Europos Parlamento rezoliucija dėl "Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje" (2006/2231 (INI))
– atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 22 d. Pasaulio sveikatos asamblėjos 57-ojoje sesijoje priimtą Pasaulinę mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją,
– atsižvelgdamas į Tarybos 2000 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl sveikatos ir mitybos(1),
– atsižvelgdamas į Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų Tarybos 2005 m. birželio 3d. išvadas dėl nutukimo, mitybos ir fizinės veiklos,
– atsižvelgdamas į neoficialų 2005 m. rugsėjo 19 ir 20 d. vykusį ES už sporto reikalus atsakingų ministrų susitikimą, kuriame pirmininkaujanti Didžioji Britanija pasiūlė sukurti darbo grupę sporto ir sveikatos klausimams nagrinėti,
– atsižvelgdamas į mokslininkų kvietimą, paskelbtą 2006 m. rugsėjo 3–8 d. Sidnėjuje vykusiame 10-ajame tarptautiniame kongrese nutukimo klausimu (ICO 2006),
– atsižvelgdamas į pirmininkaujančios Suomijos surengtos aukšto lygio konferencijos "Visų politikos sričių palaikoma sveikatos apsauga" išvadas, vykusios Kuopio 2006 m. rugsėjo 20-21 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0450/2006),
A. kadangi per pastaruosius 30 metų itin padidėjo nutukusių žmonių skaičius Europos Sąjungoje, kadangi šio reiškinio augimo tempai yra tokie patys, kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, ir kadangi šiandien apie 27 proc. vyrų ir 38 proc. moterų Europoje yra laikomi turinčiais antsvorio arba nutukusiais,
B. kadangi didėjantis nutukimo, ypač vaikų, paplitimas ne tik neapsiriboja ES ir kitomis turtingomis šalimis, bet ir dramatiškai auga kai kuriose besivystančiose šalyse,
C. kadangi 27 ES valstybėse narėse yra daugiau kaip penki milijonai nutukusių vaikų ir kadangi augimo lygis kelia nerimą, nes kiekvienais metais nutunka apie 300 000 vaikų,
D. kadangi tyrimai parodė, kad neįgalių žmonių nutukimo rizika yra didesnė dėl įvairių veiksnių, tarp jų patofiziologinių energijos metabolizmo pakitimų ir kūno raumenų atrofijos bei fizinės veiklos trūkumo,
E. kadangi daugelio gyventojų energetinis suvartojimas nekinta nuo šeštojo dešimtmečio, nors pasikeitus gyvenimo būdui sumažėjo fizinės veiklos bei fizinio darbo ir sumažėjo energetinis poreikis, todėl nebeliko pusiausvyros tarp poreikių ir suteikiamos energijos,
F. kadangi daugeliu projektų ir tyrimų buvo patvirtinta, kad nutukimui atsirasti turi įtakos ankstyvosios priežastys, susijusios su socialine ir ekonomine aplinka, ir kadangi ši liga dažnesnė šeimose, turinčiose mažas pajamas ir nepakankamą išsilavinimą,
G. kadangi, rengiant ES veiksmų planą dėl sveikos gyvensenos skatinimo, atitinkamas dėmesys turėtų būti skirtas įvairiems valstybėse narėse egzistuojantiems mitybos įpročiams ir vartojimo būdams,
H. kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2005 m. pranešime dėl sveikatos Europoje parodo, kad dažniausia mirties ir ligų priežastis yra septyni pagrindiniai rizikos veiksniai, o šeši iš jų (padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, per didelis kūno masės indeksas, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, fizinės veiklos trūkumas ir per didelis alkoholio vartojimas) yra susiję su mityba bei fiziniu aktyvumu, ir kadangi svarbu veikti vienodai vertinant šiuos sveikatą nulemiančius veiksnius, kad būtų užkirstas kelias dideliam ligų skaičiui ir mirtingumui,
I. kadangi sveika mityba turi būti laikoma tokia, kuri turi tam tikras kokybines ir kiekybines savybes, pvz., energinę vertę atsižvelgiant į individualius poreikius ir visada atsižvelgiant į mitybos principus,
J. kadangi vis dėlto Sąjunga, vadovaudamasi Sutarčių suteiktomis galiomis, turi atlikti esminį vaidmenį vartotojų apsaugos srityje propaguodama sveiką mitybą ir vaisių bei daržovių vartojimą, t. y. srityje, kurioje Bendrijos veiksmai būtinai papildys valstybių narių, jų regionų ir Europos miestų veiksmus populiarinant fizinę veiklą ir sportą,
K. kadangi su antsvorio problemomis, kurios sudaro tarp 4 ir 7 proc. valstybių narių bendrųjų išlaidų sveikatos apsaugai, susijusios ligos daro socialinį ir ekonominį poveikį žinant, kad bendros nutukimo sąnaudos, atsižvelgiant į didėjančią nedarbo, laikino nedarbo ir invalidumo riziką, nebuvo tiksliai moksliškai įvertintos,
L. kadangi dauguma valstybių narių įdiegė politiką, kuria vadovaujantis siekiama kovoti su nutukimo problemomis ir pakelti gyventojų sveikatos lygį, o kai kurios vyriausybės priėmė tam tikras draudimo priemones tose srityse, kuriose kitos vyriausybės pasirinko skatinimo kelią,
M. kadangi kai kurios valstybės narės priėmė, pavyzdžiui, sprendimą apriboti užkandžių automatų panaudojimą arba netgi juos uždrausti mokyklose, nes yra maža pasiūla ir nedaug parduodama mažai cukraus turinčių gėrimų, vaisių, daržovių ir vadinamųjų dietinių produktų,
N. kadangi, viena, pradiniame etape Europos nealkoholinių gėrimų gamintojai neseniai patys prisiėmė įsipareigojimų sumažinti prekių pasiūlą vaikams iki 12 metų sudarant palankias sąlygas įsigyti įvairesnių gėrimų mokyklose, o, kita, dvi greito maitinimo srities didžiausios įmonės įsipareigojo nurodyti maistingumą etiketėse ant mėsainių ir gruzdintų bulvyčių pakuočių,
O. susidomėjęs nagrinėja įvairias daugelio Europos mažmenininkų vykdomas iniciatyvas, skirtas skatinti sveiką mitybą, įskaitant sveikų produktų pasiūlos didinimą, lengviau suprantamą mitybinės informacijos ženklinimą ir reklamos kampanijas, kad būtų padidintas informuotumas apie sveikos mitybos ir reguliarių fizinių pratimų veiklos naudą,
P. kadangi ši Žalioji knyga – tai vienas iš bendrų Europos lygmeniu inicijuotų veiksmų kovojant su sveikatai pavojingiausiais veiksniais, iš kurių blogi mitybos įpročiai ir fizinės veiklos trūkumas kartu su rūkymu ir dažnu alkoholio vartojimu sukelia širdies bei kraujagyslių ligas (jos yra pagrindinė vyrų ir moterų mirtingumo Europos Sąjungoje priežastis), kai kurių rūšių vėžį, kvėpavimo takų ligas, osteoporozę ir 2 tipo diabetą, kurie didina spaudimą nacionalinėms sveikatos apsaugos sistemoms,
Q. kadangi 2006 m. rugsėjo 11 d. Komisija pateikė viešos apklausos, vykusios priėmus Žaliąją knygą, rezultatus, pagal kuriuos palankiai vertinami Sąjungos veiksmai, apimantys įvairią Bendrijos politiką ir skiriantys ypatingą dėmesį vaikams ir jaunimui,
R. kadangi įgyvendinant įvairią bendrą politiką arba papildant 27 valstybių narių įgyvendinamus veiksmus Bendrijos pareiga atlikti aktyvų vaidmenį rengiant vartotojų informavimo ir supažindinimo su nutukimo problema, vaisių ir daržovių vartojimo padidinimo įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), mokslinių tyrimų, švietimo ir sporto projektų finansavimo kampanijas ir priimant naujus ar pakeistus teisės aktus, turinčius realų poveikį Europos piliečių sveikai mitybai,
Kova su nutukimu. Ar tai politinis prioritetas?
1. džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu siekti kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu sveikos mitybos ir fizinės veiklos bei kovoti su nutukimu ir pagrindinėmis su mityba susijusiomis ligomis; ragina, kad tai nuo šiol būtų laikoma politiniu prioritetu Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse;
2. pripažįsta, kad nutukimas susijęs su daugeliu veiksnių ir todėl reikalingas holistinis požiūris įtraukiant daug skirtingų politikos sričių;
3. nepaisydamas daugelio valstybių narių susitelkimo, karčiai apgailestauja, kad su nutukimu susiduria vis daugiau gyventojų ir kad bloga mityba bei fizinis neaktyvumas galėtų tapti pirma išvengiama mirtingumo priežastimi (vietoj rūkymo), jei ši tendencija ir toliau išliks;
4. rekomenduoja visoms valstybėms narėms nutukimą oficialiai pripažinti chroniška liga, kad nebūtų jokio nutukusių žmonių niekinimo ir diskriminavimo; taip pat pataria valstybėms narėms užtikrinti, kad šie žmonės turėtų galimybę gauti tinkamą gydymą pagal jų nacionalines sveikatos apsaugos sistemas;
5. džiaugiasi PSO Europos ministrų konferencijos, vykusios 2006 m. lapkričio 15–17 d., Stambule, metu priimta kovos su nutukimu chartija, pabrėžia ambicingos veiksmų programos, siekiant kontroliuoti šį išplitusį reiškinį, rengimo svarbą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti intervencijų pagal šią programą įgyvendinimo ir prioritetų suteikimo grafiką;
6. be išlygų remia 2005 m. kovo mėn. pradėtą įgyvendinti Europos veiklos programą, skirtą tinkamai mitybai, fiziniam aktyvumui ir sveikatai skatinti ("Platforma"), ir džiaugdamasis pritaria Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato patvirtintam metodui, t. y. nuolatinio dialogo su pramonės sektoriais, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis metodui;
7. džiaugiasi suinteresuotųjų šalių jau pasiūlytais savanoriškais programos "Platforma" įsipareigojimais; pabrėžia poreikį užtikrinti, kad savanoriški įsipareigojimai, numatyti programoje "Platforma", būtų veiksmingai stebimi, ir ragina Komisiją parengti aiškius vertinimo kriterijus; pažymi, kad ypač svarbus yra patikimas įvertinimas siekiant užtikrinti, jog galėtų būti nustatyta atitinkama pažanga ir sudarytos sąlygos apsvarstyti tolesnius ES veiksmus ar teisės aktų pasiūlymus, jei tai būtų reikalinga; prašo Komisiją kasmet teikti Europos Parlamentui pasiekimų įgyvendinant programą "Platforma" ataskaitas;
8. prašo Komisijos atlikti atitinkamų politikos pasiūlymų poveikio įvertinimą, kad būtų nustatytas jų poveikis visuomenės sveikatos, kovos su nutukimu ir mitybos sričių tikslams; rekomenduoja, kad šis "sveikatos arba nutukimo patikrinimas" būtų atliktas visų pirma BŽŪP, mokslinių tyrimų programų, energetikos politikos, reklamos ir maisto produktų politikos atžvilgiu;
9. pažymi, kad nors šiuo metu Programoje dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių, jos linkusios daugiausia dėmesio skirti nutukimo problemos "energijos indėlio" aspektui; todėl ragina suinteresuotąsias šalis, susijusias su "energijos panaudojimo" aspektu, pvz., kompiuterinių žaidimų gamintojus, sporto draugijas ir transliuotojus, labiau įsitraukti į diskusiją ir apsvarstyti galimybę prisiimti panašius įsipareigojimus;
10. mano, kad šiandien daugelyje Europos pramonės sektorių dominuojanti tendencija imtis konkrečių priemonių, siekiant perorientuoti prekybinę pasiūlą vaikams ir įdiegti jiems skirtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo ženklinimą, – tai žingsnis teigiama linkme;
11. ragina valstybes nares nustatyti rentabilias galimybes jų sveikatos paslaugų ir industrijos partneriams taip, kad būtų gerinimas pacientų supratimas bei kontroliuojama jų mityba, taip pat sumažinta su nutukimu susijusi ekonominė našta; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į sistemas, skirtas žmonėms, gyvenantiems socialine ir ekonomine prasme skurdžiose bendruomenėse;
12. tikisi, kad Komisija netrukus Baltojoje knygoje pasiūlys praktines priemones, siekiant vėliausiai nuo 2015 m. sumažinti antsvorį turinčių ir nutukusių žmonių skaičių;
Informuoti vartotoją nuo pat vaikystės
13. mano, kad bet kokia nutukimo prevencijos ir priežiūros politika turėtų būti skirta visai gyvenimo trukmei, t. y. nuo prenatalinio laikotarpio iki vyresnio amžiaus. Be to, mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vaikystei, t. y. gyvenimo laikotarpiui, kurio metu įgyjama didelė dalis mitybos įpročių;
14. ragina valstybes nares pripažinti, kad pagrindinė priemonė užkertant kelią antsvoriui ir nutukimui yra švietimas apie mitybą ir sveikatą, pradedamas nuo jauniausio amžiaus;
15. pabrėžia per didelio uolumo pavojų kovos su nutukimu kampanijų metu ir mano, kad vaikams ir paaugliams, imliems bendraamžių įtakai, turėtų būti pateikti tinkami pavyzdžiai, kad taip būtų išvengta kitų mitybos sutrikimų, pvz., nervinės anoreksijos ir bulimijos;
16. mano, kad sveikatos specialistai atlieka svarbų vaidmenį propaguodami sveikos mitybos ir reguliarios fizinės veiklos naudą sveikatai, ypač asmenims, pvz., turintiems didelį pilvo srities nutukimą, kurie ypač rizikuoja susirgti 2 tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir turėti kitokių sveikatos sutrikimų; ragina valstybes nares remti dietologų profesiją, tarpusavyje pripažįstant profesines kvalifikacijas ir apibrėžiant sąlygas, reikalingas įgyti šią profesiją, taip pat užtikrinant mokslinį profesinį mokymą;
17. primena, kad mokykla – tai vieta, kur vaikai praleidžia daugiausia laiko, ir todėl būtina, kad mokyklose, ypač mokyklų valgyklose, būtų raginama formuoti vaikų skonį, suteikiant pradinių valgio gaminimo įgūdžių ir žinių apie maistą, ir jie būtų skatinami nuolat užsiimti fizine veikla, bei būtų remiamas sveiko gyvenimo būdas, ypač siekiant priešintis laiko, skirto fiziniam lavinimuisi ES mokyklose, mažėjimui; todėl ragina Komisiją parengti priemones, kurios skatintų mokyklose geriausią praktiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į veiksmingiausias iniciatyvas šviečiant vaikus, supažindinant juos su sveikos mitybos įpročiais ir tiekiant aukštus mitybos standartus atitinkantį kokybišką maistą;
18. smerkia tai, kad valstybių narių vyriausybės parduoda mokyklų sporto aikštes, kurios panaudojamos statyboms;
19. ragina valstybes nares suteikti pakankamai lėšų maitinimui mokyklose, kad mokyklos galėtų pateikti šviežią maistą, geriausia – iš chemikalų nenaudojančio arba vietinio žemės ūkio produktų, ir nuo jaunų dienų skatintų diegti sveikos mitybos įpročius;
20. mano, kad valstybės narės turėtų būti raginamos užtikrinti, jog vaikai turėtų pakankamas sąlygas mokyklose sportuoti ir užsiimti fizine veikla; ragina valstybes nares ir jų vietos valdžios institucijas planuojant mokyklų buvimo vietas apsvarstyti sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo skatinimą, kad jos būtų steigiamos arčiau bendruomenių, kurioms jos reikalingos, taip suteikiant vaikams galimybę eiti į mokyklą pėsčiomis arba važiuoti dviračiu, o ne mašina ar autobusu;
21. ragina ES nealkoholinių gėrimų gamintojus kuo greičiau įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos 2005 m. gruodžio 20 d. jie prisiėmė savo elgesio kodekse, ypač savo įsipareigojimą, kuriuo siekiama sumažinti prekybinę veiklą pradinėse mokyklose;
22. mano, kad užkandžių automatai koledžuose ir licėjuose, kai juos leidžiama įrengti, turėtų būti įrengti pagal sveikos mitybos taisykles;
23. smerkia dažnas ir aktyvias tik vaikams skirtų maisto produktų reklamos ir populiarinimo televizines kampanijas ir pabrėžia, kad tokia prekybinė praktika neskatina sveikos mitybos įpročių ir nuo šiol turi būti ribojama ES lygmeniu, t. y. pakartotinai persvarstant "Televizijos be sienų" direktyvą(2); pabrėžia, kad aiškiai įrodyta, kad reklama per televiziją turi poveikio vaikų nuo dvejų iki vienuolikos metų amžiaus trumpalaikiam mitybos būdui, tačiau taip pat mano, kad tėvams tenka individuali atsakomybė, kadangi jie priima galutinį sprendimą, kokius produktus pirkti; vis dėlto pažymi, kad apklausų rezultatai rodo, jog dauguma tėvų pageidauja aiškių nesveiko maisto vaikams reklamos apribojimų;
24. ragina Komisiją kaip ES veiklos programos "Platforma" dalį parengti savanoriškai ir (arba) savireguliavimo būdu įgyvendinamus įsipareigojimus, skirtus nutraukti maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ir druskos, reklamą vaikams per televiziją, tačiau ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, jei savireguliavimo priemonės rezultatai būtų nepatenkinami;
25. primena, kad šių svarstymų metu neturėtų būti taikoma išimtis naujoms reklamos vaikams formoms, pvz., siunčiamoms į mobiliuosius telefonus teksto žinutėms, žaidimams internetu ir žaidimų platformų finansavimui;
26. mano, kad būtina laiku konkretizuoti vadinamąjį džentelmenišką susitarimą tarp Komisijos ir Europos žiniasklaidos, kuriuo remiantis įvairiose žiniasklaidos priemonėse (televizijoje, kine, internete ir videožaidimuose) apie vaikams skirtus produktus būtų privaloma žaismingai pateikti informaciją, susijusią su sveikata, ir siekti supažindinti Europos jaunimą su sportinės veiklos ir vaisių bei daržovių vartojimo svarba norint išlikti sveikiems;
27. pripažįsta Europos maisto saugos tarnybos vaidmenį pateikiant pasiūlymus ir rekomendacijas dėl mitybos;
28. mano, kad žiniasklaida (televizija, radijas, internetas) yra svarbesnė negu bet kada pedagoginė priemonė, padedanti išmokti sveikos mitybos, ir ji turi duoti praktiškų patarimų vartotojams, kad jie galėtų rasti pusiausvyrą tarp kasdienio kalorijų vartojimo ir energijos eikvojimo, ir galiausiai užtikrinti pasirinkimo laisvę;
29. laiko svarbiu ženklu 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą(3), kuris pagaliau leis vartotojui gauti patikimą, nemelagingą ir nuoseklią informaciją apie maisto produktų maistines savybes, ypač tų maisto produktų, kuriuose daug cukraus, druskos ir kai kurių riebalų; pažymi, kad tas reglamentas būtų įgyvendintas tokiu būdu, kuris vis dėlto skatintų ir suteiktų galimybę maisto ir gėrimų gamybos įmonėms atnaujinti ir pagerinti savo produktus; dėl to mano, kad, atsižvelgiant į tą reglamentą, didžiausiu prioritetu turėtų tapti Europos maisto saugos agentūros tikslas parengti mitybos profilius remiantis pačiais naujausiais gautais duomenimis, be to, tai turi būti atlikta glaudžiai bendradarbiaujant su vartotojų NVO ir maisto operatoriais, įskaitant mažmenininkus;
30. pažymi, kad didėja visuomenės ir mokslininkų susirūpinimas dėl dirbtinių transriebiųjų rūgščių poveikio žmogaus sveikatai, ir atkreipia dėmesį į kai kurių nacionalinių (Kanados, Danijos) ir regioninių (Niujorko miesto) valdžios institucijų pastangas pašalinti transriebiąsias rūgštis iš žmogaus mitybos; ragina ES imtis veiksmų sumažinti transriebiųjų rūgščių suvartojimą;
31. mano, kad svarbu kuo greičiau keisti 1990 m. rugsėjo 24 d. Tarybos Direktyvą 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo(4), kad į ją būtų įtrauktas bent jau reikalavimas nurodyti maistines medžiagas ir jų kiekį bei riebalų kilmę, be to, įtraukti į ją pramonės atstovų ir vartotojų asociacijų rekomendacijas, nes tai atitiktų Europos Sąjungos teisės aktų supaprastinimo ir derinimo tikslus;
32. yra labai susidomėjęs keliose valstybėse narėse maistą gaminančių įmonių, mažmenininkų ar valstybinių įstaigų įdiegtomis maisto ženklinimo sistemomis, siekiant supaprastinti teiginius apie maistingumą; pripažįsta tokių ženklinimo sistemų, taip pat sveiką pasirinkimą skatinančių simbolių svarbą, kai juos vertina vartotojai ir lengva juos naudoti; primena, kad moksliniai tyrimai patvirtina, jog sistemos, kuriose, naudojant interpretavimo elementus, nurodomas maistinių medžiagų kiekis, duoda daugiausia naudos vartotojams pasirenkant sveikesnius dalykus; ragina Komisiją, pasinaudojus šia patirtimi ir moksliniais tyrimais, parengti ir įdiegti bendrą visai ES maistingumo ženklinimo pakuotės priekinėje dalyje sistemą ir pabrėžia, kad norint vartotojams pateikti nuoseklius teiginius būtinas tam tikras sutarimas šiose srityje ir kad tokie teiginiai turi būti moksliškai pagrįsti;
Įtraukti mitybą ir fizinę veiklą į įvairią Bendrijos politiką
33. mano, kad produkto sudėties pakeitimas yra svarbi priemonė siekiant sumažinti riebalų, cukraus ir druskos dalį mūsų suvartojamame maiste, ir pritaria kelių gamintojų ir mažmenininkų daromiems žingsniams šia linkme; pažymi, kad tik 5% visiškai savanoriškų pagal Programą prisiimtų įsipareigojimų yra susiję su produktų kūrimu; ragina Komisiją, valstybes nares, gamintojus, mažmenininkus ir maisto ir gėrimų tiekėjus taikyti platesnes priemones, siekiant užtikrinti, kad gamintojai, mažmenininkai ir maisto ir gėrimų tiekėjai mažintų riebalų, cukraus ir druskos kiekį maiste; ragina gamintojus keisti produkto sudėtį, t. y. ne vien tik gaminti naujas kartais brangesnes jų rūšis, o prioritetiniu laikyti uždavinį sumažinti riebalų, cukraus ir druskos kiekį jau esančiose kasdienio vartojimo produktų rūšyse;
34. pabrėžia, jog svarbu siekti žmonėms sudaryti sąlygas sąmoningai rinktis, ką valgyti ir kiek treniruotis;
35. mano, kad svarbiausia, jog sveikos mitybos ir fizinės veiklos skatinimas būtų ne vien tik Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato, bet ir Žemės ūkio, Transporto, Užimtumo, Mokslinių tyrimų, Švietimo ir sporto generalinių direktoratų, kurie įgyvendina įvairią Bendrijos politiką ar programas, turinčias poveikio su mityba susijusiai sveikatai, politinis prioritetas; reikalauja, kad Komisija atliktų atitinkamų politinių pasiūlymų poveikio vertinimus, kad būtų nustatytas jų poveikis visuomenės sveikatos ir mitybos sričių tikslams, visų pirma Bendrajai žemės ūkio politikai;
36. džiaugdamasis pritaria daugelio projektų dėl nutukimo finansavimui, numatytam dabartinėje Bendrijos veiklos programoje sveikatos apsaugos klausimu (2003–2008), ir mano, kad antroje programoje (2007–2013) svarbiausia pamatyti ilgalaikius biudžetus ir pabrėžti, kad būtina populiarinti tarp vaikų, jaunimo ir žmonių su negalia sveiką gyvenimo būdą;
37. pabrėžia, kad informavimo kampanijos nėra geriausia priemonė, siekiant, kad atitinkama informacija pasiektų socialiu ir ekonominiu požiūriais nuskriaustų žmonių grupes; mano, kad reikėtų pritaikyti veiksmus prie vietos poreikių ir vykdyti bendruomenių lygmeniu, be to, reikėtų užmegzti tiesioginius ryšius bei glaudų bendradarbiavimą tarp vietos mokyklų, vaikų darželių, visų bendrosios praktikos gydytojų ir sveikatos tarnybų; primena, kad šių veiksmų įvertinimas gyvybiškai svarbus siekiant suprasti, ar jie daro pageidaujamą poveikį;
38. ragina naudoti struktūrinius fondus investicijoms į infrastruktūrą socialiu ir ekonominiu požiūriais atsilikusiose srityse, siekiant palengvinti fizinę veiklą ir saugų transportą, pvz., į dviračių takus, ir skatinti žaidimus gryname ore saugioje aplinkoje; skatina valstybes nares investuoti, kad būtų pasiekti šie tikslai;
39. prašo Komisijos bendradarbiaujant su valstybių narių atsakingomis ministerijomis arba regionais dalyvauti įgyvendinant programas "Sportas mokykloje" eksperimentinėse įstaigose;
40. ragina Komisiją įvertinti, kokio masto problemą netinkama mityba ir judėjimo stoka sudaro pagyvenusiems žmonėms, ir apsvarstyti, kokių tolesnių priemonių turėtų būti imtasi, siekiant šiuo atžvilgiu padėti šiai svarbiai, tačiau kartais nepastebėtai, Bendrijos žmonių grupei;
41. ragina valstybes nares ir darbdavius skatinti savo darbuotojus dalyvauti geros savijautos palaikymo ir fizinėje veikloje, ypač moteris, kurios darbe susiduria su monotoniškomis užduotimis, dėl kurių galima susirgti chroniškomis ligomis;
42. pripažįsta darbdavių vaidmenį propaguojant sveiką gyvenseną darbuotojams; primena, kad darbo jėgos sveikata, taigi ir našumas, turėtų būti įmonių socialinės atsakomybės strategijos dalis; mano, kad šiuo metu sukurtas Europos aljansas už įmonių socialinę atsakomybę skatins pasikeitimą gera praktika šioje srityje;
43. nėra abejingas 10-ajame tarptautiniame kongrese nutukimo klausimu paskelbtam mokslininkų kvietimui suintensyvinti mokslinius tyrimus siekiant geriau suprasti genetinių ir gyvenimo būdo veiksnių, sukeliančių ligas, sąveiką;
44. taigi džiaugiasi, kad Bendrija finansuoja Šeštosios pamatinės mokslinių technologijų plėtros ir demonstravimo programos teminio prioriteto "Maisto kokybė ir sauga" 9 projektus, kuriuose numatomi nauji kovos su nutukimu būdai, pvz., susikoncentruojant ties specialia amžiaus grupe ar nagrinėjant genetinių, elgesio veiksnių ir sotumo būsenos sąveiką;
45. prašo, kad įgyvendinant Europos bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą į kovą su nutukimu ir toliau būtų ne tik nukreiptas tarpvalstybinis mokslininkų bendradarbiavimas mitybos, žemės ūkio ir biotechnologijos srityse, bet ir kad šią kovą būtų galima laikyti mokslinių tyrimų tema, svarbia ne vienos srities mokslininkams;
46. pabrėžia, jog svarbu nustatyti (visų pirma pagal amžiaus grupes ir socialines ir ekonomines klases) palyginamus sveikatos būklės rodiklius, ypač susijusius su maistinių medžiagų suvartojimo kiekiais, fiziniu aktyvumu ir tukimu;
47. yra labai susirūpinęs, kad Europoje vis mažiau suvartojama vaisių ir daržovių dėl aukštų produktų kainų ir nepakankamos informacijos apie tikrąją dietos naudą, tai labiausiai liečia Europos gyvenančias mažas pajamas turinčias šeimas;
48. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl programos ir teisės aktų, kuriuose būtų numatytos galimybės pasinaudoti geriausiais maistinių medžiagų ir kitų naudingų maisto komponentų šaltiniais ir kurie suteiktų Europos vartotojams galimybę pasirinkti jų individualiai gyvensenai ir sveikatai tinkamiausią mitybą;
49. susirūpinęs pranešimais, kad paskutiniais dešimtmečiais sumažėjo Europoje išauginamų vaisių ir daržovių maistingumas, ragina Komisiją ir Tarybą 2008 m. persvarstant BŽŪP imtis būtinų veiksmų siekiant, kad kaimo plėtros politikos programoje maisto produktų maistingumo vertė būtų laikoma svarbiu kriterijumi ir gerinama maisto gamybos kokybė bei skatinama sveika mityba;
50. pageidauja, kad būtų kuo labiau suderinama BŽŪP ir Europos Sąjungos inicijuotos sveikatos politika, prašo Komisijos griežtai kontroliuoti, kad Europos Sąjungos subsidijomis, suteiktomis kai kuriems pramonės sektoriams, jokiais būdais nebūtų finansuojamos reklaminės kampanijos, kuriose palankiai pristatomi labai kaloringi produktai;
51. mano, kad būtina reformuoti Bendrąją vaisių ir daržovių rinkų organizaciją siekiant, be kita ko, vėl skatinti vartoti didelės dietinės vertės produktus. Be to, yra įsitikinęs, kad skatinančioji politika (kainų mažinimas, mokestinės lengvatos, kitų rūšių subsidijos) yra palanki sistemai, grindžiamai didesniu kaloringų produktų apmokestinimu (angl. "fat tax"), dėl kurios galiausiai ypač nukentėtų kuklias pajamas gaunančios Europos šeimos;
o o o
52. kviečia PSO pateikti Europos Parlamentui savo dabartinius pasvarstymus apie nutukimą;
53. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių nacionaliniams parlamentams ir vyriausybėms bei PSO.
Tarybos Direktyva 89/552/EEB (OL L 298, 1989 10 17, p. 23). Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB (OL L 202, 1997 7 30, p. 60).