Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 8 d. Komisijos komunikatą pavadinimu "Plėtros strategija ir pagrindiniai 2006–2007 m. uždaviniai" (COM(2006)0649) ir į jame pateikiamą Turkijos pažangos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą pavadinimu "2005 m. plėtros strategijos dokumentas" (COM(2005)0561),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens Turkijos visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime(2),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą nuo 2005 m. spalio 3 d. pradėti derybas su Turkija dėl narystės Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į Bendrijos teisyną moterų teisių ir lyčių lygybės srityje,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 12 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją valstybėms narėms Rec(2003)3 dėl subalansuoto moterų ir vyrų dalyvavimo politinių ir visuomeninių sprendimų priėmime,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. TDO konvenciją Nr. 177 dėl darbo namuose,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ES ir Turkijos jungtinio konsultacinio komiteto pranešimą "Moterys ir užimtumas", kuris 2006 m. liepos 14 d. buvo parengtas Kayserio mieste (Turkija),

–   atsižvelgdamas į Turkijos parlamentinės komisijos 2006 m. pranešimą apie žudymus ir smurtą prieš moteris ir vaikus iš tradicijos ir dėl garbės,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl Turkijos teisės aktų dėl musulmonų skarelių ryšėjimo aukštesniojo mokslo institucijose(3),

–   atsižvelgdamas į 1979 m. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo (CEDAW) ir jos 1999 m. papildomą protokolą, kurie yra tarptautinės teisės dalis ir kurių šalimi Turkija yra atitinkamai nuo 1985 m. ir 2002 m., ir atsižvelgdamas į Turkijos Konstitucijos 90 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad tarptautinė teisę turi viršenybę prieš Turkijos nacionalinę teisę,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0003/2007),

A.   kadangi Bendrijos kandidatės, norinčios įstoti į ES, privalo perimti Bendrijos teisyną ir kadangi moterų teisės ir lyčių lygybė yra Bendrijos teisyno dalis,

B.   kadangi naujausioje Komisijos ataskaitoje dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei ES, kuri įtraukta į minėtąjį 2005 m. lapkričio 9 d. strategijos dokumentą, nurodomos, inter alia, šios pagrindinės su moterų padėtimi susijusios problemos: smurtas prieš moteris, ypač buitinis smurtas, ir nusikaltimai dėl garbės, didelis neraštingumas, mažas moterų skaičius parlamente ir vietos atstovaujamuosiuose organuose, neaktyvus moterų dalyvavimas ir darbo rinkoje vyraujanti diskriminacija, atsižvelgiant į tai, kad moterų ekonominė nepriklausomybė yra būtina siekiant jų emancipacijos ir todėl Turkija turėtų jai skirti ypatingą dėmesį,

C.   kadangi Komisija savo 2006 m. Turkijos pažangos ataskaitoje daro išvadą, kad teisinė bazė moterų teisių klausimais iš esmės patenkinama, tačiau jos įgyvendinimas vis dar lieka problema,

1.   pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, narystei Europos Sąjungoje yra conditio sine qua non ir kviečia Komisiją derantis su Turkija moterų teisių klausimui skirti daugiausia dėmesio;

2.   džiaugiasi, kad prasidėjo aktyvus Turkijos ir Europos Sąjungos stojimo derybų etapas; tačiau apgailestauja dėl praėjusiais metais lėtėjusio reformų proceso Turkijoje ir dėl nuolatinių problemų moterų teisių srityje;

Teisės aktų įgyvendinimas ir koordinavimas

3.   pažymi, kad teisinė bazė moterų teisių klausimais iš esmės yra patenkinama, tačiau mano, kad šie teisės aktai vis dar įgyvendinami ydingai; todėl kartoja savo raginimą visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Bendrijos teisyną moterų teisių srityje, ypač skurdesniuose šalies regionuose;

4.   ragina Turkijos vyriausybę paspartinti naujų teisės aktų, susijusių su moterų teisėmis, įgyvendinimą ir taip užtikrinti, kad jie visiškai atitiktų Bendrijos teisyno reikalavimus ir kad jie būtų veiksmingai taikomi;

5.   pabrėžia, kad 2005 m. birželio mėn. įsigaliojęs naujasis Turkijos Baudžiamasis kodeksas labai sustiprina moterų pagrindines teises, tačiau Europos direktyvos dėl vyrų ir moterų lygybės dar ne visiškai perkeltos į nacionalinę teisę; su nerimu pažymi (nesėkmingus) bandymus anuliuoti teisės aktus dėl moterų teisių;

6.   apgailestauja dėl to, kad kai kur Pietryčių Turkijoje gimusios mergaitės neregistruojamos, o tai trukdo kovoti su priverstinėmis santuokomis ir nusikaltimais dėl garbės, nes aukos neturi oficialios tapatybės; ragina Turkijos valdžios institucijas ir toliau taikyti visas būtinas priemones siekiant užtikrinti, kad visi gimę turkų vaikai būtų registruojami;

7.   pabrėžia, kad Turkijos Vyriausybė turėtų išsaugoti ir, jeigu būtina, įtvirtinti teisinę santuokų ir gimimų registraciją visos šalies mastu, kad kiekvienam vyrui ir moteriai būtų užtikrintos visos pilietinės teisės, pvz., teisė į mokslą ir sveikatos priežiūrą bei lygios galimybės patekti į darbo rinką;

8.   džiaugiasi, kad Turkijoje buvo įkurta Patariamoji taryba dėl moterų padėties (Taryba), kuri teiks patarimus dėl valstybės politikos, susijusios su moterų teisėmis, planavimo ir įgyvendinimo;

9.   pabrėžia, kad būtina į Tarybą įtraukti socialinius partnerius, lyčių lygybės klausimus sprendžiančių tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) bei profesinių sąjungų atstovus, nes to dar nėra padaryta, ir ragina susijusias institucijas veiksmingai naudotis Tarybos pagalba siekiant užtikrinti veiksmingą suinteresuotųjų šalių veiklos koordinavimą;

Pilietinė visuomenė

10.   pažymi, kad vis dar nerimauja dėl NVO ir Turkijos vyriausybės bendradarbiavimo;

11.   ragina vienodai elgtis visų NVO, įskaitant laisvų ir savarankiškų moterų organizacijų, atžvilgiu;

12.   mano, kad už moterų teises atsakingo Turkijos valstybės ministro susitikimas su 55 moterų organizacijų Turkijoje atstovėmis ir sprendimas užtikrinti geriau apibrėžtą bendradarbiavimą ir veiksmingesnį ministerijos ir NVO veiklos koordinavimą yra pažangioji patirtis, kuri turėtų būti nuolatos kartojama; tikisi, kad ši politinė valia ateityje bus praktiškai išreikšta konkrečiomis iniciatyvomis ir priemonėmis;

13.   ragina Komisiją ir Turkijos vyriausybę kuriant oficialias ir ilgalaikes struktūras ir remiantis institucijomis pripažinti nevyriausybinių moterų teisių organizacijų vaidmenį pagrindiniu ir esminiu bei struktūriškai pagal numatytas procedūras įtraukti NVO į derybų procesą dėl ES narystės;

14.   ragina Turkijos vyriausybę pradėti didelio masto kampaniją, kurios metu visai visuomenei būtų propaguojamas moterų, kaip ekonominį ir socialinį vystymąsi skatinančios jėgos, įvaizdis;

15.   pripažįsta vis didėjantį moterų teisių nevyriausybinių organizacijų susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais jos susiduria atlikdamos daugybę procedūrų, kad gautų paramą iš ES, ir įgyvendindamos projektus, kuriems jau gavo paramą; pažymi, kad dauguma moterų NVO nesiryžta kreiptis paramos ir todėl nesinaudoja šiuo labai svarbiu ištekliumi;

16.   palankiai vertina Pilietinės visuomenės vystymo centro (PVVC), kurio funkcija – padėti pilietinei visuomenei vystytis, įkūrimą;

17.   ragina Komisiją toliau teikti pagalbą, inter alia, stiprinant kitų pagalbos centrų gebėjimus;

Informacija, gairės ir tikslai

18.   pažymi, kad vis dar labai trūksta tikslių duomenų apie moterų padėtį Turkijoje ir kad esami duomenys dar neapima visų su moterų padėtimi, vaidmeniu ir teisėmis susijusių problemų;

19.   taigi džiaugiasi 2007 m. pradžioje Turkijos valstybinio statistikos instituto pradėta iniciatyva, kuria siekiama, kad būtų pateikiami su lytimis susiję socialinės, kultūros ir ekonominės sričių statistikos duomenys, įskaitant duomenis apie darbo užmokesčio skirtumus;

20.   džiaugiasi ES ir Turkijos bendru projektu "Lyčių lygybės skatinimas", kurio tikslas – stiprinti suinteresuotųjų asmenų gebėjimą apsaugoti moteris nuo buitinio smurto, ir pritaria iniciatyvai pavadinimu "Nacionalinis smurto prieš moteris priežasčių ir padarinių tyrimas", kuri yra projekto dalis ir kuria siekiama sukurti smurto prieš moteris duomenų bazę;

21.   ragina Turkijos vyriausybę pateikti specialius ir patikimus duomenis apie moterų neraštingumo lygį, lygias moterų teises į švietimą, problemas, susijusias su moterimis, kaip darbo jėgos dalimi, smurto prieš moteris atvejus ir žudymus dėl garbės bei priverstines santuokas;

22.   ragina Komisiją savo ataskaitose dėl reformų tempo pasiūlyti Europos Vadovų Tarybai aiškias gaires bei tikslius trumpalaikius, vidutinės trukmės bei ilgalaikius tikslus moterų teisių srityje;

23.   ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, kad visos moterys, nepaisant jų gimtosios kalbos, rasės, priklausymo tautinei mažumai, odos spalvos, politinių pažiūrų, įsitikinimų ir religijos, būtų įtrauktos į moterų teisių programas;

24.   sunerimęs dėl Komisijos įžvalgos, kad įstatymas dėl šeimos apsaugos taikomas tik iš dalies, ir ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant imtis teisingai ir veiksmingai jį taikyti, nes tai leis geriau apsaugoti moterų padėtį ir teises šeimoje;

Smurtas prieš moteris

25.   pažymi, kad išlieka smurto prieš moteris problema, ir smerkia smurtą prieš moteris, įskaitant nužudymus dėl garbės, buitinį smurtą, priverstines vedybas ir poligamiją;

26.   atsižvelgia į Komisijos pastabą, kad, nepaisant naujojo Turkijos Baudžiamojo kodekso nuostatų, pagal kurias "žudymai dėl garbės" traktuojami kaip atsakomybę už žmogžudystę sunkinančios aplinkybės, sprendžiant iš teismų nuosprendžių, kaip pažymi Komisija, padėtis vis dar prieštaringa; ragina teismines institucijas teisingai ir veiksmingai taikyti ir aiškinti šias Baudžiamojo kodekso nuostatas, kad tokių nusikaltimų nebūtų ir užtikrinti, kad dėl moterims padarytų nusikaltimų nebūtų nei mažinamos bausmės, nei taikomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės;

27.   labai susirūpinęs tuo, kad vis dar pasitaiko moterų savižudybių dėl šeimos įtakos, ypač rytų ir pietryčių regionuose; ragina Turkijos valdžios institucijas ginti moteris nuo tokio spaudimo, kurį jos patiria savo šeimose, ir pateikti specialius ir patikimus duomenis apie moterų savižudybių, ypač minėtuose regionuose, reiškinį;

28.   ragina viešąsias įstaigas (teismų, valdymo, policijos, sveikatos priežiūros sistemos ir kt.) užtikrinti, kad smurtą patyrusioms Turkijos moterims būtų užtikrinta būtina apsauga;

29.   pabrėžia, kad tuo atveju, kai aukos nebuvo apsaugotos ar joms nebuvo suteikta pagalba, valstybinės institucijos turi pradėti teisminį tyrimą ir turi būti dedamos pastangos, kad atsakingiems asmenims būtų numatytos drausminės priemonės;

30.   džiaugiasi ministro pirmininko aplinkraščiu, kuris buvo išleistas po Turkijos parlamentinės komisijos pateikto pranešimo dėl nusikaltimų dėl tradicijų ir nusikaltimų dėl garbės ir smurto prieš moteris ir kuriame visoms ministerijoms, viešosioms įstaigoms ir vietinės valdžios institucijoms nurodoma įgyvendinti siūlomus sprendimus dėl smurto prieš moteris; ragina Turkijos vyriausybę parengti privalomus ir praktinius nurodymus dėl šio oficialaus aplinkraščio nuostatų vykdymo, numatyti būtinoms priemonėms įgyvendinti reikiamą biudžetą ir nurodyti šių nuostatų nevykdymo pasekmes;

31.   džiaugiasi Turkijos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. sausio 9 d. oficialiuoju aplinkraščiu, kuriame numatomas politikos, kurią vykdant siekiama išvengti dėl garbės ir tradicijų vykdomų nusikaltimų, veiksmų planas, kuriame prašoma tvirtai įgyvendinti įstatymą dėl prieglobsčio įsteigimo visuose miestuose, kurių gyventojų skaičius didesnis kaip 50 000, įsteigti specialius komitetus visuose miestuose siekiant koordinuoti pastangas padėti dėl garbės ir tradicijų įvykdytų nusikaltimų aukoms ir imtis priemonių, kad nukentėjusiosioms būtų teikiama psichologinė ir finansinė pagalba bei apsauga;

32.   pritaria iniciatyvai, kuria siekiama karo tarnybą atliekančius karius mokyti smurto prieš moteris prevencijos tema, o į policijos mokyklų mokymo programas įtraukti tokius dalykus kaip moterų teisės – žmogaus teisių dalis, lyčių lygybė, smurtas prieš moteris ir nusikaltimai dėl garbės;

33.   ragina Turkijos vyriausybę ir Komisiją pirmenybę teikti kovai su smurtu ir ypač nusikaltimais dėl garbės ir sukurti specialias aukšto saugumo lygio prieglaudas, taip pat ir pietryčių Turkijos regionuose, siekiant, kad moterys turėtų prieglaudas netoli savo gyvenamosios vietos; ragina remti ir padėti pietryčių Turkijoje veikiantiems savarankiškiems moterų patariamiesiems centrams, pvz., KA-MER, ragina plėtoti ekonomiką taip, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas moterims tuose regionuose, kuriuose joms kyla didžiausias smurto pavojus; pabrėžia, kad nuodugnūs tyrimai ir veiksmingos bausmės yra labai svarbios ir todėl svarbu mokyti policijos ir teismų institucijas lyčių lygybės ir kovos su smurtu klausimais; pabrėžia būtinybę pavesti teisėjams taikyti naujus teisės aktus griežtai baudžiant už smurtą ir ypač už nusikaltimus dėl garbės, priverstines santuokas ir poligamiją ir būtinybę apsaugoti liudininkus; ragina Turkijos vyriausybę su Komisija sudaryti specialų susitarimą dėl dalyvavimo programoje, kuria siekiama užkardyti smurtą, nukreiptą prieš vaikus, jaunimą, moteris ir su juo kovoti, bei apsaugoti smurto aukas ir rizikos grupes (Daphne programa) ir šiuo tikslu nacionaliniame biudžete numatyti reikalingus finansinius išteklius;

34.   pabrėžia, kad moterims turi būti suteikiama ne tik apsauga, bet ir visų pirma psichologinė pagalba ir konsultacijos; reikalauja, kad šios paslaugos būtų teikiamos moterų prieglaudose ir regionuose, kuriuose daug moterų savižudybių ir smurto prieš moteris atvejų;

35.   ragina Turkijos vyriausybę sudaryti sąjungas su visomis visuomenės grupėmis – pilietinėmis, socialinėmis ir religinėmis, ir kartu inicijuoti kampanijas, skirtas visų pirma jaunajai kartai, kurių metu būtų skelbiama, kad smurtas prieš moteris ir vaikus yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas, ir būtų skiepijamas nepakantumas visų formų smurtui;

Prieglaudos

36.   pažymi, kad Turkijoje esančios smurtą patyrusių moterų prieglaudos, kurios gali priimti 469 moteris ir kuriose iki šios buvo suteiktos paslaugos 5512 moterų(4), nepatenkina visų šalies, kurioje gyvena apie 70 mln. gyventojų, poreikių, ir netgi nėra pakankamai išnaudojamos galiojančiuose teisės aktuose numatytos kuklios galimybės – įsteigti vieną prieglaudą kiekviename daugiau kaip 50 000 gyventojų turinčiame administraciniame vienete;

37.   ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti pakankamo moterų prieglaudų skaičiaus efektyvų veikimą, saugumą ir prieinamumą;

38.   palankiai vertina įkūrimą telefono pagalbos linijos "183 socialinės paslaugos šeimai, moterims, vaikams ir neįgaliesiems", kuri skirta pranešti apie smurtą, taip pat palankiai vertina skubios pagalbos linijos 157, skirtos prekybos žmonėmis aukoms, įkūrimą visos šalies mastu ir mano, kad tai gali būti geras pavyzdys ir ES;

39.   dar kartą ragina Turkiją ratifikuoti papildomą Europos žmogaus teisių konvencijos protokolą Nr. 12;

40.   ragina Turkijos vyriausybę tobulinti moterų prieglaudų sąrangą ir ugdyti personalą bei šalinti trūkumus, dėl kurių buvo skundžiamasi;

41.   skatina Turkijos vyriausybę dėti daugiau pastangų skatinant valstybės įstaigų ir (arba) vietos valdžios institucijų ir nepriklausomų moterų organizacijų bendradarbiavimą; ragina ją teikti finansinę paramą nepriklausomoms ir savarankiškoms moterų prieglaudoms;

Politinis dalyvavimas

42.   pažymi, kad moterų dalyvavimas politiniame gyvenime Turkijoje išlieka pernelyg mažas; pabrėžia, kad moterų diskriminaciją kartais galima pataisyti laikinomis pozityvios diskriminacijos priemonėmis, kaip rekomenduojama, inter alia, CEDAW konvencija, ir kad yra būtina teikti moterų, užimančių įtakingas ir su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, pavyzdžius;

43.   ragina pasiūlyti priemones, kurios užtikrintų atitinkamą atstovavimą moterims rinkimų sąrašuose, kaip geriausią būdą, skirtą trumpuoju laikotarpiu pagerinti moterų dalyvavimo Turkijos politiniame gyvenime padėtį;

44.   ragina Turkijos politines partijas priimti vidaus taisykles, užtikrinančias, kad jų visų lygmenų valdymo organuose būtų moterų;

45.   ragina politines Turkijos partijas, pradedant ateinančiais 2007 m. rinkimais, įtraukti daugiau moterų kandidačių į rinkimų sąrašus, skirti moterims atitinkamą vaidmenį partijos hierarchijoje ir didinti supratimą apie moterų dalyvavimo politiniame gyvenime svarbą;

46.   itin apgailestauja, kad Turkijos parlamente vis dar nėra įsteigta nuolatinio moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto; pabrėžia, kad Turkijos vyriausybės ir kai kurių politinių partijų partinėse programose pateiki pažadai turi būti įgyvendinti, ir pažymi, kad komitetas turėtų būti įsteigtas kuo greičiau;

47.   yra sunerimęs dėl Komisijos pastabos, kad moterys vis dar gali būti diskriminuojamos, daugiausia dėl nepakankamo išsilavinimo ir didelio neraštingumo šalyje, ir ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti lyčių lygybę prieigos prie švietimo ir darbo rinkos požiūriu, ypač šalies pietryčiuose; todėl ragina imtis priemonių švietimo sektoriuje siekiant, kad mokytojams suteikti lyčių klausimo išmanymo kvalifikaciją ir paremti skatinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti mergaites mokyklose; taip pat ragina moksleives ir moksleivius supažindinti su lygiomis vyrų ir moterų teisėmis ir moterų apsisprendimo teise, įskaitant lyčių savitumus atspindinčių vadovėlių rengimą;

Švietimas

48.   pažymi, kad UNICEF duomenimis, kiekvienais metais nuo 600 000 iki 800 000 mokyklinio amžiaus mergaičių šeimos draudžia eiti į mokyklą arba nėra infrastruktūros, leidžiančios joms lankyti mokyklą;

49.   džiaugiasi mergaičių švietimo kampanija "Mergaitės, eime į mokyklą", dėl kurios mokyklą pradėjo lankyti 222 800 mergaičių; taip pat džiaugiasi "Nacionalinio švietimo rėmimo kampanija", kurioje per ketverius metus dalyvavo beveik 5 milijonai suaugusiųjų, kurių dauguma – moterys iš kaimo vietovių ir mergaitės, negalėjusios lankyti mokyklos;

50.   pabrėžia švietimo svarbą ir galimą jo įnašą siekiant ekonominės moterų nepriklausomybės; ragina Turkijos valdžios institucijas sukurti priežiūros sistemą, kuri padėtų išlaikyti mergaites švietimo sistemoje; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnes galimybes besimokančioms mokyklose moterims įstoti į kolegijas ir universitetus, taip pat skatinti jas pasirinkti, pvz., psichologijos studijas, siekiant parengti kvalifikuotas specialistes, kurios galėtų padėti nuo prievartos nukentėjusioms moterims;

Dalyvavimas darbo rinkoje

51.   pažymi, kad moterų dalyvavimo darbo rinkoje procentas išlieka itin mažas – mažesnis negu 25 proc., o tai yra labai mažai, palyginti su 27 ES valstybių narių vidurkiu – 49 proc., ir kad moterų užimtumo lygis sumažėjo iki maždaug 20 proc. tuomet, kai moterų aktyvumas neoficialiajame sektoriuje padidėjo, o tai dažniausiai nutinka dėl daugelio moterų žemo išsilavinimo lygio, institucinės, labai paplitusios, prieinamos ir įperkamos vaikų, pagyvenusiųjų ir neįgalių giminaičių priežiūros sistemos nebuvimo ir visuomenėje paplitusio darbo dalijimo pagal lytį;

52.   pabrėžia Komisijos pastabą, kad lygių galimybių srityje būtina suderinti teisės aktus su Bendrijos teisynu, ypač teisės aktus dėl tėvystės atostogų, vienodo darbo užmokesčio, vienodų galimybių įsidarbinti, įstatymų numatytos ir profesinės bei socialinės apsaugos;

53.   atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tokius projektus kaip bendras Olandijos ir Turkijos projektas pavadinimu "Lygių galimybių įsidarbinti didinimas" ir būsimas projektas pavadinimu "Parama moterų verslumui" bei banko "Garanti Bank" ir KAGIDER (Moterų verslininkių asociacijos) bendradarbiavimą dėl susitarimo kredito linijos iki 30 000 dolerių ir nemokamų mokymo kursų moterims verslininkėms klausimu;

54.   ragina Turkijos vyriausybę įkurti vieną ar kelias institucijas, kad būtų skatinamas, tiriamas, prižiūrimas ir remiamas vienodas požiūris darbo rinkoje, įskaitant profesinį mokymą, kaip nustatyta 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvos 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu 8a straipsnyje(5);

55.   ragina socialinius partnerius ir Turkijos vyriausybę imtis visų būtinų priemonių užtikrinant perėjimą nuo neoficialiosios prie oficialiosios ekonomikos; prašo Komisijos šių pastangų rėmimą laikyti vienu iš savo prioritetų;

56.   reikalauja, kad Turkijos vyriausybė pateiktų tikslius duomenis apie moterų diskriminaciją, įskaitant ryšinčių musulmonų skareles moterų prieigą prie darbo rinkos, siekiant nustatyti, ar esama netiesioginės diskriminacijos dėl lyties rizikos;

57.   ragina Turkijos vyriausybę pagerinti namuose dirbančių asmenų, kurių daugumą sudaro moterys, padėtį; dėl to ragina Turkiją pasirašyti ir ratifikuoti minėtąją TDO konvenciją Nr. 177 dėl darbo namuose ir išplėsti Turkijos darbo kodeksą, kad jis apimtų ir namuose dirbančius asmenis;

58.   kartoja savo raginimą Turkijos vyriausybei per nustatytą laikotarpį parengti ir įgyvendinti su moterų užimtumu susijusius ir konkrečius tikslus apimančius nacionalinius veiksmų planus, kaip šiuo metu daroma ES valstybėse narėse;

59.   ragina Turkijos Darbo ministeriją ir socialinius partnerius į savo politikos kryptis bei kolektyvines darbo sutartis įtraukti lyčių lygybės klausimus ir ragina Turkijos profesines sąjungas organizuoti darbą neoficialiajame sektoriuje ir mokyti sąjungų atstovus lyčių lygybės klausimais; dėl to džiaugiasi profesinių sąjungų konfederacijos Türk-IS iniciatyvomis;

60.   pabrėžia, kad socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį propaguojant moterų teises ir skatinant jas dalyvauti ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime; skatina socialinius partnerius dėti daugiau pastangų skatinant moteris dalyvauti socialinį dialogą palaikančių institucijų veikloje;

61.   nusprendžia reguliariai vertinti Turkijos pažangą moterų teisių srityje, taip papildyti ir atsižvelgti į Komisijos metinę pažangos ataskaitą, ir vertinti Turkijos pažangą moterų teisių srityje pagal pažangos ataskaitoje numatytas gaires;

o
o   o

62.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų specialiajam pranešėjui smurto prieš moteris klausimais, Tarptautinės darbo organizacijos generaliniam direktoriui, Turkijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0381. (2) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 385. (3) Leyla Şahin prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 44774/98. (4) Šaltinis: Nimet Çubukçu, už moterų teises atsakinga Turkijos valstybės ministrė. (5) OL L 39, 1976 2 14, p. 40. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB (OL L 269, 2002 10 5, p. 15).