Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (COM(2006)0645 – C6-0362/2006 – 2006/0209(COD))

P6_TA(2006)0504 A6-0401/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0645)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  80 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0362/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0401/2006),

1.   pritaria pakeistam Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. lapkričio 30 siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2006, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)  Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 (4) III priede nustatyti techniniai reikalavimai ir administracinė tvarka, taikomi komerciniams vežimams naudojant orlaivius. Tie suderinti reikalavimai ir tvarka taikomi visiems valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse registruotų Bendrijos oro vežėjų naudojamiems orlaiviams.

(2)  Turėtų būti patvirtintos priemonės, būtinos Reglamentui (EEB) Nr. 3922/91 įgyvendinti laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(3)  Visų pirma Komisija turėtų būti įgaliota suteikti įgaliojimus nustatyti tvarką, pagal kurią, kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 3922/91, galėtų būti iš dalies keičiami ar papildomi III priede išdėstyti bendrieji techniniai reikalavimai ir administracinė tvarka, arba valstybei narei būtų suteikta išimtis jų netaikyti. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas arba papildyti jį įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(4)  Tais atvejais, kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su pakankamo skrydžių saugos lygio užtikrinimu, neįmanoma laikytis reguliavimo procedūrai su tikrinimu įprastai taikomo laikotarpio, tam tikroms priemonėms priimti Komisija turėtų būti įgaliota taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą.

(5)  Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 iš dalies keičiamas taip:

1)   8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)   11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)   12 straipsnis pakeičiamas taip:

12 straipsnis

1.  Komisijai padeda Skrydžių saugos komitetas (toliau – komitetas).

2.  Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.  Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4.  Jei daroma nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar neskelbta OL. (2) ... nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). (3) 2006 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento nuomonė. (4) OL L 373, 1991 12 31, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. .../2006 (OL L ...). * OL: prašome įrašyti minėto reglamento numerį ir OL nuorodą. (5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2006/..../EB, nustatančią techninius reikalavimus vidaus vandenų kelių laivams (COM(2006)0646 – C6-0360/2006 – 2006/0210(COD))

P6_TA(2006)0505 A6-0402/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0646)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 71 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0360/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6–0402/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. lapkričio 30 siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2006/..../EB*, nustatančią techninius reikalavimus vidaus vandenų kelių laivams

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Direktyva 2006/…(4)/EB(5) yra nustatomos suderintos sąlygos visų Bendrijos vidaus vandenų kelių laivų techniniams sertifikatams gauti.

(2)  Direktyvos 2006/…/EB* prieduose nurodytuose techniniuose reikalavimuose pateikiamos pagrindinės nuostatos, nurodytos 2004 m. valstybių narių ir Laivybos Reino upe centrinės komisijos (CCNR) patvirtintoje Reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo redakcijoje. Sąlygos ir techniniai reikalavimai vidaus vandenų kelių laivų techniniams sertifikatams gauti pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį yra nuolatos atnaujinami ir yra pripažįstama, kad jie atspindi techninę pažangą.

(3)  Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo ir nevienodo saugos lygio, bei siekiant suderinimo Europos lygmeniu tikslinga nustatyti vienodus techninius reikalavimus visame Bendrijos vidaus vandenų tinkle ir vėliau juos nuolatos atnaujinti, kad išliktų jų vienodumas.

(4)  Direktyva 2006/…/EB(6) Komisijai suteikia teisę priderinti tuos techninius reikalavimus, atsižvelgiant į techninę pažangą ir dėl kitų tarptautinių organizacijų, ypač CCNR, darbo rezultatų atsirandančius pokyčius.

(5)  Siekiant užtikrinti, kad laivybai Reino upe pripažįstamo Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimui būtini techniniai reikalavimai užtikrintų saugos lygį, lygiavertį tam lygiui, kurio reikalaujama išduodant peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnyje nurodytą sertifikatą, būtina greitai padaryti tuos pakeitimus.

(6)  Turėtų būti patvirtintos priemonės, būtinos Direktyvai 2006/…/EB* įgyvendinti laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(7).

(7)  Visų pirma Komisija turėtų būti įgaliota suteikti įgaliojimus nustatyti tvarką, pagal kurią galėtų būti iš dalies keičiami Direktyvos 2006/...*/EB prieduose išdėstyti bendrieji techniniai reikalavimai ir administracinė tvarka. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2006/…*/EB nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(8)  Įprastai reguliavimo procedūrai su tikrinimu taikomas laikotarpis tokiai priemonei, iš dalies keičiančiai Direktyvos 2006/…(8)/EB priedus, priimti dėl veiksmingumo turėtų būti sutrumpintas

(9)  Dėl skubos priežasčių būtina taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą iš dalies keičiant Direktyvos 2006/…/EB* priedus siekiant priderinti prie techninės pažangos ar pokyčių šioje srityje, atsirandančių dėl kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma CCNR, darbo, bei priimant laikinuosius reikalavimus.

(10)  Todėl atitinkamai reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 2006/.../EB*,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2006/.../EB(9) iš dalies keičiama taip:

1.   19 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 5 dalies b punktas bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte ir 4 dalies b ir e punktuose minimi laikotarpiai yra atitinkamai dvidešimt viena diena, penkiolika dienų ir vienas mėnuo.

4.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

2.   20 straipsnis pakeičiamas taip:

20 straipsnis

Priedų patikslinimas ir rekomendacijos dėl laikinųjų sertifikatų

1.  Pakeitimai, būtini šios direktyvos priedams priderinti prie technikos pažangos ar pokyčių šioje srityje, atsirandančių dėl kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma dėl Laivybos Reino upe centrinės komisijos (toliau – CCNR), darbo, siekiant užtikrinti, kad abu 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti sertifikatai būtų išduodami atsižvelgiant į techninius reikalavimus, garantuojančius lygiavertį saugos lygį, arba kad būtų atsižvelgta į 5 straipsnyje nurodytus atvejus, priimami pagal 19 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 19 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

Siekiant užtikrinti, kad laivybai Reino upe pripažįstamo Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimui techniniai reikalavimai užtikrintų saugos lygį, lygiavertį tam lygiui, kurio reikalaujama išduodant peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnyje nurodytą sertifikatą, tie pakeitimai turi būti daromi greitai.

2.  Nepaisant 1 dalies nuostatų, Komisija priima 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus patvirtinimus, laikydamasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

3.  Komisija priima sprendimus dėl Komiteto rekomendacijų dėl laikinųjų Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal II priedo 2.19 punktą.

3.  II priedas iš dalies keičiamas taip:

1.   1.06 punktas pakeičiamas taip:

1.06

Laikinieji reikalavimai

Laikinieji reikalavimai, kuriais siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, gali būti priimti pagal šios direktyvos 19 straipsnio 4 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kai tai skubiai būtina vidaus vandenų kelių transportui suderinti su technikos pažanga, numatyti nuo šios direktyvos nuostatų leidžiančias nukrypti nuostatas arba, kad būtų galima atlikti bandymus. Reikalavimai yra skelbiami ir galioja ne ilgiau kaip trejus metus. Visose valstybėse narėse jie įsigalioja vienu metu ir panaikinami vienodomis sąlygomis.

2.   10. 03a punkto 5 papunktis pakeičiamas taip:

5.  Sistemos, išpurškiančios mažiau vandens, turi turėti tipo patvirtinimą pagal TJO rezoliuciją A 800(19) arba turi turėti kitą pripažintą standartą. Tokie pripažinimai, jei numatoma pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinami pagal šios direktyvos 19 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tipo patvirtinimą atlieka patvirtinta klasifikacinė bendrovė arba akredituota bandymų institucija. Akredituota bandymų institucija laikosi Europos darniųjų bandymų laboratorijų eksploatacijos standartų (EN ISO/IEC 17025: 2000).

3.   10. 03b punkto 1 papunktis pakeičiama taip:

1.  Gesinamosios medžiagos

Mašinų skyriams, katilinėms ir siurblinėms apsaugoti stacionariose gaisro gesinimo sistemose gali būti naudojamos šios gesinamosios medžiagos:

a)  CO2 (anglies dioksidas);

b)  HFC 227ea (heptafluoropropanas);

c)  IG-541 (52 % azoto, 40 % argono, 8 % anglies dioksido).

Leidimai naudoti kitas gesinamąsias medžiagas, jei tokiais leidimais siekiama pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, išduodami pagal šios direktyvos 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2 straipsnis

1.  Valstybės narės, kurios turi vidaus vandenų kelius, nurodytus Direktyvos 2006/…/EB(10) 1 straipsnio 1 dalyje, priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki ...(11)*, įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai paskelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja ...(12).

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms, turinčioms tokius vidaus vandenų kelius, kaip nurodyta Direktyvos 2006/…/EB(13)* 1 straipsnio 1 dalyje.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar neskelbta OL. (2) ... m. ... ... d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). (3) 2006 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento nuomonė. (4) * OL: įrašyti tos direktyvos priėmimo datą ir numerį. (5) OL L ....** . **OL: įrašyti tos direktyvos OL nuorodą. (6) * OL: įrašyti tos direktyvos numerį. (7) * OL: įrašyti tos direktyvos numerį. OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11). (8) * OL: įrašyti tos direktyvos numerį. (9) * OL: įrašyti tos direktyvos numerį. (10) * OL: įrašyti tos direktyvos numerį. (11) ** Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (12) * Direktyvos 2006/.../EB įsigaliojimo diena. (13) ** OL: įrašyti tos direktyvos numerį.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo (COM(2006)0363 – C6-0282/2006 – 2006/0122(CNS))

P6_TA(2006)0506 A6-0395/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2006)0363)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0282/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A6-0395/2006),

1.   pritaria pasiūlymui dėl Tarybos reglamento su pakeitimais ir pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Žaliojo Kyšulio Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 3 a straipsnis (naujas) 3a straipsnis Per paskutiniuosius protokolo galiojimo metus ir prieš sudarant naują susitarimą ar atnaujinant galiojantį susitarimą Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie minėto susitarimo taikymą ir jo įgyvendinimo sąlygas. Pakeitimas 2 3 b straipsnis (naujas) 3b straipsnis Kiekvienais metais Komisija įvertina, ar valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal protokolą, laikosi reikalavimo atsiskaityti. Pakeitimas 3 3 c straipsnis (naujas) 3c straipsnis Kiekvienais metais Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie daugiametės sektoriaus programos, numatytos protokolo 7 straipsnyje, rezultatus.

(1) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, suteikiančio Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (COM(2006)0324 – C6-0275/2006 – 2006/0107(CNS))

P6_TA(2006)0507 A6-0394/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0324)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 181a straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0275/2006),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0394/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 1 nurodomoji dalis atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 181a straipsnį, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 179 ir 181a straipsnius, Pakeitimas 2 6 konstatuojamoji dalis (6)  Nuo 2007 m. ES išorės ryšius taip pat stiprins naujos finansinės priemonės, t. y. PNPP, EKPP, PBEB ir Stabilumo priemonė, (6)  Nuo 2007 m. ES išorės ryšius taip pat stiprins naujos finansinės priemonės, t. y. PNPP, EKPP, PBEB, Stabilumo priemonė, ir Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė, Pakeitimas 3 7 konstatuojamoji dalis (7)  EIB finansavimo operacijos turėtų atitikti ir remti ES užsienio politikos kryptis, įskaitant konkrečius regioninius tikslus. EIB finansavimo operacijas reikėtų vykdyti tose šalyse, kurios atitinka tam tikras sąlygas, nustatytas ES aukšto lygio susitarimuose dėl politinių ir makroekonominių aspektų, (7)  EIB finansavimo operacijos turėtų atitikti ir remti ES užsienio politikos kryptis, įskaitant konkrečius regioninius tikslus, ir turėtų prisidėti prie bendro tikslo plėsti ir įtvirtinti demokratiją ir teisės viršenybę, prie pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei tarptautinių aplinkos apsaugos susitarimų, kurių šalys yra Europos bendrija arba jos valstybės narės, laikymosi. EIB finansavimo operacijas reikėtų vykdyti tose šalyse, kurios atitinka tam tikras sąlygas, nustatytas ES aukšto lygio susitarimuose dėl politinių ir makroekonominių aspektų. EIB kartu su Komisija turėtų apsvarstyti, ar reikėtų sukurti ex-post kontrolės sistemą, siekiant užtikrinti, kad atliekant EIB ne Bendrijoje finansuojamus veiksmus būtų laikomasi ES vertybių. Pakeitimas 4 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a) 9–12 konstatuojamosiose dalyse nurodyti kiekvieno regiono prioritetiniai sektoriai nėra išimtiniai ir negali kliudyti pastangoms užtikrinti geresnę bendrą darną su pirmiau nurodytomis kitomis išorės finansavimo priemonėmis, Pakeitimas 5 8 b konstatuojamoji dalis (nauja) (8b) Be to, Europos Parlamentas turėtų gauti daugiau informacijos ir turėti daugiau priežiūros galimybių, įskaitant strateginių planavimo dokumentų, parengtų Komisijos arba EIB, perdavimą Parlamentui, Pakeitimas 6 8 c konstatuojamoji dalis (nauja) (8c) EIB turėtų užtikrinti, kad jo vykdoma skolinimo veikla visapusiškai padėtų įgyvendinti Europos Sąjungos politikos ir su darnaus vystymosi siekiu susijusiuose tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos pasirašė Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, iškeltus tikslus. EIB turėtų skirti dėmesį projektams, kurie padeda siekti Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo numatytų tikslų, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skolinimo veikloje teikiant pirmenybę energijos taupymui, efektyviam energijos naudojimui ir atsinaujinančių energijos šaltinių vystymui. EIB turėtų užtikrinti, kad visi skolinimo sprendimai būtų grindžiami Biologinės įvairovės konvencijoje suformuluotu atsargumo principu. Pakeitimas 7 8 d konstatuojamoji dalis (8d) EIB turi užtikrinti, kad būtų atliekamas nuo projekto rėmėjų ir EIB nepriklausomas konkrečių projektų poveikio tvarumui vertinimas, Pakeitimas 8 9 konstatuojamoji dalis (9)  EIB finansavimas narystės siekiančiose šalyse turėtų atspindėti prioritetus, nustatytus Stojimo ir Europos partnerystėse, Stabilizavimo ir susivienijimo susitarimuose bei derybose su ES. ES veiksmai Vakarų Balkanuose ir toliau laipsniškai turėtų būti perorientuojami nuo atkūrimo prie pasirengimo narystei rėmimo. Šiuo atžvilgiu EIB taip pat turėtų stengtis savo veikla skatinti institucinio stiprinimo aspektą, prireikus bendradarbiaudamas su kitomis tame regione veikiančiomis Tarptautinėmis finansų įstaigomis (TFĮ). Per 2007–2013 m. laikotarpį turėtų būti didinamas šalių kandidačių (Kroatijos, Turkijos ir Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos) finansavimas pagal EIB suteiktą Pasirengimo narystei priemonę, kuri ateityje turėtų būti išplėsta, įtraukiant potencialias Vakarų Balkanų šalis kandidates, atsižvelgiant į jų pasirengimo narystei proceso pažangą, (9)  EIB finansavimas narystės siekiančiose šalyse turėtų atspindėti prioritetus, nustatytus Stojimo ir Europos partnerystėse, Stabilizavimo ir susivienijimo susitarimuose bei derybose su ES. ES veiksmai Vakarų Balkanuose ir toliau laipsniškai turėtų būti perorientuojami nuo atkūrimo prie pasirengimo narystei rėmimo. Be to, atsižvelgdamas į tai, EIB turėtų stengtis savo veikla skatinti institucinio stiprinimo aspektą, prireikus bendradarbiaudamas su kitomis tame regione veikiančiomis Tarptautinėmis finansų įstaigomis (TFĮ). Be to, svarbu skatinti prekybą Vakarų Balkanuose, kadangi tai yra gyvybiškai svarbi priemonė pabrėžti, kaip svarbu pereiti nuo atkūrimo prie pasirengimo narystei rėmimo ir labiau integruotis į ES. Per 2007–2013 m. laikotarpį turėtų būti didinamas šalių kandidačių (Kroatijos, Turkijos ir Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos) finansavimas pagal EIB suteiktą Pasirengimo narystei priemonę, kuri ateityje turėtų būti išplėsta, įtraukiant potencialias Vakarų Balkanų šalis kandidates, atsižvelgiant į jų pasirengimo narystei proceso pažangą, Pakeitimas 9 11 konstatuojamoji dalis (11)  Vykdant įgaliojimus pagal PEBP, EIB finansavimas Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse bus laipsniškai derinamas su ES bendradarbiavimo strategija tuose regionuose ir papildys Bendrijos biudžeto lėšomis finansuojamas priemones. "Savitarpio interesų" sąvoka, iki šiol taikyta tik ES įmonių vykdomų projektų finansavimui, bus išplėsta siekiant atsižvelgti į aplinkos tvarumo ir regioninės integracijos skatinimą (pvz., ryšius stiprinantys transporto, telekomunikacijų ir energetikos projektai). EIB turėtų stengtis laipsniškai plėtoti savo veiklą didesniame tų regionų šalių skaičiuje, įskaitant veiklą neturtingesnėse šalyse. Centrinėje Azijoje EIB reikėtų orientuotis į didžiausius tarptautinės svarbos energijos tiekimo ir transportavimo projektus. EIB finansavimas Centrinėje Azijoje turėtų būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su ERPB, pirmiausia atsižvelgiant į sąlygas, kurios bus nustatytos Komisijos, EIB ir ERPB sudarytame trišaliame susitarimo memorandume. Didinant ES intervenciją Lotynų Amerikoje, konkreti suma turėtų būti numatyta Lotynų Amerikos priemonei, (11)  Vykdydamas įgaliojimus pagal PEBP, EIB turėtų tęsti bei susieti savo veiksmus, didesnį dėmesį skirdamas projektams, kurie padeda siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, skatina darnų vystymąsi ir prisideda prie aplinkos apsaugos. EIB finansavimas Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse turėtų būti laipsniškai derinamas su ES bendradarbiavimo strategija tuose regionuose ir papildys Bendrijos biudžeto lėšomis finansuojamas priemones. "Savitarpio interesų" sąvoka, iki šiol taikyta tik ES įmonių vykdomų projektų finansavimui, turėtų būti išplėsta siekiant atsižvelgti į aplinkos tvarumo ir regioninės integracijos skatinimą (pvz., ryšius stiprinantys transporto, telekomunikacijų ir energetikos projektai). EIB turėtų stengtis laipsniškai plėtoti savo veiklą didesniame tų regionų šalių skaičiuje, įskaitant veiklą neturtingesnėse šalyse. Centrinėje Azijoje EIB reikėtų orientuotis į aplinkos apsaugos infrastruktūros, tausaus tarptautinės svarbos energijos tiekimo ir transportavimo projektus. EIB finansavimas Centrinėje Azijoje turėtų būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su ERPB, pirmiausia atsižvelgiant į sąlygas, kurios bus nustatytos Komisijos, EIB ir ERPB sudarytame trišaliame susitarimo memorandume. Didinant ES intervenciją Lotynų Amerikoje, konkreti suma turėtų būti numatyta Lotynų Amerikos priemonei, Pakeitimas 10 16 konstatuojamoji dalis (16)  Reikėtų gerinti EIB ir Komisijos EIB finansavimo operacijų ataskaitas. Remdamasi iš EIB gauta informacija, Komisija turėtų kasmet informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie EIB finansavimo operacijas, vykdomas pagal šį sprendimą, (16)  Reikėtų gerinti EIB ir Komisijos EIB finansavimo operacijų ataskaitas, taip pat ir paties EIB vykdomo savęs įvertinimo galimybes. Remdamasi iš EIB gauta informacija, Komisija turėtų pati atlikti įvertinimą, didelių paskolų projektų remdamasi nepriklausoma išorine kompetencija, ir kasmet informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie EIB finansavimo operacijas, vykdomas pagal šį sprendimą. Tokiame pranešime turėtų būti įvertinta ir tai, kaip EIB finansavimo operacijos padeda siekti ES išorės politikos tikslų. Jame pagal EIB nustatytą riziką taip pat turėtų būti išvardytos EIB remiamos paskolos, Pakeitimas 11 17 konstatuojamoji dalis (17)  Šiuo sprendimu nustatyta Bendrijos garantija turėtų apimti EIB finansavimo operacijas, pasirašytas per septynerių metų laikotarpį, kuris prasideda 2007 m. sausio 1 d. Kad būtų galima užregistruoti pokyčius, įvykusius per pirmąją šių įgaliojimų vykdymo laikotarpio pusę, EIB ir Komisija turėtų parengti šio sprendimo vidutinės trukmės persvarstymą, (17)  Šiuo sprendimu nustatyta Bendrijos garantija turėtų apimti EIB finansavimo operacijas, pasirašytas per septynerių metų laikotarpį, kuris prasideda 2007 m. sausio 1 d. Kad būtų galima užregistruoti pokyčius, įvykusius per pirmąją šių įgaliojimų vykdymo laikotarpio pusę, EIB ir Komisija turėtų parengti šio sprendimo vidutinės trukmės persvarstymą. Šis persvarstymas turėtų būti vykdomas pasikonsultavus su įvairiomis suinteresuotomis šalimis dėl EIB operacijų poveikio, Pakeitimas 12 18 konstatuojamoji dalis (18)  EIB finansavimo operacijos ir toliau turėtų būti atliekamos pagal paties banko taisykles ir procedūras, įskaitant tam tikras kontrolės priemones, taip pat pagal atitinkamas taisykles ir procedūras, susijusias su Audito Rūmais ir OLAF, (18)  EIB finansavimo operacijos ir toliau turėtų būti atliekamos pagal paties banko taisykles ir procedūras, įskaitant tam tikras kontrolės priemones, taip pat pagal atitinkamas taisykles ir procedūras, susijusias su Audito Rūmais ir OLAF; EIB, remdamasis EB sutarties 267 straipsniu, kuriame nustatoma jo funkcija, turėtų įsitikinti, kad jo finansuojamų projektų negalima visa apimtimi finansuoti naudojantis įvairiomis pavienėse valstybėse narėse įmanomomis priemonėmis ir ypač kad neiškreipiama konkurencija kredito ir investicijų įstaigų atžvilgiu, Pakeitimas 13 20 konstatuojamoji dalis (20)  EIB, pasikonsultavęs su Komisija, turėtų parengti preliminarų ilgalaikį EIB finansavimo operacijų skaičiaus pasirašymo programavimą, kad būtų galima atitinkamai suplanuoti biudžeto lėšas, kurių reikia Garantijų fondo atidėjiniams sudaryti. (20)  EIB, pasikonsultavęs su Komisija, turėtų parengti preliminarų ilgalaikį EIB finansavimo operacijų skaičiaus pasirašymo programavimą, kad būtų galima atitinkamai suplanuoti biudžeto lėšas, kurių reikia Garantijų fondo atidėjiniams sudaryti. Reguliariai sudarydama biudžeto planą, kurį perduoda Europos Parlamentui, Komisija turi atsižvelgti į numatomas šio reiškinio pasekmes biudžetui. Pakeitimas 14 1 straipsnio 2 dalis 2.  Bendrijos garantija sudaro 65 % visos pagal EIB finansavimo operacijas išmokėtų kreditų ir suteiktų garantijų sumos, atėmus sugrąžintas sumas ir įskaitant visas susijusias sumas. 2.  Bendrijos garantija sudaro 55 % visos pagal EIB finansavimo operacijas išmokėtų kreditų ir suteiktų garantijų sumos, atėmus sugrąžintas sumas ir įskaitant visas susijusias sumas. Pakeitimas 15 2 straipsnio 2 dalis 2.  Atskiros šalys yra tinkamos finansuoti pagal regionines viršutines ribas ir jų dalis, jeigu ir kai įvykdo tam tikras sąlygas, nustatytas ES aukšto lygio susitarimuose, sudarytuose su susijusia šalimi dėl politinių ir makroekonominių aspektų. Komisija, pasikonsultavusi su EIB, nustato, kada konkreti šalis įvykdo atitinkamas sąlygas, ir apie tai praneša EIB. 2.  Atskiros šalys yra tinkamos finansuoti pagal regionines viršutines ribas ir jų dalis, jeigu ir kai įvykdo tam tikras sąlygas, nustatytas Europos Sąjungos politikos priemonėse ir aukšto lygio susitarimuose, sudarytuose su susijusia šalimi dėl politinių ir makroekonominių aspektų. Komisija, pasikonsultavusi su EIB, nustato, kada konkreti šalis įvykdo atitinkamas sąlygas, ir apie tai praneša EIB po to, kai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą bei išdėsto savo argumentus. Pakeitimas 16 2 straipsnio 4 dalis 4.  Iškilus rimtoms problemoms, susijusioms su politine arba ekonomine padėtimi konkrečioje šalyje, Komisija ir EIB gali nuspręsti nutraukti tokioje šalyje vykdomas EIB finansavimo operacijas. 4.  Iškilus rimtoms problemoms, susijusioms su politine arba ekonomine padėtimi konkrečioje šalyje, Komisija ir EIB gali nuspręsti nutraukti tokioje šalyje vykdomas EIB finansavimo operacijas. Tokiais atvejais Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą bei išdėsto savo argumentus. Pakeitimas 17 3 straipsnio 2 dalis 2.  Komisija ir EIB kartu priima sprendimą dėl įgaliojimų dėl rezervo naudojimo. Komisijai ir EIB padeda Ekonomikos ir finansų komitetas, įsteigtas pagal Sutarties 114 straipsnio 2 dalį. 2.  Komisija ir EIB kartu priima sprendimą dėl įgaliojimų dėl rezervo naudojimo. Taikomos 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytos nuostatos dėl tam tikrų sąlygų ir įpareigojimo informuoti Europos Parlamentą. Komisijai ir EIB padeda Ekonomikos ir finansų komitetas, įsteigtas pagal Sutarties 114 straipsnio 2 dalį. Pakeitimas 18 4 straipsnio 4 dalis 4.  EIB finansavimo operacijų atitikties Europos Sąjungos užsienio politikos kryptims ir tikslams stebėsena vykdoma pagal 7 straipsnį. 4.  EIB finansavimo operacijų atitikties Europos Sąjungos užsienio politikos kryptims ir tikslams stebėsena vykdoma pagal 7 straipsnį, taip pat pasinaudojant Komisijos ir Europos Parlamento struktūriniu dialogu, numatytu naujose 2007–2013 m. išorės finansavimo priemonėse. Pakeitimas 19 6 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a. Jeigu valstybės vadovas, vyriausybės, valstybės narės parlamento, Komisijos arba Europos Parlamento narys yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su subjektu, turinčiu naudos iš EIB veiklos, kuriai teikiama Bendrijos garantija, kai priimamas sprendimas dėl Bendrijos garantijos, apie šį sprendimą parengiamas specialus banko patikros komiteto pranešimas. Šis straipsnis netaikomas dabartiniams įprastomis sąlygomis sudarytiems susitarimams dėl Bendrijos garantijų, kurie dėl savo dalyko arba finansinių padarinių nėra svarbūs nė vienai dalyvaujančiai šaliai. Pakeitimas 20 7 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a. Metiniame pranešime bendrai įvertinamos pagrindinės problemos, kurios buvo įvardytos paskolų poveikio tvarumui vertinime, nurodytame 8d konstatuojamojoje dalyje ir rekomendacijose, kurias Komisija pateikė EIB, siekdama, kad tokios problemos būtų sušvelnintos. Pakeitimas 21 7 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a. Komisija taip pat naudojasi bet kokiu išorės vertinimu, kad galėtų nešališkai įvertinti EIB finansavimo operacijų indėlį.

(1) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento sprendimas dėl Darbo tvarkos taisyklių 139 straipsnio persvarstymo - pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kalbų (2006/2244(REG))

P6_TA(2006)0508 A6-0391/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 20 d. Pirmininko laišką,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 201 ir 202 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0391/2006),

A.   kadangi 2004 m. balandžio 1 d. Parlamentas į savo Darbo tvarkos taisykles įtraukė straipsnį, pagal kurį numatoma, kad taikant Parlamento nuostatas dėl kalbų režimo naujoms, nuo 2004 m. gegužės mėn. prisidėjusioms devynioms kalboms iki 2006 m. pabaigos "išimties tvarka būtina atsižvelgti į realiai turimus vertėjus žodžiu ir raštu bei reikalingą jų skaičių",

B.   kadangi atsižvelgiant į vertimo į šias kalbas srityje pasiektą pažangą būtų nepagrįsta nustoti taikyti pereinamąsias nuostatas šių metų pabaigoje niekuo jų nepakeičiant, priešingai, reikėtų pasinaudoti galimybe pratęsti šio straipsnio galiojimą,

C.   kadangi nuo 2007 m. sausio 1 d. prisidėjus bulgarų ir rumunų kalboms kurį laiką bus susiduriama su panašiais sunkumais ir kadangi ypač didelių praktinių problemų kils dėl tuo pat metu oficialiąja kalba tapsiančios airių kalbos,

D.   kadangi siekiant atsižvelgti į šias aplinkybes galiojančios pereinamosios nuostatos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija ir jų galiojimas pratęstas iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos,

E.   kadangi toliau siekiama Darbo tvarkos taisyklių 138 straipsnyje numatyto tikslo įgyvendinti visiškos daugiakalbystės režimą,

1.   nusprendžia padaryti toliau pateiktą Darbo tvarkos taisyklių pakeitimą;

2.   nusprendžia, kad šis pakeitimas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Dabartinis tekstas   Pakeitimai Pakeitimas 1 139 straipsnis 1.  Taikant 138 straipsnį, dėl 2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojusių valstybių narių oficialių kalbų nuo minėtos datos iki 2006 m. gruodžio 31 d. išimties tvarka būtina atsižvelgti į realiai turimus vertėjus žodžiu ir raštu bei reikalingą jų skaičių. 2.  Kiekvieną ketvirtį generalinis sekretorius biurui pateikia išsamią ataskaitą apie pažangą, siekiant pilnai taikyti 138 straipsnį, ir jos kopiją nusiunčia visiems Parlamento nariams. 1.  Pereinamuoju laikotarpiu iki šeštosios Parlamento kadencijos pabaigos leidžiama nukrypti nuo 138 straipsnio nuostatų, atsižvelgiant į tai, jei, nepaisant deramų pastangų, vis dar trūksta tam tikros oficialios kalbos vertėjų žodžiu ir raštu, atsižvelgiant į šio trūkumo mastą. 2.  Remdamasis generalinio sekretoriaus pasiūlymu, biuras nustato, ar kiekvienos atitinkamos oficialios kalbos atveju įvykdytos 1 dalyje nurodytos sąlygos ir, atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus pateikiamą pažangos ataskaitą, kas šešis mėnesius iš naujo apsvarsto šį savo sprendimą. Biuras patvirtina būtinas įgyvendinimo taisykles. 2a. Taikomos sutarčių pagrindu Tarybos priimtos laikinos išimtinės nuostatos dėl teisės aktų rengimo, išskyrus Europos Parlamento ir Tarybos kartu priimtus reglamentus. 3.  Remdamasis motyvuota biuro rekomendacija, Parlamentas gali bet kada nuspręsti panaikinti šį straipsnį anksčiau arba, baigiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, pratęsti jo galiojimą. 3.  Remdamasis motyvuota biuro rekomendacija, Parlamentas gali bet kada nuspręsti panaikinti šį straipsnį anksčiau arba, baigiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, pratęsti jo galiojimą.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (COM(2005)0280 – C6-0288/2005 – 2005/0124(CNS))

P6_TA(2006)0509 A6-0306/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2005)0280)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą konsultacijos (C6-0288/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0306/2006),

1.   pritaria 2006 m. spalio 12 d. iš dalies pakeistam Komisijos pasiūlymui(2);

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0414.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, suteikiančio Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai teisę vykdyti veiklą, nurodytą Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje (COM(2005)0280 – C6-0289/2005 – 2005/0125(CNS))

P6_TA(2006)0510 A6-0282/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2005)0280)(1),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą konsultacijos (C6-0289/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0282/2006),

1.   pritaria 2006 m. spalio 12 d. iš dalies pakeistam Komisijos pasiūlymui(2);

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0415.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Bulgarijos įstojimo į Europos Sąjungą (2006/2114(INI))

P6_TA(2006)0511 A6-0420/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 13 d. pritarimą Bulgarijos Respublikos paraiškai tapti Europos Sąjungos nare(1),

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą(2), pasirašytą 2005 m. balandžio 25 d. (Stojimo sutartis),

–   atsižvelgdamas į daugelį nuo stojimo derybų pradžios Parlamento priimtų rezoliucijų ir pranešimų dėl Bulgarijos,

–   atsižvelgdamas į reguliarius Komisijos pranešimus dėl Bulgarijos pasirengimo stoti ir ypač į 2006 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą "Stebėsenos ataskaita dėl Bulgarijos ir Rumunijos pasirengimo narystei ES" (COM(2006)0549),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0420/2006),

A.   kadangi Parlamentas džiaugiasi Komisijos ir Tarybos patvirtinimu, kad Bulgarija tinkamai pasirengusi nuo 2007 m. sausio 1 d. tapti ES nare,

B.   kadangi Bulgarija 1995 m. gruodžio 14 d. pateikė paraišką stoti į Europos Sąjungą, 1997 m. liepos 16 d. oficialiai buvo pripažinta kandidate, 2000 m. vasario 15 d. pradėjo stojimo derybas ir 2004 m. gruodžio 14 d. sėkmingai jas baigė, 2005 m. balandžio 25 d. pasirašė Stojimo sutartį ir ją ratifikavo ir kartu su Rumunija baigs istorinį penktąjį ES plėtros etapą,

C.   kadangi reformos buvo vykdomos kryptingai, sparčiai, ritmingai ir nuosekliai ir modernizacijos procesas turėtų būti laikomas savaime naudingas, o ne vien būtina stojimo į ES sąlyga,

D.   kadangi turėtų būti be išlygų pripažintas milžiniškas Bulgarijos darbas pertvarkos proceso metu, kuris daugiausia yra ten gyvenančių žmonių, ypač kantriai vykdžiusių didžiulę politinę ir ekonominę pertvarką, nuopelnas,

E.   kadangi, kaip ir daugelio kitų šalių narių atveju, pripažįstama, kad reformų procesas Bulgarijoje tęsis daugelį metų po įstojimo, bet kad tam tikrą susirūpinimą keliančiose srityse galima taikyti tam tikras papildomas priemones, skatinant šalį laiku imtis reikalingų veiksmų,

F.   kadangi nacionalinės vyriausybės, naudodamos Stojimo sutartyje numatytas pereinamojo laikotarpio priemones bei kitas galias, turi priimti su migracijos klausimais susijusius sprendimus, pvz., apriboti darbuotojų judėjimo laisvę, pripažįstant, kad šis klausimas pradėjo kelti susirūpinimą, kadangi daugelis šalių narių vykdo nedarnią ir mažai su ES plėtra susijusią imigracijos ir prieglobsčio politiką,

1.   sveikina Bulgariją ir džiaugiasi jos naryste nuo 2007 m. sausio 1 d., nekantriai laukia atvykstančių iš Bulgarijos 18 Europos Parlamento narių, Komisijos nario ir ES institucijų pareigūnų ir pripažįsta puikų Europos Parlamento narių stebėtojų iš Bulgarijos indėlį, kurį jie įnešė nuo 2005 m. rugsėjo mėn.;

2.   sveikina Komisijos Plėtros generalinį direktoratą dėl labai profesionaliai ir pasiaukojamai atlikto stebėsenos darbo, ypač praėjusiais metais, kai ruošiantis stoti daroma pažanga spartėjo, ir džiaugiasi jos apgalvotu Bulgarijos pasiruošimo stoti įvertinimu;

3.   pritaria 2006 m. spalio 29 d. įvykusių prezidento rinkimų rezultatams; skatina Prezidentą laikytis pro-europinės linijos ir vykdyti tam būtinas reformas; tuo pat metu smerkia Europai priešiškų jėgų dalyvavimą rinkimuose ir ragina Prezidentą per savo antrąją kadenciją išsklaidyti savo piliečių, nepritariančių Bulgarijos narystei ES, nuogąstavimus;

4.   nurodo sritis, kuriose reikalinga didesnė pažanga ir kuriose toliau būtina neatidėliotinai gauti apčiuopiamus rezultatus, įvairias apsaugos sąlygas ir kitas priemones, kurias, jei reikia, galima naudoti, norint šalinti tebesančius trūkumus; ragina Bulgarijos valdžios institucijas veikti skubiai ir radikaliai, siekiant išvengti ar sumažinti tokių priemonių taikymo būtinybę, ir primygtinai tvirtina, kad ir toliau vykstančiame pokyčių stebėsenos procese Parlamento vaidmuo yra labai svarbus, ir primygtinai reikalauja, kad Komisija toliau įtrauktų Parlamentą į visą pokyčių stebėsenos procesą ir glaudžiai bendradarbiautų su Parlamentu svarstant bet kokių apsaugos sąlygų taikymą, kadangi Komisijos Pirmininkas pritarė Parlamento įtraukimui, jei pagal Akto dėl stojimo sąlygų 39 straipsnį bus pradėta taikyti apsaugos sąlygą, numatanti galimą narystės atidėjimą iki 2008 m.;

5.   ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo Stojimo sutarties, skubiai tai padaryti;

Politiniai kriterijai

6.   primygtinai reikalauja didžiausio skaidrumo visose srityse, įskaitant privatizacijos vykdymą, konkursų ir viešųjų pirkimų procedūras, paskyrimus ir paaukštinimus valstybinėse įstaigose ir teismuose bei visų lygių teisminius procesus, siekiant skatinti gerą valdymą, veiksmingumą ir visuomenės pasitikėjimą;

7.   ragina sustiprinti Bulgarijos ombudsmeno vaidmenį, siekiant taisyti administracines klaidas ir turėti antikorupcinį mechanizmą, galintį padidinti institucinės veiklos skaidrumą;

8.   pritaria nuolatinėms Bulgarijos valdžios institucijų pastangoms vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus teisingumo ir vidaus reikalų srityse, ir veiksmams, kurių ėmėsi kovodamos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija ir užbaigdamos teisingumo sistemos reformą; tikisi, kad priemonės, pvz., skirtos platesniems ir geresniems policijos tyrėjų mokymams, susijusiems su ikiteismine proceso pakopa, geresniam atitinkamų institucijų veiklos pagal antikorupcijos strategiją koordinavimui ir viešojo administravimo srities inspekcijų kompetencijos sričių stiprinimui, bus veiksmingai įgyvendintos ir leis pasiekti apčiuopiamų bei akivaizdžių rezultatų, įskaitant pavykusį kaltinimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių paskelbimą sunkiuose nusikaltimuose dalyvaujantiems asmenims;

9.   tikisi, kad skubiai didžiausias dėmesys bus skiriamas paskutinėje Komisijos parengtoje Stebėsenos ataskaitoje pateiktose gairėse nurodytiems trūkumams šalinti, siekiant išvengti apsaugos priemonių taikymo; ragina imtis efektyvesnių veiksmų siekiant nustatyti asmenis, dalyvaujančius organizuotoje nusikalstamoje veikloje, vykdant jų baudžiamąjį persekiojimą ir konfiskuojant jų turtą; ir primygtinai laukia apčiuopiamų rezultatų stiprinant kovą su pinigų plovimu ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą pinigų plovimo atvejais;

10.   palankiai vertina pažangą policijos ir saugumo tarnybų organizavimo ir valdymo srityse, įgyvendinant naują Vidaus reikalų ministerijos įstatymą; ragina plėsti specializuotus policijos skyrius, skirtus kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, ypač pasienio zonose, prekyba narkotikais ir žmonėmis, be to, ragina didinti darbo užmokestį ir gerinti tarnybos sąlygas, sudaryti geresnes karjeros perspektyvas geriausiems pareigūnams ir aprūpinti darbuotojus pažangiausia įranga; kartu reikalauja, kad valstybės narės pasiūlytų specialius mokymus ir komandiruotų į Bulgarijos policiją atitinkamos profesinės patirties turinčius policijos pareigūnus, kurie padėtų ištirti dažnus sunkius nusikaltimus ir apribotų nusikaltėlių vadeivų veiklą;

11.   pritaria naujojo generalinio prokuroro prokuratūroje įvykdytiems pakeitimams, įskaitant paspartintas procedūras ir veiksmus, siekiant užkirsti kelią pirma laiko nutraukti tyrimus; ragina priimti teisines nuostatas, kuriomis remiantis būtų galima sustabdyti teisėjų, kurių atžvilgiu vykdomas vidinis drausminis tyrimas, įgaliojimus ir imtis rimtų veiksmų prieš prokurorus, kurie trukdė vykdyti teisingumą ar dėl neteisėtų priežasčių nutraukė bylas;

12.   palankiai vertina sprendimą suteikti prieigą prie slaptosios tarnybos bylų, nes ši priemonė padės atgauti visuomenės pasitikėjimą ir taps aiškiu įrodymu, kad saitai su praeitimi nutraukti, be to, rekomenduoja, kad tokią prieigą kontroliuotų nešališka ir pagarbos verta komisija;

13.   pakartoja savo raginimą dėl globos įstaigose gyvenančių vaikų ir protiškai bei fiziškai neįgalių asmenų gyvenimo ir sanitarijos sąlygų gerinimo, pripažįsta, kad dabartiniai projektai ir prioritetai nepakankamai atsižvelgia į šių įstaigų poreikius, ir todėl ragina, kad globos įstaigų problemų sprendimas taptų nacionaliniu prioritetu, naudojant aukštesnės kokybės ir gerai apgalvotas prie įprastos gyvenimo aplinkos priartinančias programas ir sanglaudos fondus, skirtus pastatams, gyvenimo sąlygoms ir globai dideliu mastu ir akivaizdžiai patobulinti; pakartoja raginimą skatinti teisėkūros reformas, susijusias su praktikos pasirinkimu;

14.   pripažįsta, kad daug veiksmų buvo atlikta siekiant integruoti romus, ir ragina dar labiau suderinti pastangas, siekiant pagerinti jų kalbos įgūdžius, sukurti jiems geresnes galimybes siekti aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir užimtumo, užtikrinti jiems geresnę sveikatos priežiūrą ir šeimos planavimo galimybes, tuo pat metu skatinant juos daryti viską, kad prisitaikytų prie platesnės visuomenės ir pasinaudotų jiems suteiktų galimybių privalumais;

15.   ragina Komisiją prieš stojant ir paskui atidžiai stebėti, kaip vykdomi Bulgarijos įsipareigojimai dėl mažumų apsaugos, ir įtraukti šį klausimą į neseniai sukurtą bendradarbiavimo ir kontrolės po stojimo mechanizmą;

Ekonominiai kriterijai

16.   sveikina Bulgariją su jos tolesne ekonomine pažanga, kuri leido pasiekti 6,1 proc. BVP augimą, realaus darbo užmokesčio padidėjimą, mažėjantį nedarbą (8,7 proc.) ir puikias tiesiogines užsienio investicijas; ir pabrėžia išmintingos makroekonominės politikos ir struktūrinių reformų svarbą, siekiant išlaikyti stabilumą ir toliau mažinti prekybos ir einamosios sąskaitos deficitą ir skatinti augimą ir užimtumą;

17.   ragina sustiprinti pastangas siekiant pagerinti Bulgarijos mikroekonomikos sąlygas ir paskatinti privataus sektoriaus, ypač MVĮ vystymąsi, pagrįstą skaidriomis atitinkančiomis įstatymus administravimo ir reguliavimo struktūromis bei lankstesniais užimtumą reglamentuojančiais įstatymais;

18.   reiškia susirūpinimą dėl nuolatinių nematomų kliūčių užsienio investuotojams; primygtinai reikalauja, kad reguliavimo priemonės ir viešieji konkursai būtų skaidrūs, nešališki ir lengvai suprantami; ragina Bulgarijos vyriausybę atkreipti dėmesį į tai, jog laiku neparengus administracinių sprendimų galėtų kilti grėsmė geros investicijų aplinkos Bulgarijoje plėtrai; rekomenduoja taikyti mokesčių paskatas skatinant vidaus investicijas ir siekiant pagerinti pareigūnų ir verslo atstovų bendravimą ir atvirumą;

Bendrijos teisynas

19.   sveikina Bulgarijos valdžios institucijas, kad beveik baigta įgyvendinti daugybė kompleksinių veiksmų, susijusių su žemės ūkiu, pripažįsta esminę pažangą, padarytą prekybos gyvais gyvūnais ir gyvūnų gerovės srityse, kuriose privaloma laikytis aukščiausių standartų, pvz., transportuojant ir skerdžiant gyvūnus bei apdorojant šalutinius gyvūninės kilmės produktus; pabrėžia, jog svarbu, kad po stojimo tinkamai veiktų utilizavimo sistema, ir tikisi, kad taip ir bus; ragina užbaigti pasienio kontrolės punktų rengimą ir imtis aktyvių veiksmų kontroliuojant įprastinį kiaulių marą ir kitas gyvūnų ligas, ypač kai yra pavojaus visuomenės sveikatai ar aprūpinimo maisto produktais saugai;

20.   primygtinai reikalauja, kad Bulgarija pasinaudotų galimybe pradėti taikyti aukščiausius oro uostų ir lėktuvų saugumo standartus, žinant terorizmo grėsmės pobūdį, kai vienos šalies puolimą gali palengvinti kitos šalies saugumo procedūrų trūkumai; ragina skubiai ir patikrinamai užbaigti visus korekcinius veiksmus, skirtus nustatytiems lėktuvų tinkamumo ir priežiūros, eksploatavimo procedūrų ir skrydžių įgulos licencijavimo trūkumams ištaisyti;

21.   dar kartą ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad Bulgarija vykdo savo įsipareigojimus pagal Stojimo sutarties, kurią ratifikavo valstybių narių parlamentai, 30 straipsnį dėl Kozlodujaus atominės elektrinės 3 ir 4 blokų uždarymo datos; ragina ES institucijas laikytis įsipareigojimų dėl 210 milijonų eurų finansavimo, skirto Bulgarijai 2007 - 2008 m. laikotarpiu Kozlodujaus atominei elektrinei uždaryti;

22.   pabrėžia tinkamo ES lėšų valdymo ir kontrolės svarbą, norint užtikrinti sąžiningumą finansų srityje ir efektyviausiai juos paskirstyti, taikant prieinamas ir lengvai valdininkų aparatui nepriklausantiems asmenims suprantamas procedūras;

23.   pažymi, kad po įstojimo pirmuosius trejus metus galėtų būti taikomos laikinos priemonės, panašios į priemones, kurios buvo taikomos paskutiniu stojimo proceso etapu ir kurios duotų naudos visoms susijusioms šalims; išreiškia pageidavimą, kad šis mechanizmas būtų taikomas tik apibrėžtose srityse; pažymi, kad atitinkamų priemonių, skirtų deramam ES politikos krypčių įgyvendinimui užtikrinti, taikymas galėtų būti nutrauktas tik tada, jei būtų visiškai laikomasi visų Komisijos nustatytų gairių;

24.   sveikina Bulgariją dėl įnašo, kurį ji padarė kurdama regioninį ir tarptautinį stabilumą ir saugumą, ypač būdama NATO narė, ir laiko jos susitarimą su JAV dėl karinės įrangos naudojimo konkrečiu įsipareigojimu transatlantiniam aljansui;

25.   reiškia nuolatinę paramą slaugėms iš Bulgarijos ir gydytojui iš Palestinos, įkalintiems Libijoje nuo 1999 m.; primygtinai reikalauja, kad vykstantis pakartotinis bylos nagrinėjimas būtų baigtas greitu ir tinkamu sprendimu ir kad Libijos valdžios institucijos suteiktų tinkamą kompensaciją už šių nekaltų žmonių patirtas kančias;

o
o   o

26.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Bulgarijos Respublikos vyriausybei ir Nacionalinei asamblėjai.

(1) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 409. (2) OL L 157, 2005 6 21, p. 11.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą (2006/2115(INI))

P6_TA(2006)0512 A6-0421/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 25 d. pasirašytą Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sutartį(1),

–   atsižvelgdamas į visas savo ankstesnes rezoliucijas ir ataskaitas, parengtas nuo plėtros proceso pradžios iki šios dienos, ypač į savo paskutinę 2006 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo(2),

–   atsižvelgdamas į Briuselio Europos Vadovų Tarybai (2006 m. birželio 15–16 d.) pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2006 m. spalio 17 d. išvadas dėl plėtros,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 26 d. Komisijos pateiktą Rumunijos stebėsenos ataskaitą (COM(2006)0549) ir jos ankstesnes stebėsenos ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Pirmininko ir Komisijos Pirmininko susirašinėjimą dėl Europos Parlamento pilnateisio dalyvavimo svarstant galimą Stojimo sutarties apsaugos sąlygų veikimą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A6-0421/2006),

A.   kadangi Rumunijos stojimas į Europos Sąjungą yra svarbus istorinis įvykis, susijęs su dideliais ekonominiais, socialiniais ir pilietiniais pokyčiais šalyje, ir kadangi šis stojimas turės teigiamą įtaką tiek Rumunijos žmonėms, tiek Europos Sąjungos vystymuisi ir sanglaudai,

B.   kadangi Rumunijos integracija į Europos Sąjungą prisidės prie Pietryčių Europos stabilumo ir klestėjimo,

C.   kadangi Rumunijos priėmimas į Europos Sąjungą sustiprins politinį ir kultūrinį Europos integracijos proceso aspektus,

D.   kadangi penktosios plėtros pirmasis etapas, vykęs 2004 m., turėjo teigiamų pasekmių tiek senosioms, tiek naujosioms valstybėms narėms ir kadangi, be jokios abejonės, taip bus ir su šiuo plėtros etapu, kuris užbaigs penktąją plėtrą,

E.   kadangi nuo tada, kai 2006 m. gegužės mėn. buvo pateikta Komisijos ataskaita, vėl galima konstatuoti didelę pažangą, kuri buvo pažymėta paskutinėje 2006 m. rugsėjo 26 d. stebėsenos ataskaitoje,

F.   kadangi Rumunija kartu su Bulgarija toliau stengiasi įvykdyti Stojimo sutartyje nustatytas sąlygas ir nuo 2007 m. sausio 1 d. tapti Europos Sąjungos narėmis ir kadangi Europos Parlamentas nuolat išsako pageidavimą, kad abi šios šalys įstotų vienu metu,

1.   džiaugiasi Komisijos sąžiningai ir kruopščiai atliekamais Rumunijos vykdomų reformų stebėsenos darbais;

2.   sveikina Rumuniją ir pritaria jos stojimui į ES 2007 m. sausio 1 d.; laukia laiku atvykstant 35 jai atstovausiančių Europos Parlamento narių, Komisijos narių ir ES institucijų pareigūnų ir pripažįsta puikius Rumunijos stebėtojų darbo Europos Parlamente nuo 2005 m. rugsėjo mėn. rezultatus;

3.   pabrėžia, kad ši Europos Sąjungos plėtra, kaip ir ankstesnės, išreiškia Europos Sąjungos vieningumo ir solidarumo idėjas, kai naudos turi visos šalys ir skatinamos tokios vertybės kaip demokratija, lygybė, įvairovė ir nediskriminavimas;

4.   džiaugiasi, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. Komisijos ataskaitoje siūloma Bulgarijai ir Rumunijai stoti vienu metu;

5.   džiaugiasi pasiekta didele šalies pažanga nuo tada, kai buvo paskelbta 2006 m. gegužės mėn. ataskaita, todėl pritaria siūlomai Rumunijos stojimo datai – 2007 m. sausio 1 d., tačiau primena Rumunijos institucijoms, kad po stojimo jos turėtų išlaikyti dabartinį reformų įgyvendinimo tempą;

6.   palankiai vertina Rumunijos pastangas užtikrinti daugelio reformų, kurios reikalingos narystei, įgyvendinimą ir sveikina Rumunijos valdžios institucijas su per trumpą laiką pasiekta akivaizdžia pažanga;

7.   primena, kad reformų procesas naudingas Rumunijai stojant į Europos Sąjungą ir kad jis naudingas siekiant šalies ekonominės gerovės ir saugumo;

8.   pažymi, kad 2006 m. gegužės mėn. Komisijos ataskaitoje nurodytose srityse – teismų sistemos reformos, kovos su korupcija, mokėjimų agentūrų ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos sukūrimo, TSE, mokesčių rinkimo sistemų tarpusavio susiejimo – kuriose buvo siūloma imtis neatidėliotinų veiksmų, pasiekta žymios pažangos;

9.   su džiaugsmu pažymi, kad Rumunija turi veikiančią rinkos ekonomiką ir BVP auga beveik 7 proc., o nedarbas siekia apie 5,5 proc.;

10.   ragina valstybes nares, remiantis Bendrijos įstatymų garantuota teise į darbo jėgos judėjimo laisvę, nuo 2007 m. sausio 1 d. atverti savo darbo rinkas darbuotojams iš Rumunijos;

11.   pabrėžia, kad su ES lėšų pervedimu ir būtinu bendru Rumunijos finansavimu susijęs biudžeto perskirstymas neturėtų būti vykdomas vien tik socialinių išlaidų sąskaita ir neturėtų jų mažinti;

12.   ragina Rumunijos vyriausybę sustiprinti reformas, kurių ji ėmėsi, ir ragina Rumunijos institucijas paspartinti priemonių įgyvendinimą, visų pirma vaikų apsaugos srityje bei mažumų įtraukties, ypač romų ir vengrų mažumų atžvilgiu, ir psichiškai neįgalių asmenų priežiūros srityse; taigi ragina Rumuniją pašalinti visus trūkumus, trukdančius patenkinti 2005 m. ir 2006 m. Komisijos išsamių stebėsenos ataskaitų ir 2004 m. bei 2005 m. priimtų Parlamento rezoliucijų reikalavimus;

13.   pažymi, kad nuo to laiko, kai buvo parengta 2006 m. gegužės mėn. Komisijos ataskaita, buvo pasiekta pažangos mažumų klausimu; primena, kad Parlamento pozicija mažumų Rumunijoje klausimu grindžiama mažumų pagarbos, pripažinimo ir paramos joms principais ir visų formų prievartos ir mažumų diskriminacijos panaikinimo principais; tikisi, kad, atsižvelgiant į politinius kriterijus, kuo skubiau bus priimtas mažumų įstatymas; pažymi, kad Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centras tęs kovos su rasizmu ir su juo susijusios diskriminacijos stebėseną po įstojimo, kaip jis tai daro visose valstybėse narėse;

14.   dėl romų mažumos: ragina Rumunijos valdžios institucijas užtikrinant atitinkamą finansavimą sustiprinti reformas, kurias jos atliko apsaugos nuo institucinės prievartos, gyvenimo standartų ir būsto sąlygų gerinimo, užimtumo ir prieigos prie sveikatos apsaugos sistemos srityse;

15.   dėl vengrų mažumos: ragina Rumunijos valdžios institucijas, vadovaujantis subsidiarumo ir kultūrinės savivaldos principais, atsižvelgti į vengrų mažumos lūkesčius, ypač užtikrinant atitinkamą finansavimą švietimo standartų gerinimui;

16.   rekomenduoja Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui nuo 2007 m. sausio 1 d. toliau stebėti įvaikinimo ir vaikų apsaugos sričių reformas Rumunijoje;

17.   išreiškia susirūpinimą dėl didelės ir besitęsiančios prievartos prieš moteris, kuri labiausiai matyti kalbant apie prekybą moterimis ir moterų seksualinį išnaudojimą šalies viduje ir už jos ribų (800 000 aukų kasmet), bei šeimyninį smurtą, ir ragina vyriausybę, bendradarbiaujant su visuomene, atitinkamomis NVO, teismais ir policija regioniniu, valstybiniu ir tarptautiniu lygmenimis, imtis ryžtingų prevencijos, sąmoningumo didinimo ir atsakomųjų priemonių siekiant spręsti šią problemą;

18.   pažymi, kad Rumunija turi paspartinti skundų, susijusių su komunistinio režimo konfiskuoto turto (ypač bažnyčios ir bendruomenių turto) grąžinimu, administravimą siekiant neapsiriboti vien tik teisės aktų lygmeniu; pabrėžia, jog šiuo tikslu reikėtų įkurti veikiantį turto fondą;

19.   reikalauja, kad Rumunijos institucijos imtųsi papildomų priemonių, skirtų teisės aktų nuostatoms aplinkosaugos srityje įgyvendinti, ir ragina konsultuotis su kaimyninėmis šalimis ir plačiai taikyti atitinkamų ES teisės aktų esmę atitinkančius standartus (pvz., 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo(3)), ypatingą dėmesį skiriant stambiems kalnakasybos projektams, turintiems esminės reikšmės aplinkai (Rosios Montanos atvejis);

20.   pabrėžia, kad Komisija nurodė tris sritis, kuriose, 2006 m. gegužės mėn. parengus Komisijos ataskaitą, buvo pasiekta žymios pažangos, tačiau dar būtinos papildomos pastangos:

21.   pažymi, kad iš šių trijų sričių teismų sistemos reformos užbaigimas ir kova su korupcija yra svarbiausia, todėl turi susilaukti ypatingo Rumunijos valdžios institucijų dėmesio;

22.   pritaria Komisijos sukurtai pažangos patikros ir jos rėmimo šiose srityse sistemai, ypač kai ji grindžiama specialių kriterijų nustatymu, ir ragina Rumunijos vyriausybę imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų įgyvendinti visi lūkesčiai ir nereikėtų taikyti apsaugos nuostatų;

23.   primena, kad nors laikinosios priemonės gali būti taikomos trejus metus nuo įstojimo lygiavertės priemonės visų suinteresuotų šalių interesais jau buvo taikomos ankstesnėje plėtroje; tikisi, kad ši sistema bus taikoma tik tam tikrose Komisijos nustatytose srityse, ir tik nustatytu laikotarpiu; pažymi, kad atitinkamų priemonių, skirtų deramam ES politikos krypčių įgyvendinimui užtikrinti, taikymas galėtų būti nutrauktas tik tada, jei būtų visiškai laikomasi visų Komisijos nustatytų gairių;

24.   laukia 2007 m. birželio mėn. Komisijos planuojamos rengti šalių pažangos reformuojant teismų sistemą ir kovojant su korupcija ataskaitos; ragina Rumuniją panaudoti visus savo gebėjimus imantis atitinkamų priemonių;

25.   reikalauja, kad Komisija nuolat informuotų Parlamentą apie Rumunijos pažangą artimiausiais mėnesiais ir kad Parlamentas toliau dalyvautų stebėsenos procese, kurį po įstojimo siūlo Komisija;

26.   pabrėžia, kad Rumunijos vyriausybė privalo suprasti, jog būtina visiškai išnaudoti likusį laiką siekiant tęsti savo pastangas, kad būtų įtvirtinta pasiekta pažanga;

27.   ragina dvi likusias valstybes nares, kurios dar neratifikavo Stojimo sutarties, skubiai tai padaryti;

28.   ragina Komisiją numatyti pakankamai lėšų informacijos kampanijoms, padėsiančioms padidinti visuomenės informuotumą apie Rumunijos (ir Bulgarijos) stojimą;

29.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Rumunijos vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 157, 2005 6 21, p. 11. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0262. (3) OL L 102, 2006 4 11, p. 15.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos (2007–2013 m.) (12032/2/2006 – C6-0318/2006 – 2005/0043(COD))

P6_TA(2006)0513 A6-0392/2006

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (12032/2/2006 – C6-0318/2006),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0119)(2),

–   atsižvelgdamas į pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2006)0364)(3),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6-0392/2006),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   pritaria priede pateiktam pareiškimui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2006 m. lapkričio 30 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2006/EB dėl Europos bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (2007–2013 m.)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 166 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (4),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (5),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (6),

kadangi:

(1)  Sutartyje numatytas Bendrijos tikslas – stiprinti Bendrijos pramonės mokslinį ir technologinį pagrindą, taip užtikrinant aukštą konkurencingumo tarptautiniu mastu lygį. Šiuo tikslu Bendrija propaguoja, jos manymu, visą būtiną mokslinių tyrimų veiklą, visų pirma skatindama įmones, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ), mokslinių tyrimų centrus ir universitetus vykdyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą. Atsižvelgiant į tai, pirmenybė turėtų būti teikiama toms sritims ir projektams, kuriems ypač svarbus Europos finansavimas ir bendradarbiavimas ir jais suteikiama pridėtinė vertė. Remdama mokslinius tyrimus ties pažinimo riba, taikomųjų tyrimų ir inovacijų srityje, Bendrija siekia skatinti Europos tyrimų sinergiją ir taip Europos mokslinių tyrimų erdvei sukurti stabilesnį pagrindą. Tai teigiamai atsilieps visų valstybių narių socialinei, kultūrinei ir ekonominei pažangai.

(2)  Esminis mokslinių tyrimų vaidmuo buvo pripažintas 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame buvo nustatytas kito dešimtmečio naujas strateginis tikslas: žiniomis grindžiama ES ekonomika turėtų tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje, būti pajėgi darniai augti sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinant socialinę sanglaudą. Pažinimo triada – švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos – yra esminė siekiant šio tikslo, todėl Bendrija siekia sutelkti ir sustiprinti reikiamus mokslinius tyrimus ir inovacinius pajėgumus. Šiuo požiūriu Septintoji bendroji programa yra vienas iš pagrindinių Bendrijos dokumentų, nes ji papildo valstybių narių ir Europos pramonės pastangas.

(3)  Vadovaujantis Lisabonos strategija, 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonos Europos Vadovų Taryba susitarė, kad bendros Sąjungos išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) bei inovacijoms turėtų būti didinamos, kad iki 2010 m. jos sudarytų 3 % BVP, du trečdalius lėšų skiriant iš privačiojo sektoriaus.

(4)  Pagrindinis Septintosios bendrosios programos tikslas yra prisidėti prie to, kad Sąjunga taptų pirmaujančia mokslinių tyrimų erdve pasaulyje. To siekiant būtina, kad Bendroji programa būtų aiškiai orientuota į pasaulinio lygio moderniausių mokslinių tyrimų, pirmiausia grindžiamų mokslinių tyrimų kompetencijos principu, skatinimą ir investavimą į juos.

(5)  Europos Parlamentas ne kartą pabrėžė mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros svarbą bei didėjančią žinių įtaką ekonomikos augimui ir socialinei bei aplinkosauginei gerovei, ypač savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl mokslo ir technologijų ‐ Europos Sąjungos mokslinių tyrimų rėmimo politikos gairės (7).

(6)  Atsižvelgdama į visų Bendrijos politikos krypčių mokslinių tyrimų poreikius, ir remdamasi plačia Europos pramonės, mokslinės bendruomenės, universitetų ir kitų suinteresuotų šalių parama, Bendrija turėtų nustatyti mokslinius ir technologinius tikslus, kurie turi būti pasiekti pagal Septintąją bendrąją programą 2007–2013 m. laikotarpiu.

(7)  Pramonės moksliniams tyrimams ypač svarbios Europos technologijų platformos (ETP) ir numatytos Bendros technologijų iniciatyvos (BTI). Atsižvelgiant į tai MVĮ turi būti aktyviai įtrauktos į jų veiklą. ETP padeda suinteresuotiems subjektams sudaryti ilgalaikes strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkes ir gali būti toliau plėtojamos, kad taptų svarbia Europos konkurencingumo skatinimo priemone.

(8)  Septintosios bendrosios programos tikslai turėtų būti pasirinkti taip, kad būtų galima remtis Šeštosios bendrosios programos pasiekimais kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, ir toliau plėtojami žiniomis grindžiamos ekonomikos ir visuomenės Europoje vystymo kryptimi, taip įgyvendinant Bendrijos politikos Lisabonos strategijos uždavinius. Iš Septintosios bendrosios programos tikslų ypač svarbūs yra šie:

(9)  Be to, turėtų būti skatinamas nuodugnesnis mokslo darbuotojų ir visuomenės dialogas Europoje siekiant plėtoti mokslo ir mokslinių tyrimų darbotvarkę, atspindinčią piliečių rūpesčius, įskaitant kritinio mąstymo skatinimą, bei skirtą sustiprinti piliečių pasitikėjimą mokslu.

(10)  Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad mokslo darbuotojams būtų sudarytos sąlygos siekti mokslininko karjeros produktyviausiu gyvenimo laikotarpiu. Jauni mokslininkai gali būti Europos mokslo varomoji jėga.

(11)  Mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumai turėtų būti stiprinami kiekybiškai ir kokybiškai.

(12)  Turėtų būti remiamas žinių, kurios generuojamos iš viešųjų lėšų finansuojamoje mokslinių tyrimų veikloje, platus naudojimas ir platinimas.

(13)  Kad šie tikslai būtų pasiekti, būtina skatinti keturių rūšių veiklą: tarptautinį bendradarbiavimą politikos apibrėžtomis temomis (programa "Bendradarbiavimas"), mokslinius tyrimus, vykdomus mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva (programa "Idėjos"), paramą pavieniams mokslininkams (programa "Žmonės") ir paramą mokslinių tyrimų pajėgumams (programa "Pajėgumai").

(14)  Pagal programą "Bendradarbiavimas" turėtų būti remiamas tarptautinis bendradarbiavimas tinkamu mastu Sąjungoje ir už jos ribų keliose teminėse srityse, atitinkančiose pagrindines žinių ir technologijų pažangos sritis, kuriose moksliniai tyrimai būtų skatinami ir remiami, siekiant spręsti Europos socialinius, ekonominius, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir pramonės uždavinius, prisidėti prie viešųjų gėrybių ir remti besivystančias šalis. Kai įmanoma, ši programa suteiks lankstumo į užduotį orientuotoms schemoms, kurios apima kelis teminius prioritetus.

(15)  Pagal programą "Idėjos" veiklą turėtų įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų taryba (toliau - "EMTT"), kuriai turėtų būti suteiktas didelis savarankiškumas plėtoti aukšto lygio mokslinius tyrimus ties pažinimo riba Europos mastu, remiantis Europoje turima kompetencija ir didinant jų prestižą tarptautiniu mastu. Europos mokslinių tyrimų taryba turėtų palaikyti nuolatinį ryšį su mokslo bendruomene ir Europos institucijomis. EMTT struktūrų klausimu, atlikus Septintosios bendrosios programos vidurio laikotarpio peržiūrą gali išryškėti būtinybė imtis tolesnio tobulinimo ir teikti atitinkamus pakeitimus.

(16)  Pagal programą "Žmonės" atskiri asmenys turėtų būti skatinami pasirinkti mokslo darbuotojo profesiją, Europos mokslo darbuotojai – likti Europoje, mokslo darbuotojai iš viso pasaulio – pritraukiami į Europą ir Europa turėtų tapti patrauklesne geriausiems mokslo darbuotojams. Remiantis teigiama "Marie Curie veiksmų" pagal ankstesnes Bendrąsias programas patirtimi, "Žmonių" programa turėtų paskatinti atskirus asmenis tapti mokslo darbuotojais; apibrėžti rengimo moksliniams tyrimams pasiūlymus ir galimybes; skatinti Europos mokslo darbuotojus likti Europoje ar grįžti į Europą; skatinti mobilumą tarp skirtingų sektorių; pritraukti į Europą mokslo darbuotojus iš viso pasaulio. Mokslo darbuotojų mobilumas yra būtinas ne tik mokslo darbuotojų karjeros plėtrai, bet ir šalims bei sektoriams keičiantis žiniomis bei jas perduodant, taip pat užtikrinant, kad novatoriški įvairių disciplinų moksliniai tyrimai ties pažinimo riba būtų vykdomi atidavusių ir kompetentingų mokslininkų bei jiems būtų skiriama daugiau finansinių išteklių.

(17)  Pagal programą "Pajėgumai" turėtų būti optimizuojamas naudojimasis mokslinių tyrimų infrastruktūra ir jos plėtojimas; turėtų būti stiprinami MVĮ inovacijų pajėgumai ir jų gebėjimas pasinaudoti moksliniais tyrimais; turi būti remiamos moksliniais tyrimais užsiimančios regioninės grupės; turėtų būti realizuojamas mokslinių tyrimų potencialas Sąjungos konvergencijos tikslui priskiriamuose ir atokiausiuose regionuose; mokslas ir visuomenė turėtų būti labiau suartinami Europos visuomenėje; turėtų būti remiamas mokslinių tyrimų nuoseklus plėtojimas nacionaliniu ir Bendrijos lygiu bei imamasi horizontalių veiksmų ir priemonių tarptautiniam bendradarbiavimui remti.

(18)  Jungtinis tyrimų centras (JTC) turėtų prisidėti prie į vartotojo poreikius orientuotos mokslinės ir technologinės paramos teikimo kuriant, plėtojant, įgyvendinant ir stebint Bendrijos politiką. Šiuo požiūriu naudinga, kad specialios savo kompetencijos srityse JTC toliau veiktų kaip Sąjungos nepriklausomas informacijos apie mokslą ir technologijas centras.

(19)  Įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų erdvę svarbus vaidmuo tenka regionams. Regionų vystymosi potencialo realizavimas ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų platus skleidimas padeda sumažinti technologinius skirtumus ir prisideda prie Europos konkurencingumo.

(20)  Septintoji bendroji programa papildo valstybėse narėse vykdomą veiklą, taip pat kitus Bendrijos veiksmus, būtinus dedant bendras strategines pastangas Lisabonos uždaviniams įgyvendinti, kurie visų pirma vykdomi veiklos, susijusios su struktūriniais fondais, taip pat žemės ūkio, žuvininkystės, švietimo, mokymo, konkurencingumo, inovacijų, pramonės, užimtumo ir aplinkos srityse.

(21)  Turėtų būti užtikrinta Bendrijos politikos krypčių ir programų abipusė sinergija ir papildomumas, tuo pačiu atsižvelgiant į poreikį sustiprinti ir supaprastinti mokslinių tyrimų finansavimo, kuris yra ypač svarbus MVĮ, metodą.

(22)  Septintąja bendrąja programa turėtų būti visų pirma siekiama užtikrinti deramą MVĮ dalyvavimą, jų naudai imantis konkrečių priemonių ir specialių veiksmų. Pagal šią Bendrąją programą remiama su inovacijomis ir MVĮ susijusi veikla turėtų papildyti veiklą, vykdomą pagal Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą.

(23)  Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti veikloje pagal šią Septintąją bendrąją programą laiku paskelbiant visą atitinkamą ir aiškiai pateiktą informaciją, kuri turėtų būti prieinama visiems potencialiems dalyviams, ir deramai taikant paprastas ir greitas procedūras, be nepagrįstai sudėtingų finansinių sąlygų ir nereikalingų ataskaitų laikantis šiai Bendrajai programai taikomų Dalyvavimo taisyklių, numatytų ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (EB) Nr. .../2006.(8).

(24)  Atsižvelgiant į naujų priemonių naudojimo pagal Septintąją bendrąją programą tarpinę peržiūrą ir Bendrosios programos penkerių metų laikotarpio įvertinimą, buvo nustatytas naujas metodas, kuriuo vadovaujantis būtų galima lengviau, veiksmingiau ir lanksčiau pasiekti Bendrijos mokslinių tyrimų politikos politinius tikslus. Šiuo tikslu turėtų būti naudojamasi mažesniu skaičiumi paprastesnių "finansavimo schemų", lanksčiau ir laisviau jas taikant atskirai arba derinant tarpusavyje įvairiai veiklai finansuoti, dalyviams taip pat turėtų būti suteikiama didesnė valdymo autonomija.

(25)  Atsižvelgiant į platų susidomėjimą veikla pagal Bendrąją programą, finansinio sverto poveikį nacionalinėms ir privačioms investicijoms, Bendrijos poreikį įgyvendinti naujus mokslo ir technologijų keliamus uždavinius ir visapusiškai be jokio diskriminavimo pasinaudoti mokslininkų potencialu, į tai, kad Bendrijos intervencijoms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant didesnį Europos mokslinių tyrimų sistemos operatyvumą ir veiksmingumą, bei tai, kad Bendroji programa gali prisidėti prie pastangų inter alia sprendžiant klimato kaitos ir tvarumo, Europos gyventojų sveikatos problemas ir atgaivinant Lisabonos strategiją, akivaizdu, kad Bendrijos mokslinių tyrimų veikla yra būtina.

(26)  Įgyvendinant Septintąją bendrąją programą gali prireikti papildomų programų, kuriose dalyvautų tik tam tikros valstybės narės, Bendrija gali nuspręsti dalyvauti programose, kurias vykdo kelios valstybės narės, arba kurti bendras įmones ar kitas struktūras, kaip apibrėžta Sutarties 168, 169 ir 171 straipsniuose.

(27)  Bendrija sudarė keletą tarptautinių susitarimų mokslinių tyrimų srityje ir turėtų stengtis stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje siekiant pasinaudoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros internacionalizacijos teikiama nauda, prisidėti prie bendrų viešųjų gėrybių kūrimo, ir toliau integruoti Bendriją į pasaulinę mokslinių tyrimų bendruomenę.

(28)  Jau yra sukauptas daug žinių, kurios galėtų kardinaliai pagerinti besivystančiose šalyse gyvenančių žmonių gyvenimą; kai tai įmanoma, Bendroji programa įgyvendinant pirmiau aprašytą veiklą prisidės, kad iki 2010 m. būtų įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslai.

(29)  Septintoji bendroji programa turėtų prisidėti prie augimo, tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos skatinimo, įskaitant klimato kaitos problemos sprendimą.

(30)  Vykdant mokslinius tyrimus, remiamus pagal Septintąją bendrąją programą, reikėtų vadovautis pagrindiniais etikos principais, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytus principus. Į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę yra ir bus atsižvelgiama. Moksliniuose tyrimuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į Protokolą dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos ir sumažintas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, siekiant ilgainiui atsisakyti gyvūnų naudojimo.

(31)  Pagal Septintąją bendrąją programą atitinkamomis priemonėmis bus aktyviai skatinamas moterų vaidmuo moksle ir moksliniuose tyrimuose, siekiant paskatinti daugiau moterų dalyvauti šios srities veikloje ir toliau stiprinant jų aktyvų vaidmenį moksliniuose tyrimuose.

(32)  Šiuo sprendimu visai Septintosios bendrosios programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris biudžeto valdymo institucijai yra svarbiausias orientacinis dydis kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (9) 37 punkte.

(33)  Taip pat reikėtų imtis atitinkamų Europos bendrijų finansinius interesus atitinkančių priemonių, kad būtų stebimas tiek suteiktos finansinės paramos, tiek šių lėšų panaudojimo veiksmingumas, siekiant išvengti pažeidimų ir sukčiavimo ir būtų imtasi reikalingų veiksmų siekiant susigrąžinti prarastas, neteisingai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (10), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (11) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (12).

(34)  Svarbu užtikrinti patikimą Septintosios bendrosios programos finansų valdymą ir kuo veiksmingesnį bei priimtinesnį jos įgyvendinimą, taip pat užtikrinant programos teisinį tikrumą ir galimybę ja naudotis visiems dalyviams. Būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (13), taip pat reikalavimų dėl geresnio reglamentavimo ir supaprastinimo.

(35)  Kadangi pagal Sutarties 163 straipsnį vykdytinos veiklos, kuria būtent prisidedama prie žiniomis grindžiamos visuomenės ir ekonomikos kūrimo Europoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia Septintąja bendrąja programa neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Septintosios bendrosios programos patvirtinimas

Bendroji programa, skirta Bendrijos veiklai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, įskaitant demonstracinę veiklą ("Septintoji bendroji programa") yra patvirtinama 2007 m. sausio 1 d. – 2013 gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Tikslai ir veikla

1.  Pagal Septintąją bendrąją programą remiama i–iv punktuose nurodyta veikla. Šios veiklos tikslai ir pagrindinės kryptys yra nurodyti I priede.

i)  Bendradarbiavimas: parama įvairiai tarpvalstybinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje veiklai, vykdomai toliau išvardytose teminėse srityse:

ii)  Idėjos: parama Europos lygiu konkuruojančių nacionalinių ar tarpvalstybinių individualių mokslo darbuotojų grupių iniciatyva visose srityse atliekamiems moksliniams tyrimams.

iii)  Žmonės: žmogiškojo potencialo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje stiprinimas Europoje kokybiškai ir kiekybiškai bei mobilumo skatinimas.

iv)  Pajėgumai: parama pagrindiniams Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų aspektams, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų infrastruktūroms, moksliniais tyrimais užsiimančioms regionų grupėms, mokslinių tyrimų potencialo plėtojimui Bendrijos konvergencijos tikslui priskiriamuose ir atokiausiuose regionuose, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) (14) skirtiems moksliniams tyrimams, "Mokslo visuomenėje" klausimams, parama nuosekliam politikos krypčių plėtojimui, tarptautinio bendradarbiavimo horizontaliajai veiklai.

2.  Septintąja bendrąja programa taip pat remiama I priede apibrėžta nebranduolinė tiesioginė mokslinė ir techninė veikla, kurią vykdo Jungtinis tyrimų centras (JTC).

3 straipsnis

Specialiosios programos

Septintoji bendroji programa įgyvendinama vykdant specialiąsias programas. Šiose programose nustatomi aiškūs tikslai ir išsamios įgyvendinimo taisyklės.

4 straipsnis

Didžiausia bendra suma ir kiekvienai programai skirtos dalys

1.  Bendrijos finansinio įnašo į Septintąją bendrąją programą didžiausia bendra suma yra 50 521 milijonas eurų(15). Ši suma paskirstoma 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytai veiklai ir veiksmams taip (mln. EUR):

2.  Preliminarus paskirstymas 1 dalyje nurodytos veiklos teminėms sritims yra nustatytas II priede.

3.  Išsamios Bendrijos finansinio įnašo į šią Bendrąją programą taisyklės yra nustatytos III priede.

5 straipsnis

Bendrijų finansinių interesų apsauga

Pagal šį sprendimą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 taikomi bet kuriam Bendrijos teisės nuostatos pažeidimui, įskaitant pagal šią programoje nustatyto sutartinio įsipareigojimo nesilaikymą, susijusiam su ekonominės veiklos vykdytojo veikla ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų išlaidų padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams.

6 straipsnis

Etikos principai

1.  Visa pagal Septintąją bendrąją programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla atliekama laikantis pagrindinių etikos principų.

2.  Pagal šią Bendrąją programą nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys:

3.  Žmogaus kamieninių ląstelių – tiek suaugusių žmonių, tiek embrionų – moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinių pasiūlymų turinį ir į susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinę sistemą.

Paraiškoje dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo prireikus pateikiama detali informacija apie licencijavimo ir kontrolės priemones, kurių imsis valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat informacija apie etinį patvirtinimą (- us), kuris (-ie) bus suteiktas (-i).

Dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių gavimo, institucijoms, organizacijoms ir mokslo darbuotojams taikoma griežta licencijavimo ir kontrolės tvarka pagal atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių ) teisinę sistemą.

4.   2 dalyje nustatytos mokslinių tyrimų sritys antrame šios programos etape (2010–2013 m.) peržiūrimos atsižvelgiant į mokslo pažangą.

7 straipsnis

Stebėsena, vertinimas ir peržiūra

1.  Komisija nuolat ir sistemingai stebi, kaip įgyvendinama Septintoji bendroji programa ir jos specialiosios programos bei reguliariai praneša apie šios stebėsenos rezultatus ir juos platina.

2.  Ne vėliau kaip 2010 m. Komisija, kuriai padeda išorės ekspertai, atlieka įrodymais pagrįstą tarpinį šios Bendrosios programos ir jos specialiųjų programų įvertinimą, remdamasi Šeštosios bendrosios programos ex-post vertinimu. Šiame įvertinime nagrinėjama vykdomos mokslinių tyrimų veiklos kokybė, taip pat įgyvendinimo ir valdymo kokybė bei pažanga siekiant nustatytų tikslų.

Įvertinimo išvadas ir savo pastabas, taip pat prireikus pasiūlymus dėl šios Bendrosios programos patikslinimo Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

Prieš tarpinį įvertinimą, kai tik gaunama pakankamai duomenų, pateikiama pažangos ataskaita, kurioje išdėstomi pirminiai duomenys apie pagal Septintąją bendrąją programą inicijuotų naujų veiksmų veiksmingumą ir supaprastinimui skirtas pastangas.

3.  Praėjus dvejiems metams po šios Bendrosios programos užbaigimo, Komisija, pasitelkusi nepriklausomus ekspertus, atlieka jos loginio pagrindo, įgyvendinimo ir pasiekimų išorinį vertinimą.

Įvertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

MOKSLINIAI IR TECHNOLOGINIAI TIKSLAI, PAGRINDINĖS TEMŲ IR VEIKLOS SRIČIŲ KRYPTYS

Septintoji bendroji programa bus vykdoma siekiant Sutarties 163 straipsnyje nurodytų bendrųjų tikslų – stiprinti pramonės konkurencingumą ir patenkinti kitų Bendrijos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, tokiu būdu prisidedant prie žiniomis grindžiamos visuomenės kūrimo remiantis Europos mokslinių tyrimų erdve ir papildant nacionaliniu ir regioniniu lygiu vykdomą veiklą. Ji skatina mokslinių ir technologinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo kompetenciją vykdant šias keturias programas: bendradarbiavimo, idėjų, žmonių ir pajėgumų.

I.  BENDRADARBIAVIMAS

Pagal šią Septintosios bendrosios programos dalį bus remiamas įvairių formų tarpvalstybinis bendradarbiavimas Sąjungoje ir už jos ribų keliose teminėse srityse, atitinkančiose pagrindines žinių ir technologijų sritis, kuriose turi būti remiami ir stiprinami aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai, kad būtų sprendžiami Europos socialiniai, ekonominiai, aplinkosaugos ir pramonės uždaviniai. Didžioji šių pastangų dalis bus skirta gerinti pramoninį bendradarbiavimą, o mokslinių tyrimų darbotvarkė atspindės naudotojų poreikius visoje Europoje.

Svarbiausias tikslas − prisidėti prie tvaraus vystymosi.

Šios temos išsamiai apibrėžtos palyginti aukštu lygiu, kad jas būtų galima pritaikyti atsižvelgiant į poreikių ir galimybių, kurios gali atsirasti Septintosios bendrosios programos vykdymo laikotarpiu, raidą. Kiekvienai jų yra nustatyti nuoseklūs veiksmai, nurodantys pagrindinę veiklą, kuriai numatyta Bendrijos parama. Šie veiksmai buvo nustatyti atsižvelgiant į jų indėlį siekiant Bendrijos tikslų, įskaitant perėjimą į žiniomis pagrįstą visuomenę, atitinkamą Europos mokslinių tyrimų potencialą ir Bendrijos lygio intervencijų šioje srityje pridėtinę vertę.

Ypač daug dėmesio bus skiriama veiksmingo teminių sričių koordinavimo užtikrinimui ir kelioms teminėms sritims priklausančioms prioritetinėms mokslo sritims, pavyzdžiui, moksliniams tyrimams miškininkystės srityje, kultūros paveldui, jūrų mokslams ir technologijoms.

Bus skatinamas daugiadiscipliniškumas, moksliniams tyrimams ir technologijų dalykams, susijusiems su daugiau nei viena temine sritimi, taikant kelias temines sritis apimančius metodus, o bendri konkursai bus svarbi daugiau nei su viena temine sritimi susijusio bendradarbiavimo forma.

Pramonei svarbių dalykų atveju temos buvo nustatytos, be kitų šaltinių, remiantis darbais, vykdomais pagal įvairias Europos technologijų platformas, sukurtas tose srityse, kuriose Europos konkurencingumas, ekonomikos augimas ir gerovė priklauso nuo didelės mokslinių tyrimų ir technologijų vidutinės trukmės ir ilgalaikės pažangos. Europos technologijų platformos suburia pramonės subjektų vadovaujamus suinteresuotus subjektus strateginei mokslinių tyrimų darbotvarkei apibrėžti ir įgyvendinti. Ši Bendroji programa padės įgyvendinti šias strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes, kai dėl pastarųjų iš tikrųjų sukuriama Europos pridėtinė vertė. Europos technologijų platformos, galbūt dalyvaujant ir mokslinius tyrimus atliekančių regioninių organizacijų grupėms, gali būti svarbios sudarant palankesnes sąlygas pramonei, įskaitant MVĮ, dalyvauti atitinkamos srities mokslinių tyrimų projektuose, įskaitant projektus, kurie atitinka reikalavimus finansavimui gauti pagal šią Bendrąją programą, ir organizuojant šį pramonės dalyvavimą.

Minėtos dešimt teminių sričių taip pat apima mokslinius tyrimus, būtinus formuluojant, įgyvendinant ir vertinant Bendrijos politiką, pavyzdžiui sveikatos priežiūros, saugos, vartotojų apsaugos, energetikos, aplinkos, pagalbos vystymuisi, žuvininkystės, jūrų reikalų, žemės ūkio, gyvūnų gerovės, transporto, švietimo ir mokymo, užimtumo, socialinių reikalų, sanglaudos bei laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo srityse, ir ikinormatyvinius bei norminamuosius tyrimus, svarbius gerinant jų tarpusavio sąveiką ir standartų kokybę bei juos įgyvendinant, tuo pat metu didinant Europos konkurencingumą. Specialus dėmesys bus skiriamas aspektų, susijusių su racionaliu ir veiksmingu energijos naudojimu pagal šią Bendrąją programą ir numatytų kitose Bendrijos politikos srityse ir programose, koordinavimui.

Kiekvienoje teminėje srityje, be nurodytos veiklos, bus atvirai ir lanksčiai reaguojama į dviejų rūšių galimybes:

· Būsimos ir naujos technologijos: teikti paramą moksliniams tyrimams, kuriais siekiama nustatyti ar toliau tirti tam tikros srities ir (arba) bendros kelių atitinkamų mokslo šakų ar disciplinų srities naujas mokslo ir technologijų galimybes, teikiant konkrečią paramą neplanuotai pateiktiems mokslinių tyrimų pasiūlymams, įskaitant bendrus konkursus; ieškoti naujoviškų idėjų ir iš esmės naujų panaudojimo galimybių bei nagrinėti naujas galimybes tyrimų planuose, visų pirma tas, kurios gali atverti kelią esminiams atradimams; bus užtikrintas pagal idėjų programą vykdomos veiklos koordinavimas siekiant išvengti sutapimų ir užtikrinti optimalų finansavimo panaudojimą.

· Nenumatytos politikos reikmės: lanksčiai reaguoti į naujas politikos reikmes, iškylančias Bendrosios programos vykdymo laikotarpiu, pavyzdžiui, greito reagavimo reikalaujančius nenumatytus pokyčius ar įvykius, pavyzdžiui, naujas epidemijas, naujas maisto saugos problemas ar atsaką stichinės nelaimės atveju.

Žinių skleidimas ir perdavimas turi esminės pridėtinės vertės Europos mokslinių tyrimų veiklai, taigi bus imtasi priemonių, kad pramonės įmonės, už politikos formavimą atsakingi asmenys ir visuomenė daugiau naudotųsi tos veiklos rezultatais. Intelektinės nuosavybės teisės taip pat turi būti apsaugotos, be kita ko, teikiant paramą kovai su padirbinėjimu. Platinimas bus laikomas neatsiejama visų teminių sričių užduotimi, dėl veiklos konfidencialumo aspektų taikant atitinkamus apribojimus saugumo temai, be kita ko, finansuojant tinklų kūrimo iniciatyvas, seminarus ir renginius, pasitelkiant nepriklausomų ekspertų pagalbą ir informaciją bei elektronines paslaugas, visų pirma CORDIS.

Bus užtikrintas šios programos ir kitų Bendrijos programų papildomumas ir sinergija. Novacijų rėmimo veikla bus atliekama pagal Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą.

Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama pakankamam MVĮ (17), pirmiausia intensyviai žinias naudojančių MVĮ, dalyvavimui tarpvalstybiniam bendradarbiavime užtikrinti. Konkrečių priemonių, pirmiausia veiksmų, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ dalyvavimui, bus imtasi pagal programos dalį "Bendradarbiavimas", pagal strategiją, kuri turi būti sukurta kiekvienai temai. Šias strategijas papildys jų kiekybinė ir kokybinė stebėsena, kaip vykdomi nustatyti tikslai. Bus siekiama, kad bent 15 % lėšų, skiriamų pagal programos dalį "Bendradarbiavimas" būtų skiriama MVĮ.

Taip pat bus remiamos iniciatyvos, kuriomis, peržengiant mokslo bendruomenės ribas, siekiama pradėti diskusiją su kuo didesne visuomenės dalimi mokslo ir tyrimų rezultatų klausimais, iniciatyvos mokslo informacijos ir švietimo srityje, įskaitant, prireikus, pilietinės visuomenės organizacijų ar tokių organizacijų tinklų dalyvavimą. Bus svarstoma galimybė į visas mokslinių tyrimų sritis įtraukti lyčių ir lyčių lygybės klausimą.

Norint padidinti Europos mokslinių tyrimų konkurencingumą reikia, kad būtų realizuotas visas Europos mokslinių tyrimų erdvėje glūdintis potencialas. Projektai, kuriais siekiama suteikti mokslinę kompetenciją, turėtų būti optimaliai valdomi, ypač atsižvelgiant į išteklių panaudojimą.

Bendrai atliekami moksliniai tyrimai

Bendrai atliekamiems moksliniams tyrimams bus skirta didžiausia ir pagrindinė moksliniams tyrimams finansuoti numatytų Bendrijos lėšų dalis. Siekiama, kad pagrindinėse žinių pažangos srityse būtų vykdomi aukštos kokybės mokslinių tyrimų projektai ir sukurti puikūs tinklai, pajėgūs pritraukti mokslo darbuotojus ir investicijas iš Europos ir viso pasaulio.

Tai bus pasiekta teikiant paramą bendrai atliekamiems moksliniams tyrimams, pasitelkiant įvairias finansavimo schemas: bendrai vykdomus projektus, kompetencijos tinklus, koordinavimo ir paramos veiklą (žr. III priedą).

Bendros technologijų iniciatyvos

Tik labai nedaugeliu atvejų MTTP tikslo apimtis ir pasitelktų išteklių mastas galėtų būti pakankamas pagrindas steigti ilgalaikes valstybės ir privačiojo sektoriaus partnerystes – bendrų technologijų iniciatyvas. Šios iniciatyvos, kylančios daugiausia iš pagal Europos technologijų platformas atliekamo darbo ir apimančios vieną ar kelis pasirinktus jų mokslinių tyrimų srities klausimus, bus finansuojamos bendrai privataus sektoriaus investicijomis ir nacionalinėmis bei viešosiomis Europos lėšomis, įskaitant subsidijas pagal Septintąją bendrąją programą ir paskolų bei garantijų finansavimą iš Europos investicijų banko. Dėl kiekvienos bendros technologijų iniciatyvos bus sprendžiama atskirai, remiantis Sutarties 171 straipsniu (tai gali apimti ir bendros įmonės steigimą) arba sprendimais dėl specialiųjų programų pagal Sutarties 166 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgiant į bendrų technologijų iniciatyvų ypatingą mastą ir sudėtingumą, bus dedama daug pastangų užtikrinti skaidrų jų veikimą ir užtikrinti, kad Bendrijos finansavimas bendroms technologijų iniciatyvoms bus skiriamas remiantis Bendrosios programos kompetencijos ir konkurencijos principais.

Ypač daug dėmesio bus skiriama tose pačiose srityse vykdomų bendrų technologijų iniciatyvų ir programų bei projektų bendrai darnai ir koordinavimui (18) laikantis esamų jų įgyvendinimo procedūrų ir užtikrinimui, kad projektuose galėtų dalyvauti įvairūs dalyviai iš visos Europos, pirmiausia MVĮ.

Ne Bendrijos mokslinių tyrimų programų koordinavimas

Šios srities veikloje bus pasitelkiamos dvi pagrindinės priemonės: schema ERA-NET ir Bendrijos dalyvavimas bendrai įgyvendinamose nacionalinėse mokslinių tyrimų programose (pagal Sutarties 169 straipsnį). Veikla gali apimti tiesiogiai su minėtomis dešimčia teminių sričių nesusijusias temas, jeigu dėl jų sukuriama pakankama Europos pridėtinė vertė. Šia veikla taip pat bus didinamas Septintosios bendrosios programos ir veiklos, atliekamos pasitelkus tarpvyriausybines struktūras, pvz., EUREKA ir COST (19), tarpusavio papildomumas ir sąveika.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinio bendradarbiavimo veikla, liudijanti Europos pridėtinę vertę ir abipusį suinteresuotumą, pagal šią Septintosios bendrosios programos dalį:

· Veikla, kuria siekiama išplėsti trečiųjų šalių mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimų įstaigų dalyvavimą teminėse srityse, dėl konfidencialumo aspektų taikant atitinkamus apribojimus, dedant dideles pastangas paskatinti juos išnaudoti šią progą.

· Konkreti bendradarbiavimo veikla kiekvienoje teminėje srityje, skirta trečiosioms šalims, esant abipusiam suinteresuotumui bendradarbiauti tam tikromis temomis, kurios bus parinktos remiantis atitinkamų šalių moksliniu ir technologiniu lygiu bei poreikiais. Su dvišalio bendradarbiavimo susitarimais ar daugiašaliais ES ir šių šalių ar jų grupių dialogais glaudžiai susieta veikla bus ypatinga priemonė ES ir šių šalių bendradarbiavimui užtikrinti. Tokia veikla visų pirma yra veikla, skirta padidinti šalių kandidačių ir kaimyninių šalių mokslinių tyrimų pajėgumus, ir bendradarbiavimo veikla, skirta besivystančioms ir besiformuojančioms šalims, kurioje daugiausia dėmesio skiriama konkretiems sveikatos, įskaitant užleistų ligų mokslinius tyrimus, žemės ūkio, žuvininkystės ir aplinkos sričių poreikiams, ir vykdoma jų pajėgumui pritaikytomis finansinėmis sąlygomis.

Ši Bendrosios programos dalis apima tarptautinio bendradarbiavimo veiklą kiekvienoje teminėje srityje ir tarp skirtingų temų. Tokia veikla vykdoma koordinuojant ją su veikla, vykdoma pagal programas "Žmonės" ir "Pajėgumai". Ši veikla taip pat bus remiama pagal visa apimančią tarptautinio bendradarbiavimo strategiją pagal Septintąją bendrąją programą.

TEMOS

1.  Sveikatos priežiūra

Tikslas

Europos piliečių sveikatos gerinimas, su sveikata susijusių Europos pramonės ir verslo įmonių konkurencingumo didinimas ir inovacinių pajėgumų skatinimas sprendžiant visuotines sveikatos problemas, įskaitant kovą su naujomis epidemijomis. Bus akcentuojami taikomieji tyrimai (pagrindinių atradimų pritaikymas klinikinėje praktikoje, įskaitant eksperimentų rezultatų mokslinį patvirtinimą), naujų gydymo būdų kūrimas ir patvirtinimas, sveikatos gerinimo ir prevencijos metodai, įskaitant vaikų sveikatą, sveiko senėjimo skatinimą, diagnostikos priemonės ir medicininės technologijos, taip pat tvarios ir veiksmingos sveikatos priežiūros sistemos.

Loginis pagrindas

Žmogaus genomo iššifravimas ir naujausi postgenomikos pasiekimai iš esmės pakeitė žmonių sveikatos ir ligų mokslinius tyrimus. Didžiuliam duomenų kiekiui integruoti, esminiams biologiniams procesams suvokti ir pagrindinėms su sveikata susijusioms biopramonės šakų technologijoms plėtoti reikia sutelkti pakankamai daug įvairios kompetencijos ir išteklių, kurių nacionaliniu lygiu nėra, siekiant sukurti intervencijai reikalingas žinias ir pajėgumus.

Siekiant reikšmingos taikomųjų tyrimų sveikatos srityje pažangos, kuri yra būtina užtikrinant, kad biomedicinos tyrimai duotų praktinės naudos ir pagerintų gyvenimo kokybę, taip pat reikia taikyti daugiadisciplininius ir paneuropinius metodus, įtraukiant įvairius suinteresuotus subjektus. Tokie metodai leidžia Europai veiksmingiau prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoti su visuotinės svarbos ligomis.

Atliekant klinikinius daugelio ligų tyrimus (pvz., vėžio, širdies ir kraujagyslių bei infekcinių ligų, psichinių ir neurologinių ligų, visų pirma susijusių su senėjimo procesu, pvz., Alzhaimerio ir Parkinsono ligų), remiamasi tarptautiniu mastu daugelyje centrų atliekamais bandymais, kad per trumpą laikotarpį būtų galima tirti reikiamą pacientų skaičių.

Epidemiologiniams tyrimams reikia didelės gyventojų įvairovės ir tarptautinių tinklų, kad būtų prieita reikšmingų išvadų. Kuriant naujus retų susirgimų diagnostikos ir gydymo būdus, taip pat vykdant šių susirgimų epidemiologinius tyrimus, į darbą taip pat reikia įtraukti daugelį šalių, kad padidėtų kiekvienu atveju tiriamų pacientų skaičius. Be to, pagal sveikatos politiką Europos lygiu atliekami moksliniai tyrimai leidžia palyginti modelius, sistemas ir nacionalinėse duomenų bazėse bei biologiniuose bankuose saugomus duomenis iš pacientų gautos medžiagos.

Energingi ES atliekami biomedicinos tyrimai padės sustiprinti Europos sveikatos priežiūros biotechnologijų, medicinos technologijų ir farmacijos pramonės įmonių konkurencingumą. ES bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis leis šioms šalims plėtoti mokslinių tyrimų pajėgumus. ES taip pat turi suvaidinti aktyvų vaidmenį kuriant viešojo ir farmacijos sektoriaus, kuriuose siekiama patenkinti viešosios sveikatos poreikius, novacijoms palankią aplinką, ypač siekiant maksimaliai padidinti klinikinių tyrimų sėkmę. Mokslinių tyrimų MVĮ yra sveikatos priežiūros biotechnologijų ir medicinos technologijų pramonės pagrindinė ekonominė varomoji jėga. Nors dabar Europoje biotechnologijų įmonių yra daugiau nei JAV, dauguma jų – mažos ir ne tokios pajėgios kaip jų konkurentų. ES lygio valstybinės ir privačios pastangos mokslinių tyrimų srityje padės joms vystytis. ES moksliniai tyrimai taip pat padės kurti naujas normas ir standartus, pagal kuriuos bus parengti atitinkami teisės aktai naujoms medicinos technologijoms (pvz., regeneracinei medicinai). Turėtų būti užtikrintas Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pasaulinis pirmavimas alternatyvių bandymų strategijų, visų pirma bandymų metodų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, srityje.

Politikos reikalavimams svarbius mokslinius tyrimus apimanti veikla, kuri bus remiama, nurodyta toliau. Prireikus bus remiama veikla pagal ilgalaikes mokslinių tyrimų darbotvarkes, pavyzdžiui, nustatytas pagal Europos technologijų platformas, pavyzdžiui, novatoriškų vaistų srityje. Gali būti remiama kita veikla, kurios imamasi reaguojant į naujas politikos reikmes, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros politikos klausimų ar darbuotojų sveikatos ir saugos srityje.

Esminiai vaikų sveikatos, vaikų ligų, taip pat ir senėjančių gyventojų sveikatos, klausimai visose šios temos veiklos srityse bus nagrinėjami skiriant ypatingą dėmesį ir, kur reikia, į juos bus atsižvelgiama.

Visose toliau nurodytose veiklos srityse bus atsižvelgiama į etinius, teisinius ir socialinius bei ekonominius klausimus.

Veikla

· Biotechnologijos, nepatentuotos priemonės ir medicininės technologijos žmonių sveikatai

–  Didelio našumo moksliniai tyrimai: pagreitinti atliekamų fundamentaliųjų genomikos (genomikos ir postegnomikos) ir biomedicinos mokslinių tyrimų pažangą, pagerinant duomenų generavimą, standartizavimą, gavimą ir analizę.

–  Nustatymas, diagnozė ir stebėsena: akcentuojant neintervencinius ar mažiausiai intervencinius metodus ir technologijas, pavyzdžiui, naujas prevencines regeneracinės medicinos priemones (pavyzdžiui, molekulinių atvaizdų gavimą ir diagnostiką).

–  Gydymo būdų tinkamumo, saugumo ir veiksmingumo numatymas: kurti ir patvirtinti biologinius markerius, in vivo ir in vitro metodus bei modelius, įskaitant imitavimą, farmakogenomiką, tikslinio taikymo ir rezultatais pagrįstus metodus bei bandymus, kuriuose nebūtų naudojami gyvūnai.

–  Naujoviški gydymo metodai ir intervencija: tirti, konsoliduoti ir užtikrinti tolesnę pažangių gydymo būdų ir technologijų, kurias galima pritaikyti daugeliui ligų ir sutrikimų gydyti, pavyzdžiui regeneracinės medicinos terapijos priemonių, raidą.

· Mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas žmonių sveikatos reikmėms

–  Biologinių duomenų ir procesų integravimas – duomenų rinkimas dideliu mastu, sistemų biologija (įskaitant sudėtingų sistemų modeliavimą): generuoti ir analizuoti didelį kiekį duomenų, reikalingų siekiant geriau suprasti sudėtingus tūkstančių genų ir genų produktų, valdančių svarbius biologinius procesus visuose susijusiuose organizmuose ir visais struktūriniais lygiais, reguliavimo tinklus.

–  Smegenų ir susijusių ligų, žmogaus vystymosi ir senėjimo tyrimai: tirti sveiko senėjimo procesą ir genų bei aplinkos sąveiką su smegenų veikla esant normalioms sąlygoms ir sergant smegenų ligomis bei kitais su senėjimu susijusiais susirgimais (pvz., demencija).

–  Taikomieji tyrimai užkrečiamųjų ligų srityje: spręsti atsparumo vaistams, visuotinių ŽIV ir AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės pavojų, taip pat hepatito ir galimų naujų bei pasikartojančių epidemijų (pvz., SŪRS ir didelio patogeniškumo gripo) problemas.

–  Taikomieji tyrimai pagrindinių ligų srityje – vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir nutukimo; retų ligų; kitų lėtinių ligų, įskaitant artritą, reumatinius ir raumenų bei skeleto susirgimus ir kvėpavimo ligų, įskaitant alergijos sukeltas ligas: sukurti į pacientus orientuotas prevenciją ir diagnozę apimančias strategijas, ypač daug dėmesio skiriant gydymui, įskaitant klinikinius tyrimus ir veikliųjų medžiagų naudojimą. Bus atsižvelgta į paliatyvinės medicinos aspektus.

· Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Europos piliečiams optimizavimas

–  Klinikinių tyrimų rezultatų pritaikymas klinikinėje praktikoje: sukurti žinių pagrindą klinikinių sprendimų priėmimo procesui ir tam, kaip klinikinių tyrimų rezultatus pritaikyti klinikinėje praktikoje, ypač atsižvelgiant į pacientų saugumą ir geresnį vaistų panaudojimą (įskaitant tam tikus farmakologinio budrumo aspektus ir moksliškai išbandytus papildomus ir alternatyvius vaistus) bei vaikų, moterų ir senyvo amžiaus žmonių specifiką.

–  Sveikatos priežiūros sistemų, įskaitant pereinamojo laikotarpio sveikatos priežiūros sistemas ir priežiūros namuose strategijas, kokybė, veiksmingumas ir vieningumas: Veiksmingą intervenciją paversti valdymo sprendimais, įvertinti sąnaudas, įvairių intervencijų veiksmingumą ir naudą, įskaitant pacientų saugumui, nustatyti atitinkamų žmogiškųjų išteklių poreikius ir jų teikimo sąlygas, analizuoti veiksnius, turinčius įtakos lygioms galimybėms gaunant aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas (taip pat socialiai remtinoms grupėms), taip pat analizuoti demografinius pokyčius (pvz., senėjimą, mobilumą ir migraciją bei darbo vietos pakeitimą) analizes.

–  Sustiprinta ligų prevencija ir geresnė vaistų vartojimo kokybė: sukurti veiksmingas intervencines visuomenės sveikatos apsaugos priemones, skirtas kovai su platesniais sveikatai kenksmingais veiksniais (pvz., stresu, mityba, gyvenimo būdu ar aplinkos veiksniais ir jų sąveika su vaistais); nustatyti sėkmingas intervencines priemones skirtingoje sveikatos priežiūros aplinkoje siekiant, kad vaistai būtų skiriami geriau, o pacientai geriau juos vartotų (įskaitant farmakologinio budrumo aspektus ir vaistų sąveikos klausimus).

–  Tinkamas naujų gydymo būdų ir sveikatos priežiūros technologijų naudojimas: naujų medicinos technologijų (ir prietaisų) bei pažangių gydymo būdų taikymo dideliu mastu ilgalaikė sauga ir veiksmingumo įvertinimas bei stebėsena užtikrinant naudą visuomenės sveikatai ir aukštą jos apsaugos lygį.

2.  Maistas, žemės ūkis ir žuvininkystė ir biotechnologijos

Tikslas

Sukurti Europos žiniomis paremtą bioekonomiką (20) sutelkiant mokslo įstaigas, pramonės įmones ir kitus suinteresuotus subjektus, siekiant išnaudoti atsirandančias naujas mokslinių tyrimų galimybes, leisiančias spręsti socialinius, aplinkosaugos ir ekonominius uždavinius, susijusius su saugesnio, sveikesnio, geresnės kokybės maisto bei atsinaujinančiųjų biologinių išteklių tvaraus naudojimo ir gamybos augančiu poreikiu; didėjančia epizootinių ir zoonozinių ligų bei su maistu susijusių sutrikimų rizika; grėsme žemės ūkio, akvakultūros ir žuvininkystės produkcijos tvarumui ir saugai, taip pat augančiu aukštos kokybės maisto poreikiu, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę ir kaimo bei pakrančių vietovių aspektus bei atsaką į konkrečius vartotojų mitybos poreikius.

Loginis pagrindas

Inovacijos ir žinių apie tvarų biologinių išteklių (mikroorganizmų, augalų, gyvūnų) valdymą, gamybą ir panaudojimą pažanga bus žemės ūkio, žuvininkystės, pašarų, maisto pramonės, sveikatos priežiūros, miškininkystės ir susijusių pramonės šakų naujų, tvarių, saugių, ekologiškai veiksmingų ir konkurencingų produktų pagrindas. Kaip numatyta Europos gyvosios gamtos mokslų ir biotechnologijų strategijoje (21), tai padės didinti Europos žemės ūkio ir biotechnologijų, sėklų ir maisto pramonės įmonių – ypač pažangių technologijų MVĮ – konkurencingumą, taip pat gerinti globą ir rūpybą bei kelti gerovę.

Maisto ir pašarų grandinių saugos, su mityba susijusių ligų, maisto vartojimo įpročių ir maisto bei mitybos įtakos sveikatai tyrimai padės kovoti su dėl maisto kylančiais sutrikimais (pvz., nutukimu, alergijomis) ir užkrečiamosiomis ligomis (pvz., užkrečiama spongiformine encefalopatija, paukščių gripu), taip pat reikšmingai prisidės prie visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos bei vartotojų apsaugos srityje vykdomos politikos ir taisyklių įgyvendinimo ir būsimos politikos bei taisyklių formulavimo.

Dėl Europos pramonės įmonių įvairovės šiose srityse ir daugiausia jų mažo dydžio, nors tai yra vienas iš Sąjungos pranašumų ir galimybių, panašios problemos sprendžiamos nenuosekliai. Jos būtų sprendžiamos geriau ėmus intensyviau bendradarbiauti ir dalijantis patirtimi, pavyzdžiui, apie naujas metodikas, technologijas, procesus ir standartus, įvedamus keičiant Bendrijos teisės aktus.

Kelios Europos technologijų platformos padeda nustatant bendrus mokslinių tyrimų prioritetus augalų genomikos ir biotechnologijų, miškininkystės ir su ja susijusių pramonės šakų, visuotinės gyvūnų sveikatos, ūkio gyvulių veislininkystės, maisto ir pramoninių biotechnologijų srityse. Vykdomi moksliniai tyrimai suteiks žinių, kurių reikia remiant bendrą žemės ūkio politiką ir Europos miškų strategiją; žemės ūkio ir prekybos klausimus; genetiškai modifikuotų organizmų ("GMO") saugumo aspektus; maisto saugos taisykles; Bendrijos gyvūnų sveikatos, ligų kontrolės ir gerovės standartus bei bendros žuvininkystės politikos reformą, kuria siekiama numatyti tvarų žvejybos ir akvakultūros vystymąsi ir jūros gėrybių produktų saugą (22): Atsižvelgiant į socialinę svarbą, taip pat numatyta lanksčiai reaguoti į naujas politikos reikmes, ypač atsižvelgiant į naują riziką ir socialines ar ekonomines tendencijas ir poreikius.

Veikla

Iš žemės, miškų ir vandens aplinkos gaunamų biologinių išteklių tvari gamyba ir valdymas: Sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams, įskaitant genomikos, proteomikos, metabolomikos, sistemų biologijos, bioinformatikos ir konverguojančias technologijas, šiose srityse: mikroorganizmų, augalų ir gyvūnų, įskaitant mokslinius tyrimus dėl jų biologinės įvairovės eksploatavimo ir tausojančio naudojimo.

Iš žemės gaunamų biologinių išteklių srityje moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio bus skiriama: dirvožemio derlingumui, didelės įvairovės pagerintos žemės ūkio kultūros ir gamybos sistemoms, įskaitant ekologinę žemdirbystę, kokybiškos gamybos schemoms ir GMO poveikio aplinkai ir žmonėms stebėsenai ir įvertinimui; augalų sveikatai, tvariam, konkurencingam ir daugiafunkciniam žemės ūkiui ir miškininkystei; kaimo plėtrai; gyvūnų sveikatai ir gerovei, veislininkystei ir produkcijai; infekcinėms gyvūnų ligoms, įskaitant epidemiologinius tyrimus, zoonozes ir jų patogeninius mechanizmus bei su pašarais susijusias gyvūnų ligas; kitiems pavojams maisto gamybos tvarumui ir saugumui, įskaitant klimato kaitą; saugiam gyvūninių atliekų šalinimui.

Iš vandens aplinkos gaunamų biologinių išteklių srityje moksliniai tyrimai rems žuvininkystės tvarumą ir konkurencingumą, suteiks mokslinį ir technologinį pagrindą žuvininkystės valdymui ir rems akvakultūros, įskaitant veislininkystę ir gerovę, tvarų vystymąsi.

Priemonių (įskaitant IRT priemones), reikalingų politinius sprendimus priimantiems subjektams ir kitiems suinteresuotiems žemės ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros sektoriaus subjektams (kraštovaizdžio, žemėtvarkos priemonės ir pan.), kūrimas; socialiniai ir ekonominiai bei etiniai gamybos aspektai.

"Nuo šakutės iki ūkio" – maistas (įskaitant jūros gėrybes), sveikata ir gerovė: Maisto ir pašarų klausimai, taip pat tradiciniai jų aspektai, susiję su vartotojais, visuomene, kultūra, pramone ir sveikata, įskaitant elgsenos ir pažinimo mokslus; mityba, su mityba susijusios ligos ir sutrikimai, įskaitant vaikų ir suaugusiųjų nutukimą ir alergijas; mityba vykdant ligų prevenciją (įskaitant gilesnes žinias apie sveikatai naudingus maisto papildus ir maisto savybes); novatoriškos maisto ir pašarų perdirbimo technologijos (įskaitant pakavimą ir ne maisto srities technologijas); pagerinta maisto, gėrimų ir pašarų cheminė ir biologinė kokybė ir sauga; patobulintos maisto saugos užtikrinimo metodikos; maisto grandinės vientisumas (ir kontrolė); fizinis ir biologinis aplinkos poveikis maisto ir pašarų grandinėms; pasaulinių problemų poveikis maisto grandinėms ir atsparumas joms; visos maisto grandinės koncepcija (įskaitant jūros produktus ir kitas maisto žaliavas bei komponentus); atsekamumas ir jo tolesnis vystymas; maisto autentiškumas; naujų ingredientų ir produktų kūrimas.

Gyvosios gamtos mokslai, biotechnologijos ir biochemijos tvariems ne maisto produktams ir procesams: pagerintos žemės ūkio kultūros ir miškininkystės ištekliai, pašarų atsargos, jūros produktai ir biomasės naudojimas (įskaitant jūrų išteklius) energetikai, aplinka ir didelės pridėtinės vertės produktai, pavyzdžiui, medžiagos ir cheminės medžiagos (įskaitant biologinius išteklius, kuriuos galima naudoti farmacijos pramonėje ir medicinoje), įskaitant naujas ūkininkavimo sistemas, biologinius procesus ir biologinio perdirbimo koncepcijas; biologinė katalizė; nauji ir pagerinti mikroorganizmai ir fermentai; miškininkystė ir miško produktai bei procesai; aplinkos biologinis atkūrimas ir švaresnis bioperdirbimas, žemės ūkio ir pramonės atliekų ir šalutinių produktų utilizavimas.

3.  Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)

Tikslas

Padidinti Europos pramonės konkurencingumą ir sudaryti Europai galimybę įvaldyti ir formuoti būsimą IRT raidą, kad būtų patenkinti jos visuomenės ir ūkio poreikiai. IRT yra žiniomis grindžiamos visuomenės pagrindas. Veikla sustiprins Europos mokslinę ir technologinę bazę bei užtikrins Europos pirmavimą pasaulyje srityje, padės valdyti ir skatinti produktų, paslaugų ir procesų inovacijas ir kūrybingumą naudojant IRT ir užtikrins, kad IRT pažanga greitai atneštų naudą Europos piliečiams, verslo ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms. Ši veikla taip pat padės sumažinti skaitmeninį atotrūkį ir socialinę atskirtį.

Loginis pagrindas

IRT yra labai svarbios Europos ateičiai ir yra Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo pagrindas. Jos greitina procesus trijose pagrindinėse srityse: našumo ir inovacijų, viešųjų paslaugų modernizavimo ir mokslo bei technologijų pažangos. Pusę našumo laimėjimų galima paaiškinti IRT įtaka produktams, paslaugoms ir verslo procesams. IRT yra svarbiausias veiksnys visuose pramonės ir paslaugų sektoriuose skatinant inovacijas ir kūrybiškumą bei kontroliuojant vertybių grandinių pokyčius.

IRT yra ypač svarbios tenkinant išaugusią sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos paklausą, visų pirma ypatingų poreikių turintiems žmonėms, įskaitant senėjančią visuomenę, modernizuojant visuomenės interesų sričių – švietimo, kultūros paveldo, saugumo, energetikos, transporto ir aplinkos – paslaugas bei skatinant valdymo ir politikos plėtros procesų prieinamumą ir skaidrumą. IRT vaidina svarbų vaidmenį MTTP valdymo ir komunikacijų srityje ir greitina pažangą kitose mokslo ir technologijų srityse, kadangi dėl jų keičiasi mokslo darbuotojų taikomi mokslinių tyrimų, bendradarbiavimo ir inovacijų kūrimo būdai.

Sparčiai augantys ekonominiai ir visuomeniniai poreikiai kartu su nenutrūkstamu IRT integravimu, poreikis plėsti technologijų galimybes bei didelės vertės inovacinių IRT grindžiamų produktų ir paslaugų plėtra didina reikalingų mokslinių tyrimų apimtį. Siekiant, kad žmonės lengviau naudotųsi technologijomis, o pastarosios lengviau tenkintų organizacinius poreikius reikia: paslėpti technologijos sudėtingumą, o prireikus atskleisti funkcines galimybes; padaryti taip, kad technologija būtų funkcionali, labai paprasta naudoti, prieinama ir įperkama; tiekti naujas IRT grindžiamas taikomąsias programas, teikti sprendimus ir paslaugas, kurios būtų patikimos ir pritaikomos vartotojų veiklos sąlygoms ir pageidavimams. Skatinami paklausos, reikalaujančios daugiau už mažesnę kainą, IRT mokslo darbuotojai yra įsitraukę į pasaulines lenktynes, kuriose daugiausia dėmesio skiriama miniatiūrizacijai, kompiuterinių, ryšių ir žiniasklaidos priemonių technologijų konvergencijos, įskaitant tolesnę sistemų sąveiką, įvaldymui bei jų sujungimui su kitais susijusiais mokslais ir disciplinomis, bei sistemų, kurios galėtų mokytis ir vystytis, sukūrimui.

Dėl šių įvairių pastangų kyla nauja technologijų banga. IRT mokslinių tyrimų veikloje taip pat bus remiamasi kitomis mokslo ir technologijų disciplinomis, įskaitant biologijos ir gyvosios gamtos mokslus, chemiją, psichologiją, pedagogiką, pažinimo, socialinius ir humanitarinius mokslus.

IRT yra vienas iš sektorių, kuriame vykdoma daugiausia mokslinių tyrimų. IRT mokslinių tyrimų viešosios ir privačios pastangos sudaro trečdalį visų moksliniams tyrimams skiriamų pastangų visose stipriausios ekonomikos šalyse. Nors Europos pramonė ir technologijos jau pirmauja svarbiausiose IRT srityse, ji nuo savo pagrindinių konkurentų atsilieka investicijomis į IRT mokslinius tyrimus. Tik atnaujinus ir intensyviau sutelkus pastangas Europos lygiu bus galima išnaudoti didžiąją dalį galimybių, kurias gali suteikti IRT pažanga. IRT mokslinių tyrimų veikla, grindžiama 'atviro šaltinio' plėtros modeliu, yra naudingo inovacijų šaltinio ir didėjančio bendradarbiavimo pavyzdys. IRT mokslinių tyrimų rezultatai gali būti pritaikomi įvairias eksploatavimo būdais ir įvairiems verslo modeliams.

IRT mokslinių tyrimų veikla bus glaudžiai derinama su politine IRT diegimo veikla ir reguliavimo priemonėmis taikant išsamią ir holistinę strategiją. Prioritetai buvo nustatyti po plačių konsultacijų, kurių metu buvo atsižvelgta į kelių Europos technologijų platformų ir pramonės iniciatyvų nanoelektronikos, mikrosistemų, įterptųjų sistemų, mobiliojo ir belaidžio ryšio, elektroninių informavimo priemonių, fotonikos, robotų technikos ir programinės įrangos, paslaugų ir tinklų, įskaitant laisvo, neužimto ar atviro šaltinio programinę įrangą (FLOSS), indėlį. Taip pat bus atsižvelgta į tvarumo klausimus, visų pirma elektronikos srityje.

Veikla

Šioje srityje ypač svarbus būsimų ir naujų technologijų mokslinių tyrimų vaidmuo remiant mokslinius tyrimus ties pažinimo riba pagrindinėse IRT srityse ir šias sritis derinant su kitomis susijusiomis sritimis bei disciplinomis; naujoviškų idėjų ir iš esmės naujo panaudojimo paieškos bei naujų galimybių IRT tyrimų planuose nagrinėjimas, įskaitant kvantinių efektų panaudojimą, sistemų integraciją ir "protingas" sistemas.

· IRT technologijų ramsčiai:

–  Nanoelektronika, fotonika ir integruotos mikrosistemos ir nanosistemos: miniatiūrizacijos, integracijos, įvairinimo, saugojimo ir tankumo galimybių plėtimas; eksploatacinių savybių gerinimas ir gamybos sąnaudų mažinimas; IRT įdiegimo į įvairias taikomąsias priemones palengvinimas; sąsajos; pradinių gamybos ciklo stadijų moksliniai tyrimai, dėl kurių reikia nagrinėti naujas koncepcijas.

–  Visur esantys ir neriboti ryšių tinklų pajėgumai: universali prieiga naudojantis įvairiarūšiais – fiksuoto, mobilaus, belaidžio ryšio ir transliacijų – tinklais, jungiančiais asmeninę zoną su regionine ir visuotine zona, sudarant galimybę nenutrūkstamai perduoti vis daugiau duomenų ir teikti daugiau paslaugų į bet kurią vietą ir bet kuriuo metu.

–  Įterptosios sistemos, skaičiavimas ir kontrolė: galingos, saugios ir išskirstytos, patikimos ir veiksmingos skaičiavimo, saugojimo ir ryšių sistemos ir produktai, įterpti į objektus ir fizines infrastruktūras, galintys jausti ir kontroliuoti savo aplinką bei prie jos prisitaikyti; diskrecinių ir nenutrūkstamo srauto sistemų sąveika.

–  Programinė įranga, energetinės sistemos saugumas ir patikimumas: dinamiška, pritaikoma ir patikima programinė įranga bei paslaugos, programinės įrangos ir paslaugų platformos, sudėtingos sistemos ir naujos apdorojimo struktūros, įskaitant jų kaip viešosios paslaugos teikimą.

–  Žinių, pažinimo ir mokymosi sistemos: semantinės sistemos; internete ir daugialypėje terpėje esančių žinių suradimas ir panaudojimas; pagal gyvosios gamtos pavyzdžius sukurtos dirbtinės sistemos, kurios suvokia, supranta, mokosi ir vystosi bei veikia savarankiškai; interaktyvių mašinų ir žmonių mokymasis, paremtas geresniu žmogaus pažinimo supratimu.

–  Imitavimas, vizualizacija, sąveika ir mišrios tikrovės: novatoriško produktų, paslaugų ir skaitmeninės terpės projektavimo ir kūrybiškumo priemonės, taip pat įprastinės kalbinės ir nuo aplinkos priklausančios sąsajos ir ryšio priemonės.

–  Naujos IRT perspektyvos, paremtos kitomis mokslo ir technologijų disciplinomis, įskaitant matematikos ir fizikos, biotechnologijų, medžiagų ir gyvosios gamtos mokslų indėlį, sudarysiančios galimybę sumažinti IRT prietaisus iki tokių dydžių, kad jie būtų suderinami su gyvaisiais organizmais ir su jais sąveikautų, siekiant patobulinti sistemų gamybos ir informacijos apdorojimo procesus ir jų patogumą vartotojui bei modeliuoti ir imituoti gyvąjį pasaulį.

· Technologijų integravimas:

–  Asmeninė aplinka: asmeniniai ryšių ir skaičiavimo prietaisai, priedai, nešiojami ar dėvimi įtaisai, implantai; jų sąsajos ir prisijungimas prie paslaugų ir išteklių.

–  Namų aplinka: ryšys, stebėsena, valdymas, pagalba; nenutrūkstama visų prietaisų tarpusavio sąveika ir naudojimas; interaktyvus skaitmeninis turinys ir paslaugos.

–  Robotų sistemos: pažangios autonominės sistemos; pažinimas, kontrolė, veiksmų įgūdžiai, įprastinė sąveika ir bendradarbiavimas; miniatiūrizacija, humanoidų technologijos.

–  Pažangios infrastruktūros: priemonės, padedančios sukurti infrastruktūras, kurios yra ypač svarbios kasdieniniam gyvenimui, veiksmingesnės ir patogesnės vartotojui, lengviau pritaikomos ir prižiūrimos, bei atsparesnės naudojimui ir gedimui.

· Taikomieji moksliniai tyrimai:

–  Visuomenės uždavinius sprendžiančios IRT: naujos sistemos, naujos medžiagos, struktūros, technologijos ir paslaugos visuomenės interesų srityse – gerinančios kokybę, veiksmingumą, prieigą ir įtrauktį, įskaitant galimybę naudotis žmonėms su negalia; vartotojui patogios taikomosios priemonės, naujų technologijų ir kasdieninį gyvenimą palengvinančių aplinkos iniciatyvų integravimas,

–  IRT turiniui, kūrybiškumui ir asmeniniam tobulėjimui:

–  IRT, remiančios verslo ir pramonės įmones:

–  IRT pasitikėjimui užtikrinti: tapatybės duomenų tvarkymas; patvirtinimas ir leidimas; privatumo didinimo technologijos; teisių ir turto valdymas; apsauga nuo kibernetinės erdvės pavojų, derinant su kitomis temomis, ypač su tema "Saugumas".

4.  Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos

Tikslas

Pagerinti Europos pramonės konkurencingumą ir generuoti žinias siekiant užtikrinti, kad intensyviai išteklius naudojanti pramonė taptų intensyviai žinias naudojančia pramone, skatinant laipsniškus pokyčius žinių srityje ir įdiegiant tvirtas žinias naujose taikomosiose priemonėse, kuriose susikerta įvairių disciplinų technologijos. Tai bus naudinga naujoms moderniųjų technologijų pramonės šakoms ir didesnės vertės žiniomis grindžiamoms tradicinės pramonės įmonėms, ypač daug dėmesio skiriant tinkamam MTTP rezultatų platinimui MVĮ. Ši veikla pirmiausia siejama su įgalinančiomis technologijomis, kurios daro poveikį visiems pramonės sektoriams ir daugeliui kitų Septintosio bendrosios programos temų.

Loginis pagrindas

Panašu, kad didėjantys sunkumai, turintys įtakos daugeliui pramonės veiklos sričių, jau pastebimi ne tik tradiciniuose sektoriuose, kuriuose darbo jėgos sąnaudos yra didelės, bet ir tarpiniuose sektoriuose, kurie yra ypač svarbūs Europos pramonei ir netgi kai kuriuose moderniųjų technologijų sektoriuose. Būtina išlaikyti stiprią pramoninę bazę gerinant esamos pramonės žinių turinį, bei Europoje sukuriant stiprią, žiniomis grindžiamą ir intensyviai žinias naudojančią pramonę, pabrėžiant būtinybę pagrindinių mokslinių tyrimų rezultatus pritaikyti pramonėje. Tam reikės modernizuoti esamą MVĮ bazę ir sukurti bei vėliau plėtoti naujomis žiniomis grindžiamas MVĮ, žinių ir patirties platinimui pasitelkiant bendradarbiavimu grindžiamas programas.

Ateityje pramonės konkurencingumas labai priklausys nuo nanotechnologijų ir jų pritaikymo būdų. MTTP keliose nanomokslų ir nanotechnologijų srityse gali paspartinti Europos pramonės transformaciją. ES yra pripažinta lyderė nanomokslų, nanotechnologijų, medžiagų ir gamybos technologijų srityse, kurios turi būti sustiprintos, kad būtų užtikrinta ir sutvirtėtų ES padėtis ypač konkurencingoje pasaulio rinkoje.

Naujų savybių turinčios medžiagos yra itin svarbios Europos pramonės konkurencingumui ir yra techninės pažangos pagrindas daugelyje sričių.

Su pramone susiję prioritetai ir jų taikymas sektoriuose gali būti nustatomi, pavyzdžiui, pagal Europos technologijų platformas nanoelektronikos, gamybos, elektros energijos generavimo, plieno, chemijos, energetikos, transporto pramonės, statybos, pramonės saugos, tekstilės, keramikos, miškininkystės ir nanomedicinos srityse. Tai padės nustatyti bendrus mokslinių tyrimų prioritetus ir tikslus. Lanksčiai reaguojant į naujas politikos reikmes, atsirandančias įgyvendinant Septintąją bendrąją programą, bus taip pat nagrinėjami atitinkami klausimai, susiję su politika, reglamentavimu, standartizavimu ir poveikiu.

Veikla

· Nanomokslai, nanotechnologijos

–  Naujų žinių apie reiškinius, priklausančius nuo sąsajos ir matmenų, generavimas; naujam pritaikymui skirtų medžiagų savybių valdymas nanometrinėje skalėje; technologijų integravimas nanometrinėje skalėje, įskaitant stebėseną ir sensorinę kontrolę; save surenkančių sistemų savybės; nanomotorai; nanomašinos ir nanosistemos; nanometrinių dydžių priemonių apibūdinimo ir manipuliacijų metodai ir priemonės; nanotechnologijos ir itin preciziškos technologijos chemijoje pagrindinių medžiagų ir komponentų gamybai; nanometrinių precizinių sudedamųjų dalių tyrimas ir kūrimas; poveikis žmonių saugai, sveikatai ir aplinkai; metrologija, stebėsena ir sensorinė kontrolė, nomenklatūra ir standartai; taikymui tam tikruose sektoriuose skirtų naujų koncepcijų ir metodų tyrimai, įskaitant naujų technologijų integravimą ir suliejimą. Vykdant veiklą taip pat bus tiriamas nanotechnologijų poveikis visuomenei bei nanomokslų ir technologijų svarba sprendžiant visuomenės problemas.

· Medžiagos

–  Naujų žinių apie gerų eksploatacinių savybių paviršius ir medžiagas naujiems produktams ir procesams bei jų remontui, kaupimas; žiniomis pagrįstos medžiagos, pasižyminčios pagal pageidavimą sukurtomis savybėmis ir nuspėjamu veikimu; patikimesnis dizainas ir imitavimas; skaičiuojamasis modeliavimas; didesnis sudėtingumas; tinkamumas aplinkai; nano-mikro-makro funkcionalumo integravimas chemijos technologijose ir medžiagų apdirbimo pramonėje; naujos nanomedžiagos, įskaitant sudėtines nanomedžiagas, biologinės medžiagos ir mišrios medžiagos, taip pat jų perdirbimo projektavimas ir valdymas, savybės ir veikimas.

· Nauja gamyba

–  Sąlygų sudarymas ir priemonių sukūrimas tvariai intensyviai žinias naudojančiai gamybai, įskaitant naujų modelių, atitinkančių naujus pramonės poreikius, konstravimą, kūrimą ir patvirtinimą bei Europos pramoninės bazės modernizavimo skatinimą; bendrų gamybos priemonių kūrimas pritaikomai, tinklinei ir žiniomis paremtai gamybai; naujų inžinerijos koncepcijų panaudojant technologijų konvergenciją (pvz., nanotechnologijų, mikrotechnologijų, biotechnologijų, geotechnologijų, informacinių, optinių ir pažinimo technologijų bei jų inžinerinių reikalavimų) kūrimas naujai didelės pridėtinės vertės naujų ar atnaujintų produktų bei paslaugų kartai ir pritaikymas prie besikeičiančių poreikių; didelio našumo gamybos technologijų įtraukimas.

· Technologijų integravimas taikymui pramonėje

–  Naujų žinių, nanotechnologijų ir mikrotechnologijų, medžiagų ir gamybos integravimas taikymui viename sektoriuje ar tarp sektorių tokiose srityse kaip: sveikatos priežiūros, maisto, statybos, transporto, energetikos, informacijos ir ryšių, chemijos, aplinkos, tekstilės ir aprangos, avalynės, miškininkystės pramonėje, plieno ir mechaninės inžinerijos srityse.

5.  Energetika

Tikslas

Dabartinės energetikos sistemos pakeitimas tvaresne sistema, kuri mažiau priklausytų nuo importuojamo kuro ir būtų pagrįsta įvairių energijos šaltinių deriniu, visų pirma atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, energijos vežėjais ir aplinkos neteršiančiais šaltiniais; energijos efektyvumo didinimas, įskaitant energijos vartojimo ir saugojimo racionalizavimą; neatidėliotinų uždavinių, susijusių su tiekimo užtikrinimu ir klimato kaita, sprendimas, tuo pat metu didinant Europos pramonės įmonių konkurencingumą.

Loginis pagrindas

Energetikos sistemos susiduria su esminiais uždaviniais. Atsižvelgiant į nerimą keliančias pasaulinės energijos paklausos tendencijas, baigtinį įprastinių naftos ir gamtinių dujų atsargų pobūdį, būtinybę smarkiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas siekiant sušvelninti katastrofiškus klimato kaitos padarinius, nuostolingą naftos kainų nepastovumą (ypač nuo naftos labai priklausančiam transporto sektoriui) ir geopolitinį nestabilumą tiekėjų regionuose būtina skubiai nustatyti ir plėtoti tinkamus ir laiku priimamus sprendimus. Energetikos srities tyrimai ypač svarbūs užtikrinant prieinamas energijos kainas mūsų piliečiams ir pramonės šakoms. Tam, kad ES galėtų pasiekti Kioto protokolo ir kitus tikslus bei įvykdyti savo energetikos politikos įsipareigojimus, apibūdintus 2000 m. Žaliojoje knygoje dėl energijos tiekimo saugumo (23), 2005 m. Žaliojoje knygoje dėl energijos efektyvumo (24) ir 2006 m. Žaliojoje knygoje dėl Europos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos (25), reikia ekologiškiausių ir ekonomiškai efektyviausių technologijų bei priemonių, kurios turi būti sukurtos atliekant mokslinius tyrimus ir vykdant demonstracinę veiklą.

Europa išsiveržė į pirmąją vietą pasaulyje kelių energijos generavimo ir energijos efektyvumo technologijų srityje. Ji pirmauja modernių atsinaujinančiosios energijos technologijų, pavyzdžiui, saulės energijos, bioenergijos ir vėjo energijos, srityse. ES taip pat dalyvauja pasaulinio masto konkurencijoje energijos generavimo bei paskirstymo technologijų srityse ir turi didelių mokslinių tyrimų pajėgumų anglies dvideginio surinkimo ir kompleksodaros srityje. Tačiau šiose pozicijose šiuo metu susiduriama su didele konkurencija (ypač konkuruojama su JAV ir Japonija). Todėl Europa privalo išlaikyti ir toliau stiprinti savo pirmaujančią poziciją, o tam reikia daug pastangų ir tarptautinio bendradarbiavimo.

Norint iš pagrindų pakeisti energetikos sistemą mažiau anglies dioksido (CO2) išmetančia ar visai jo neišmetančia, patikima, konkurencinga ir tvaria sistema, reikia naujų technologijų ir naujų medžiagų, su kuriomis susijusi rizika yra pernelyg didelė, o pelnas – pernelyg neaiškus, kad privačios įmonės imtųsi finansuoti visas moksliniams tyrimams, kūrimui, demonstravimui ir įdiegimui būtinas investicijas. Todėl sutelkiant privačias investicijas valstybės paramai turėtų tekti esminis vaidmuo, o pastangos ir ištekliai Europos mastu turėtų būti derinami nuosekliai ir veiksmingiau, kad būtų galima konkuruoti su šalimis, kurios daug ir nuolat investuoja į panašias technologijas. Europos technologijų platformoms šiuo požiūriu tenka svarbus vaidmuo koordinuotai sutelkiant reikiamas mokslinių tyrimų pastangas. Veikla, kurią reikia atlikti, kad būtų pasiektas šis tikslas, nurodyta toliau. Būtina padidinti visos energetikos sistemos, t. y. "nuo šaltinio iki vartotojo", efektyvumą, ir tai sudaro visą temos "Energetika" turinį. Atsižvelgiant į jų reikšmingą įnašą į tvarias ateities energijos sistemas, atsinaujinančios ir galutinai suvartojamos energijos efektyvumas sudarys pagrindinius šios temos elementus. Pagrindinis dėmesys šioje srityje bus skiriamas moksliniams tyrimams skatinti, gebėjimų ugdymui vystyti, demonstruoti ir skatinti. Atsižvelgiant į tai, bus visiškai išnaudota programos dalies "Pažangi energetika Europai", įeinančios į Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, sinergija. Taip pat bus ištirtas didelės apimties būsimų iniciatyvų, kai jos finansuojamos iš įvairių šaltinių (pvz., bendros technologijų iniciatyvos), potencialas.

Įtraukta ir konkreti veikla, susijusi su energetikos politikai formuoti reikalingomis žiniomis, kuri gali padėti atsiradus naujoms politikos reikmėms, pavyzdžiui, susijusioms su Europos energetikos politikos vaidmeniu tarptautinės veiklos kovojant su klimato kaita raidoje ir su energijos tiekimo ir kainos nepastovumu ar sutrikimais.

Veikla

· Vandenilis ir kuro elementai

Integruota veikla, kuria siekiama sukurti tvirtą technologinį pamatą konkurencingai ES kuro elementų ir vandenilio pramonei, stacionariems ir portatyviems taikymo būdams bei taikymui transporto srityje. Vandenilio ir kuro elementų Europos technologijų platforma padeda atlikti šią veiklą pasiūlydama integruotą mokslinių tyrimų ir įdiegimo strategiją.

· Elektros energijos generavimas naudojant atsinaujinančius išteklius

Technologijos, kuriomis siekiama padidinti bendrą konversijos veiksmingumą, ekonominį efektyvumą ir patikimumą, sumažinant elektros energijos gamybos iš vietinių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant atliekas, sąnaudas, ir skirtingoms regioninėms sąlygoms pritaikytų technologijų kūrimas bei demonstravimas.

· Kuro gamyba naudojant atsinaujinančius išteklius

Integruotos kuro gamybos sistemos ir konversijos technologijos: kurti kieto, skysto ir dujinio (įskaitant vandenilį) kuro rūšis, gaminamas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant biomasę ir atliekas, ir sumažinti jo vieneto kainą siekiant ekonomiškai efektyviai gaminti, saugoti, paskirstyti ir naudoti neanglinį kurą, pirmiausia biokurą transportui ir elektros energijos generavimui.

· Atsinaujinantieji energijos ištekliai šildymui ir aušinimui

Technologijų ir prietaisų, įskaitant saugojimo technologijas, kuriais siekiama padidinti aktyvaus ir pasyvaus šildymo ir aušinimo naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, našumą ir sumažinti sąnaudas, užtikrinant tokių šaltinių naudojimą skirtingomis regioninėmis sąlygomis, kai nustatomas pakankamas potencialas, moksliniai tyrimai, plėtra ir demonstravimas.

· CO2 surinkimo ir saugojimo technologijos užtikrinant energijos generavimą be žalingų dujų emisijos

Technologijų, skirtų iš esmės sumažinti dėl iškastinio kuro naudojimo daromą poveikį aplinkai, siekiant didelio našumo ir ekonomiškai efektyvių elektrinių ir (arba) šilumos generavimo jėgainių, beveik neišskiriančių į aplinką žalingų dujų, kurių veikimas pagrįstas CO2 surinkimo ir saugojimo technologijomis, visų pirma požeminiu saugojimu, moksliniai tyrimai, plėtra ir demonstravimas.

· Švarios anglies technologijos

Technologijų, skirtų iš esmės pagerinti elektrinių našumą, patikimumą ir sąnaudas sukuriant ir demonstruojant švarias anglies ir kito kietojo kuro konversijos technologijas, įskaitant cheminius procesus, taip pat kuriant antrinius energijos nešėjus (įskaitant vandenilį) ir skystąjį bei dujinį kurą, moksliniai tyrimai, kūrimas ir demonstravimas. Veiksmai prireikus bus siejami su CO2 surinkimo ir saugojimo technologijomis arba biomasės bendru panaudojimu.

· Modernūs energetikos tinklai

Moksliniai tyrimai, kūrimas ir demonstravimas kaip padidinti Europos elektros ir dujų sistemų ir tinklų našumą, saugą, patikimumą ir kokybę, visų pirma labiau integruotos Europos energetikos rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, transformuojant esamus elektros energijos tinklus į interaktyvų (vartotojai – operatoriai) paslaugų tinklą, kuriant energijos saugojimo galimybes ir pašalinant kliūtis paskirstytų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių įdiegimui dideliu mastu ir veiksmingam integravimui.

· Energijos efektyvumas ir taupymas

Naujų koncepcijų, skirtų energijos efektyvumui pagerinti ir sudaryti sąlygas papildomai taupyti galutinio ir pirminio energijos suvartojimo srityje per visą vartojimo trukmės ciklą pastatuose (įskaitant apšvietimą), transporto, paslaugų srityje ir pramonėje moksliniai tyrimai, kūrimas ir demonstravimas bei pasiteisinusių koncepcijų ir technologijų optimizavimas. Tai apima energijos efektyvumo strategijų ir technologijų (įskaitant bendrą ir poligeneravimą) integravimą, naujų ir atsinaujinančiosios energijos technologijų naudojimą, energijos paklausos valdymo priemones ir prietaisus ir minimaliu poveikiu klimatui pasižyminčių pastatų demonstravimą.

· Žinios energetikos politikai formuoti

Priemonių, metodų ir modelių pagrindiniams ekonominiams ir socialiniams klausimams, susijusiems su energetikos technologijomis, įvertinti ir vidutinės trukmės bei ilgalaikiams kiekybiškai įvertinamiems uždaviniams nustatyti, kūrimas (įskaitant mokslinės paramos politikos kūrimui teikimą).

6.  Aplinka (įskaitant klimato kaitą)

Tikslas

Tvarus aplinkos ir jos išteklių valdymas plečiant mūsų žinias apie klimato, biosferos, ekosistemų ir žmogaus veiklos sąveiką ir naujų technologijų, priemonių ir paslaugų kūrimas siekiant integruotai spręsti visuotinius aplinkosaugos klausimus. Bus akcentuojamas klimato, ekologinių, žemės ir vandenynų sistemų pokyčių prognozavimas, priemonės ir technologijos, skirtos aplinkai keliamų pavojų ir rizikos – įskaitant riziką sveikatai – stebėsenai, prevencijai, padarinių sušvelninimui ir pritaikymui, taip pat priemonės ir technologijos, skirtos natūralios ir žmogaus sukurtos aplinkos tvarumui.

Loginis pagrindas

Aplinkos problemos peržengia valstybių sienas – joms spręsti reikia visos Europos, o neretai ir pasaulio mastu koordinuojamų veiksmų. Žemės gamtiniai ištekliai ir žmogaus sukurta aplinka patiria intensyvų spaudimą dėl augančio gyventojų skaičiaus, urbanizacijos, statybų, nuolatinės žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės, transporto ir energetikos sektorių plėtros, bei klimato nepastovumo ir šiltėjimo vietos, regioniniu ir pasauliniu mastu. Europai reikia sukurti naujus tvarius ryšius su aplinka gerinant Europos pramonės konkurencingumą ir ją stiprinant. Atsižvelgiant į aplinkos mokslinių tyrimų mastą, apimtį ir didelį sudėtingumą, pakankamiems ištekliams sutelkti reikia bendradarbiavimo visos ES mastu. Tai palengvins bendrą planavimą, sujungtų ir tarpusavyje sąveikaujančių duomenų bazių naudojimą ir nuoseklių didelio masto stebėjimų ir prognozavimo sistemų kūrimą. Mokslinių tyrimų metu turėtų būti nagrinėjamas duomenų tvarkymo, informacijos paslaugų ir duomenų perdavimo, integravimo ir planavimo poreikis.

Reikia mokslinių tyrimų ES lygiu siekiant įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, įsipareigojimus pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCC) ir jos Kioto protokolą, JT biologinės įvairovės konvenciją, JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu, Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų, 2002 m. Pasaulio aukščiausio lygio susitikimo dėl tvaraus vystymosi tikslus, įskaitant ES vandens iniciatyvą, ir indėlį į Tarpvyriausybinės komisijos dėl klimato kaitos ir Žemės stebėjimo iniciatyvą.

Be to, reikšmingi mokslinių tyrimų poreikiai atsiranda dėl esamos ir naujos ES lygio politikos, Šeštojo aplinkosaugos veiksmų plano ir susijusių teminių strategijų (pavyzdžiui, ES jūrų strategijos) įgyvendinimo, veiksmų planų, programų ir direktyvų dėl aplinkosaugos technologijų bei aplinkos ir sveikatos bei bendrosios direktyvos dėl vandens ir NATURA 2000.

ES reikia stiprinti savo pozicijas pasaulinėse aplinkosaugos technologijų rinkose. Tokios technologijos prisideda prie tvaraus vartojimo ir gamybos, padėdamos užtikrinti tvarų augimą, pasiūlydamos ekologiškai veiksmingus sprendimus aplinkos problemoms spręsti įvairiu mastu ir apsaugodamos mūsų kultūros ir gamtinį paveldą. Aplinkosaugos reikalavimai skatina diegti naujoves ir gali atverti verslo galimybes bei užtikrinti didesnį konkurencingumą, kartu užtikrinant būsimoms kartoms daugiau tvarumo ateityje. Vandens tiekimo ir valymo bei tvarios chemijos Europos technologijų platformos patvirtina, kad reikia ES lygio veiklos, o į jų mokslinių tyrimų darbotvarkę atsižvelgiama toliau nurodytoje veikloje. Kitos platformos (pvz., statybos ir miškininkystės) iš dalies susijusios su aplinkosaugos technologijų klausimais ir į jas taip pat atsižvelgiama. Socialiniai ir ekonominiai aspektai turi ypač didelę įtaką aplinkosaugos technologijų kūrimui ir jų įdiegimui rinkoje bei jų vėlesniam taikymui, pavyzdžiui, vandens išteklių valdymo srityje. Vykdant veiklą turi būti atsižvelgiama į politikos ir technologinės plėtros socialinius bei ekonominius aspektus, susijusius su nagrinėjamu dalyku.

Toliau išvardyta tam tikra veikla (26), kurios didelė dalis tiesiogiai susijusi su politikos reikmėmis. Tačiau gali būti teikiama papildoma parama, jeigu atsiranda naujų politikos reikmių, pavyzdžiui, susijusių su ES politikos poveikio tvarumui įvertinimu; tolesne veikla įsigaliojus Kioto protokolui dėl klimato kaitos, ir nauja aplinkosaugos politika, pavyzdžiui, tokia, kaip numatyta Europos strategijoje dėl dirvožemio apsaugos, ir jūrų politikos, standartų ir taisyklių srityje.

Veikla

· Klimato kaita, tarša ir rizika

–  Pavojai aplinkai ir klimatui: klimato ir žemės bei jūrų sistemų, įskaitant poliarinius regionus, funkcionavimas; pritaikymo ir padarinių sušvelninimo priemonės; oro, dirvožemio ir vandens tarša; atmosferos sudėties ir vandens ciklo pokyčiai; pasaulinė ir regioninė klimato ir atmosferos, žemės paviršiaus, ledynų ir vandenyno sąveika; poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms, įskaitant jūros lygio kilimo poveikį pakrančių zonoms ir poveikį labai jautrioms sritims.

–  Aplinka ir sveikata: aplinkai pavojingų veiksnių ir žmonių sveikatos sąveika, įskaitant šaltinių nustatymą, biostebėsenos tyrimus, susijusius su aplinkos įtaka sveikatai, oro kokybe patalpose ir ryšiais su aplinka patalpose, miesto aplinka, automobilių išmetamomis dujomis ir poveikiu bei naujais rizikos veiksniais; integruoti pavojingų medžiagų rizikos vertinimo metodai, taip pat bandymų su gyvūnais alternatyvos; aplinkos keliamos rizikos sveikatai kiekybinis įvertinimas ir ekonominės naudos analizė bei prevencijos strategijų rodikliai.

–  Gamtiniai pavojai: geresnis prognozavimas ir integruotas katastrofų, susijusių su geologiniais pavojais (žemės drebėjimai, ugnikalniai, cunamiai) ir klimatu (audros, sausros, potvyniai, miškų gaisrai, nuošliaužos, griūtys ir kiti ekstremalūs įvykiai) pavojaus, pažeidžiamumo jų atžvilgiu bei rizikos ir jų poveikio įvertinimas; išankstinio perspėjimo sistemų kūrimas ir prevencijos, padarinių sušvelninimo bei valdymo strategijų gerinimas, pasitelkiant ir daugelį rizikos aspektų apimantį metodą.

· Tvarus išteklių valdymas

–  Gamtinių ir žmogaus sukurtų išteklių bei biologinės įvairovės apsauga ir tvarus valdymas: ekosistemos; vandens išteklių valdymas; atliekų tvarkymas ir prevencija; biologinės įvairovės apsauga ir valdymas, įskaitant invazinių svetimų rūšių kontrolę, dirvožemio, jūros dugno, lagūnų ir pakrantės zonų apsauga, kovos su dykumėjimu ir dirvožemio blogėjimu metodai, gamtovaizdžio išsaugojimas; tvarus miškų naudojimas ir valdymas; tvarus miesto aplinkos, įskaitant supramonintas zonas, valdymas ir planavimas; duomenų tvarkymas ir informacijos paslaugos; įvertinimas ir prognozės, susijusios su gamtiniais procesais.

–  Jūros aplinkos valdymas: žmogaus veiklos poveikis jūros aplinkai ir jos ištekliams; regioninių jūrų ir pakrantės zonų tarša ir eutrofikacija; gelmių ekosistemos; jūrų biologinės įvairovės tendencijų, ekosistemos procesų ir vandenyno cirkuliacijos įvertinimas; jūros dugno geologija; tvaraus vandenynų ir jų išteklių naudojimo strategijų, koncepcijų ir priemonių kūrimas.

· Aplinkosaugos technologijos

–  Aplinkosaugos technologijos natūralios ir žmogaus sukurtos aplinkos stebėjimui, imitavimui, prevencijai, padarinių sušvelninimui, pritaikymui, taisymui ir atkūrimui: susijusios su vandens, klimato, oro, jūrų, miesto ir kaimo aplinkomis, dirvožemiu, atliekų apdorojimu, utilizavimu, švarios gamybos procesais ir tvariais produktais, cheminių medžiagų sauga.

–  Kultūros paveldo, įskaitant žmonių gyvenamąsias erdves, apsauga, išsaugojimas ir stiprinimas: geresnis kultūros paveldui padarytos žalos įvertinimas; novatoriškų apsaugos strategijų parengimas,;kultūros paveldo integravimo į miesto aplinką skatinimas.

–  Technologijų vertinimas, tikrinimas ir išbandymas: procesų, technologijų ir produktų keliamos rizikos aplinkai ir eksploatacijos laikotarpio įvertinimo metodai ir priemonės, įskaitant alternatyvias bandymų strategijas, visų pirma pramoninių cheminių medžiagų bandymo metodus nenaudojant gyvūnų; parama tvarioms chemijos, miškininkystės sektoriaus technologijų, vandens tiekimo ir valymo platformoms (27); būsimų Europos aplinkosaugos technologijų patvirtinimo ir išbandymo programos moksliniai ir technologiniai aspektai, papildantys trečiosios šalies įvertinimo instrumentus.

· Žemės stebėjimo ir vertinimo priemonės

–  Žemės ir vandenynų stebėjimo sistemos ir aplinkos bei tvaraus vystymosi stebėsenos metodai: parama aplinkos ir tvarumo klausimams spręsti skirtų stebėjimo sistemų pagal GEOSS (kurią papildo GMES) kūrimui ir integravimui; sistemų tarpusavio sąveika ir informacijos optimizavimas siekiant suprasti, modeliuoti ir numatyti gamtos reiškinius gamtinių išteklių įvertinimo, tyrinėjimo ir valdymo tikslais.

–  Tvaraus vystymosi prognozės metodai ir įvertinimo priemonės atsižvelgiant į besiskiriančius stebėjimo mastus: ekonomikos, aplinkos ir visuomenės ryšių modeliavimas, įskaitant rinkos instrumentus, išorės veiksnius ir ribas, ir žinių bazės bei metodikos, skirtos įvertinti poveikį tvarumui sprendžiant pagrindinius – žemės naudojimo ir jūrų aplinkos – klausimus, kūrimas; miestų plėtra, socialinė ir ekonominė įtampa, susijusi su klimato kaita.

7.  Transportas (įskaitant aeronautiką)

Tikslas

Integruotų, saugesnių, ekologiškesnių ir modernesnių paneuropinių transporto sistemų, naudingų visiems piliečiams, visuomenei ir klimato politikai, saugančių aplinką ir gamtinius išteklius kūrimas remiantis technologijų ir veiklos pažanga bei Europos transporto politika; Europos pramonės įmonių konkurencingumo pasaulio rinkoje užtikrinimas bei tolesnis stiprinimas.

Loginis pagrindas

Transportas yra viena stipriausių Europos sričių – oro transporto sektorius sudaro 2,6 % ES BVP (3,1 mln. darbo vietų), o antžeminio transporto sektorius – 11 % ES BVP (dirba apie 16 mln. žmonių). Tačiau transporto sektoriui tenka 25 % visų ES CO2 emisijų, todėl neabejotinai būtinos pastangos padaryti sistemą ekologiškesnę, kad būtų užtikrinti tvaresni transporto modeliai ir jie atitiktų augimo tempus, kaip numatyta Baltojoje knygoje "Europos transporto politika 2010 m. – laikas apsispręsti". (28)

ES plėtra (teritorijos plotui padidėjus 25 %, o gyventojų skaičiui – 20 %) ir ekonominis vystymasis kelia naujus veiksmingo, ekonomiškai efektyvaus ir tvaraus žmonių ir krovinių vežimo uždavinius. Transportas taip pat tiesiogiai susijęs su kitomis svarbiomis politikos kryptimis: prekyba, konkurencija, užimtumu, aplinka, sanglauda, energetika, saugumu ir vidaus rinka.

ES transporto pramonės investicijos į MTTP yra būtina išankstinė sąlyga užtikrinant su technologijomis susijusį konkurencinį pranašumą pasaulio rinkose (29). Veikla Europos lygiu taip pat skatins pramonės restruktūrizavimą, įskaitant tiekimo grandinės integravimą, ypač MVĮ.

Europos technologijų platformų (30) sudarytose mokslinių tyrimų darbotvarkėse remiamas poreikis nustatyti naują "transporto sistemų" perspektyvą, kuria būtų atsižvelgiama į transporto priemonių arba laivų, transporto tinklų arba infrastruktūrų ir transporto paslaugų, kurios gali būti išplėtotos tik Europos lygiu, naudojimo sąveiką. Visose minėtose srityse MTTP išlaidos smarkiai auga, o bendradarbiavimo veikla ES lygiu yra nepaprastai svarbi sutelkiant pakankamą kiekį įvairių MTTP vykdytojų, galinčių ekonomiškai efektyviai spręsti didelius ir daugiadisciplininius uždavinius, bei spręsti politinius, technologinius ir socialinius bei ekonominius uždavinius, susijusius, pavyzdžiui, su ateities "švaria ir saugia transporto priemone", tarpusavio sąveika ir intermodalumu, ypač atkreipiant dėmesį į vandens ir geležinkelių transportą, prieinamumą, saugą, pajėgumą, saugumą ir poveikį aplinkai išplėstoje Sąjungoje. Be to, įgyvendinant Europos politiką nepaprastai svarbu kurti "Galileo" sistemą ir jos taikymo priemones palaikančias technologijas.

Bus sprendžiami ne tik glaudžiai su pramone susijusių toliau nurodytų temų ir veiklos klausimai, bet ir integruotai, apimant ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius transporto politikos aspektus bus atsižvelgiama į politinius sprendimus priimančių asmenų poreikius. Be to, teikiama parama reaguoti į esamas ir naujas politikos reikmes, pavyzdžiui, susijusias su jūrų politikos raida ar "bendro Europos dangaus" įgyvendinimu.

Veikla

· Aeronautika ir oro transportas

–  Pastangos padaryti oro transportą ekologiškesnį: emisijų, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, ir triukšmo mažinimas, apimantis variklių tobulinimą ir alternatyvius degalus, struktūros ir naujų orlaivių projektai, įskaitant sukasparnius (įskaitant malūnsparnius ir tiltrotorius), oro uostų operacijos ir eismo valdymas.

–  Našesnis laiko panaudojimas: darbo grafikų tobulinimas, sutelkiant dėmesį į novatoriškas oro eismo valdymo sistemas, veiksmingai diegiant įgyvendinant dangaus politiką, apimančią oro, antžeminius ir erdvės elementus, įskaitant eismo srautus ir didesnį orlaivių autonomiškumą.

–  Vartotojų pasitenkinimo ir saugos užtikrinimas: keleivių komforto gerinimas, naujoviškos paslaugos skrydžio metu ir veiksmingesnis keleivių aptarnavimas; visų oro transporto saugos aspektų gerinimas; didesnis orlaivių pasirinkimas nuo plataus korpuso iki mažesnio dydžio transporto priemonių, tinkamų įvairioms paskirtims (įskaitant regioninį naudojimą).

–  Ekonominio efektyvumo didinimas: išlaidų, susijusių su produkto kūrimu bei gaminimu ir eksploatacijos išlaidų mažinimas, daugiausia dėmesio skiriant novatoriškiems ir priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto nereikalaujantiems, orlaiviams, orlaivių, didesniam automatinių priemonių ir simuliatorių naudojimui.

–  Orlaivių ir keleivių apsauga: keleivių, įgulos, orlaivių ir oro transporto sistemų apsaugos priemonių gerinimas, pavyzdžiui, tobulesni duomenų ir identifikavimo metodai, orlaivio apsauga nuo užpuolimo, saugumo požiūriu patobulinta orlaivio konstrukcija.

–  Ateities oro transporto kūrimas: ilgalaikių aviacijos uždavinių sprendimas taikant radikalesnius, ekologiškai našesnius, prieinamesnius ir novatoriškesnius technologijų derinius, kurie sudarytų sąlygas oro transporto srityje padaryti reikšmingą pažangą.

· Tvarus antžeminis transportas (geležinkelių, kelių ir vandens kelių transportas)

–  Pastangos padaryti antžeminį transportą ekologiškesnį: aplinkos taršos ir triukšmo mažinimas, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas; transporto poveikio klimato kaitai mažinimas, sumažinant emisijas technologinėmis bei socialinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, įskaitant naudotojų mokymą; švarių ir našių variklių ir varomųjų sistemų kūrimas, įskaitant hibridines technologijas ir alternatyvių degalų, pavyzdžiui, vandenilio ir kuro elementų, naudojimą transporto srityje, atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą ir energijos efektyvumą; transporto priemonių ir laivų eksploatavimo nutraukimo strategijos.

–  Transporto rūšių keitimo skatinimas ir didinimas bei eismo intensyvumo transporto koridoriuose mažinimas: tvarių novatoriškų, įvairiarūšių ir sąveikių regioninių ir nacionalinių transporto ir logistikos tinklų, infrastruktūrų ir sistemų kūrimas Europoje; sąnaudų perėmimas; transporto priemonių, laivų ir transporto infrastruktūros keitimasis informacija; infrastruktūros pajėgumų optimizavimas; transporto rūšių keitimo strategijos siekiant skatinti naudoti ekonomiškai energiją naudojančias transporto priemones.

–  Tvaraus mobilumo miestuose užtikrinimas visiems piliečiams, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias grupes: novatoriškos organizacinės schemos, įskaitant švarias ir saugias transporto priemones, mažesniu taršos lygiu pasižyminčias transporto priemones, naujas aukštos kokybės viešojo transporto rūšis ir privataus transporto racionalizavimą, ryšių infrastruktūrą, integruotą miestų planavimą ir transportą, atsižvelgiant į jų ryšį su augimu ir užimtumu.

–  Saugos ir saugumo gerinimas, kaip sudėtinė transporto sistemos dalis: transporto operacijose dalyvaujančių vairuotojų, keleivių, ekipažų, dviratininkų ir pėsčiųjų, taip pat krovinių – projektuojant ir naudojant transporto priemones, laivus, infrastruktūrą ir visoje transporto sistemoje.

–  Konkurencingumo stiprinimas: projektavimo procesų tobulinimas; pažangių varomųjų sistemų ir transporto priemonių bei laivų technologijų kūrimas; novatoriškos ir ekonomiškai efektyvios gamybos sistemos ir infrastruktūros kūrimas ir techninė priežiūra; integruotos struktūros.

· Parama Europos pasaulinei palydovinės navigacijos sistemai (Galileo ir EGNOS): tikslios navigacijos ir laiko skaičiavimo paslaugos keliems sektoriams; veiksmingas palydovinės navigacijos naudojimas ir parama apibrėžiant antrosios kartos technologijas ir taikymo būdus.

8.  Socialiniai ir ekonomikos bei humanitariniai mokslai

Tikslas

Užtikrinimas, kad būtų iš esmės ir visuotinai suprasti Europai iškilę sudėtingi ir tarpusavyje susiję socialiniai ir ekonominiai uždaviniai: augimas, užimtumas ir konkurencingumas, socialinė sanglauda, socialinės, kultūrinės ir švietimo problemos išsiplėtusioje ES, tvarumas, aplinkos iššūkiai, demografiniai pokyčiai, migracija ir integracija, gyvenimo kokybė ir visuotinis tarpusavio priklausomumas, ypač siekiant sudaryti tobulesnę žinių bazę, reikalingą atitinkamų sričių politikai formuoti.

Loginis pagrindas

Europa turi stiprią ir aukštos kokybės socialinių ir ekonomikos bei socialinių ir kultūrinių bei humanitarinių mokslų srities mokslinių tyrimų bazę. ES egzistuojanti metodų įvairovė ekonominėje, socialinėje, politinėje ir kultūrinėje srityse suteikia gerą pagrindą šių sričių moksliniams tyrimams ES lygiu. Bendri moksliniai tyrimai, nagrinėjantys Europos socialines ir ekonomines bei socialines ir kultūrines minėtų sričių problemas sukuria didelę Europos pridėtinę vertę. Pirma, nagrinėjami klausimai ir uždaviniai Europos lygiu laikomi svarbiu prioritetu ir yra įtraukti į Bendrijos politiką. Antra, lyginamieji moksliniai tyrimai visoje ES ar kitose šalyse yra ypač veiksminga priemonė; jie taip pat suteikia svarbių mokymosi galimybių visose šalyse ir regionuose.

Trečia, moksliniai tyrimai ES lygiu turi ypatingų pranašumų, kadangi gali plėsti duomenų rinkimą visos Europos mastu ir nagrinėti problemas keliais požiūriais, kurie būtini sudėtingiems klausimams suprasti. Galiausiai, sukūrus tikrai europinę socialinių ir ekonominių žinių apie šiuos pagrindinius uždavinius bazę, bus iš esmės prisidėta prie bendro jų supratimo skatinimo visoje Europos Sąjungoje, svarbiausia – tarp Europos piliečių.

Toliau išvardijama remtina veikla, tikimasi, kad ji ypač padės gerinti politikos formulavimą, įgyvendinimą, poveikį ir įvertinimą bei padės apibrėžti reguliavimo priemones daugelyje sričių: ekonomikos, socialinėje, kultūros, švietimo ir mokymo, lyčių lygybės, įmonių, tarptautinės prekybos, vartotojų, išorės santykių, bei mokslo ir technologijų srityje, oficialios statistikos politikoje ir kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Be to, bus sudarytos galimybės spręsti naujus socialinius ir ekonominius uždavinius, taip pat imtis mokslinių tyrimų dėl naujų ar nenumatytų politikos reikmių. Svarstant būsimas mokslinių tyrimų darbotvarkes gali būti pasinaudota ir socialinėmis platformomis.

Veikla

· Augimas, užimtumas ir konkurencingumas žinių visuomenėje: mokslinių tyrimų klausimais, kurie turi įtakos augimui, socialiniam ir ekonominiam stabilumui, užimtumui ir konkurencingumui, plėtojimas ir integravimas, pavyzdžiui, apimant inovacijas, švietimą, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą ir mokslo bei kitų žinių ir nematerialaus turto vaidmenį pasauliniu mastu, jaunimą ir jaunimo politiką, darbo rinkos politikos pritaikymą ir nacionalinę institucinę aplinką.

· Ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų suderinimas Europos perspektyvoje: nagrinėjant du pagrindinius ir glaudžiai tarpusavyje susijusius tolesnės Europos socialinių ir ekonominių modelių raidos bei ekonominės ir socialinės bei regioninės sanglaudos išsiplėtusioje ES klausimus, atsižvelgiant į aplinkos tvarumą ir apsaugą, tvarų miestų planavimą, aplinkos, energetikos sistemos ir visuomenės sąveiką, miestų ir metropolių vaidmenį bei socialinį ir ekonominį Europos politikos krypčių ir teisės aktų poveikį.

· Pagrindinės visuomenės tendencijos ir jų poveikis: pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai, įskaitant gyventojų senėjimą ir jo poveikį pensijų sistemoms, migracija ir integracija, demografinių pokyčių įtakos miestų plėtrai analizė; gyvenimo būdas, darbas, šeima, profesinio ir šeimos gyvenimo suderinimas, lyčių klausimai, neįgaliųjų problemos, sveikata ir gyvenimo kokybė; ekonominė vartotojų apsauga; nelygybė; nusikalstamumas; verslo vaidmuo visuomenėje ir gyventojų įvairovė, etniškumas, religinis pliuralizmas, kultūrinės sąveikos, daugiakultūriai klausimai ir klausimai, susiję su pagrindinių teisių apsauga ir kova su visų rūšių diskriminacija.

· Europa pasaulyje: suprasti kintančią pasaulio regionų, įskaitant besivystančius regionus, sąveiką, kultūrų tarpusavio santykius bei tarpusavio priklausomybę ir jų poveikį; kovoti su naujais pavojais ir rizika nepažeidžiant žmogaus teisių, laisvės ir nepabloginant gerovės bei remti taiką.

· Pilietis Europos Sąjungoje: išsiplėtusios ES būsimo vystymosi sąlygomis – uždavinių, kaip pasiekti, kad Europos tautos įgautų betarpiškos demokratinio savarankiškumo ir aktyvaus dalyvavimo jausmą, sprendimas; veiksmingas ir demokratinis valdymas visais lygiais, įskaitant ekonominį ir teisinį valdymą ir pilietinės visuomenės vaidmenį, taip pat pažangius valdymo procesus, siekiant padidinti gyventojų dalyvavimą ir viešųjų bei privačių subjektų bendradarbiavimą; moksliniai tyrimai siekiant plėtoti Europos kultūros, religijų, kultūros paveldo, institucijų ir teisės sistemų, istorijos, kalbų ir vertybių skirtumų ir bendrumų, sudarančių Europos daugiakultūrio identiteto ir paveldo pagrindą, bendrą supratimą ir pagarbą jiems.

· Socialiniai ir ekonomikos bei moksliniai rodikliai: jų taikymas politikoje, ją įgyvendinant ir atliekant stebėseną, esamų rodiklių, jų analizės metodų tobulinimas ir naujų kūrimas minėtu tikslu bei siekiant įvertinti mokslinių tyrimų programas, įskaitant oficialia statistika paremtus rodiklius.

· Prognozavimo veikla, susijusi su pagrindiniais mokslo, technologijų ir susijusiais socialiniais bei ekonominiais klausimais, pavyzdžiui, dėl ateities demografinių tendencijų, žinių globalizacijos, žinių sklaidos, ir mokslinių tyrimų sistemų raidos, bei būsimos pagrindinių mokslinių tyrimų sričių ir mokslo disciplinų raidos kartu ir atskirai.

9.  Erdvė

Tikslas

Europos kosminės erdvės programos rėmimas, daugiausia dėmesio skiriant programoms, teikiančioms naudą piliečiams ir Europos kosminės erdvės pramonės konkurencingumui, pavyzdžiui, GMES (Visuotinės aplinkos ir saugumo stebėsena). Tai padės kurti Europos kosminės erdvės politiką, papildant valstybių narių ir kitų pagrindinių suinteresuotų šalių, įskaitant Europos kosmoso agentūrą (EKA), pastangas.

Loginis pagrindas

Šioje srityje Bendrija gali prisidėti padėdama geriau apibrėžti bendrus tikslus, pagrįstus naudotojų reikalavimais ir politikos tikslais; koordinuodama veiklą, kad būtų išvengta darbo dubliavimo ir pasiekta kuo didesnė sąveika; padidindama ekonominį efektyvumą ir nustatydama standartus. Valdžios institucijos ir sprendimus priimantys asmenys – tai svarbūs potencialūs naudotojai, o Europos pramonė taip pat gaus naudos iš gerai apibrėžtos Europos kosminės erdvės politikos, įgyvendinamos pagal Europos kosminės erdvės programą, iš dalies remiamą siūloma mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla. Veiklos Europos lygiu taip pat reikia siekiant remti Bendrijos politikos tikslus, pavyzdžiui, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, aplinkos, sveikatos, telekomunikacijų, saugumo, transporto srityse, taip pat užtikrinant, kad Europa būtų gerbiama regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo partnerė.

Per pastaruosius 40 metų Europa tiek nacionaliniu lygiu, tiek per Europos kosmoso agentūrą įgijo puikią kompetenciją technologijų srityje. Siekiant išsaugoti pramonės (įskaitant gamintojus, paslaugų teikėjus ir ekonominės veiklos vykdytojus) konkurencingumą, reikia naujų mokslinių tyrimų ir technologijų. Kosmoso srities priemonės teikia piliečiams svarbią naudą – technologijos naudojamos kitose srityse ir yra būtinos aukšto technologinio lygio visuomenėje.

Ypatingą dėmesį skiriant esamų pajėgumų Europoje panaudojimui, toliau išvardyta veikla siekiama veiksmingai panaudoti kosminės erdvės priemones (suderinant su in situ priemonėmis, įskaitant orlaiviuose įrengtas priemones) realizuojant pritaikymo būdus, ypač GMES ir jų indėlį į teisėsaugą Bendrijos politikoje; tirti kosmosą, atveriant tarptautinio bendradarbiavimo ir esminių technologinių atradimų galimybes, taip pat ekonomiškai efektyvių misijų galimybes; išnaudoti ir tirti kosmosą, pasitelkus tam sąlygas sudarančią veiklą, užtikrinančią strateginį Europos Sąjungos vaidmenį. Šią veiklą papildys kiti veiksmai pagal Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą ir į Švietimo ir mokymo programą. Taip pat bus maksimaliai padidinta toliau išvardytos veiklos nauda viešajai tvarkai, įskaitant papildomos paramos numatymą galintiems iškilti naujiems politikos poreikiams, pavyzdžiui, su kosmine erdve susijusiems sprendimams, skirtiems padėti besivystančioms šalims; ir kosmoso erdvės stebėjimo priemonių ir metodų panaudojimui remiant Bendrijos politikos raidą.

Veikla

· Kosminėje erdvėje esančios priemonės, naudingos Europos visuomenei

–  GMES: palydovinių ir in situ stebėjimo ir išankstinio įspėjimo sistemų, įskaitant skirtas piliečių saugumui užtikrinti, ir būdų, susijusių su aplinkos ir saugumo valdymu (įskaitant stichinių nelaimių valdymą), kūrimas ir jų susiejimas su antžeminiais komponentais, taip pat laivuose ir orlaiviuose įrengtais komponentais; parama GMES duomenų (ir palydoviniu ir in situ, įskaitant gautas iš antžeminių, laive ar orlaivyje naudojamų priemonių) integravimui, suderinimui, naudojimui ir pateikimui bei paslaugoms.

–  Novatoriškos palydovinio ryšio paslaugos, sklandžiai integruotos į pasaulinius elektroninius ryšių tinklus, skirtos piliečiams ir įmonėms taikomuosiuose sektoriuose, apimančiuose civilinę saugą, elektroninę vyriausybę, nuotolinę mediciną, nuotolinį mokymą, paiešką ir gelbėjimą, turizmą ir laisvalaikį, asmeninę navigaciją, laivyno valdymą, žemės ūkį ir miškininkystę, meteorologiją ir bendruosius naudotojus.

–  Stebėsenos technologijų ir sistemų kūrimas, siekiant sumažinti su kosmine erdve susijusių paslaugų pažeidžiamumą ir padedančių stebėti kosminę erdvę.

–  Su kosmine erdve susijusių sistemų, skirtų rizikos prevencijai ir valdymui bei visiems nenumatytiems atvejams, pritaikymas, stiprinant sąveiką su nekosminėmis sistemomis.

· Kosmoso tyrimai

–  MTTP paramos teikimas ir didžiausios mokslinės pridėtinės vertės užtikrinimas pasinaudojant EKA ar nacionalinių kosmoso agentūrų iniciatyvų kosminės erdvės tyrimo srityje sinergija; geresnių galimybių gauti mokslinius duomenis sudarymas.

–  Pastangų derinimas siekiant kurti kosminėje erdvėje esančius teleskopus ir detektorius bei analizuoti kosminės erdvės mokslų duomenis.

· MTTP įsitvirtinimui kosmose

–  Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra kosminės erdvės srityje ilgalaikiams poreikiams patenkinti, įskaitant transportą kosminėje erdvėje; mokslinių tyrimų veikla siekiant padidinti Europos kosmoso technologijų sektoriaus konkurencingumą ir ekonominį efektyvumą.

–  Kosminės erdvės mokslai, įskaitant biomediciną ir gyvosios gamtos ir fizikos mokslus, kosminėje erdvėje.

10.  Saugumas

Tikslas

Technologijų ir žinių, skirtų sukurti pajėgumus, kurių reikia piliečiams apsaugoti nuo terorizmo, stichinių nelaimių ir nusikalstamumo, nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant teisę į privatų gyvenimą, plėtotė; optimalaus ir suderinto turimų technologijų naudojimo Europos civiliniam saugumui užtikrinimas ir civilinio saugumo sprendimus priimančių bei jais besinaudojančių asmenų bendradarbiavimo gerinant Europos saugumo pramonės konkurencingumą ir pateikiant tikslinių mokslinių tyrimų rezultatus, kad būtų sumažintos saugumo spragos, skatinimas.

Loginis pagrindas

Saugumas Europoje yra būtina klestėjimo ir laisvės sąlyga. ES saugumo strategijoje "Saugi Europa geresniame pasaulyje", kurią priėmė Europos Vadovų Taryba, sprendžiamas išsamios saugumo strategijos, apimančios civilines ir su gynyba susijusias saugumo priemones, poreikio klausimas.

Su saugumu susiję moksliniai tyrimai yra ypač svarbūs siekiant aukšto lygio saugumo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Jie taip pat padės sukurti technologijas ir pajėgumus kitai Bendrijos politikai transporto, civilinės saugos, energetikos ir aplinkos ir sveikatos srityse remti. Moksliniams tyrimams saugumo srityje reikia specialių įgyvendinimo taisyklių, kad būtų atsižvelgta į jų ypatingą pobūdį.

Dabartinei su saugumu susijusių mokslinių tyrimų veiklai Europoje neigiamos įtakos turi pastangų išskaidymas, masto ir apimties nepakankamumas bei ryšių ir sąveikos stoka. Europa turi labiau suderinti savo pastangas, parengdama veiksmingesnes institucines priemones ir paskatindama įvairias nacionalines ir tarptautines suinteresuotas šalis bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą, kad būtų išvengta darbo dubliavimosi, ir, kai tik įmanoma, veikti suderintai. Su saugumu susiję moksliniai tyrimai Bendrijos lygiu bus orientuoti tik į civilinę sritį, ir jie bus sutelkti į veiklą, pasižyminčią aiškia pridėtine verte nacionaliniu lygiu. Dėl to pagal Septintąją bendrąją programą atliekami moksliniai tyrimai civilinio saugumo srityje sustiprins Europos saugumo pramonės konkurencingumą. Pripažįstant, kad yra "dvejopo naudojimo" technologijos sričių, reikės glaudžiai koordinuoti veiklą su Europos gynybos agentūra siekiant užtikrinti papildomumą.

Su saugumu susiję tyrimai pabrėš Europos pajėgumų, susijusių su grėsmių ir incidentų stebėjimu, informacijos ir žinių apie juos platinimu bei sistemų, skirtų geriau įvertinti padėtį pasitelkiant veiksmingiau naudojamas informacinių ir ryšių technologijų sistemas skirtingų operacijų srityse, svarbą.

Turi būti įgyvendinti specialūs konfidencialumo reikalavimai, tačiau neturi būti nereikalingai ribojamas tyrimų rezultatų skaidrumas. Be to, turi būti apibrėžtos sritys, kurių tyrimų rezultatus galima paviešinti.

Toliau išvardyta negynybinė veikla papildys ir integruos į technologijas ir sistemas orientuotus su civiliniu saugumu susijusius mokslinius tyrimus, atliekamus pagal kitas temas. Ji bus orientuota į pagrindinę užduotį, jos metu bus kuriamos technologijos ir pajėgumai, reikalingi konkrečioms saugumo užduotims. Pagal apibrėžimą ši veikla yra lanksti, kad ją galima būtų pritaikyti dar nežinomiems būsimiems pavojams saugumui ir susijusioms politikos reikmėms, galinčioms atsirasti ateityje, skatinanti kelių technologijų derinimą ir esamų technologijų perėmimą civilinio saugumo sektoriuje, su saugumu susiję Europos moksliniai tyrimai taip pat paskatins kurti daugeliui paskirčių tinkamas technologijas, siekiant kuo plačiau jas taikyti.

Veikla

· Piliečių saugumas: technologiniai sprendimai, skirti civilinei saugai, įskaitant biologinį saugumą ir apsaugą nuo nusikalstamumo ir teroro aktų rizikos.

· Infrastruktūros ir komunalinės įrangos saugumas: esamos ir būsimos viešos ir privačios svarbiausios ir (arba) tinklinio pagrindo infrastruktūros (pvz., transporto, energetikos, IRT), sistemų ir paslaugų (įskaitant finansines ir administracines paslaugas) analizė ir apsaugojimas.

· Pažangi priežiūra ir pasienio saugumas: daugiausia dėmesio technologijoms ir pajėgumams siekiant pagerinti visų sistemų, įrangos, priemonių ir procesų, bei greito identifikavimo metodų, būtinų gerinant Europos sausumos ir pakrantės sienų apsaugą, įskaitant pasienio kontrolės ir stebėjimo klausimus, veiksmingumą ir našumą.

· Saugumo ir saugos atkūrimas krizės atveju: daugiausia dėmesio technologijoms, naudojamoms įvairiose krizinių situacijų valdymo operacijose (civilinės saugos, humanitarines ir gelbėjimo užduotis) ir užtikrinančioms jų priežiūrą, ir tarporganizacinio pasirengimo, koordinavimo bei ryšių, paskirstytų struktūrų ir žmogiškųjų veiksnių klausimams.

Keturių minėtų sričių veikla bus remiama vykdant veiklą pagal toliau išvardytas platesnes temas:

· Saugumo sistemų integracija, sujungiamumas ir sąveika: žvalgybos informacija, informacijos rinkimas ir civilinis saugumas, daugiausia dėmesio technologijoms, skirtoms sistemų, įrangos, paslaugų ir procesų, įskaitant teisėsaugos, gaisrų gesinimo, civilinės gynybos ir medicinos informacines infrastruktūras, sąveikai sustiprinti, taip pat informacijos patikimumui, organizaciniams aspektams, konfidencialumo apsaugai ir vientisumui bei visų operacijų ir apdorojimo atsekamumui.

· Saugumas ir visuomenė: į užduotį orientuoti moksliniai tyrimai, kuriuose daugiausia dėmesio bus skiriama socialinei ir ekonominei analizei, scenarijų rengimui ir veiklai, susijusiai su: saugumo kultūriniais, socialiniais, politiniais ir ekonominiais aspektais, bendravimu su visuomene, žmogiškųjų vertybių vaidmeniu ir politikos formavimu, psichologija, terorizmo socialine aplinka, piliečių susidarytu saugumo, etikos, privatumo apsaugos supratimu, visuomenės prognozėmis ir sistemine rizikos analize. Atliekant mokslinius tyrimus taip pat bus nagrinėjamos technologijos, kurios geriau apsaugo privatumą ir laisves, bei silpnosios vietos ir naujos grėsmės, taip pat galimų padarinių valdymas ir poveikio įvertinimas.

· Su saugumu susijusių mokslinių tyrimų koordinavimas ir struktūros nustatymas: Europos ir tarptautinių su saugumu susijusių mokslinių tyrimų pastangų koordinavimas ir civilinės, saugumo ir gynybos sričių mokslinių tyrimų sinergijos kūrimas, teisinių sąlygų gerinimas ir skatinimas optimaliai panaudoti esamas infrastruktūras.

II.  IDĖJOS

Tikslas

Ši programa padidins Europos mokslinių tyrimų ties pažinimo riba dinamiškumą, kūrybiškumą ir kompetenciją. Tai bus daroma remiant Europos lygiu konkuruojančių individualių grupių iniciatyva visose srityse vykdomus mokslinių tyrimų projektus. Projektai bus finansuojami remiantis viešojo ir privataus sektoriaus mokslo darbuotojų pateiktais pasiūlymais dėl jų pasirinktų temų ir vertinant pagal vienintelį kompetencijos kriterijų, nustatomą tarpusavio peržiūros metu. Mokslinių tyrimų rezultatų pranešimas ir platinimas yra svarbi šios programos dalis.

Loginis pagrindas

Pačių mokslininkų iniciatyva atliekami moksliniai tyrimai ties pažinimo riba vykdant veiklą, kuri paprastai laikoma "fundamentaliaisiais moksliniais tyrimais", yra svarbus gerovės ir socialinės pažangos variklis, kadangi jie atveria naujas galimybes mokslo ir technologijų pažangai bei padeda įgyti naujas žinias būsimiems pritaikymo būdams ir rinkoms.

Nepaisant daugelio pasiekimų ir aukštų veiklos rezultatų daugelyje sričių, Europa nevisiškai išnaudoja savo mokslinių tyrimų potencialą ir išteklius, todėl jai skubiai reikia didesnių pajėgumų žinioms generuoti ir remiantis šiomis žiniomis kurti ekonomines ir socialines vertybes bei užtikrinti augimą.

Individualių grupių atliekamiems moksliniams tyrimams ties pažinimo riba, kurie gali būti nacionalinio arba tarpvalstybinio pobūdžio, skirta Europos konkurencinė finansavimo struktūra (nacionalinį finansavimą papildanti, tačiau nepakeičianti ) yra esminė Europos mokslinių tyrimų erdvės sudedamoji dalis, papildanti kitas Bendrijos ir nacionalines iniciatyvas. Jis padės sustiprinti Europos dinamiškumą ir padaryti ją patrauklesnę geriausiems Europos ir trečiųjų šalių mokslo darbuotojams bei pramonės sektoriaus investuotojams.

Veikla

Ši veikla bus vykdoma daugiausiai žadančiose ir produktyviausiose mokslinių tyrimų srityse ir išnaudos geriausias mokslo ir technologijų pažangos galimybes atskirose disciplinose ir jų grupėse, įskaitant inžineriją ir socialinius bei humanitarinius mokslus. Ji bus vykdoma neatsižvelgiant į kitų Septintosios bendrosios programos dalių teminę orientaciją, atkreipiant dėmesį į naujos kartos mokslo darbuotojus ir naujas grupes, nepamirštant ir jau ilgą laiką veikiančių grupių.

Mokslinių tyrimų ties pažinimo riba Bendrijos veiklą įgyvendins Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), sudaryta iš nepriklausomos mokslo tarybos, pasitelkiant tam tikslui skirtą taupią ir ekonomiškai efektyvią įgyvendinimo struktūrą. EMTT valdymą atliks tuo tikslu pasamdytas personalas, įskaitant ES institucijų pareigūnus, ir jis apims tik faktinius administravimo poreikius siekiant užtikrinti veiksmingam administravimui būtiną stabilumą ir tęstinumą.

Mokslo tarybą, užtikrinant mokslinių tyrimų sričių įvairovę, sudarys aukščiausio lygio Europos mokslo bendruomenės atstovai, veikiantys savarankiškai ir nepriklausomai nuo politinių ar kitų interesų. Jo narius paskirs Komisija pagal nepriklausomą ir skaidrią skyrimo procedūrą, susitarusi su Mokslo taryba, įskaitant konsultacijas su mokslo bendruomene ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktą ataskaitą. Taikant rotacijos sistemą, kuri užtikrins Mokslo tarybos darbo tęstinumą, jie bus skiriami ketverių metų laikotarpiui, kurį bus galima pratęsti vieną kartą.

Mokslo taryba inter alia nustatys bendrą mokslo strategiją, turės visus įgaliojimus, susijusius su sprendimais dėl finansuotinų mokslinių tyrimų rūšies, ir mokslo požiūriu bus veiklos kokybės garantas. Visų pirma, jai bus pavesta parengti metinę darbo programą, įdiegti tarpusavio peržiūros procesą, taip pat mokslo požiūriu stebėti programos įgyvendinimą ir kontroliuoti jos kokybę. Ji priims elgesio kodeksą, inter alia apimantį interesų konflikto išvengimo klausimus.

Tikslinės įgyvendinimo struktūros darbuotojai bus atsakingi už visus įgyvendinimo ir programos vykdymo klausimus, kaip nustatyta metinėje darbo programoje. Visų pirma, jie atliks tarpusavio peržiūrą ir atranką, vadovaudamiesi Mokslo tarybos nustatytais principais, ir užtikrins finansinį ir mokslinį dotacijų valdymą.

EMTT administracinės ir personalo išlaidos, susijusios su Mokslo taryba ir tiksline įgyvendinimo struktūra, atitiks taupaus ir ekonomiškai efektyvaus valdymo principus; administracinės išlaidos bus minimalios ir neviršys 5 proc. nuo bendros EMTT skirtos finansinių asignavimų sumos, laikantis principo užtikrinti aukšto lygio įgyvendinimui būtinus išteklius, kad būtų maksimaliai padidinta netirtų sričių moksliniams tyrimams skiriamų lėšų.

Komisija garantuos visišką EMTT savarankiškumą ir sąžiningumą. Ji užtikrins, kad EMTT laikytųsi mokslinės kompetencijos, autonomiškumo, veiksmingumo ir skaidrumo principų, ir kad ji tiksliai laikytųsi Mokslo tarybos nustatytos strategijos ir įgyvendinimo metodikos. Komisija, bendradarbiaudama su Mokslo taryba, parengs metinį pranešimą apie EMTT veiklą ir tikslų įgyvendinimą, bei pateiks jį Europos Parlamentui ir Tarybai.

EMTT galės vykdyti autonomiškus strateginius tyrimus, skirtus savo veiklai rengti ir remti. Visų pirma ji gali konsultuotis su Europos, tarpvyriausybinių ir nacionalinių iniciatyvų atstovais, kad galėtų planuoti savo veiklą atsižvelgdama į Europos ir nacionaliniu lygiu vykdomus mokslinius tyrimus.

Įgyvendinimas ir veiklos valdymas bus nuolat peržiūrimas ir vertinamas, siekiant įvertinti jos pasiekimus ir remiantis sukaupta patirtimi pakoreguoti bei patobulinti procedūras. Atliekant 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą tarpinį įvertinimą, taip pat atliekama EMTT struktūrų ir mechanizmų nepriklausoma peržiūra atsižvelgiant į mokslinės kompetencijos, savarankiškumo, veiksmingumo ir skaidrumo kriterijus bei visokeriopai dalyvaujant Mokslo tarybai. Čia įtraukiami Mokslo tarybos narių rinkimo procesas ir kriterijai. Atliekant peržiūrą bus išsamiai nagrinėjami struktūros, pagrįstos vykdomąja įstaiga, ir Sutarties 171 straipsniu pagrįstos struktūros privalumai ir trūkumai. Remiantis šia peržiūra šios struktūros ir mechanizmai turėtų būti atitinkamai keičiami. Komisija užtikrins, kad kuo greičiau būtų imtasi visų būtinų parengiamųjų darbų, įskaitant visus teisės aktų pasiūlymus, kuriuos ji laiko būtinus, ir jie būtų pristatyti Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip reikalaujama Sutartyje, siekiant pereiti prie reikiamos pakeistos struktūros. Šiuo tikslu Bendroji programa bus pritaikyta arba papildyta per bendro sprendimo procedūrą pagal Sutarties 166 straipsnio 2 dalį; Pirminės išvados apie EMTT veikimą bus pateikiamos prieš tarpinį įvertinimą pateikiamoje 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoje pažangos ataskaitoje.

III.  ŽMONĖS

Tikslas

Kiekybinis ir kokybinis Europos mokslinių tyrimų ir technologijų žmogiškojo potencialo stiprinimas, raginant žmones pasirinkti mokslo darbuotojo profesiją, skatinant Europos mokslo darbuotojus pasilikti Europoje ir pritraukiant į Europą mokslo darbuotojų iš viso pasaulio, padarant Europą patrauklesnę geriausiems mokslo darbuotojams. Remiantis Marie Curie veiksmų pagal ankstesnes Bendrąsias programas patirtimi, šių tikslų bus siekiama nustatant suderintą Marie Curie veiksmų rinkinį, visų pirma atsižvelgiant į Europos pridėtinę vertę jų poveikio Europos mokslinių tyrimų erdvei požiūriu. Šie veiksmai bus skirti visų karjeros pakopų mokslo darbuotojams, nuo pradinio apmokymo mokslinių tyrimų srityje, konkrečiai skirto jauniems žmonėms, iki mokymosi visą gyvenimą ir karjeros vystymo viešajame ir privačiajame sektoriuje. Taip pat bus stengiamasi padidinti mokslinių darbuotojų moterų aktyvumą skatinant lygias galimybes visuose Marie Curie veiksmuose, rengiant veiksmus, skirtus užtikrinti mokslo darbuotojams tinkamą darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimą ir sudaranti palankias sąlygas tęsti mokslo darbuotojo karjerą po pertraukos.

Loginis pagrindas

Daug ir gerai parengtų kvalifikuotų mokslo darbuotojų – būtina sąlyga siekiant mokslo pažangos ir remiant inovacijas bei svarbus veiksnys pritraukiant ir išlaikant valstybines ir privačių subjektų investicijas į mokslinius tyrimus. Augant pasaulinei konkurencijai, nepaprastai svarbu plėtoti atvirą Europos mokslo darbuotojų darbo rinką, kurioje nėra jokios formos diskriminacijos, ir įvairinti jų gebėjimus bei karjeros galimybes, kad būtų palaikomas naudingas mokslo darbuotojų ir jų žinių judėjimas Europoje ir pasaulyje. Bus įdiegtos specialios priemonės, skirtos skatinti mokslo darbuotojus pradiniame karjeros etape ir remti pradinį karjeros etapą, bei priemonės, skirtos sumažinti "protų nutekėjimą", pavyzdžiui, reintegracijos parama.

Tarpvalstybinis ir tarpsektorinis mobilumas, įskaitant pramonės dalyvavimo skatinimą ir mokslo darbuotojų karjeros kelių bei akademinių postų atvėrimą Europos mastu, yra esminė Europos mokslinių tyrimų erdvės sudedamoji dalis ir būtinas didinant Europos mokslinių tyrimų pajėgumus bei galimybes. Tarptautinė mokslo darbuotojų konkurencija išliks pagrindinis elementas siekiant užtikrinti aukščiausią pagal šią veiklos kryptį atliekamų mokslinių tyrimų kokybę. Mokslo darbuotojų mobilumo didinimas ir institucijų, galinčių tarptautiniu mastu pritraukti mokslo darbuotojus, išteklių stiprinimas skatins kompetencijos centrų kūrimąsi Europos Sąjungoje. Siekiant užtikrinti mokymą ir mobilumą naujose mokslinių tyrimų ir technologijų srityse, bus užtikrinamas tinkamas koordinavimas su kitomis Septintosios bendrosios programos dalimis bei siekiama sinergijos su kitomis Bendrijos politikos kryptimis, pvz., švietimu, sanglauda ir užimtumu. Programos "Pajėgumai" dalyje "Mokslas visuomenėje" numatyti veiksmai, skirti susieti mokslinį švietimą su karjera bei mokslinių tyrimų ir koordinavimo veiksmai, susiję su naujais mokslinio švietimo metodais.

Veikla

· Pradinis mokslo darbuotojų mokymas siekiant pagerinti jų karjeros viešajame ir privačiajame sektoriuje perspektyvas, be kita ko plečiant jų mokslinius bei bendruosius gebėjimus, įskaitant su technologijų perdavimu ir verslininkyste susijusius gebėjimus, ir paskatinant daugiau jaunų žmonių siekti mokslinės karjeros. Tai bus įgyvendinama pasitelkus Marie Curie tinklus, kurių pagrindinis tikslas yra įveikti susiskaldymą ir Europos lygiu sustiprinti mokslo darbuotojų pradinį mokymą ir karjeros plėtros galimybes. Numatyta teikti paramą geriausiems pradinio karjeros etapo mokslo darbuotojams, kad jie prisijungtų prie ilgą laiką veikiančių mokslinių tyrimų grupių. Tarpvalstybinių tinklų nariai turi panaudoti viena kitą papildančią kompetenciją pasitelkdami integruotas mokymo programas. Parama apims mokslo darbuotojų įdarbinimą ankstyvuose karjeros etapuose, mokymo renginių, kuriuose gali dalyvauti ir tinklui nepriklausantys mokslo darbuotojai, organizavimą bei aukštas pareigas mokslo įstaigose ir (arba) pramonės įmonėse, kad būtų perduotos žinios ir užtikrinama priežiūra.

· Mokymasis visą gyvenimą ir karjeros plėtra, siekiant palengvinti patyrusių mokslo darbuotojų karjeros plėtrą. Siekiant papildyti įgūdžius ir kompetenciją ar įgyti naujų arba padidinti tarpdisciplininį ar daugiadisplininį ir (arba) tarpsektorinį mobilumą, numatoma remti mokslo darbuotojus, turinčius konkretų papildomos kompetencijos ir gebėjimų poreikį, kad jie galėtų po pertraukos atnaujinti mokslinių tyrimų veiklą ir kad mokslo darbuotojai, pasinaudoję tarpvalstybinio (tarptautinio) mobilumo suteiktomis galimybėmis įgyti patirties, būtų ilgesniam laikui (vėl) įdarbinami mokslinių tyrimų darbo vietose Europoje, įskaitant jų kilmės šalis. Ši veikla bus įgyvendinama pasitelkiant individualias stipendijas, skiriamas tiesiogiai Bendrijos lygiu, ir bendrai finansuojant regionines, nacionalines ar tarptautines programas, kai tai atitinka Europos pridėtinės vertės, skaidrumo ir atvirumo kriterijus.

Iš pradžių bendro finansavimo režimas bus įgyvendinamas ribotu mastu siekiant sukaupti būtinos patirties.

· Pramonės ir mokslo įstaigų sąsajos ir partnerystė: remiant ilgalaikes mokslo ir pramonės organizacijų, ypač MVĮ, bendradarbiavimo programas ir įtraukiant tradicines gamybos įmones, bus siekiama skatinti tarpsektorinį mobilumą ir sustiprinti keitimąsi žiniomis steigiant bendras mokslinių tyrimų partnerystes ir jose įdarbinant patyrusius mokslo darbuotojus, komandiruojant darbuotojus iš vieno sektoriaus į kitą ir organizuojant renginius.

· Tarptautinis matmuo: padidinti Europos mokslinių tyrimų kokybę pritraukiant į Europą talentingų mokslo darbuotojų iš svetur ir puoselėjant abipusiai naudingą mokslinį bendradarbiavimą su ne Europos mokslo darbuotojais. Šis uždavinys bus vykdomas skiriant stipendijas mokytis svetur (numačius privalomą grįžimo etapą); skiriant tarptautines stipendijas atvykstantiesiems; kuriant partnerystes, palengvinančias mokslo darbuotojų mainus. Taip pat bus remiamos bendros Europos organizacijų ir ES kaimyninių šalių bei šalių, su kuriomis Bendrija yra pasirašiusi mokslo ir technologijų srities susitarimą, organizacijų iniciatyvos. Veikla apims priemones, skirtas kovoti su "protų nutekėjimu" iš besivystančių ir besivystančios ekonomikos šalių bei priemones užsienyje dirbančių Europos mokslo darbuotojų tinklams sukurti. Šie veiksmai bus atliekami derinant juos su tarptautine veikla pagal programas "Bendradarbiavimas" ir "Pajėgumai".

· Konkretūs veiksmai, skirti tikrai Europos mokslo darbuotojų darbo rinkai sukurti, pašalinant kliūtis mobilumui ir pagerinant mokslo darbuotojų karjeros perspektyvas Europoje. Taip pat bus remiamos skatinamosios priemonės viešosioms institucijoms, kurios skatina savo mokslo darbuotojų mobilumą, darbo kokybę ir autoritetą. Be to, bus įsteigti apdovanojimai už visuomenės informuotumo apie veiklą pagal Marie Curie programą ir šios veiklos tikslus didinimą.

IV.  PAJĖGUMAI

MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRA

Tikslas

Geriausios esamos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimo ir plėtros optimizavimas ir pagalba visose mokslo ir technologijos srityse kuriant naują visai Europai svarbią infrastruktūrą, kurios reikia, kad Europos mokslo bendruomenė išliktų mokslinių tyrimų pažangos lydere ir galėtų padėti pramonei sustiprinti savo žinių bazę ir technologinę pažangiąją patirtį.

Loginis pagrindas

Mokslinių tyrimų infrastruktūrai tenka vis svarbesnis vaidmuo plečiant ir pritaikant žinias bei technologijas. Tokios infrastruktūros svarba tam tikrose srityse – energetikos, kosmoso ir dalelių fizikos – jau įrodyta, o kitose srityse ji vis didėja. Pavyzdžiui, daugiausia dėmesio moksliniuose tyrimuose skiriama spinduliuotės šaltiniams, genomikos ir socialinių mokslų duomenų bankams, aplinkos ir kosminės erdvės mokslų stebėjimo stotims ir observatorijoms, vaizdavimo sistemoms ar švarioms patalpoms naujų medžiagų ar nanoelektronikos tyrimams ir plėtrai. Šie tyrimai yra brangūs, jiems reikia sukaupti daug įvairios patirties, o jų rezultatais Europos mastu turėtų pasinaudoti plati mokslo bendruomenė ir vartotojų pramonė.

Sukūrus europinį modelį, skirtą mokslinių tyrimų infrastruktūrai, įskaitant skaičiavimo ir ryšių elektronines infrastruktūras bei virtualias infrastruktūras, ir vykdant šios srities veiklą Sąjungos lygiu gali būti žymiai išplėstas Europos mokslinių tyrimų potencialas ir pagerintas jo panaudojimas, tai taip pat gali prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo.

Nors valstybių narių vaidmuo plėtojant ir finansuojant infrastruktūrą liks svarbiausias, Bendrija gali ir turėtų atlikti katalizatoriaus ir sverto vaidmenį padėdama užtikrinti platesnę ir veiksmingesnę prieigą prie įvairiose valstybėse narėse esančių infrastruktūrų ir jų panaudojimą, koordinuotai skatindama šios infrastruktūros plėtojimą bei sujungimą į tinklus ir naujų, visai Europai svarbios mokslinių tyrimų infrastruktūrų atsiradimą vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu. Todėl Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas (ESFRI) vadina vieną iš svarbiausių vaidmenų nustatant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros poreikius ir sudarant jos planą.

Veikla

Pagal šią antraštinę dalį veikla bus vykdoma visoje mokslo ir technologijų srityje. Ji bus atliekama glaudžiai bendradarbiaujant su teminių sričių veiklą vykdančiais subjektais siekiant užtikrinti, kad visa veikla, kurios Europos lygiu imamasi Bendrijos sistemoje, atitiktų mokslinių tyrimų infrastruktūros poreikius atitinkamoje jos srityje, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą.

Ši veikla bus tokia:

· Parama esamai mokslinių tyrimų infrastruktūrai

–   veiklos integravimas siekiant geriau Europos mastu susisteminti mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklą atitinkamoje srityje ir skatinti darnų jos naudojimą ir plėtojimą, visų pirma tarpvalstybinė prieiga siekiant užtikrinti, kad Europos mokslo darbuotojai, įskaitant pramonės ir MVĮ mokslo darbuotojus, savo tyrimams galėtų naudotis aukštos kokybės mokslinių tyrimų infrastruktūra, neatsižvelgiant į šios infrastruktūros vietą;

–   elektroninės infrastruktūros tyrimams stiprinimas skatinant aukšto pralaidumo ir didelio rezultatyvumo ryšių ir energetinių tinklų tolesnę plėtrą, raidą ir visuotines galimybes susijungti bei Europos skaičiavimo įrangos pajėgumų stiprinimas, taip pat prireikus skatinant vartotojų bendrijas naudotis tokia infrastruktūra, didinant jos visuotinę svarbą ir pasitikėjimą ja, pasinaudojant GEANT ir Grid infrastruktūrų pasiekimais bei remiantis atvirais tarpusavio sąveikos standartais.

· Parama naujai mokslinių tyrimų infrastruktūrai

–   naujos infrastruktūros kūrimas ir esminis esamos infrastruktūros atnaujinimas, daugiausia dėmesio skiriantį parengiamiesiems etapams, skatinant moksliniams tyrimams skirtų naujų įrenginių atsiradimą taikant "kintamosios geometrijos" principą, pirmiausia paremtą ESFRI (31) atliekamu darbu. Projektų tyrimai, pasitelkus konkursų rengimo metodą "iš apačios į viršų", siekiant paskatinti naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimą finansuojant apdovanojimus už atradimus ir naujos infrastruktūros kūrimo galimybių studijas.

Naujos infrastruktūros kūrimo srityje prireikus reikėtų atsižvelgti į konvergencijos tikslui priskiriamų regionų bei atokiausių regionų mokslinės kompetencijos potencialą. Bus užtikrintas veiksmingas Bendrijos finansinių priemonių, visų pirma Septintosios bendrosios programos ir struktūrinių fondų, koordinavimas.

MVĮ SKIRTI MOKSLINIAI TYRIMAI

Tikslai

Europos MVĮ inovacinių pajėgumų ir jų indėlio į naujomis technologijomis paremtų produktų ir rinkų plėtrą stiprinimas, padedant joms mokslinius tyrimus pavesti atlikti trečiosioms šalims, padidinti jų mokslinių tyrimų pastangas, išplėsti jų tinklus, geriau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir įgyti technologinės pažangiosios patirties, atotrūkio tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų panaikinimas.

Loginis pagrindas

MVĮ yra Europos pramonės pagrindas. Jos turėtų būti esminė inovacijų diegimo sistemos ir žinių pavertimo naujais produktais, procesais ir paslaugomis grandinės sudedamoji dalis. Susidurdamos su vis didėjančia konkurencija vidaus ir pasaulio rinkose, Europos MVĮ turi plėsti savo žinias ir intensyvinti mokslinius tyrimus, geriau išnaudoti mokslinio tyrimo rezultatus, plėsti savo verslo veiklą į didesnes rinkas ir internacionalizuoti savo žinių tinklus. Dauguma valstybių narių veiksmų, susijusių su MVĮ, neskatina ir neremia tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje ir technologijų perdavimo. Būtina imtis veiksmų ES lygiu papildant ir sustiprinant nacionaliniu ir regioniniu lygiu vykdomos veiklos poveikį. Be toliau išvardytos veiklos, pagal Septintąją bendrąją programą bus skatinamas ir lengvinamas MVĮ dalyvavimas bei atsižvelgiama į jų poreikius.

Veikla

Pirmenybė bus aiškiai teikiama mokslinių tyrimų projektų rėmimui. Be to, parama bus teikiama nacionalinėms schemoms, pagal kurias MVĮ ar jų asociacijoms teikiami finansiniai ištekliai pasiūlymams dėl veiklos pagal programą "MVĮ skirti moksliniai tyrimai" perengti. Įgyvendinant Bendrijos bendrąją MTTP programą, bus užtikrinamas jos papildomumas ir sinergija su veiksmais pagal Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą.

Pagal Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą bus skatinamas ir supaprastinamas MVĮ dalyvavimas Septintojoje bendrojoje programoje teikiant horizontalias paslaugas, skirtas verslui ir inovacijoms remti. Bus užtikrintas papildomumas ir sinergija su kitomis Bendrijos programomis.

ŽINIŲ REGIONAI

Tikslai

Europos regionų mokslinių tyrimų potencialo stiprinimas, visų pirma visoje Europoje skatinant ir remiant "moksliniais tyrimais užsiimančių grupių", jungiančių universitetus, mokslinių tyrimų centrus, įmones ir regionų valdžios institucijas, kūrimą.

Loginis pagrindas

Vis plačiau pripažįstama, kad regionai atlieka svarbų vaidmenį ES mokslinių tyrimų ir plėtros srityje. Mokslinių tyrimų politika ir veikla regioniniu lygiu dažnai remiasi valstybinius ir privačius subjektus jungiančių "grupių" kūrimu. Bandomoji programa "Žinių regionai" atskleidė šios raidos dinamiką ir būtinybę remti bei skatinti tokių struktūrų kūrimą.

Šioje srityje vykdoma veikla leis Europos regionams sustiprinti savo investicijų į MTTP pajėgumus ir užsiimti mokslinių tyrimų veikla iki maksimumo padidinant galimybes sėkmingai įtraukti savo ūkio subjektus į Europos mokslinių tyrimų projektus ir sudaryti palankesnes sąlygas grupių atsiradimui, taip skatinant Europos regioninę plėtrą. Veiksmai sudarys palankesnes sąlygas prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo prisidedančių regioninių grupių kūrimui.

Veikla

Naujoji iniciatyva "Žinių regionai" įtrauks ir sutelks moksliniais tyrimais užsiimančias regionų suinteresuotas šalis, pavyzdžiui, universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonės įmones, valdžios institucijas (regionų tarybas ar regionų plėtros agentūras). Projektai apims bendrą regionų grupių mokslinių tyrimų darbotvarkių analizę (koordinuojant su kita veikla, susijusia su platesniu regionų inovacijos grupių klausimu) ir priemonių, skirtų joms įvykdyti atliekant konkrečią mokslinių tyrimų veiklą, parengimą, įskaitant labiau mokslinių tyrimų plėtros požiūriu pažengusių regionų "vadovavimą" minėtu požiūriu mažiau pažengusiems regionams ir paramą naujai "Žinių regionų" iniciatyvai.

Tai apims priemones, skirtas gerinti mokslinių tyrimų tinklų kūrimą ir galimybes gauti lėšų mokslinių tyrimų veiklai, taip pat geresnę mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų ir institucijų integraciją ir susiejimą regiono ekonomikoje. Ši veikla bus vykdoma ją glaudžiai derinant su Bendrijos regionine politika (struktūriniais fondais), Bendrąja konkurencingumo ir inovacijų programa bei Švietimo ir mokymo programomis.

Vykdant konkrečią veiklą pagal iniciatyvą "Žinių regionai", bus siekiama sinergijos su Bendrijos regionine politika, taip pat su atitinkamomis nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, ypač sinergijos su konvergencijos tikslui priskiriamais ir atokiausiais regionais.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ POTENCIALAS

Tikslas

Skatinimas panaudoti visą išplėstos Sąjungos mokslinių tyrimų potencialą realizuojant ir plėtojant esamą ar naują kompetenciją ES regionuose, priskiriamuose konvergencijos tikslui ir atokiausiuose regionuose (32), ir padedant didinti jų mokslo darbuotojų pajėgumą sėkmingai dalyvauti mokslinių tyrimų veikloje Bendrijos lygiu.

Loginis pagrindas

Europa nevisiškai išnaudoja savo mokslinių tyrimų potencialą, ypač mažiau pažengusiuose regionuose, nutolusiuose nuo Europos mokslinių tyrimų ir pramonės vystymosi branduolio. Siekiant šių regionų tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus mokslo darbuotojams ir institucijoms padėti prisidėti prie bendrų Europos mokslinių tyrimų pastangų, pasinaudojant kitų Europos regionų žiniomis ir patirtimi, šia veikla norima sukurti sąlygas, kuriomis jie galės panaudoti savo potencialą ir kurios padės iki galo įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų erdvę išplėstoje Sąjungoje. Veiksmai bus grindžiami buvusiomis ir esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos kompetencijos centrais, įkurtais pagal Penktąją bendrąją programą tuometinėse stojančiosiose šalyse bei šalyse kandidatėse ir Marie Curie stipendijomis priimančioms organizacijoms, skirtoms žinių perdavimui.

Veikla

Bus siekiama didelės sinergijos su Bendrijos regionine politika. Vykdant pagal šį skirsnį remiamą veiklą bus nustatyti naujų ir esamų kompetencijos centrų konvergencijos tikslui priskiriamuose regionuose mokslinių tyrimų pajėgumų stiprinimo poreikiai ir galimybės, kurie gali būti realizuoti panaudojant struktūrinius ir sanglaudos fondus.

Taip pat bus siekiama sinergijos su Bendrąja konkurencingumo ir inovacijų programa siekiant paskatinti regioninę prekybą MTTP bendradarbiaujant su pramonės įmonėmis.

MOKSLAS VISUOMENĖJE

Tikslas

Siekiant sukurti atvirą, veiksmingą ir demokratinę Europos žinių visuomenę, reikia skatinti darnią mokslo ir technologinių pastangų integraciją ir su tuo susijusią mokslinių tyrimų politiką socialiniame Europos tinkle, Europos mastu skatinant mąstyti ir diskutuoti mokslo ir technologijų bei jų sąsajų su visais visuomenės ir kultūros aspektais klausimais.

Loginis pagrindas

Mokslas ir technologijos turi vis didesnės įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui. Tačiau mokslas ir technologijos – socialinių ir kultūrinių veiksnių veikiami socialinės veiklos produktai – lieka nutolę nuo didelės visuomenės dalies bei politinius sprendimus priimančių asmenų kasdienių rūpesčių ir tebėra nesusipratimų objektas. Ginčijamus klausimus, susijusius su naujomis technologijomis, visuomenė turėtų nagrinėti remdamasi gerai pagrįstais debatais, leidžiančiais tinkamai pasirinkti ir nuspręsti.

Veikla

Ši veikla visų pirma bus atliekama vykdant mokslinių tyrimų projektus, studijas, kuriant tinklus ir vykdant mainus, rengiant viešus renginius ir imantis iniciatyvų, steigiant prizus, atliekant tyrimus ir renkant duomenis. Daugeliu atveju tam reikės steigti tarptautines bendras įmones su trečiųjų šalių organizacijomis.

PARAMA NUOSEKLIAM MOKSLINIŲ TYRIMŲ POLITIKOS PLĖTOJIMUI

Tikslai

Nacionalinės ir Bendrijos mokslinių tyrimų politikos veiksmingumo ir nuoseklumo didinimas ir jų derinimas su kitomis politikos kryptimis, viešųjų mokslinių tyrimų poveikio didinimas bei jų sąsajų su pramone plėtojimas ir valstybės paramos bei jos poveikio privačių dalyvių investicijoms poveikio stiprinimas.

Loginis pagrindas

Investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą padidinimas iki 3 % tikslo ir jų veiksmingumo gerinimas yra vienas iš svarbiausių Lisabonos strategijos augimui ir užimtumui skatinti prioritetų. Todėl veiksmingos politikos plėtojimas siekiant padidinti viešąsias ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus yra svarbi valstybės institucijų užduotis siekiant paspartinti perėjimą prie konkurencingos žiniomis paremtos ekonomikos. Tam reikia, kad būtų galima pritaikyti mokslinių tyrimų politiką, sutelkti daugiau įvairesnių priemonių, koordinuoti pastangas peržengiant nacionalines sienas, taip pat sutelkti kitas politikos kryptis, kad būtų sukurtos geresnės bendros sąlygos moksliniams tyrimams.

Veikla

TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO VEIKLA

Tam, kad taptų konkurencinga ir pirmautų pasauliniu mastu, Europos Sąjungai reikia tvirtos ir nuoseklios tarptautinės mokslo ir technologijų politikos. Pagal skirtingas Septintosios bendrosios programos programas vykdoma tarptautinė veikla bus įgyvendinama atsižvelgiant į bendrą tarptautinio bendradarbiavimo strategiją.

Pagal temas suskirstyta tarptautinio bendradarbiavimo veikla bus vykdoma pagal programą "Bendradarbiavimas". Tarptautinė veikla žmogiškojo potencialo srityje bus vykdoma pagal programą "Žmonės".

Pagal programą "Pajėgumai" bus įgyvendinama horizontali paramos veikla ir priemonės, daugiausia dėmesio skiriant ne atskirai teminei ar tarpdisciplininei sričiai, kuriai taikoma "Bendradarbiavimo" programa, o kitoms sritims, ir šią veiklą bei priemones galima tam tikrais atvejais papildyti abipusio intereso konkrečiais bendradarbiavimo veiksmais. Bus dedamos pastangos siekiant labiau suderinti nacionalinę veiklą remiant nacionalinių programų dėl tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo koordinavimą. Atsižvelgiant į patirtį, įgytą vykdant INTAS ir remiantis bendradarbiaujant su Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalimis jos atliktu darbu, įgyvendinant šią programą ir programas "Bendradarbiavimas" ir "Žmonės" bus vykdoma tęstinumą užtikrinanti veikla.

Bus užtikrintas bendras tarptautinių bendradarbiavimo veiksmų pagal įvairias Septintosios bendrosios programos programas bei kitas Bendrijos priemones koordinavimas.

NEBRANDUOLINĖ JUNGTINIO TYRIMŲ CENTRO (JTC) VEIKLA

Tikslas

Teikti į užsakovo interesus orientuotą mokslinę ir techninę paramą Bendrijos politikos formavimo procesui, užtikrinant paramą esamos politikos įgyvendinimui ir stebėsenai bei reaguojant į naujus politikos poreikius.

Loginis pagrindas

JTC nepriklausomybė nuo specialių privačių ar nacionalinių interesų kartu su jo technine patirtimi sudaro sąlygas palengvinti suinteresuotų subjektų (pramonės asociacijų, aplinkosaugos veiklos grupių, valstybių narių kompetentingų institucijų, kitų mokslinių tyrimų centrų ir pan.) ir politinius sprendimus priimančių asmenų bendravimą ir sutarimo paieškas, ypač Bendrijos lygiu ir ypač su Europos Parlamento žinia. Teikdamas mokslinę ir technologinę paramą JTC padeda padaryti Bendrijos politikos procesą veiksmingesnį, skaidresnį ir paremtą rimtais moksliniais argumentais. Prireikus ir tinkamais atvejais JTS atliekami moksliniai tyrimai turėtų būti koordinuojami su moksliniais tyrimais, vykdomais pagal specialiosios programos "Bendradarbiavimas" temas, siekiant išvengti sutapimų ir dubliavimosi.

JTC sustiprins savo poziciją Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Palengvindamas prieigą prie savo bazės Europos ir ne Europos mokslininkams, įskaitant pradedančiuosius mokslininkus, centras labiau bendradarbiaus su kitomis viešosiomis ir privačiomis mokslinių tyrimų organizacijomis, nuosekliai gerins savo mokslinės veiklos kokybę ir labiau moksliniu požiūriu prisidės prie mokymo, kuris ir toliau išliks svarbiu JTC prioritetu.

JTC paramos Bendrijos politikai naudingumas ir pasitikėjimas ja yra glaudžiai susijęs su centro mokslinės patirties kokybe ir jo integracija į tarptautinę mokslo bendruomenę. Todėl JTC toliau investuos į mokslinius tyrimus ir ryšius su kitais atitinkamų sričių kompetencijos centrais. Jis dalyvaus netiesioginėje veikloje visose srityse, o labiausiai – bendrose mokslo informacijos sistemose, tinklų kūrime, mokymo ir mobilumo programose, mokslinių tyrimų infrastruktūroje ir technologijų platformose bei koordinavimo priemonėse, kur jis turi atitinkamos patirties pridėtinei vertei užtikrinti.

JTC toliau aktyviai skatins naujų valstybių narių ir šalių kandidačių įsitraukimą į jo veiklą iki dabartinio kitų ES-15 valstybių narių lygio.

Veikla

JTC prioritetinės sritys bus tos, kurios yra strategiškai svarbios Sąjungai ir kuriose jo indėlis užtikrina didžiausią pridėtinę vertę. Mokslinė ir techninė parama Bendrijos politikai ir toliau bus teikiama pagrindinėse srityse – tvaraus vystymosi, klimato kaitos, maisto, energetikos, transporto, cheminių medžiagų, bandymų su gyvūnais alternatyvų, mokslinių tyrimų politikos, informacinių technologijų, pamatinių metodų ir medžiagų, biotechnologijų, rizikos, pavojų ir socialinio bei ekonominio poveikio. Augimas bus užtikrinamas svarbiausiose Bendrijai rūpimose srityse:

· Klestėjimas žinių visuomenėje

–  Atlikti ir plėtoti pažangius ekonometrinio modeliavimo ir analizės metodus, kaip apibrėžta politikoje, ir stebėti juos, pavyzdžiui, vykdant Lisabonos strategiją, vidaus rinkos ir Bendrijos mokslinių tyrimų bei švietimo politiką.

–  Sukurti modelius, kurie padėtų atsakingai palaikyti tvarumo tikslų ir konkurencingumo pusiausvyrą.

–  Teikti mokslinę ir (arba) techninę paramą kuriant rizikos vertinimo ir valdymo procedūras, kurios būtų Europos sprendimų priėmimo procese naudojamos priemonės.

· Solidarumas ir atsakingas išteklių valdymas

–  Tapti pripažintu mokslo ir technologijų informacijos apie tvarų žemės ūkį centru, daugiausia dėmesio skiriant maisto kokybei, atsekamumui ir saugai (įskaitant genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus), erdvės valdymui ir kryžminei atitikčiai, bei remti bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimą.

–  Teikti mokslinę ir techninę paramą bendrai žuvininkystės politikai.

–  Pagerinti suderintų Europos geografinės informacijos duomenų teikimą ir erdvinės informacijos sistemas (parama INSPIRE) bei toliau kurti naujus visuotinio aplinkos ir išteklių stebėjimo metodus (parama GMES).

–  Perteikti patirtį ir vaidinti vaidmenį GMES mokslinių tyrimų veikloje bei kuriant naujas šios srities taikomąsias programas.

–  Remti ES veiksmų plano dėl aplinkos ir sveikatos įgyvendinimą, taip pat teikiant paramą vykdomai veiklai, kuria siekiama sukurti Bendrijos informuotumo apie aplinką ir sveikatą integruotą sistemą.

–  Skatinti ir stiprinti alternatyvių strategijų kūrimą ir patvirtinimą, visų pirma metodus, pagal kuriuos nenaudojami gyvūnai, visose atitinkamose mokslinių tyrimų srityse (saugos vertinimo, vakcinų testavimo, sveikatos ir biomedicinos mokslinių tyrimų ir pan.).

· Laisvė, saugumas ir teisingumas

–  Plėtoti veiklą, padedančią įtvirtinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, ypač srityse, susijusiose apsauga nuo terorizmo, organizuotu nusikalstamumu ir sukčiavimu, sienų apsauga ir pagrindinių pavojų prevencija, bendradarbiaujant su atitinkamais organais.

–  Remti Bendrijos atsakomuosius veiksmus stichinių ir technologinių nelaimių atveju.

· Europa – pasaulinė partnerė

–  Stiprinti paramą Bendrijos išorės politikai konkrečiose srityse, susijusiose, pavyzdžiui, su išoriniais vidaus saugumo aspektais, vystomuoju bendradarbiavimu ir humanitarine pagalba.

II PRIEDAS

ORIENTACINIS PASKIRSTYMAS PROGRAMOMS

Orientacinis paskirstymas programoms yra toks (milijonais eurų):

Specialios nuostatos dėl rizikos pasidalijimo finansinės priemonės (RSFF)

Programų "Bendradarbiavimas" ir "Pajėgumai" orientaciniai biudžetai apima įnašus Europos investicijų bankui (EIB) už III priede nurodytos RSFF įsteigimą. Prisidedančiąsias specialiąsias programas patvirtinančiuose Tarybos sprendimuose inter alia bus nustatyta įgyvendinimo tvarka, kuria vadovaudamasi Komisija nuspręs dėl Bendrijos įnašo į rizikos pasidalijimo finansinę priemonę ir jos sukuriamų pajamų, kurių nenaudoja EIB, perskirstymo kitiems bendrosios programos veiksmams.

RSFF pagal Septintąją bendrąją programą bus skirta ne didesnė kaip 500 mlrd. EUR suma iki 2010 m. Gavus Tarybos ir Europos Parlamento įvertinimą pagal šio sprendimo 7 straipsnio 2 dalyje aprašytą procedūrą remiantis Komisijos ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie MVĮ ir universitetų dalyvavimą, Septintosios bendrosios programos atrankos kriterijų atitiktį, apie remtų projektų pobūdį ir su tuo susijusių priemonių poreikį, leidimo išdavimo procedūros trukmę, projektų rezultatus ir lėšų paskirstymą, 2010 –2013 m. laikotarpiu bus galima skirti papildomus 500 mln. EUR.

Iš Septintosios bendrosios programos skirta suma turi būti papildoma lygiaverte suma iš EIB. Ši suma bus skiriama iš programos "Bendradarbiavimas" (iki 800 mln. EUR proporcingai pagal visus teminius prioritetus, išskyrus socialinius bei ekonomikos mokslus ir humanitarinius mokslus) ir programos "Pajėgumai" (iki 200 mln. EUR iš mokslinių tyrimų infrastruktūrai skiriamų lėšų).

Ši suma EIB palaipsniui suteikiama atsižvelgiant į paklausos lygį.

Siekiant užtikrinti greitą pirmųjų veiksmų, apsirūpinus pakankamais ištekliais, pradžią, 500 mln. EUR suma bus palaipsniui skiriama biudžete per laikotarpį iki Septintosios bendrosios programos tarpinio įvertinimo, nurodyto šio sprendimo 7 straipsnio 2 dalyje.

III PRIEDAS

FINANSAVIMO SCHEMOS

Netiesioginė veikla

Septintosios bendrosios programos remiama veikla bus finansuojama pagal įvairias finansavimo schemas. Šios schemos bus naudojamos atskirai arba jas derinant pagal Bendrąją programą įgyvendinamai veiklai finansuoti.

Sprendimuose dėl specialiųjų programų, darbo programose ir skelbiant konkursus atitinkamai bus nurodyta:

· Įvairiai veiklai finansuoti naudojamos(-ų) schemos(-ų) rūšis(-ys);

· Dalyvių kategorijos (pvz., mokslinių tyrimų organizacijos, universitetai, įmonės, MVĮ, valdžios institucijos), galinčios jais pasinaudoti;

· Veiklos rūšys (pavyzdžiui, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, demonstracinė veikla, valdymas, mokymas, platinimas ir kita susijusi veikla), kurios gali būti finansuojamos pagal kiekvieną iš šių schemų.

Kai gali būti naudojamos skirtingos finansavimo schemos, darbo programose gali būti patikslinamos naudotinos finansavimo schemos temai, pagal kurią turi būti teikiamos paraiškos.

Parama įvairių šalių dalyvių konsorciumų vykdomiems mokslinių tyrimų projektams, kurių tikslas – plėsti naujas žinias, naujas technologijas, produktus, demonstracinę veiklą ar moksliniams tyrimams skirtus bendrus išteklius. Atskirose srityse pagal skirtingas temas vykdomų projektų dydis, apimtis ir vidaus organizavimas gali skirtis. Projektai gali apimti mažos ar vidutinės apimties tikslinius mokslinius tyrimus arba didelės apimties integruotus projektus, kad būtų pasiektas numatytas tikslas. Projektai taip pat turi būti skirti specialioms grupėms, pavyzdžiui, MVĮ ir kitiems mažesniems subjektams.

Parama jungtinei veiklos programai, kurią įgyvendina keletas mokslinių tyrimų organizacijų, integruodamos savo veiklą atitinkamoje srityje, ir kurią mokslinių tyrimų grupės vykdo ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu. Šiai jungtinės veiklos programai įgyvendinti reikės ištekliais ir veikla prisidedančių organizacijų oficialaus įsipareigojimo.

Parama veiklai, kurios tikslas – koordinuoti ar remti mokslinių tyrimų veiklą ir politiką (tinklų kūrimas, mainai, galimybės naudotis kitų šalių mokslinių tyrimų infrastruktūromis, studijos, konferencijos ir kt.). Ši veikla taip pat gali būti įgyvendinama kitomis priemonėmis, ne tik organizuojant konkursus.

Parama individualių nacionalinių ar tarpvalstybinių mokslinių tyrimų grupių vykdomiems projektams. Ši schema bus naudojama pačių mokslininkų iniciatyva atliekamiems mokslinių tyrimų ties pažinimo riba projektams, finansuojamiems Europos mokslinių tyrimų tarybos, remti.

Parama mokslo darbuotojų mokymui ir karjeros plėtrai iš esmės teikiama Marie Curie veiksmams įgyvendinti.

Bendrija įgyvendins a punkte nurodytas finansavimo schemas laikydamasi reglamento, kuris turi būti priimtas pagal Sutarties 167 straipsnį, nuostatų, atitinkamų valstybės pagalbos priemonių, visų pirma Bendrijos sistemos, taikomos valstybės pagalbai moksliniams tyrimams bei plėtrai ir šioje srityje taikomų tarptautinių taisyklių. Remiantis šia tarptautine sistema reikės veikti taip, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų galima koreguoti finansinio dalyvavimo šioje programoje mastą ir formą, ypač jei galima gauti finansavimą iš kitų viešojo sektoriaus lėšų, įskaitant kitus Bendrijos finansavimo šaltinius, pvz., EIB.

Be tiesioginės finansinės paramos MTTP veikloje dalyvaujantiems subjektams numatymo, Bendrija padės gauti paskolas pagal "rizikos pasidalijimo finansinę priemonę", įnešdama įnašą EIB. Bendrijos dotaciją turi naudoti EIB, kuris bus riziką pasidalijantis partneris, siekdamas prisidėti prie paskolų suteikimo, kapitalo paskirstymo paskolai ir finansavimui iš nuosavų išteklių garantuoti. Bendrija kitų biudžetinių įsipareigojimų neturės. Laikantis tvarkos, kuri bus nustatyta reglamente, priimtame pagal Sutarties 167 straipsnį, ir Tarybos sprendimuose dėl specialiųjų programų priėmimo, šis mechanizmas sudarys sąlygas EIB padidinti Europos MTTP veiklos (pavyzdžiui, bendrų technologijų iniciatyvų, didelių projektų, įskaitant Eureka projektus, naujų mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir MVĮ vykdomų projektų) finansavimo sumas siekiant išspręsti rinkos trūkumų keliamas problemas.

Mažiau išsivysčiusiuose regionuose (konvergencijos tikslui priskiriami regionai ir atokiausi regionai (38)) įsisteigusiems netiesioginės veiklos dalyviams, prireikus ir jei tai įmanoma, bus skiriamas papildomas finansavimas iš struktūrinių fondų. Kai dalyvauja šalių kandidačių subjektai, panašiomis sąlygomis gali būti teikiama papildoma parama iš pasirengimo narystei finansinių priemonių. Bus nustatyta veiklos, vykdomos pagal Septintosios bendrosios programos dalies "Pajėgumai" "mokslinių tyrimų infrastruktūra" dalį, išsami finansavimo tvarka siekiant užtikrinti veiksmingą Bendrijos mokslinių tyrimų finansavimo ir kitų Bendrijos bei nacionalinių priemonių, visų pirma struktūrinių fondų, papildomumą.

Tiesioginė veikla

Bendrija vykdys Jungtinio tyrimų centro įgyvendinamą veiklą, kuri vadinama tiesiogine veikla.

(1) Priimti tekstai, 2006 6 15, P6_TA(2006)0265. (2) OL C 125, 2005 5 24, p. 12. (3) Dar neskelbta OL. (4) OL C 65, 2006 3 17, p. 9. (5) OL C 115, 2006 5 16, p. 20. (6) 2006 m. birželio 15 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2006 m. rugsėjo 25 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento pozicija. (7) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 259. (8) OL L ... (9) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (10) OL L 312, 1995 12 23, p. 1. (11) OL L 292, 1996 11 15, p. 2. (12) OL L 136, 1999 5 31, p. 1. (13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (14) Septintojoje bendrojoje programoje sąvokos "MVĮ" apibrėžimas apima ir mikroįmones. (15) Pastaba: visi skaičiai nurodomi dabartinėmis kainomis, atspindinčiomis Tarpinstitucinį susitarimą (IIA) dėl finansinės struktūros (2007–2013 m.). Atitinkamai IIA nurodyta Septintajai bendrajai programai 2007–2013 m. skirta 48 081 milijonas eurų suma 2004 m. kainomis atitinka 54 582 milijonus eurų sumą dabartinėmis kainomis, iš kurių 50 521 milijonas eurų yra skirti 2007–2013 m. Septintajai bendrajai programai (EB), 2 751 milijonas eurų – 2007–2011 m. Septintajai bendrajai programai (Euratomas) ir preliminariai 1 310 milijonų eurų 2012–2013 m. Euratomo programai. (16) Moksliniai tyrimai, susiję su lytinių liaukų vėžio gydymu, gali būti finansuojami. (17) Septintojoje bendrojoje programoje sąvokos "MVĮ" apibrėžimas apima ir mikroįmones. (18) Pirmiausia – su veikla, vykdoma pagal tarpvyriausybinę struktūrą EUREKA. Be to, EUREKA grupių sukaupta patirtis turėtų būti svarbi atitinkamų sričių bendroms technologijų iniciatyvoms. (19) Įskaitant finansinę paramą COST veiklai administruoti ir koordinuoti. (20) Terminas "bioekonomika" apima visus pramonės ir ekonomikos sektorius, gaminančius, tvarkančius ar kitaip eksploatuojančius biologinius išteklius ir susijusias paslaugas, tiekimo arba vartotojiškas pramonės šakas – žemės ūkį, maisto pramonę, žuvininkystę, miškininkystę ir pan. (21) "Gyvosios gamtos mokslai ir biotechnologija – Strategija Europai", COM (2002) 0027. (22) Papildomi moksliniai tyrimai, susiję su tvariu gamtos išteklių valdymu ir išsaugojimu, aptariami temoje "Aplinka (įskaitant klimato kaitą)". (23) COM (2000) 0769. (24) COM (2005) 0265. (25) COM (2006) 0105. (26) Apie papildomus mokslinius tyrimus, susijusius su biologinių išteklių gamyba ir naudojimu, kalbama aptariant temą "Maistas, žemės ūkis ir žuvininkystė, biotechnologijos". (27) Į atitinkamų Europos technologijų platformų mokslinių tyrimų darbotvarkes bus atsižvelgiama įvairioje veikloje. (28) COM (2001)0370. (29) Europos aeronautikos pramonė į mokslinius tyrimus investuoja 14 % savo apyvartinių lėšų, Europos automobilių pramonė – beveik 5 % savo apyvartinių lėšų; ES laivų statybos pramonės konkurencinį pranašumą užtikrina vien tik MTTP. (30) ACARE: Aeronautikos mokslinių tyrimų Europoje patariamoji taryba. Įkurta 2001 m., ji yra pirmasis veikiantis technologijų platformos pavyzdys. ERRAC: Europos geležinkelio mokslinių tyrimų patariamoji taryba; ERTRAC: Europos kelių transporto mokslinių tyrimų patariamoji taryba; technologijų platforma WATERBORNE (vandens transportas). (31) ESFRI buvo įsteigtas 2002 m. balandžio mėn.. ESFRI sudaro atstovai iš 25 ES valstybių narių, paskirti už mokslinius tyrimus atsakingų ministrų, ir Europos Komisijos atstovas. Bendrosios mokslinių tyrimų programos asocijuotosios šalys buvo pakviestos prisijungti 2004 m. (32) Konvergencijos tikslui priskiriami regionai yra nustatyti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 25), 5 straipsnyje. Tai apima konvergencijos tikslui prisiskiriamus regionus, atitinkančius finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, ir atokiausius regionus. (33) Išskyrus asocijuotas šalis kandidates. (34) Anksčiau vadintas naujomis nepriklausomomis valstybėmis: Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Gruziją, Kazachstaną, Kirgiziją, Moldovą, Rusiją, Tadžikistaną, Turkmėnistaną, Ukrainą ir Uzbekistaną. (35) Atkreipiant dėmesį į tai, kad Lotynų Amerikoje yra ir besivystančių šalių, ir besiformuojančios ekonomikos šalių. (36) Įskaitant bendras technologijų iniciatyvas (finansinis planas ir kt.) ir dalį koordinavimo bei tarptautinio bendradarbiavimo veiklos, finansuotinos pagal temas. (37) Bus siekiama, kad bent 15 % lėšų, skiriamų pagal programos dalį "Bendradarbiavimas", būtų skiriama MVĮ. (38) Konvergencijos tikslui priskiriami regionai , nustatyti reglamento (EB) Nr. 1083/2006 5 straipsnyje. Tai apima konvergencijos tikslui prisiskiriamus regionus, atitinkančius finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, ir atokiausius regionus.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.) (COM(2005)0705 – C6-0005/2006 – 2005/0277(COD))

P6_TA(2006)0514 A6-0304/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0705)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 167 ir 172 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0005/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A6-0304/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. lapkričio 30 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2006, nustatantį įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios pagrindų programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 167 straipsnį ir 172 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Septintoji bendroji programa buvo patvirtinta ...(5) Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. .../.../EB(6)+ dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)(7). Už šios bendrosios programos ir specialiųjų programų įgyvendinimą, įskaitant susijusius finansinius aspektus, atsakinga Komisija.

(2)  Septintoji bendroji programa įgyvendinama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8) (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles(9) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės).

(3)  Septintoji bendroji programa taip pat įgyvendinama pagal valstybės pagalbos, visų pirma valstybės pagalbos, skiriamos moksliniams tyrimams ir vystymuisi, taisykles(10).

(4)  Konfidencialių duomenų tvarkymas reglamentuojamas visais atitinkamais Bendrijos teisės aktais, įskaitant institucijų vidaus taisykles, pavyzdžiui, 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantį jos darbo tvarkos taisykles(11), susijusias su saugumu.

(5)  Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisyklėse turėtų būti numatyti nuoseklūs, išsamūs ir skaidrūs pagrindai, kad būtų užtikrintas kuo veiksmingesnis įgyvendinimas, atsižvelgiant į poreikį palengvinti visiems dalyviams galimybes pasinaudoti ta programa pasitelkiant supaprastintą tvarką ir laikantis proporcingumo principo.

(6)  Šios taisyklės taip pat turėtų palengvinti naudojimąsi dalyvio sukurta intelektine nuosavybe, taip pat atsižvelgiant į dalyvio organizaciją tarptautiniu mastu, tuo pat metu apsaugant teisėtus kitų dalyvių ir Bendrijos interesus.

(7)  Septintojoje bendrojoje programoje turėtų būti skatinamas Bendrijos atokiausių regionų, taip pat įvairių įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų, įskaitant MVĮ, dalyvavimas.

(8)  Siekiant darnumo ir skaidrumo, turėtų būti taikomas labai mažų bei mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimas, pateiktas Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB(12).

(9)  Reikia nustatyti minimalius dalyvavimo reikalavimus, naudotinus kaip bendra taisyklė ir atsižvelgiant į pagal Septintąją bendrąją programą vykdomos netiesioginės veiklos ypatumus. Visų pirma, turi būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios dalyvių skaičių ir jų įsisteigimo vietą.

(10)  Tikslinga leisti dalyvauti bet kuriam teisės subjektui, jeigu jis atitinka minimalius reikalavimus. Didesnis nei minimalus dalyvavimas turėtų užtikrinti veiksmingą atitinkamos netiesioginės veiklos įgyvendinimą.

(11)  Septintojoje bendrojoje programoje reikėtų skatinti dalyvauti tarptautines organizacijas, siekiančias plėtoti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje Europoje , kurias daugiausiai sudaro valstybės narės ar asocijuotos šalys.

(12)  Iš 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos ("Užjūrio asociacijos sprendimas")(13) darytina išvada, kad užjūrio šalių ir teritorijų teisės subjektai turi teisę dalyvauti Septintojoje bendrojoje programoje.

(13)  Atsižvelgiant į Sutarties 164 ir 170 straipsniuose nurodyto tarptautinio bendradarbiavimo tikslus, taip pat turėtų būti numatytas trečiosiose šalyse įsisteigusių teisės subjektų bei tarptautinių organizacijų dalyvavimas. Tačiau tikslinga reikalauti, kad tokį dalyvavimą pateisintų didesnis tokių dalyvių indėlis į Septintąja bendrąja programa siekiamų tikslų įgyvendinimą.

(14)  Atsižvelgiant į pirmiau minėtus tikslus, reikia nustatyti sąlygas ir reikalavimus Bendrijos finansavimo teikimui netiesioginę veiklą vykdantiems dalyviams.

(15)  Dalyvių patogumui turėtų būti numatytas veiksmingas ir sklandus perėjimas nuo Šeštojoje bendrojoje programoje naudojamos išlaidų skaičiavimo tvarkos. Taigi vykdant Septintosios bendrosios programos stebėseną reikėtų atkreipti dėmesį į šio pokyčio poveikį biudžetui, ypač dalyvių administracinei naštai.

(16)  Reikia, kad be Finansiniame reglamente ir jo Įgyvendinimo taisyklėse bei šiame reglamente nustatytų taisyklių ir tvarkos Komisija nustatytų taisykles ir tvarką, reglamentuojančias pasiūlymų teikimą, vertinimą ir atranką bei dotacijų skyrimą, taip pat žalos atlyginimo dalyviams procedūras. Ypatingai turėtų būti nustatytos nepriklausomų ekspertų naudojimą reglamentuojančios taisyklės.

(17)  Tikslinga, kad be taisyklių ir tvarkos, nustatytų Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo taisyklėse, Komisija nustatytų taisykles ir tvarką, reglamentuojančias pagal Septintąją bendrąją programą vykdomos netiesioginės veiklos dalyvių teisinio bei finansinio pajėgumo vertinimą. Tokios taisyklės turėtų nustatyti tinkamą Bendrijos finansinių interesų apsaugos ir teisės subjektų dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje supaprastinimo bei palengvinimo pusiausvyrą.

(18)  Todėl Finansinis reglamentas ir Įgyvendinimo taisyklės bei 1995 m. gruodžio 18 d. Bendrijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(14), inter alia reglamentuoja Bendrijos finansinių interesų apsaugą, kovą su sukčiavimu ir pažeidimais, Komisijai priklausančių sumų susigrąžinimo tvarką, pašalinimo iš sutarčių ir dotacijų skyrimo tvarką bei susijusias sankcijas ir Komisijos bei Audito Rūmų auditą, patikrinimus ir inspektavimus pagal Sutarties 248 straipsnio 2 dalį.

(19)  Reikia, kad Bendrijos finansinis įnašas dalyvius pasiektų be nereikalingo delsimo .

(20)  Kiekvienai veiklai sudarytoje sutartyje turėtų būti numatyta, kad Komisija arba Komisijos įgaliotas atstovas atliks priežiūrą bei finansinę kontrolę, Audito rūmai atliks auditus, o Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atliks patikrinimus vietose 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų(15) nustatyta tvarka.

(21)  Komisija turėtų tikrinti netiesioginę veiklą, tiek vykdomą pagal Septintąją bendrąją programą, tiek ir pagal Septintąją bendrąją programą bei jos specialiąsias programas. Siekiant užtikrinti veiksmingus ir nuoseklius netiesioginės veiklos įgyvendinimo stebėseną bei vertinimą Komisija turėtų sukurti ir prižiūrėti atitinkamą informacinę sistemą.

(22)  Septintojoje bendrojoje programoje turėtų atsispindėti bendri principai, nustatyti Europos Mokslo darbuotojų chartijoje ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodekse(16), ir turėtų būti skatinama jų laikytis, kartu atsižvelgiant į savanorišką jų laikymosi pobūdį.

(23)  Mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės turi užtikrinti, kad, kai tinkama, dalyviai saugotų veiklos metu atsiradusią intelektinę nuosavybę, tačiau taip pat šiuos rezultatus naudotų ir platintų.

(24)  Atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės savininkų teises, šios taisyklės turi būti parengtos taip, kad užtikrintų, jog dalyviai ir, kai tinkama, su jais susiję subjektai, įsteigti valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje, turėtų prieigą prie visos informacijos, kurią jie pateikia projektui, ir žinių, kurias jie įgyja vykdydami tiriamąją veiklą projekto metu, tiek, kiek to reikia, kad jie galėtų vykdyti mokslinius tyrimus arba naudoti gautas žinias.

(25)  Bus panaikintas Šeštojoje bendrojoje programoje nustatytas reikalavimas tam tikriems dalyviams prisiimti finansinę atsakomybę už konsorciumo partnerius. Šiame kontekste turėtų būti įsteigtas Komisijos valdomas dalyvio garantinis fondas, kompensuosiantis sumas, kurias turi grąžinti, bet negrąžina įsipareigojimų nevykdantys partneriai. Toks požiūris skatins supaprastinimą ir palengvins dalyvavimą, ypač MVĮ, kartu saugant Bendrijos finansinius interesus Septintajai bendrajai programai tinkamu būdu.

(26)  Bendrijos indėlis į bendrą įmonę ar kitą struktūrą, įkurtą pagal Sutarties 171 arba 169 straipsnį, neįtraukiamas į šio reglamento taikymo sritį.

(27)  Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(28)  Bendrija gali suteikti dotaciją Europos investicijų bankui (EIB) skatinti privataus sektoriaus investicijas į tinkamą plataus masto Europos mokslinių tyrimų ir technologinio vystymosi (MTTV) veiklą, padidindama EIB pajėgumą valdyti riziką ir tuo leisdama (i) suteikti didesnį EIB paskolų su tam tikra rizika skaičių ir (ii) finansuoti rizikingesnę Europos MTTV veiklą nei būtų galima be tokios Bendrijos paramos.

(29)  Bendrija gali suteikti finansinę paramą, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, inter alia naudodama šias priemones:

(30)  XXX

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

ĮŽANGINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir kitų teisės subjektų dalyvavimo veikloje, kurią vykdo vienas ar daugiau dalyvių pasinaudodami Sprendimo Nr. .../.../EB(17) III priedo a dalyje numatytomis finansavimo programomis (toliau – netiesioginė veikla), taisyklės.

Jame pagal taisykles, nustatytas Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo taisyklėse, taip pat nustatomos taisyklės dėl Bendrijos finansinio indėlio netiesioginės veiklos pagal Septintąją bendrąją programą dalyviams.

Kalbant apie pagal Septintąją bendrąją programą vykdomų mokslinių tyrimų rezultatus, šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl naujų žinių atskleidimo visais tinkamais būdais, išskyrus tuos, kurie atsiranda dėl tų žinių apsaugos formalumų, ir įskaitant naujų žinių skelbimą bet kuriose priemonėse (toliau – sklaida).

Be to, jame nustatomos taisyklės dėl tiesioginio ar netiesioginio naujų žinių naudojimo tolesnėje mokslinių tyrimų veikloje, kurios neapima susijusi netiesioginė veikla, produkto ar proceso vystymo, kūrimo ir pardavimo arba paslaugos kūrimo ir teikimo (toliau – naudojimas).

Šiame reglamente nustatomos naujoms ir pirminėms žinioms taikomos taisyklės dėl licencijų ir jų naudotojų teisių (toliau – prieigos teisės).

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

14)  "MVĮ" – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės Rekomendacijos 2003/361/EB 2003 m. gegužės 6 d. versijoje nurodyta prasme;

3 straipsnis

Konfidencialumas

Pagal dotacijos susitarime, paskyrimo laiške arba sutartyje nustatytas sąlygas Komisija ir dalyviai jiems pateiktus konfidencialius duomenis, žinias ir dokumentus laiko konfidencialiai.

II SKYRIUS

DALYVAVIMAS

1 SKIRSNIS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI

4 straipsnis

Bendrieji principai

1.  Valstybėje narėje, asocijuotoje arba trečiojoje šalyje įsteigta įmonė, mokslinių tyrimų centras arba kitas teisės subjektas gali dalyvauti netiesioginėje veikloje, jeigu atitinka minimalius šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, įskaitant nurodytus 12 straipsnyje.

Tačiau, vykdant netiesioginę veiklą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalyje ir 7, 8 arba 9 straipsniuose, kai minimalūs reikalavimai gali būti įvykdyti nedalyvaujant valstybėje narėje įsteigtam teisės subjektui, turi būti kreipiamas didesnis dėmesys į Sutarties 163 ir 164 straipsniuose nustatytų tikslų pasiekimą.

2.  Komisijos Jungtinis tyrimų centras, toliau – JTC, gali dalyvauti netiesioginėje veikloje tokiu pat pagrindu ir naudodamasis tomis pačiomis teisėmis ir pareigomis, kaip ir valstybėje narėje įsteigtas teisės subjektas.

5 straipsnis

Minimalūs reikalavimai

1.  Minimalūs netiesioginės veiklos reikalavimai:

2.  Kai vienas iš dalyvių yra JTC, tarptautinė Europos interesų organizacija arba pagal Bendrijos teisę įsteigtas subjektas, 1 dalies a punkto tikslais laikoma, kad jis yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje nei kiti toje pačioje netiesioginėje veikloje dalyvaujantys dalyviai.

6 straipsnis

Nepriklausomumas

1.  Du teisės subjektai laikomi nepriklausomais vienas nuo kito, kai jie vienas kito tiesiogiai arba netiesiogiai nekontroliuoja arba kai vieno tiesiogiai arba netiesiogiai nekontroliuoja tas pats subjektas, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kitą.

2.  Pirmoje pastraipoje minima kontrolė gali būti tokia:

3.  Tačiau tokie santykiai tarp teisės subjektų nelaikomi kontroliuojančiais santykiais:

7 straipsnis

Netiesioginė veikla vykdant specialią bendradarbiavimo veiklą su tarptautinio bendradarbiavimo šalimis partnerėmis

8 straipsnis

Koordinavimo ir paramos veikla, mokslo darbuotojų mokymas ir karjeros plėtra

Minimalus reikalavimas, taikomas koordinavimo ir paramos veiklai ir veiklai, skirtai mokslo darbuotojų mokymui ir karjeros plėtrai, – vieno teisės subjekto dalyvavimas.

Pirma pastraipa netaikoma tais atvejais, kai siekiama vykdyti mokslinių tyrimų koordinavimo veiklą.

9 straipsnis

Netirtų sričių mokslinių tyrimų projektai

Minimalus reikalavimas, taikomas netiesioginei veiklai remti netirtų sričių mokslinių tyrimų projektus, kuriuos finansuoja Europos mokslinių tyrimų taryba, – vieno teisės subjekto, įsteigto valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, dalyvavimas.

10 straipsnis

Vieninteliai dalyviai

Kai netiesioginės veiklos minimalius reikalavimus atitinka keletas teisės subjektų, kurie kartu sudaro vieną teisės subjektą, pastarasis, jeigu yra įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, netiesioginėje veikloje gali dalyvauti kaip vienintelis dalyvis.

11 straipsnis

Trečiosiose šalyse įsteigtos tarptautinės organizacijos ir teisės subjektai

Trečiosiose šalyse įsteigtos tarptautinės organizacijos ir teisės subjektai gali dalyvauti netiesioginėje veikloje, jeigu jie atitinka šiame skyriuje nustatytus minimalius reikalavimus, taip pat bet kokius specialiosiose programose arba atitinkamose darbo programose nurodytus reikalavimus.

12 straipsnis

Papildomi reikalavimai

Be šiame skyriuje nustatytų minimalių reikalavimų, specialiosiose arba darbo programose gali būti išdėstyti reikalavimai dėl mažiausio dalyvių skaičiaus.

Jose taip pat gali būti pagal netiesioginės veiklos pobūdį ir tikslus nustatyti papildomi reikalavimai, taikomi dalyvių tipui ir, jei reikia, jų įsisteigimo vietai.

2 SKIRSNIS

PROCEDŪROS

1 POSKIRSNIS

KVIETIMAI TEIKTI PARAIŠKAS

13 straipsnis

Kvietimai teikti paraiškas

1.  Komisija paskelbia pasiūlymų dėl netiesioginės veiklos konkursus pagal atitinkamose specialiosiose ir darbo programose nustatytus reikalavimus; taip pat gali būti skelbiami specialioms grupėms, pvz., MVĮ, skirti pasiūlymų konkursai.

e Įgyvendinimo taisyklėse numatyto informavimo, Komisija skelbia kvietimus teikti paraiškas Septintosios bendrosios programos interneto puslapiuose, taip pat naudojasi informaciniais kanalais bei valstybių narių ir asocijuotų šalių įsteigtais informaciniais centrais.

2.  Kai taikoma, Komisija kvietimuose teikti paraiškas nurodo, kad dalyviams nereikia sudaryti konsorciumo sutarties.

3.  Pasiūlymų konkursuose nurodomi aiškūs tikslai, užtikrinantys, kad pareiškėjai paraiškų neteiktų be reikalo.

14 straipsnis

Išimtys

2 POSKIRSNIS

PASIŪLYMŲ VERTINIMAS IR ATRANKA BEI DOTACIJŲ SKYRIMAS

15 straipsnis

Vertinimas, atranka ir finansavimo skyrimas

1.  Komisija vertina visas po kvietimo pateiktas paraiškas, remdamasi specialiojoje ir darbo programoje išdėstytais vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo kriterijais.

a)  Programoms "Bendradarbiavimas" ir "Pajėgumai" taikomi šie kriterijai:

b)  Programai "Žmonės" taikomi šie kriterijai:

c)  Nežinomų sričių mokslinių tyrimų veiklai pagal "Idėjų" programą taikomas vienintelis kompetencijos kriterijus. Koordinavimo ir paramos veiklai gali būtų taikomi su projektais susiję kriterijai.

Pagal šią tvarką darbo programose nurodomi vertinimo ir atrankos kriterijai, taip pat gali būti įtraukiami papildomi reikalavimai, vertinimo koeficientai ir ribinės vertės arba nustatoma išsamesnė kriterijų taikymo tvarka.

2.  Paraiška, pažeidžianti pagrindinius etikos principus arba neatitinkanti specialiojoje programoje, darbo programoje ar kvietime teikti paraiškas nustatytų reikalavimų, neatrenkama. Toks pasiūlymas bet kuriuo metu gali būti pašalintas iš vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo procedūrų.

3.  Pasiūlymai suskirstomi pagal įvertinimo rezultatus. Sprendimai dėl finansavimo priimami remiantis šiuo suskirstymu.

16 straipsnis

Paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo tvarka

1.  Jeigu konkurso sąlygose tiksliai apibrėžiama dviejų pakopų vertinimo tvarka, toliau vertinami tik tie pasiūlymai, kurie, remiantis tam tikrais kriterijais grindžiamu įvertinimu, buvo atrinkti pirmuoju etapu.

2.  Kai konkurso sąlygose tiksliai apibrėžiama dviejų etapų pasiūlymų teikimo tvarka, antruoju etapu išsamius pasiūlymus prašoma pateikti tik tų pateikusiųjų pasiūlymus, kurių pasiūlymai atitinka įvertinimo kriterijus pirmuoju etapu.

Visi pareiškėjai nedelsiant informuojami apie pirmojo įvertinimo etapo rezultatus.

3.  Komisija priima ir paskelbia pasiūlymų teikimą reglamentuojančias taisykles ir susijusią vertinimo, atrankos bei finansavimo skyrimo tvarką ir paskelbia vadovus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, ir vertintojams skirtas gaires. Visų pirma ji nustato išsamią dviejų etapų pasiūlymų teikimo tvarką (įskaitant taisykles dėl pirmuoju etapu teikiamų pasiūlymų apimties bei pobūdžio ir taisykles dėl išsamaus antruoju etapu teikiamo pasiūlymo) ir dviejų pakopų vertinimo tvarkos taisykles.

Komisija teikia pareiškėjams informaciją ir nustato žalos atlyginimo jiems procedūras.

4.  Komisija priima ir skelbia taisykles, siekdama užtikrinti, kad būtų nuolatos tikrinamas netiesioginės veiklos dalyvių juridinis statusas bei finansinis pajėgumas.

Komisija iš naujo neatlieka naujos patikros, išskyrus tuos atvejus, kai pasikeičia atitinkamo dalyvio padėtis.

17 straipsnis

Nepriklausomų ekspertų skyrimas

1.  Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kad jie padėtų atlikti pasiūlymų vertinimus.

4 straipsnyje nurodytai koordinavimo ir paramos veiklai vertinti nepriklausomi ekspertai skiriami tik tuo atveju, jei Komisija mano, kad tai yra būtina.

2.  Nepriklausomi ekspertai parenkami remiantis jų gebėjimais ir žiniomis, tinkančiomis paskirtoms užduotims atlikti. Tais atvejais, jei nepriklausomiems ekspertams tektų dirbti su įslaptinta informacija, prieš juos skiriant prašoma atlikti atitinkamą patikimumo patikrinimą.

Nepriklausomi ekspertai, siekiant sudaryti tinkamų kandidatų sąrašus, atrenkami remiantis individualiems asmenims arba atitinkamoms organizacijoms, pvz., nacionalinių mokslinių tyrimų agentūroms, institutams ar įmonėms, skirtais kvietimais teikti kandidatūras.

Prireikus Komisija gali atrinkti bet kurį į tuos sąrašus neįtrauktą reikiamus gebėjimus turintį asmenį.

Skiriant nepriklausomų ekspertų grupes, imamasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra.

Nežinomų sričių mokslinių tyrimų projektams ekspertus Komisija skiria remdamasi Europos mokslinių tyrimų tarybos mokslo komiteto pasiūlymu.

3.  Paskirdama nepriklausomą ekspertą, Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šis ekspertas nepatektų į interesų konfliktą, susijusį su tuo klausimu, kuriuo jis prašomas pateikti savo nuomonę.

4.  Komisija patvirtina paskyrimo laiško (toliau – paskyrimo laiškas) pavyzdį, į kurį įtraukiama deklaracija, kad nepriklausomas ekspertas paskyrimo metu nėra patekęs į jokį interesų konfliktą ir įsipareigoja informuoti Komisiją apie bet kokį interesų konfliktą, jeigu toks kiltų tuo metu, kai jis teikia nuomonę arba vykdo pareigas. Komisija sudaro Bendrijos ir kiekvieno nepriklausomo eksperto paskyrimo laišką.

5.  Komisija kartą per metus atitinkamose informavimo priemonėse skelbia Septintojoje bendrojoje programoje ir kiekvienoje specialiojoje programoje dalyvavusių nepriklausomų ekspertų sąrašą.

3 POSKIRSNIS

ĮGYVENDINIMAS IR DOTACIJŲ SUSITARIMAI

18 straipsnis

Bendroji dalis

1.  Dalyviai įgyvendina netiesioginę veiklą ir imasi būtinų ir pagrįstų priemonių. Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai ją įgyvendina veikdami Bendrijos labui bendrai ir pavieniui.

2.  Komisija pagal 19 straipsnio 8 dalyje numatytą pavyzdį ir atsižvelgdama į susijusios finansavimo programos savybes parengia Bendrijos ir dalyvių dotacijos susitarimą.

3.  Dalyviai neprisiima su dotacijos susitarimu nesuderinamų įsipareigojimų.

4.  Jeigu dalyvis nevykdo netiesioginės veiklos techninio įgyvendinimo įsipareigojimų, kiti dalyviai vykdo dotacijos susitarimą be papildomo Bendrijos finansinio įnašo, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija aiškiai atleidžia juos nuo to įsipareigojimo.

5.  Jeigu veiklos vykdyti neįmanoma arba jeigu dalyvis nebegali jos vykdyti, Komisija užtikrina, kad veikla būtų baigta.

6.  Dalyviai užtikrina, kad Komisijai būtų pranešta apie bet kokį įvykį, kuris galėtų turėti neigiamos įtakos netiesioginės veiklos įgyvendinimui arba Bendrijos interesams.

7.  Jei tai numatyta dotacijos susitarime, dalyviai kai kurias darbo dalis pagal subrangos sutartį gali perduoti atlikti trečiosioms šalims.

8.  Komisija numato žalos dalyviams atlyginimo procedūras.

19 straipsnis

Į dotacijos susitarimą įtraukiamos bendrosios nuostatos

1.  Dotacijos susitarime nustatomos dalyvių teisės ir pareigos Bendrijos atžvilgiu pagal Sprendimą Nr. .../.../EB(19), šį reglamentą, Finansinį reglamentą ir Įgyvendinimo taisykles bei Bendrijos teisės bendruosius principus.

Pagal tokias pačias sąlygas joje taip pat nustatomos teisės subjektų, kurie tampa dalyviais jau vykdant netiesioginę veiklą, teisės ir pareigos.

2.  Jei reikia, dotacijos susitarime numatoma, kuri Bendrijos finansinio indėlio dalis bus skiriama padengti finansuotinas išlaidas, o kuri – nustatyto dydžio sumas (įskaitant vieneto sąnaudų skalę) ar vienkartines išmokas.

3.  Dotacijos susitarime nurodoma, dėl kokių konsorciumo sudėties pakitimų būtina iš anksto skelbti konkurencinį kvietimą.

4.  Dotacijos susitarime reikalaujama, kad Komisijai būtų teikiamos periodinės ataskaitos apie susijusios netiesioginės veiklos įgyvendinimo eigą.

5.  Jei reikia, dotacijos susitarime gali būti numatyta, kad Komisijai iš anksto turi būti pranešta apie naujų žinių nuosavybės perdavimą trečiajai šaliai.

6.  Jeigu dotacijos susitarime reikalaujama, kad dalyviai vykdytų trečiajai šaliai naudą teikiančią veiklą, dalyviai apie tai turi plačiai paskelbti ir trečiąsias šalis atrinkti skaidriai, teisingai ir nešališkai. Jeigu darbo programoje numatyta, dotacijos susitarime nustatomi kriterijai atrinkti tokią trečiąją šalį. Komisija pasilieka teisę pateikti prieštaravimą dėl atrinktos trečiosios šalies.

7.  Dotacijos susitarime gali būti numatyti terminai dalyviams, iki kada pateikti įvairius šiame reglamente nurodytus pranešimus.

8.  Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia dotacijos susitarimo pavyzdį pagal šį reglamentą. Jei dotacijos susitarimo pavyzdį reikia iš esmės keisti, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, jį atitinkamai peržiūri.

9.  Dotacijos susitarimo pavyzdyje atsispindi bendri principai, nustatyti Europos mokslo darbuotojų chartijoje ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodekse. Prireikus susitarime atkreipiamas dėmesys į sinergiją su visų lygių švietimu, pasirengimą ir gebėjimą puoselėti dialogą ir debatus mokslo klausimais ir mokslinių tyrimų rezultatų temomis su platesne publika, ne tik su mokslo bendruomene, bendruomene, veiklą, kuria siekiama didinti moterų vaidmenį moksliniuose tyrimuose, ir veiklą, nukreiptą į socialinius bei ekonominius mokslinių tyrimų aspektus.

10.  Dotacijos susitarimo pavyzdyje numatoma Komisijos ar jos įgalioto atstovo ir Audito Rūmų vykdoma priežiūra ir finansinė kontrolė.

20 straipsnis

Nuostatos dėl prieigos teisių, naudojimo ir sklaidos

1.  Dotacijos susitarime nustatomos tos dalyvių teisės ir pareigos dėl prieigos teisių, naudojimo ir sklaidos, kurios (teisės ir pareigos) nebuvo nustatytos šiame reglamente.

Todėl joje reikalaujama, kad Komisijai būtų pateiktas naujų žinių naudojimo ir sklaidos planas.

2.  Dotacijos susitarime gali būti tiksliai apibrėžtos sąlygas, pagal kurias dalyviai gali nesutikti, kad tam tikri Komisijos įgalioti atstovai atliktų naujų žinių naudojimo ir sklaidos technologinį auditą.

21 straipsnis

Sutarties nutraukimo nuostatos

Dotacijos susitarime tiksliai apibrėžiamos visos sutarties arba jos dalies nutraukimo priežastys, visų pirma, susijusios su reglamento nesilaikymu, sutarties nevykdymas arba pažeidimas, taip pat pasekmės dalyviams, jeigu sutarties nesilaiko kiti dalyviai.

22 straipsnis

Specialiosios nuostatos 

1.  Vykdant netiesioginę veiklą, kuria remiamos esamos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir, tam tikrais atvejais, naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros, dotacijos susitarime gali būti numatytos specialios nuostatos, susijusios su konfidencialumu, viešumu, prieigos teisėmis ir įsipareigojimais, galinčiais turėti įtakos besinaudojantiesiems infrastruktūra.

2.  Vykdant netiesioginę veiklą, kuria remiamas mokslo darbuotojų mokymas ir karjeros plėtra, dotacijos susitarime gali būti nustatytos specialios nuostatos, susijusios su konfidencialumu, prieigos teisėmis ir įsipareigojimais, susijusiais su mokslo darbuotojais, turinčiais naudos iš šios veiklos.

3.  Vykdant netiesioginę veiklą saugumo mokslinių tyrimų srityje, dotacijos susitarime gali būti nustatytos specialios nuostatos, visų pirma susijusios su konsorciumo sudėties pasikeitimais, konfidencialumu, informacijos įslaptinimu ir informacija valstybėms narėms, informacijos skleidimu, prieigos teisėmis, naujų žinių nuosavybės teisės perdavimu ir jų naudojimu.

4.  Jei reikia, į dotacijos susitarimą dėl netiesioginės veiklos, susijusios su saugumo klausimais, nenurodytais 3 dalyje, gali būti įtrauktos ir kitos specialios nuostatos.

5.  Kai vykdoma nežinomų sričių mokslinių tyrimų veikla, dotacijos susitarime gali būti nustatomos specialios rezultatų sklaidos nuostatos.

23 straipsnis

Pasirašymas ir prisijungimas

Dotacijos susitarimas įsigalioja, kai jį pasirašo koordinatorius ir Komisija.

Ji taikoma kiekvienam oficialiai prie jos prisijungusiam dalyviui.

4 POSKIRSNIS

KONSORCIUMAI

24 straipsnis

Konsorciumo susitarimai

1.  Jeigu pasiūlymų konkurso sąlygose nenurodyta kitaip, visi dalyviai, dalyvaujantys netiesioginėje veikloje, sudaro susitarimą (toliau – konsorciumo susitarimas), kuris, inter alia, reglamentuoja šiuos klausimus:

2.  Komisija parengia ir paskelbia gaires dėl pagrindinių klausimų, kuriuos dalyviai gali reglamentuoti savo konsorciumų susitarimuose, įskaitant nuostatas dėl MVĮ dalyvavimo skatinimo.

25 straipsnis

Koordinatorius

1.  Teisės subjektai, norintys dalyvauti netiesioginėje veikloje, iš visų dalyvių turi paskirti vieną koordinatorių, kuris pagal šį reglamentą, Finansinį reglamentą, Įgyvendinimo taisykles ir dotacijos susitarimą atliktų šias funkcijas:

2.  Koordinatorius nurodomas dotacijos susitarime.

3.  Jeigu paskiriamas kitas koordinatorius, šį paskyrimą turi patvirtinti Komisija.

26 straipsnis

Konsorciumo sudėties pasikeitimai

1.  Netiesioginės veiklos dalyviai gali sutikti priimti naują dalyvį arba pašalinti esamą dalyvį, laikydamiesi atitinkamų konsorciumo susitarimo nuostatų.

2.  Prie vykdomos veiklos prisijungęs teisės subjektas prisijungia ir prie dotacijos susitarimo.

3.  Konkrečiais atvejais, jei tai numatyta dotacijos susitarime, konsorciumas skelbia konkurencinį konkursą ir jį plačiai reklamuoja naudodamasis specialia informavimo parama, ypač Septintosios bendrosios programos interneto svetainėmis, specialistams skirta spauda bei bukletais ir valstybių narių bei asocijuotų šalių įsteigtais nacionaliniais informacijos centrais skirtais informavimui ir paramai.

Konsorciumas vertina pasiūlymus pagal pradinei veiklai taikytus kriterijus, pasitelkdamas savo paskirtus nepriklausomus ekspertus, vadovaudamasis atitinkamai 15 ir 17 straipsnyje nustatytais principais.

4.  Apie bet kokį pasiūlytą sudėties pasikeitimą konsorciumas praneša Komisijai, kuri per 45 dienas nuo pranešimo gavimo gali pareikšti prieštaravimą šiam pasikeitimui.

Konsorciumo sudėties pasikeitimai, susiję su pasiūlymais dėl kitų dotacijos susitarimo pakeitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sudėties pasikeitimu, turi būti raštu patvirtinti Komisijos.

5 POSKIRSNIS

PROGRAMŲ IR NETIESIOGINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR INFORMACIJOS PRANEŠIMAS

27 straipsnis

Stebėsena ir įvertinimas

1.  Komisija stebi, kaip vykdoma netiesioginė veikla, remdamasi periodinėmis pažangos ataskaitomis, kurios teikiamos pagal 19 straipsnio 4 dalį.

Visų pirma, Komisija tikrina, kaip įgyvendinamas naujų žinių naudojimo ir sklaidos planas, pateiktas pagal 20 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą.

Šiais tikslais Komisijai gali padėti pagal 17 straipsnį paskirti nepriklausomi ekspertai.

2.  Komisija sukuria ir prižiūri informacinę sistemą, leidžiančią veiksmingai ir darniai atlikti visos Septintosios bendrosios programos stebėseną.

Atsižvelgdama į 3 straipsnį, Komisija visose tinkamose informavimo priemonėse skelbia informaciją apie finansuojamus projektus.

3.  Sprendimo Nr. .../.../EB(20) 7 straipsnyje nurodyta stebėsena ir vertinimas apima su šio reglamento taikymu susijusius aspektus, visų pirma MVĮ aktualius aspektus, ir pasikeitusios (lyginant su Šeštąja bendrąja programa) išlaidų skaičiavimo tvarkos poveikį biudžetui bei dalyvių administracinei naštai.

4.  Pagal 17 straipsnį Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kurie padeda atlikti pagal Septintąją bendrąją programą ir jos specialiąsias programas reikalaujamus įvertinimus, o prireikus – ir ankstesnių bendrųjų programų įvertinimus.

5.  Be to, Komisija gali steigti pagal 17 straipsnį paskirtų nepriklausomų ekspertų grupes, kurios konsultuotų Bendrijos mokslinių tyrimų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.

28 straipsnis

Teiktina informacija

1.  Deramai atsižvelgdama į 3 straipsnį ir gavusi prašymą, Komisija valstybei narei arba asocijuotai šaliai teikia turimą naudingą informaciją apie jos turimas žinias, sukauptas vykdant netiesioginę veikla, jeigu atitinkamos šios sąlygos:

2.  Jokiomis aplinkybėmis 1 dalyje numatytas informacijos teikimas neturi būti naudojamas gavėjui perduoti Komisijos arba dalyvių teises ir pareigas.

Tačiau gavėjas tokią informaciją laiko konfidencialia, išskyrus tuos atvejus, kai ji tampa vieša arba ją paviešina dalyviai, arba kai ji buvo suteikta Komisijai be konfidencialumo apribojimų.

3 SKIRSNIS

BENDRIJOS FINANSINIS INDĖLIS

1 POSKIRSNIS

TEISĖ GAUTI FINANSAVIMĄ IR DOTACIJŲ FORMOS

29 straipsnis

Teisė gauti finansavimą

1.  Toliau nurodyti teisės subjektai, dalyvaujantys netiesioginėje veikloje, gali gauti Bendrijos finansinį įnašą:

2.  Kai dalyvauja tarptautinės organizacijos, išskyrus tarptautinę Europos interesų organizaciją, arba teisės subjektas, įsteigtas trečiojoje šalyje, išskyrus asocijuotą šalį arba tarptautinio bendradarbiavimo šalį partnerę, gali būti skirtas Bendrijos finansinis įnašas, jeigu vykdomos šios sąlygos:

30 straipsnis

Dotacijų formos

1.  Sprendimo Nr. .../.../EB(21) III priedo a dalyje nustatytas dotacijoms skirtas Bendrijos finansinis įnašas grindžiamas visų ar dalies reikalavimus atitinkančių išlaidų kompensavimu.

Tačiau Bendrijos finansinis įnašas gali būti teikiamas vienodo dydžio sumomis, įskaitant vieneto sąnaudų skalę, arba vienkartinėmis išmokomis, arba reikalavimus atitinkančios išlaidos gali būti kompensuojamos derinant vienodo dydžio sumas ir vienkartines išmokas. Bendrijos finansinis įnašas taip pat gali būti teikiamas stipendijų arba premijų forma.

2.  Darbo programose ir pasiūlymų konkursuose nurodomos dotacijų formos, naudotinos atitinkamai veiklai.

3.  Dalyviai iš tarptautinio bendradarbiavimo šalių partnerių gali pasirinkti, kad Bendrijos finansinis įnašas būtų teikiamas vienkartine išmoka. Taikytinas vienkartines išmokas Komisija nustato Pagal Finansinį reglamentą.

31 straipsnis

Finansuotinų išlaidų padengimas

1.  Dotacijomis finansuojamą netiesioginę veiklą dalyviai finansuoja bendrai.

Bendrijos teikimas finansavimas finansuotinoms išlaidoms padengti neturi teikti pelno.

2.  Įvykdžius veiklą išmokant dotaciją bus atsižvelgiama į įplaukas.

3.  Tam, kad būtų laikomos finansuotinomis, netiesioginės veiklos vykdymo išlaidos turi atitikti tokias sąlygas:

Punkte nurodytam tikslui vidutinės išlaidos personalui gali būti naudojamos, jeigu jos atitinka dalyvio valdymo principus ir apskaitos praktiką ir iš esmės ne daug skiriasi nuo faktinių išlaidų.

4.  Nors Bendrijos finansavimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į visos netiesioginės veiklos sąnaudas, jis grindžiamas kiekvieno dalyvio praneštomis išlaidomis.

32 straipsnis

Tiesioginės finansuotinos išlaidos ir netiesioginės finansuotinos išlaidos

1.  Finansuotinas išlaidas sudaro išlaidos, tiesiogiai priskiriamos veiklai, toliau – tiesioginės finansuotinos išlaidos, ir jei reikia, išlaidos, kurios nėra tiesiogiai priskiriamos veiklai, bet kurios tiesiogiai susijusios su tiesioginėmis finansuotinomis išlaidomis, priskiriamomis tai veiklai, toliau – netiesioginės finansuotinos išlaidos.

2.  Dalyvių išlaidų kompensavimas grindžiamas jų reikalavimus atitinkančiomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis.

Laikydamasis 31 straipsnio 3 dalies c punkto, dalyvis gali naudoti supaprastintą metodą savo netiesiogines išlaidų apskaičiavimui savo teisės subjekto lygiu, jeigu šis metodas atitinka jo įprastinius apskaitos ir valdymo principus bei praktiką. Principai, kurių šiuo atveju reikia laikytis, nustatomi dotacijos susitarimo pavyzdyje.

3.  Dotacijos susitarime gali būti numatyta, kad netiesioginių finansuotinų išlaidų padengimas ribojamas iki didžiausio tiesioginių finansuotinų išlaidų procento, išskyrus tiesiogines finansuotinas subrangos išlaidas, ypač kai vykdoma koordinavimo ir paramos veikla, mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veikla, jeigu ji vykdoma.

4.  Nukrypdamas nuo 2 dalies, kad būtų padengtos netiesioginės reikalavimus atitinkančios išlaidos, dalyvis gali pasirinkti, kad jam būtų išmokėtos vienodo dydžio sumos už visas tiesiogines reikalavimus atitinkančias išlaidas, išskyrus tiesiogines reikalavimus atitinkančias subrangos darbų išlaidas arba trečiųjų šalių išlaidų kompensavimą.

Pagal Finansinį reglamentą ir jo Įgyvendinimo taisykles Komisija nustato atitinkamas vienodo dydžio sumas remdamasi atitinkamų realių netiesioginių išlaidų suapvalinimu.

5.  Ne pelno viešosios įstaigos, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir MVĮ, kurios negali tiksliai nurodyti savo realių atitinkamos veiklos netiesioginių išlaidų, kai dalyvauja finansavimo schemose, kurios apima 33 straipsnyje nurodytą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, gali pasirinkti, kad joms būtų išmokėtos vienodo dydžio sumos, prilygstančios 60 % visų tiesioginių reikalavimus atitinkančių išlaidų dotacijoms, paskirtoms remiantis pasiūlymų konkursais, kurių terminas baigiasi iki 2010 m. sausio 1 d.

Siekdama palengvinti perėjimą prie visapusiško 2 dalyje nustatyto bendro principo taikymo, Komisija dotacijoms, suteiktoms pagal konkursus, kurie baigsis po 2009 m. gruodžio 31 d., nustato atitinkamo lygio vienodo dydžio sumą, kuri turėtų būti atitinkamų realių netiesioginių išlaidų suapvalinta suma, bet ne mažesnė nei 40 %. Tai bus pagrįsta ne pelno viešųjų įstaigų, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų organizacijų ir MVĮ, kurios negali tiksliai nurodyti savo realių atitinkamos veiklos netiesioginių išlaidų, dalyvavimo įvertinimu.

6.  Visos vienodo dydžio sumos nustatomos dotacijos susitarimo pavyzdyje.

33 straipsnis

Viršutinės finansavimo ribos

1.  Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos atveju Bendrija gali finansuoti ne daugiau kaip 50 % visų finansuotinų išlaidų.

Tačiau kai tokią veiklą vykdo ne pelno viešosios įstaigos, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir MVĮ, tokia riba gali siekti daugiausia 75 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Su saugumu susijusiems moksliniams tyrimams ir technologinės plėtros veiklai riba gali siekti daugiausia 75 % tuo atveju, kai pajėgumai plėtojami srityse, turinčiose labai ribotą rinkos apimtį, kuriose gali kilti "rinkos nepajėgumo" grėsmė, bei srityse, skirtose sparčiam įrangos kūrimui atsakant į naujas grėsmes.

2.  Demonstracinės veiklos atveju Bendrija gali finansuoti ne daugiau kaip 50 % visų finansuotinų išlaidų.

3.  Bendrijos finansinis įnašas veiklai, kurią sudaro nežinomų sričių mokslinių tyrimų veikla, koordinavimo ir paramos veikla bei mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros raidos veikla, gali siekti daugiausia 100 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

4.  Bendrijos finansinis įnašas valdymo veiklai, įskaitant pažymas apie finansinę atskaitomybę, ir kitai veiklai, kuriai netaikomos 1, 2 ir 3 dalys, gali siekti daugiausia 100 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Į kitą pirmojoje pastraipoje nurodytą veiklą, inter alia, įtrauktas mokymas vykdant veiklą, kuri nėra įtraukta į mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros, koordinavimo, tinklų kūrimo ir sklaidos finansavimo programą.

5.  Siekiant nustatyti Bendrijos finansavimo dydį 1 ir 4 dalyse nurodytiems tikslams turi būti atsižvelgiama į finansuotinas išlaidas ir įplaukas.

6.   1–5 dalys atitinkamai taikomos netiesioginės veiklos atvejais, kai visai netiesioginei veiklai finansuoti naudojamos vienodo dydžio sumų išmokos ir vienkartinės išmokos.

34 straipsnis

Finansuotinų išlaidų pranešimas ir auditas

1.  Komisijai periodiškai teikiami pranešimai apie reikalavimus atitinkančias išlaidas, finansines palūkanas, uždirbtas gavus išankstinį finansavimą, ir įplaukas, susijusias su netiesiogine veikla ir, atitinkamais atvejais, pažyma apie finansinę atskaitomybę, remiantis Finansiniu reglamentu ir Įgyvendinimo taisyklėmis.

uri būti pateikiama ataskaita apie su konkrečia veikla susijusio dalyvio finansinio įnašo egzistavimą ir, kai taikoma, jis turi būti sertifikuotas veiklos pabaigoje.

2.  Nepaisant Finansinio reglamento ir Įgyvendinimo taisyklių, pažyma apie finansinę atskaitomybę privaloma tik tais atvejais, jei dalyviui už netiesioginę veiklą išmokėtų tarpinių mokėjimų ir likučio išmokų sukaupta suma yra 375 000 eurų arba daugiau.

Tačiau du ar mažiau metų trunkančios netiesioginės veiklos atveju projekto pabaigoje iš dalyvio reikalaujama ne daugiau kaip vienos pažymos apie finansinę atskaitomybę.

Pažymų apie finansinę atskaitomybę nereikia vykdant netiesioginę veiklą, kurios išlaidos visiškai kompensuojamos fiksuoto dydžio sumomis ar vienkartinėmis išmokomis.

3.  Jei veiklą vykdo valstybės įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir aukštojo bei vidurinio mokslo įstaigos, 1 dalyje reikalaujamą pažymą apie finansinę atskaitomybę gali parengti kompetentingas valstybės pareigūnas.

35 straipsnis

Kompetencijos tinklai

1.  Darbo programoje numatomos dotacijų formos, naudotinos kompetencijos tinklams.

2.  Kai kompetencijos tinklams skirtas Bendrijos finansinis įnašas teikiamas išmokant vienkartinę sumą, jis turi būti apskaičiuojamas pagal į kompetencijos tinklus įtrauktinų mokslo darbuotojų skaičių ir veiklos trukmę. Vienos vienkartinės išmokos suma yra 23 500 eurų per metus vienam mokslo darbuotojui.

ią sumą pagal Finansinį reglamentą ir Įgyvendinimo taisykles koreguoja Komisija.

3.  Darbo programoje nustatomas didžiausias dalyvių skaičius ir atitinkamais atvejais – didžiausias mokslo darbuotojų skaičius, kuris gali būti naudojamas apskaičiuojant didžiausią vienkartinės išmokos sumą. Tačiau dalyviai, kurių yra daugiau arba mažiau, nei nustatyta siekiant apskaičiuoti finansavimo dydį, atitinkamai gali dalyvauti.

4.  Mokėjimai vykdomi periodiškai.

Šios periodinės išmokos mokamos remiantis Jungtinės veiklos programos laipsniško įgyvendinimo įvertinimu pasitelkiant mokslinių tyrimų išteklių ir pajėgumų integravimo įvertinimus, atliktus pagal su konsorciumu sutartus ir dotacijos susitarime nurodytus vykdymo rodiklius.

2 POSKIRSNIS

MOKĖJIMAS, PASKIRSTYMAS, SUSIGRĄŽINIMAS IR GARANTIJOS

36 straipsnis

Mokėjimas ir paskirstymas

1.  Bendrijos finansinis įnašas dalyviams teikiamas per koordinatorių be nepagrįsto delsimo.

2.  Koordinatorius atlieka registraciją tam, kad būtų galima bet kuriuo metu nustatyti, kokia Bendrijos lėšų dalis paskirta kiekvienam dalyviui.

Paprašytas, koordinatorius perduoda šią informaciją Komisijai.

37 straipsnis

Susigrąžinimas

Remdamasi Finansiniu reglamentu, Komisija gali priimti susigrąžinimo sprendimą.

38 straipsnis

Rizikos išvengimo mechanizmas

1.  Kiekvieno dalyvio finansinė atsakomybė apima tik jo paties skolas atsižvelgiant į 2–5 dalis.

2.  Siekdama valdyti riziką, susijusią su tam tikrų Bendrijai priklausančių sumų nesusigrąžinimu, Komisija, vadovaudamasi priedo nuostatomis, įsteigia ir valdo dalyvio garantijų fondą (toliau – Fondas).

Fondo sukurtas finansinis prieaugis įtraukiamas į Fondo veiklą ir skiriamas išimtinai priedo 3 punkte nurodytiems tikslams, nepažeidžiant priedo 4 punkto.

3.  Dotacijos forma mokamas dalyvio įnašas į Fondą, skirtas netiesioginei veiklai, neviršija 5% dalyviui priklausančio Bendrijos finansinio įnašo. Atsižvelgiant į 4 dalį, veiklos pabaigoje į Fondą įnešta suma dalyviui grąžinama per koordinatorių.

4.  Jeigu Fondo sukurto prieaugio neužtenka padengti Bendrijai priklausančių sumų, iš dalyviui grąžintinos sumos Komisija gali išskaičiuoti ne daugiau kaip vieną jam skirto Bendrijos finansinio įnašo procentą.

5.   4 dalyje nurodytas išskaičiavimas netaikomas viešosioms įstaigoms, teisės subjektams, kurių dalyvavimą netiesioginėje veikloje garantuoja valstybė narė arba asocijuota šalis, ir aukštojo bei vidurinio mokslo įstaigoms.

6.  Komisija ex-ante patikrina tik koordinatorių ir kitų dalyvių, išskyrus minėtuosius 2 dalyje, kurie kreipiasi dėl didesnio nei 500 000 eurų Bendrijos finansinio įnašo netiesioginei veiklai, finansinį pajėgumą, nebent esama išimtinių aplinkybių, kai, remiantis jau turima informacija, yra pagrįstų priežasčių abejoti šių dalyvių finansiniu pajėgumu.

7.  Pagal Finansinį reglamentą Fondas laikomas pakankama garantija. Iš dalyvių negalima reikalauti jokių papildomų garantijų arba saugumo priemonių arba jas taikyti.

III SKYRIUS

SKLAIDA IR NAUDOJIMAS, PRIEIGOS TEISĖS

1 SKIRSNIS

NAUJOS ŽINIOS

1 POSKIRSNIS

NUOSAVYBĖ

39 straipsnis

Naujų žinių nuosavybė

1.  Iš darbo, atliekamo pagal kitą netiesioginę veiklą, kuri skiriasi nuo 3 dalyje nurodytos veiklos, naujos žinios yra tas naujas žinias kuriantį darbą atliekančio dalyvio nuosavybė.

2.  Jeigu darbuotojai ar kitas dalyviui dirbantis personalas turi teisę pareikalauti teisių į naujas žinias, dalyvis užtikrina, kad tomis teisėmis būtų galima naudotis laikantis dalyvio įsipareigojimų pagal dotacijos susitarimą.

3.  Naujos žinios yra Bendrijos nuosavybė šiais atvejais:

40 straipsnis

Bendra naujų žinių nuosavybė

1.  Tais atvejais, kai keli dalyviai kartu atlieka darbą, kuriantį naujas žinias, ir kai jų atitinkamos darbo dalys negali būti nustatytos, tokių naujų žinių nuosavybė yra bendra.

Pagal dotacijos susitarimo sąlygas jie sudaro sutartį dėl tos bendros nuosavybės paskirstymo ir naudojimosi ja sąlygų.

2.  Jeigu dar nebuvo sudaryta bendros nuosavybės sutartis, kiekvienas iš bendraturčių turi teisę suteikti neišimtines licencijas trečiajai šaliai be teisės į sublicenciją, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

3.  Komisija, gavusi prašymą, pateikia gaires dėl galimų klausimų, įtrauktinų į bendros nuosavybės sutartį.

41 straipsnis

Konkrečių grupių naujų žinių nuosavybės teisė

Veiklai, iš kurios konkrečios grupės gauna naudos, netaikomos 39 straipsnio 1 dalis ir 40 straipsnio 1 dalis. Šiais atvejais naujų žinių nuosavybės teisė priklauso konkrečios grupės, gaunančios naudos iš tos veikos, nariams, jeigu dalyviai nėra susitarę kitaip.

Kai naujų žinių savininkai nėra tokios grupės nariai, jie užtikrina, kad pagal dotacijos susitarimo techninį priedą grupei būtų suteiktos visos teisės į tas naujas žinias, kurių reikia toms naujoms žinioms naudoti ir skleisti.

42 straipsnis

Naujų žinių perdavimas

1.  Atsižvelgdamas į 2–5 dalis ir 43 straipsnį, naujų žinių savininkas gali jas perduoti bet kuriam teisės subjektui.

2.  Kai dalyvis perduoda naujų žinių nuosavybę, jis perduoda perėmėjui dotacijos susitarime numatytus su tomis naujomis žiniomis susijusius savo įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą perduoti šias žinias bet kuriam vėlesniam perėmėjui.

3.  Laikantis konfidencialumo įsipareigojimų, jeigu reikalaujama, kad dalyvis perduotų prieigos teises, jis turi iš anksto įspėti tos pačios veiklos dalyvius, taip pat suteikti pakankamai informacijos, susijusios su naujuoju naujų žinių savininku, kad dalyviai galėtų naudotis savo prieigos teisėmis pagal dotacijos susitarimą. Tačiau kiti dalyviai, raštu pateikę sutikimą, gali atsisakyti savo teisių į atskirą išankstinį pranešimą, kai vieno dalyvio nuosavybės teisė perduodama konkrečiai nurodytai trečiajai šaliai.

Tačiau kiti dalyviai, raštu pateikę sutikimą, gali atsisakyti savo teisių į atskirą išankstinį pranešimą, kai vieno dalyvio nuosavybės teisė perduodama konkrečiai nurodytai trečiajai šaliai.

4.  Pateikus pranešimą pagal 3 dalies pirmą pastraipą, bet kuris kitas dalyvis gali prieštarauti nuosavybės perdavimui, remdamiesi tuo, jog jis gali turėti neigiamos įtakos jų prieigos teisėms.

ai bet kuris iš dalyvių įrodo, kad jų teisės bus neigiamai paveiktos, numatytas perdavimas neįvyksta, kol susiję dalyviai nepasiekia susitarimo.

5.  Tam tikrais atvejais dotacijos susitarime gali būti numatyta, kad Komisijai iš anksto turi būti pranešta apie bet kokį planuojamą nuosavybės perdavimą arba bet kokį planuojamą išimtinės licencijos suteikimą trečiajai šaliai, įsisteigusiai trečiojoje šalyje, kuri nėra Septintosios bendrosios programos dalyvė.

43 straipsnis

Europos konkurencingumo ir etikos principų apsauga

Komisija gali nesutikti, kad trečiosioms šalims, kurios yra įsteigtos prie Septintosios bendrosios programos neprisijungusioje trečiojoje šalyje, būtų perduota naujų žinių nuosavybė arba suteikta naujų žinių išimtinė licencija, jeigu, jos manymu, tai neatitinka Europos ekonomikos konkurencingumo didinimo interesų ar etikos principų arba saugumo nuostatų.

Tokiai atvejais, nuosavybės teisės neperduodamos arba neišduodama išimtinė licencija, jeigu Komisija nėra įsitikinusi, kad bus imtasi atitinkamų apsaugos priemonių.

2 POSKIRSNIS

APSAUGA, SKELBIMAS, SKLAIDA IR NAUDOJIMAS

44 straipsnis

Naujų žinių apsauga

1.  Jeigu naujos žinios gali būti pritaikomos pramonėje ar komercijoje, jos savininkas nustato deramą ir veiksmingą jų apsaugą tinkamai atsižvelgdamas į savo teisėtus interesus ir į teisėtus kitų dalyvių interesus, visų pirma komercinius, vykdant susijusią netiesioginę veiklą.

Jeigu dalyvis, kuris nėra naujų žinių savininkas, remiasi teisėtu savo interesu, jis privalo bet kuriuo atveju įrodyti, kad gali patirti neproporcingai didelę žalą.

2.  Kai naujos žinios gali būti pritaikomos pramoniniam ar komerciniam panaudojimui, o jų savininkas jų nesaugo ir neperduoda kartu su susijusiais įsipareigojimais pagal 42 straipsnį kitam dalyviui, susijusiam subjektui, įsteigtam valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, ar bet kuriai kitai trečiajai šaliai, įsteigtai valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, žinių skleidimo veikla negali būti vykdoma, kol nepranešama Komisijai.

Tokiu atveju Komisija, dalyviui sutikus, gali perimti tų naujų žinių nuosavybės teisę ir priimti pakankamas ir veiksmingas apsaugos priemones. Toks dalyvis gali atsisakyti duoti sutikimą tik tuomet, jeigu gali įrodyti, kad jam bus padaryta labai didelė žala.

45 straipsnis

Nuoroda į Bendrijos finansinę paramą

Visuose leidiniuose, dalyvio ar jo vardu pateiktoje patento paraiškoje arba kitaip platinant naujas žinias pateikiamas pareiškimas, į kurį gali būti įtrauktos vaizdo priemonės, kad atitinkamos naujos žinios buvo sukauptos pasinaudojus Bendrijos finansine parama.

Šios nuorodos sąlygos turi būti nustatytos dotacijos susitarime.

46 straipsnis

Naudojimas ir sklaida

1.  Dalyviai naudoja jiems priklausančias naujas žinias arba užtikrina, kad jos būtų naudojamos.

2.  Kiekvienas dalyvis užtikrina, kad jam priklausančios naujos žinios būtų kuo greičiau paskleistos. Jeigu jis to nepadaro, naujas žinias gali skleisti Komisija. Dotacijos susitarime šiai veiklai gali būti nustatyti terminai.

3.  Sklaidos veikla turi būti suderinama su naujų žinių savininko intelektinės nuosavybės apsaugos teisėmis, konfidencialumo įsipareigojimais ir teisėtais interesais.

4.  Atitinkamiems dalyviams iš anksto pranešama apie žinių skleidimo veiklą.

Po pranešimo bet kuris iš dalyvių gali prieštarauti, jeigu jis mano, kad jo teisėtiems interesams, susijusiems su naujomis žiniomis arba pirminėmis žiniomis, gali būti padaryta neproporcingai didelė žala. Tokiais atvejais žinių skleidimo veikla nevykdoma, jeigu nesiimama atitinkamų veiksmų apsaugoti teisėtiems interesams.

2 SKIRSNIS

NAUDOJIMOSI PIRMINĖMIS IR NAUJOMIS ŽINIOMIS TEISĖS

47 straipsnis

Apimamos pirminės žinios

Rašytinėje sutartyje dalyviai gali apibrėžti, kokių pirminių žinių reikia netiesioginei veiklai ir, jei reikia, neįtraukti tam tikrų pirminių žinių.

48 straipsnis

Principai

1.  Visi prašymai suteikti prieigos teises pateikiami raštu.

2.  Jeigu su naujų arba pirminių žinių savininku nesusitarta kitaip, prieigos teisės nesuteikia teisės išduoti sublicencijų.

3.  Išimtinės naujų ir pirminių žinių licencijos gali būti suteikiamos, jeigu visi kiti dalyviai duoda sutikimą raštu, kad jie atsisako savo prieigos teisių į jas.

4.  Nepažeidžiant 3 dalies, bet koks susitarimas, kuriame dalyviams arba trečiosioms šalims suteikiamos naujų arba pirminių žinių prieigos teisės, turi būti toks, kad jame būtų užtikrina, kad kiti dalyviai išlaikytų potencialias prieigos teises.

5.  Nepažeisdami 49 bei 50 straipsnių ir dotacijos susitarimo, tos pačios veiklos dalyviai kuo greičiau informuoja vieni kitus apie pirminių žinių prieigos teisių suteikimo apribojimus ar bet kokius kitus suvaržymus, kurie galėtų iš esmės įtakoti prieigos teisių suteikimą.

6.  Dalyvio pasitraukimas iš netiesioginės veiklos negali paveikti jo įsipareigojimo suteikti prieigos teises kitiems tos pačios veiklos dalyviams pagal dotacijos susitarime nustatytas sąlygas ir tvarką.

49 straipsnis

Prieigos teisės, skirtos netiesioginės veiklos įgyvendinimui

1.  Naujų žinių prieigos teisės suteikiamos kitiems tos pačios netiesioginės veiklos dalyviams, jeigu reikia, kad tie dalyviai ir toliau dirbtų toje netiesioginėje veikloje.

Tokios prieigos teisės suteikiamos nemokamai.

2.  Pirminių žinių prieigos teisės suteikiamos kitiems tos pačios netiesioginės veiklos dalyviams, jeigu reikia, kad tie dalyviai ir toliau dirbtų toje netiesioginėje veikloje, su sąlyga, kad susijęs dalyvis turi teisę tokias teises suteikti.

Tokios prieigos teisės suteikiamos nemokamai, jeigu prieš pasirašydami dotacijos susitarimą visi dalyviai nesusitarė kitaip.

Tačiau MTTV vykdytojai suteikia pirminių žinių prieigos teises nemokamai.

50 straipsnis

Naudojimui skirtos prieigos teisės

1.  Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai naudojasi naujų žinių prieigos teisėmis, jeigu to reikia jų pačių naujoms žinioms naudoti.

Laikantis susitarimo tokios prieigos teisės suteikiamos teisingomis ir protingomis sąlygomis arba nemokamai.

2.  Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai naudojasi pirminių žinių prieigos teisėmis, jeigu to reikia jų pačių naujoms žinioms naudoti, su sąlyga, kad atitinkamas dalyvis turi teisę suteikti tokias teises.

Laikantis susitarimo tokios prieigos teisės suteikiamos teisingomis ir protingomis sąlygomis arba nemokamai.

3.  Valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje įsteigtas susijęs subjektas taip pat turi 1 ir 2 dalyse nurodytas naujų žinių ar pirminių žinių prieigos teises tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir dalyvis, su kuriuo jis yra susijęs, jei dotacijos susitarime ar konsorciumo susitarime nenumatyta kitaip.

4.  Gali būti prašoma suteikti prieigos teises pagal 1, 2 ir 3 dalis ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui vienu iš šių atvejų:

Tačiau susiję dalyviai gali susitarti dėl skirtingų terminų.

5.  Visiems susijusiems savininkams pritariant naujų žinių prieigos teisės suteikiamos MTTV vykdytojui, sutarus dėl teisingų ir protingų sąlygų tam, kad būtų toliau vykdoma mokslinių tyrimų veikla.

6.  MTTV vykdytojai nemokamai arba teisingomis ir protingomis sąlygomis, dėl kurių susitariama prieš pasirašant dotacijos susitarimą, suteikia prieigą prie pirminių žinių, kurių reikia netiesioginės veiklos metu sukauptų naujų žinių naudojimui.

51 straipsnis

Papildomos nuostatos dėl prieigos teisių, skirtų naudoti netirtų sričių mokslinių tyrimų veiklai ir veiklai, iš kurios naudos gauna konkrečios grupės

1.  Tos pačios netirtų sričių mokslinių tyrimų veiklos dalyviai nemokamai naudojasi naujų žinių ir pirminių žinių prieigos teisėmis įgyvendinimo veiklai arba tolesniam mokslinių tyrimų veiklos vykdymui.

Prieigos teisės, skirtos naudoti kitiems tikslams nei toliau vykdyti mokslinių tyrimų veiklą, suteikiamos nemokamai, išskyrus atvejus, kai dotacijos susitarime numatyta kitaip.

2.  Kai iš netiesioginės veiklos gaunančiai naudą konkrečiai grupei atstovauja teisės subjektas, kuris dalyvauja netiesioginėje veikloje vietoje tos grupės, minėtas teisės subjektas jam suteiktų prieigos teisių apimtyje turi teisę išduoti sublicenciją savo nariams, įsisteigusiems valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje.

IV SKYRIUS

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS

52 straipsnis

1.  Bendrija gali skirti lėšų Europos investicijų bankui (EIB), kad padengtų paskolų ar garantijų, kurias suteikia EIB, remdamas Septintojoje bendrojoje programoje nustatytų mokslinių tyrimų tikslų įgyvendinimą, riziką (rizikos dalijimosi finansinė priemonė).

2.  EIB teikia šias paskolas arba garantijas laikydamasis teisingumo, skaidrumo, nešališkumo ir vienodo požiūrio principų.

3.  Komisija turi teisę prieštarauti prieš rizikos pasidalijimo finansinės priemonės, skirtos kai kurioms paskoloms arba garantijoms, naudojimą, atsižvelgdama į sąlygas, apibrėžtas pagal darbo programas sudarytame dotacijos susitarime.

V SKYRIUS

ĮSIGALIOJIMAS

53 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Dalyvio garantijų fondas

1.  Fondą valdys Bendrija, atstovaujama Komisijos, dalyvių vardu atlikdama vykdomojo atstovo funkcijas pagal sąlygas, nustatytas dotacijos susitarimo pavyzdyje.

Fondo finansinį valdymą Komisija patikės Europos investicijų bankui arba pagal 14 straipsnio b punktą – atitinkamai finansinei institucijai (toliau – bankas-depozitorius). Pagal Komisijos nurodymus Fondą valdys bankas-depozitorius.

2.  Iš pradinio išankstinio finansavimo, kurį Komisija įmokės konsorciumui, ji gali užskaityti dalyvių įnašą Fondui ir sumokėti jį Fondui dalyvių vardu.

3.  Kai dalyvis privalo išmokėti Bendrijai priklausančias sumas, Komisija, nepaisydama sankcijų, kurios pagal Finansinį reglamentą gali būti taikomos įsipareigojimų nevykdančiam dalyviui, gali:

Komisija suteiks Fondo vardu vykdomąjį raštą susigrąžinti (išieškoti) sumą iš to dalyvio. Remdamasi Finansiniu reglamentu, tam tikslui Komisija gali priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo.

4.  Septintosios bendrosios programos laikotarpiu iš Fondo susigrąžintos sumos sudarys jam priskiriamas pajamas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje.

Baigus skirstyti visas dotacijas pagal Septintąją bendrąją programą, Komisija susigrąžins visas nesumokėtas iš Fondo sumas ir įtrauks jas į Bendrijos biudžetą, atsižvelgiant į sprendimus dėl Aštuntosios bendrosios programos.

(1) Dar neskelbta OL. (2) 2006 m. liepos 5 d. nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje). (3) OL C 203, 2006 8 25, p. 1. (4) 2006 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento pozicija. (5) + OL: įrašyti to sprendimo datą. (6) ++ OL: įrašyti to sprendimo numerį. (7) OL L ... (8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (9) OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1248/2006 (OL L 227, 2006 8 19, p. 3). (10) OL C 45, 1996 2 17, p. 5. (11) OL L 317, 2001 12 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/548/EB, Euratomas, (OL L 215, 2006 8 5, p.38). (12) OL L 124, 2003 5 20, p. 36. (13) OL L 314, 2001 11 30, p. 1. (14) OL L 312, 1995 12 23, p. 1. (15) OL L 292, 1996 11 15, p. 2. (16) OL L 75, 2005 3 22, p. 67. (17) + OL: Įrašyti 1 konstatuojamoje dalyje nurodyto sprendimo numerį. (18) + OL: Įrašyti 1 konstatuojamoje dalyje nurodyto sprendimo numerį. (19) + OL: Įrašyti 1 konstatuojamoje dalyje nurodyto sprendimo numerį. (20) + OL: Įrašyti 1 konstatuojamoje dalyje nurodyto sprendimo numerį. (21) + OL: Įrašyti 1 konstatuojamoje dalyje nurodyto sprendimo numerį.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką (COM(2005)0457 – C6-0312/2005 – 2005/0194(COD))

P6_TA(2006)0515 A6-0289/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0457)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0312/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A6-0289/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. lapkričio 30 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Valstybėse narėse galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką yra skirtingi, ypač nuostatos, susijusios su sauga ir darbiniais parametrais.

(2)  Šias nuostatas, kurios gali sudaryti prekybos kliūtis Bendrijoje, reikėtų suderinti, siekiant užtikrinti laisvą pirotechnikos gaminių judėjimą vidaus rinkoje ir tuo pat metu aukštą sveikatos apsaugos ir saugos lygį bei vartotojų ir profesionalų apsaugą.

3)   1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvoje 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo(4), į kurios taikymo sritį pirotechnikos gaminiai nepatenka, numatyta, kad pirotechnikos gaminiams reikalingos atitinkamos priemonės, kurios užtikrintų vartotojų apsaugą ir visuomenės saugą, ir kad šioje srityje planuojami papildomi teisės aktai.

4)   1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvoje 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (vadinama "Seveso II direktyva")(5), nustatomi saugos reikalavimai įmonėms, kuriose be kitų pavojingų medžiagų laikomi sprogmenys, įskaitant pirotechnikos medžiagas.

(5)  Pirotechnikos gaminiais, inter alia, laikomi fejerverkai, teatro pirotechnikos gaminiai ir techninės paskirties pirotechnikos gaminiai, pvz., saugos oro pagalvėse arba saugos diržų įtempimo ribotuvuose naudojami dujų generatoriai ir kt.

(6)  Tiems pirotechnikos gaminiams, kuriems taikoma 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/98/EB dėl laivų įrenginių(6) ir atitinkamos tarptautinės konvencijos, pagal minėtos direktyvos 1 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį ši direktyva neturėtų būti taikoma.

(7)  Siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį, pirotechnikos gaminiai, atsižvelgiant į jų naudojimo tipą, paskirtį arba garso lygį, turi būti klasifikuojami pirmiausia pagal jų pavojaus lygį.

(8)  Fiziniai arba juridiniai asmenys, importuojantys gaminius į Bendriją, turėtų užtikrinti, kad gamintojas įvykdė savo įsipareigojimus pagal šią direktyvą, arba patys prisiimti visus gamintojo įsipareigojimus.

(9)  Vadovaujantis 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucijoje dėl naujojo požiūrio į techninį derinimą ir standartizavimą(7) numatytais principais, pirmą kartą į Bendrijos rinką pateikiami pirotechnikos gaminiai turėtų atitikti šią direktyvą. Atsižvelgiant į religines, kultūrines ir tradicines iškilmes valstybėse narėse, gamintojo pagaminti fejerverkai asmeniniam naudojimui, kurie valstybės narės buvo patvirtinti naudojimui jos teritorijoje, nelaikomi pateikiamais į rinką ir todėl jie neturi atitikti šios direktyvos.

(10)  Atsižvelgiant į pirotechnikos gaminių keliamą pavojų, reikėtų nustatyti šių gaminių pardavimo vartotojams ir naudojimo leistinas amžiaus ribas, taip pat užtikrinti, kad ženklinant būtų nurodyta pakankamai tinkamos informacijos apie saugų naudojimą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, aplinką ir užtikrinti saugumą. Reikėtų numatyti, kad tam tikrus pirotechnikos gaminius būtų leidžiama naudoti tik įgaliotiems specialistams, turintiems reikiamų žinių, įgūdžių ir patirties. Nustatant transporto priemonių pramonei skirtų pirotechnikos gaminių ženklinimo reikalavimus, reikėtų atsižvelgti į šiuo metu taikomas priemones ir į tai, kad transporto priemonių pramonei skirti gaminiai turėtų būti parduodami tik specialistams.

(11)  Pirotechnikos gaminių, ypač fejerverkų, naudojimas labai priklauso nuo skirtingų kultūrinių įpročių ir tradicijų įvairiose valstybėse narėse. Todėl reikia sudaryti galimybes valstybėms narėms įgyvendinti nacionalines priemones, visuomenės apsaugos ar saugos tikslais ribojančias tam tikrų kategorijų fejerverkų naudojimą ir pardavimą plačiajai visuomenei.

(12)  Siekiant apsaugoti vartotojus ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams reikėtų nustatyti pirotechnikos gaminių esminius saugos reikalavimus.

(13)  Atsakomybė užtikrinti, kad pirotechnikos gaminiai atitinka šios direktyvos reikalavimus, ypač esminius saugos reikalavimus, turėtų tekti gamintojui. Jei gamintojas nėra įsisteigęs Bendrijoje, importuotojas turėtų užtikrinti, kad gamintojas įvykdė savo įsipareigojimus, numatytus šioje direktyvoje, arba turėtų pats prisiimti visus gamintojo įsipareigojimus.

(14)  Tais atvejais, kai laikomasi esminių saugos reikalavimų, valstybės narės neturi uždrausti, apriboti ar trukdyti laisvo pirotechnikos gaminių judėjimo. Direktyva turėtų būti taikoma nepažeidžiant nacionalinės teisės aktų dėl leidimų išdavimo gamintojams, platintojams ir importuotojams valstybėse narėse.

(15)  Kad būtų lengviau įrodyti atitikimą esminiams saugos reikalavimams, rengiami darnieji standartai, susiję su tokių gaminių projektavimu, gamyba ir tikrinimu.

(16)  Darniuosius Europos standartus rengia, tvirtina ir keičia Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI). Šios organizacijos pripažintos kompetentingomis tvirtinti darniuosius standartus, kuriuos jos rengia vadovaudamosi bendrosiomis Komisijos, Europos laisvosios prekybos asociacijos ir minėtų institucijų bendradarbiavimo gairėmis(8) ir 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, nustatyta tvarka(9). Atsižvelgiant į tarptautinį Europos transporto priemonių pramonės pobūdį, šiai pramonei skirtiems pirotechnikos gaminiams turėtų būti taikomi tarptautiniai ISO standartai.

(17)  Vadovaujantis vadinamuoju naujuoju požiūriu į techninį derinimą ir standartizavimą, laikoma, kad pirotechnikos gaminiai, pagaminti laikantis darniųjų standartų, atitinka pagrindinius šioje direktyvoje numatytus saugos reikalavimus.

18)   1993 m. liepos 22 d. savo Sprendime 93/465/EEB dėl modulių, taikomų įvairiuose atitikties įvertinimo procedūrų etapuose, ir atitikties ženklo CE žymėjimo ir naudojimo taisyklių, skirtų naudoti techninio derinimo direktyvose(10), Taryba nustatė suderintus atitikties vertinimo procedūrų taikymo būdus. Šių modulių taikymas pirotechnikos gaminiams sudarys galimybes nustatyti gamintojo ir atitikties vertinimo procedūrose dalyvaujančių įstaigų atsakomybę, atsižvelgiant į susijusių pirotechnikos gaminių rūšį.

(19)  Pirotechnikos gaminių, kurie yra panašūs savo modeliu, paskirtimi arba veikimo būdu, grupes notifikuotosios įstaigos turėtų laikyti gaminių rūšimis.

(20)  Laisvam pirotechnikos gaminių judėjimui Bendrijoje užtikrinti ir siekiant, kad šie gaminiai patektų į rinką, jie turėtų būti pažymėti ženklu CE, kuris rodo, kad gaminiai atitinka šios direktyvos nuostatas.

(21)  Vadovaujantis vadinamuoju naujuoju požiūriu į techninį derinimą ir standartizavimą, būtina numatyti apsaugos sąlygos procedūrą siekiant užtikrinti galimybę užginčyti pirotechnikos gaminio atitiktį, nurodyti trūkumus arba darniųjų standartų pažeidimus. Taigi valstybės narės įpareigotos imtis visų deramų priemonių, kad užkirstų kelią CE ženklu pažymėtų gaminių pateikimui į rinką ar apribotų jų patekimą į rinką arba pašalintų juos iš rinkos, jei šie gaminiai, naudojant juos pagal numatytą paskirtį, kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugumui.

(22)  Kalbant apie saugų vežimą, pirotechnikos gaminių vežimo taisyklės numatytos tarptautinėse konvencijose ir susitarimuose, įskaitant Jungtinių Tautų rekomendacijas dėl pavojingų krovinių vežimo.

(23)  Valstybės turėtų nustatyti nuobaudų už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių įstatymų nuostatų pažeidimus taisykles ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(24)  Gamintojai ir importotuojai, siekdami išvengti išlaidų dėl atsakomybės už nekokybiškus gaminius, padariusius žalos asmenims ir privačiai nuosavybei, suinteresuoti teikti saugius gaminius. Taigi 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, suderinimo(11) papildo šią direktyvą, kadangi minėta direktyva numato griežtą gamintojų ir importuotojų atsakomybę ir užtikrina tinkamą vartotojų apsaugą. Be to, šioje direktyvoje numatyta, kad notifikuotosios įstaigos, vykdydamos savo profesinę veiklą, turėtų būti tinkamai apdraustos, nebent pagal vidaus teisę atsakomybę dėl jų veiklos prisiima valstybė arba valstybė narė yra tiesiogiai atsakinga už bandymus.

(25)  Būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, siekiant palaipsniui pritaikyti nacionalinius įstatymus nurodytose srityse. Gamintojams ir importuotojams reikia skirti laiko, kad, prieš įsigaliojant šiai direktyvai, jie galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal galiojančias valstybių narių nuostatas, pvz., parduoti pagamintų produktų atsargas. Be to, numačius specialiuosius pereinamuosius laikotarpius šios direktyvos taikymui, būtų suteikta papildomai laiko patvirtinti darniuosius standartus ir užtikrinti greitą šios direktyvos įgyvendinimą siekiant stiprinti vartotojų apsaugą.

(26)  Kadangi valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti šios direktyvos tikslų, ir juos galima geriau įgyvendinti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Pagal proporcingumo principą, nustatytą tame straipsnyje, ši direktyva nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(27)  Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(12).

(28)  Komisijai visų pirma turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti Bendrijos priemones, susijusias su Jungtinių Tautų rekomendacijomis, pirotechnikos gaminių ženklinimo reikalavimais ir II ir III priedų, kuriuose numatyti saugos reikalavimai ir atitikties įvertinimo procedūros, derinimu su technikos pažanga. Kadangi tai yra bendrosios paskirties priemonės, skirtos pakeisti neesminius šios direktyvos elementus ir (arba) papildyti šią direktyvą neesminiais elementais, jos turėtų būti priimamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su patikra.

(29)  Vadovaujantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(13) 34 straipsnio nuostatomis, valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos naudai, sudaryti lenteles, kaip galima nuodugniau parodančias santykį tarp šios direktyvos ir perkeliamų priemonių, bei paskelbti jas viešai,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslai ir taikymo sritis

1.  Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama laisvo pirotechnikos gaminių judėjimo vidaus rinkoje, tuo pat metu užtikrinant aukšto lygio sveikatos apsaugą, visuomenės saugumą ir vartotojų apsaugą ir saugą, tuo pat metu atsižvelgiant į atitinkamus aplinkosaugos aspektus.

2.  Šia direktyva nustatomi esminiai saugos reikalavimai, kuriuos turi atitikti pirotechnikos gaminiai, siekiant pateikti juos į rinką.

3.  Ši direktyva taikoma pirotechnikos gaminiams, kurie apibrėžti 2 straipsnio 1–5 dalyse.

4.  Ši direktyva netaikoma:

2 straipsnis

Apibrėžimai

3 straipsnis

Skirstymas į kategorijas

1.  Pirotechnikos gaminius pagal jų naudojimo tipą arba paskirtį ir pavojaus lygį, įskaitant keliamo triukšmo lygį, gamintojai priskiria kategorijoms. 10 straipsnyje nurodytos notifikuotosios įstaigos, atlikdamos 9 straipsnyje numatytas atitikties įvertinimo procedūras, patvirtina gaminio priskyrimą kategorijai.

Kategorijos:

a)  Fejerverkai

1 kategorija: fejerverkai, kurie kelia labai nedidelį pavojų, kelia labai mažai triukšmo ir yra skirti naudoti uždarose teritorijose, įskaitant gyvenamosiose patalpose naudoti skirtus fejerverkus;

2 kategorija: fejerverkai, kurie kelia nedidelį pavojų, kelia nedaug triukšmo ir yra skirti naudoti uždarose teritorijose lauke;

3 kategorija: fejerverkai, kurie kelia nedidelį pavojų ir yra skirti naudoti didelėse atvirose teritorijose lauke. Šių gaminių keliamo triukšmo lygis nekenkia žmonių sveikatai;

4 kategorija: fejerverkai, kurie kelia didelį pavojų ir yra skirti naudoti tik specialių žinių turintiems asmenims (įprastai žinomi kaip "fejerverkai profesiniam naudojimui"). Šių gaminių keliamo triukšmo lygis nekenkia žmonių sveikatai.

b)  Teatro pirotechnikos gaminiai

T1 kategorija: pirotechnikos gaminiai, skirti naudoti scenoje ir keliantys nedidelį pavojų;

T2 kategorija: pirotechnikos gaminiai, skirti naudoti scenoje tik specialių žinių turintiems asmenims.

c)  Kiti pirotechnikos gaminiai

P1 kategorija: pirotechnikos gaminiai, išskyrus fejerverkus ir teatro pirotechnikos gaminius, keliantys nedidelį pavojų;

P2 kategorija: pirotechnikos gaminiai, išskyrus fejerverkus ir teatro pirotechnikos gaminius, skirti laikyti ar naudoti tik specialių žinių turintiems asmenims.

2.  Valstybės narės informuoja Komisiją apie tvarką, pagal kurią jos identifikuoja ir išduoda leidimus specialių žinių turintiems asmenims.

4 straipsnis

Gamintojų, importuotojų ir platintojų įsipareigojimai

1.  Gamintojai užtikrina, kad pateikti į rinką pirotechnikos gaminiai atitiktų I priede numatytus esminius saugos reikalavimus.

2.  Jei gamintojas nėra įsisteigęs Bendrijoje, pirotechnikos gaminių importuotojas užtikrina, kad gamintojas įvykdė savo įsipareigojimus, numatytus šioje direktyvoje, arba tuos įsipareigojimus prisiima pats.

Bendrijos valdžios institucijos ir įstaigos gali kreiptis į importuotoją dėl šių įsipareigojimų.

3.  Platintojai elgiasi atsargiai ir laikosi taikytinų Bendrijos teisės aktų, įskaitant šią direktyvą. Jie ypač turi užtikrinti, kad produktas būtų pažymėtas atitikties ženklu(-ais) ir prie jo būtų pridėti visi reikiami dokumentai.

4.  Pirotechnikos gamintojai:

5 straipsnis

Pateikimas į rinką

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad pirotechnikos gaminiai būtų pateikiami į rinką tik tuomet, jei jie atitinka šios direktyvos reikalavimus, yra pažymėti CE ženklu ir atitinka visus reikalavimus, susijusius su atitikties įvertinimu.

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad pirotechnikos gaminiai nebūtų nepagrįstai žymimi CE ženklu.

6 straipsnis

Laisvas judėjimas

1.  Valstybės narės negali uždrausti, apriboti ir trukdyti pateikti į rinką pirotechnikos gaminius, kurie atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2.  Šios direktyvos nuostatos taip pat netrukdo valstybėms narėms visuomenės saugumo ar saugos, viešosios tvarkos ar aplinkos apsaugos sumetimais imtis priemonių, draudžiančių ar ribojančių 2 ir 3 kategorijų fejerverkų, teatro pirotechnikos gaminių ir kitų pirotechnikos gaminių laikymą, naudojimą ir pardavimą visai visuomenei.

3.  Valstybės narės nesudaro jokių kliūčių prekybos mugėse, parodose ir pirotechnikos gaminių reklamai rengiamuose pristatymuose rodyti ir naudoti pirotechnikos gaminius, kurie neatitinka šios direktyvos nuostatų, jei matomas ženklas aiškiai rodo minėtos prekybos mugės, parodos ar pristatymo pavadinimą ir datą ir tai, kad gaminiai neatitinka reikalavimų ir nebus parduodami tol, kol Bendrijoje įsisteigęs gamintojas ar importuotojas neužtikrins jų atitikties reikalavimams. Tokių renginių metu, vadovaujantis valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytais reikalavimais, būtina imtis tinkamų priemonių žmonių saugumui užtikrinti.

4.  Valstybės narės nesudaro kliūčių laisvam pirotechnikos gaminių, kurie neatitinka šios direktyvos nuostatų, judėjimui ir naudojimui, jei tie gaminiai yra specialiai pagaminti moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir bandymams, ir matomas ženklas aiškiai informuoja apie tokį neatitikimą ir apie tai, kad gaminiai nėra prieinami naudoti kitiems tikslams, išskyrus technologijų plėtrą, mokslinius tyrimus ir bandymus.

7 straipsnis

Amžiaus apribojimai

1.  Pirotechnikos gaminiai neparduodami ar kitaip nesudaroma galimybė jais naudotis jaunesniems nei šio amžiaus vartotojams:

a)  Fejerverkai

1 kategorija: nuo 12 metų

2 kategorija: nuo 16 metų

3 kategorija: nuo 18 metų

b)  Kiti pirotechnikos gaminiai ir teatro pirotechnikos gaminiai

T1 ir P1 kategorijos: nuo 18 metų

2.  Viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar saugos sumetimais valstybės narės gali padidinti 1 dalyje nustatytas amžiaus ribas. Valstybės narės taip pat gali sumažinti amžiaus ribą atitinkamus profesinius mokymus baigusiems ar šiuo metu besimokantiems asmenims.

3.  Gamintojai, importuotojai ir platintojai vartotojams, išskyrus specialių žinių turinčius asmenis, neparduoda ar kitaip nesudaro galimybės naudotis šiais pirotechnikos gaminiais:

8 straipsnis

Darnieji standartai

1.  Vadovaudamasi Direktyvoje 98/34/EB nustatyta tvarka, Komisija gali paprašyti Europos standartizacijos institucijų šios direktyvos įgyvendinimo tikslais parengti ar pakeisti Europos standartus ar skatinti atitinkamas tarptautines institucijas parengti ar persvarstyti tarptautinius standartus.

2.  Nuorodas į tokius darniuosius standartus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.  Valstybės narės pripažįsta ir patvirtina Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtus darniuosius standartus. Valstybės narės laiko, kad pirotechnikos gaminiai, kuriems taikoma ši direktyva ir kurie atitinka nacionalinius standartus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbti darnieji standartai, atitinka I priede minimus esminius saugos reikalavimus. Valstybės narės paskelbia nuorodas į nacionalinius standartus, kuriais vadovaujantis į nacionalinę teisę perkeliami šie darnieji standartai.

Priėmusios nacionalinius standartus, perkeliančius darniuosius standartus į nacionalinę teisę, valstybės narės skelbia tų nacionalinių standartų nuorodos numerius.

4.  Kai valstybė narė ar Komisija mano, kad šiame straipsnyje minimi darnieji standartai nevisiškai atitinka I priede nustatytus esminius saugos reikalavimus, Komisija arba atitinkama valstybė narė klausimą pateikia svarstyti pagal Direktyvą 98/34/EB įsteigtam nuolatiniam komitetui, nurodydama priežastis. Komitetas per 6 mėnesius nuo kreipimosi datos pareiškia savo nuomonę. Atsižvelgdama į komiteto nuomonę, Komisija valstybes nares informuoja apie standartams ir 2 pastraipoje minimam jų skelbimui taikytinas priemones.

9 straipsnis

Atitikties įvertinimo procedūros

10 straipsnis

Notifikuotosios įstaigos

1.  Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie įstaigas, kurias jos paskyrė 9 straipsnyje numatytoms atitikties įvertinimo procedūroms įgyvendinti, taip pat konkrečias toms įstaigoms pavestas užduotis bei Komisijos joms suteiktus identifikavimo numerius.

2.  Komisija savo interneto svetainėje paskelbia notifikuotųjų įstaigų sąrašą, jų identifikavimo numerius ir užduotis, kurias jos įpareigotos vykdyti. Komisija užtikrina, kad šis sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

3.  Vertindamos įstaigas, apie kurias būtina pranešti Komisijai, valstybės narės taiko III priede išdėstytus minimalius vertinimo kriterijus. Daroma prielaida, kad įstaigos, kurios atitinka notifikuotosioms įstaigoms taikomus darniaisiais standartais nustatytus vertinimo kriterijus, atitinka ir minėtus minimalius kriterijus.

4.  Valstybė narė, pranešusi Komisijai apie tam tikrą įstaigą, tokį pranešimą atsiima, jei nustato, kad toji įstaiga nebeatitinka 3 dalyje minimų kriterijų. Apie tai ji nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

5.  Jei pranešimas apie notifikuotąją įstaigą atsiimamas, atitikties sertifikatas ir atitinkamos įstaigos išduoti dokumentai atitikties sertifikatui gauti lieka galioti, išskyrus tuos atvejus, kai nustatoma, jog kyla tiesioginis pavojus sveikatai ir saugai.

6.  Komisija savo tinklavietėje pateikia informaciją apie atsiimtus pranešimus apie notifikuotąsias įstaigas.

11 straipsnis

Įpareigojimas ženklinti CE ženklu

1.  Sėkmingai atlikę atitikties vertinimą pagal 9 straipsnį, gamintojai atitikties ženklu CE pažymi pačius pirotechnikos gaminius, o jei tai neįmanoma – prie jų tvirtinamą identifikacinę plokštelę arba jų pakuotę taip, kad ženklas būtų matomas, lengvai įskaitomas ir neištrinamas. Identifikacinė plokštelė turi būti pagaminta taip, kad jos nebūtų galima panaudoti dar kartą.

Naudojamas CE ženklo modelis turi atitikti Sprendimo 93/465/EEB reikalavimus.

2.  Pirotechnikos gaminiai neženklinami ženklais ar įrašais, dėl kurių tretieji asmenys gali klaidingai suprasti CE ženklo prasmę ar formą. Kitais žymenimis galima ženklinti pirotechnikos gaminius jei jie netrukdo pastebėti ir perskaityti CE ženklą.

3.  Kai pirotechnikos gaminiams taip pat taikomi kiti Bendrijos teisės aktai, kuriais reglamentuojami kiti aspektai ir reikalaujama žymėti CE ženklu, šis ženklas rodo, kad minėti produktai atitinka ir kitų jiems taikomų teisės aktų nuostatas.

12 straipsnis

Gaminių, išskyrus transporto priemonių pirotechnikos gaminius, ženklinimas

1.  Gamintojai užtikrina, kad pirotechnikos gaminiai, išskyrus transporto priemonių pirotechnikos gaminius, būtų tinkamai matomai, aiškiai ir nenutrinamai paženklinti etiketėmis, kuriose tekstas rašomas oficialiąja(-osiomis) valstybės narės, kurioje gaminiai parduodami vartotojui, kalba(-omis).

2.  Pirotechnikos gaminio etiketėje turi būti pateikta bent tokia informacija: gamintojo pavadinimas ir adresas ar, jei gamintojas nėra įsisteigęs Bendrijoje, gamintojo pavadinimas ir importuotojo pavadinimas ir adresas, gaminio pavadinimas ir tipas, minimalūs amžiaus reikalavimai, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gaminio kategorija, naudojimo instrukcijos, 3 ir 4 kategorijos pagaminimo metai ir, jei reikia, saugus atstumas. Etiketėje turi būti nurodytas aktyviosios sprogstamosios medžiagos atitinkamas neto kiekis.

3.  Fejerverkų atveju papildomai nurodoma bent tokia informacija:

1 kategorija: jei tinka: "naudoti tik lauke" ir mažiausias saugus atstumas;

2 kategorija: užrašas "naudoti tik lauke" ir, kai tinka, mažiausias saugus atstumas(-ai);

3 kategorija: užrašas "naudoti tik lauke" ir mažiausias saugus atstumas(-ai);

4 kategorija: užrašas "naudoti tik specialių žinių turintiems asmenims" ir mažiausias saugus atstumas(-ai).

4.  Ant teatro pirotechnikos gaminių nurodoma bent ši papildoma informacija:

T1 kategorija: jei tinka: "naudoti tik lauke" ir mažiausias saugus atstumas,

T2 kategorija: "tik profesiniam naudojimui" ir mažiausias saugus atstumas.

5.  Jei ant pirotechnikos gaminio nėra pakankamai vietos 2–4 dalyse reikalaujamai informacijai nurodyti, tokia informacija pateikiama ant mažiausios pakuotės dalies.

6.  Šio straipsnio nuostatos netaikomos pirotechnikos gaminiams, eksponuojamiems prekybos mugėse, parodose ir reklamos tikslais rengiamuose pristatymuose pagal šios Direktyvos 6 straipsnio 3 dalį arba specialiai moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir bandymams pagal 6 straipsnio 4 dalį pagamintiems pirotechnikos gaminiams.

13 straipsnis

Transporto priemonių pramonei skirtų pirotechnikos gaminių ženklinimas

1.  Transporto priemonių pramonei skirtų pirotechnikos gaminių etiketėse turi būti pateiktas gamintojo pavadinimas ar, jei gamintojas nėra įsisteigęs Bendrijoje, importuotojo pavadinimas, gaminio pavadinimas ir tipas bei informacija, kaip saugiai naudoti gaminį.

2.  Jei ant transporto priemonių pramonei skirto pirotechnikos gaminio neužtenka vietos užrašyti 1 dalyje nurodytą informaciją, ši informacija nurodoma ant gaminio pakuotės.

3.  Profesionaliam naudotojui jo prašoma kalba turi būti pateiktas pagal 2001 m. liepos 27 d. Komisijos direktyvos 2001/58/EB antrą kartą iš dalies keičiančios Direktyvą 91/155/EEB(15) priedo reikalavimus parengtas saugos duomenų lapas.

Saugos duomenų lapas turėtų būti pateiktas rašytine ar elektronine forma su sąlyga, kad adresatas turi reikiamų priemonių jį gauti.

14 straipsnis

Rinkos priežiūra

1.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad pirotechnikos gaminius būtų galima pateikti į rinką tik tuomet, jei jie tinkamai laikomi, naudojami pagal numatytą paskirtį ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai.

2.  Valstybės narės nuolat tikrina į jų teritoriją įvežamus pirotechnikos gaminius, taip pat jų laikymo ir gamybos patalpas.

3.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad pirotechnikos gaminius pervežant Bendrijoje būtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų saugos, visuomenės saugumo ir apsaugos reikalavimų.

4.  Valstybės narės organizuoja ir vykdo tinkamą į rinką pateiktų gaminių priežiūrą, atsižvelgdamos į CE ženklu pažymėtų gaminių atitikties prielaidą.

5.  Valstybės narės kasmet praneša Komisijai, kaip vykdoma jų rinkos priežiūros veikla.

6.  Jeigu valstybė narė nustato, kad CE atitikties ženklu pažymėtas, EB atitikties deklaraciją turintis ir pagal numatytą paskirtį naudojamas pirotechnikos gaminys gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir saugai, ji imasi tinkamų laikinųjų priemonių tokiam produktui pašalinti iš rinkos, uždrausti jį pateikti į rinką arba apriboti jo laisvą judėjimą. Apie tai valstybė narė informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

7.  Komisija savo tinklavietėje pagal 6 dalies nuostatas skelbia reikalavimų nebeatitinkančių ar draudžiamų gaminių arba gaminių, kurių pateikimas į rinką ribojamas, sąrašą.

15 straipsnis

Skubi informacija apie didelį pavojų keliančius produktus

Kai valstybė narė turi pakankamai priežasčių teigti, kad pirotechnikos gaminys kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai ir (arba) saugai Europos Sąjungoje, ji apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares ir atlieka atitinkamą įvertinimą. Šio įvertinimo paaiškinimus ir rezultatus valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

16 straipsnis

Apsaugos sąlyga

1.  Kai valstybė narė nepritaria pagal 14 ar 6 straipsnius kitos valstybės narės priemonėms arba jei Komisija nusprendžia, kad šios priemonės prieštarauja Bendrijos teisės aktams, Komisija nedelsdama konsultuojasi su visomis susijusiomis šalimis, įvertina priemones ir nusprendžia, ar jos tinkamos, ar ne. Komisija praneša savo poziciją valstybėms narėms ir suinteresuotoms šalims.

Jei, Komisijos nuomone, valstybės narės taikoma priemonė yra tinkama, valstybės narės imasi visų reikalingų veiksmų, kad nesaugus gaminys būtų pašalintas iš jų rinkų ir praneša apie tai Komisijai.

Jei, Komisijos nuomone, valstybės narės taikoma priemonė nėra tinkama, ši valstybė narė jos toliau nebetaiko.

2.  Tuo atveju, kai 1 dalyje minimų priemonių taikymo priežastis – darniųjų standartų trūkumai, Komisija kreipiasi į pagal Direktyvą 98/34/EB įsteigtą komitetą, jei valstybė narė, kuri ėmė taikyti priemones, neketina jų atsisakyti, ir Komisija arba valstybė narė inicijuoja 8 straipsnyje numatytas procedūras.

3.  Jei pirotechnikos gaminys neatitinka reikalavimų ir yra pažymėtas CE ženklu, kompetentinga valstybė narė imasi atitinkamų priemonių prieš tuos, kas panaudojo ženklą, ir informuoja Komisiją. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

17 straipsnis

Priemonės, susijusios su atsisakymu arba apribojimais

1.  Kai pagal šią direktyvą imamasi priemonių

2.  Jei taikomos 1 dalyje nurodytos priemonės, gamintojas turi turėti galimybę iš anksto pareikšti savo nuomonę, išskyrus atvejus, kai tokia konsultacija yra neįmanoma dėl būtinybės nedelsiant taikyti numatytas priemones, ypač remiantis visuomenės sveikatos ir saugos reikalavimais.

18 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.  Vadovaujantis 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka su patikra priimamos tokios priemonės, skirtos pakeisti neesminius šios direktyvos elementus, įskaitant šios direktyvos papildymą naujais neesminiais elementais:

2.  Vadovaujantis 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, patvirtinamos šios priemonės:

19 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas.

2.  Jei nurodoma ši dalis, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į šio sprendimo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

20 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudų už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių įstatymų nuostatų pažeidimus taisykles ir užtikrina jų įgyvendinimą. Šios nuobaudos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Valstybės narės taip pat patvirtina būtinas priemones, leidžiančias sulaikyti pirotechnikos gaminių, kurie neatitinka šios direktyvos reikalavimų, siuntas.

21 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip per …(16) priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos praneša Komisijai šių nuostatų tekstą.

2.  Tas nuostatas jos taiko 1, 2 ir 3 kategorijos fejerverkams iki …(17), o kitiems pirotechnikos gaminiams, 4 kategorijos fejerverkams ir teatro pirotechnikos gaminiams – iki …(18)*.

3.  Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

5.  Iki 2 dalyje nurodytos datos suteikti nacionaliniai leidimai lieka galioti leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje trumpesnį iš šių dviejų laikotarpių: kol baigiasi leidimų galiojimo laikas arba daugiausiai 10 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

6.  Nukrypstant nuo 5 dalies, nacionaliniai leidimai transporto priemonių pirotechnikos gaminiams, išduoti iki 2 dalyje nurodytos datos, galioja tol, kol baigiasi jų galiojimo laikas.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

23 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

ESMINIAI SAUGOS REIKALAVIMAI

(1)  Kad būtų užtikrinta maksimali sauga ir patikimumas, kiekvienas pirotechnikos gaminys turi atitikti gamintojo notifikuotajai įstaigai nurodytas charakteristikas.

(2)  Kiekvienas pirotechnikos gaminys turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad tinkamu būdu jį būtų galima saugiai sunaikinti, aplinkai padarius kuo mažesnį poveikį.

(3)  Kiekvienas pirotechnikos gaminys, naudojant pagal paskirtį, turi tinkamai veikti.

Jei įmanoma, būtina apsvarstyti arba patikrinti toliau pateikiamą informaciją ir savybes. Kiekvienas pirotechnikos gaminys turi būti bandomas realiomis sąlygomis. Jei to neįmanoma atlikti laboratorijoje, bandymai turi būti atlikti tokiomis sąlygomis, kokiomis pirotechnikos gaminys bus naudojamas.

a)  Projektas, konstrukcija ir būdingos savybės, įskaitant cheminę sudėtį (naudotų medžiagų masė ir procentinis santykis) ir matmenis.

b)  Fizinis ir cheminis pirotechnikos gaminio stabilumas įprastomis aplinkos sąlygomis, kurias galima iš anksto numatyti.

c)  Jautrumas įprastomis numatomomis eksploatavimo ir pervežimo sąlygomis.

d)  Visų komponentų suderinamumas jų cheminio stabilumo atžvilgiu.

e)  Pirotechnikos gaminio atsparumas vandens poveikiui, jei jis skirtas naudoti drėgnomis ar vandeningomis sąlygomis ir jei pirotechnikos gaminio saugą ir patikimumą gali neigiamai paveikti vanduo.

f)  Pirotechnikos gaminio atsparumas aukštai ir žemai temperatūrai, jei jį ketinama laikyti ar naudoti tokioje temperatūroje ir jo saugą ir patikimumą gali neigiamai paveikti kurio nors komponento ar viso pirotechnikos gaminio įkaitinimas ar atvėsinimas.

g)  Saugos savybės, skirtos apsaugoti nuo ne laiku ar netyčia įvykusio sužadinimo ar užsidegimo.

h)  Tinkamos instrukcijos ir, kai būtina, žymenys valstybės narės gavėjos valstybine kalba ar kalbomis dėl saugaus pirotechnikos gaminio sandėliavimo, naudojimo ir sunaikinimo bei elgesio su juo.

i)  Pirotechnikos gaminio, jo įpakavimo medžiagos ar kitų komponentų gebėjimas išsaugoti savybes sandėliuojant įprastomis numatytomis sąlygomis.

j)  Visų prietaisų ir priedų specifikacija ir gaminio saugaus naudojimo instrukcijos.

k)  Pirotechnikos gaminiai įprastomis sąlygomis turėtų būti pervežami ir laikomi su pirotechniniu mišiniu, jei gamintojo instrukcijose nenurodyta kitaip.

(4)  Pirotechnikos gaminiuose neturi būti:

(5)  Įvairių grupių pirotechnikos gaminiai turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

A.  Fejerverkai

a)  Pagal gryno sprogstamojo mišinio kiekį, saugų atstumą, sprogimo garso lygį ar panašias savybes gamintojas priskiria fejerverkus skirtingoms kategorijoms pagal 3 straipsnį. Kategorija aiškiai nurodoma etiketėje.

i)   1 kategorijos fejerverkai turi atitikti šias sąlygas:

ii)   2 kategorijos fejerverkai turi atitikti šias sąlygas:

iii)   3 kategorijos fejerverkai turi atitikti šias sąlygas:

b)  Fejerverkuose gali būti naudojamos tik tokios konstrukcinės medžiagos, kurių skeveldros kelia mažiausią pavojų sveikatai, turtui ir aplinkai.

c)  Uždegimo būdas turi būti aiškiai matomas arba nurodytas etiketėje ar instrukcijose.

d)  Fejerverkai neturi judėti chaotiškai ar nenuspėjamai.

e)   1, 2 ir 3 kategorijos fejerverkų apsauginė danga, pakuotė ar gaminio konstrukcija turi būti tokia, kad apsaugotų nuo netyčinio uždegimo. 4 kategorijos fejerverkai turi būti apsaugoti nuo netyčinio uždegimo gamintojo nurodytais būdais.

B.  Kiti pirotechnikos gaminiai

a)  Pirotechnikos gaminiai turi būti suprojektuoti taip, kad naudojami įprastu būdu keltų kuo mažesnį pavojų sveikatai, turtui ir aplinkai.

b)  Uždegimo būdas turi būti aiškiai matomas arba nurodytas etiketėje ar instrukcijose.

c)  Pirotechnikos gaminiai turi būti suprojektuoti taip, kad netyčia sužadinus keltų kuo mažesnį pavojų sveikatai, turtui ir aplinkai.

d)  Kai taikoma, pirotechnikos gaminiai turi tinkamai veikti iki gamintojo nurodytos "naudoti iki" datos.

C.  Uždegimo prietaisai

a)  Įprastomis nuspėjamomis naudojimo sąlygomis uždegimo prietaisus turi būti galima patikimai sužadinti, jie turi turėti pakankamą sužadinimo pajėgumą.

b)  Uždegimo prietaisai įprastomis numatomomis sandėliavimo ir naudojimo sąlygomis turi būti apsaugoti nuo elektrostatinės iškrovos.

c)  Elektriniai degikliai įprastomis numatomomis sandėliavimo ir naudojimo sąlygomis turi būti apsaugoti nuo elektromagnetinių laukų.

d)  Sprogdiklių danga turi būti pakankamai mechaniškai atspari, kad esant normaliam numatomam mechaniniam poveikiui, tinkamai apsaugotų sprogstamąjį užtaisą.

e)  Kartu su kita informacija apie gaminį turi būti nurodytas sprogdiklio degimo laikas.

f)  Kartu su kita informacija apie gaminį turi būti pateiktos elektrinių degiklių elektrinės charakteristikos (pavyzdžiui, saugi srovė, varža ir kt.).

g)  Elektrinių degiklių laidai ir jų sujungimas su degikliu turi būti pakankamai izoliuoti ir mechaniškai stiprūs atsižvelgiant į jų numatomą paskirtį.

II PRIEDAS

ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪROS

1.  B MODULIS: EB tipo tyrimas

1.  Šiame modulyje aprašoma procedūros dalis, kuria notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad tipiškas numatomos gaminti produkcijos pavyzdys atitinka reikiamas šios direktyvos nuostatas.

2.  EB tipo tyrimo paraišką gamintojas pateikia pasirinktai notifikuotajai įstaigai.

Pareiškėjas privalo pateikti notifikuotajai įstaigai tipišką numatomos produkcijos pavyzdį (toliau – tipas). Notifikuotoji įstaiga gali paprašyti pateikti daugiau pavyzdžių, jeigu jie reikalingi bandymo programai vykdyti.

3.  Techniniai dokumentai turi sudaryti galimybes įvertinti, ar prietaisas atitinka šios direktyvos reikalavimus. Tokiuose dokumentuose turi būti šiam įvertinimui atlikti reikalingi duomenys apie gaminio projektavimą, gamybą ir veikimą ir, jeigu to reikia įvertinimui:

4.  Notifikuotoji įstaiga privalo:

5.  Jei tipas atitinka šios direktyvos nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda EB tipo tyrimo sertifikatą. Sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tyrimo išvada ir patvirtinto tipo identifikavimui reikalingi duomenys.

Prie sertifikato pridedamas svarbių techninių dokumentų sąrašas, kurio kopiją saugo notifikuotoji įstaiga.

Jeigu gamintojui atsisakoma išduoti tipo sertifikatą, notifikuotoji įstaiga turi pateikti išsamias tokio atsisakymo priežastis.

Turi būti numatyta skundų pateikimo tvarka.

6.  Pareiškėjas praneša notifikuotajai įstaigai, kuri turi techninius dokumentus, pateiktus EB tipo tyrimo sertifikatui gauti, apie visus patvirtinto prietaiso pakeitimus, kuriuos būtina papildomai patvirtinti, jeigu šie pakeitimai gali turėti įtakos esminių reikalavimų arba nustatytų gaminio naudojimo sąlygų laikymuisi. Šis papildomas patvirtinimas išduodamas kaip priedas prie pradinio EB tipo tyrimo sertifikato.

7.  Kiekviena notifikuotoji įstaiga turi pateikti kitoms notifikuotosioms įstaigoms atitinkamą informaciją apie išduotus arba atšauktus EB tipo tyrimo sertifikatus ir jų priedus.

8.  Kitos notifikuotosios įstaigos gali gauti EB tipo tyrimo sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Sertifikatų priedai turi būti prieinami kitoms notifikuotosioms įstaigoms.

9.  Gamintojas privalo saugoti EB tipo tyrimo sertifikatų ir jų priedų kopijas kartu su techniniais dokumentais mažiausiai 10 metų po paskutinio gaminio pagaminimo datos.

Jei gamintojas nėra įsisteigęs Bendrijoje, saugoti turimus techninius dokumentus privalo asmuo, kuris pateikia gaminį į Bendrijos rinką.

2.  C MODULIS: Atitiktis tipui

1.  Šiame modulyje aprašoma procedūros dalis, pagal kurią gamintojas užtikrina ir pareiškia, kad pirotechnikos gaminiai atitinka tipą, aprašytą EB tipo tyrimo sertifikate, ir jiems taikomus šios direktyvos reikalavimus. Gamintojas privalo pažymėti CE ženklu kiekvieną pirotechnikos gaminį ir parengti rašytinę atitikties deklaraciją.

2.  Gamintojas privalo imtis visų būtinų priemonių užtikrinti tokį gamybos procesą, kad pagamintas produktas atitiktų EB tipo tyrimo sertifikate apibūdintą tipą ir šios direktyvos esminius saugos reikalavimus.

3.  Gamintojas saugo atitikties deklaracijos kopiją mažiausiai 10 metų po to, kai pagaminamas paskutinis atitinkamas gaminys.

Jei gamintojas nėra įsisteigęs Bendrijoje, saugoti turimus techninius dokumentus privalo asmuo, kuris pateikia gaminį į Bendrijos rinką.

4.  Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atsitiktiniais laiko tarpais atlieka arba įpareigoja atlikti gaminio tyrimus. Notifikuotosios įstaigos vietoje paimtas pagamintos produkcijos bandinys yra tiriamas, ir atliekami 8 straipsnyje nurodytame standarte apibrėžti arba kiti lygiaverčiai bandymai, siekiant patikrinti, ar gaminiai atitinka taikomos direktyvos reikalavimus. Jeigu ištirtas gaminio pavyzdys ar keli pavyzdžiai neatitinka reikalavimų, notifikuotoji įstaiga privalo imtis reikiamų priemonių.

Gamintojas gamybos proceso metu žymi gaminius atsakingos notifikuotosios įstaigos identifikavimo numeriu.

3.  D MODULIS: Gamybos kokybės užtikrinimas

1.  Šiame modulyje aprašoma procedūra, pagal kurią gamintojas, vykdantis įsipareigojimus pagal 2 skirsnį, užtikrina ir pareiškia, kad atitinkami pirotechnikos gaminiai atitinka EB tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir šios direktyvos reikalavimus. Kiekvieną gaminį gamintojas pažymi CE ženklu ir parengia rašytinę atitikties deklaraciją. Kartu su CE ženklu nurodomas notifikuotosios įstaigos, atsakingos už 4 skirsnyje minėtus patikrinimus, identifikavimo numeris.

2.  Gamintojas privalo naudoti patvirtintą kokybės sistemą, apimančią gamybą, galutinį produktų tikrinimą ir bandymus, kaip nurodyta 3 skirsnyje. Jis turi būti prižiūrimas, kaip nurodyta 4 skirsnyje.

3.  Kokybės sistema

3.1.  Pasirinktai notifikuotajai įstaigai gamintojas pateikia paraišką įvertinti jo pirotechnikos gaminių kokybės sistemą.

3.2.  Kokybės sistema turi užtikrinti, kad pirotechnikos gaminiai atitiktų EB tipo tyrimo sertifikate apibrėžtą tipą ir jiems taikomus šios direktyvos reikalavimus.

Visi gamintojo taikomos kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti metodiškai ir tvarkingai įforminti dokumentais parengiant veiklos principus, procedūras ir instrukcijas. Kokybės sistemos dokumentai turi užtikrinti, kad kokybės programos, planai, vadovai ir kokybės įrašai būtų vienodai interpretuojami.

3.3.  Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti kokybės sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji daro prielaidą, kad kokybės sistemos, įgyvendinamos pagal atitinkamą darnųjį standartą, atitinka tuos reikalavimus. Audito grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis patirties vertinant atitinkamo gaminio technologiją. Įvertinimo procedūroje numatytas patikrinimo vizitas gamintojo patalpose.

Apie sprendimą pranešama gamintojui. Pranešime turi būti nurodytos tyrimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.  Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ji tinkamai ir efektyviai veiktų.

Gamintojas turi pranešti notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus siūlomus kokybės sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės sistema vis dar atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Apie savo sprendimą notifikuotoji įstaiga turi pranešti gamintojui. Pranešime turi būti pateikiamos tyrimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

4.  Monitoringas, už kurį atsako notifikuotoji įstaiga

4.1.  Monitoringo tikslas – užtikrinti, kad gamintojas tinkamai vykdytų įsipareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema.

4.2.  Gamintojas privalo leisti notifikuotajai įstaigai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymo ar sandėliavimo patalpas, kad ji galėtų atlikti patikrinimą, ir suteikti visą būtiną informaciją, svarbiausia:

4.3.  Notifikuotoji įstaiga periodiškai atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas prižiūri ir taiko kokybės sistemą, ir audito ataskaitą pateikia gamintojui.

4.4.  Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Šių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti arba įpareigoti atlikti bandymus, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia; jei reikia, notifikuotoji įstaiga turi pateikti gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atliktas bandymas, bandymo protokolą.

5.  Gamintojas užtikrina, kad mažiausiai 10 metų po paskutinės gaminio pagaminimo datos šalies valdžios institucijoms bus sudaryta galimybė naudotis:

6.  Kiekviena notifikuotoji įstaiga turi pateikti kitoms notifikuotosioms įstaigoms reikiamą informaciją apie išduotus ir atšauktus kokybės sistemos patvirtinimus.

4.  E MODULIS: Gaminio kokybės užtikrinimas

1.  Šiame modulyje aprašoma procedūra, pagal kurią gamintojas, vykdantis įsipareigojimus pagal 2 skirsnį, užtikrina ir pareiškia, kad pirotechnikos gaminiai atitinka EB tipo tyrimo sertifikate apibrėžtą tipą. Gamintojas privalo pažymėti CE ženklu kiekvieną pirotechnikos gaminį ir parengti rašytinę atitikties deklaraciją. Kartu su CE ženklu nurodomas notifikuotosios įstaigos, atsakingos už 4 skirsnyje nurodytą tikrinimą, identifikavimo ženklas.

2.  Gamintojas privalo naudoti patvirtintą kokybės sistemą, apimančią galutinį pirotechnikos gaminio patikrinimą ir bandymus, kaip nurodyta 3 skirsnyje. Gamintojas turi būti tikrinamas, kaip nurodyta 4 skirsnyje.

3.  Kokybės sistema

3.1.  Pasirinktai notifikuotajai įstaigai gamintojas pateikia paraišką įvertinti jo pirotechnikos gaminių kokybės sistemą.

3.2.  Pagal kokybės sistemą kiekvienas pirotechnikos gaminys tiriamas ir atliekami atitinkami bandymai pagal 8 straipsnyje nurodytus atitinkamus standartus, arba jiems lygiaverčiai bandymai, siekiant patikrinti, ar jis atitinka taikomus direktyvos reikalavimus. Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti metodiškai ir tvarkingai įforminti dokumentais parengiant veiklos principus, procedūras ir instrukcijas. Kokybės sistemos dokumentai turi užtikrinti, kad kokybės programos, planai, vadovai ir kokybės įrašai būtų vienodai interpretuojami.

3.3.  Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti kokybės sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji turi daryti prielaidą, kad kokybės sistemos, įgyvendinamos pagal atitinkamą darnųjį standartą, atitinka šiuos reikalavimus.

Audito grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis patirties vertinant atitinkamo gaminio technologiją. Įvertinimo procedūroje turi būti numatytas patikrinimo vizitas gamintojo patalpose.

Apie sprendimą turi būti pranešama gamintojui. Pranešime turi būti pateikiamos tyrimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.  Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad sistema tinkamai ir efektyviai veiktų.

Gamintojas turi pranešti notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus siūlomus kokybės sistemos pakeitimus. Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės sistema vis dar atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti. Apie savo sprendimą notifikuotoji įstaiga turi pranešti gamintojui. Pranešime turi būti pateikiamos tyrimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

4.  Monitoringas, už kurį atsako notifikuotoji įstaiga

4.1.  Monitoringo tikslas – užtikrinti, kad gamintojas tinkamai vykdytų įsipareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema.

4.2.  Gamintojas privalo leisti notifikuotajai įstaigai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymo ar sandėliavimo patalpas, kad ji galėtų atlikti patikrinimą, ir suteikti visą būtiną informaciją, ypač:

4.3.  Notifikuotoji įstaiga periodiškai atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas prižiūri ir taiko kokybės sistemą, ir audito ataskaitą pateikia gamintojui.

4.4.  Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Šių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti arba įpareigoti atlikti bandymus, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia; jei reikia, notifikuotoji įstaiga turi pateikti gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atliktas bandymas, bandymo protokolą.

5.  Gamintojas užtikrina, kad mažiausiai 10 metų po paskutinės gaminio pagaminimo datos šalies valdžios institucijoms bus sudaryta galimybė naudotis:

6.  Kiekviena notifikuotoji įstaiga turi pateikti kitoms notifikuotosioms įstaigoms reikiamą informaciją apie išduotus ir atšauktus kokybės sistemos patvirtinimus.

5.  F MODULIS: Vieneto patikrinimas

1.  Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas užtikrina ir pareiškia, kad pirotechnikos gaminys, kuriam yra išduotas 2 skirsnyje minimas sertifikatas, atitinka šios direktyvos reikalavimus. Gamintojas privalo pažymėti gaminį CE ženklu ir parengti rašytinę atitikties deklaraciją.

2.  Kad užtikrintų, jog pirotechnikos gaminys atitinka šios direktyvos reikalavimus, notifikuotoji įstaiga patikrina gaminį ir atlieka atitinkamus 8 straipsnyje minimuose darniuosiuose standartuose nurodytus ar jiems lygiaverčius bandymus.

Notifikuotoji įstaiga patvirtintą pirotechnikos gaminį turi pažymėti arba įpareigoti pažymėti savo identifikavimo numeriu ir parengti su atliktais bandymais susijusį atitikties sertifikatą.

3.  Techninių dokumentų paskirtis – sudaryti galimybes įvertinti, ar gaminys atitinka direktyvos reikalavimus, ir suprasti gaminio sandarą, gamybą ir veikimą.

6.  G MODULIS. Kokybės užtikrinimas

1.  Šiame modulyje aprašoma procedūra, pagal kurią gamintojas, vykdantis įsipareigojimus pagal 2 skirsnį, užtikrina ir pareiškia, kad atitinkami gaminiai atitinka galiojančius šios direktyvos reikalavimus. Gamintojas arba importuotojas privalo pažymėti kiekvieną gaminį CE ženklu ir parengti rašytinę atitikties deklaraciją. Kartu su CE ženklu nurodomas notifikuotosios įstaigos, atsakingos už 4 skirsnyje minėtus patikrinimus, identifikavimo numeris.

2.  Gamintojas privalo naudoti patvirtintą kokybės užtikrinimo sistemą, apimančią projektavimą, gamybą, galutinį produktų tikrinimą ir bandymus, kaip nurodyta 3 skirsnyje, ir leidžia vykdyti 4 skirsnyje numatytą stebėsenos procedūrą.

3.  Kokybės sistema

3.1.  Notifikuotajai įstaigai gamintojas pateikia paraišką įvertinti jo kokybės sistemą.

3.2.  Kokybės sistema užtikrinama siekiant, kad pirotechnikos gaminiai atitiktų jiems taikomus šios direktyvos reikalavimus.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti metodiškai ir tvarkingai įforminti dokumentais parengiant veiklos principus, procedūras ir instrukcijas. Šiais kokybės sistemos dokumentais užtikrinama, kad kokybės principai ir procedūros, pvz., kokybės programos, planai, vadovai ir kokybės įrašai, būtų vienodai aiškinami.

3.3.  Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji daro prielaidą, kad atitinkamą darnųjį standartą taikančios kokybės sistemos atitinka šiuos reikalavimus.

Audito grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis patirties vertinant atitinkamo gaminio technologiją. Įvertinimo procedūra apima ir tikrinimą gamintojo patalpose.

Apie sprendimą pranešama gamintojui. Pranešime pateikiamos tyrimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.  Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad sistema tinkamai ir efektyviai veiktų.

Gamintojas arba jo įgaliotas atstovas nuolat praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus siūlomus kokybės sistemos atnaujinimus.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir sprendžia, ar pakeista kokybės sistema vis dar atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Apie savo sprendimą notifikuotoji įstaiga praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos tyrimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

4.  EB stebėsena, kurią vykdo notifikuotoji įstaiga

4.1.  EB stebėsenos tikslas – užtikrinti, kad gamintojas tinkamai vykdytų įsipareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema.

4.2.  Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymų ar sandėliavimo patalpas ir jas patikrinti ir suteikia visą būtiną informaciją, ypač:

4.3.  Notifikuotoji įstaiga periodiškai atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas prižiūri ir taiko kokybės sistemą, ir audito ataskaitą pateikia gamintojui.

4.4.  Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Atvykusi notifikuotoji įstaiga gali patikrinti arba įpareigoti patikrinti, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atliktas patikrinimas, šio patikrinimo protokolą.

5.  Gamintojas užtikrina, kad mažiausiai 10 metų po paskutinės gaminio pagaminimo datos šalies valdžios institucijoms galėtų pateikti:

6.  Notifikuotosios įstaigos suteikia kitoms notifikuotosioms įstaigoms reikiamą informaciją apie išduotus arba atšauktus kokybės sistemos patvirtinimus.

III PRIEDAS

MINIMALŪS KRITERIJAI, TAIKOMI UŽ ATITIKTIES ĮVERTINIMĄ ATSAKINGOMS ĮSTAIGOMS, Į KURIUOS TURI ATSIŽVELGTI VALSTYBĖS NARĖS

1.  Įstaiga, jos direktorius ir personalas, atsakingas už patikros bandymus, negali būti pirotechnikos gaminių, kuriuos jie tikrina, projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, įrengėjai ar importuotojai ar vienos iš šių šalių įgaliotieji atstovai. Jie negali nei tiesiogiai, nei kaip įgaliotieji atstovai, dalyvauti projektuojant, gaminant, reklamuojant, prižiūrint ar importuojant tokius gaminius. Tai netrukdo gamintojui ir įstaigai keistis technine informacija.

2.  Įstaiga ir jos personalas atlieka patikros bandymus laikydamiesi aukščiausių profesinio sąžiningumo ir techninės kompetencijos principų, jie neturi priklausyti nuo patikrinimo rezultatais suinteresuotų asmenų ar asmenų grupių spaudimo ar skatinimo, ypač finansinio, kuris gali daryti įtaką jų sprendimams ar kontrolės rezultatams.

3.  Įstaiga turi personalą ir įrenginius, reikalingus tinkamai atlikti administracinius ir techninius uždavinius, susijusius su patikrinimu; ji taip pat turi galimybę naudotis įranga, reikalinga specialiems tyrimams atlikti.

4.  Atsakingas už tikrinimą personalas turi:

5.  Būtina užtikrinti personalo, kuris yra įpareigotas atlikti patikrinimus, nešališkumą. Jų atlyginimas neturi priklausyti nuo atliktų patikrinimų skaičiaus ar rezultatų.

6.  Įstaiga privalo sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, išskyrus atvejus, kai pagal nacionalinės teisės aktus atsakomybę prisiima valstybė arba už bandymus yra tiesiogiai atsakinga valstybė narė.

7.  Įstaigos personalas privalo išlaikyti profesines paslaptis, kurias jis sužinojo vykdydamas savo užduotis pagal šią direktyvą arba ją įgyvendinančias nacionalinių teisės aktų nuostatas (išskyrus tuos atvejus, kai jis tą informaciją teikia valstybės, kurioje jis vykdo veiklą, kompetentingoms administracinėms institucijoms).

IV PRIEDAS

ATITIKTIES ŽENKLAS

CE atitikties ženklą sudaro tokios formos didžiosios raidės "CE":

Jei ženklas sumažinimas ar padidinimas, turi būti laikomasi šių pirmiau milimetriniame popieriuje pateiktų proporcijų.

(1) Dar neskelbta OL. (2) OL C 195, 2006 8 18, p. 7. (3) 2006 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 121, 1993 5 15, p. 20. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). (5) OL L 10, 1997 1 14, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 97). (6) OL L 46, 1997 2 17, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53). (7) OL C 136, 1985 6 4, p. 1. (8) OL C 91, 2003 4 16, p. 7. (9) OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu. (10) OL L 220, 1993 8 30, p. 23. (11) OL L 210, 1985 8 7, p. 29. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/34/EB (OL L 141, 1999 6 4, p. 20). (12) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11). (13) OL C 321, 2003 12 31, p. 1. (14) OL L 187, 1988 7 16, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 93/68/EEB (OL L 220, 1993 8 30, p. 1). (15) OL L 212, 2001 8 7, p. 24. (16) * 30 mėnesių nuo šios direktyvos paskelbimo. (17) * 3 metai nuo šios direktyvos paskelbimo. (18) ** 6 metai nuo šios direktyvos paskelbimo. (19) Jei tinka, saugus atstumas gali būti mažesnis. (20) Jei tinka, saugus atstumas gali būti mažesnis.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos vieningos socialinės apsaugos statistikos sistemos (ESSPROS) (COM(2006)0011 – C6-0024/2006 – 2006/0004(COD))

P6_TA(2006)0516 A6-0324/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0011)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir EB sutarties 285 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0024/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0324/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. lapkričio 30 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2007 dėl Europos vieningos socialinės apsaugos statistikos sistemos (ESSPROS)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Europos bendrijos steigimo sutarties 2 straipsnyje aukšto lygio socialinės apsaugos skatinimas minimas kaip vienas iš Europos bendrijos uždavinių.

2)   2000 m. kovo mėn. Lisabonos Europos Vadovų Taryba paskatino valstybių narių politikos apsikeitimo procesą socialinės apsaugos sistemų modernizavimo srityje.

3)   2004 m. spalio 4 d. Tarybos sprendimu 2004/689/EB buvo įsteigtas Socialinės apsaugos komitetas, skirtas Europos Komisijos ir ES valstybių narių bendradarbiavimui užtikrinti modernizuojant ir tobulinant socialinės apsaugos sistemas(4).

4)   2003 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikate(5) buvo apibrėžta strategija atviro koordinavimo procesų socialinės politikos srityje supaprastinimui, siekiant stiprinti socialinės apsaugos ir socialinės integracijos poziciją Lisabonos strategijoje. Kaip susitarta 2003 m. spalio 20 d. Taryboje, supaprastinimas įsigalios nuo 2006 m. Atsižvelgiant į tai, metinė bendra ataskaita taps svarbiausia ataskaitų teikimo priemone, kurios tikslas bus sujungti pagrindines analitines išvadas ir politinius pranešimus, susijusius tiek su Atviru koordinavimo metodu (AKM) įvairiose srityse, kuriose jis taikomas, tiek su bendraisiais socialinės apsaugos klausimais.

(5)  AKM iš naujo pabrėžė palyginamos, savalaikės ir patikimos statistikos socialinės politikos srityje poreikį. Pirmiausia metinėse bendrose ataskaitose bus naudojama palyginama socialinės apsaugos statistika.

(6)  Komisija (Eurostatas), remdamasi savanoriškumo principu, jau renka metinius valstybių narių socialinės apsaugos duomenis. Toks duomenų rinkimas tapo konsoliduota praktika valstybėse narėse ir yra paremtas bendrais metodiniais principais, sukurtais duomenų palyginamumui užtikrinti.

(7)  Konkrečių Bendrijos statistikos duomenų rengimas reglamentuojamas pagal 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos nustatytas taisykles(6).

(8)  Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(7).

(9)  Ypač būtina suteikti įgaliojimus Komisijai nuspręsti, kada pirmaisiais metais turėtų būti renkami duomenys, ir priimti priemones, susijusias su išsamia kaupiamų duomenų klasifikacija, vartojamomis sąvokomis ir sklaidos tvarkos atnaujinimu.<0} Kadangi šios priemonės yra bendrojo pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesminiams šio reglamento elementams naujais neesminiais elementais bei jam papildyti, jos turi būti priimamos vadovaujantis reguliavimo procedūra su patikra, nurodyta Sprendimo Nr. 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(10)  Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslo, t. y. sukurti bendrų statistikos standartų, leidžiančių parengti suderintus duomenis, ir kadangi Bendrijos lygiu šį tikslą pasiekti būtų lengviau, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente nenumatoma veiksmų, kurie nėra būtini šiam tikslui pasiekti.

(11)  Bendradarbiaujama su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija grynųjų socialinių išmokų klausimais.

(12)  Pasikonsultavę su Statistikos programų komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas(8),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

3 straipsnis

Sistemos taikymo sritis

1.  Su pagrindine ESSPROS sistema susijusi statistika apima socialinės apsaugos išlaidų ir pajamų finansinius srautus.

Šie duomenys perduodami socialinės apsaugos sistemų lygmeniu; kiekvienai sistemai pagal ESSPROS klasifikaciją pateikiami išsamūs išlaidų ir pajamų duomenys.

Kiekybinių duomenų pagal schemas ir detalias išmokas atveju, duomenys, kurie turi būti perduodami pagal suvestinę klasifikaciją, ir tvarka dėl duomenų teikimo ir platinimo yra nustatyti I priedo 1 punkte. Kokybinių duomenų pagal schemas ir detalias išmokas atveju, dalykas ir tvarka dėl duomenų teikimo ir platinimo yra nustatyti I priedo 2 punkte.

Pirmi metai, kuriais renkami duomenys, yra kalendoriniai metai, einantys po šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje metų.

2.  Be pagrindinės sistemos, pridedami moduliai, apimantys papildomą statistikos informaciją apie pensijų išmokų gavėjus ir grynąsias socialinės apsaugos išmokas.

4 straipsnis

Pensijų išmokų gavėjų modulis

1.  Pensijų išmokų gavėjų modulis pridedamas kiekvienais metais nuo pirmųjų duomenų rinkimo metų pagal šį reglamentą. Objektai, apie kuriuos turi būti renkami duomenys, duomenų teikimo ir platinimo tvarka yra nustatyti II priede.

2.  Pirmi metai, kuriais renkami duomenys, yra kalendoriniai metai, einantys po šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje metų.

5 straipsnis

Grynųjų socialinės apsaugos išmokų modulis

1.  Siekiant įdiegti grynųjų socialinės apsaugos išmokų modulį, iki 2008 m. pabaigos visose valstybėse narėse atliekamas bandomasis 2005 m. duomenų rinkimas. Objektai, apie kuriuos turi būti renkami duomenys, duomenų teikimas ir platinimas yra nustatyti III priede.

2.  Remiantis šio nacionalinio bandomojo duomenų rinkimo sinteze ir kadangi įprasta, kad dažniausiai šių bandomųjų tyrimų rezultatai yra teigiami, priemonės, skirtos pradėti išsamų duomenų rinkimą, atsižvelgiant į šį modulį, ne anksčiau kaip 2010 m., turi būti priimtos vadovaujantis reguliavimo procedūra su patikra, nurodyta 8 straipsnio 3 dalyje.

6 straipsnis

Duomenų šaltiniai

7 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.  Šio reglamento įgyvendinimo priemonės nustatomos atsižvelgiant į ekonominės naudos analizės rezultatus ir yra susijusios su ESSPROS pagrindine sistema (I priedas), pensijų išmokų gavėjų moduliu (II priedas) ir grynųjų socialinės apsaugos išmokų moduliu (5 straipsnis).

2.  Priemonės, susijusios su duomenų perdavimo formatais, perduodamais rezultatais ir kokybės vertinimo kriterijais, priimamos pagal reguliavimo procedūrą, nurodytą 8 straipsnio 2 dalyje.

3.  Priemonės, skirtos iš dalies keisti neesminiams reglamento elementams ir, inter alia, jam papildyti bei nuspręsti, kada pirmaisiais metais bus pradėti rinkti duomenys, ir priemonės, susijusios su išsamia kaupiamų duomenų klasifikacija, vartojamomis sąvokomis ir sklaidos tvarkos atnaujinimu, priimamos vadovaujantis reguliavimo procedūra su patikra, nurodyta 8 straipsnio 3 dalyje.

8 straipsnis

Tvarka

1.  Komisijai padeda Statistikos programų komitetas, įsteigtas Sprendimu 89/382/EEB, Euratomas.

2.  Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į 8 straipsnio nuostatas.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Pagrindinė ESSPROS sistema

1.  Kiekybiniai duomenys pagal sistemas ir detalias išmokas

1.1.  Perduodami duomenys

Atsižvelgiant į suvestinę klasifikaciją, perduodami duomenys apims:

1.1.1.  Išlaidas

1.1.1.1.  Socialinės apsaugos išmokas, klasifikuojamas pagal:

1.1.1.2.  Administracines išlaidas

1.1.1.3.  Pervedimus į kitas sistemas

1.1.1.4.  Kitas išlaidas

1.1.2.  Pajamas

1.1.2.1.  Socialines įmokas

1.1.2.2.  Bendras valstybės įmokas

1.1.2.3.  Pervedimus iš kitų sistemų

1.1.2.4.  Kitas pajamas

Renkami duomenys (pagal išsamią klasifikaciją) bus teikiami pagal 8 straipsnyje nustatytą tvarką.

1.2.  Duomenų teikimas

Statistiniai duomenys bus teikiami kasmet. Duomenys remsis kalendoriniais metais pagal nacionalinę praktiką. Terminas duomenų perdavimui yra N+18 mėnesių, t. y., N kalendorinių metų duomenys kartu su ankstesnių metų pakeitimais turi būti perduoti vėliausiai N+2 metų birželio mėn.

1.3.  Platinimas

Komisija (Eurostatas) paskelbs visų sistemų duomenis iki N+22 mėnesių (N+2 metų spalio mėn.) pabaigos, remdamasi N kalendorinių metų duomenimis. Komisija (Eurostatas) tuo pat metu išplatins išsamius duomenis pagal sistemas konkretiems vartotojams (ESSPROS duomenis renkančioms nacionalinėms institucijoms, Komisijos departamentams ir tarptautinėms institucijoms). Šiems konkretiems vartotojams bus leidžiama skelbti tik sistemų grupes.

2.  Kokybinė informacija pagal sistemas ir detalios išmokos

2.1.  Objektas

Kiekvienos sistemos kokybinė informacija susideda iš bendro sistemos aprašymo, išsamaus išmokų aprašymo ir informacijos apie paskutinius pokyčius ir reformas.

2.2.  Duomenų teikimas ir kokybinės informacijos atnaujinimas

Pateiktos kokybinės informacijos rinkinys kasmet bus atnaujinamas atsižvelgiant tik į socialinės apsaugos sistemos pokyčius ir bus perduodamas kartu su kiekybiniais duomenimis.

2.3.  Platinimas

Komisija (Eurostatas) išplatins kokybinę informaciją sistemos lygmeniu iki N+22 mėnesių (N+2 metų spalio mėn.) pabaigos.

II PRIEDAS

Pensijų išmokų gavėjų modulis

1.  Objektas

2.  Duomenų teikimas

3.  Platinimas

Komisija (Eurostatas) paskelbia visų sistemų duomenis iki N+22 mėnesių (N+2 metų spalio mėn.) pabaigos, remdamasi N finansinių metų duomenimis. Komisija (Eurostatas) tuo pat metu išplatina išsamius duomenis pagal sistemas konkretiems vartotojams (ESSPROS duomenis renkančioms nacionalinėms institucijoms, Komisijos departamentams ir tarptautinėms institucijoms). Šiems konkretiems vartotojams galima skelbti tik sistemų grupes.

Komisija (Eurostatas) paskelbs ir išplatins konkretiems vartotojams (ESSPROS duomenis rengiančioms nacionalinėms institucijoms, Komisijos departamentams ir tarptautinėms institucijoms) visus kiekvienos iš septynių kategorijų duomenis iki N+22 mėnesių (N+2 metų spalio mėn.) laikotarpio pabaigos, remdamasi N kalendorinių metų duomenimis.

III PRIEDAS

Bandomasis grynųjų socialinės apsaugos išmokų duomenų rinkimas

1.  Objektas

Renkami duomenys apima "grynųjų socialinės apsaugos išmokų" apskaičiavimą. Grynosios socialinės apsaugos išmokos yra apibrėžiamos kaip socialinės apsaugos išmokų vertė atėmus mokesčius ir išmokų gavėjų sumokėtas socialines įmokas pridėjus "mokestinės naudos" vertę.

"Mokestinė nauda" yra apibrėžiama kaip socialinė apsauga, teikiama mokesčių lengvatų, kurios būtų apibrėžiamos kaip socialinės apsaugos išmokos, jeigu būtų mokamos pinigais, forma. Neįskaičiuojamos mokesčių lengvatos, skatinančios socialinės apsaugos teikimą arba privačiojo draudimo planus.

2.  Duomenų teikimas

Atitinkama 2005 m. fizinių asmenų pajamų mokesčio ir socialinių įmokų, mokamų už socialinės apsaugos išmokas, dalis turi būti nurodoma pagal skirtingas piniginių socialinės apsaugos išmokų rūšis, pageidautina toliau suskirstyta konkrečioms vienodai apmokestinamoms sistemų grupėms. Sudėtingais atvejais rezultatai gali būti pranešami pagal atitinkamas išmokų grupes, pvz., II priede išvardytas visas septynias pensijų kategorijas arba visas konkrečios funkcijos pinigines išmokas. Kiekvieno straipsnio mokestinė nauda turėtų būti numatyta atskirai, naudojant negautų pajamų metodą.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) 2006 m. liepos 5 d. nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje). (3) 2006 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 314, 2004 10 13, p. 8. (5) COM (2003)0261. (6) OL L 52, 1997 2 22, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). (7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11). (8) OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento (Euratomas), apibrėžiančio įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisykles ir nustatančio mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles, skirtas Europos atominės energijos bendrijos septintajai pagrindų programai (2007–2011 m.) įgyvendinti (COM(2006)0042 – C6-0080/2006 – 2006/0014(CNS))

P6_TA(2006)0517 A6-0305/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2006)0042)(1),

–   atsižvelgdamas į Euratomo sutarties 7 ir 10 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0080/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0305/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Euratomo sutarties 119 straipsnio antrą dalį;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 39 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a) Konfidencialių duomenų tvarkymas reglamentuojamas visais atitinkamais Bendrijos teisės aktais, įskaitant institucijų vidaus taisykles, pavyzdžiui, 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas1, iš dalies keičiantį jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas susijusias su saugumu. _______________ 1 OL L 317, 2001 12 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/548/EB, Euratomas, (OL L 215, 2006 8 5, p.38). Pakeitimas 40 4 konstatuojamoji dalis (4)  Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisyklėse turėtų būti numatyti nuoseklūs ir skaidrūs pagrindai, kad būtų užtikrintas veiksmingas Septintosios pagrindų programos įgyvendinimas ir pagerintos galimybės jos dalyviams ta programa pasinaudoti. (4)  Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisyklėse turėtų būti numatyti nuoseklūs, išsamūs ir skaidrūs pagrindai, kad būtų užtikrintas kuo veiksmingesnis įgyvendinimas, atsižvelgiant į poreikį palengvinti visiems dalyviams galimybes ta programa pasinaudoti, pasitelkiant supaprastintas procedūras laikantis proporcingumo principo. Pakeitimas 41 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a) Šios taisyklės taip pat turėtų palengvinti naudojimąsi dalyvio sukurta intelektine nuosavybe, taip pat atsižvelgiant į dalyvio padėtį tarptautiniu mastu, tuo pačiu apsauganti teisėtus kitų dalyvių ir Bendrijos interesus. Pakeitimas 42 7 konstatuojamoji dalis (7)  Todėl tikslinga leisti dalyvauti ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims, jeigu pastarieji gali naudotis teisėmis ir prisiimti įsipareigojimus. Dalyvaujant fiziniams asmenims, bus užtikrinta, kad mokslinės kompetencijos ir gebėjimų kūrimas ir vystymas nebus apribotas Bendrijos finansavimu, skirtu vien tik juridinių asmenų projektams, todėl MVĮ, kurios nėra juridiniai asmenys, taip pat galės dalyvauti. išbraukta Pakeitimas 43 9 konstatuojamoji dalis (9)  Tikslinga leisti dalyvauti bet kuriam teisės subjektui, jeigu jis atitinka minimalius reikalavimus. Didesnis nei minimalus dalyvavimas turėtų užtikrinti veiksmingą atitinkamos netiesioginės veiklos atlikimą. (9)  Tikslinga leisti dalyvauti bet kuriam juridiniam subjektui, jeigu jis atitinka minimalius reikalavimus. Didesnis nei minimalus dalyvavimas turėtų užtikrinti veiksmingą atitinkamos netiesioginės veiklos įgyvendinimą. Pakeitimas 44 11 a konstatuojamoji dalis (nauja) (11a) Pagal Sutarties 198 straipsnį valstybių narių teritorijų, esančių už Europos ribų, teisės subjektai gali dalyvauti Septintojoje pagrindų programoje. Pakeitimas 45 12 a konstatuojamoji dalis (nauja) (12a) Atsižvelgiant į dalyvių interesus turėtų būti numatytas veiksmingas ir sklandus perėjimas nuo Šeštojoje pagrindų programoje naudojamos išlaidų skaičiavimo tvarkos. Taigi vykdant Septintosios pagrindų programos stebėseną reikėtų atkreipti dėmesį į šio pokyčio poveikį biudžetui, ypač dalyvių administracinei naštai. Pakeitimas 46 13 konstatuojamoji dalis (13)  Reikia, kad be Finansiniame reglamente ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytų taisyklų ir procedūrų, Komisija nustatytų taisykles ir procedūras, reglamentuojančias pasiūlymų teikimą, vertinimą, atranką ir finansavimo skyrimą. Visų pirma turėtų būti nustatytos nepriklausomų ekspertų paslaugas reglamentuojančios taisyklės. (13)  Reikia, kad be Finansiniame reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse bei šiame reglamente nustatytų taisyklų ir procedūrų, Komisija nustatytų taisykles ir procedūras, reglamentuojančias pasiūlymų teikimą, vertinimą ir atranką bei subsidijų skyrimą, taip pat numatytų teisines priemones, kad dalyviai galėtų apskųsti sprendimą. Visų pirma turėtų būti nustatytos nepriklausomų ekspertų paslaugas reglamentuojančios taisyklės. Pakeitimas 47 14 konstatuojamoji dalis (14)  Tikslinga, kad be taisyklų ir procedūrų, nustatytų Finansiniame reglamente ir įgyvendinimo taisyklėse, Komisija nustatytų taisykles ir procedūras, reglamentuojančias pagal Septintąją pagrindų programą dalyvaujančiųjų netiesioginėje veikloje teisinio ir finansinio pajėgumo vertinimą. (14)  Tikslinga, kad be taisyklų ir procedūrų, nustatytų Finansiniame reglamente ir įgyvendinimo taisyklėse, Komisija nustatytų taisykles ir procedūras, reglamentuojančias pagal Septintąją pagrindų programą dalyvaujančiųjų netiesioginėje veikloje teisinio ir finansinio pajėgumo vertinimą. Taikant tokias taisykles turėtų būti nustatyta teisinga Bendrijos finansinių interesų apsaugos ir teisės subjektų dalyvavimo bendrojoje programoje supaprastinimo bei palengvinimo pusiausvyra. Pakeitimas 48 15 konstatuojamoji dalis (15)  Todėl Finansinis reglamentas ir įgyvendinimo taisyklės, inter alia, reglamentuoja Bendrijos finansinių interesų apsaugą, kovą su sukčiavimu ir pažeidimais, Komisijai priklausančių sumų susigrąžinimo tvarką, pašalinimą iš sutarčių ir finansavimo procedūrų bei susijusias nuobaudas ir Komisijos bei Audito Rūmų auditą ir patikrinimus pagal Sutarties 160c straipsnį. (15)  Todėl Finansinis reglamentas ir įgyvendinimo taisyklės bei 1995 m. gruodžio 18 d. Bendrijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos1, inter alia, reglamentuoja Bendrijos finansinių interesų apsaugą, kovą su sukčiavimu ir pažeidimais, Komisijai priklausančių sumų susigrąžinimo tvarką, pašalinimą iš sutarčių ir finansavimo procedūrų bei susijusias nuobaudas ir Komisijos bei Audito Rūmų auditą ir patikrinimus pagal Sutarties 160c straipsnį. ________________ 1 OL L 312, 1995 12 23, p. 1. Pakeitimas 49 15 a konstatuojamoji dalis (nauja) (15a) Reikia, kad Bendrijos finansinis įnašas be reikalo nedelsiant pasiektų dalyvius. Pakeitimas 50 17 konstatuojamoji dalis (17)  Komisija turi tikrinti netiesioginę veiklą, vykdomą pagal Septintąją pagrindų programą ir pagal Septintąją pagrindų programą ir specialiąsias programas. (17)  Komisija turi tikrinti netiesioginę veiklą, vykdomą pagal Septintąją pagrindų programą ir pagal Septintąją pagrindų programą ir specialiąsias programas. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią netiesioginės veiklos įgyvendinimo stebėseną bei vertinimą Komisija turėtų sukurti ir prižiūrėti atitinkamą informacinę sistemą. Pakeitimas 51 17 a konstatuojamoji dalis (nauja) (17a) Septintojoje bendrojoje programoje turėtų atsispindėti bendri principai, nustatyti Europos mokslo darbuotojų chartijoje ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodekse, ir turėtų būti skatinama jų laikytis, kartu atsižvelgiant į savanorišką jų laikymosi pobūdį. Pakeitimas 52 19 konstatuojamoji dalis (19)  Atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės savininkų teises, šios taisyklės turi būti parengtos taip, kad užtikrintų, jog dalyviai galėtų naudotis visa būtina projektui pateikta informacija, ir žiniomis, kurias jie įgyja projekto metu vykdydami tiriamąją veiklą, kad galėtų atlikti mokslinius tyrimus arba pritaikyti sukauptas žinias. (19)  Atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės savininkų teises, šios taisyklės turi būti parengtos taip, kad užtikrintų, jog dalyviai ir, tam tikrais atvejais, jų susiję subjektai, įsteigti valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje, galėtų naudotis visa būtina informacija, kurią jie pateikia projektui, ir žiniomis, kurias jie įgyja projekto metu vykdydami tiriamąją veiklą, kad galėtų atlikti mokslinius tyrimus arba pritaikyti sukauptas žinias. Pakeitimas 53 20 konstatuojamoji dalis (20)  Bus panaikintas Šeštojoje pagrindų programoje nustatytas reikalavimas tam tikriems dalyviams prisiimti finansinę atsakomybę už konsorciumo partnerius. Priklausomai nuo rizikos, susijusios su tam tikrų sumų nesusigrąžinimu, laipsnio, Bendrijos finansinio įnašo dalis gali būti neišmokama, kad būtų kompensuotos sumos, kurias turi grąžinti, bet negrąžina, įsipareigojimų nevykdantys partneriai. Dalyviai, kurie privalės prisiimti finansinę atsakomybę už kitus dalyvius, turės sumokėti įmoką rizikai išvengti, kurios Komisija neišmokės pervesdamas likusias lėšas. (20)  Bus panaikintas Šeštojoje pagrindų programoje nustatytas reikalavimas tam tikriems dalyviams prisiimti finansinę atsakomybę už konsorciumo partnerius. Todėl turėtų būti įsteigtas Komisijos valdomas dalyvio garantinis fondas, kad būtų kompensuotos sumos, kurias turi grąžinti, bet negrąžina, įsipareigojimų nevykdantys partneriai. Taip bus skatinama supaprastinti ir palengvinti dalyvavimą kartu saugant Bendrijos finansinius interesus Pagrindų programai tinkamu būdu. Pakeitimas 55 2 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai -1.  "Teisės subjektas" – fizinis arba juridinis asmuo, sukurtas pagal jo įsisteigimo vietos nacionalinę teisę arba pagal Bendrijos arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir kuris veikdamas savo vardu, gali naudotis teisėmis ir kuriam gali būti nustatyti įpareigojimai. Fizinių asmenų atveju, įsisteigimo vieta laikoma nuolatinė gyvenamoji vieta. -1a. "susijęs subjektas" – teisės subjektas, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja dalyvis, arba kuris yra taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas kaip ir dalyvis; kontrolė gali būti tokių formų, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje. -1b. "teisingos ir priimtinos sąlygos" – tinkamos sąlygos, įskaitant galimas finansines sąlygas atsižvelgiant į konkrečias prašymo suteikti naudojimosi teises aplinkybes, pavyzdžiui, naujų ar pirminių žinių, kuriomis prašoma suteikti teisę naudotis, reali ar potenciali vertė ir (arba) numatomo naudojimosi mastas, trukmė ar kiti požymiai; 1. "galutiniai intelektiniai ištekliai" – veiklos metu sukurti saugomi arba nesaugomi rezultatai, įskaitant informaciją. Tokie rezultatai apima teises, susijusias su autorių teisėmis, prekių ženklų teisėmis, patento teisėmis, augalų veislių nuosavybės teisėmis ar panašiomis apsaugos formomis; 1. "galutiniai intelektiniai ištekliai" – rezultatai, įskaitant informaciją, kurie gali būti saugomi arba nesaugomi ir kurie gaunami vykdant konkrečią netiesioginę veiklą. Tokie rezultatai apima teises, susijusias su autorių teisėmis, prekių ženklų teisėmis, patento teisėmis, augalų veislių nuosavybės teisėmis ar panašiomis apsaugos formomis; 2. "pradiniai intelektiniai ištekliai" – informacija, kurią dalyviai sukaupė prieš pasirašydami subsidijos susitarimą, taip pat autorinės teisės ir kitos tokiai informacijai taikomos intelektinės nuosavybės teisės, dėl kurių suteikimo buvo pateiktas prašymas prieš sudarant subsidijos susitarimą ir kuri yra reikalinga vykdyti netiesioginę veiklą arba naudotis netiesioginės veiklos rezultatais; 2. "pradiniai intelektiniai ištekliai" – informacija, kurią dalyviai sukaupė prieš pasirašydami subsidijos susitarimą, taip pat autorinės teisės ir kitos tokiai informacijai taikomos intelektinės nuosavybės teisės, dėl kurių suteikimo buvo pateiktas prašymas prieš sudarant subsidijos susitarimą ir kuri yra reikalinga vykdyti netiesioginę veiklą arba naudotis netiesioginės veiklos rezultatais; 2a. "dalyvis" – teisės subjektas, prisidedantis prie netiesioginės veiklos ir turintis teisių bei įsipareigojimų Bendrijai pagal šio reglamento nuostatas; 3. "mokslinių tyrimų organizacija" – nepelno organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra vykdyti mokslinius arba techninius tyrimus; 3. "mokslinių tyrimų organizacija" – teisės subjektas, įsteigtas kaip ne pelno organizacija, kurios vienas iš pagrindinių tikslų – vykdyti mokslinius tyrimus arba technologinę plėtrą; Pakeitimas 56 8 straipsnio 2 dalis Pirma pastraipa netaikoma tais atvejais, kai vykdoma mokslinių tyrimų koordinavimo veikla. Pirma pastraipa netaikoma tais atvejais, kai siekiama vykdyti mokslinių tyrimų koordinavimo veiklą. Pakeitimas 57 12 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa Pasiūlymų konkursuose nurodomi aiškūs tikslai siekiant užtikrinti, kad pareiškėjai be reikalo neteiktų paraiškų. Pakeitimas 58 14 straipsnis Vertinimas, atranka ir finansavimo skyrimas Vertinimo principai, atrankos ir finansavimo skyrimo kriterijai 1.  Komisija įvertina visus paskelbus konkursą pateiktus pasiūlymus remdamasi specialiojoje ir darbo programoje nustatytais vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo kriterijais. 1.  Komisija įvertina visus paskelbus konkursą pateiktus pasiūlymus remdamasi vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo kriterijais. Naudojami šie kriterijai: a) mokslinė ir technologinė kokybė bei naujoviškumo lygis; b) gebėjimas sėkmingai vykdyti netiesioginę veiklą ir užtikrinti veiksmingą valdymą, vertinamas pagal išteklius ir kompetenciją, ypač susijusią su su dalyvių nustatytais organizavimo būdais; c) specialiosios programos tikslų atitikimas; (e) kritinė panaudojamų išteklių masė ir jų įnašas į Bendrijos politikos vystymą; e) intelektinių išteklių pritaikymo ir sklaidos plano privalumai, galimybės skatinti diegti naujoves ir įgyvendinti aiškius projektus intelektinės nuosavybės valdymo srityje. Darbo programoje gali būti nustatyti konkretūs kriterijai arba išsamesnė kriterijų taikymo tvarka. Pagal šią tvarką darbo programoje bus nurodomi vertinimo ir atrankos kriterijai, taip pat gali būti įtraukiami papildomi reikalavimai, vertinimo koeficientai ir ribinės vertės arba nustatoma išsamesnė kriterijų taikymo tvarka. 2.  Paraiška, pažeidžianti pagrindinius etikos principus arba neatitinkanti specialiojoje programoje, darbo programoje ar kvietime teikti paraiškas nustatytų reikalavimų, neatrenkama. Toks pasiūlymas bet kuriuo metu gali būti pašalintas iš vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo procedūrų. 2.  Paraiška, pažeidžianti pagrindinius etikos principus arba neatitinkanti specialiojoje programoje, darbo programoje ar kvietime teikti paraiškas nustatytų reikalavimų, neatrenkama. Toks pasiūlymas bet kuriuo metu gali būti pašalintas iš vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo procedūrų. 3.  Paraiškos atrenkamos pagal vertinimo rezultatus. 3.  Pasiūlymai suskirstomi pagal įvertinimo rezultatus. Sprendimai dėl finansavimo priimami remiantis šiuo suskirstymu. Pakeitimas 59 15 straipsnis 1.  Komisija priima ir paskelbia pasiūlymų teikimą reglamentuojančias taisykles ir susijusią vertinimo, atrankos bei finansavimo skyrimo tvarką. Visų pirma ji nustato išsamias dviejų etapų pasiūlymų teikimo tvarkos taisykles ir dviejų pakopų vertinimo tvarkos taisykles. 1.  Jeigu konkurso sąlygose tiksliai apibrėžiama dviejų pakopų vertinimo tvarka, toliau vertinami tik tie pasiūlymai, kurie remiantis tam tikrais kriterijais grindžiamu įvertinimu buvo atrinkti pirmojoje pakopoje. 2.  Kai konkurso sąlygose tiksliai apibrėžiama dviejų etapų pasiūlymų teikimo tvarka, antrajame etape prašoma pateikti tik tuos išsamius pasiūlymus, kurie atitiko įvertinimo kriterijus pirmajame etape. 2.  Kai konkurso sąlygose tiksliai apibrėžiama dviejų etapų pasiūlymų teikimo tvarka, antruoju etapu išsamius pasiūlymus prašoma pateikti tik tų pateikusiųjų pasiūlymus, kurių pasiūlymai atitinka įvertinimo kriterijus pirmuoju etapu. Visi pareiškėjai nedelsiant informuojami apie pirmojo įvertinimo etapo rezultatus. 3.  Jeigu konkurso sąlygose tiksliai apibrėžiama dviejų pakopų vertinimo tvarka, toliau vertinami tik tie pasiūlymai, kurie remiantis tam tikrais kriterijais grindžiamu įvertinimu buvo atrinkti pirmojoje pakopoje. 3.  Komisija priima ir paskelbia pasiūlymų teikimą reglamentuojančias taisykles ir susijusią vertinimo, atrankos bei finansavimo skyrimo tvarką ir paskelbia vadovus pareiškėjams bei gaires vertintojams. Visų pirma ji nustato išsamias dviejų etapų pasiūlymų teikimo tvarkos taisykles (įskaitant taisykles dėl pirmajame etape teikiamų pasiūlymų apimties bei pobūdžio ir taisykles dėl išsamaus antrajame etape teikiamo pasiūlymo) ir dviejų pakopų vertinimo tvarkos taisykles. Komisija teikia pareiškėjams informaciją ir numato teisines priemones, kad jie turėtų galimybę apskųsti sprendimą. 4.  Komisija priima ir skelbia taisykles, siekdama užtikrinti, kad būtų nuolatos tikrinamas netiesioginės veiklos dalyvių juridinis statusas bei finansinis pajėgumas. 4.  Komisija priima ir skelbia taisykles, siekdama užtikrinti, kad būtų nuolatos tikrinamas netiesioginės veiklos dalyvių juridinis statusas bei finansinis pajėgumas. Komisija iš naujo neatlieka naujos patikros, išskyrus tuos atvejus, kai pasikeičia atitinkamo dalyvio padėtis. Pakeitimas 60 16 straipsnis 1.  Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kad jie padėtų atlikti vertinimą, kaip reikalaujama pagal Septintąją pagrindų programą ir specialiąsias programas. 1.  Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kad jie padėtų atlikti pasiūlymų vertinimus. 13 straipsnyje nurodytai koordinavimo ir paramos veiklai vertinti nepriklausomi ekspertai skiriami tik tuo atveju, jei Komisija mano, kad tai yra būtina. 13 straipsnyje nurodytai koordinavimo ir paramos veiklai vertinti nepriklausomi ekspertai skiriami tik tuo atveju, jei Komisija mano, kad tai yra būtina. 2.  Nepriklausomi ekspertai parenkami atsižvelgiant į jų gebėjimus ir žinias, tinkančias paskirtoms užduotims atlikti. 2.  Nepriklausomi ekspertai parenkami remiantis jų gebėjimais ir žiniomis, tinkančiomis paskirtoms užduotims atlikti. Tais atvejais, jei nepriklausomiems ekspertams tektų dirbti su įslaptinta informacija, prieš juos skiriant prašoma atlikti atitinkamą patikimumo patikrinimą. Nepriklausomi ekspertai atrenkami remiantis individualiems asmenims skirtais kvietimais teikti kandidatūras arba nacionalinių mokslinių tyrimų agentūroms, institutams ar įmonėms skirtais kvietimais, siekiant sudaryti tinkamų kandidatų sąrašus. Nepriklausomi ekspertai atrenkami remiantis individualiems asmenims skirtais kvietimais teikti kandidatūras arba atitinkamoms organizacijoms, pvz., nacionalinių mokslinių tyrimų agentūroms, institutams ar įmonėms skirtais kvietimais, siekiant sudaryti tinkamų kandidatų sąrašus. Prireikus Komisija gali atrinkti bet kurį į tuos sąrašus neįtrauktą reikiamus gebėjimus turintį asmenį. Prireikus Komisija gali atrinkti bet kurį į tuos sąrašus neįtrauktą reikiamus gebėjimus turintį asmenį. Skiriant nepriklausomų ekspertų grupes, imamasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra. Skiriant nepriklausomų ekspertų grupes, imamasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra. 3.  Paskirdama nepriklausomą ekspertą, Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šis ekspertas nepatektų į interesų konfliktą, susijusį su tuo klausimu, kuriuo jis prašomas pateikti savo nuomonę. 3.  Paskirdama nepriklausomą ekspertą, Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šis ekspertas nepatektų į interesų konfliktą, susijusį su tuo klausimu, kuriuo jis prašomas pateikti savo nuomonę. 4.  Komisija patvirtina skyrimo laiško pavyzdį (toliau – skyrimo laiškas), į kurį įtraukta deklaracija, kad nepriklausomas ekspertas paskyrimo metu nėra patekęs į jokį interesų konfliktą, ir kad jis įsipareigoja pranešti Komisijai apie bet kokį interesų konfliktą, jeigu toks kiltų tuo metu, kai jis teiks nuomonę arba vykdys pareigas. Komisija sudaro Bendrijos ir nepriklausomo eksperto skyrimo laišką. 4.  Komisija patvirtina paskyrimo laiško (toliau – paskyrimo laiškas) pavyzdį, į kurį įtraukiama deklaracija, kad nepriklausomas ekspertas paskyrimo metu nėra patekęs į jokį interesų konfliktą ir įsipareigoja informuoti Komisiją apie bet kokį interesų konfliktą, jeigu toks kiltų tuo metu, kai jis teikia nuomonę arba vykdo pareigas. Komisija sudaro Bendrijos ir nepriklausomo eksperto skyrimo laišką. 5.  Komisija reguliariai skelbia kiekvienoje specialiojoje programoje dalyvavusių nepriklausomų ekspertų sąrašą, pasitelkdama bet kurią tinkamą žiniasklaidos priemonę. 5.  Komisija kartą per metus atitinkamose informavimo priemonėse skelbia Pagrindų programoje ir kiekvienoje specialiojoje programoje dalyvavusių nepriklausomų ekspertų sąrašą. Pakeitimas 61 17 straipsnio 4 ir 6 dalys 4.  Jeigu vienas dalyvis nevykdo įsipareigojimų, kiti dalyviai vykdo subsidijos susitarimą be papildomo Bendrijos finansavimo, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija aiškiai atleidžia juos nuo to įsipareigojimo. 4.  Jeigu vienas dalyvis nevykdo netiesioginės veiklos techninio įgyvendinimo įsipareigojimų, kiti dalyviai vykdo susitarimą dėl dotacijos be papildomo Bendrijos finansinio įnašo, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija aiškiai atleidžia juos nuo to įsipareigojimo. 5.  Jeigu veiklos vykdyti neįmanoma arba jeigu dalyvis nebegali jos vykdyti, Komisija užtikrina, kad veikla būtų baigta. 5.  Jeigu veiklos vykdyti neįmanoma arba jeigu dalyvis nebegali jos vykdyti, Komisija užtikrina, kad veikla būtų baigta. 6.  Dalyviai užtikrina, kad Komisijai būtų pranešta apie bet kokį įvykį, kuris galėtų turėti neigiamos įtakos netiesioginės veiklos įgyvendinimui arba Bendrijos interesams. 6.  Dalyviai užtikrina, kad Komisijai būtų pranešta apie bet kokį įvykį, kuris galėtų turėti neigiamos įtakos netiesioginės veiklos įgyvendinimui arba Bendrijos interesams. 6a. Jei tai numatyta subsidijos susitarime, netiesioginę veiklą vykdantys dalyviai kai kurias darbo dalis gali perduoti trečiosioms šalims atlikti pagal subrangos sutartį. 6b. Komisija numato žalos atlyginimo dalyviams procedūras. Pakeitimas 63 18 straipsnio 7 dalis 7.  Pagal šį reglamentą Komisija nustato subsidijos susitarimo pavyzdį. 7.  Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija parengia subsidijos susitarimo pavyzdį pagal šį reglamentą. Jei subsidijos susitarimo pavyzdį reikia iš esmės keisti, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, jį atitinkamai peržiūri. Pakeitimas 62 18 straipsnio 8 a ir 8 b dalys (naujos) 8a. Subsidijos susitarimo pavyzdyje numatoma Komisijos ar jos įgalioto atstovo ir Audito Rūmų vykdoma priežiūra ir finansinė kontrolė. 8b. Subsidijos susitarime gali būti numatyti terminai dalyviams, iki kada pateikti įvairius šiame reglamente nurodytus pranešimus. Pakeitimas 64 19 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1.  Subsidijos susitarime nustatomos tos dalyvių pareigos dėl naudojimosi teisių, pritaikymo ir sklaidos, kurios nebuvo nustatytos šiame reglamente. 1.  Subsidijos susitarime nustatomos tos dalyvių teisės ir pareigos dėl naudojimosi teisių, pritaikymo ir sklaidos, kurios (teisės ir pareigos) nebuvo nustatytos šiame reglamente. Pakeitimas 65 23 straipsnis 1.  Jeigu kvietime teikti paraiškas nenurodyta kitaip, visi teisės subjektai, norintys dalyvauti netiesioginėje veikloje, sudaro susitarimą, toliau – konsorciumo susitarimą, reglamentuojantį šiuos klausimus: 1.  Jeigu pasiūlymų konkurso sąlygose nenurodyta kitaip, visi dalyviai, dalyvaujantys netiesioginėje veikloje, sudaro susitarimą (toliau – konsorciumo susitarimas), kuris, inter alia, reglamentuoja šiuos klausimus: (a) konsorciumo vidaus organizaciją, a) konsorciumo vidaus organizaciją, b)  Bendrijos finansinio įnašo paskirstymą; b)  Bendrijos finansinio įnašo paskirstymą; c) papildomas taisykles, susijusias su sklaida ir rezultatų panaudojimu, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, jei taikoma; c) taisykles, kurios papildo III skyriaus taisykles dėl skleidimo ir pritaikymo, bei dėl naudojimosi teisių, taip pat susijusias subsidijos susitarimo nuostatas; d) vidaus ginčų sprendimą. d) vidaus ginčų sprendimą, įskaitant piktnaudžiavimo valdžia atvejus; da) dalyvių susitarimus dėl atsakomybės, atlyginimo ir konfidencialumo. 2.  Komisija parengia ir paskelbia gaires dėl pagrindinių klausimų, kuriuos dalyviai gali reglamentuoti savo konsorciumų susitarimuose. Pakeitimas 66 24 straipsnio 1 dalis 1.  Netiesioginėje veikloje norintys dalyvauti teisės subjektai iš visų dalyvių turi paskirti vieną koordinatorių, kuris pagal šį reglamentą, Finansinį reglamentą, įgyvendinimo taisykles ir subsidijos susitarimą atliktų šias funkcijas: 1.  Netiesioginėje veikloje norintys dalyvauti teisės subjektai iš visų dalyvių turi paskirti vieną koordinatorių, kuris pagal šį reglamentą, Finansinį reglamentą, įgyvendinimo taisykles ir subsidijos susitarimą atliktų šias funkcijas: -a) stebėtų, ar dalyviai, vykdydami netiesioginę veiklą, laikosi savo įsipareigojimų; a) užtikrintų, kad subsidijos susitarime nurodyti teisės subjektai, kaip jame numatyta, atliktų būtinus prisijungimo prie šio susitarimo formalumus, a) tikrintų, ar subsidijos susitarime nurodyti teisės subjektai atliko būtinus prisijungimo prie subsidijos susitarimo formalumus; (b) gautų Bendrijos finansavimą ir jį paskirstytų, b) gautų Bendrijos finansavimą ir jį paskirstytų pagal konsorciumo susitarimą ir subsidijos susitarimą; c) pagal 35 straipsnį gerai tvarkytų pinigines sąskaitas, registruotų informaciją ir praneštų Komisijai, kaip paskirstytas Bendrijos finansavimas; c) tvarkytų įrašus ir finansines sąskaitas, susijusias su Bendrijos finansavimu, bei, vadovaudamasis 23 straipsnio b dalies ir 35 straipsnio nuostatomis, informuotų Komisiją apie jos finansavimo paskirstymą; d) užtikrintų veiksmingą ir teisingą dalyvių ir Komisijos keitimąsi informacija. d) būtų tarpininkas siekiant užtikrinti veiksmingą ir teisingą dalyvių keitimąsi informacija ir reguliariai praneštų dalyviams ir Komisijai apie projekto pažangą. Pakeitimas 67 25 straipsnis 1.  Netiesioginės veiklos dalyviai gali siūlyti, kad būtų priimtas arba pašalintas dalyvis. 1.  Netiesioginės veiklos dalyviai gali susitarti, kad būtų priimtas arba pašalintas dalyvis, remiantis atitinkamomis konsorciumo susitarimo nuostatomis. 2.  Prie vykdomos veiklos prisijungęs teisės subjektas prisijungia ir prie subsidijos susitarimo. 2.  Prie vykdomos veiklos prisijungęs teisės subjektas prisijungia ir prie subsidijos susitarimo. 3.  Jei numatyta subsidijos susitarime, konsorciumas skelbia konkurencinį kvietimą ir jį plačiai reklamuoja naudodamasis specialia informavimo parama, ypač Septintosios pagrindų programos interneto svetainėmis, specialistams skirta spauda bei bukletais ir valstybių narių bei asocijuotų valstybių informavimui ir paramai įsteigtais nacionaliniais informacijos centrais. 3.  Konkrečiais atvejais, jei tai numatyta susitarime dėl dotacijos, konsorciumas skelbia konkurencinį konkursą ir jį plačiai reklamuoja naudodamasis specialia informavimo parama, ypač Septintosios bendrosios programos interneto svetainėmis, specialistams skirta spauda bei bukletais ir valstybių narių bei asocijuotųjų šalių įsteigtais nacionaliniais informacijos centrais skirtais informavimui ir paramai. Konsorciumas vertina pasiūlymus pagal pradinei veiklai taikytus kriterijus, pasitelkdamas savo paskirtus nepriklausomus ekspertus, vadovaudamasis atitinkamai 14 straipsnyje ir 16 straipsnyje nustatytais principais. Konsorciumas vertina pasiūlymus pagal pradinę veiklą reglamentuojančius kriterijus, pasitelkdamas savo paskirtus nepriklausomus ekspertus, vadovaudamasis atitinkamai 14 straipsnyje ir 16 straipsnyje nustatytais principais. 4.  Apie sudėties pasikeitimą konsorciumas turi pranešti Komisijai, kuri per 45 dienas nuo pranešimo gavimo gali paprieštarauti šiam pasikeitimui. 4.  Apie planuojamą sudėties pasikeitimą konsorciumas turi pranešti Komisijai, kuri per 45 dienas nuo pranešimo gavimo gali paprieštarauti šiam pasikeitimui. Konsorciumo sudėties pasikeitimai, susiję su pasiūlymais dėl kitų subsidijos susitarimo pakeitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sudėties pasikeitimu, turi būti raštu patvirtinti Komisijos. Komisija turi raštu patvirtinti konsorciumo sudėties pasikeitimus, susijusius su kitais pasiūlytais susitarimo dėl dotacijos pakeitimais, kurie nėra tiesiogiai susiję su sudėties pasikeitimu. Pakeitimas 77 5 poskirsnio pavadinimas PROGRAMŲ IR NETIESIOGINĖS VEIKLOS MONITORINGAS IR INFORMACIJOS PERDAVIMAS PROGRAMŲ IR NETIESIOGINĖS VEIKLOS MONITORINGAS IR VERTINIMAS BEI INFORMACIJOS PERDAVIMAS Pakeitimas 68 26 straipsnis Monitoringas Komisija tikrina, kaip vykdoma netiesioginė veikla, remdamasi periodinėmis eigos ataskaitomis, kurios teikiamos pagal 18 straipsnio 4 dalį. Stebėsena ir įvertinimas 1.  Komisija tikrina, kaip vykdoma netiesioginė veikla, remdamasi periodinėmis eigos ataskaitomis, kurios teikiamos pagal 18 straipsnio 4 dalį. Visų pirma, Komisija tikrina, kaip įgyvendinamas įgytų žinių pritaikymo ir sklaidos planas, pateiktas pagal 19 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą. Visų pirma, Komisija tikrina, kaip įgyvendinamas įgytų žinių pritaikymo ir sklaidos planas, pateiktas pagal 19 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą. Šiais tikslais Komisijai gali padėti pagal 16 straipsnį paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiais tikslais Komisijai gali padėti pagal 16 straipsnį paskirti nepriklausomi ekspertai. Komisija tikrina, kaip vykdoma Septintoji pagrindų programa, specialiosios programos ir, prireikus, ankstesnės pagrindų programos, o jai padeda pagal 16 straipsnį paskirti nepriklausomi ekspertai. 2.  Komisija sukuria ir prižiūri informacinę sistemą, leidžiančią veiksmingai ir darniai atlikti visos Bendrosios programos stebėseną. Atsižvelgdama į 3 straipsnį, Komisija atitinkamose informavimo priemonėse skelbia informaciją apie finansuojamus projektus. 3.  Sprendimo dėl Bendrosios programos 6 straipsnyje nurodyta stebėsena ir vertinimas apima su šio reglamento taikymu susijusius aspektus, įskaitant visų pirma VMĮ aktualius aspektus, ir pasikeitusios išlaidų skaičiavimo tvarkos, palyginti su Šeštąja pagrindų programa, poveikį biudžetui bei dalyvių administracinei naštai. 4.  Pagal 16 straipsnį Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kurie padeda atlikti pagal Septintąją bendrąją programą ir jos specialiąsias programas reikalaujamus įvertinimus, o prireikus ir ankstesnių bendrųjų programų įvertinimus. Be to, ji gali steigti pagal 16 straipsnį paskirtų nepriklausomų ekspertų grupes, kurios konsultuotų Bendrijos mokslinių tyrimų politikos įgyvendinimo klausimais. 5.  Be to, Komisija gali steigti pagal 16 straipsnį paskirtų nepriklausomų ekspertų grupes, kurios konsultuotų Bendrijos mokslinių tyrimų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. Pakeitimas 69 27 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis 1.  Komisija, gavusi prašymą, valstybei narei arba asocijuotajai šaliai teikia turimą naudingą informaciją apie naujas žinias, sukauptas vykdant netiesioginę veiklą, jeigu atitinkamos šios sąlygos: 1.  Pateikus prašymą, Komisija, deramai atsižvelgdama į 3 straipsnį, valstybei narei arba asocijuotajai šaliai teikia turimą naudingą informaciją apie įgytas žinias, sukauptas vykdant netiesioginę veikla, jeigu atitinkamos šios sąlygos: Pakeitimas 70 28 straipsnis 1.  Jei kuris nors iš toliau nurodytų juridinių subjektų dalyvauja netiesioginėje veikloje, jis gali gauti Bendrijos finansinį įnašą: 1.  Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas šiems netiesioginėje veikloje dalyvaujantiems juridiniams subjektams: (a) valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje įsteigtas arba pagal Bendrijos teisę įkurtas juridinis subjektas, a) valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje įsteigtas arba pagal Bendrijos teisę įkurtas juridinis subjektas, b) tarptautinė Europos interesų organizacija, b) tarptautinė Europos interesų organizacija, 2.  Kai dalyvauja tarptautinės organizacijos, bet ne tarptautinės Europos interesų organizacijos, arba trečiojoje šalyje įsteigtas teisės subjektas, gali būti suteikta Bendrijos finansinė parama, jeigu vykdomos šios sąlygos: 2.  Kai dalyvauja tarptautinės organizacijos, išskyrus tarptautinę Europos interesų organizaciją, arba juridinis subjektas, įsteigtas trečiojoje šalyje, išskyrus asocijuotoje šalyje, gali būti skirtas Bendrijos finansinis įnašas, jeigu vykdomos šios sąlygos: (a) į specialiąsias programas arba atitinkamą darbo programą įtraukiama tam tikslui skirta nuostata, a) į specialiąsias programas arba atitinkamą darbo programą įtraukiama tam tikslui skirta nuostata, b) tai svarbu vykdant netiesioginę veiklą, b) tai svarbu vykdant netiesioginę veiklą, (c) toks finansavimas teikiamas pagal dvišalius mokslinius ir technologinius susitarimus arba Bendrijos ir šalies, kurioje įsteigtas juridinis subjektas, susitarimus. (c) toks finansavimas teikiamas pagal dvišalius mokslinius ir technologinius susitarimus arba Bendrijos ir šalies, kurioje įsteigtas juridinis subjektas, susitarimus. Pakeitimas 71 29 straipsnis 1.  Septintosios pagrindų programos II priedo a dalyje nustatytas Bendrijos finansavimas, skirtas subsidijoms, grindžiamas finansuotinų išlaidų padengimu. Septintosios bendrosios programos B priedo a dalyje nustatytas dotacijoms skirtas Bendrijos finansinis įnašas grindžiamas visų ar dalies reikalavimus atitinkančių išlaidų kompensavimu. Tačiau Bendrijos finansinis įnašas gali būti teikiamas vienodo dydžio sumomis, įskaitant vieneto sąnaudų skalę, arba vienkartinėmis išmokomis, arba reikalavimus atitinkančios išlaidos gali būti kompensuojamos derinant vienodo dydžio sumas ir vienkartines išmokas. Bendrijos finansinis įnašas taip pat gali būti teikiamas stipendijų arba premijų forma. Tačiau Bendrijos finansinis įnašas gali būti teikiamas vienodo dydžio sumomis, įskaitant vieneto sąnaudų skalę, arba vienkartinėmis išmokomis, arba reikalavimus atitinkančios išlaidos gali būti kompensuojamos derinant vienodo dydžio sumas ir vienkartines išmokas. Bendrijos finansinis įnašas taip pat gali būti teikiamas stipendijų arba premijų forma. 2.  Nors Bendrijos finansavimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į visos netiesioginės veiklos sąnaudas, jis grindžiamas kiekvieno dalyvio praneštomis išlaidomis. Darbo programose ir pasiūlymų konkursuose nurodomos dotacijų formos, naudotinos atitinkamai veiklai. Pakeitimas 72 30 straipsnis 1.  Subsidijas iš dalies finansuoja dalyviai. 1.  Dalyviai bendrai finansuoja dotacijomis finansuojamą netiesioginę veiklą. Bendrijos teikiamas finansinis įnašas finansuotinoms išlaidoms padengti neturi teikti pelno. Bendrijos teikiamas finansinis įnašas finansuotinoms išlaidoms padengti neturi teikti pelno. 2.  Įvykdžius veiklą išmokant subsidiją bus atsižvelgiama į įplaukas. 2.  Įvykdžius veiklą išmokant subsidiją bus atsižvelgiama į įplaukas. 3.  Tam, kad būtų laikomos finansuotinomis, netiesioginės veiklos vykdymo išlaidos turi atitikti šias sąlygas: 3.  Tam, kad būtų laikomos finansuotinomis, netiesioginės veiklos vykdymo išlaidos turi atitikti šias sąlygas: a) jos turi būti faktinės, a) jos turi būti faktinės, b) jos turi būti patirtos veiklos vykdymo metu, išskyrus galutines ataskaitas, jeigu taip buvo numatyta dotacijos sutartyje, b) jos turi būti patirtos veiklos vykdymo metu, išskyrus galutines ataskaitas, jeigu taip buvo numatyta dotacijos sutartyje, (c) jos turi būti apibrėžtos remiantis įprastiniais dalyvio apskaitos ir valdymo principais bei praktika vieninteliu tikslu – pasiekti veiklos tikslus ir laukiamus rezultatus, laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų, (c) jos turi būti apibrėžtos remiantis įprastiniais dalyvio apskaitos ir valdymo principais bei praktika vieninteliu tikslu – pasiekti veiklos tikslus ir laukiamus rezultatus, laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų, d) jos turi būti įtrauktos į dalyvio sąskaitas ir sumokėtos, o trečiųjų šalių indėlio atveju – į trečiųjų šalių sąskaitas, d) jos turi būti įtrauktos į dalyvio sąskaitas, o trečiųjų šalių įnašo atveju – į trečiųjų šalių sąskaitas; e) į jas negali būti įtrauktos nefinansuotinos išlaidos, ypač nustatyti netiesioginiai mokesčiai, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, muitus, mokėtinas palūkanas, nuostatas dėl galimų nuostolių ir rinkliavų, valiutų keitimo išlaidas, išlaidos, susijusios su kapitalo grąža, deklaruojamas arba patirtos išlaidos, arba kitos Bendrijos projekto padengtosios išlaidos, skolos ir skolų aptarnavimo mokesčiai, nepagrįstai didelės išlaidos ir kitos išlaidos, neatitinkančios a–d punktuose nurodytų reikalavimų. e) į jas negali būti įtrauktos nefinansuotinos išlaidos, ypač nustatyti netiesioginiai mokesčiai, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, muitus, mokėtinas palūkanas, nuostatas dėl galimų nuostolių ir rinkliavų, valiutų keitimo išlaidas, išlaidos, susijusios su kapitalo grąža, deklaruojamas arba patirtos išlaidos, arba kitos Bendrijos projekto padengtosios išlaidos, skolos ir skolų aptarnavimo mokesčiai, nepagrįstai didelės išlaidos ir kitos išlaidos, neatitinkančios a–d punktuose nurodytų reikalavimų. a punkto atveju, vidutinės išlaidos personalui gali būti naudojamos, jeigu jos atitinka dalyvio valdymo principus ir apskaitos praktiką ir iš esmės nelabai skiriasi nuo faktinių išlaidų. a punkto atveju, vidutinės išlaidos personalui gali būti naudojamos, jeigu jos atitinka dalyvio valdymo principus ir apskaitos praktiką ir iš esmės nelabai skiriasi nuo faktinių išlaidų. 3a. Nors Bendrijos finansavimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į visos netiesioginės veiklos sąnaudas, jis grindžiamas kiekvieno dalyvio praneštomis išlaidomis. Pakeitimas 73 31 straipsnio 2 ir 3 dalys 2.  Kad būtų padengtos netiesioginės išlaidos, dalyvis gali pasirinkti, kad jam būtų išmokėtos vienodo dydžio sumos už visas tiesiogines finansuotinas išlaidas, išskyrus tiesiogines finansuotinas subrangos išlaidas. 2.  Dalyvių išlaidų kompensavimas grindžiamas jų reikalavimus atitinkančiomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis. Laikydamasis 30 straipsnio 3 dalies c punkto, savo juridinio subjekto lygiu apskaičiuodamas savo netiesiogines išlaidas dalyvis gali naudoti supaprastintą metodą, jeigu šis atitinka jo įprastinius apskaitos ir valdymo principus bei praktiką. Principai, kurių šiuo atveju reikia laikytis, nustatomi susitarimo dėl dotacijos pavyzdyje. 3.  Subsidijos susitarime gali būti numatyta, kad netiesioginių finansuotinų išlaidų padengimas ribojamas iki didžiausio tiesioginių finansuotinų išlaidų procento, išskyrus tiesiogines finansuotinas subrangos išlaidas, ypač kai vykdoma koordinavimo ir paramos veikla, mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veikla, jeigu ji vykdoma. 3.  Subsidijos susitarime gali būti numatyta, kad netiesioginių finansuotinų išlaidų padengimas ribojamas iki didžiausio tiesioginių finansuotinų išlaidų procento, išskyrus tiesiogines finansuotinas subrangos išlaidas, ypač kai vykdoma koordinavimo ir paramos veikla, mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veikla, jeigu ji vykdoma. 3a. Nukrypdamas nuo 2 dalies, kad būtų padengtos netiesioginės reikalavimus atitinkančios išlaidos, dalyvis gali pasirinkti, kad jam būtų išmokėtos vienodo dydžio sumos už visas tiesiogines reikalavimus atitinkančias išlaidas, išskyrus tiesiogines reikalavimus atitinkančias subrangos darbų išlaidas arba trečiųjų šalių išlaidų kompensavimą. Pagal Finansinį reglamentą ir jo įgyvendinimo taisykles Komisija nustato atitinkamas vienodo dydžio sumas remdamasi atitinkamų realių netiesioginių išlaidų suapvalinimu. 3b. Ne pelno valstybės įstaigos, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir MVĮ, kurios negali tiksliai nurodyti savo realių atitinkamos veiklos netiesioginių išlaidų, kai dalyvauja finansavimo schemose, kurios apima 32 straipsnyje nurodytą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, gali pasirinkti, kad joms būtų išmokėtos vienodo dydžio sumos, prilygstančios 60 % visų tiesioginių reikalavimus atitinkančių išlaidų dotacijoms, paskirtoms remiantis pasiūlymų konkursais, kurių terminas baigiasi iki 2010 m. sausio 1 d. Siekdama palengvinti perėjimą prie 2 dalyje nurodyto bendro principo visapusiško taikymo, Komisija dotacijoms, suteiktoms pagal konkursus, kurie baigsis po 2009 m. gruodžio 31 d., nustato atitinkamo lygio vienodo dydžio sumą, kuri turėtų būti atitinkamų realių netiesioginių išlaidų suapvalinta suma, bet ne mažesnė nei 40 %. Tai bus pagrįsta ne pelno valstybės įstaigų, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų organizacijų ir MVĮ, kurios negali tiksliai nurodyti savo realių atitinkamos veiklos netiesioginių išlaidų, dalyvavimo įvertinimu. 3c. Visos vienodo dydžio sumos nustatomos susitarimo dėl dotacijos pavyzdyje. Pakeitimas 74 32 straipsnis 1.  Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos atveju Bendrija gali finansuoti ne daugiau kaip 50 % visų finansuotinų išlaidų. 1.  Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos atveju Bendrija gali finansuoti ne daugiau kaip 50 % visų finansuotinų išlaidų. Tačiau kai tokią veiklą vykdo valstybinės įstaigos, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir MVĮ, tokia riba gali siekti daugiausia 75 % visų finansuotinų išlaidų. Tačiau kai tokią veiklą vykdo valstybinės nepelno įstaigos, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir MVĮ, tokia riba gali siekti daugiausia 75 % visų finansuotinų išlaidų. 2.  Demonstravimo veiklos atveju Bendrija gali finansuoti ne daugiau kaip 50 % visų finansuotinų išlaidų. 2.  Demonstravimo veiklos atveju Bendrija gali finansuoti ne daugiau kaip 50 % visų finansuotinų išlaidų. 3.  Veiklos, kurią sudaro koordinavimo ir paramos veikla ir mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veikla, atveju, Bendrija gali finansuoti iki 100 % visų finansuotinų išlaidų. 3.  Veiklos, kurią sudaro koordinavimo ir paramos veikla ir mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veikla, atveju, Bendrija gali finansuoti iki 100 % visų finansuotinų išlaidų. 4.  Bendrijos finansinis įnašas valdymo veiklai bei audito sertifikatams, ir kitai veiklai, kuriai netaikomos 1, 2 ir 3 dalys, gali siekti daugiausia 100 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų. 4.  Bendrijos finansinis įnašas valdymo veiklai, įskaitant pažymas apie finansinę atskaitomybę, ir kitai veiklai, kuriai netaikomos 1, 2 ir 3 dalys, gali siekti daugiausia 100 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų. Į kitą pirmojoje pastraipoje nurodytą veiklą, inter alia, įtrauktas mokymas vykdant veiklą, kuri nėra įtraukta į mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros, koordinavimo, tinklų kūrimo ir sklaidos finansavimo programą. Į kitą pirmoje pastraipoje nurodytą veiklą inter alia įtraukiamas mokymas vykdant veiklą, kuri nėra įtraukta į mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros raidos, koordinavimo, tinklų kūrimo ir skleidimo finansavimo schema. 5.  Siekiant nustatyti Bendrijos finansinio įnašo dydį taikant 1–4 dalis atsižvelgiama į reikalavimus atitinkančias išlaidas, iš jų išskaičiavus įplaukas. 5.  Siekiant nustatyti Bendrijos finansavimo dydį 1 ir 4 dalyse nurodytiems tikslams turi būti atsižvelgiama į finansuotinas išlaidas ir į įplaukas. 6. 1–5 dalys atitinkamai taikomos netiesioginės veiklos atvejais, kai visai netiesioginei veiklai finansuoti naudojamos vienodo dydžio sumų išmokos ir vienkartinės išmokos. 6. 1–5 dalys atitinkamai taikomos netiesioginės veiklos atvejais, kai visai netiesioginei veiklai finansuoti naudojamos vienodo dydžio sumų išmokos ir vienkartinės išmokos. Pakeitimas 75 33 straipsnis 1.  Komisijai periodiškai teikiami pranešimai apie reikalavimus atitinkančias išlaidas, finansines palūkanas, uždirbtas gavus išankstinį finansavimą, ir įplaukas, susijusias su netiesiogine veikla ir atitinkamais atvejais jos patvirtinamos audito sertifikatu, remiantis Finansiniu reglamentu ir įgyvendinimo taisyklėmis. 1.  Komisijai periodiškai teikiami pranešimai apie reikalavimus atitinkančias išlaidas, finansines palūkanas, uždirbtas gavus išankstinį finansavimą, ir įplaukas, susijusias su netiesiogine veikla ir atitinkamais atvejais pažyma apie finansinę atskaitomybę, remiantis Finansiniu reglamentu ir įgyvendinimo taisyklėmis. Turi būti pateikiama ataskaita apie su konkrečia veikla susijusio dalyvio finansinio įnašo egzistavimą ir, kai taikoma, jis turi būti sertifikuotas veiklos pabaigoje. Turi būti pateikiama ataskaita apie su konkrečia veikla susijusio dalyvio finansinio įnašo egzistavimą ir, kai taikoma, jis turi būti sertifikuotas veiklos pabaigoje. 1a. Nepaisant Finansinio reglamento ir įgyvendinimo taisyklių, pažyma apie finansinę atskaitomybę privaloma tik tais atvejais, jei dalyviui už netiesioginę veiklą išmokėtų tarpinių mokėjimų ir likučio išmokų sukaupta suma yra 375 000 eurų arba daugiau. Vis dėlto du ar mažiau metų trunkančiai netiesioginei veiklai, baigiantis projektui, iš dalyvio reikalaujama tik vienos pažymos apie finansinę atskaitomybę. Pažymų apie finansinę atskaitomybę nereikia vykdant netiesioginę veiklą, kurios išlaidos visiškai kompensuojamos fiksuoto dydžio sumomis ar vienkartinėmis išmokomis. 2.  Jei veiklą vykdo valstybės įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir aukštojo bei vidurinio mokslo įstaigos, 1 dalyje reikalaujamą audito sertifikatą gali parengti kompetentingas valstybės pareigūnas. 2.  Jei veiklą vykdo valstybės įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir aukštojo bei vidurinio mokslo įstaigos, 1 dalyje reikalaujamą pažymą apie finansinę atskaitomybę gali parengti kompetentingas valstybės pareigūnas. Pakeitimas 76 34 straipsnis 1.  Jeigu darbo programoje nenumatyta kitaip, kompetencijos tinklams skirtas Bendrijos finansinis įnašas turi būti teikiamas išmokant vienkartinę sumą, apskaičiuojamą pagal į kompetencijos tinklus įtrauktinų mokslo darbuotojų skaičių ir veiklos trukmę. 1.  Darbo programoje numatomos dotacijų formos, naudotinos kompetencijos tinklams. 2.  Vienos vienkartinės išmokos suma, mokama pagal 1 dalį, yra 23 500 eurų per metus vienam mokslo darbuotojui. 2. a)  Kai kompetencijos tinklams skirtas Bendrijos finansinis įnašas teikiamas išmokant vienkartinę sumą, jis turi būti apskaičiuojamas pagal į kompetencijos tinklus įtrauktinų mokslo darbuotojų skaičių ir veiklos trukmę. Vienos vienkartinės išmokos suma yra 23 500 eurų per metus vienam mokslo darbuotojui. Šią sumą pagal Finansinį reglamentą ir vykdymo taisykles koreguoja Komisija. Šią sumą pagal Finansinį reglamentą ir vykdymo taisykles koreguoja Komisija. 3.  Darbo programoje nustatomas didžiausias dalyvių skaičius ir atitinkamais atvejais – didžiausias mokslo darbuotojų skaičius, kuris gali būti naudojamas apskaičiuojant didžiausią vienkartinės išmokos sumą pagal 1 dalį. Tačiau dalyviai, kurių yra daugiau arba mažiau, nei nustatyta siekiant apskaičiuoti finansavimo dydį, atitinkamai gali dalyvauti. b)  Darbo programoje nustatomas didžiausias dalyvių skaičius ir atitinkamais atvejais – didžiausias mokslo darbuotojų skaičius, kuris gali būti naudojamas apskaičiuojant didžiausią vienkartinės išmokos sumą. Tačiau dalyviai, kurių yra daugiau arba mažiau, nei nustatyta siekiant apskaičiuoti finansavimo dydį, atitinkamai gali dalyvauti. 4.  Pagal 1 pastraipą mokamų vienkartinių išmokų mokėjimai atliekami periodiškai. (c)  Išmokos mokamos periodiškai. Tos periodinės išmokos mokamos remiantis Jungtinės veiklos programos laipsniško įgyvendinimo įvertinimus pasitelkiant mokslinių tyrimų išteklių ir pajėgumų integravimo įvertinimus, atliktus pagal konsorciumo sutartus ir subsidijos susitarime nurodytus vykdymo rodiklius. Šios periodinės išmokos mokamos remiantis Jungtinės veiklos programos laipsniško įgyvendinimo įvertinimu pasitelkiant mokslinių tyrimų išteklių ir pajėgumų integravimo įvertinimus, atliktus pagal su konsorciumu sutartus ir susitarime dėl dotacijos nurodytus vykdymo rodiklius. Pakeitimas 78 35 straipsnio 1 dalis 1.  Bendrijos finansavimas teikiamas dalyviams per koordinatorių. 1.  Bendrijos finansinis įnašas nepagrįstai nedelsiant teikiamas dalyviams per koordinatorių. Pakeitimas 79 37 straipsnis Neišmokėtos sumos, skirtos rizikai išvengti Rizikos išvengimo mechanizmas -1.  Kiekvieno dalyvio finansinė atsakomybė apima tik jo paties skolas atsižvelgiant į 1–2 dalis. 1.  Priklausomai nuo rizikos, susijusios su tam tikrų Bendrijai priklausančių sumų nesusigrąžinimu, Komisija gali neišmokėti nedidelės Bendrijos finansinio indėlio sumos visiems netiesioginės veiklos dalyviams, siekdama padengti jai priklausančias ir įsipareigojimų nevykdančių netiesioginės veiklos dalyvių negrąžintas sumas. 1.  Siekdama valdyti riziką, susijusią su tam tikrų Bendrijai priklausančių sumų nesusigrąžinimu, vadovaudamasi priede pateikiama informacija Komisija įsteigia ir valdo dalyvio garantijų fondą (toliau – Fondas). Fondo keliami finansiniai interesai įtraukiami į Fondo veiklą ir skirti išimtinai priedo 3 punkte nurodytiems tikslams, nepažeidžiant 4 punkto. 1a. Dalyvio dotacijos forma mokamas įnašas į Fondą, skirtas netiesioginei veiklai, neviršija 5% dalyviui priklausančio Bendrijos finansinio įnašo. Atsižvelgiant į 1b dalį veiklos pabaigoje į Fondą įnešta suma dalyviui grąžinama per koordinatorių 1b. Jeigu Fondo iškeltiems interesams padengti pakanka Bendrijai priklausančių sumų, iš dalyviui grąžintinos sumos Komisija gali išskaičiuoti daugiausia vieną procentą jam skirto Bendrijos finansinio įnašo. 2. 1 dalis netaikoma: 2. 1b dalyje nurodytas išskaičiavimas netaikomas valstybės įstaigoms, juridiniams subjektams, kurių dalyvavimą netiesioginėje veikloje garantuoja valstybė narė arba asocijuotoji šalis, ir aukštojo bei vidurinio mokslo įstaigoms; (a) valstybinėms įstaigoms, juridiniams subjektams, kurių dalyvavimą netiesioginėje veikloje garantuoja valstybė narė arba asocijuotoji šalis, ir aukštojo ir vidurinio mokslo įstaigoms, b) dalyvaujantiesiems su mokslo darbuotojų mokymu ir karjeros plėtra susijusioje veikloje. a ir b punktuose nurodyti dalyviai atsako už savo skolas. 3.  Neišmokėtos sumos sudaro Septintajai pagrindų programai priskiriamas įplaukas, kaip numatyta Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje. 3.  Komisija ex-ante patikrina tik koordinatorių ir kitų dalyvių, išskyrus minėtuosius 2 dalyje, kurie kreipiasi dėl didesnio nei 500 000 eurų Bendrijos finansinio įnašo netiesioginei veiklai, finansinį pajėgumą, nebent esama išimtinių aplinkybių kai, remiantis jau turima informacija, yra pagrįstų priežasčių abejoti šių dalyvių finansiniu pajėgumu. Pagal Finansinį reglamentą Fondas laikomas pakankama garantija. Iš dalyvių negalima reikalauti jokių papildomų garantijų arba saugumo priemonių arba jas taikyti. 4.  Pasibaigus pagrindų programai apskaičiuojamos sumos, reikalingos kompensuoti neapmokėtas rizikos išlaidas. Šias išlaidas viršijančios sumos grąžinamos pagrindų programai, jos sudaro atidėtąsias įplaukas. Pakeitimas 80 40 straipsnis 1.  Tais atvejais, kai keli dalyviai kartu atlieka darbą, kuriantį intelektinius išteklius, ir kai jų atitinkamos darbo dalys negali būti nustatytos, tokių išteklių nuosavybė yra bendra. 1.  Tais atvejais, kai keli dalyviai kartu atlieka darbą, kuriantį naujas žinias, ir kai jų atitinkamos darbo dalys negali būti nustatytos, tokių naujų žinių nuosavybė yra bendra. Pagal susitarimo dėl dotacijos sąlygas jie sudaro sutartį dėl tos bendros nuosavybės paskirstymo ir naudojimosi ja sąlygų. 2.  Jeigu nebuvo sudaryta bendros nuosavybės sutartis dėl tos bendros nuosavybės paskirstymo ir naudojimosi ja sąlygų, kiekvienas iš bendrasavininkų turi teisę suteikti neišimtines licencijas trečiajai šaliai be teisės į sublicenciją, jeigu įvykdomi šie reikalavimai: 2.  Jeigu dar nebuvo sudaryta bendros nuosavybės sutartis, kiekvienas iš bendraturčių turi teisę suteikti neišimtines licencijas trečiajai šaliai be teisės į sublicenciją, jeigu įvykdomi šie reikalavimai: a) kitiems bendrasavininkiams turi būti pranešta iš anksto, a) kitiems bendrasavininkiams turi būti pranešta iš anksto, b) kitiems bendrasavininkiams turi būti suteikta teisinga ir pagrįsta kompensacija. b) kitiems bendrasavininkiams turi būti suteikta teisinga ir pagrįsta kompensacija. 2a. Komisija, gavusi prašymą, pateikia gaires dėl galimų aspektų, įtrauktinų į bendros nuosavybės sutartį. Pakeitimas 81 41 straipsnis -1.  Atsižvelgdamas į 1–4 dalis ir 42 straipsnį, naujų žinių savininkas gali jas perduoti bet kuriam juridiniam subjektui. 1.  Kai dalyvis perduoda naujų žinių nuosavybę, jis perduoda perėmėjui susitarime dėl dotacijos numatytus savo įsipareigojimus, visų pirma susijusius su naudojimosi teisių suteikimu, sklaida ir pritaikymu. 1.  Kai dalyvis perduoda naujų žinių nuosavybę, jis perduoda perėmėjui susitarime dėl dotacijos numatytus su tomis naujomis žiniomis susijusius savo įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą perduoti šias žinias bet kuriam vėlesniam perėmėjui. 2.  Laikantis konfidencialumo įsipareigojimų, jeigu reikalaujama, kad dalyvis perduotų naudojimosi teises, jis turi iš anksto įspėti tos pačios veiklos dalyvius, taip pat suteikti pakankamai informacijos, susijusios su naujuoju įgytų žinių savininku, kad dalyviai galėtų naudotis savo naudojimosi teisėmis pagal dotacijos sutartį. Tačiau kiti dalyviai, raštu pateikę sutikimą, gali atsisakyti savo teisių į atskirą išankstinį pranešimą, kai vieno dalyvio nuosavybės teisė perduodama konkrečiai nurodytai trečiajai šaliai. 2.  Laikantis konfidencialumo įsipareigojimų, jeigu reikalaujama, kad dalyvis perduotų naudojimosi teises, jis turi iš anksto įspėti tos pačios veiklos dalyvius, taip pat suteikti pakankamai informacijos, susijusios su naujuoju įgytų žinių savininku, kad dalyviai galėtų naudotis savo naudojimosi teisėmis pagal dotacijos sutartį. Tačiau kiti dalyviai, raštu pateikę sutikimą, gali atsisakyti savo teisių į atskirą išankstinį pranešimą, kai vieno dalyvio nuosavybės teisė perduodama konkrečiai nurodytai trečiajai šaliai. Tačiau kiti dalyviai, raštu pateikę sutikimą, gali atsisakyti savo teisių į atskirą išankstinį pranešimą, kai vieno dalyvio nuosavybės teisė perduodama konkrečiai nurodytai trečiajai šaliai. Tačiau kiti dalyviai, raštu pateikę sutikimą, gali atsisakyti savo teisių į atskirą išankstinį pranešimą, kai vieno dalyvio nuosavybės teisė perduodama konkrečiai nurodytai trečiajai šaliai. 3.  Po pagal 2 dalies pirmą pastraipą pateikto pranešimo, kiti dalyviai gali prieštarauti nuosavybės teisės perdavimui, pagrįsdami savo prieštaravimą tuo, jog jis gali neigiamai paveikti jų naudojimosi teises. 3.  Pateikus pranešimą pagal 3 dalies pirmą pastraipą, bet kuris kitas dalyvis gali prieštarauti nuosavybės perdavimui, remdamiesi tuo, jog jis gali turėti neigiamos įtakos jų naudojimosi teisėms. Kai kiti dalyviai įrodo, kad jų teisės bus neigiamai paveiktos, numatytas perdavimas neįvyksta kol susiję dalyviai galutinai nesusitaria. Kai bet kuris iš dalyvių įrodo, kad jų teisės bus neigiamai paveiktos, numatytas perdavimas neįvyksta, kol susiję dalyviai nepasiekia susitarimo. 4.  Prireikus subsidijos susitarime gali būti numatytas papildomas reikalavimas, kad Komisijai iš anksto būtų pranešta apie nuosavybės teisės perdavimą trečiajai šaliai. 4.  Tam tikrais atvejais susitarime dėl dotacijos gali būti numatyta, kad Komisijai iš anksto turi būti pranešta apie bet kokį planuojamą nuosavybės perdavimą arba bet kokį planuojamą licencijos suteikimą trečiajai šaliai, įsisteigusiai trečiojoje šalyje, kuri nėra Septintosios bendrosios programos dalyvė. Pakeitimas 82 42 straipsnio 1 dalis Komisija gali nesutikti, kad būtų perduota galutinių intelektinių šaltinių nuosavybės teisė arba išduota su galutiniais intelektiniais ištekliais susijusi licencija juridiniam asmeniui, įsteigtam neprisijungusioje prie Septintosios programos trečiojoje šalyje, jeigu tai neatitinka Europos ekonomikos konkurencingumo didinimo interesų, etikos principų ar dėl to neužtikrinama valstybių narių interesų apsauga, kaip apibrėžta Sutarties 24 straipsnyje. Tokiai atvejais, nuosavybės teisės neperduodamos arba neišduodama licencija, jeigu Komisija nėra įsitikinusi, kad bus imtasi atitinkamų apsaugos priemonių. Komisija gali nesutikti, kad būtų perduota galutinių intelektinių šaltinių nuosavybės teisė arba išduota su galutiniais intelektiniais ištekliais susijusi licencija trečiosioms šalims, įsteigtoms neprisijungusioje prie Septintosios programos trečiojoje šalyje, jeigu tai neatitinka Europos ekonomikos konkurencingumo didinimo interesų, etikos principų ar dėl to neužtikrinama valstybių narių interesų apsauga, kaip apibrėžta Sutarties 24 straipsnyje. Tokiai atvejais, nuosavybės teisės neperduodamos arba neišduodama licencija, jeigu Komisija nėra įsitikinusi, kad bus imtasi atitinkamų apsaugos priemonių. Pakeitimas 83 43 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 pastraipa 1.  Jeigu įgytos žinios gali būti pritaikomos pramonėje ar komercijoje, jos savininkas nustato deramą ir veiksmingą jų apsaugą pagal atitinkamas teisės aktų nuostatas, ir tinkamai atsižvelgdamas į teisėtus dalyvių interesus, visų pirma komercinius, vykdant susijusią netiesioginę veiklą. 1.  Jeigu įgytos žinios gali būti pritaikomos pramonėje ar komercijoje, jos savininkas nustato deramą ir veiksmingą jų apsaugą tinkamai atsižvelgdamas į savo teisėtus interesus ir į teisėtus kitų dalyvių interesus, visų pirma komercinius, vykdant susijusią netiesioginę veiklą. Jeigu dalyvis remiasi teisėtu savo interesu, jis privalo bet kuriuo atveju įrodyti, kad gali patirti neproporcingai didelę žalą. Jeigu dalyvis, kuris nėra naujų žinių savininkas, remiasi teisėtu savo interesu, jis privalo bet kuriuo atveju įrodyti, kad gali patirti neproporcingai didelę žalą. 2.  Kai naujų žinių savininkas nesaugo jam priklausančių naujų žinių ir jų neperduoda kitam dalyviui pagal 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, žinių skleidimo veikla negali būti vykdoma, kol nepranešama Komisijai. 2.  Kai naujos žinios gali būti pritaikomos pramoniniam ar komerciniam panaudojimui, o jų savininkas jų nesaugo ir neperduoda kartu su susijusiais įsipareigojimais pagal 41 straipsnį kitam dalyviui, susijusiam subjektui, įsteigtam valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, ar bet kuriai kitai trečiajai šaliai, įsteigtai valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje, žinių skleidimo veikla negali būti vykdoma, kol nepranešama Komisijai. Pakeitimas 84 44 straipsnio 1 dalis Visuose leidiniuose, dalyvio ar jo vardu pateiktoje patento paraiškoje arba kitaip platinant įgytas žinias, nurodoma, kad susijusios įgytos žinios buvo sukauptos pasinaudojus Europos Bendrijų finansine parama. Visuose leidiniuose, dalyvio ar jo vardu pateiktoje patento paraiškoje arba kitaip platinant naujas žinias, pateikiamas pareiškimas, į gali būti įtrauktos vaizdo priemonės, kad atitinkamos naujos žinios buvo sukauptos pasinaudojus Bendrijos finansine parama. Pakeitimas 85 45 straipsnis 1.  Dalyviai pritaiko jiems priklausančias įgytas žinias arba užtikrina, kad jos būtų pritaikomos. 1.  Dalyviai pritaiko jiems priklausančias įgytas žinias arba užtikrina, kad jos būtų pritaikomos. 2.  Kiekvienas dalyvis užtikrina, kad jam priklausančios įgytos žinios būtų kuo greičiau paskleistos. Jeigu jis to nepadaro, galutinius intelektinius išteklius gali skleisti Komisija. 2.  Kiekvienas dalyvis užtikrina, kad jam priklausančios įgytos žinios būtų kuo greičiau paskleistos. Jeigu jis to nepadaro, galutinius intelektinius išteklius gali skleisti Komisija. Susitarime dėl dotacijos šiai veiklai gali būti nustatyti terminai. 3.  Sklaidos veikla turi būti suderinama su galutinių intelektinių išteklių savininko intelektinės nuosavybės teisėmis, konfidencialumu ir valstybių narių teisėtais interesais, kaip apibrėžta Sutarties 24 straipsnyje. 3.  Sklaidos veikla turi būti suderinama su galutinių intelektinių išteklių savininko intelektinės nuosavybės teisių apsauga, konfidencialumo reikalavimais ir valstybių narių teisėtais interesais, kaip apibrėžta Sutarties 24 straipsnyje. 4.  Atitinkamiems dalyviams iš anksto pranešama apie žinių skleidimo veiklą. 4.  Atitinkamiems dalyviams iš anksto pranešama apie žinių skleidimo veiklą. Po pranešimo, bet kuris iš dalyvių gali prieštarauti, jeigu jis mano, kad jo teisėtiems interesams, susijusiems su įgytomis žiniomis, gali būti padaryta neproporcingai didelė žala. Tokiais atvejais žinių skleidimo veikla nevykdoma, jeigu nesiimama atitinkamų veiksmų apsaugoti teisėtiems interesams. Po pranešimo, bet kuris iš dalyvių gali prieštarauti, jeigu jis mano, kad jo teisėtiems interesams, susijusiems su įgytomis žiniomis arba pirminėmis žiniomis, gali būti padaryta neproporcingai didelė žala. Tokiais atvejais žinių skleidimo veikla nevykdoma, jeigu nesiimama atitinkamų veiksmų apsaugoti teisėtiems interesams. Pakeitimas 86 47 straipsnio 5 dalis 5.  Tos pačios veiklos dalyviai kuo greičiau informuoja vieni kitus apie teisių naudotis pirminėmis žiniomis apribojimus ar kitus suvaržymus, kurie galėtų smarkiai pakenkti teisę suteikti naudojimosi teises. 5.  Nepažeisdami 48 ir 49 straipsnių ir dotacijos sutarties, tos pačios veiklos dalyviai kuo greičiau informuoja vieni kitus apie teisių naudotis pirminėmis žiniomis apribojimus ar kitus suvaržymus, kurie galėtų smarkiai pakenkti teisę suteikti naudojimosi teises. Pakeitimas 87 49 straipsnis 1.  Dalyvaujantieji toje pačioje netiesioginėje veikloje naudojasi teisėmis naudotis įgytomis žiniomis, jeigu jos reikia įgytoms žinioms pritaikyti. 1.  Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai naudojasi teisėmis naudotis naujomis žiniomis, jeigu to reikia jų pačių naujoms žinioms pritaikyti. Tokios naudojimosi teisės suteikiamos teisingomis ir priimtinomis sąlygomis arba nemokamai. Laikantis susitarimo tokios naudojimosi teisės suteikiamos teisingomis ir priimtinomis sąlygomis arba nemokamai. 2.  Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai naudojasi teisėmis naudotis pradiniais intelektiniais ištekliais, jeigu to reikia pritaikyti galutinius intelektinius išteklius, jeigu susijęs dalyvis turi teisę suteikti tokias teises. 2.  Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai naudojasi teisėmis naudotis pradiniais intelektiniais ištekliais, jeigu to reikia pritaikyti galutinius intelektinius išteklius, jeigu susijęs dalyvis turi teisę suteikti tokias teises. Tokios naudojimosi teisės suteikiamos teisingomis ir priimtinomis sąlygomis arba nemokamai. Laikantis susitarimo tokios naudojimosi teisės suteikiamos teisingomis ir priimtinomis sąlygomis arba nemokamai. 2a. Valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje įsteigtas susijęs subjektas taip pat turi 1 ir 2 dalyse nurodytas teises naudotis naujomis arba pirminėmis žiniomis tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dalyvis, su kuriuo jis yra susijęs, jei susitarime dėl dotacijos ar konsorciumo susitarime nenumatyta kitaip. 3.  Gali būti prašoma suteikti naudojimosi teises pagal 1 arba 2 dalį ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui vienu iš šių atvejų: 3.  Gali būti prašoma suteikti naudojimosi teises pagal 1, 2 ir 2a dalis ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui vienu iš šių atvejų: a) pasibaigus netiesioginei veiklai, a) pasibaigus netiesioginei veiklai, b) susijusių pirminių arba įgytų žinių savininkui nutraukus dalyvavimą. b) susijusių pirminių arba įgytų žinių savininkui nutraukus dalyvavimą. Tačiau dalyviai gali susitarti dėl skirtingų terminų. Tačiau dalyviai gali susitarti dėl skirtingų terminų. Pakeitimas 88 51 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a. c punkte nurodyta bendroji įmonė steigiama siekiant prižiūrėti ir valdyti Europos įnašą, skirtą ITER susitarimui, kuriuo remiantis bus kuriama ITER organizacija ir imamasi kitų papildomų su ITER kūrimu susijusių veiksmų, numatytų specialioje programoje, kuria įgyvendinama Europos atominės energijos bendrijos septintoji pagrindų programa (2007–2011 m.), skirta branduoliniams tyrimams ir mokymams. Visi kiti teminei sričiai "branduolio sintezės energija" priklausantys veiksmai, nustatyti pagal šią specialią programą, įgyvendinami ir tvarkomi nepriklausomai nuo c punkte nurodytos bendrosios įmonės vykdomos veiklos, tokiu būdu užtikrinant branduolio sintezės asociacijų glaudų bendradarbiavimą ir vieningą požiūrį. Pakeitimas 89 Priedas (naujas) PRIEDAS Dalyvio garantijų fondas 1.  Fondą valdys Bendrija, atstovaujama Komisijos, dalyvių vardu atlikdama vykdomojo atstovo funkcijas pagal sąlygas, nustatytas susitarimo dėl dotacijos pavyzdyje. Fondo finansinį valdymą Komisija patikės Europos investicijų bankui arba pagal 13 straipsnio b punktą atitinkamai finansinei institucijai (toliau – bankas-depozitorius). Pagal Komisijos nurodymus Fondą valdys bankas-depozitorius. 2.  Iš pradinio išankstinio finansavimo, kurį Komisija įmokės konsorciumui, ji gali užskaityti dalyvių įnašą Fondui ir sumokėti jį Fondui dalyvių vardu. 3.  Kai dalyvis privalo išmokėti Bendrijai priklausančias sumas, Komisija, nepaisydama sankcijų, kurios pagal Finansinį reglamentą gali būti taikomos įsipareigojimų nevykdančiam dalyviui, gali: a) nurodyti depozitaro funkcijas atliekančiam bankui tiesiogiai iš Fondo pervesti mokėtiną sumą netiesioginės veiklos, jeigu ji tebevykdoma, koordinatoriui, o kitiems dalyviams susitarti ją vykdyti siekiant tų pačių tikslų pagal 17 straipsnio 4 dalį. Iš Fondo pervestos sumos bus laikomos Bendrijos finansiniu įnašu; arba b) veiksmingai susigrąžinti iš Fondo minėtą sumą, jeigu netiesioginė veikla būtų baigiama ar jau užbaigta. Komisija išleis Fondui palankų vykdomąjį raštą susigrąžinti (išieškoti) sumą iš to dalyvio. Remdamasi Finansiniu reglamentu, tam tikslui Komisija gali priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo. 4.  Septintosios bendrosios programos laikotarpiu susigrąžintos iš Fondo sumos sudarys jam priskiriamas pajamas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje. Baigus skirstyti visas dotacijas pagal Septintąją bendrąją programą, Komisija susigrąžins visas nesumokėtas iš Fondo sumas ir įtrauks jas į Bendrijos biudžetą pagal sprendimus dėl Aštuntosios bendrosios programos.