausančių šalių, statuso reikalaujama atsakingo regioninių valdžios institucijų, Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo; ragina Rusijos Federaciją ir Europos Sąjungą ištirti galimybę Kaliningrado sričiai ilgainiui suteikti atviresnio ir mažiau militarizuoto bandomojo regiono, turinčio geresnę prieigą prie vidaus rinkos, statusą; pabrėžia poreikį visiškai įgyvendinti laivybos laisvę Baltijos jūroje, įskaitant Vyslos įlanką ir Kaliningrado įlanką ir laisvą praėjimą per Pilavos ir Baltijos sąsiaurius;

21.   atkreipia dėmesį, kad Šiaurės dimensijos partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės (NDPHS) srityje turėtų tapti praktiškesnė kovojant su dauguma ligų ir tobulinant bei skatinant tausojantį sveikatą ir keliantį socialinį pasitenkinimą gyvenimo būdą; ragina Rusijos Federaciją ir ES ištirti galimybes Kaliningrado sritį praktiškai įtraukti į Šiaurės dimensijos partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje veiklą;

22.   pabrėžia, kad Kaliningrado sritis vis dar išlieka anklavas, kenčiantis nuo daugelio socialinių, ekonominių ir ekologinių problemų, pvz. didelės ekologinės rizikos, kurią kelia karinių bazių ir ginklų buvimas regione, nemažos sveikatos rizikos ir didelio organizuoto nusikalstamumo bei narkomanijos;

23.   ragina Baltijos jūros regioną aktyviai remti programas, nukreiptas į naujų meistriškumo formų ir ryšių kūrimą bei tarptautinio judumo ir kultūrinių mainų programų skatinimą;

24.   pritaria studentų mainams regione; siūlo, kad regiono universitetai formuotų tinklus, ir pritaria darbo paskirstymui, kad būtų skatinami kompetencijos centrai, galintys konkuruoti tarptautiniu lygmeniu;

25.   yra susirūpinęs, kad rytine regiono siena naudojamasi kaip kanalu vykdant didelio masto organizuotus nusikaltimus, ypač verčia nerimauti prekyba žmonėmis ir narkotikų kontrabanda; ragina į darbą šiais klausimais aktyviau įtraukti Europos policijos tarnybą (Europol) ir stiprinti bendradarbiavimą ES ir tarpvyriausybiniu lygmenimis;

26.   pabrėžia būtinybę imtis dvigubai daugiau pastangų siekiant sustiprinti rytinės sienos kontrolės veiksmingumą, ypač atnaujinti esamą infrastruktūrą ir skatinti legalų sienos kirtimą bei prašo, kad Europos išorės sienų fondas suteiktų tam reikalingų lėšų;

o
o   o

27.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Rusijos Federacijos vyriausybei ir Baltijos jūros valstybių tarybai pirmininkaujančiai valstybei.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0430.


Europos saugumo strategijos įgyvendinimas atsižvelgiant į ESGP
PDF 406kWORD 122k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos saugumo strategijos įgyvendinimo atsižvelgiant į ESGP (2006/2033(INI))
P6_TA(2006)0495A6-0366/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos saugumo strategiją (ESS),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 29 d. Romoje pasirašytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. birželio 16-17 d. ir 2005 m. gruodžio 15-16 d. susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvadas ir ypač į pirmininkavusios valstybės narės pranešimus dėl ESGP,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos(1),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 9 d. Tarybos patvirtintą ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės mėn. pristatytą buvusio Komisijos nario Michel Barnier pranešimą "Europos civilinės saugos pajėgų kūrimas: Europe Aid",

–   atsižvelgdamas į Europos gynybos agentūros (EGA) valdybos 2005 m. rugsėjo mėn. susirinkimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinės ataskaitos Europos Parlamentui dėl BUSP svarbiausių aspektų ir pagrindinių pasirinkimų, įskaitant finansinius padarinius bendram 2004 m. Europos Bendrijų biudžetui(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0366/2006),

Bendrieji aspektai

A.   kadangi ESS yra bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP), kuriomis remiantis Europos Sąjunga gali imtis įvairių politinių – diplomatinių, ekonominių, plėtros politikos – veiksmų, dalis,

B.   kadangi, remiantis per pastaruosius 10 metų atliktais visuomenės nuomonės tyrimais, parama bendrai Europos Sąjungos užsienio ir gynybos politikai yra nuolatinė ir akivaizdi – daugiau nei 60 proc. ES piliečių remia bendrąją ES užsienio politiką ir daugiau nei 70 proc. – ES gynybos politiką; kadangi, remiantis kitais visuomenės nuomonės tyrimais, visuomenė neremia išlaidų kariniais tikslais didinimo;

C.   kadangi saugumas ir kova su masinio naikinimo ginklų (MNG) platinimu bei tarptautiniu terorizmu yra laikomi ES prioritetais; kadangi ESGP būtini bendro reagavimo planai ir bendra strategija;

D.   kadangi Europos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė privalo sugriežtinti ginklų eksporto kontrolę;

1.   pripažįsta, kad 2003 m. gruodžio mėn. patvirtintoje ESS, kuri buvo kuriama remiantis Graikijos pasiūlymu jos pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje metu, puikiai analizuojami moderniajame pasaulyje kylantys pavojai ir pagrindiniai ES užsienio politikos principai; tačiau pabrėžia, kad siekiant reaguoti į geopolitinių įvykių raidą reikia reguliariai prižiūrėti jos įgyvendinimą;

2.   pažymi, kad, kaip teigiama ESS, didžiausią grėsmę Europos Sąjungai ir jos piliečiams šiuo metu kelia tarptautinis terorizmas, MNG, žlugusios valstybės ir organizuotas nusikalstamumas; pabrėžia, kad toliau vystant Europos saugumo strategiją į strateginių tikslų sąrašą turi būti įtraukti pasaulyje didėjančios konkurencijos dėl vandens ir energijos šaltinių,taip pat gaivalinių nelaimių ir Sąjungos išorės sienų saugumo klausimai; reiškia susirūpinimą dėl atsinaujinusių pasaulinių ir regioninių ginklavimosi varžybų ir tolesnio įprastinių ginklų platinimo;

3.   pripažįsta, kad kova su tarptautiniu terorizmu negali būti vykdoma vien karinėmis priemonėmis, kad terorizmo prevencijai ir slopinimui reikalingos įvairios nekarinės priemonės, pvz., žvalgybų, policijos ir teisinių institucijų bendradarbiavimas (o tai būtinai reikalauja tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo tarp ES ramsčių institucijų), kad nestabiliose šalyse ar šalyse, kurioms gresia nestabilumas, būtina kurti demokratines institucijas, infrastruktūrą ir pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad vienas didžiausių Europos Sąjungos indėlių į tarptautinio terorizmo prevenciją būtų veiksmingas demokratinių institucijų, socialinės ir ekonominės infrastruktūros kūrimas ar atkūrimas, gero valdymo ir pilietinės visuomenės skatinimas, sėkminga kova su rasizmu ir ksenofobija;

4.   pažymi, kad BUSP uždavinys – veikti kaip už taiką ir demokratiją visame pasaulyje atsakingam veikėjui ir apsaugoti ES piliečius nuo minėtų pavojų, veiksmingai atstovauti teisėtiems ES interesams ir remti Jungtinių Tautų Chartijoje išdėstytus tikslus; remia ESS pateiktą idėją, kad geriausia priemonė siekti šių tikslų yra "veiksmingas daugelio šalių dalyvavimas" pasitelkiant tarptautines institucijas ir tarptautinę teisę;

5.   dar kartą primena, kad ES vadovaudamasi ESGP, įgyvendina savo tikslus, visų pirma naudodama civilines ir taikias priemones; karinės priemonės naudojamos tik tada, kai visos derybų galimybės jau išnaudotos ir prieita aklavietė; siekiant šių teisėtų tikslų pirmiausia reikėtų ypač gerbti žmogaus teises ir pagrindines ES ir kitų valstybių piliečių laisves;

6.   mano, kad geopolitinių iššūkių nuo ESS patvirtinimo 2003 m. labai padaugėjo, todėl šią strategiją būtina persvarstyti vėliausiai 2008 m.; laikosi nuomonės, kad ESS turėtų būti persvarstoma kas penkerius metus ir kad ji turėtų būti apsvarstyta Europos Parlamente ir valstybių narių parlamentuose;

7.   pažymi, kad sprendžiant krizes ypač svarbu veiksmingai koordinuoti civilinius ir karinius tarptautinės bendruomenės veiksmus;

8.   ragina valstybes nares remti ESGP parlamentinę dimensiją, nes joje pokyčiai instituciniame ir finansiniu lygmenimis vyksta kartu su parlamento teisių kontroliuoti pratęsimu; dar kartą primena, kad atsakomybė stebėti ESGP yra dalijama tarp valstybių narių parlamentų ir Europos Parlamento, remiantis atitinkamomis jų teisėmis ir pareigomis, numatytomis sutartyse ir konstitucijose;

9.   palaiko iniciatyvą vystyti glaudesnius santykius ir intensyviau keistis informacija apie ESGP tarp valstybių narių parlamentų ir Europos Parlamento, siekiant sukurti tarp parlamentų kuo labiau struktūrinį dialogą;

10.   pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų įnešti didelį indėlį, siekdama:

   a) apsiginti nuo bet kokios realios ir aiškios grėsmės, kylančios jos saugumui;
   b) užtikrinti taiką ir stabilumą pirmiausia savo kaimynystėje ir kitose pasaulio vietose vadovaujantis JT chartijos principais;
   c) atlikti humanitarinę intervenciją ir vykdyti gelbėjimo operacijas;
   d) užkirsti kelią ir valdyti konfliktus bei skatinti demokratiją ir pagalbą žmogaus teisėms;
   e) skatinti regioninį ir visuotinį nusiginklavimą;

11.   pabrėžia, kad jeigu ES teritoriją užpultų trečiosios šalies kariuomenė, daugumai ES valstybių narių NATO išlieka tinkamiausia kolektyvinės gynybos priemonė, tačiau ES turi veikti solidariai ir suteikti puolamoms valstybėms narėms visą reikalingą pagalbą JT chartijos 51 straipsnį; pritaria didėjančioms NATO galimybėms dalyvauti mažiau pastebimuose veiksmuose; taip pat mano, kad NATO yra tinkamas transatlantinio dialogo saugumo klausimais forumas;

12.   pripažįsta, kad valstybių narių karinių pajėgų pajėgumai ir ES galimybės jas naudoti yra veikiami to, kad dauguma valstybių narių yra tiek ES, tiek NATO narės ir jų karinėmis pajėgomis gali naudotis abi organizacijos; todėl reikalauja, kad ES toliau intensyviai bendradarbiautų su NATO, ypač pajėgumų stiprinimo srityje;

13.   pabrėžia "strateginę autonomiją", būdingą ESS, ypač gebėjimą nepriklausomai nuo kitų veikėjų vykdyti operacijas, kurioms būtinas sąveikumas ir daug patikimesnė ir nuoseklesnė tiekimo grandinė, besiremianti tarpusavio parama ir pagalba ir vengianti dubliavimosi bei optimaliai naudojanti negausius Europos ar valstybių narių išteklius; įspėja, kad veiksmai NATO ir ES lygiais gali kartotis;

14.   mano, kad šiuo metu ESGP ištekliai vykdyti civilinėms ir karinėms operacijoms yra riboti; todėl reikalauja, kad ES stiprintų savo, kaip pasaulinio veikėjo, patikimumą ir visų pirma sutelktų savo pajėgas į kaimynines šalis, ypač Balkanus; tuo pat metu numato tolesnį pajėgumų vystymą, kad ES galėtų aktyviai dalyvauti sprendžiant konfliktus kitose pasaulio dalyse, vadovaujantis JT chartijos principais;

Integruotas civilinio ir karinio sektorių bendradarbiavimas

15.   pritaria ES pastangoms stiprinti civilinį ir karinį bendradarbiavimą krizių valdymo metu ir pripažįsta, kad civilinių krizių valdymo pajėgumų gerinimas yra išskirtinis elementas, kuris yra svarbus vykdant ESGP, reaguojant į konfliktus, vykdant prevenciją, teikiant humanitarinę pagalbą, atkūrimo darbus pasibaigus konfliktams ir įtvirtinant taiką; pabrėžia būtinybę įtraukti specializuotas tarptautines ir vietines NVO ir jų tinklus; ragina ES toliau dėti pastangas kuriant nuoseklią konfliktų prevencijos politiką, vadovaujantis 2001 m. birželio 15-16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos išvadomis;

16.   teigiamai vertina nesenus bandymus remiantis Bendruoju 2008 m. kariniu tikslu pakeisti ankstesnę situaciją, kai buvo skiriamas nepakankamas dėmesys civilinių pajėgumų ir gebėjimų gerinimui; mano, kad civilinė – karinė grupė ir operacijų centras yra svarbūs elementai tobulinant ES integruotą civilinį – karinį bendradarbiavimą ir koordinavimą; todėl rekomenduoja civilinę – karinę grupę ir operacijų centrą paversti Europos štabu, kuris vykdytų civilines – karines misijas;

17.   pripažįsta, kad palydovinių ir oro žvalgybų sistemų, integruotų telekomunikacijų sistemų ir strateginio transportavimo oru pajėgumai yra svarbiausi civilinių ir karinių krizių valdymo operacijų sėkmės faktoriai; ragina EGA ir Komisiją inicijuoti integruotus tyrimus ir plėtros procesus tose srityse, kurios sustiprina integruotus ir koordinuotus civilinius – karinius veiksmus, ypač palydovinės ir oro žvalgybos sistemų bei integruotų telekomunikacijų sistemų srityse;

Krizių valdymas

18.   pritaria, kad būtų sukurta pasaulinė reagavimo į gaivalines nelaimes ir koordinavimo sistema, kurią bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis finansavo Komisija; pažymi, kad ši sistema turėtų žymiai pagerinti ES galimybes reaguoti;

19.   teigiamai vertina Komisijos sukurtos skubios medicininės pagalbos operacijų bazės veiksmus; pabrėžia šios bazės svarbą tiek dėl turimos informacinės bazės, tiek dėl galimybės įspėti apie pandemijas ir epidemijas, biologinius ir cheminius pavojus; todėl ragina Tarybą ir Komisiją parengti atitinkamą tvarką, pagal kurią Komisija pavojaus sveikatai ir biologinių teroro aktų atveju būtų įtraukiama į priemonių koordinavimą;

20.   pritaria Komisijos pastangoms sukurti Bendrijos procedūras ištikus katastrofoms, įskaitant rimtus teroro aktus; pažymi, kad ši procedūra yra pirmiausia pagrįsta duomenų bazių informacija apie turimus nacionalinius išteklius; pažymi, kad būtų galima dar pagreitinti šia duomenų baze pagrįstus veiksmus ir pagerinti sinergiją, jei į ją būtų įtrauktas ES karinio personalo duomenų bazės, kurioje yra išsami informacija apie visus galimus krizių valdymo išteklius, turinys; todėl ragina Tarybą ir Komisiją surengti reikalingus svarstymus ir patvirtinti atitinkamas priemones, kad šis duomenų perkėlimas įvyktų;

21.   pritaria Tarybos pastangoms užtikrinti, kad katastrofos atveju būtų greitai ir veiksmingai panaudojami dauguma ESGP numatytų išteklių; šiame kontekste pabrėžia, kad reikia skubiai gerinti strateginio transportavimo (oru) koordinavimą; todėl ragina valstybes nares kuo greičiai skirti lėšas šiai problemai spręsti; taip pat ragina Komisiją rimtai išnagrinėti pirmiau minėtame Michel Barnier pranešime pateiktus pasiūlymus, ypač pasiūlymus dėl neformalios Europos civilinės saugumo tarybos sukūrimo, integruoto Europos požiūrio į numatomas krizes, esamų nacionalinių išteklių sujungimo ir Europos konsulatų, padėsiančių ES piliečiams užsienyje, sukūrimo; prašo Tarybos ir Komisijos kartu dirbti siekiant laipsniškai įgyvendinti šiuos pasiūlymus;

22.   mano, kad dėl ESGP plėtros Tarybos ir Komisijos galių, susijusių tik su civilinėmis misijomis, sferoje atsirado neapibrėžtumas; tikisi, kad stabilumo priemonės patvirtinimas leis šį neapibrėžtumą sumažinti ir tuo pat metu nepakenkti krizių valdymo lankstumui, kuris iki šiol buvo demonstruojamas praktikoje.

23.   palankiai vertina su Bendruoju 2008 m. civiliniu tikslu susijusią pažangą, ypač kuriant planus dėl civilinio reagavimo komandų ir integruotų policijos grupių naudojimo; taip pat pažymi kompetencijos kovojant su organizuotais nusikaltėliais ir prekyba žmonėmis svarbą; taip pat palankiai vertina krizių padalinio Komisijoje, kurio tikslas – pagreitinti ESGP misijų įvykių vietoje veikimo pradinį etapą, kūrimą; ragina Tarybą ir Komisiją koordinuoti savo veiksmus ir siūlo parengti bendrą mokymo programą, skirtą visiems misijas planuojantiems darbuotojams;

Tėvynės saugumas

24.   pažymi, kad užtikrinti savo teritorijos saugumą yra pagrindinė kiekvienos saugumo politikos užduotis; pripažįsta, kad iš Europos gynybos politikos Europos piliečiai visų pirma tikisi žymaus indėlio į jų asmeninį saugumą ir pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms;

25.   pažymi, kad Sąjunga turi užtikrinti išorės sienų ir gyvybinės infrastruktūros saugumą, panaikinti tarptautinio terorizmo finansavimo tinklus ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares vystyti integruoto Sąjungos išorės sienų valdymo sistemą, kuri nepažeistų žmogaus ir pagrindinių teisių, taip pat humanitarinės teisės, ypač kalbant apie pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus;

26.   pažymi, kad ES privalo:

   - apsaugoti laisvą medžiagų, ypač angliavandenilių (nafta, dujos), tiekimą pramonei ir atskiriems verslininkams; tai susiję su transportavimo vandeniu, oro ir vamzdžiais saugumu;
   - apsisaugoti nuo kompiuterinių atakų, kurios galėtų sugriauti komunikacijų, finansines ar energijos sistemas;

Greitojo reagavimo veiksmai pagal JT Chartiją

27.   teigiamai vertina faktą, kad nors ESS daroma prielaida, kad ES, atsižvelgdama į naujas grėsmes, turi būti pasiruošusi veikti, kol neprasidėjo krizė, ir imtis prevencinių veiksmų sprendžiant konfliktus ir pavojingas situacijas, joje be išlygų, kaip pagrindiniu tarptautinių santykių modeliu, remiamasi JT Chartija;

Elgesio (mokymo) normos

28.   labai palankiai vertina tai, kad viso ESGP operacijose dalyvaujančio personalo elgesį reglamentuoja dokumentuose pateiktos įvairios nuostatos ir bendrosios elgesio taisyklės; palankiai vertina, kad šiose nuostatose ir taisyklėse atsižvelgiama į žmogaus teisių standartus ir taisykles; reikalauja, kad šių taisyklių laikytis būtų absoliučiai privaloma ir kad lauko vadai būtų atskaitingi už savo personalo discipliną ir elgesį, net esant ypatingo streso sąlygoms ir karo padėčiai; taip pat teigiamai vertina pastangas užtikrinti, kad įvairiose ESGP srityse, programose ir ateities iniciatyvose būtų labiau atsižvelgiama į lyčių aspektą;

29.   pažymi Tarybos pastangas toliau vykdyti tikslines ESGP diplomatinio, karinio ir civilinio personalo mokymo programas (tiek strategines, tiek operacines); tikisi, kad šiose programose dalyvaus Europos Parlamento ekspertai; remia minimalių personalo mokymo standartų, kai ESPG misijos vykdomos įvykių vietoje, kūrimą ir ragina Tarybą, bendradarbiaujant su Komisija ir valstybėmis narėmis, siekti visų mokymo priemonių visais lygiais standartizavimo;

30.   laikosi nuomonės, kad kariams kyla nereikalingi pavojai, kai vadovybės struktūra ar įranga ir ginkluotė neatitinka jų poreikių, atsirandančių vykdant užduotis; mano, kad itin svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjungai pavaldūs daliniai būtų aprūpinti tinkamomis priemonėmis;

31.   mano, kad norint veiksmingai panaudoti karinius pajėgumus, būtina žymiai pagerinti Europos pajėgų perkėlimo pajėgumus, įskaitant perkėlimą oru ir vandeniu; dėl to teigiamai vertina skirtingų šalių pastangas padidinti transportavimo oru ir vandeniu pajėgumus, taip pat planus įsigyti daugiau lėktuvnešių;

32.   pažymi, kad tarptautinių operacijų išlaidos didėja ir veiksmingumas mažėja dėl to, kad jas vykdantys padaliniai aprūpinti skirtinga dažnai nesuderinama įranga ir ginklais; todėl mano, kad ES turi skatinti įrangos ir ginklų suderinimą; tai padėtų optimizuoti išteklių naudojimą ir padaryti daugianacionalines operacijas veiksmingesnes;

Žvalgyba

33.   kritikuoja ypač rimtą faktą, kad skiriasi šiuo metu kuriamų mobiliųjų padalinių galimybės naudotis žvalgybos informacija, gauta išanalizavus iš oro ir kosminės erdvės užfiksuotus vaizdus, ir apgailestauja, kad ne visos valstybės narės turi galimybę susipažinti su informacija, gauta per palydovines žvalgybos sistemas Helios, SAR–Lupe ir Cosmo-Skymed;

34.   siekdamas pašalinti šiuos trūkumus:

   a) primygtinai prašo, kad šiuo metu kuriami mobilieji padaliniai turėtų bendrą ar bent suderinamą žvalgybos ir telekomunikacijų įrangą;
   b) reikalauja, kad kitos kartos palydovinės žvalgybos sistemos būtų integruotos į europinę sistemą, kurią būtų galima naudoti kariniais, policijos ir didelių nelaimių valdymo tikslais (palydovinis centras Torrejóno mieste);

35.   pažymi, kad be esamų arba kuriamų nacionalinių sistemų šiuo metu NATO kuria iš oro vykdomos žvalgybos sistemą (angl. AGS); reikalauja, kad ši sistema būtų skirta visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, ypač ES operacijų padalinių kontekste;

36.   mano, kad telekomunikacijų srityje būtina sukurti bendrą telekomunikacinę sistemą, kuri padėtų vadovauti tarptautiniams padaliniams; todėl laikosi nuomonės, kad kariuomenės, policijos ir skubios pagalbos tarnybų įrangai turėtų būti taikomi vienodi techniniai standartai, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Suomijoje;

Sienų kontrolė

37.   pabrėžia ES kolektyvinių pajėgumų ginti savo išorės sienas sustiprinimo svarbą; tebėra ypač susirūpinęs dėl sienų kontrolės įrangos nesuderinamumo ir kokybės ir pabrėžia, kad būtinos naujos technologijos, siekiant ištaisyti šią padėtį;

Transportavimas

38.   mano, kad transportavimas, ypač strateginis transportavimas, yra pagrindinis bet kokių ES krizių valdymo veiksmų trūkumas; todėl yra labai svarbu sukurti savarankišką Europos instituciją, kuri užtikrintų galimybę naudotis civiliniu daugiamodaliniu transportu, kuri būtų pagrįsta civilinio ir karinio sektorių integracija ir leistų visiems Europos dalyviams veikėjams krizių valdymo metu (ESGP formatu ir ištikus gaivalinėms nelaimėms) efektyviai veikti;

ESGP sprendimų priėmimo procedūros trūkumai

39.   mano, kad politinių sprendimų priėmimo procedūra, kuri yra vykdoma prieš sprendimą vykdyti ESGP misijas, turi trūkumų – tai buvo pastebėta rengiant būsimą misiją Konge; todėl ragina Tarybą persvarstyti įvairius šios procedūros etapus, ir jei reikia, tuos trūkumus pašalinti; primena Tarybai, ir ypač jos politinio saugumo komitetui, apie jų pareigą konsultuotis su Europos Parlamentu;

40.   pakartoja savo reikalavimą be apribojimų dalyvauti ir pabrėžia savo teisę kasmet konsultuotis dėl būsimų sprendimų dėl BUSP ir taikomų priemonių, kaip numatyta egzistuojančiose sutartyse; ypač ragina Tarybą vykdyti atviresnę ir skaidresnę informavimo politiką bendradarbiaujant su Parlamentu BUSP ir ESGP klausimais; šiuo požiūriu kritikuoja galiojančią Parlamento prieigos prie Tarybos "konfidencialių dokumentų" procedūrą, dėl kurios įmanoma gauti tik labai bendro pobūdžio informaciją;

41.   dar kartą pabrėžia, kad jokia karinė misija, kurioje dalyvautų ES, neturi prasidėti atitinkamai apie tai nepranešus ir nepasikonsultavus su Europos Parlamentu;

42.   reikalauja, kad išlaidos karo technikai ir ginkluotei būtų numatytos parlamentų kontroliuojamuose biudžetuose; todėl laikosi nuomonės, kad būtina vengti šešėlinių biudžetų, kuriems netaikoma nei valstybės parlamento, nei Europos Parlamento kontrolė;

43.   pažymi, kad Europos Sąjungos biudžetas apima lėšas įvairaus pobūdžio saugumo užduotims finansuoti, o būtent: krizių valdymo operacijoms, išorės sienų ir gyvybinės infrastruktūros stiprinimui, saugumo tyrimams ir Galileo bei visuotinės aplinkos ir saugumo stebėsenos (angl. GMES) programų įgyvendinimui;

44.   ypač ragina skirti vis daugiau lėšų krizių valdymo operacijoms, išorinių sienų saugumui, saugumo tyrimams ir programai Galileo finansuoti; ilgo laiko požiūriu saugumo tyrimų erdvė turi būti susieta su lėšų skyrimo reikalavimais, kuriuos nustato saugumų tyrimų ekspertų grupė;

45.   taip pat reikalauja, kad karinės krizių valdymo operacijos būtų finansuojamos iš Europos Sąjungos biudžeto ir kad šiuo tikslu papildomomis ES lėšomis galėtų naudotis valstybės narės;

46.   kritikuoja faktą, kad, kadangi veikia ATHENA ir kiti ad hoc valstybių narių ar Europos plėtros fondo lėšomis finansuojami mechanizmai, Europos Parlamentas negali patikrinti, kaip įvykdomas ESGP karinių operacijų biudžetas; pažymi, kad taip pat reikėtų aiškiau apibrėžti civilines – karines (pavyzdžiui, policijos) operacijas, kurių aiškiai neapibrėžia nei ad hoc susitarimų, nei BUSP biudžeto nuostatos;

47.   todėl ragina nustatyti naujus biudžetinius metodus, kad ESGP lėšos būtų skaidriau naudojamos ir būtų skatinama ESS tikslams pasiekti būtina karinių ir civilinių pajėgumų raida:

   a) per 2007 m. prasidedantį ir ne ilgesnį kaip dvejų metų pradinį etapą Taryba turėtų parengti biudžetinį dokumentą, nušviečiantį valstybių narių įsipareigojimus įgyvendinti Bendrąjį 2008 m. civilinį tikslą ir Bendrąjį 2010 m. karinį tikslą, kurie nustatyti remiantis įvairiais jau sukurtais katalogais (poreikių katalogu, pajėgų katalogu ir pažangos katalogu);
   b) vėliau valstybės narės turėtų įsipareigoti finansuoti Europos saugumo ir gynybos politiką lėšomis iš tariamo biudžeto, kuriame jos ilgam laikui įsipareigotų kaupti lėšas ESGP operacijoms būtinai įrangai ir personalui finansuoti. Šis nors ir neprivalomojo teisinio pobūdžio dokumentas politiniu aspektu būtų svarbus, kadangi papildytų ES biudžetą ir jame būtų nurodomos sumos, kurias valstybės narės pasirengusios skirti ESGP finansuoti. Jis palengvintų "pasidalijimą naštą" tarp valstybių narių ir suteiktų skaidrumo karinių operacijų finansavimui. Europos Parlamentas ir valstybių narių parlamentai turėtų kasmet bendrai apsvarstyti šį dokumentą;
   c) galutiniai sprendimai dėl BUSP ir ESGP biudžeto tobulinimo, įskaitant valstybių išlaidų ES lygmeniu saugumo ir gynybos srityje apskaitą, turi sudaryti peržiūrėtos Sąjungos 2008-2009 m. numatytos finansinės sistemos dalį;

Europos gynybos įrangos rinka ir bendradarbiavimu paremti moksliniai tyrimai

48.   pabrėžia, kad ESS numatoma stipri ir nepriklausoma Europos gynybos pramonė ir nepriklausomi technologinių tyrimų ir plėtros pajėgumai, suteikiantys galimybę tinkamai ginti svarbiausius ES ir valstybių narių saugumo interesus; atsižvelgdamas į viešąsias diskusijas daro išvadą, kad siekiant stiprinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą ir vystyti nepriklausomą pramonės pagrindą, turintį reikiamų gynybos pajėgumų, būtina priimti vidaus rinkos taisykles, skirtas su gynyba susijusiems produktams ir pritaikytas šio sektoriaus specifikai; pabrėžia, kad tokios taisyklės turi palengvinti Bendrijos bendradarbiavimą pramonės ir prekybos srityse; primena, kad EB sutarties 296 straipsnio nukrypti leidžiančioje nuostatoje Bendrijos institucijoms leidžiama leisti teisės aktus dėl įrangos ir paslaugų, susijusių su gynyba, vidaus rinkos plėtros, jeigu tokiuose aktuose ginami svarbiausi valstybių narių ir ES saugumo interesai; reikalauja pasiekti aukštą apsaugos lygį;

49.   taigi laukia Komisijos aiškinamojo pranešimo dėl 296 straipsnio taikymo ir pasiūlymo dėl atskiros direktyvos dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje ir įpareigojančios teisinės su gynyba susijusių produktų perdavimų Bendrijos viduje supaprastinimo priemonės, kuri esamą nacionalinių eksporto licencijų sistemą pakeistų supaprastinta bendra sistema; mano, kad šia sistema turėtų būti ginami svarbiausi ES ir valstybių narių saugumo interesai apibrėžiant Europos eksporto politikos principus pagal Europos Sąjungos elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje;

50.   primena, kad tokiose taisyklėse kaip, pavyzdžiui, PPO susitarimo dėl viešųjų pirkimų XXIII straipsnis, pripažįstama galimybė ginti svarbiausius saugumo interesus, susijusius su gynybai skirtais viešaisiais pirkimais; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti šiuos ES ir valstybių narių interesus, bendrosiose priimamose taisyklėse turėtų būti teikiama pirmenybė Europos kilmės, o ne trečiųjų šalių kilmės su gynyba susijusiems produktams, veiksmingai užtikrinti prekybos santykių abipusiškumo principą ir užtikrinti, kad būtų naudojama Europos pramonės nuosavybės teisių saugoma technologija;

51.   pritaria EGA elgesio kodeksui dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje ir ragina valstybes nares prie jo prisijungti; primygtinai ragina atsisakyti "atsvaros" ir "teisingo grąžinimo" praktikos; mano, kad būtina sustiprinti EGA veiklą atsižvelgiant į ESGP veiklą;

52.   pripažįsta bendradarbiavimu paremtų mokslinių tyrimų svarbą Europos pramonei; todėl reikalauja, kad būtų didesnis Komisijos ir EGA veiklos papildomumas, palaikant aktyvesnį dialogą dėl civilinių, saugumo ir gynybos mokslinių tyrimų Europoje; pabrėžia, kad ES tikslu ir siekiu turėtų tapti dvigubo panaudojimo technologijos ir daugiafunkciniai gebėjimai bei civilinių ir gynybos tikslų mokslinių tyrimų atskyrimo panaikinimas; mano, kad atlikus palyginimą su kitomis mokslinių tyrimų sritimis dėl šio sektoriaus įmonių struktūrų įvairovės, būtina pakoreguoti mažų ir vidutinio dydžio įmonių apibrėžimą, taikomą Europos saugumo mokslinių tyrimų srityje;

53.   ragina, kad visos valstybės narės 1998 m. Ginklų eksporto kodeksui suteiktų privalomąjį pobūdį, taip pat tinkamai jį taikytų ir įgyvendintų; laikosi nuomonės, kad turi būti bendrai sprendžiama, kurios paskirties šalys atitinka kodekso nuostatas;

MNG (Iranas)

54.   supranta, kad nėra jokios garantijos, kad bandymai sustabdyti Irano vykdomą urano sodrinimą iki ginklams gaminti tinkamo lygio bus sėkmingi; tačiau mano, kad bendras ES trejeto, JAV, Rusijos ir Kinijos pasiūlymas yra perspektyvus; palankiai vertina, kad šis pasiūlymas yra daugiašalis; palankiai vertina JAV ketinimus dalyvauti pačiose derybose su Iranu; apgailestauja, kad derybose tarp ES vyriausiojo įgaliotinio, ES trejeto ir Irano kol kas nepavyko pasiekti teigiamų rezultatų; todėl pritaria tam, kad šį klausimą nagrinėtų JT Saugumo taryba; pabrėžia, kad derybas būtų galima bet kada atnaujinti, jei tik iš Irano pusės būtų kokie nors ženklai, rodantys, kad derybos galėtų sėkmingai baigtis; pritartų JAV ketinimams dalyvauti šiose derybose su Iranu;

Gynybos ir saugumo sąjunga

55.   pabrėžia, kad ES transformuojasi į gynybos ir saugumo sąjungą, be kita ko, apimančią išorės saugumą ir įvairius vidaus saugumo, kovos su teroru ir visomis jo formomis bei gaivalinių nelaimių valdymo aspektus, kuriuos sudaro šie elementai:

  a) valstybių narių įsipareigojimas sugebėti:
   dislokuoti 60 000 karių per 60 dienų ir išlaikyti juos vienerius metus taikos palaikymo ir kūrimo operacijose, kaip nuspręsta Europos Vadovų Tarybos susitikime Helsinkyje, ir suformuoti 13 mobiliųjų padalinių, kuriuos būtų galima dislokuoti per trumpą laiką, du iš kurių būtų nuolatinėje parengtyje nuo 2007 m.;
   vystyti civilinio krizių valdymo gebėjimus policijos operacijų, įstatymo viršenybės, civilinės administracijos ir civilinės apsaugos srityse, kaip nuspręsta 2000 m. birželio 19-20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Santa Maria da Feiroje;
   b) Europos vadovybės struktūra, kurią sudaro politikos ir saugumo komitetas, karinis komitetas, karinis personalas (kurio visi darbuotojai dirba nuo 2001 m), ir civilinė – karinė grupė bei pradedamas formuoti jos operacijų centras;
   c) Europos žandarmerijos pajėgos su štabu Vičenzoje, kurios galėtų būti panaudotos būsimose policinėse misijose Kosove;
   d) Europos Vadovų Tarybos iniciatyva įsteigta EGA, kuri dirba nuo 2004 m.
   e) Europolas ir Europos arešto orderis;
   f) bendrosios taisyklės dėl ginklų prekybos ir eksporto;
   g) Europos saugumo tyrimai pagal Septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą – savarankiškas prioritetas;

56.   laikosi nuomonės, kad Gynybos ir saugumo sąjungą turėtų užbaigti šie elementai:

   a) sukurta bendra gynybos srities rinka, kuri taptų tikra integruota Europos gynybos technologijų baze, taikančia ES valstybių narių tarpusavio priklausomybės ir specializacijos principus;
   b) bendra palydovų ir oro erdvės žvalgyba ir bendrieji telekomunikacijos standartais, kurie būtų prieinami karinėms, policijos ir katastrofų padarinių valdymo tarnyboms;
   c) sukurtos nuolatinės Europos jūrų pajėgos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybą, kurios būtų sutelktos Viduržemio jūroje, siekiant parodyti Europos dalyvavimą ir pagerinti ES krizių valdymo galimybes minėtame regione, nes tai ypač svarbu jo saugumo tikslams;
   d) Europos biudžetas, kuriame būtų atsižvelgiama ne tik į civilinius, bet ir į karinius saugumo aspektus;
   e) Europos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, atsakingas už saugumo ir gynybos politiką;
   f) daugiau ES gynybos ministrų susitikimų;
   g) Europos civilinės saugos pajėgos, kaip siūloma pirmiau minėtame Michel Barnier pranešime, ir Europos civilinis taikos korpusas ir taikos palaikymo partnerystė;
   h) prieinami Europos oro ir jūrų transporto pajėgumai, naudojami teikti pagalbą nukentėjusiems nuo katastrofų, gelbėjimo ir gynybos operacijoms (įvairių rūšių transporto derinimas su turimomis lėšomis);
   i) tinkama valstybių narių parlamentų ir Europos Parlamento analitinė priežiūra;

57.   pabrėžia Sutarties dėl Konstitucijos Europai svarbą, nes ji turėtų pastūmėti į priekį Saugumo ir gynybos sąjungą, ypač:

   a) Europos užsienio reikalų ministro, kuris taip pat eitų Komisijos Pirmininko pavaduotojo pareigas, tarnybą;
   b) solidarumo sąlygą, taikomą,a kai valstybėje narėje įvykdomas teroro aktas, įvyksta gamtos nelaimė ar žmonių veiklos sukelta katastrofa;
   c) sąlyga dėl valstybių narių tarpusavio pagalbos, jei valstybių narių teritorijoje vykdoma ginkluota agresija;

o
o   o

58.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, NATO ir ESBO bei Europos Tarybai.

(1) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 580.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0037.


Paveldėjimas ir testamentai
PDF 311kWORD 82k
Rezoliucija
Priedas
Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl paveldėjimo ir testamentų (2005/2148(INI))
P6_TA(2006)0496A6-0359/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 1 d. Komisijos paskelbtą Žaliąją knygą dėl paveldėjimų ir testamentų (COM(2005)0065) ir jos priedą (SEC(2005)0270),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2005 m. spalio 26 d. nuomonę(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0359/2006),

A.   kadangi, Komisijos prašymu 2002 m. Deutsches Notarinstitut atlikto tyrimo duomenimis, kiekvienais metais Europos Sąjungoje užfiksuojama 50 000–100 000 tarptautinio pobūdžio paveldėjimo atvejų,

B.   kadangi šis skaičius neišvengiamai didės dėl neseniai į Europos Sąjungą įstojusių dešimties naujųjų valstybių narių ir dėl būsimos plėtros,

C.   kadangi šiuo metu yra didelių tarptautinės privatinės teisės sistemų ir pagrindinės valstybių narių teisės skirtumų paveldėjimo ir testamentų klausimais,

D.   kadangi dėl šių skirtumų teisės turėtojams galėtų atsirasti nemažų sunkumų ir išlaidų perimant palikimą, jie galėtų kliudyti įgyvendinti EB sutarties 39 ir 43 straipsniuose minimą judėjimo ir steigimosi laisvę ir nuosavybės teisę, kaip pagrindinį Bendrijos nuosavybės teisės principą(2),

E.   kadangi patartina sukurti Bendrijos teisės priemonę, susijusią su tarptautine privatine teise dėl paveldėjimo ir testamentų, kaip jau buvo raginama 1998 m. Vienos veiksmų plane(3), Tarybos ir Komisijos 2000 m. priimtoje sprendimų civiliniais ir komerciniais klausimais abipusio pripažinimo priemonių įgyvendinimo programoje(4), 2004 m. lapkričio 4 d. Hagos programoje dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje ir Komisijos bei Tarybos veiksmų plane, įgyvendinančiame Hagos programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje(5),

F.   kadangi teisės aktų leidybos iniciatyvos paveldėjimo ir testamentų srityje sutampa su Bendrijos teisės tikslais, draudžiančiais diskriminaciją dėl tautybės, ir jais siekiama skatinti visų asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ir interesų vieta yra vienoje iš valstybių narių, nepriklausomai nuo jų pilietybės, socialinę integraciją,

G.   kadangi valstybių narių pagrindinių teisės aktų dėl paveldėjimo ir testamentų suderinimas nepriklauso Europos bendrijos kompetencijai, o pagal EB sutarties 65 straipsnio b punktą Bendrija turi kompetenciją priimti priemones, kuriomis siekiama skatinti valstybėse narėse įstatymų ir jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą,

H.   kadangi, pagal EB steigimo sutarties 67 straipsnio 5 dalies antrą įtrauką, Bendrijos teisės aktas dėl paveldėjimo ir testamentų turi būti priimtas laikantis Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

I.   kadangi paveldėjimo ir testamentų srityje reikia laikytis tam tikrų viešosios tvarkos principų, pagal kuriuos teisė testamentu palikti savo turą savo nuožiūra apribojama testatoriaus šeimos arba kitų turinčių teisę gauti išlaikymą asmenų naudai,

1.   ragina Komisiją per 2007 m. vadovaujantis EB sutarties 65 straipsnio b punktu ir 67 straipsnio 5 dalies antra įtrauka pateikti Parlamentui teisėkūros pasiūlymą dėl paveldėjimo ir testamentų; ragina, kad šis pasiūlymas būtų rengiamas organizuojant institucijų dialogą ir vadovaujantis žemiau pateiktomis išsamiomis rekomendacijomis;

2.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į šiuo metu vykstančius pasitarimus dėl civilinės teisės finansavimo programos 2007–2013 m., paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus dėl šioje srityje dirbančių teisininkų informavimo apie tarptautinio pobūdžio su testamentais ir paveldėjimu susijusius klausimus;

3.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į civilinės teisės finansavimo programą 2007–2013 m., teikti pirmenybę civilinės teisės srityje dirbančių teisininkų tinklo kūrimui, siekiant skatinti šioje srityje dirbančių asmenų tarpusavio pasitikėjimą ir supratimą, keistis informacija ir įgyti pažangiosios patirties;

4.   pareiškia, kad priede pateiktos minėtos rekomendacijos atitinka subsidiarumo principą ir pagrindines piliečių teises;

5.   mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių Bendrijos biudžetui;

6.   paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL prašomo pasiūlymo TURINIO

1 rekomendacija (dėl priemonės, kurią reikia priimti, formos ir minimalaus turinio)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turėtų būti siekiama išsamiai reglamentuoti paveldėjimo klausimus tarptautinėje privatinėje teisėje ir laipsniškai siekiama:

   suderinti normas, susijusias su teismų kompetencija, taikytina teise (kolizinėmis normomis), užsienio teismų sprendimų ir užsienyje išduotų oficialiųjų aktų pripažinimu ir vykdymu, išskyrus pagrindines valstybių narių materialinės ir procesinės teisės normas;
   sukurti Europos paveldėtojo sertifikatą.

2 rekomendacija (dėl jurisdikcijos nustatymo ir objektyvių priskyrimo kriterijų)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros akte, kurį reikia priimti, reikėtų užtikrinti, kad forum ir ius sutaptų, ir taip užtikrinti, kad būtų lengviau taikyti užsienio teisės normas.

Dėl šių priežasčių Europos Parlamentas yra linkęs pirmenybę teikti įprastinei gyvenamajai vietai, kaip kriterijui, padedančiam nustatyti pagrindinę jurisdikciją ir priskyrimą lemiantį faktorių, kai įprastinė gyvenamoji vieta yra:

   a) įprastinė mirusiojo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, jeigu tai buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta mažiausiai dvejus metus prieš jo mirtį, arba, jeigu ji tokia nebuvo,
   b) vieta, kuri buvo pagrindinis mirusiojo interesų centras jo mirties momentu.

3 rekomendacija (dėl asmenims suteiktinos pasirinkimo laisvės)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros aktu, kurį reikia priimti, reikia nustatyti asmens laisvos valios įgyvendinimo ribą, visų pirma leidžiant:

   susijusioms šalims nustatytomis sąlygomis pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(6) nuostatų modelį pasirinkti kompetentingą teismą,
   testatoriui galimybę pasirinkti paveldėjimui taikytiną teisę – ar nacionalinę teisę, ar šalies, kurioje pasirinkimo momentu yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, teisę;

4 rekomendacija (dėl testamentų formai taikytinos teisės)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti numatytos atitinkamos normos, susijusios su testamento nuostatų formai taikoma teise, kurios formos požiūriu laikomos galiojančiomis, jei jos tokiomis pripažįstamos pagal teisę valstybės, kurioje de cujus surašė testamento nuostatą, arba, alternatyviai – pagal teisę vienos iš valstybių, kurios pilietybę de cujus turėjo testamento nuostatos surašymo arba mirties metu.

5 rekomendacija (dėl paveldėjimo sutartims taikytinos teisės)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti numatytos atitinkamos normos, susijusios su paveldėjimo sutartims taikytina teise, kuri taikoma taip:

   a) jeigu paveldi vienas asmuo, taikomi įstatymai valstybės, kurioje buvo minėtojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metu;
   b) jeigu paveldi keletas asmenų, taikomi įstatymai kiekvienos iš valstybių, kuriose sutarties sudarymo metu buvo kiekvieno iš šių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta.

Teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti nustatyta tam tikra asmens laisvos valios vykdymo riba taip pat ir paveldėjimo sutartims ir turi būti numatyta galimybė šalims aiškiai susitarti, kad paveldėjimo sutarčiai galioja teisė valstybės, kurioje yra paveldinčio asmens arba vieno iš paveldinčių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metu arba tuo metu asmuo (asmenys) turi jos pilietybę;

6 rekomendacija (dėl su taikytina teise susijusių bendrųjų klausimų)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti išspręsti su taikytina teise susiję bendrieji klausimai.

Europos Parlamentas visų pirma mano, kad:

   teisėkūros akte, kurį reikia priimti, nurodyta teisė, išskyrus apimančią turto rūšį ir vietą, turi galioti viso paveldėjimo proceso metu, nuo paveldėjimo galimybės atsiradimo iki palikimo perėjimo paveldėtojams;
   teisėkūros aktas, kurį reikia priimti, privalo būti erga omnes pobūdžio, t. y. taikomas ir tuo atveju, kai pagal šį aktą apibrėžta teisė yra trečiosios valstybės teisė;
   siekiant koordinuoti su paveldėjimu susijusias Bendrijos kolizines normas su trečiųjų šalių normomis, teisėkūros akte, kurį reikia priimti, reikia numatyti atitinkamas nukreipimo į kitos valstybės įstatymus (renvoi) taisykles, kuriose būtų nustatyta, kad tuo atveju, kai paveldėjimui taikytina teisė yra trečiosios valstybės teisė ir pagal šios valstybės kolizines normas nustatoma teisė valstybės narės arba kitos trečiosios valstybės, kuri pagal tarptautinę privatinės teisės sistemą konkrečiu atveju galėtų taikyti taip pat ir savo teisę, taikoma pastarosios valstybės narės arba minėtosios trečiosios valstybės teisė;
   teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti nurodytos priemonės ir procedūros, kuriomis vadovaudamosi institucijos, atsakingos už užsienio teisės taikymą, galėtų nustatyti tos teisės turinį, ir priemonės, kurių reikėtų imtis, jei turinys nebus nustatytas;
   teisėkūros akte, kurį reikia priimti, preliminariems klausimams turi būti taikoma teisė, nurodyta paveldėjimui taikytinos teisės kolizinėse normose, ir turi būti nustatyta, kad sprendimas galioja tik tai procedūrai, kuriai vykstant kyla preliminarus klausimas;
   teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti numatyta, jog gali būti neleista taikyti tam tikros taikytinos teisės normos, jeigu ji būtų akivaizdžiai nesuderinamas su teismo valstybės viešąja tvarka.
   teisėkūros akte, kurį reikia priimti, turi būti nurodoma, kad jeigu valstybėje yra dvi ar daugiau paveldėjimų ir testamentų teisės ar taisyklių sistemos, kurios yra taikomos skirtinguose valstybės teritoriniuose vienetuose, siekiant nustatyti, kuri teisė taikytina paveldėjimo atveju, kiekvienas teritorinis vienetas laikomas atskira valstybe. Be to, teisėkūros akte, kurį reikia priimti, tokios valstybės atžvilgiu turi būti nurodoma, kad:
   a) bet kokia nuoroda į įprastinę gyvenamąją vietą toje valstybėje turi būti pateikiama kaip nuoroda į įprastinę gyvenamąją vietą teritoriniame vienete;
   b) bet kokia nuoroda į pilietybę turi būti pateikiama kaip nuoroda į teritorinį vienetą, kuris yra nustatytas pagal tos valstybės narės įstatymus. Nesant tokių taisyklių, nuoroda turi būti pateikiama kaip nuoroda į teisės sistemą, su kuria atitinkamas asmuo yra labiausiai susijęs.

7 rekomendacija (dėl Europos paveldėtojo pažymėjimo)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros akto, kurį reikia priimti, tikslas turi būti procedūrų, kurių paveldėtojai ir įpėdiniai turi laikytis, kad perimtų palikimą, supaprastinimas, visų pirma:

   nustatant tarptautinės privatinės teisės taisykles, kuriomis siekiama veiksmingai koordinuoti teisines palikimo administravimo, likvidavimo ir perdavimo bei paveldėtojų nustatymo sistemas, ir reguliuojami šie klausimai: palikimų aspektai, kurie susiję su išimtimis dėl tam tikrų vertybių prigimties arba vietos, reglamentuojami palikimui taikomos teisės; tuo atveju, kai ši teisė numato vienos iš šioje teisėje paminėtos arba šia teise paskirtos institucijos įsikišimą, pastarosios įgaliojimai turėtų būti pripažįstami visose valstybėse narėse; tuo atveju, kai palikimui taikomos teisės atveju kalbama apie valstybės narės teisę, šios institucijos įgaliojimai kitų skirtingai suformuluotų testatoriaus teiginių atžvilgiu taikomi visiems paveldėjimo objektams nepriklausomai nuo to kur jie yra, net jeigu pagal paveldėjimui taikomą teisę šie įgaliojimai taikomi tik kilnojamam turtui; tuo atveju, kai su šių institucijų veikla susijusios priemonės, kurios yra būtinos remiantis paveldėjimui taikoma teise, gali būti pareikalautos valstybės narės teismo, kurios teisė taikoma atitinkamam palikimui arba kurios teritorijoje miręs asmuo gyveno iki mirties momento, arba kurios teritorijoje yra palikimo objektai;
   - patvirtinant "Europos paveldėtojo sertifikatą", kuris įpareigojančiai nustato teisę, taikytiną paveldėjimams, paveldėtojams, palikimo valdytojams ir jų įgaliojimams, o tai pat palikimo objektams, ir kurį išduoda valdžios institucija, pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus įgaliota išduoti oficialius dokumentus.

Šiame pažymėjime privalo būti nurodyta testamentui taikytina teisė, jis privalo būti atitinkamai paruoštas pagal būsimoje teisinėje priemonėje numatytą standartinį modelį ir turėti tinkamą statusą paveldėjimo registracijai viešajame paveldėjimo registre paveldėjimo objektų buvimo valstybėje narėje, nepažeidžiant pastarosios valstybės nuostatų dėl tokių registrų funkcionavimo ir juose esančios informacijos galiojimo.

Be to, teisėkūros aktas, kurį reikia priimti, privalo saugoti teisę į paveldėjimą turinčią trečiąją šalį, kuri sudarė atlyginamą teisinį sandėrį su tokiu asmeniu, kuris remiantis paveldėtojo pažymėjimu atrodo turintis teisę valdyti paveldėjimo objektus ir paskiria jam saugoti savo turtą, išskyrus atvejus kai duomenys pateikti paveldėjimo pažymėjime yra neteisingi, o atsakinga institucija pasirūpino, kad šis pažymėjimas būtų panaikintas arba pakeistas;

8 rekomendacija (dėl "lex loci rei sitae" ir "privalomosios dalies" principo)

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros aktas, kurį reikia priimti, turi:

   užtikrinti paveldėjimui taikytinos teisės derinimą su palikimo vietos teise, ypač kai tai susiję su palikimo apimtimi ir pobūdžiu, palikimo priėmimu arba atmetimu ir atsirandančiais su viešumu susijusiais formalumais;
   užtikrinti, kad teisė, taikoma paveldėjimui, nepaveiks jokių valstybės nuostatų taikymo tais atvejais, kai toje valstybėje yra tam tikro nekilnojamojo turto, įmonių ar kitokio specialiųjų kategorijų turto, kuriam pagal tos valstybės nuostatas dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių nustatoma ypatinga paveldėjimo tvarka.;
   užtikrinti, kad galimybė pasirinkti taikytiną teisę neprieštarautų pagrindiniams principams dėl privalomosios artimiausių giminaičių dalies, kurie objektyviai numatomi palikimui taikomoje teisėje;

9 rekomendacija (dėl patikos)

Europos Parlamentas primena, kad nuosavybę reglamentuojančios normos vadovaujantis Sutarties 295 straipsniu priklauso valstybių narių jurisdikcijai, todėl reikalauja, kad teisėkūros aktas, kurį reikia priimti, būtų netaikomas patikai. Todėl akte reikia numatyti, kad tuo atveju, kai patika atsiranda dėl mirties, joje numatytos paveldėjimui taikytinos teisės taikymas netrukdo patikos valdymui taikyti kitą teisę ir atvirkščiai, patikos valdymo teisės taikymas netrukdo taikyti paveldėjimui pagal teisėkūros aktą, kurį reikia priimti, taikytinos teisės;

10 rekomendacija (dėl egzekvatūros procedūros)

Europos Parlamentas siūlo, kad pripažįstant ir vykdant sprendimus, teisėkūros akte, kurį reikia priimti, būtų perimta Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 įvesta sistema, kuri reikalauja, kad užsienio šalies konsulas pripažintų teismo sprendimus tik tuo atveju, jeigu valstybės narės teisėjų priimtas sprendimas remiantis vykdymo procedūra turi būti vykdomas kitoje valstybėje narėje;

Tačiau kai sprendimas privalo būti įtrauktas į viešąjį registrą, atsižvelgiant į labai skirtingas įvairiose valstybėse narėse egzistuojančias normas būtina numatyti, kad prie sprendimo būtų pateikiamas "atitikties patvirtinimas" kuriuo patvirtinama, kad neprieštaraujama viešajai tvarkai ir imperatyvioms valstybės narės normoms, kurį pagal standartinę formą išduoda vietinė teisminė institucija;

11 rekomendacija (dėl viešųjų aktų)

Europos Parlamentas mano, kad reikia reglamentuoti vienodą viešųjų aktų galiojimą, kurie turės būti pripažįstami visose valstybėse narėse, ypač remiantis įrodytais faktais ir valdžios institucijų pareiškimais, kuriais patikinama, kad testamentai buvo sudaryti joms dalyvaujant, jeigu to reikalaujama kilmės valstybės narės teisės aktuose.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 57 straipsnį, pažymėjimas privalo atlikti visus autentiškumo reikalavimus, kurie būtini kilmės valstybėje narėje, ir jis nepripažįstamas, jeigu jo patvirtinimas turėtų akivaizdų su viešaja tvarka toje valstybėje narėje, kurioje vykdomas sprendimas, nesuderinamą poveikį.

Jeigu pažymėjimas, vadovaujantis teisminių sprendimų išvadomis, privalo būti įtrauktas į visuomeninį registrą, būtina numatyti, kad prie paties pažymėjimo būtų pateikiamas "susitarimo patvirtinimas" kuriuo patvirtinama, kad neprieštaraujama viešajai tvarkai ir privalomoms valstybės narės nuostatoms, kurį – vadovaujantis standartine forma – išduoda institucija, atsakinga už šio pažymėjimo išdavimą atitinkamoje šalyje.

12 rekomendacija (dėl Europos testamentų registrų tinklo)

Europos Parlamentas nori, kad, sujungiant jau esamus nacionalinius registrus ir siekiant supaprastinti paskutinės mirusiojo valios turinio paiešką ir nustatymą, ilgainiui būtų sukurtas Europos testamentų registrų tinklas.

(1) OL C 28, 2006 2 3, p. 1.
(2) Byla C-368/96, Generics (JK) ir kiti, 1998 m., Rink. p. I-7967 [1998], 79 punktas, ir joje nurodyta Teisingumo Teismo praktika.
(3) OL C 19, 1999 1 23, p. 1.
(4) OL C 12, 2001 1 15, p. 1.
(5) OL C 198, 2005 8 12, p. 1.
(6) OL L 12, 2001 1 16, p. 1.


Moterys tarptautinėje politikoje
PDF 268kWORD 93k
Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų tarptautinėje politikoje (2006/2057(INI))
P6_TA(2006)0497A6-0362/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB Sutarties 2 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnyje, 137 straipsnio 1 dalies i punkte ir 141 straipsnyje nustatytus principus,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(1), ypač į jos 23 straipsnį, kuriame teigiama, kad "Visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą. Lygybės principas nekliudo laikytis ar imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai",

–   atsižvelgdamas į Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos rekomendacijas, ypač į jos rezoliuciją ir veiksmų planą, priimtą 2006 m. birželio 8–9 d. Stokholme vykusioje 6-ojoje Europos ministrų konferencijoje dėl moterų ir vyrų lygybės, ypač į priedo I dalies F punktą dėl proporcingo moterų ir vyrų dalyvavimo priimant sprendimus,

–   atsižvelgdamas į 1992 m. Europos konferencijoje dėl moterų valdžioje priimtą Atėnų ministrų deklaraciją, kurioje skelbiama, kad "pusę potencialių žmonijos talentų ir gebėjimų turi moterys ir per mažas jų dalyvavimas priimant sprendimus yra nuostolis visai visuomenei",

–   atsižvelgdamas į 1999 m. Europos konferencijoje dėl moterų ir vyrų valdžioje priimtą Paryžiaus ministrų deklaraciją apie neabejingą visuomenę, dinamišką ekonomiką ir Europos perspektyvą,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 21 d. Romoje priimtą Parlamentų moterų ir vyrų lygių galimybių komitetų tinklo (NCEO) metinės konferencijos galutinę deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo mėn. Lisabonos strategiją dėl augimo ir užimtumo, ypač į jos nuostatas, pabrėžiančias, kad lyčių lygybės paisanti ekonominė politika turės teigiamą poveikį bendrai ES augimo ir konkurencingumo didinimo strategijai,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. kovo 27 d. Tarybos rezoliuciją(2) ir 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją 96/694/EB dėl proporcingo moterų ir vyrų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo apie pirmiau nurodytos Tarybos rekomendacijos 96/694/EB įgyvendinimą(4) ir 2000 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo priimant sprendimus(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 4 d. Liuksemburge vykusios ministrų konferencijos dėl lyčių lygybės ministrų deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Komisijos programą dėl moterų ir vyrų lygybės (2006–2010) (COM(2006)0092), ypač į jos siūlymą remti dalyvaujančių priimant sprendimus moterų tinklą,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. Jungtinių Tautų (JT) Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW), kurioje, be kita ko, numatoma, kad ją pasirašiusios valstybės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų panaikinta moterų diskriminacija šalies politiniame ir visuomeniniame gyvenime,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. priimtą CEDAW papildomą protokolą, kuriame teigiama, kad asmenys ar asmenų grupės, laikantys save nukentėjusiais nuo bet kokių konvencijoje išdėstytų teisių pažeidimų, gali pateikti pranešimus pagal valstybės dalyvės jurisdikciją,

–   primindamas, kad 1952 m. Konvencijoje dėl moterų politinių teisių nustatoma, kad moterims sudaromos vienodos sąlygos su vyrais ir kad jos turi teisę be jokios diskriminacijos balsuoti visuose rinkimuose, būti renkamos į nacionalinės teisės nustatytas visuotinai renkamas struktūras ir eiti visuomenines pareigas bei vykdyti visas nacionalinės teisės nustatytas visuomenines funkcijas,

–   primindamas 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač jo 25 straipsnį, kuriame nustatoma, kad kiekvienas pilietis turi teisę ir galimybę dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus tiesiogiai ir per laisvai išrinktus atstovus, balsuoti ir būti išrinktas per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulinę konferenciją moterų klausimais, Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų programą, taip pat po jos sekusius dokumentus, priimtus JT specialiosiose sesijose "Pekinas +5" ir "Pekinas +10", dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų, skirtų 2000 m. birželio 9 d. priimtos Pekino deklaracijos ir 2005 m. kovo 11 d. priimtos veiksmų programos įgyvendinimui,

–   atsižvelgdamas į Tūkstantmečio plėtros tikslus (TPT), ypač į TPT3 dėl lyčių lygybės skatinimo ir daugiau teisių moterims suteikimo kaip būtinos sąlygos norint įveikti badą, skurdą ir ligas, pasiekti lygybės visuose ugdymo lygmenyse ir visose darbo srityse, užtikrinti lygią išteklių kontrolę ir lygų dalyvavimą visuomeniniame ir politiniame gyvenime,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325, ypač į jos 1 pastraipą, kurioje valstybės narės raginamos užtikrinti, kad nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse institucijose visų lygių sprendimų priėmimo procesuose ir konfliktų prevencijos, valdymo ir sprendimo mechanizmuose dalyvautų daugiau moterų, taip pat į Pirmininko pareiškimą, priimtą 2005 m. spalio mėn. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 penkmečio proga,

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo taikaus konfliktų sprendimo procese(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl moterų padėties ginkluotuose konfliktuose ir jų vaidmens atkuriant šalis po konflikto ir įgyvendinant jose demokratiją(7),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 23 ir 24 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžio išvadas dėl Europos saugumo ir gynybos politikos ir į 2005 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 įgyvendinimo Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) kontekste gairių projektą,

–   atsižvelgdamas į Norvegijos vyriausybės sprendimą įstatymu nustatyti moterų dalyvavimo akcinių bendrovių valdybose 40 proc. kvotą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0362/2006),

A.  A atsižvelgdamas į pažangą, pasiektą 1995 m. Pekino konferencijoje lyčių lygybės darbotvarkės skatinimo srityje, įskaitant moterų atstovavimą politikoje,

B.   kadangi proporcingas moterų ir vyrų dalyvavimas politiniame procese ir priimant sprendimus tiksliau atspindėtų visuomenės sudėtį ir yra būtinas ateities kartoms bei siekiant tinkamo demokratinių visuomenių funkcionavimo,

C.   kadangi geras valdymas apima pagarbą pagrindinėms laisvėms ir moterų teisių priskyrimą svarbiausioms pagrindinėms teisėms,

D.   kadangi moterų padėtis tarptautinėje politikoje priklauso pirmiausia nuo moterų padėties valstybės mastu ir strategijų, kurių imtasi siekiant moterų pažangos valstybių lygiu,

E.   atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kurį atlieka Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, vykdydamas JT personalo įdarbinimo politiką ir rodydamas pasauliui lyties požiūriu labiau proporcingos politinės padėties pavyzdį,

F.   kadangi iš 191 šalies, kurios šiuo metu yra Jungtinių Tautų narės, tik 47 yra pasirašiusios 1952 m. gruodžio 20 d. Politinių moterų teisių konvenciją ir 115 yra šios konvencijos narės ir kadangi dėl to moterys negali iki galo pasinaudoti savo politinėmis teisėmis ir joms draudžiama dalyvauti rinkimuose arba atlikti visuomenines pareigas daugelyje šalių,

G.   kadangi pagal Tarpparlamentinę sąjungą iš 43961 parlamento nario visame pasaulyje (žemuosiuose ir aukštuosiuose rūmuose kartu paėmus) tik 16,4 proc. yra moterys (t. y. 7 195), kadangi Skandinavijos šalyse yra didžiausias moterų parlamento narių skaičius (40 proc.), toliau eina abi Amerikos (19,6 proc.) ir Europa (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, ESBO, šalys, neskaitant Skandinavijos šalių), turinti vidutiniškai 16,9 proc. moterų parlamento narių, o tai tik truputį viršija Afrikos Sacharos regiono (16,4 proc.), Azijos (16,3 proc.), Ramiojo vandenyno (12 proc.) šalių ir arabų valstybių (8,3 proc.) duomenis,

H.   kadangi šie skaičiai rodo esminį demokratijos trūkumą Europos lygmeniu ir platesniu tarptautiniu mastu, 11 AM

I.   kadangi nors daugumoje Europos ir pasaulio šalių de jure egzistuoja lygybė, tačiau de facto išlieka vyrų ir moterų nelygybė galios ir atsakomybės pasiskirstymo srityse, taip pat prieigos prie ekonominių, socialinių ir kultūrinių resursų srityse dėl tradicinių lyčių vaidmenų ir šių vaidmenų įtakos nelygiam šeimyninių pareigų paskirstymui ir trukdymo daugumai moterų derinti šeimos gyvenimą ir darbą,

J.   kadangi nepaisant Bendrijos ir valstybių narių įstatymų, priimtų per pastaruosius 30 metų, šiuo metu likęs darbo užmokesčio už tą patį darbą skirtingų lyčių asmenims skirtumas ES yra vidutiniškai 15 proc.,

K.   kadangi šiuo metu daugiau moterų nei vyrų turi universitetinį išsilavinimą,

L.   kadangi reikalavimas pateikti kandidatų sąrašus, kurie proporcingi lyties požiūriu, nebus veiksmingas, jei visos moterys bus pateikiamos sąrašo pabaigoje, ir kadangi lygiai sudarytu sąrašu, kuriam vyrų ir moterų būtų po lygiai bei jie išvardinti pakaitomis, galima nepasiekti norimo rezultato, jei šalyje naudojama vadinamoji atviro sąrašo balsavimo sistema, pagal kurią balsuojantiems leidžiama keisti sąraše esančių kandidatų eilės tvarką,

M.   atsižvelgdamas į esminį politinių partijų vaidmenį neleidžiant didinti moterų atstovavimo politikoje arba didinant jų atstovavimą politikoje ir to siekiant įvairiomis priemonėmis; pažymėdamas, kad nors vis didesnis skaičius politinių partijų skelbia, kad bendrai paėmus jų narių skaičius proporcingas lyties prasme, tačiau politinių partijų aukštesniuosiuose lygmenyse tai atsispindi retai, nes visame pasaulyje tik 11 proc. partijų lyderių yra moterys,

N.   pažymėdamas su dideliu susidomėjimu, kad yra prieinamos daugybė kitų priemonių, padėsiančių užtikrinti moterų dalyvavimo politikoje augimą, pvz., teigiamo diskriminavimo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, jog moterys dalyvautų ir būtų aktyvios parlamentuose ir kituose renkamuose postuose,

O.   pabrėždamas, kad šalys, kuriose vyko konfliktai ir kurių rinkimų sistemas planavo ir kuriose rinkimus organizavo JT, labiau linkusios į tai, kad moterys užimtų renkamas pareigas dėl JT reikalavimo, kad lytis būtų atstovaujamos proporcingiau;

P.   pabrėždamas, kad svarbu, jog proporcingas sprendimų priėmimas būtų kultūriškai pripažintas tam naudojant sąmoningumo ugdymo kampanijas ir kadangi norint pasiekti lyčių proporcingumo politikoje dažnai reikia pakeisti visuomenės nuostatas,

Q.   atsižvelgdamas į tai, kad šeimos pareigų pasidalijimas tarp vyrų ir moterų turi didelės reikšmės visaverčiam moterų dalyvavimui politikoje,

R.   pripažįsta lemiamą nevyriausybinių ir savanoriškų sąjungų vaidmenį siekiant paveikti visuomenę kaip visumą ir siekiant, kad visuomenė pripažintų teisingesnes lyčių proporcijas politikoje,

S.   mano, kad moterys gali įnešti ir įnešė teigiamą indėlį į tai, kad kiltų visa pokyčių sprendžiant lyčių problemas ir esminius socialinius bei politinius klausimus kultūra, dalyvaudamos pradiniuose lygmenyse,

T.   atsižvelgdamas į ankstyvo švietimo ir mokymo svarbą siekiant užtikrinti, kad moterys įgytų žinių, įgūdžių ir kompetencijos, reikalingų siekiant visaverčio dalyvavimo visuomenėje ir politikoje,

U.   manydamas, kad moterų indėlis, įneštas siekiant atkreipti dėmesį į ypatingus moterų poreikius ir siekiant, kad ateities politika apimtų ir lyčių aspektą ir geriau pasitarnautų demokratijai apskritai,

V.   pabrėždamas, kad ypač svarbu, jog moteris pripažintų lygių grupėje už jų teigiamą indėlį į tarptautinę politiką, nes tai prisideda prie labiau lyčių požiūriu proporcingos politinės kultūros, ir pažymėdamas, kad tik 12 iš 92 Nobelio premijos laureatų yra moterys,

1.   primena, kad jau pripažinta Europos lygmeniu, pirmiau minėtoje 2000 m. kovo 2 d. jo deklaracijoje, jog abiejų lyčių proporcingas dalyvavimas priimant sprendimus – esminė demokratijos sąlyga;

2.   pažymi, kad per pastaruosius rinkimus kai kuriose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse moterys buvo išrinktos į aukščiausius – valstybių ir vyriausybių vadovų – postus;

3.   sveikina tuos vyriausybių vadovus, kurie taikė objektyvius ir nediskriminuojančius kriterijus, rinkdami savo kabinetų narius;

4.   labai apgailestauja, kad, nepaisant daugybės politinių pareiškimų, rekomendacijų, pasaulio mastu patvirtintų veiksmų programų ir nacionaliniu lygmeniu priimtų specialių teisės aktų, Europoje ir visame pasaulyje vis dar egzistuoja nelygybės ir lyčių diskriminacijos bei nepakankamo moterų skaičiaus politikoje problema; ypač pabrėžia, kad moterų, išrinktų į Europos Parlamentą, dalis svyruoja nuo 58 proc. iki 0 proc. priklausomai nuo valstybės narės (vidurkis šiek tiek viršija 30 proc.), o dalis moterų, išrinktų į valstybių narių parlamentus, svyruoja nuo 45 proc. iki 9 proc.;

5.   atkreipia dėmesį į tai, kad mažas moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo ir valdymo centruose dažnai susijęs su problemomis, kylančiomis derinant darbą ir šeimos gyvenimą, su nelygiu šeimyninių pareigų pasiskirstymu, diskriminacija darbe ir rengiant profesijai;

6.   pabrėžia būtinybę daugiau dėmesio kreipti ne į skaičius, o į tai, kokią įtaką politikės moterys daro formuojant valdymą ir sprendžiant konfliktus, kaip jos prisideda prie to, kad valdymo reformos, atskaitomybė ir teisės viršenybė politinėje darbotvarkėje nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu užimtų svarbią vietą;

7.   pabrėžia, kad dėl mažo moterų dalyvavimo politikoje procento Europa netenka vertingo žmogiškojo potencialo;

8.   palankiai vertina Tarpparlamentinės sąjungos darbą užtikrinant geresnę lyčių pusiausvyrą politikoje;

9.   džiaugiasi tuo, kad lygaus moterų ir vyrų dalyvavimo priimant sprendimus visais lygmenimis klausimas buvo įtrauktas į 2006 m. CEDAW darbo programą, ir laukia jos rezultatų ir rekomendacijų; pageidauja, kad Komisija ir Tarybai pirmininkaujanti valstybė nuolat informuotų Parlamentą apie CEDAW derybų eigą;

10.   labai apgailestauja, kad kol kas tiek mažai moterų eina JT Generalinio Sekretoriaus specialiųjų ir asmeninių atstovų ir įgaliotinių pareigas ir JT Sekretoriaus asmeninių ir specialiųjų patarėjų pareigas ir apskritai aukšto rango pareigas Jungtinėse Tautose;

11.   ragina JT Generalinį Sekretorių į JT Generalinio Sekretoriaus specialiųjų ir asmeninių atstovų ir įgaliotinių, asmeninių ir specialiųjų patarėjų pareigas skirti daugiau moterų; pabrėžia, kad būtų tinkama, jog, kai JT Generalinis Sekretorius renka kandidatus į šias aukštas pareigas, JT valstybės narės šalia vyrų kandidatų pavardžių nurodytų moterų kandidačių pavardes;

12.   ragina, kad į JT Saugumo Tarybos delegacijas būtų įtrauktos moterys, kad visose taikos palaikymo, konfliktų sprendimo ir taikos stiprinimo misijose būtų akcentuojamas lyčių klausimas ir kad, lankantis konfliktų rajonuose, būtų rengiami susitikimai su vietos lygmeniu veikiančiomis moterų organizacijomis;

13.   palankiai vertina Tarybos sprendimą valstybėms narėms išsiuntinėti klausimyną apie tai, kokių veiksmų jos ėmėsi, įgyvendindamos JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325; prašo Tarybos apie rezultatus informuoti Parlamentą;

14.   ragina įtraukti moteris policininkes, civilines ir karines pareigūnes į ES ir JT taikos palaikymo misijas, siekiant sustiprinti bendravimą su vietos bendruomenių moterimis ir su vietos bendruomenėmis apskritai;

15.   apgailestauja, kad šiuo metu tik viena moteris užima ES vyriausiojo įgaliotinio bendros užsienio saugumo politikos (BUSP) klausimais asmeninio atstovo pareigas iš 14 ES specialiųjų atstovų arbas asmeninių atstovų, arba specialiųjų pasiuntinių, arba specialiųjų koordinatorių postų(8); ragina ES vyriausiąjį įgaliotinį BUSP klausimais paskirti daugiau moterų į Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo (GSSA), atstovo arba specialiojo pasiuntinio postus; ragina ES vyriausiąjį įgaliotinį BUSP klausimais reikalauti, kad valstybės narės šalia vyrų kandidatų pavardžių nurodytų moterų kandidačių pavardes, kai renkami kandidatai į šias aukštas pareigas;

16.   ragina ES Vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai, Komisiją ir visas valstybes nares į civilinių, karinių ir policijos pareigūnų pareigas priimti daugiau moterų, o visose ESGP misijose skirti lyčių klausimų pareigūną, kaip pradėta daryti Europos Sąjungos karinių pajėgų (EUFOR) misijoje Kongo Demokratinėje Respublikoje;

17.   primygtinai ragina visiems į ESGP misijas siunčiamiems darbuotojams rengti mokymus lyčių klausimais; ragina išleisti žinyną apie lyčių reikšmę konfliktų metu ir po jų, skirtą visiems ESGP operacijose dalyvaujantiems darbuotojams;

18.   džiaugiasi tuo, kad Komisijos pirmininko J. M. Barroso kadencijos metu Komisijoje dirba daug moterų, tačiau apgailestauja, kad visiška lygybė Komisijoje dar nepasiekta, kad Komisija galėtų būti pavyzdys visoje Europoje ir pasaulyje;

19.   palankiai vertina naująją Komisijos programą lyčių lygybės klausimu, ypač jos sprendimą skatinti sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių moterų tinklą;

20.   džiaugiasi, kad bus įsteigtas Europos lyčių lygybės institutas, kuris turėtų imtis iniciatyvos skatinant didesnį moterų dalyvavimą tarptautinėje politikoje;

21.   ragina Komisiją reguliariai atsiskaityti už Komisijos narių grupės, atsakingos už pagrindines teises, kovą prieš diskriminaciją ir už lygias galimybes, darbą;

22.   apgailestauja, kad iš 107 Komisijos delegacijų ir biurų trečiosiose šalyse tik septynioms vadovauja moterys; ragina Komisiją savo išorės delegacijų vadovais skirti daugiau moterų;

23.   ragina Komisiją per ES išorės santykius ir plėtros bei bendradarbiavimo politikos priemones skatinti moterų dalyvavimą politikoje, ypač stebėti, ar moterys dalyvauja balsavimuose kaip rinkėjos ir kandidatės į politines pareigas, ar rinkimų kampanijų metu lyčių klausimai įtraukiami į politinių partijų programas, taip pat palaikyti ryšius su kitomis regioninėmis organizacijomis, ypač gebėjimų stiprinimo klausimu;

24.   ragina Komisiją didinti paramą projektams, kuriais siekiama užtikrinti, kad moterims būtų suteikiama daugiau teisių politiniame gyvenime ES ir už jos ribų, ypač besivystančiose šalyse;

25.   rekomenduoja, kad Komisijos kompetentingas komitetas nustatytų ir remtų nuolatinį ir reguliarų viso pasaulio moterų parlamento narių bendradarbiavimą; ragina suteikti išteklių, kad jos bent kartą metuose galėtų susitikti, ir kitai bendrai šio nustatyto bendradarbiavimo veiklai; ragina skirti išteklių, kad AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos moterų forumas ir panašūs kitų parlamentinių asamblėjų, kuriose dalyvauja ES, forumai galėtų vykti ir vykdyti bendras iniciatyvas;

26.   ragina valstybes nares ir Komisiją, kur tinkama, remti švietimo programas, didinančias piliečių jautrumą, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui, tam, kad moterys turėtų lygias teises anksti ir visapusiškai dalyvauti politiniame gyvenime;

27.   ragina būsimą Europos lyčių lygybės institutą reguliariai teikti Parlamentui ataskaitas, kuriose būtų informacija apie tai, kaip šis institutas rinko duomenis, ir valstybių narių priimtų lygybės įstatymų ir vykdomos lyčių lygybės politikos poveikį, taip pat apie Europos ir valstybių narių politinių partijų geriausią patirtį;

28.   ragina būsimą Europos lyčių lygybės institutą stebėti ir vertinti pažangą, padarytą siekiant proporcingo vyrų ir moterų dalyvavimo politiniame ir visuomeniniame gyvenime visoje Europoje, nustatant ir taikant stebėsenos ir vertinimo rodiklius, pagrįstus tarptautiniu mastu palyginamais ir pagal lytis suskirstytais duomenimis, ir skelbti priemonių, kurių buvo imtasi, ir pažangos, kuri padaryta siekiant įtraukti moteris į sprendimų priėmimą, ataskaitas, taip pat plačiai platinti šias ataskaitas;

29.   ragina būsimą Europos lyčių lygybės institutą veikti kartu su nepriklausomomis institucijomis, pvz., lygybės kontrolės centru arba specialia nepriklausoma tarpininkavimo institucija, įsteigta valstybės narės lygmeniu, siekiant stebėti vyriausybių politiką proporcingo vyrų ir moterų dalyvavimo politiniame ir valstybės gyvenime srityje;

30.   ragina būsimą Europos lyčių lygybės institutą bendradarbiauti su mokslinių tyrimų institucijomis siekiant toliau tirti kliūtis, trukdančias moterims gauti aukšto lygmens valstybinius postus ir dalyvauti politiniame gyvenime, įskaitant politikoje įsigalėjusių stereotipų moterų atžvilgiu tyrimą;

31.   ragina būsimą Europos lyčių lygybės institutą žiūrėti ne tik į skaičius, bet pamatuoti iš tiesų, įtaką, kurią moterys daro politinėms darbotvarkėms valstybių narių ir tarptautiniu lygmenimis, ypač skatindamos gerą valdymą, atskaitomybę ir teisinę valstybę;

32.   pripažįsta, kad valstybės yra pagrindinis tikrų pokyčių politiniame atstovavime variklis; ragina valstybes įvykdyti savo įsipareigojimus pagal deklaraciją ir veiksmų programą, priimtą Pekine 1995 m. rugsėjo mėn. ir susitikimuose "Pekinas +5" ir "Pekinas +10", ir savo pareigas pagal tarptautinę teisę, ypač įsipareigojimus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 ir Lisabonos strategiją;

33.   ragina visas valstybes nares skatinti moteris pretenduoti į aukšto rango pareigas tarptautinėje arenoje, taip pat ragina valstybes nares šalia vyrų kandidatų į aukšto rango pareigas tarptautinėse derybose ir politikos formavimo procedūrose, t. y. tarptautinėse organizacijose, pavardžių nurodyti ir kandidačių moterų pavardes;

34.   ragina Komisiją analizuoti ir skleisti geriausią tarptautinių ir valstybių narių lygmens priemonių, skirtų didinti moterų dalyvavimą tarptautinėje politikoje užimant aukščiausio lygmens postus, patirtį;

35.   ragina valstybes nares įdarbinti daugiau moterų diplomačių ir gerinti lyčių pusiausvyrą savo delegacijose Jungtinėse Tautose ir kituose tarptautiniuose susitikimuose bei konferencijose;

36.   ragina valstybes nares didinti savo šalių piliečių sąmoningumą siekiant panaikinti neigiamas visuomenės nuostatas dėl moterų pajėgumo lygiai dalyvauti politiniame procese valstybių narių ir tarptautiniu lygiais; ragina valstybes nares siekti tikslo, kad visuose visuomeniniuose postuose lytys būtų atstovaujamos proporcingai;

37.   ragina valstybes nares įdiegti priemones, skirtas padėti suderinti visuomeninį, šeimos ir profesinį gyvenimą, kaip numatyta 2002 m. kovo 15-16 d. Barselonos Vadovų susitikimo išvadose ir Lisabonos strategijoje, ir taip sudaryti visaverčio moterų dalyvavimo politikoje sąlygas;

38.   ragina valstybes nares priimti atitinkamas teisines ir (arba) administracines priemones, skirtas padėti išrinktoms atstovėms suderinti savo šeimynines ir visuomenines pareigas, ir ypač paskatinti parlamentus ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad jų darbo tvarkaraščiai ir metodai leistų išrinktiesiems abiejų lyčių atstovams derinti savo darbą ir šeimos gyvenimą;

39.   ragina valstybes nares teikti moterims daugiau mokymo galimybių, padėsiančių joms įgyti įgūdžių, reikalingų, kad lengviau galėtų daryti politinę karjerą ir užimti aukštas pareigas;

40.   ragina visos Europos politines partijas siekti, kad jų kandidatų sąrašuose abi lytys būtų atstovaujamos proporcingai;

41.   skatina visos Europos politines partijas panaikinti barjerus, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuoja moterų dalyvavimą, kad būtų užtikrinta, jog moterys turėtų teisę visavertiškai ir lygiomis teisėmis su vyrais dalyvauti visų lygmenų sprendimų priėmimo procedūrose visose vidaus politikos formavimo struktūrose ir skyrimo procesuose bei vadovauti partijoms;

42.   ragina kompetentingas valdžios institucijas rengti politinius mokymus, įskaitant oratorių kursus, vyrams ir moterims, kurie nori dalyvauti politikoje;

43.   ragina politines partijas į partijų kandidatų į renkamas pareigas sąrašus įtraukti kvalifikuotas moteris ir vyrus;

44.   skatina politines partijas raginti moteris dalyvauti rinkimuose ir balsuoti, taip pat didinti sąmoningumą moterų specifinių poreikių ir siekių klausimu savo partijų programose;

45.   skatina ER tarpparlamentines delegacijas ir komitetų misijas bei delegacijas savo darbe atsižvelgti į lyčių lygybės ir pakankamo moterų dalyvavimo institucijų bendradarbiavime problemą;

46.   dar karta patvirtina, kad laikysis įsipareigojimų įtraukti lyčių aspektą į svarbiausias politikos kryptis, taip pat siekti, kad lytys būtų proporcingai atstovaujamos visose delegacijose ir misijose, įskaitant rinkimų stebėjimo misijas;

47.   skatina rinkimų stebėjimo misijas, kurioms vadovauja kai kurie jo nariai, ypač daug dėmesio skirti moterų dalyvavimo politinėse kampanijose – ar jos dalyvautų jose kaip rinkėjos, ar kaip kandidatės – klausimui;

48.   ragina pilietinės visuomenės organizacijas skirti jose dalyvaujančioms jaunoms moterims aukštesnes pareigas, kad jos galėtų įgyti patirties, įgūdžių ir kompetencijos, kuriuos būtų galima panaudoti politinio dalyvavimo srityje;

49.   ragina steigti NVO, ypač siekiančias propaguoti įgalinimų suteikimą moterims, teikiančias mokymo paslaugas vadovavimo, sprendimų priėmimo, viešųjų kalbų sakymo, informacinių ir ryšių technologijų naudojimo, pasitikėjimo savimi ugdymo ir politinių kampanijų organizavimo srityse, taip pat remti jau esamas šios rūšies NVO;

50.   ragina žiniasklaidą pripažinti moterų dalyvavimo politiniame procese svarbą, sąžiningai ir proporcingai nušviesti kandidatų ir kandidačių programas, taip pat kreipti dėmesį į partijų programų įtaką reklamuojant moterų poreikius ir moterų teises ir skatinant demokratinį atstovavimą;

51.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms ES institucijoms ir tarnyboms, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT narėms ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
(2) OL C 168, 1995 7 4, p. 3.
(3) OL L 319, 1996 12 10, p. 11.
(4) OL C 262, 2001 9 18, p. 248.
(5) OL C 346, 2000 12 4, p. 82.
(6) OL C 228, 2001 8 13, p. 186.
(7) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0245.
(8) Annalisa Gianella, Javiero Solanos asmeninė atstovė masinio naikinimo ginklų neplatinimo klausimais.


Kova su prekyba žmonėmis
PDF 378kWORD 141k
Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl kovos su prekyba žmonėmis: kompleksinis požiūris ir pasiūlymai dėl veiksmų plano (2006/2078(INI))
P6_TA(2006)0498A6-0368/2006

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Barbaros Kudryckos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, pateiktą PPE-DE frakcijos vardu dėl kovos su prekyba žmonėmis: kompleksinis požiūris ir pasiūlymai dėl veiksmų plano (B6-0613/2005),

-   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir ypač į jos 4 ir 5 straipsnius, kuriose pabrėžiama, kad reikia panaikinti visas prekybos vergais formas,

-   atsižvelgdamas į JT ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos Pekino deklaraciją, Pekino +5 ir +10 tęsinio bei jo 2005 m. kovo 10 d. rezoliucijos dėl ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos veiksmų platformos tęsinio (Pekinas +10)(1),

-   atsižvelgdamas į 1989 m. JT Vaiko teisių konvenciją ir ypač į jos 1, 7, 32, 34 ir 35 straipsnius ir į 2000 m. JT Vaiko teisių konvencijos Neprivalomą protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, ypač į jo 3 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į 1979 m. JT Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo(2) (CEDAW), ypač į jos 5 ir 6 straipsnius,

-   atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų Palermo protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, papildantį Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš organizuotą nusikalstamumą,

-   atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 29 dėl prievartinio darbo (1930 m.) ir Nr. 182 dėl blogiausių vaikų darbo formų ir neatidėliotinų veiksmų jam panaikinti, priimtą konferencijos 87-ojo posėdžio metu (1999 m.),

-   atsižvelgdamas į TDO 2005 m. visuotinį pranešimą "Pasaulio aljansas prieš prievartinį darbą" (angl. A Global Alliance Against Forced Labour), kuriuo tęsiama 2005 m. TDO deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe,

-   atsižvelgdamas į JAV valstybės departamento 2004 m. parnešimą "Ryšys tarp prostitucijos ir prekybos žmonėmis sekso paslaugoms teikti"(3),

-   atsižvelgdamas į 1997 m. Europos Žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją ir į 2002 m. papildomo protokolo dėl žmogaus organų ir audinių transplantacijos 22 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Ministrų komiteto 2005 m. gegužės 3 d. patvirtintą Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis,

-   atsižvelgdamas į Europos Tarybos pranešimą apie organizuoto nusikalstamumo vystymosi tendencijas 2005 m., kuriame atskiras skyrius skirtas ekonominiams nusikaltimams,

-   atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją 1611/2003 dėl prekybos žmonių organais Europoje,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(4), ypač į jos 1, 3, 4, 5 bei 6 straipsnius,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 20 d. Briuselio deklaraciją dėl prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis, priimtą Europos konferencijoje dėl kovos su prekyba žmonėmis ir jos prevencijos – 21 amžiaus iššūkių,

-   atsižvelgdamas į Hagos programą laisvės, saugumo ir teisingumo klausimais(5), kurioje Taryba ir Komisija raginamos kurti kovos su prekyba žmonėmis pažangiosios patirties, standartų ir mechanizmo planą,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 27–28 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2725-ojo posėdžio išvadas dėl prekybos žmonėmis(6),

-   atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis(7),

-   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija(8),

-   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant pagalbos nelegaliai imigracijai veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis(9),

-   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui, parengtą pagal 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su prekyba žmonėmis 10 straipsnį (COM(2006)0187),

-   atsižvelgdamas į ES planą dėl pažangiosios patirties, standartų ir procedūrų siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja(10),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 18 d. Komisijos komunikatą "Kova su prekyba žmonėmis – integruota strategija ir pasiūlymai dėl veiksmų plano" (COM(2005)0514),

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl strategijų, siekiančių užkirsti kelią prekybai vaikais ir moterimis, kuriems kyla seksualinio išnaudojimo pavojus(11),

-   atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių kovojant su prekyba moterimis(12),

-   atsižvelgdamas į Komisijos 2003 m. sudarytos ekspertų darbo grupės prekybos žmonėmis klausimais 2004 m. gruodžio 22 d. ataskaitą ir rekomendacijas,

-   atsižvelgdamas į Bendrijos veiksmų programą Daphne siekiant užkirsti kelią žiauriam elgesiui su vaikais, jaunuoliais ir moterimis(13),

-   atsižvelgdamas į Europolo pranešimus dėl prekybos žmonėmis, ypač į 2005 m. organizuoto nusikalstamumo ES ataskaitą(14),

–   atsižvelgdamas į UNICEF 2003 m. gaires dėl vaikų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, apsaugos ir 2006 m. orientacines gaires dėl Europos vaikų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, apsaugos,

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir į 94 dalį,

-   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0368/2006),

A.   kadangi prekyba žmonėmis yra šių dienų vergovės forma, sunkus nusikaltimas, rimtas pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, kai žmonės patenka į priklausomą padėtį dėl grasinimų, prievartos ir pažeminimų,

B.   atsižvelgiant į tai, kad prekyba žmonėmis yra pasaulinio masto problema, pasitaikanti ir šalies viduje, ir už jos ribų, nesvarbu, ar tai kilmės, tranzito, ar paskirties šalis, ir priskiriama vienai iš pelningiausių tarptautinio organizuoto nusikalstamumo formų;

C.   kadangi, pasak Europos Tarybos, prekyba žmonėmis yra trečias pagal dydį organizuotų nusikaltėlių pajamų šaltinis(15),

D.   kadangi iki šiol taikytos prekybos žmonėmis mažinimo priemonės nesumažino aukų skaičiaus; kadangi, priešingai, prekyba žmonėmis yra sparčiausiai auganti nusikalstama veikla(16), palyginti su kitomis organizuoto nusikalstamumo formomis ES;

E.   kadangi dėl to būtina patvirtinti aiškius ir konkrečius tikslus, pvz., per ateinančius dešimt metų per pusę sumažinti prekybos žmonėmis aukų skaičių, nors pagrindinis uždavinys būtų nedelsiant visiškai panaikinti tokios rūšies nusikalstamumą,

F.   kadangi penkios valstybės narės iki šiol neratifikavo Jungtinių Tautų tarptautinės konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, penkios valstybės narės neratifikavo jos papildomo Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, dešimt valstybių narių neratifikavo JT Vaiko teisių konvencijos Neprivalomo protokolo dėl prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ir tik viena valstybė narė ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis,

G.   kadangi prekyba žmonėmis susijusi ne vien tik su seksualiniu išnaudojimu, bet ir su prievartiniu darbu, nelegalaus įvaikinimo atvejais, prievartine tarnyste, vergove, prekyba organais, t. y. kovojant su prekyba žmonėmis būtina panaikinti ne tik prievartinę prostituciją, bet atsižvelgti į visas priespaudos ir išnaudojimo formas,

H.   kadangi prekyba žmonėmis nebūtinai yra susijusi su lytimi, nes vyrai ir ypač berniukai taip pat tampa seksualinio išnaudojimo ir prievartinio darbo aukomis, tačiau didžioji jos aukų dalis yra moterys ir merginos,

I.   kadangi moterys ir vaikai yra ypač pažeidžiami, todėl esama didesnės rizikos, kad jie taps prekybos žmonėmis aukomis,

J.   atsižvelgiant į tai, kad prekybos žmonėmis aukos, dauguma iš jų nepilnametės, neapsaugotos nuo fizinio bei psichologinio smurto ir prievartos, pažeidžiamas jų orumas, neapsaugotos nuo vergovės, kankinimų bei kitokio nehumaniško ir žeminamo elgesio, pažeidžiamas asmens saugumas, judėjimo laisvė bei darbo teisės, ir dažnai aptinkama, kad jos priverstinai, nepageidaudamos priklauso nuo prekiautojų,

K.   kadangi nepaisant to, kad pagal JT vaiko teisės konvenciją kiekvienas vaikas turi būti registruojamas iš karto po gimimo, UNICEF(17) duomenimis daugiau kaip pusė visų naujagimių besivystančiose šalyse, išskyrus Kiniją, neregistruojama (per 50 mln. vaikų); kadangi šie "nematomi vaikai" kartu su milijonais našlaičių ir gatvės vaikų yra pažeidžiamiausi, labai lengvai tampa prekiautojų žmonėmis aukomis nelegalaus įvaikinimo arba prekybos žmonių organais tikslais; kadangi konfliktai, stichinės nelaimės ir situacijos po konfliktų ar stichinių nelaimių taip pat kelia didžiulį vaikų išnaudojimo pavojų prekybos žmonėmis tikslais,

L.   kadangi nelegalios migracijos priežastys skiriasi nuo prekybos žmonėmis priežasčių ir todėl šios problemos turėtų būti sprendžiamos atskirai,

M.   kadangi JAV valstybės departamento 2005 m. pranešime apie nelegalią prekybą žmonėmis nurodoma, kad kasmet nelegaliai parduodama nuo 600 tūkstančių iki 800 tūkstančių žmonių, iš kurių maždaug 80 proc. sudaro moterys ir mergaitės,

N.   kadangi daugelis parduotų moterų ir mergaičių patiria įvairaus pobūdžio išnaudojimą, visų pirma, seksualinį išnaudojimą, kuris yra pagrindinis prekybos žmonėmis tikslas, verčiamos dirbti prievarta ir susiduria su prekyba žmonių organais,

O.   kadangi 2005 m. TDO pranešime(18) apskaičiuota, jog 80 proc. prekybos žmonėmis aukų yra moterys ir mergaitės; kadangi pranešime taip pat įvertinta, jog nuo 40 proc. iki 50 proc. visų aukų yra vaikai; kadangi, remiantis pranešimu, 56 proc. priverstinio darbo aukų yra moterys ir mergaitės; kadangi 98 proc. sekso paslaugoms parduotų žmonių yra moterys ir mergaitės,

P.   kadangi sekso pramonė remiasi paklausos ir pasiūlos principu; kadangi Tarptautinės migracijos organizacijos 2003 m. pranešime pripažįstama, kad "didėjanti vartotojų paklausa yra aiškus veiksnys, prisidedantis prie prievartinio darbo sekso pramonėje",

Q.   kadangi JT specialiojo pranešėjo pranešime dėl prekybos žmonėmis aukų, ypač moterų ir vaikų, žmogaus teisių aspektų "Moterų žmogaus teisų integracija ir lyčių perspektyva" pažymima, kad, nors įvairių formų prekyba žmonėmis pažeidžia moterų ir vaikų žmogaus teises, prekyba sekso paslaugoms yra ypatinga prekybos žmonėmis forma, pažeidžianti moterų ir vaikų žmogaus teises,

R.   kadangi patekimas į ES rinka labai komplikuotas, griežtai ribojamas ir netgi pernelyg reglamentuojamas, o darbo jėgos paklausa, kuri lemia nelegalią imigraciją, kontrabandą ir prekybą žmonėmis, akivaizdi,

S.   kadangi paslaugų teikimo klausimo sprendimas yra svarbus politinis prioritetas; kadangi pagal visuomenės nuomonę dažnai plačiai toleruojamas išnaudojimas darbe,

T.   kadangi paklusnių, darbdaviui pigių ir be dokumentų į ES atvykstančių darbuotojų paklausa prisideda prie nelegalios prekybos žmonėmis; kadangi dėl tokios darbo jėgos gali mažėti išlaidos, bet tai būtų daroma žmonių orumo sąskaita ir pakenktų darbo standartams, saugos ir sveikatos priemonėms ir galimybei gauti teisingą atlyginimą, mažintų vietos ir (arba) valstybės pajamas dėl nemokamų mokesčių ir socialinių įmokų,

U.   kadangi dideliems pelnams iš prekybos žmonėmis dažnai taikomos pinigų plovimo operacijos, suteikiančios nusikaltėliams galimybę imtis kitos nusikalstamos veiklos, įskaitant kyšininkavimą ir sukčiavimą, taip pat ekonominę, socialinę, o kartais net ir politinę valdžią,

V.   kadangi paslaugų, kurias teikia prekybos žmonėmis aukos, paklausa, pvz., vyrų, kurie pageidauja pirkti moteris ir vaikus seksualiniais tikslais, skatinama paklausa, kartu su skurdu, socialine atskirtimi ir realių padorių darbo alternatyvų trūkumu yra pagrindinė prekybos žmonėmis varomoji jėga, todėl be stiprios politinės valios ir bendrų prieš ją nukreiptų pastangų bus beveik neįmanoma sustabdyti arba net sumažinti šią paklausą(19),

W.   pripažįsta, kad dėl tvarios ekonominės ir socialinės perspektyvos nebuvimo, didelio nedarbo lygio, tam tikrose kilmės šalyse vis labiau plintančio skurdo baimės, ekonominio bei socialinio Europos išsivystymo lygio susidaro tokia padėtis, kai nusikalstamos organizacijos gali lengvai gauti pelną iš prekybos žmonėmis,

X.   kadangi teisėsaugos veiklos stiprinimas nusikaltėlių prekiautojų žmonėmis arba tarpininkų atžvilgiu yra esminis kovos su prekyba žmonėmis aspektas; kadangi teisėsauga taip pat turėtų numatyti galimybę konfiskuoti nusikalstamu būdu gautas pajamas; kadangi būtina griežtinti darbo kontrolę, įskaitant bausmes už išnaudojimą darbe ir nelegalų darbą; kadangi nacionalinių darbo inspekcijų tinklo sukūrimas ir bausmių už išnaudojimą darbe suderinimas galėtų padėti sumažinti šių nusikaltimų skaičių; kadangi siekiant užtikrinti veiksmingą prekybos žmonėmis atvejų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą būtų naudinga įsteigti specialiai parengtus ir išmokytus nacionalinės policijos ir prokuratūros skyrius,

Y.   kadangi kovojant su prekyba žmonėmis itin svarbu greitai nustatyti aukų tapatybę,

1.  Tarybai teikia šias rekomendacijas:

   Teisinė sistema ir teisėsauga
   a) su prekyba žmonėmis turi būti kovojama įgyvendinant sanglaudos politiką (migracijos, lyčių, užimtumo, socialinė, vystymosi, užsienio reikalų, kaimynystės ir vizų išdavimo politika) ir nuosekliai vykdant kriminalizaciją, taip pat turi būti siekiama ES teisės aktuose nustatytų standartų, atitinkančių Pamatinį sprendimą 2002/629/TVR;
   b) ragina Europos bendriją kuo skubiau pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pradėti vidaus procedūrą, reikalingą tam, kad Europos bendrija galėtų pasirašyti ir ratifikuoti minėtąją konvenciją; taip pat prašo Tarybos priimti sprendimą dėl konvencijos pasirašymo ir ratifikavimo;
   c) Komisija ir valstybės narės turėtų priimti strategiją dėl veiksmų plano įgyvendinimo;
   d) Taryba ir valstybės narės, įgyvendindamos veiksmų planą, turėtų stiprinti strategiją, pagrįstą žmogaus teisėmis, lyčių lygybe, ir kuri pagrindinį dėmesį skirtų aukoms;
   e) mano, kad kalbant apie prekybą žmonėmis turi būti laikomasi ne tik žmogaus teisių požiūrio, bet ir nediskriminacinio požiūrio, todėl svarbios nuorodos į lygybės ir nediskriminacijos principus;
   f) valstybės narės, kurios dar neratifikavo atitinkamų dokumentų, turėtų ratifikuoti ir įgyvendinti visas susijusias tarptautines konvencijas, įskaitant JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ją papildantį Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja; Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, neprivalomą Protokolą prie JT konvencijos dėl vaiko teisių dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, JT konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimų ir Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis; TDO konvencijas ir pagrindinius darbo standartus, visų pirma standartus Nr. 29 dėl prievartinio darbo, Nr. 182 dėl blogiausių vaikų darbo formų, taip pat susijusius su asociacijų laisve, darbo kontrole ir įdarbinimo agentūromis;
   g) valstybės narės turėtų kuo greičiau įgyvendinti Pamatinį sprendimą 2002/629/TVR ir Direktyvą 2004/81/EB ir užtikrinti, kad prekybos žmonėmis aukoms būtų galima išduoti trumpalaikį leidimą gyventi, neatsižvelgiant į tai, ar jos vykstant tyrimui arba kaip liudytojai baudžiamajame procese bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, ar ne; įskaitant leidimą, išduodamą aukoms ne mažiau kaip trisdešimčiai dienų, kad jos turėtų laiko apmąstyti ir atsigauti; taip pat galimybę susipažinti su informacija apie teisines ir administracines procedūras kalba, kurią aukos supranta, ir pasinaudoti nemokama teisine pagalba;
   h) valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo(20), ypač jo 3 straipsniu, kaip viena iš kovos su prekyba žmonėmis priemonių;
   i) valstybės narės turėtų prisiimti atsakomybę už prekybos žmonėmis aukas ir suteikti joms galimybę gauti pagalbą, t. y. arba grįžti į savo kilmės šalį, jei jos to nori, arba likti Sąjungoje(21); aukos taip pat turėtų gauti pagalbą ir būti padrąsintos, kad bendradarbiautų tyrimo metu ir liudytų baudžiamojo teismo procese;
   j) valstybės narės turėtų apsvarstyti informantų, kuriems gali grėsti atsakomieji veiksmai, skatinimo, paramos ir apsaugos priemones;
   k) valstybės narės turėtų priimti priemones, kurios užtikrintų, kad prekybos žmonėmis aukas, ypač vaikus, nustatytų išmokytas personalas, kvalifikuotas prekybos žmonėmis prevencijos srityje, nuosekliai atskiriant kontrabandą ir prekybą žmonėmis; vyriausybinės institucijos turėtų parengti gaires, kad būtų užtikrinta, jog apklausiant neturinčius dokumentų migrantus būtų užduodami atitinkami klausimai siekiant atpažinti prekybos žmonėmis aukas;
   l) valstybės narės turėtų sumažinti prekybos žmonių organais Europoje riziką, taip pat sumažinti paklausą, veiksmingiau skatinti organų donorystę, išlaikyti griežtus įstatymus, susijusius su gyvais donorais, kurie nėra šeimos nariai, užtikrinti nacionalinių registrų ir laukiančiųjų sąrašų skaidrumą bei numatyti teisinę atsakomybę už pažeidimus;
   m) valstybės narės turėtų pagerinti esamos padėties tyrimą ir taikyti vienodus metodus galiojančiuose protokoluose ir ES teisės aktuose dėl duomenų apsaugos nustatyta tvarka rinkdamos lyginamuosius duomenis, ypač susijusius su prekybos keliais ir aukų profiliu;
   n) valstybės narės turėtų nuosekliai įgyvendinti Pamatinio sprendimo 2002/629/TVR 4 straipsnį, kad būtų užtikrinta, jog juridiniai asmenys prisiimtų atsakomybę už jų naudai bet kokio asmens, veikusio atskirai arba kaip dalis juridinio asmens organo, užimančio vadovaujančiąją padėtį juridinio asmens, susijusio su prekyba žmonėmis arba besinaudojančio prekybos žmonėmis aukų paslaugomis, struktūroje, įvykdytus nusikaltimus;
   o) valstybės narės turėtų priimti priemones, užtikrinančias, kad asmenų grobimas ir vežimas, įskaitant jų apgyvendinimą ir laikymą bei kontrolės jų atžvilgiu perdavimą įstatyme būtų apibrėžtas kaip nusikaltimas, už kurį taikoma laisvės atėmimo bausmė;
   p) mano, kad pažangi įmonių patirtis, kai reikalaujama, kad subrangovai laikytųsi savo sutartinių ir teisinių įsipareigojimų (tiekimo grandinės atitiktis), yra labai svarbi mažinant paklausą ir kad įmonių, taip pat ir kitų socialinių veikėjų vaidmuo yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos visos galiojančios darbo ir socialinės teisės nuostatos, ypač kad darbuotojai gautų jiems teisėtai priklausantį atlygį; džiaugiasi Atėnų deklaracija, kurios tikslas – užtikrinti, kad įmonės netoleruotų priverstinio darbo;
   q) laikosi nuomonės, kad ypač griežtai turi būti baudžiamos tos įmonės, kuriose buvo įdarbinta pigi darbo jėga, gauta iš prekybos žmonėmis, ypač jei atitinkamos įmonės veikė sąmoningai naudodamos apgaulę;
   r) valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kurios užtikrintų, kad finansinės sankcijos, skiriamos pagal baudžiamąją teisę, arba administracinės sankcijos juridiniams asmenims, pripažintiems kaltais dėl šių nusikaltimų, apimtų pajamų, gautų iš prekybos žmonėmis, konfiskavimą arba areštą, siekiant visų pirma garantuoti, kad būtų kompensuota ir atlyginta aukų patirta finansinė, fizinė ir psichologinė žala;
   s) valstybės narės turėtų įdiegti mechanizmus, kurie pateiktų teisėtvarkai palaikyti skirtus kompleksinius tarptautinės prekybos moterimis ir vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais problemos sprendimus, taip pat prevencijos, sąmoningumo didinimo, švietimo ir mokymo, pagalbos aukoms ir jų apsaugos priemones ir išteklių, reikalingų atitinkamoms priemonėms vykdyti, įvertinimą;
   t) mano, kad su darbo teise susijusios priežiūros ir įgyvendinimo priemonės turėtų būti sustiprintos visose valstybėse narėse; taip pat mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti būtiną teisinį pagrindą ir atitinkamų priemonių, mokymo paslaugų ir tinkamų techninių išteklių savo teisiniams įsipareigojimams vykdyti, suteikdamos kontroliuojančių institucijų pareigūnams atsakomybę ir informuodamos bei mokydamos juos, kaip pagal išnaudojimą darbo vietoje atpažinti, ar tai prekybos žmonėmis aukos; mano, kad darbo inspektorių tinklas turėtų būti naudingas keičiantis pažangiąja patirtimi; šioje srityje valstybės narės turėtų stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą ES lygmeniu;
   u) valstybės narės turėtų geriau kontroliuoti darbo agentūrų ir sezoninio darbo agentūrų veiklą; Taryba turėtų apsvarstyti nacionalinių darbo inspekcijų sujungimą į vieną tinklą;
   v) valstybės narės turėtų remti darbo paieškos paslaugas ir prižiūrėti privačias įdarbinimo agentūras, kurios dažnai veikia prisidengdamos kaip pažinčių tarnybos arba turistinės agentūros, nes taip gali būti vykdoma nelegalaus įdarbinimo veikla ir, kaip pasekmė, prekyba žmonėmis;
   w) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų konsulatų personalas keičiasi patirtimi ir įgyja kompetentingą parengimą atpažinti prašymus gauti vizas, kurie galėtų būti susiję su prekyba žmonėmis; Taryba ir Komisija kiek įmanoma greičiau turėtų baigti kurti bendrą Vizų informacijos sistemą;
   x) Taryba ir Komisija turėtų sudaryti ES gaires kovai su prekyba žmonėmis kaip papildomą dokumentą dėl nuoseklios ES žmogaus ir vaiko teisių politikos vykdymo;
   Prevencija ir paklausos mažinimas
   y) prekybos žmonėmis aptarimas turėtų būti mokyklinio švietimo dalis atkreipiant dėmesį į socialinės ir lyčių nelygybės panaikinimą; informacijos sklaida atkreipiant visuomenės dėmesį į prekybą žmonėmis kaip į nepriimtiną nusikaltimą turėtų būti pripažintais pagrindiniais kovos su prekyba žmonėmis elementais; valstybės narės turėtų remti tai, kad visose klasėse būtų mokoma gyvenimo įgūdžių, vertinant tai kaip prekybos vaikais prevencijos metodą;
   z) Komisija ne vėliau kaip 2007 m. turėtų pradėti tirti tiek priežastinį ryšį tarp skirtingų valstybių narių teisės aktų dėl prostitucijos ir prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukų skaičiaus, tiek ir įvairių valstybių narių teisės aktų ir politikos dėl migracijos bei prekybos žmonėmis priežastinį ryšį, kaip 2006 m. kovo 8 d. numatė Komisijos narys F. Frattini; šis tyrimas turėtų taip pat apimti galimo sekso turizmo išstūmimo į kitas šalis kaip draudimo modelio taikymo rezultato, įvertinimą ir išnagrinėti, kokį poveikį skirtingi prostituciją reglamentuojantys teisės aktai turi prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais ir vaikų skaičiui sekso industrijoje; norint užtikrinti mokslinį tyrimo patikimumą, jis turi būti pagrįstas palyginamai skaičiais; tuo tikslu reikėtų kuo greičiau parengti ir taikyti standartinį duomenų rinkimo metodą; vėliau šio tyrimo rezultatai turėtų būti panaudojami įgyvendinant kovos su prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais pažangiąją patirtį;
   aa) Komisija, Taryba ir valstybės narės turėtų remti vyriausybės ir pilietinės visuomenės iniciatyvas, skirtas kovai su prekyba žmonėmis, ypač praktines informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas;
   ab) Komisija turėtų įvertinti ir skleisti geriausios patirties, kaip sumažinti paslaugų, kurias teikia seksualiniu, darbo ar kitu požiūriu išnaudojami žmonės, paklausą Europos Sąjungos valstybėse narėse, pavyzdžius;
   ac) valstybės narės turėtų įgyvendinti paklausos mažinimo priemones ir kitų priežasčių, pvz., atskirties nuo visuomenės ir lygių užimtumo galimybių bei tinkamų darbo vietų nebuvimo, šalinimo priemones, remdamosi geriausios patirties pavyzdžiais, ir paraginti verslo sektorių, ypač turizmo sektorių ir interneto paslaugų teikėjus, parengti ir laikytis elgsenos kodeksų siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis;
   ad) Komisija kovo 25-ąją nuo 2007 m. turėtų paskelbti " kovos su prekyba žmonėmis" diena, siekiant pažymėti prekybos vergais panaikinimą daugelyje pasaulio šalių;
   ae) reikėtų imtis priemonių, kad būtų patobulinta saugią migraciją reglamentuojanti teisinė sistema ir kad būtų užtikrinta prieiga prie informacijos apie saugios migracijos galimybes ir garantuojamas procedūrų skaidrumas, nes tai yra geriausias būdas sumažinti prekybą žmonėmis;
   af) Komisija ir valstybės narės, vykdydamos savo vidaus bei kaimynystės, vystymosi ir pagalbos teikimo politiką, turėtų apsvarstyti kovos su pagrindinėmis prekybos žmonėmis priežastimis jų kilmės šalyse priemones, įskaitant priemones, stiprinančias nacionalines vaikų apsaugos sistemas, kurias taikant žmonės būtų skatinami registruoti vaikus siekiant sumažinti jų pažeidžiamumą atsižvelgiant į nelegalaus įvaikinimo atvejus, priverstines santuokas, prekybą žmogaus organais bei prekybą vaikais bet kokiais tikslais, įskaitant seksualinį išnaudojimą;
   ag) Komisija ir valstybės narės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į neleistiną naujų ryšių ir informacijos technologijų naudojimą prekybai moterimis ir vaikais ir turėtų skatinti atsižvelgti į visas teisines ir technologines iniciatyvas, būtinas sprendžiant šią problemą;
   ah) Komisija turėtų priimti pasiūlymą dėl ES institucijų ir organų pareigūnų elgesio kodekso, ypač dėl ES misijų trečiosiose šalyse, panašaus į JT paskelbtą Elgesio kodeksą; kodekse turėtų būti aiškiai išreikštas nepritarimas seksualinių paslaugų pirkimui, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms ir su lytimi susijusiam smurtui ir numatytos būtinos sankcijos už netinkamą elgesį; prieš išsiunčiami į misiją pareigūnai turi būti detaliai informuojami apie Elgesio kodekso turinį;
   ai) Taryba ir Komisija politinio dialogo su trečiosiomis šalimis, ypač tomis, iš kurių atvyksta dauguma prekybos žmonėmis aukų(22), metu turėtų nuolat kelti šį klausimą, atkreipdamos dėmesį į sąlygą dėl pagrindinių žmogaus teisių, įtrauktą į ES sutartis su tomis šalimis;
   aj) Komisija ir valstybės narės turėtų prekybos žmonėmis problemą spręsti Europos Sąjungos ir atskirų valstybių narių lygmenimis, remti tyrimus siekiant geriau suprasti šį reiškinį ir informuoti apie veiksmingų politinių priemonių plėtotę ir įgyvendinimą;
   ak) Taryba bei Komisija, dalyvaudamos ES ir trečiųjų šalių žmogaus teisių dialoge, turėtų tęsti pareiškimų dėl prekybos surinktais žmogaus organais nagrinėjimą;
   Aukų apsauga
   al) Komisija ir valstybės narės turėtų sukurti visoje Europoje tą patį numerį turinčią daugiakalbę pagalbos telefono liniją siekiant suteikti pirmąją pagalbą aukoms;
   am) valstybės narės turi imtis priemonių prieš prekybą žmonėmis, išlaikydamos pagarbą prostitutėms ir vengdamos jas diskriminuoti arba marginalizuoti ar niekinti, nes jos taptų pažeidžiamesnės nelegalios prekybos žmonėmis ir kitų smurto ir išnaudojimo formų aspektu,
   an) Taryba turėtų paremti Europos tinklalapio, kuriame, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais koordinatoriais, būtų skelbiami dingusių asmenų duomenys ir nuotraukos, sukūrimą;
   ao) reikėtų sukurti priemones, kuriomis būtų užtikrinama ne tik seksualinio išnaudojimo aukų apsauga, bet ir darbo ar kitokiu požiūriu išnaudojamų aukų apsauga;
   ap) Komisija ir valstybės narės turėtų sukurti ir įgyvendinti aiškius Europos pagalbos aukoms (nesvarbu, ar jos gali ir ar nori liudyti) ir jų apsaugos standartus ir gaires, taip pat specialius vaikų teisių apsaugos standartus ir aukų konsultavimo sistemą, užtikrinant, kad aukų tapatybės nustatymas būtų sudėtinė pagalbos ir paramos teikimo dalis;
   aq) valstybės narės turėtų užtikrinti aukoms galimybę gauti trumpalaikę ir (arba) ilgalaikę pagalbą; ši pagalba turėtų apimti: pirminio prieglobsčio suteikimą, įskaitant galimybę vėliau turėti būstą, medicinos ir advokatų konsultavimo paslaugas, informavimą apie aukų teises, aukų raginimą liudyti, kalbos ir profesinį mokymą, įvadinius kultūros kursus, finansinę paramą ir pagalbą ieškant darbo, įskaitant galimybę turėti specialius teisėtus vaikų globėjus;
   ar) parama prekybos žmonėmis aukoms turėtų būti pritaikyta prie jų individualių poreikių, nes prekybos žmonėmis aukos nesudaro vienalytės grupės; turint tai mintyje ypač svarbu atsižvelgti į lyčių lygybę, vaikų, vietinių žmonių ir mažumų teises, nes dauguma prekybos žmonėmis aukų arba galimų aukų yra moterys, vaikai ir asmenys, priklausantys etninėms grupėms arba mažumoms, kurios gali būti diskriminuojamos jų kilmės vietose;
   as) valstybės narės turėtų aukoms suteikti galimybes dalyvauti švietimo ir mokymo programose, užtikrinti prieigą prie darbo rinkos ir apsaugoti jų teises civilinių, baudžiamųjų ir administracinių procesų metu, taip pat suteikti galimybes pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis;
   at) prekybos žmonėmis aukos neturėtų būti nedelsiant išsiunčiamos į savo kilmės šalį, jei esama pagrindo manyti, kad jos ten bus niekinamos ir diskriminuojamos, joms gresia represinės priemonės arba jos vėl gali būti parduotos; pabrėžia saugaus aukų sugrąžinimo, pakartotinio integravimo ir socialinės įtraukties programų, kuriose būtų atsižvelgta į aukų teises į saugumą ir privatumą, svarbą, įskaitant valstybės, kurioje aukos buvo atskleistos, atsakomybę atlikti individualų rizikos įvertinimą, susijusį su aukų padėtimi grąžinimo metu, prieš jį ir po jo;
   au) valstybės narės savo teisės aktuose ir administravimo organų veikloje turėtų laikytis JT nustatyto vaiko apibrėžimo(23), t. y. vaiku laikomas bet koks jaunesnis kaip 18 metų žmogus; todėl ilgalaikius sprendimus dėl prekybos vaikais turėtų priimti arba institucija, pagal įstatymą atsakinga už vaikų gerovę, arba teismo institucija, kurios svarbiausia pareiga yra užtikrinti geriausius vaiko interesus viso sprendimo priėmimo proceso metu; viešosios arba privačios socialinės rūpybos institucijos, teismai, administracinės valdžios įstaigos arba teisėkūros institucijos, imdamosi bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, visų pirma turėtų siekti užtikrinti vaikų gerovę; valstybės narės užtikrina, kad vaikai, sugebantys pareikšti savo nuomonę, galėtų laisvai šią nuomonę išreikšti sprendžiant visus su jais susijusius klausimus ir kad į šią nuomonę būtų tinkamai atsižvelgiama, įvertinant vaiko amžių ir brandą;
   av) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vaikai, nukentėję nuo prekybos žmonėmis, būtų apsaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo arba sankcijų už padarytus teisės pažeidimus, susijusius su jų, kaip prekybos žmonėmis aukų, padėtimi; nukentėjusių vaikų laisvė paprastai neturėtų būti apribojama, netgi atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelydimi ar atskirti nuo tėvų, arba atsižvelgiant į jų, kaip migrantų, padėtį, teisinį statusą šalyje arba tokio statuso nebuvimą;
   aw) valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad būtų užtikrinta vaikų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, ir vaikų, galinčių paliudyti faktus apie prekybą žmonėmis, žmogaus teisių apsauga, kad jie būtų specialiai saugomi, gautų paramą ir pagalbą siekiant išvengti papildomų sunkumų jiems dalyvaujant baudžiamajame teismo procese ir siekiant, kad visais etapais būtų itin atsižvelgiama į jų žmogaus teises, rūpinamasi jų gerove ir saugomas jų orumas; valstybės narės turėtų taip pat apsaugoti vaikus nuo parodymų davimo viešame teismo posėdyje padarinių (2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose(24) 8 straipsnio 4 dalis);
   ax) kilmės ir paskirties šalyse turėtų būti įgyvendintos specialios vaikų apsaugos priemonės ir vaikų apsaugos politika, vadovaujantis pirmiau minėtomis UNICEF gairėmis ir orientacinėmis gairėmis, įskaitant aktyvesnį socialinį darbą gatvėse, pagalbą šeimoms, vaikų apsaugos sistemos sukūrimą, išsamesnę informaciją apie nesaugios migracijos pavojus ir pagalbą grįžtantiems į savo šalį vaikams atsižvelgiant į jų nuomonę ir gerovę;
   ay) valstybės narės turėtų visapusiškai taikyti Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, kad būtų išvengta nelegalaus įvaikinimo;
   az) valstybės narės turėtų stiprinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę aukų apsaugos srityje, įskaitant esminį jų veiklos finansavimą;
   Veiksmų koordinavimas nacionaliniu ir ES lygmeniu
   ba) valstybės narės turėtų sukurti ir plėtoti nacionalines kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo struktūras ir siekti integruoti šias struktūras į tarptautinį tinklą;
   bb) pabrėžia būtinybę ES institucijoms ir valstybėms narėms skatinti su lyčių ypatumais susijusias prevencijos strategijas kaip pagrindinį būdą kovoti su prekyba moterimis ir mergaitėmis, taikyti lyčių lygybės principus ir panaikinti bet kokių išnaudojimo formų, įskaitant išnaudojimą sekso paslaugoms ir namų ruošos darbams, paklausą;
   bc) Komisija turėtų skatinti ir remti nacionalinių planų kovai su prekyba žmonėmis kūrimą ir įgyvendinimą;
   bd) valstybės narės turėtų užtikrinti finansinę paramą specialiems padaliniams, tiriantiems prekybos žmonėmis bylas;
   be) pirmoje vietoje yra koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp prekybos žmonėmis šaltinio, tranzito ir paskirties šalių; Taryba, Komisija ir valstybės narės, norėdamos prisidėti prie Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, ESBO, Tarptautinės migracijos organizacijos, Pekino persvarstymo proceso, Pietų Europos stabilumo pakto irG8 darbo, turėtų koordinuoti kovos su prekyba strategijas;
   bf) Taryba, Komisija ir valstybės narės turėtų ir toliau skatinti regionines iniciatyvas, kurios papildo ir įkvepia bendradarbiavimą ES mastu, pvz., Šiaurės ir Baltijos šalių darbo grupė (angl. Nordic Baltic Task Force) kovai su prekyba žmonėmis, Pietryčių Europos bendradarbiavimo iniciatyva, visos Europos Budapešto procesas, "5+5 dialogas" tarp Viduržemio jūros vakarinių šalių, Viduržemio jūros tranzito ir migracijos dialogas ir regioniniai veiksmų planai Afrikoje bei Viduriniuose Rytuose ir Vakarų Afrikos valstybių regiono ekonominė bendrija;
   bg) pripažintas poreikis parengti specialų pranešimą dėl prekybos žmogaus organais ir audiniais, Komisija ir Taryba vidaus ir išorės politikos aspektu prekybą žmogaus organais turėtų laikyti bendros kovos su prekyba žmonėmis strategijos dalimi;
   bh) Komisija ir jos ekspertų grupė turėtų inicijuoti, skatinti ir vertinti naujų prekybos žmonėmis tendencijų tyrimą, prekybos žmonėmis ir pigios darbo jėgos paklausos ryšio, prekybos žmonėmis ir migracijos ryšio tyrimą, taip pat tyrimą siekiant įvertinti vykdomų kovos su prekyba žmonėmis programų veiksmingumą, įskaitant jų poveikį skatinant ir įgyvendinant vaikų teises, ypač atsižvelgiant į veiksmų planą;
   bi) Komisija ir Taryba turėtų atsižvelgti į tai, kad bendros Vizų informacinės sistemos rengimo proceso metu svarbu anksti nustatyti prekybos žmonėmis aukas ir kartu kovoti su prekyba žmonėmis kiekvienos valstybės narės teritorijoje ir visoje ES;
   bj) valstybės narės turėtų stiprinti bendradarbiavimą ES viduje kovojant su prekyba žmonėmis, reguliariai naudodamosi ES tarnybų, pavyzdžiui, Europolo, Eurojusto ir Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie išorės sienų valdymo agentūros (angl. Frontex) pagalba;
   bk) Komisija, Taryba ir valstybės narės turėtų stebėti susitarimų su trečiosiomis šalimis sąlygos dėl demokratijos ir žmogaus teisių taikymą, be kita ko nurodydama įstatymus, kurie turi būti pakeisti siekiant patraukti atsakomybėn už prekybą žmonėmis ir kovoti su ja;
   bl) finansinių veiksmų darbo grupė, ypač Tipologijų darbo grupė, turėtų tęsti savo darbą kovojant su pinigų plovimo būdais, susijusiais su prekyba žmonėmis;
   bm) turėtų būti įkurtas Europos kovos su prekyba žmonėmis tinklas, susidedantis iš kontaktinių punktų, kuriuos skiria kiekviena valstybė narė ir Komisija, įskaitant vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, ir apimantis prevencijos, pagalbos aukoms, teisėsaugos bei policijos ir teismų bendradarbiavimo sritis;
   bn) Komisija ir Vokietijos vyriausybė turėtų surinkti ir ištirti informaciją, gautą dėl priverstinės prostitucijos ir kitų išnaudojimo, susijusio su prekyba žmonėmis, formų 2006 m. Pasaulio futbolo čempionato metu ir pasidalyti šia patirtimi, siekiant parengti pažangiosios patirties modelius renginiams ateityje;
   bo) Komisija turėtų spręsti prekybos vaikais sporto srityje problemą vadovaudamasi Tarybos pamatiniu sprendimu 2002/629/TVR ir ypatingą dėmesį skirti atvejams, kai sporto klubai, siekdami apeiti taisykles dėl vietoje treniruojamų žaidėjų, gali nuspręsti sudaryti sutartis su labai jaunais vaikais;
   bp) ragina valstybes nares konsultuotis ir glaudžiai bendradarbiauti su šioje srityje veikiančiomis NVO ir asociacijomis kilmės, tranzito arba paskirties šalyse ypač numatant ilgalaikį jų veiklos finansavimą;
   bq) Taryba ir valstybės narės turėtų skatinti bendradarbiavimą su kilmės šalyse veikiančiomis NVO, kuriuo būtų siekiama kaupti duomenis, vykdyti veiklą, mokyti socialinius darbuotojus ir dirbti su žiniasklaida, kad visuomenė būtų plačiau informuota apie prekybą žmonėmis;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti Komisijai ir valstybių narių bei į stojančių šalių vyriausybėms.

(1) OL C 320 E, 2005 12 15, p 247.
(2) http://www.un.org/Overview/rights.html
(3) JAV valstybės departamentas (2004), http://www.humantrafficking.org/countries/eap/united_states/news/2005_05/tip_factsheet_response.html.
(4) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
(5) Hagos programa, kurią 2004 m. lapkričio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba.
(6) http://www.cosilium.europa.eu.
(7) OL L 203, 2002 8 1, p. 1.
(8) OL L 13, 2004 1 20, p. 44.
(9) OL L 261, 2004 8 6, p. 19.
(10) OL C 311, 2005 12 9, p. 1.
(11) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0005.
(12) OL C 59, 2001 2 23, p. 307.
(13) 2000 m. sausio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 293/2000/EB, priimantis Bendrijos veiksmų programą (Daphne programa) (2000-2003 m.) dėl prevencinių priemonių kovojant su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris (OL L 34, 2000 2 9, p. 1) ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 803/2004/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų programą (2004–2008 m.) dėl prevencinių priemonių ir kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą, moteris ir aukų bei rizikos grupių apsaugos (Daphne II programa) (OL L 143, 2004 4 30, p. 1).
(14) www.europol.eu.int.
(15) Europos Tarybos konvencija dėl prieš prekybą žmonėmis nukreiptų veiksmų. Paaiškinamasis pranešimas, 2005 m.
(16) "Prarasti vaikai, prarasta ateitis". ES atsakas dėl prekybos vaikais, 2004 m.
(17) Pasaulio vaikų padėtis 2006 m.: atskirti ir nematomi. UNICEF 2005.
(18) Tarptautinė darbo organizacija (2005), Pasaulinis aljansas prieš priverstinį darbą, http://www.ilo.org/dyn/declaris/DECLARATIONWEB.GLOBALREPORTSLIST?var_language=EN.
(19) Gabal, I. Potírání obchodu s lidmi v ČR a možnosti optimalizace bezpečnostní politiky státu., Policy paper of the MHA of the Czech Republic, 2006, Prague.
(20) OL L 68, 2005 3 15, p. 49.
(21) Remiantis Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomone PE 362.828.
(22) Žr. šalių sąrašą paskelbtą 2006 m. birželio 5 d. JAV valstybės departamento pranešime dėl prekybos žmonėmis.
(23) 1989 m. JT Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnis.
(24) OL L 82, 2001 3 22, p. 1.


Ombudsmeno metinis pranešimas - 2005 m.
PDF 219kWORD 69k
Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno veiklą 2005 m. (2006/2117(INI))
P6_TA(2006)0499A6-0309/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno veiklą 2005 m.,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 195 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. spalio 5 d. pranešimą apie įgaliojimus priimti ir perduoti pranešimus Europos ombudsmenui ir įgaliojimų tarnautojams duoti parodymus Europos ombudsmenui suteikimą (SEC(2005)1227),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos, ypač 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Europos ombudsmeno specialiojo pranešimo dėl rekomendacijos projekto Europos Sąjungos Tarybai dėl Tarybos posėdžių, kuriuose ji veikia kaip teisės aktų leidėja, viešumo (skundas 2395/2003/GG)(2),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 195 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią sakinius,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A6-0309/2006),

A.   kadangi metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno veiklą 2005 m. buvo oficialiai perduotas Europos Parlamento Pirmininkui 2006 m. kovo 13 d., o ombudsmenas Nikiforos Diamandouros 2006 m. gegužės 3 d. pristatė savo pranešimą Peticijų komitetui,

B.   kadangi Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija buvo iškilmingai paskelbta per 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje įvykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą ir esama politinės valios suteikti šiai Chartijai teisinę galią,

C.   kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai tvarkytų jo reikalus nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką,

D.   kadangi ES sutarties 195 straipsnyje ir Pagrindinių laisvių chartijos 43 straipsnyje nurodoma, kad kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į ombudsmeną su skundu dėl netinkamo administravimo atvejų Bendrijos institucijų ir organų veikloje, išskyrus Teisingumo Teismą ir Pirmosios instancijos teismą, kai šie vykdo teismo funkcijas,

E.   kadangi Bendrijos institucijoms ir organams būtinai turi būti skiriama užtektinai biudžeto lėšų tam, kad jie galėtų vykdyti savo įsipareigojimus ir kad piliečiai gautų greitus ir išsamius atsakymus į užklausas, į skundus ir į peticijas,

F.   kadangi ombudsmenas mano, kad visos Bendrijos institucijos ir organai turi laikytis bendro požiūrio dėl Tinkamo administracinio elgesio kodekso ir su juo susijusios Europos Parlamento 2001 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijos(3),

G.   kadangi 2005 m. Europos ombudsmeną pasiekė iki šiol didžiausias skundų skaičius(4), ir kadangi tais metais ombudsmenas suteikė veiksmingą pagalbą 75 proc. visų asmenų, kurie į jį kreipėsi, įskaitant ir nepriimtinus skundus, – pradėjo bylos tyrimą, perdavė ją kompetentingai institucijai arba davė patarimą, kur kreiptis siekiant greitai ir efektyviai išspręsti problemą;

H.   kadangi vis dar beveik 70 proc. visų skundų vis dar nepatenka į ombudsmeno kompetencijos sritį, ir 93,7 proc. iš jų nepatenka į ją dėl savo turinio, kadangi nėra nukreipti prieš Bendrijos organą arba Bendrijos įstaigą,

I.   kadangi ombudsmeno ir Peticijų komiteto veikla gali dubliuotis, ypač jei ombudsmenas tikrina, ar Komisijos pradėtos procedūros prieš valstybes nares dėl pažeidimų atitinka ES teisės principus ir tinkamo administravimo principą, o Peticijų komitetas tuo pačiu metu nagrinėja peticijas, kuriose nurodomi tariami tos valstybės narės Bendrijos teisės pažeidimai dėl to paties dalyko,

J.   kadangi 2005 m. ombudsmenas iš viso atliko 627 bylų tyrimą; ir kadangi baigtų tyrimų rezultatai rodo, kad 114 atvejų (išbraukta) nebuvo nustatyta netinkamo administravimo veiksmų, ir kadangi 89 bylas po to, kai pateikė skundą, išsprendė pati institucija ar organas ir 22 bylose buvo pasiūlyta draugiškai susitarti;

K.   kadangi ombudsmeno tyrimų rezultatai dažnai būna teigiami skundų teikėjams ir padeda gerinti atitinkamų organų ir įstaigų administravimo kokybę imantis tinkamų priemonių ir jas įgyvendinant,

L.   kadangi 2005 m. ombudsmenas pateikė tris specialiuosius pranešimus ir kadangi Parlamentui pateiktas specialusis pranešimas yra svarbi priemonė, kuria naudodamasis ombudsmenas gali prašyti politinės Parlamento ir jo Peticijų komiteto paramos, susijusios su tam tikromis peticijomis, pvz., kai reikia tvarkyti piliečių, kurių teisės buvo pažeistos, reikalus ir drauge tobulinti Europos administravimo įstaigų standartus,

M.   kadangi daugiausia tyrimų buvo atlikta dėl skundų, susijusių su tariamu skaidrumo trūkumu, ir kadangi tai yra susirūpinimą keliantis klausimas, susijęs su Sąjungos demokratine atskaitomybe;

N.   kadangi 68 proc. ombudsmeno tirtų atvejų buvo susiję su Komisija, ir kadangi Komisija 2005 m. spalio 4 d. patvirtino naujas vidaus procedūras, kaip toliau elgtis su ombudsmeno tyrimais,

O.   kadangi 2005 m. įvairių susitikimų ir renginių metu ombudsmenas toliau formavo konstruktyvius darbo santykius su kitomis Bendrijos institucijomis ir organais; kadangi 2005 m. ombudsmenas tęsė Europos ombudsmenų bendradarbiavimo tinklo plėtrą ir skatino jį aktyviai veikti stiprindamas keitimosi informacija ir pažangiausia patirtimi sistemą; kadangi Parlamento Peticijų komitetas yra šio tinklo narys;

P.   kadangi Ombudsmeno institucija 2005 m. švenčia savo dešimties metų jubiliejų ir kadangi įvairiais Ombudsmeno šia proga pateiktais pranešimais būtų siekiama atkreipti piliečių dėmesį į jų teises ir geriau juos informuoti apie tai, kaip jie gali naudotis minėtomis teisėmis ir atitinkamai kreiptis į Ombudsmeną,

1.  mano, kad Ombudsmenas ir toliau sėkmingai siekė savo tikslų, pvz., didinti savo institucijos veiksmingumą skatinant tinkamai administruoti ir laikytis teisinės valstybės principo bei ginti žmogaus teises;

2.   mano, kad Ombudsmeno vaidmuo, susijęs su skaidrumu ir galimybe suvokti sprendimų priėmimo procedūras bei Europos Sąjungos valdymo struktūrą, buvo esminis įnašas kuriant Sąjungą, kurioje, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio 2 pastraipoje "sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečio";

3.   džiaugtųsi, jei būtų sugriežtintos Parlamento vidaus procedūros tam, kad ateityje būtų užtikrinta, jog Peticijų komitetas galėtų sparčiau išnagrinėti metinį Ombudsmeno pranešimą;

4.   ragina visus Bendrijos organus ir įstaigas apsirūpinti reikalingomis biudžeto lėšomis tam, kad piliečiai gautų greitus ir išsamius atsakymus į užklausas, į skundus ir į peticijas;

5.   kartoja savo ankstesnėse rezoliucijose pateiktą raginimą, kad visi Bendrijos organai ir įstaigos laikytųsi bendro požiūrio dėl Tinkamo administracinio elgesio kodekso ir su juo susijusios aukščiau minėtos 2001 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijos;

6.   pritaria Ombudsmenui, kad tai, kaip administracinė institucija reaguoja į teisėtus skundus, parodo organų ir įstaigų ryšio su piliečiais lygį ir kad čia dar galima daug ką tobulinti;

7.   džiaugiasi, kad ir tais atvejais, kai nebūdavo užfiksuojama administravimo trūkumų, teikėjams būdavo suteikiama pagalba, o tyrimas panaudojamas kaip proga pagerinti administravimo veiksmų kokybę;

8.   reiškia pasitenkinimą Ombudsmeno viešąja veikla, kurios tikslas – informuoti pilietes ir piliečius, ir mano, kad dėl pilietėms ir piliečiams teikiamos kokybiškos informacijos sumažėtų skundų, nepriklausančių Ombudsmeno kompetencijai, skaičius; drauge ragina Ombudsmeną pagal subsidiarumo principą perduoti jo kompetencijai nepriklausančius skundus tiesiai už juos atsakingai nacionalinei arba regioninei įstaigai;

9.   džiaugiasi, kad Ombudsmeno bendradarbiavimas su Bendrijos institucijomis ir įstaigomis apskritai yra konstruktyvus ir pritaria jo, kaip išorės kontrolės priemonės, vaidmeniui bei vertina jį kaip naudingą instrumentą, padedantį nuolat tobulinti Europos administracinių institucijų darbą;

10.   pažymi, kad Europos ombudsmenas pateikė tris specialiuosius pranešimus, dėl dviejų iš jų buvo konsultuojamasi su Parlamentu, o likusį galimą pradėti svarstyti, kadangi jau baigtos teisminės procedūros;

11.   yra įsitikinęs, kad reikia kaip galima greičiau padaryti reikalingus 1994 m. kovo 9 d. priimto Ombudsmeno statuto pakeitimus, kaip savo pranešime dėl Ombudsmeno metinio pranešimo apie 2004 m. veiklą yra reikalavęs Peticijų komitetas; džiaugiasi, kad 2006 m. liepos 11 d. Ombudsmenas pateikė Parlamento Pirmininkui svarų pasiūlymą dėl minėtųjų pakeitimų;

12.   vertina gerą Ombudsmeno bendradarbiavimą su Peticijų komitetu;

13.   vis dėlto ragina aiškiai apibrėžti ir atskirti Ombudsmeno ir Peticijų komiteto kompetenciją, ir taip pat ragina Ombudsmeną, kai šis siekia padėti piliečiams, laikytis savo kompetencijos ribų;

14.   taip pat mano, kad kai Ombudsmenas ir Peticijų komitetas veikdami pagal savo mandatus ir kompetenciją nagrinėja besidubliuojančius klausimus, pvz., būdus, kaip Komisija nagrinėja pažeidimus, ir patį pažeidimą, jie, glaudžiai bendradarbiaudami, galėtų pasiekti gerų rezultatų;

15.   ragina Europos ombudsmeną įgyvendinti jam ex officio suteiktus kontrolės įgaliojimus siekiant užtikrinti skaidrumą ir tinkamą visų įdarbinimo procedūrų eigą, neatsižvelgiant į tai, ar šias procedūras atlieka Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO), ar tiesiogiai tam tikra Europos institucija arba įstaiga, įskaitant paties ombudsmeno tarnybą;

16.   džiaugiasi Europos ombudsmeno specialiuoju pranešimu dėl Tarybos posėdžių, kuriuose ji veikia kaip teisės aktų leidėja, viešumo, ir ragina Tarybą atsižvelgti į pirmiau minėtą 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją ir ateityje rengti viešus ir visuomenei prieinamus visus posėdžius, per kuriuos ji atlieka įstatymų leidybos funkciją;

17.   ragina ateityje Tarybai pirmininkausiančias valstybes siekti skaidrumo ir geriausia pateikti savo internetinius puslapius visomis oficialiosiomis ES kalbomis (kaip nurodyta 2006 m. birželio 15–16 d. Briuselyje įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų I priede) tam, kad kaip galima daugiau piliečių galėtų dalyvauti jų veikloje arba lengviau apie ją sužinoti;

18.   be to, siekiant sukurti glaudesnį ryšį su piliečiais, siūlo, kad iš pradinio tinklalapio http://europa.eu būtų patenkama į visas Bendrijos institucijas, kad naudojant kuo aiškesnę ir paprastesnę struktūrą piliečiams būtų suteikta geresnė informacija apie Europos Sąjungos institucijų sandarą, kompetencijos pasiskirstymą ir sprendimų priėmimo procesus, ir kad jų neklaidintų panašūs veikiantys tinklalapiai;

19.   džiaugiasi, kad Komisijoje, kuri yra pagrindinė institucija, į kurią Ombudsmenas kreipiasi tyrimų klausimais, pradėta taikyti nauja vidaus procedūra, pagal kurią pavieniai komisarai bendradarbiauja tiriant konkrečius atvejus; ragina Komisiją pradėti taikyti tokią procedūrą ir nagrinėjant peticijas;

20.   džiaugiasi Europos ombudsmenų tinklu ir Europos ombudsmeno bendradarbiavimu su panašių instancijų ombudsmenais valstybėse narėse nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, ir ragina toliau plėtoti keitimąsi pažangiąja patirtimi;

21.   ragina Ombudsmeną reguliariai informuoti Peticijų komitetą apie savo veiklą valstybėse narėse ir apie kontaktus su nacionaliniais ombudsmenais;

22.   ypač džiaugiasi specialia rašytine procedūra, pagal kurią nacionaliniai arba regioniniai ombudsmenai iš Europos ombudsmeno raštu gauna atsakymus į užklausas dėl Bendrijos teisės ir jos aiškinimo, nes tai yra vertinga pagalba siekiant geriau įgyvendinti ir taikyti Bendrijos teisę;

23.   ragina Ombudsmeną vis daugiau dėmesio kreipti į renginius, skirtus piliečiams ir pilietėms, taigi galimiems skundų teikėjams, nes akivaizdu, kad daugeliui piliečių ir įmonių vis dar neaišku, kaip dalijamasi kompetencija ir priimami sprendimai europiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

24.   vertina Ombudsmeno pastangas ugdyti piliečių sąmoningumą, susijusį su jų teise pateikti skundą Ombudsmenui; tačiau ragina jį, atsižvelgiant į gausų skundų, nepriklausančių jo kompetencijai, skaičių, dėti dar daugiau pastangų siekiant suteikti aiškią informaciją apie savo kompetencijos sritis;

25.   džiaugiasi, kad žiniasklaida vis daugiau informuoja apie Ombudsmeno veiklą;

26.   patvirtina Europos ombudsmeno 2005 m. metinį pranešimą ir ypač palankiai vertina tai, kad buvo pateikta detali skundų analizė pagal taikomą procedūrą, tariamo netinkamo administravimo pobūdį, instituciją, prieš kurią pateikiamas skundas, ir t. t.;

27.   paveda Pirmininkui šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą perduoti Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba atitinkamoms institucijoms.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15. Su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2002/262/EB, EAPB, Euratomas (OL L 92, 2002 4 9, p. 13).
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0121.
(3) OL C 72 E, 2002 3 21, p. 331.
(4) Iš viso 3920, 5 proc. daugiau nei ankstesniais metais. 335 skundai buvo susiję su ta pačia tema ir dėl jų buvo atliekamas bendras tyrimas.


Baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos
PDF 311kWORD 90k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos (2006/2087(INI))
P6_TA(2006)0500A6-0365/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos" (COM(2006)0035),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties antrąją dalį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 195, 211 ir 308 straipsnius,

–   atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11, 41, 42 ir 44 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Komisijos komunikacijos su Europa gerinimo veiksmų planas" (SEC(2005)0985),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Komisijos indėlis svarstymo laikotarpiu ir jam pasibaigus: D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos)" (COM(2005)0494),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl naujos bendradarbiavimo struktūros vykdant su Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos politika susijusią veiklą(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A6-0365/2006),

A.   kadangi komunikacija yra svarbi tiek dalyvaujamosios, tiek ir atstovaujamosios demokratijos sudėtinė dalis,

B.   kadangi, dėl šios priežasties, viena iš ES demokratijos sudėtinių dalių stipriųjų pusių susijusi su europinio masto komunikacijos struktūromis, kurios sieja institucijas su piliečiais,

C.   kadangi teisė į informaciją ir žodžio laisvė turėtų sudaryti Europos demokratijos pagrindą, kuriuo būtų grindžiamos Europos ir nacionalinio lygmens politinės sistemos, ir todėl kiek įmanoma daugiau informacijos turėtų būti teikiama visuomenei,

D.   kadangi europinių rinkimų ir referendumų patirtis yra ta, kad apie ES reikalus informuotieji ir jais besidomintieji buvo linkę dalyvauti minėtuose rinkimuose ir referendumuose, o tie, kurie šios informacijos stokojo, buvo mažiau linkę juose dalyvauti,

E.   kadangi šiuo metu nesama konsoliduotos europinės viešosios sferos, tačiau esama labai aktyvių nacionalinių viešųjų sferų, šios nacionalinės viešosios sferos labai skiriasi diskusijų apie europinius reikalus mastu ir jų diskusijų turiniu,

F.   kadangi būtų padaryta svarbi pažanga, jei valstybinėse viešosiose sferose europiniai reikalai būtų akivaizdžiau atspindimi,

G.   kadangi siekiant sukurti Europos viešąją sferą pirmiausia reikėtų panaikinti nacionalinių sferų izoliaciją pasitelkiant Europos komunikacijos veiksmus, o tai glaudžiai susiję su visos Europos ar bent jau su tarpvalstybinėmis žiniasklaidos struktūromis,

H.   kadangi akivaizdu, jog piliečiai nepakankamai informuojami apie europinius reikalus, kaip tai atsispindi įvairių Eurobarometro apklausų rezultatuose,

I.   kadangi komunikacija taip pat susijusi su skaidrumu, supaprastintomis procedūromis, pilietybe ir bendromis vertybėmis,

J.   pažymi, kad Europos klausimai ir Bendrijos teisės aktų pridėtinė vertė retai nagrinėjami per nacionalinius debatus, o valstybių narių politikai dažnai sau prisiskiria nuopelnus už sėkmingus europinius pavyzdžius, tačiau tie patys politikai skuba kritikuoti Europos Sąjungą, dažnai už politikos klaidas, kurios daromos nacionaliniu lygmeniu,

K.   kadangi 2006 m. birželio mėn. 16-17 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu institucinė reforma vėl buvo įtraukta į darbotvarkę,

L.   kadangi apmąstymų laikotarpio tikslas – padaryti Sąjungą demokratiškesnę ir veiksmingesnę ir vėl ją susieti su piliečiais,

Komunikacijos politika ir Europos viešoji sfera

1.   džiaugiasi, kad buvo pristatyta Baltoji knyga, ir pritaria Komisijos ketinimams paversti komunikacijos politiką nepriklausoma politika, turinčia savo turinį;

2.   mano, kad būtina pagerinti ES ir jos piliečių komunikaciją; taigi remia bandymą nuodugniai išnagrinėti, kaip bendraujama su piliečiais; pabrėžia, kad geresnė komunikacija negali padėti ištaisyti ne iki galo parengtos politikos, tačiau gali padėti suprasti vykdomą politiką;

3.   džiaugiasi, kad Komisija pripažįsta, jog bet kokia komunikacija yra neatskiriama nuo savo turinio ir kad tai turėtų būti dvikryptis procesas, kurio metu išklausoma piliečių nuomonės, tačiau apgailestauja, kad šiais Baltosios knygos pradžioje nurodytais principais nieko konkrečiai nepaaiškinama; taigi ragina Komisiją patikslinti, kaip ji ketina atsižvelgti į piliečių nuomonę, ir siūlo, kad būtų įtrauktos galimos kitų institucijų iniciatyvos, pavyzdžiui, Agoros, kurią Parlamentas nusprendė įsteigti konsultacijoms su pilietinės visuomenės atstovais prieš priimant sprendimus, iniciatyva;

4.   primygtinai ragina Komisiją remti kūrimą Europos viešosios sferos, kurią visų pirma formuotų valstybinė, vietos ir regioninė žiniasklaida, tačiau drauge ragina nepamiršti, kokie svarbūs yra solidūs nacionaliniai ir regioniniai laikraščiai bei televizijos naujienos, pakankamai dėmesio skiriančios europiniams reikalams; ir todėl ragina valstybes nares skatinti nacionalinius garso ir vaizdo kanalus atitinkamai informuoti piliečius apie Europos lygmeniu vykdomą politiką;

5.   pažymi, kad Europos komunikacijos politikos tikslas turėtų būti ne kurti komunikacijos sferą, kuri konkuruotų su valstybių viešosiomis sferomis, o veikiau glaudžiai susieti valstybines diskusijas su ES masto diskusijomis;

6.   primygtinai ragina Komisiją nustatant Bendrijos politiką atsižvelgti į konkrečius pasiūlymus, pateiktus pirmiau minėtoje Parlamento 2005 m. gegužės 12 d. rezoliucijoje;

Bendrų principų apibrėžimas

7.   remia abipusio ES ir piliečių bendravimo idėją, nes taip bendraujant būtų norima ir galima geriau išgirsti, ką piliečiai nori pasakyti apie Europą; vis dėlto mano, kad idėja, jog piliečiai turėtų tapti dialogo skatinamąja jėga, yra nepriimtina, nes ne jie turėtų ieškoti informacijos, o informacija jų;

8.   mano, kad nedera reikalauti, jog Parlamentas priimtų elgesio kodeksą, kuris reglamentuotų jo bendravimą su ES piliečiais;

9.   ragina Komisiją pateikti bendruosius principus, kurie galėtų reglamentuoti Europos institucijų bendradarbiavimą komunikacijos srityje, nustatantį tarpinstitucinio susitarimo projektą;

10.   primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pradėti įgyvendinti gerai parengtą Bendrijos informacijos ir komunikacijos programą, skirtą Europai, siekiant patobulinti dabartines šios srities tarpinstitucinės partnerystės priemones; pažymi, kad jei Komisija pateiktų atitinkamą pasiūlymą, Parlamentas aktyviai dalyvaus apibrėžiant ir nustatant tikslų programos turinį ir taikymo sritį;

11.   mano, kad siekiant nustatyti Europos komunikacijos politikos taikymo sritį reikėtų aiškiau nurodyti Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžtus principus ir vertybes;

12.   primena, kad Pagrindinių teisių chartijoje jau apibrėžta piliečių teisė gauti ir skleisti informaciją ir kad bet kokia nauja galima priemonė turės nepažeisti Parlamento, kaip išrinktos asamblėjos, išimtinių teisių, ypač jo teisės laisvai kreiptis į visos Sąjungos piliečius; ragina komitetą, atsakingą už konstitucinius reikalus, ištirti, kokio pobūdžio ir turinio gali būti tokios tarpinstitucinės priemonės;

13.   pabrėžia Konstitucijos Europai svarbą, nes ji užtikrina didesnį politinį ir demokratinį Europos Sąjungos pobūdį bei daro ją patrauklesnę piliečiams; primena apie Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinę atsakomybę šiame procese.

Stiprinant piliečių vaidmenį

14.   džiaugiasi Komisijos pareikštu noru visais lygmenimis skleisti Europos idėją, t. y. kalbėti apie europinius reikalus valstybiniu, regioniniu ir vietos lygmenimis siekiant decentralizuoti idėją ir pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad tokia komunikacija vyktų labai reguliariai; džiaugiasi Komisijos veiksmų planu ir tikisi, kad jis bus greitai įgyvendintas;

15.   mano, kad piliečiams artimos Europos administracijos, galinčios remti daugybę Europos Sąjungos informacijos punktų, tobulėjimas prisidėtų prie svarbių tiesioginių Sąjungos ir jos piliečių ryšių formavimo, ypač gerinant piliečių prieigą prie jiems skirtų Europos iniciatyvų ir programų; pažymi, kad Komisijos ir Europos Parlamento informacijos biurai valstybėse narėse atlieka svarbų vaidmenį šiame procese; taip pat pažymi, kad būtina dar kartą iš esmės apsvarstyti šių informacijos biurų iki šiol atliktą darbą, nes jų politika ir ryšiai su visuomene neatitinka piliečių interesų ir šiuo tikslu naudojamos priemonės galėtų būti panaudotos daug efektyviau; taigi pageidauja, kad informacijos biurai būtų aktyvesni ir mažiau biurokratiški;

16.   palankiai vertina 2005 m. lapkričio mėn. Komisijos pradėtą iniciatyvą dėl skaidrumo, kurioje pabrėžiama, jog aukštos skaidrumo srities normos yra bet kurios šiuolaikinės administracijos teisėtumo sudėtinės dalys; Europos Sąjungos piliečiai turi teisę į veiksmingas, atsakingas ir pasirengusias tarnauti valstybės institucijas;

17.   mano, kad regionai ir miestai yra tinkamiausia aplinka skleisti Europos idėją tarp piliečių, ir ragina įgyvendinant būsimąją komunikacijos politiką įtraukti Regionų komitetą;

18.   remia idėją valstybių ir regionų parlamentuose plėtoti diskusijas;

19.   ragina valstybių narių parlamentus griežčiau prižiūrėti vyriausybių darbą, kurį jos atlieka Taryboje, ir taip ugdyti ES institucijų sąmoningumą ir demokratinę atskaitomybę;

20.   pabrėžia, kad valstybių narių parlamentai turėtų pasistengti kuo nuodugniau domėtis Europos teisėkūros projektais daug ankstesniame sprendimo priėmimo etape;

21.   atkreipia dėmesį į 2005 m. gegužės 6–7 d. Budapešte vykusiai Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijai pirmininkavusios valstybės išvadas, kuriose valstybių narių parlamentai buvo raginami kasmet, geriau per plenarinę sesiją, rengti debatus dėl Komisijos metinės teisėkūros ir darbo programos;

22.   pabrėžia, kad svarbu rengti tarpparlamentinius forumus dėl Europos ateities, vienas iš kurių turėtų būti skirtas Romos sutarčių pasirašymo 50 metų jubiliejui paminėti; ragina, kad įgyvendinant Europos komunikacijos politiką būtų atsižvelgta į Europos piliečių atstovų diskusijas;

23.   pabrėžia su ES integracija susijusio pilietinio ugdymo svarbą, nes turėti tam tikrą supratimą apie Europą yra būtina sėkmingo abišalio bendradarbiavimo su ES sąlyga, galinti prisidėti prie Europos pilietiškumo suvokimo;

24.   apgailestauja, kad buvo sumažinta parama, skiriama sektorinėms programoms, turinčioms dauginamąjį poveikį, pvz., Leonardo da Vinci, Socrates ir Erasmus, nes jas įgyvendinant pabrėžiamas europinis lygmuo ir palengvinamas tarpvalstybinių tinklų kūrimas;

25.   mano, kad siekiant pritraukti piliečius, svarbu, bendradarbiaujant su regioninėmis ir vietos institucijomis, geriau bendrauti ir parodyti ES sprendimų svarbą ir poveikį kasdieniam gyvenimui; siūlo, kad reikėtų itin kreipti dėmesį į tai, kad piliečiai nuolat būtų informuojami apie konkrečius regioninius ir vietos projektus, kuriuose dalyvavo ES, siekiant, kad bendras Europos projektas būtų vertinamas palankiai;

26.   mano, kad rengiant diskusijas reikėtų atsižvelgti į ypatingus neįgaliųjų ir mažumų grupių, taip pat skirtingų šalių ir jų regionų dalyvių bei specialių tikslinių grupių poreikius ir į skirtingą jų veiklos pobūdį; pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti susijusios ir atsižvelgiant į regionų specifiką parinktos informacijos perdavimui nustatytai tikslinei auditorijai, taip stengiantis priartinti europinius klausimus prie piliečių kasdienio gyvenimo;

27.   palankiai vertina kai kurių Komisijos atstovybių bei nacionalinių valdžios institucijų iniciatyvas bendradarbiauti informacinėse kampanijose Europos Sąjungos tema; pažymi, kad panašus bendradarbiavimas galėtų padėti užmegzti artimesnius piliečių ir institucijų ryšius;

28.   ragina Komisiją užtikrinti, kad ankstyvuoju politikos kūrimo etapu būtų konsultuojamasi su susijusiais veikėjais ir visuomene; mano, kad pagrindiniai pasiūlymai galėtų būti papildyti dar vienu skyriumi, į nuostatas dėl poveikio tyrimo įtraukiant nuorodą, kaip rengiant pasiūlymą buvo atsižvelgta į piliečių interesus; pabrėžia, kad reikėtų aiškiau apibrėžti konsultacijų su visuomene poveikį ES sprendimų priėmimo procesui;

29.   ragina Komisiją parengti dinamišką ir įtikinamą komunikacijos politiką, pagal kurią užuot daugiausia informavus apie pasiektus galutinius sutarimus, būtų labiau siekiama pranešti apie įvairiais sprendimų priėmimo etapais priimamų sprendimų raidą; mano, kad Sąjungos komunikacijos politikos tikslas – siekti, kad piliečiai turėtų aiškų supratimą, kaip kuriama Europos teisė;

Darbas su žiniasklaida ir naujomis technologijomis

30.   pabrėžia žiniasklaidos, kaip tarpininkės, nuomonės formuotojos ir idėjų skleidėjos piliečiams Europos viešojoje sferoje, kurią Komisija siekia išplėtoti, svarbą; atsižvelgiant į tai ragina Komisiją palaikyti konkrečias iniciatyvas, tokias kaip diskusijų forumai Europos kultūros ir politikos klausimais, kuriuose dokumentai būtų pateikiami įvairiomis kalbomis, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų gausiai dalyvauti ir diskutuoti;

31.   pabrėžia, kad informuotas pilietis yra veikiančios dalyvaujamosios demokratijos sistemos pagrindas;

32.   prašo Komisiją kaip įmanoma tiksliau nustatyti, kokį vaidmenį jį skirtų žiniasklaidai, ir pabrėžia būtinybę rasti būdą, kaip į komunikacijos politiką aktyviau įtraukti valstybinę, regioninę ir vietos žiniasklaidą, taip pat kaip komunikacijos grandinės sudėtinė dalis turi būti numatytas kreipimasis ir į alternatyvias žiniasklaidos priemones;

33.   mano, kad turi būti stiprinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas Europos politikos klausimais tarp regioninių ir vietos žiniasklaidos priemonių; mano, kad europinis bendradarbiavimas tarp žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų yra naudingas informavimui apie Europos Sąjungą, ir ragina Komisiją biudžeto lėšomis įkurti Europos žurnalistikos (tyrimo) fondą, kuris remtų projektus, kuriuose žurnalistai iš daugelio valstybių narių kartu gilintųsi į Europos temą ir perkeltų ją į įvairias vietos ir regionines situacijas;

34.   džiaugiasi, kad buvo atsisakyta pasiūlymo kurti ES naujienų agentūrą;

35.   rekomenduoja Komisijai bendraujant su piliečiais ir žiniasklaida vartoti aiškią ir glaustą kalbą ir kad Komisija tai visada darytų kilmės arba gyvenamosios vietos valstybės narės oficialiąja kalba; mano, kad ES žargonas veikiau didina atotrūkį tarp ES institucijų ir piliečių, negu jį mažina;

36.   rekomenduoja reguliariai rengti Europos institucijų, ypač Europos Parlamento, ir žiniasklaidos keitimąsi nuomonėmis komunikacijos klausimais;

37.   mano, jog paprastai Komisija ir išimtinais atvejais valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų teikiama objektyvi, patikima ir nešališka informacija apie Europos politikos kryptis, kuri būtų gerai parengtų diskusijų pagrindas; todėl ragina valstybes nares pagerinti savo tarnautojų informavimą apie Europos lygmeniu vykdomą politiką;

38.   džiaugiasi, kad naujųjų technologijų požiūriu Baltoji knyga atitinka paskutinį EP pranešimą dėl ES informacijos ir komunikacijos strategijos;

39.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymais geriau naudoti naujas komunikacijos technologijas, tačiau ragina, kad būtų imamasi priemonių siekiant išvengti, kad "skaitmeninis lūžis" dar labiau neužkirstų kelio daliai piliečių naudotis prieiga prie informacijos apie Sąjungą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad siekiant bendro tikslo reikia integruoti komunikacijos priemones, būdingas skirtingoms institucijoms, pavyzdžiui, būsimą Europos Parlamento internetinę televiziją ("Web TV"), ir tai daryti nepažeidžiant jų savarankiškumo; taip pat pabrėžia, kad tradicinėms žiniasklaidos priemonėms, pavyzdžiui, televizijai, taip pat reikia suteikti daugiau reikšmės;

Europos viešosios nuomonės analizė

40.   prašo Komisiją informuoti Parlamentą apie vykdytų konsultacijų įvertinimą;

41.   abejoja, ar reikia tuoj pat steigti Europos viešosios nuomonės stebėjimo tarnybą, ir mano, kad prieš imantis vykdyti tokią užduotį reikėtų labiau koordinuojant naudoti jau turimus duomenis ir išteklius;

42.   pažymi, kad negali būti patenkinamos komunikacijos politikos, jei nėra žinoma ES piliečių turimos informacijos spragų, susijusių su Bendrijos veiksmais arba su institucijomis ir procedūromis, kurias taikant įgyvendinama ši politika; taigi ragina, kad Eurobarometro personalas būtų atsakingas už tai, kad būtų atliktas išsamus ir specialus nuomonės tyrimas siekiant tiksliai nustatyti, kaip gerai yra informuoti Bendrijos piliečiai atsižvelgiant į jų kilmės šalį, socialinę ir profesinę kategoriją bei politinę orientaciją;

Darbas drauge

43.   prašo Komisijos parengti konkrečius komunikacijos politikos įgyvendinimo pasiūlymus ir įvertinti jų teisinį bei finansinį poveikį;

44.   mano, kad Tarpinstitucinės grupės informacijos klausimais darbas turėtų būti išnagrinėtas ir turėtų būti išsiaiškinta, ar jį galima pagerinti;

45.   pabrėžia būtinybę aktyviau įtraukti visos Europos politines partijas ir jų rinkimų apygardas į dialogą ES klausimais;

46.   ypatingą reikšmę teikia politinių partijų vaidmeniui visais lygmenimis remiant parlamentinę demokratiją; apgailestauja, kad tarptautinių politinių partijų pajėgumas išlieka neišnaudotas; apgailestauja, kad daugelis nacionalinių politinių partijų nenori konkrečiai ir aiškiai įtraukti Europos aspektą; ragina politines partijas, formuojant savo politiką ir vykdant rinkimų kampanijas, atsižvelgti į ES politikos klausimus ir piliečių vardu skatinti tikrą politinį pasirinkimą Europos ateities tema;

47.   pabrėžia, kad vykdant komunikacijos politiką reikia atsižvelgti į ypatingą Europos reikalų ritmą, neįtrauktą į nacionalinės politikos sričių darbotvarkes, ir ši politika negali būti vystoma atskirai nuo kitų specialių Europos Sąjungos politikos sričių ir priemonių, kurių vykdymo grafikas yra atskiras; taigi mano, kad Komisija, Taryba ir Parlamentas privalo susitarti dėl pagrindinių klausimų, galinčių ypač dominti Europos visuomenę, svarstymo tvarkaraščio, siekiant sutelkti jų komunikacijos pastangas į šiuos klausimus;

48.   ragina institucijas įvertinti galimybę įkurti antro lygio koordinavimo grupę, siekiant koordinuoti konkrečius GII nustatytų krypčių įgyvendinimo veiksmus; šioje grupėje būtų atstovaujama įvairiems kompetentingų institucijų generaliniams direktoratams, į jos sudėtį įeitų Europos Parlamento komitetų atstovai;

49.   dar kartą pakartoja, kad piliečiai suvokia Europos Sąjungą kaip vieną vienetą ir nežino institucinių subtilybių, kad reikia kartu koordinuoti kiekvienos institucijos komunikacijos politikos sritis ir kad tai daryti reikia nepažeidžiant kiekvienos iš institucijų atsakomybės sričių ir savarankiškumo; pakartotinai ragina plenarinio posėdžio metu, siekiant priimti bendrą deklaraciją dėl šios politikos tikslų ir priemonių, rengti metines plataus masto tarpinstitucines diskusijas;

50.   pritaria nuostatai stiprinti Europos ir nacionalinių bei regioninių institucijų dialogą ir rengti bendras viešas jų diskusijas; pabrėžia, kad svarbu remti komunikaciją įgyvendinant iniciatyvas, paremtas plačiosios visuomenės komunikacijos gairėmis, pavyzdžiui, kultūrinas programas (literatūrinės ar kino premijos), sporto įvykius ir t. t.; pažymi, kad plėtojant komunikaciją reikia atsižvelgti į strateginę gairę, skirtą tikslinėms auditorijoms, pavyzdžiui, universitetams, vietos ir regioninės valdžios institucijoms ar profesiniams susivienijimams;

51.   pritaria nuostatai stiprinti ombudsmeno vaidmenį padarant skaidrumą įtikinamesnį;

52.   pažymi, kad tradiciškai PRINCE programa buvo grindžiama Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimu; jau savo paskutiniame pranešime dėl Europos Sąjungos komunikacijos strategijos Europos Parlamentas pabrėžė Parlamento dalyvavimo nustatant PRINCE programos prioritetus būtinybę; todėl mano, kad Europos Parlamento narius reikėtų įtraukti į pagal šią programą organizuojamas priemones;

53.   rekomenduoja padidinti esamoms programoms, skirtoms geresnei Europos integracijos idėjos sklaidai, pvz., "Visą gyvenimą trunkantis mokymasis", "Jaunimas", "Europa piliečiams", "Žiniasklaida", "Kultūra", skiriamus asignavimus, su sąlyga, kad bus iki galo atsižvelgta į atskirų programų tikslus;

54.   palaiko šiuo metu egzistuojančių penkių programos PRINCE biudžeto eilučių pakeitimą vienintele programa, kurią administruotų komunikacijos generalinis direktoratas, kadangi tai suteiktų daugiau lankstumo ir būtų vienas pagrindinis atstovas;

55.   pažymi, kad Europos Sąjungos teikiama finansinė parama turi būti labiau matoma ir kad reikia, jog kiekviena pagal Europos Sąjungos programas finansuojama institucija, susivienijimas ar projektas privalėtų viešai skelbti šį faktą;

56.   pabrėžia, kad, aktyvus valstybių narių dalyvavimas būtinas, norint sėkmingai bendrauti, taigi ragina valstybes nares rasti techninių ir finansinių priemonių, siekiant prisidėti prie jungtinių ES pastangų komunikacijos srityje;

57.   ragina valstybes nares tinkamai ir greitai perkelti Bendrijos teisės aktus ir visiems ES piliečiams užtikrinti vienodo lygio teises, kaip numatyta Bendrijos teisės aktuose; ragina Komisiją aktyviau siekti, kad būtų taikomos Bendrijos teisės aktų nuostatos; ragina Komisiją, siekiant informuoti piliečius apie jų teisę į teisingumą ir žalos atlyginimą, jeigu jų teisės pažeidžiamos, bendradarbiauti su valstybių narių vyriausybėmis.

58.   ragina Komisiją plėtojant privilegijuotus ryšius su vadinamaisiais transnacionalinio pašaukimo partneriais, tokiais, kaip besiformuojančios Europos pilietinės visuomenės organizacijos, Europos politinės partijos ir žurnalistai, geriau nusistatyti prioritetus renkantis partnerius komunikacijos srityje; pripažįsta, kad svarbu įtraukti komunikacijos priemones, skirtas jaunimui, siekiant didinti Europos pilietiškumo apimtį;

59.   pabrėžia, kad būtina priimti ir tobulinti Baltojoje knygoje numatytas strategijas ir pagrindines sritis, atsižvelgiant į Europos visuomenės ir valstybių narių tarpusavio diskusijas;

o
o   o

60.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 145, 2001 5 31, p  43.
(2) OL C 47 E, 2003 2 27, p. 400.
(3) OL C 64 E, 2004 3 12, p. 591.
(4) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 403.


Etiopija
PDF 203kWORD 48k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Etiopijos
P6_TA(2006)0501RC-B6-0596/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl porinkiminės krizės ir rimtų žmogaus teisių pažeidimų Etiopijoje, ypač į 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Etiopijoje(1), 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Etiopijoje(2) ir 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl padėties Etiopijoje ir naujo pasienio konflikto(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   nerimaudamas dėl Komisijos pareigūnų arešto ir išvarymo iš Etiopijos, nepagrįstai apkaltinus juos ketinimu padėti teisininkei ir moterų teisių gynėjai Yalemzewd Bekele, dirbančiai Komisijai Addis Ababoje, pabėgti iš šalies,

B.   kadangi pranešama apie nuolatinius opozicijos politikų, pilietinės visuomenės aktyvistų, studentų ir kitų eilinių piliečių areštus, persekiojimus, savavališkus sulaikymus ir bauginimus,

C.   kadangi po aukšto lygio ES intervencijos jos naudai Yalemzewd Bekele 2006 m. spalio 27 d. buvo paleista po kelių dienų sulaikymo neleidžiant jai susisiekti su kitais asmenimis,

D.  Kadangi 2005 m. lapkričio mėnesio pabaigoje Etiopijos Parlamentas, palaikomas vyriausybės, įsteigė Tyrimų komitetą 2005 m. birželio ir lapkričio mėnesiais įvykdytiems nužudymams tirti,

E.   kadangi Etiopijos vyriausybė darė spaudimą Tyrimų komiteto nariams reikalaudama pakeisti tyrimo rezultatus, ir trys nariai, tarp kurių buvo pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, nepaklusę vyriausybės įsakymams pakeisti galutinės ataskaitos išvadas išvyko iš šalies,

F.   kadangi Tyrimų komiteto nariams pavyko išvykti iš šalies turint galutinę ataskaitą ir kadangi šiame dokumente labai smerkiamas vyriausybės elgesys krizės valdymo metu, dėl kurio 2005 m. birželio ir lapkričio mėnesių demonstracijų metu žuvo 193 piliečiai,

G.   kadangi po masinių vyriausybės priešininkų, žmogaus teisių aktyvistų ir žurnalistų sulaikymų 2005 m. birželio ir lapkričio mėnesiais vykusių demonstracijų metu 111 opozicinės partijos lyderių, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų vis dar laikomi suėmime ir teisiami dėl kaltinimų Konstitucijos įžeidimu, ginkluoto maišto kurstymu, organizavimu ir vadovavimu jam bei kėsinimusi įvykdyti genocidą,

H.   primindamas, kad tarp po rinkimų sulaikytų politinių kalinių yra Vienybės ir demokratijos koalicijos pirmininkas Hailu Shawel, buvęs Etiopijos žmogaus teisių tarybos pirmininkas prof. Mesfin Woldemariam, buvęs JT specialusis pasiuntinys ir buvęs kaltintojas Tarptautiniame baudžiamajame tribunole Ruandai dr. Yacob Hailemariam, buvusi teisėja Birtukan Mideksa, Adids Abebos miesto meras dr. Berhanu Nega, Socialinio teisingumo organizacijos Addis Abeboje vadovas Netsanet Demissie ir pagalbos Etiopijai veiksmų dalyvė Daniel Bekele,

I.   susirūpinęs dėl Etiopijos mokytojų asociacijos (EMA) narių Wassihun Melese ir Anteneh Getnet sulaikymo, ir dėl to, kad šie nauji sulaikymai atrodo kaip atsakas į EMA skundus dėl vyriausybės kišimosi į asociacijos veiklą ir jos vadovų bauginimo,

J.   kadangi Ministras Pirmininkas Meles Zenawi yra vienas iš Komisijos svečių 2006 m. lapkričio 13–17 d. Briuselyje vykstančiame Europos vystymosi dienų renginyje,

K.   kadangi Etiopija yra pasirašiusi AKR ir ES Kotonu susitarimą, kurio 9 ir 96 straipsniuose teigiama, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra esminis AKR ir ES bendradarbiavimo elementas,

1.   palankiai vertina ES pastangas išlaisvinti Yalemzewd Bekele ir labai apgailestauja dėl Komisijos pareigūnų Björn Jonsson ir Enrico Sborgi išvarymo iš Etiopijos;

2.   ragina Etiopijos vyriausybę nedelsiant paskelbti nepakeistą visą galutinę Tyrimų komiteto ataskaitą; ragina pateikti šią ataskaitą atitinkamiems teismams ir ragina juos tinkamai į ją atsižvelgti, kad procesai būtų vykdomi sąžiningai;

3.   ragina Etiopijos valdžios institucijas susilaikyti nuo nacionalinių lyderių, teisėjų ir savo profesinius įsipareigojimus vykdančių EMA narių persekiojimo ir bauginimo;

4.   ragina Etiopijos vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus politinius kalinius ir žurnalistus, profesinių sąjungų aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus ir paprastus piliečius ir įvykdyti savo įsipareigojimus laikantis žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų;

5.   ragina Etiopijos vyriausybę atskleisti bendrą šalyje sulaikytų asmenų skaičių, kad Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas galėtų juos aplankyti bei visiems sulaikytiesiems sudaryti galimybę matytis su savo šeimomis, gauti teisinį patarimą ir medicininę priežiūrą, kurios reikalauja jų sveikatos būklė,

6.   ragina Etiopijos vyriausybę laikytis Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos ir Afrikos Sąjungos Žmogaus ir tautų teisių chartijos nuostatų bei gerbti ramaus susirinkimo teisę, nuomonės laisvę bei teisinės sistemos nepriklausomumą;

7.   labai apgailestauja dėl Komisijos kvietimo Ministrui Pirmininkui Meles Zenawi tarti žodį Europos vystymosi dienų renginio metu, ypač valdymo klausimais, kadangi toks sprendimas sudaro neigiamą įspūdį apie ES žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo politiką;

8.   prašo Tarybos ir Komisijos atidžiai stebėti padėtį Etiopijoje ir mano, kad pagal Kotonu susitarimą vykdomos vystymosi bendradarbiavimo programos turėtų priklausyti nuo to, kaip paisoma žmogaus teisių ir gero valdymo principų, kaip aiškiai apibrėžta 9 ir 96 straipsniuose;

9.   ragina Tarybą ir Komisiją ištirti būdus, kaip, ieškant ilgalaikės išeities iš dabartinės politinės krizės, surengti visa apimantį Etiopijos vidinį dialogą, kuriame dalyvautų politinės partijos, politinės partijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir visos suinteresuotos šalys,

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Etiopijos Vyriausybei, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Afrikos Sąjungos pirmininkui.

(1) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 495.
(2) OL C 233E, 2006 9 28, p. 116.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0535.


Bangladešas
PDF 272kWORD 48k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Bangladešo
P6_TA(2006)0502RC-B6-0595/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Bangladešo, ypač į 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Bangladešo(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 23–25 d. įvykusį Europos Sąjungos regionų direktorių trejeto vizitą Dakoje,

–   atsižvelgdamas į pirmininkavusios valstybės narės 2006 m. kovo 16 d. ES vardu padarytą pareiškimą, kuriame džiaugiamasi tuo, jog Bangladešo pareigūnai suėmė du teroristų lyderius,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus 2006 m. spalio 30 d. pareiškimą dėl Bangladešo,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Bangladešo Liaudies Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   džiaugdamasis tuo, kad buvo sudaryta laikinoji vyriausybė, kurios užduotis – pasirengti kitiems Bangladešo parlamento rinkimams, tačiau taip pat pareikšdamas susirūpinimą dėl to, kad dar neįvykdyta daugelis būtinų sąlygų, susijusių su pasirengimo rinkimams nešališkumu,

B.   džiaugdamasis tuo, kad Bangladešas yra labai svarbus ES partneris, pasiekęs ekonominės pažangos; tačiau atkeipdamas dėmesį į tai, kad šaliai ir toliau kyla didelių politinių sunkumų, taip pat problemų dėl didžiulės korupcijos, skurdo, daugelio gyventojų nepasitenkinimo ir ginkluotų islamistų grupuočių,

C.   kadangi vietiniai ir tarptautiniai stebėtojai smarkiai kritikuoja tai, kaip sudaromi rinkėjų sąrašai; kadangi Komisijos duomenimis į sąrašus įtraukta 13 mln. nesamų pavardžių,

D.   kadangi 2006 m. buvo nužudyti 3 ir užpulti dar mažiausiai 95 žurnalistai, o 55 spaudos atstovai buvo bauginami dėl straipsnių, kurie esą neatitinka islamo vertybių; kadangi, remiantis organizacijos Žurnalistai be sienų pranešimais apie spaudos laisvę Bangladeše, per metus daugiau kaip 70 žurnalistų buvo priversti palikti šalį dėl grasinimų,

E.   atsižvelgdamas į ypatingai šokiruojantį Bangladešo laikraščio Weekly Blitz direktoriaus Salah Uddin Shoaib Choudhury – žurnalisto, kuris ragina plėtoti religijų dialogą ir pripažinti Izraelio Valstybę, – 2003 m. lapkričio 29 d. įvykdytą suėmimą ir grėsmę, kad pasibaigus teismo procesui dėl antivyriausybinės veiklos, kuris turėjo prasidėti 2006 m. lapkričio 13 d., jam bus skirta mirties bausmė,

F.   kadangi dėl priemonių, kurių antroje kadencijos pusėje ėmėsi buvusioji vyriausybė, sumažėjo islamistų pakraipos karinių grupuočių keliamas smurtas,

G.   kadangi Bangladešas turėjo gilias pasaulietinės demokratijos tradicijas, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, moterų teisėms, teismų savarankiškumui ir spaudos laisvei,

H.   kadangi ES džiaugėsi tuo, jog buvo suimti du įtariami teroristų lyderiai, ir manė, kad tai – svarbus pasiekimas, rodantis Bangladešo ryžtą kovoti su terorizmu,

I.   kadangi 2006 m. pavasarį vyriausybė ėmėsi drastiškų kovos su ekstremizmu priemonių, tačiau islamistų grupuotės ir toliau atvirai puola religinių mažumų bendruomenes,

1.   apgailestauja dėl nesenų smurto protrūkių ir griežtai smerkia fizinius išpuolius prieš žurnalistus, NVO, profesinių sąjungų aktyvistus ir kitus asmenis, taip pat smurtą, susijusį su artėjančiais rinkimais ir pereinamojo laikotarpio priemonėmis;

2.   pripažįsta rinkimų svarbą ir ragina laikinąją vyriausybę tvirtai ir ryžtingai mažinti nestabilumą, užtikrinti pasitikėjimą laisvais ir sąžiningais parlamento rinkimais, kurie įvyktų numatytu laikotarpiu ir laikantis tarptautinių standartų bei dalyvaujant visoms partijoms;

3.   ragina Bangladešo laikinąją vyriausybę, kuriai vadovauja prezidentas Iajuddin Ahmed, nedelsiant imtis priemonių, kurios leistų iš naujo sudaryti rinkimų komisiją, siekiant užtikrinti, jog pastaroji galėtų iš tikrųjų nešališkai atlikti savo darbą, ir būtų matoma, kad ji tai daro;

4.   ragina laikinąją vyriausybę sukurti aplinką, kurioje visi rinkėjai jaustų, kad gali laisvai pasinaudoti savo balsavimo teise, visų pirma nuginkluojant islamistų grupuočių, kurių veiksmams ir propagandai būdinga religinė netolerancija, rėmėjus;

5.   ragina rinkimų komisiją, bendradarbiaujant su vietiniais ir tarptautiniais ekspertais, patobulinti rinkėjų sąrašus ir užtikrinti didesnį jų tikslumą;

6.   ragina BNP, AL ir visas kitas politines partijas susitarti rinkimų klausimais, dėl kurių kyla ginčų, siekiant išvengti politinio smurto ir nestabilumo, taip pat parengti politines programas, kurios leistų pagerinti gyventojų gyvenimo sąlygas;

7.   ragina dar kartą apsvarstyti Salah Uddin Shoaib Choudhury teismo proceso klausimą ir išteisinti šį žurnalistą, kuriam pareikšti kaltinimai prieštarauja tarptautinės teisės normoms ir konvencijoms dėl spaudos laisvės pažeidimų;

8.   ragina institucijas ištaisyti su nebaudžiamumu susijusią padėtį ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už smurtą prieš žurnalistus ir jų bauginimą Bangladeše;

9.   ragina Tarybą ir Komisiją atidžiai stebėti žmogaus teisių ir politinę padėtį bei spaudos laisvę Bangladeše, taip pat atsižvelgiant į ES ir Bangladešo bendradarbiavimą parengti programas, skirtas spaudos ir žodžio laisvei skatinti;

10.   ragina laikinąją vyriausybę užtikrinti, kad rinkimų kampanijos metu žiniasklaida išlaikytų pusiausvyrą;

11.   pakartoja savo pagarbą unikalioms Bangladešo religinės tolerancijos ir pasaulietiškumo tradicijoms, kurias atspindi gilios šalies kultūros tradicijos ir kūrybinis paveldas ir kurioms pritarta ankstesnėse Europos Parlamento rezoliucijose;

12.   džiaugiasi tuo, kad teismas neseniai nuteisė du islamo kovotojus už atsivertėlio į krikščionybę nužudymą, tačiau smerkia tai, kad buvo skirta mirties bausmė;

13.   džiaugiasi Komisijos sprendimu išsiųsti ES rinkimų stebėjimo misiją, kuri stebėtų artėjančius visuotinius rinkimus, ir ragina skubiai sudaryti Parlamento trumpalaikę politinę rinkimų stebėjimo misiją;

14.   ragina Komisiją pasinaudoti tuo, kad ji daro didelę įtaką kitiems paramos teikėjams ir Bangladešo vyriausybei, siekiant paskatinti imtis veiksmingų šios rezoliucijos nuostatas atitinkančių priemonių;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Bangladešo laikinajai vyriausybei, Bangladešo rinkimų komisijai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 594.
(2) OL L 118, 2001 4 27, p. 48.


Iranas
PDF 299kWORD 82k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano
P6_TA(2006)0503RC-B6-0597/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač susijusias su žmogaus teisėmis,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir bei JT Vaiko teisių konvenciją, prie kurių visų Iranas yra prisijungęs,

–   atsižvelgdamas į ES ir Irano dialogą žmogaus teisių klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 17 d. Tarybos priimtą ES aštuntąjį metinį pranešimą apie žmogaus teises (2006 m.),

–   atsižvelgdamas į ES pirmininkaujančios valstybės narės 2005 m. gruodžio 20 d. pareiškimą dėl ES ir Irano dialogo žmogaus teisių klausimais,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. balandžio 10 - 11 d., gegužės 15 - 16 d. ir liepos 17 d. išvadas, Tarybos 2006 m. liepos 26 d. pareiškimą dėl išraiškos laisvės, Tarybos 2006 m. gegužės 5 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių Irane, Tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą dėl Akbar Mohammadi mirties ir Manouchehr Mohammadi įkalinimo bei Tarybos 2006 m. spalio 5 d. pareiškimą dėl spaudos laisvės,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

Bendra padėtis

A.   kadangi, nepaisant daugelio Irano valdžios institucijų įsipareigojimų skatinti visuotines vertybes, per pastaruosius metus pilietinių teisių ir politinių laisvių padėtis Irane pablogėjo, ypač po 2005 m. birželio mėn. vykusių prezidento rinkimų,

B.   kadangi Iranas pagal įvairius tarptautinius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos susitarimus įsipareigojo skatinti ir ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves,

Politiniai kaliniai

C.   kadangi Irano valdžios institucijos paskelbė, kad teisinių institucijų pateiktoje ataskaitoje yra detalių žmogaus teisių pažeidimų įrodymų, įskaitant kankinimus ir netinkamą elgesį su kaliniais ir sulaikytaisiais kalėjimuose ir sulaikymo centruose, tačiau taip pat patvirtino, kad buvo imtasi priemonių nustatytoms problemoms spręsti,

D.   kadangi be kalinių kankinimo ir netinkamo elgesio su jais vis dar plačiai paplitęs kalinimas vienutėje, slaptas sulaikymas, žiaurios, nežmoniškos ir žeminančios bausmės bei valstybės veikėjų nebaudžiamumas,

E.   nerimaudamas dėl to, kad Prezidentas M. Ahmadinejad 2006 m. rugpjūčio mėn. paskelbė Žmogaus teisių apsaugos centrą (ŽTAC), kurio viena iš įkūrėjų – 2003 m. Nobelio taikos premijos laureatė Shirin Ebadi, ir kuris užtikrino nemokamą teisinę Zahra Kazemi, Akbar Ganji ir Abdoulfatah Soltani gynybą, neteisėta organizacija, o Vidaus reikalų ministerija persekiojimu grasino asmenims, tęsiantiems savo veiklą,

Nepilnamečių pažeidėjų teisinis persekiojimas

F.   labai nerimaudamas dėl dažnėjančių pranešimų apie mirties nuosprendžius ir mirties bausmės vykdymą nepilnamečiams pažeidėjams ir pabrėždamas, kad Irane įvykdoma daugiausia mirties bausmių nepilnamečiams visame pasaulyje,

Mažumų teisės

G.   kadangi kai kurios mažumų teisės yra įtvirtintos Irano konstitucijoje, pvz., mažumų teisė į jų kalbą, bet paprastai praktikoje šiomis teisėmis neįmanoma naudotis; kadangi pastaraisiais mėnesiais mažumų grupės rengė demonstracijas, kuriose ragino leisti naudotis šiomis teisėmis, o dėl to buvo įkalinta nemažai dalyvių,

H.   kadangi didžiausia etninė Irano mažuma azerai 2006 m. gegužės mėn. buvo atvirai įžeisti valstybei priklausančiame dienraštyje išspausdintų karikatūrų; kadangi kitos mažumos toliau diskriminuojamos ir persekiojamos dėl savo religinės ar etninės kilmės, pvz., kurdai ir Khuzestano provincijos, kurioje daugiausia gyvena arabų tautos, sostinės Ahwazo apylinkių gyventojai, kurie, pvz., buvo iškeldinti iš savo kaimų, o dalis jų buvo įkalinta arba nuteista mirties bausme, kaip praneša JT Specialusis pranešėjas tinkamo būsto klausimais Miloon Kothari,

Religijos laisvė

I.   kadangi be islamo tik zoroastrizmas, krikščionybė ir judaizmas yra teisėtai pripažintos religijos, o išpažįstantys nepripažintas religijas, pvz. bahai ar sufiai, yra diskriminuojami ir žiauriai persekiojami; kadangi ypač bahai negali išpažinti savo religijos, be to, iš jų atimamos visos pilietinės teisės, pvz., teisės į turtą ir aukštojo išsilavinimo galimybė,

J.   kadangi pavojus kyla net Irano teokratiniam režimui nepritariantiems dvasininkams, kaip matyti iš ajatolos Sayed Bouroujerdi ir jo šalininkų suėmimo 2006 m. spalio mėn. ir kalinimo iki šiol,

Spaudos laisvė

K.   ypač nerimaudamas dėl dažnėjančių pranešimų apie neteisėtus žurnalistų, interneto žurnalistų ir internetinių dienoraščių autorių sulaikymus ir grasinimus jiems; kadangi pagal turimas žinias nuo metų pradžios buvo sulaikyta mažiausiai 16 žurnalistų, todėl Iranas patenka tarp tų pasaulio šalių, kuriose labiausiai persekiojami žurnalistai, ir nerimaudamas dėl griežtų priemonių, kurių Irane buvo imtasi prieš spaudos laisvę – uždaryti iš esmės visi kritikuojantys laikraščiai ir interneto žurnalai ir persekiojami žurnalistų šeimos nariai, žurnalistams uždrausta keliauti ir konfiskuotos palydovinės antenos,

L.   kadangi, anot pranešimų, Irano valdžia vis dažniau tikrina interneto tinklalapius, blokuoja prieigą prie keleto dešimčių interneto publikacijų ir politinių, socialinių bei kultūrinių tinklalapių; kadangi, neleisdamos laisvai naudotis internetu, Irano valdžios institucijos suvaržo vienintelę Irano visuomenės galimybę susipažinti su necenzūruota informacija,

Moterų teisės

M.   kadangi Iranas vis dar nepasirašė Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

N.   kadangi demonstracijos dėl teisės reformų, kuriomis turėtų būti panaikinta moterų diskriminacija, buvo sužlugdytos, o jų dalyviai suimti, nors vėliau ir paleisti,

Kitų teisių pažeidimai

O.   kadangi 2006 m. rugsėjo mėn. prezidentas Mahmoud Ahmadinejad atvirai kvietė atsikratyti liberalių ir pasaulietiškų universitetų dėstytojų, o Irano vyriausybė vis dažniau trukdo universiteto studentams tęsti studijas, nepaisydama to, kad jie išlaikė sunkius stojamuosius egzaminus, ir kadangi per pastaruosius metus teismai teisė ir nuteisė kalėti, skyrė pinigines baudas ar plakimo bausmes daugybei studentų,

P.   kadangi žmonės vis dar kalinami ir kartais vis dar vykdoma mirties bausmė už lytinius nusikaltimus, inter alia, už suaugusiųjų lytinius veiksmus, kuriuos abiem pusėms sutinkant atlieka nesusituokę arba homoseksualūs asmenys,

Q.   kadangi 2005 m. Iranas buvo antroje vietoje pasaulyje pagal įvykdytų mirties bausmių skaičių – buvo pranešta apie 282 mirties bausmes, iš kurių 111 buvo įvykdyta tarp 2005 m. spalio mėn. ir 2006 m. rugsėjo mėn.; labai nerimaudamas dėl to, kad asmenys, ypač moterys už lytinius nusikaltimus, vis dar nuteisiami mirties bausme užmėtant akmenimis, nors 2002 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas bausmės užmėtant akmenimis moratoriumas,

R.   atsižvelgdamas į Irano Islamo Respublikos Teismų sistemos pirmininko 2004 m. balandžio mėn. pranešimą, kad kankinimai bus uždrausti, ir po to Irano parlamento priimtą ir Sergėtojų tarybos 2004 m. gegužės mėn. patvirtintą teisės aktų reformą,

S.   kadangi 2006 m. gruodžio mėn. vyks rinkimai į Ekspertų asamblėją, dvasininkų aparato instituciją, kuri sprendžia klausimus dėl vyriausiojo lyderio darbo ir jį prižiūri, ir kadangi taip pat vyks Tarybos rinkimai; kadangi dėl Tarybos rinkimų buvo pranešta, kad Rey ir Shemiranato rinkiminių apygardų kandidatai nebuvo įregistruoti, o dėl Asamblėjos rinkimų pranešta, kad reformistai pagrasino boikotuoti rinkimus, jeigu nebus įregistruoti visi kandidatai,

T.   labai nerimaudamas dėl to, kad tvarkant teisingumo reikalus nesugebama visiškai laikytis tarptautinių normų, nėra teisingo teisinio proceso garantijų ir pagarbos tarptautiniu mastu pripažintoms teisinės apsaugos priemonėms,

Tarptautinių įsipareigojimų pažeidimas

U.   kadangi Iranas nesutiko dalyvauti dar viename 2002 m. įsteigto ES ir Irano dialogo žmogaus teisių klausimais raunde ir kadangi po paskutinio ketvirtojo 2004 m. birželio 14–15 d. surengto derybų raundo Iranas pasitraukė iš derybų nepaisydamas daugkartinių ES bandymų praėjusiais ir šiais metais pasiūlyti penktojo raundo datas,

V.   kadangi ES santykių su Iranu pagrindas trejopas – derybos dėl Prekybos ir bendradarbiavimo sutarties, politinis dialogas ir dialogas žmogaus teisių klausimais, ir kadangi politinis dialogas buvo nutrauktas dėl dabartinės Irano pozicijos jo branduolinės programos klausimu,

Bendra padėtis

1.   labai nerimauja dėl žmogaus teisių padėties Irane blogėjimo po to, kai 2005 m. birželio mėn. pareigas pradėjo eiti prezidentas M. Ahmedinejad;

2.   ragina Iraną visiems asmenims suteikti galimybę naudotis savo pilietinėmis teisėmis ir politinėmis laisvėmis ir tikisi, kad Irano valdžios institucijos įvykdys savo įsipareigojimus remti visuotines vertybes, nes tai Iranas yra įsipareigojęs taip pat ir ratifikuotomis tarptautinėmis konvencijoms;

Politiniai kaliniai

3.   ragina Irano valdžios institucijas pagreitinti intelektualų ir politikos veikėjų įtartinų mirties atvejų ir žmogžudysčių tyrimus, vykdyti teisingumą įtariamų kaltininkų atžvilgiu ir besąlygiškai teikti tinkamą medicinos pagalbą blogos sveikatos kaliniams;

4.   ragina Irano valdžios institucijas besąlygiškai paleisti visus sąžinės kalinius, ypač Keyvan Ansari, Keyvan Rafii, Kheirollah Derakhshandi, Abolfazl Jahandar ir Koroush Zaim;

5.   pritaria tam, kad neseniai į laisvę buvo paleistas buvęs parlamento narys Sayed Ali Akbar Mousavi-Kho'ini ir anksčiau paleisti Ramin Jahanbegloo bei Akbar Ganji; tikisi, kad A. Ganji, kuris spalio mėn. buvo pakviestas į Europos Parlamentą, galės laisvai ir be jokių kliūčių sugrįžti į Iraną;

Nepilnamečių pažeidėjų teisinis persekiojimas

6.   yra priblokštas to, kad iki šiol pasitaiko nepilnamečių mirties bausmės atvejų ir bausmių užmėtant akmenimis bei to, kad nepaisant vyriausybės patikinimų buvo įvykdyti mažiausiai du nuosprendžiai užmėtyti akmenimis;

7.   griežtai smerkia mirties bausmę, ypač nepilnamečių pažeidėjų baudimą mirties bausme ir šios bausmės vykdymą, ir ragina Irano valdžios institucijas gerbti tarptautiniu mastu pripažintas teisinės apsaugos priemones, taikomas nepilnamečiams, pvz., JT Vaiko teisių konvenciją;

Mažumų teisės

8.   ragina valdžios institucijas gerbti tarptautiniu mastu pripažintas teisinės apsaugos priemones ir leisti jomis naudotis asmenims, priklausantiems religinėms – oficialiai pripažintoms arba kitoms – mažumoms; smerkia dabartinį pagarbos mažumų teisėms trūkumą ir reikalauja, kad mažumoms būtų leista naudotis visomis Irano konstitucijoje ir pagal tarptautinę teisę numatytomis teisėmis; ragina valdžios institucijas panaikinti visų formų diskriminaciją religiniu ar etniniu pagrindu arba asmenų, priklausančių mažumoms, pvz. kurdų, azerų, arabų ir beludžių, diskriminaciją;

9.   toliau nerimauja dėl teisininko Saleh Kamrani, teismo byloje gynusio turkus azerus ir dingusio 2006 m. birželio 14 d., likimo; ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant atšaukti artėjantį mirties bausmės vykdymą arabams Abdullah Suleymani, Abdulreza Sanawati Zergani, Qasem Salamat, Mohammad Jaab Pour, Abdulamir Farjallah Jaab, Alireza Asakreh, Majed Alboghubaish, Khalaf Derhab Khudayrawi, Malek Banitamim, Sa'id Saki ir Abdullah Al-Mansouri;

Spaudos laisvė

10.   primena Irano vyriausybei jos, kaip Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą pasirašiusiosios šalies įsipareigojimus ginti pagrindines žmogaus teises, ypač nuomonės laisvę, ir ragina paleisti visus įkalintus žurnalistus ir interneto dienoraščių autorius, įskaitant Motjaba Saminejad, Ahmad Raza Shiri, Arash Sigarchi ir Masoud Bastani;

11.   smerkia interneto svetainių žurnalistų ir interneto dienoraščių autorių sulaikymą ir įkalinimą ir tuo pat metu vykdomą keleto interneto leidinių, dienoraščių ir svetainių cenzūrą, nes tai yra mažiausiai cenzūruotos informacijos šaltinis Irano žmonėms; taip pat smerkia neteisėtus žurnalistų sulaikymus ir griežtus žiniasklaidos suvaržymus bei žiniasklaidos priemonių uždarymą Irane;

12.   ragina Irano parlamentą pataisyti Irano spaudos įstatymą ir Baudžiamąjį kodeksą ir suderinti jį su Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, ypač ragina išbraukti visas baudžiamąsias nuostatas, taikomas taikiai reiškiantiems nuomonę, taip pat ir spaudoje;

Religijos laisvė

13.   siekdamas panaikinti visas diskriminacijos religiniais pagrindais formas ragina de facto panaikinti draudimą išpažinti bahajų tikėjimą;

14.   reiškia savo susirūpinimą dėl dviejų teisininkų – Farshid Yadollahi ir Omid Behrouzi – sulaikymo ir nuteisimo kalėti jiems ginant sufijus Komo mieste; taip pat reiškia susirūpinimą dėl ajatolos Sayad Hossein Kazemeyni Boroujerdi, kuris daugelį metų propagavo religijos atskyrimą nuo valstybės politinių pagrindų ir kuris vėl buvo sulaikytas, anot pranešimų, kartu su daugiau kaip 400 savo pasekėjų, saugumo;

Moterų teisės

15.   reiškia susirūpinimą dėl tebesitęsiančios teisinės ir praktinės moterų diskriminacijos, nors ir pasiekta pažangos šioje srityje; smerkia smurto naudojimą ir moterų diskriminaciją Irane, nes tai išlieka rimta problema; toliau smerkia tai, kad Irano saugumo pajėgos naudojo smurtą prieš moteris, kurios anksčiau šiais metais – 2006 m. kovo 8 d. – susirinko paminėti Tarptautinę moters dieną; be to, smerkia tai, kad Irano saugumo pajėgos žiauriai išvaikė taikingą 2006 m. birželio 12 d. moterų ir vyrų demonstraciją, kuria buvo raginama baigti teisinę moterų diskriminaciją Irane;

16.   ragina Iraną pasirašyti Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir taip pat reikalauja, kad teisinis Irano moterų pilnametystės amžius būtų pakeistas į 18 metų;

Kitų teisių pažeidimai

17.   griežtai smerkia atvirą prezidento M. Ahmedinejad raginimą atsikratyti liberalių ir pasaulietiškų universitetų dėstytojų ir ragina leisti grįžti dėstyti visiems išvarytiems dėstytojams, taip užtikrinant elementarias teises į akademinę laisvę;

18.   labai apgailestauja dėl studentų veikėjo Akbar Mahdavi Mohammadi ir politinio kalinio Valiollah Feyz mirties jiems paskelbus bado streiką ir ragina paleisti Manoucheri Mohammadi; prašo netrukdyti studentams tęsti aukštojo mokslo studijų dėl jų taikingos politinės veiklos;

19.   reikalauja nepersekioti už suaugusių nesusituokusių asmenų lytinius santykius abiem pusėms sutinkant; taip pat reikalauja nekalinti ir neteisti mirties bausme asmenų dėl jų lytinės orientacijos;

20.   ragina Irano valdžios institucijas pateikti įrodymų, kad jos įgyvendina savo paskelbtą bausmės užmėtant akmenimis moratoriumą ir reikalauja nedelsiant ir griežtai įgyvendinti paskelbtą draudimą kankinti, kaip nutarė Irano parlamentas bei patvirtino Sergėtojų taryba; be to, reikalauja, kad Irano islamo baudžiamasis kodeksas būtų pataisytas siekiant atsisakyti bausmės užmėtant akmenimis;

21.   labai nerimauja dėl to, kad kandidatai vėl negalėjo užsiregistruoti dalyvauti būsimuose rinkimuose ir kad reformistai boikotuos rinkimus dėl nedemokratinių kandidatų įtraukimo į rinkimų sąrašus procedūrų;

22.   ragina Irano valdžios institucijas dėti visas pastangas siekiant užtikrinti visišką teisingo ir tinkamo teisinio proceso taikymą, skaidrias teismų procedūras, pagarbą gynybos teisei ir nuosprendžių lygybę visų lygių teismuose;

Europos iniciatyvos

23.   ragina Iraną vėl pradėti ES ir Irano dialogą žmogaus teisių klausimais ir ragina Tarybą bei Komisiją atidžiai stebėti įvykius Irane ir kelti konkrečius žmogaus teisių pažeidimų klausimus, kaip pagrindinę ES ir Irano ekonominių ir prekybinių santykių pažangos sąlygą;

24.   ragina Komisiją, siekiant užtikrinti demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms Irane, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu veiksmingai panaudoti naująją priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms remti, pvz. remiant necenzūruojamą žiniasklaidą;

25.   ragina Tarybą ištirti, kaip Parlamentas galėtų dalyvauti nuolat persvarstant ir papildant 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendrąją poziciją Nr. 2001/931/BUSP dėl specialiųjų priemonių kovai su terorizmu įgyvendinimo(1), atsižvelgiant į įvykius po 2001 m.;

26.   džiaugiasi dėl spalio mėn. įvykusio pirmojo Majlis delegacijos vizito į Europos Parlamentą ir viliasi, kad šie naudingi mainai ir ši rezoliucija taps nuolatinio dialogo, kuris Iranui ir Europos Sąjungai padės palaipsniui suartėti bendrų JT Chartijoje ir paktuose įtvirtintų vertybių pagrindu, dalimi;

o
o   o

27.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui BUSP, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių komisijai, Irano Valstybinio Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 344, 2001 12 28, p. 93.

Teisinė informacija - Privatumo politika