Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 6–17 d. Nairobyje (Kenija) vykusią 12-ąją Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijos sesiją (angl. COP 12) ir į 2-ąjį Kioto protokolo šalių susitikimą (angl. COP/MOP 2),

–   atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją "Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai"(1) ir į 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos strategijos klimato kaitos konferencijoje Nairobyje (12-oji Konvencijos šalių konferencija ir 2-asis Kioto protokolo šalių susitikimas)(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 Celsijaus laipsnių. Gairės 2020 metams ir vėliau" (COM(2007)0002),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 2 d. Paryžiuje vykusio Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) pirmosios darbo grupės 10-ojo posėdžio metu oficialiai padarytas išvadas, kurios buvo TKKG Ketvirtosios vertinimo ataskaitos, kurioje pateikiamos dabartinės žinios apie žmogaus ir natūralių veiksnių poveikį klimato kaitai ir pateikiamos tolesnės klimato kaitos prognozės, dalis,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi paskutiniai su ekstremaliomis oro sąlygomis susiję įvykiai, pvz., visa niokojantis uraganas Kirilas, skatina dar intensyviau diskutuoti apie klimato kaitą,

B.   kadangi vienas su ekstremaliomis oro sąlygomis susijęs įvykis negali būti tiesiogiai siejamas su klimato kaita, bet reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, daugelio mokslininkų nuomone, vis dažniau pasitaikantys su ekstremaliomis oro sąlygomis susiję įvykiai neatsiejami nuo klimato kaitos,

C.   kadangi naujausios mokslinės ataskaitos skatina susirūpinti, kad jau vykstantys klimato kaitos procesai gali paspartėti dėl susidariusių įvairių palankių sąlygų;

1.   pabrėžia, kad reikia skubiai pasaulio mastu imtis konkrečių kovos su klimato kaita priemonių, ir kad reikia politinių vadovų, kurie skatintų šį procesą;

2.   šiomis aplinkybėmis džiaugiasi tuo, kad Europos Komisija ir šiuo metu pirmininkaujanti valstybė narė savo politinėje darbotvarkėje teikia klimato kaitai didelę svarbą;

3.   ragina Europos Sąjungą išlaikyti vadovaujamą vaidmenį per derybas, susijusias su tarptautinėmis kovos su klimato kaita nuo 2012 m. gairėmis, ir neatsisakyti savo ambicingų užmojų būsimose diskusijose su tarptautiniais partneriais;

4.   ragina Europos Sąjungą parodyti, kad ji pasiryžusi spręsti klimato kaitos keliamas problemas, ir siekti pakankamos pažangos mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį bei įgyvendinant su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu susijusius tikslus;

5.   pripažįsta, kad ES išmetamų ŠESD dalis, kuri siekia 14 proc. remiantis ketvirtąja nacionaline Europos Bendrijos ataskaita pagal JT BKKK (COM(2006)0040), gali pasirodyti nedidelė; tačiau pabrėžia, kad skaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį vienam gyventojui ES dalis – viena didžiausių pasaulyje; siekdamas, kad šie skirtumai būtų sumažinti, primena Komisijai ir valstybėms narėms apie jų pagal Kioto protokolą ir Marakešo susitarimus prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti savo naudojamų lankstumo priemonių papildomumą;

6.   pabrėžia, kad reikia labai paspartinti tarptautines derybas dėl veiklos nuo 2012 m. gairių, siekiant užtikrinti, kad nebūtų atotrūkio tarp Kioto protokole nustatytų pirmojo ir antrojo įsipareigojimų laikotarpio ir kad tarptautinė bendruomenė turėtų laiko parengti reikiamas priemones; dar kartą pabrėžia raginimą pasiekti susitarimą iki 2008 m. pabaigos arba vėliausiai – 2009 m.;

7.   pabrėžia, kad ES turėtų grįsti savo strategiją prielaida, kad bus pasiektas tarptautinio masto susitarimas dėl veiklos nuo 2012 m. gairių dėl klimato kaitos; todėl mano, kad šiuo etapu per anksti diskutuoti dėl alternatyvios strategijos, kuri būtų taikoma tuo atveju, jei tarptautinis susitarimas nebus pasiektas;

8.   primena, kad, kaip nurodė Europos Parlamentas savo minėtosiose 2005 m. lapkričio 16 d. ir 2006 m. spalio 26 d. rezoliucijose ir iš dalies pripažino Komisija savo komunikate, ES klimato kaitos strategija turėtų būti grindžiama šiais tikslais:

9.   apgailestauja dėl Komisijos energijos ir klimato kaitos priemonių paketo, susijusio su išmetamų ŠESD kiekio sumažinimo tikslu iki 2020 m., aiškumo trūkumo; pabrėžia, kad, norint turėti realių galimybių įgyvendinti ES tikslą siekiant užtikrinti, kad vidutinė pasaulinė temperatūra nekiltų daugiau kaip 2°C, išmetamų teršalų kiekį reikia bendrai sumažinti mažiausia 30 proc. visose pramoninėse šalyse;

10.   primygtinai reikalauja, kad visų ES vidaus politikos sričių ir priemonių tikslas – iki 2020 m. sumažinti išmetimą 30 proc., palyginti su 1990 m.;

11.   pabrėžia, kad norint pasiekti tarptautinio masto susitarimą dėl visose pramoninėse šalyse išmetamų ŠESD kiekio sumažinimo 30 proc. Europos Sąjunga turi sutelkti dėmesį ne tik į aplinkos, bet ir į užsienio bei tarptautinės prekybos politiką ir į norą pakeisti energijos ir kitų gamtos išteklių paklausos pobūdį; taip pat diskutuojant apie strategiją, kuria siekiama minėtojo tikslo turi būti atsižvelgiama ir į šį platesnį kontekstą;

12.   mano, kad ekonomiškai išsivysčiusios valstybės narės didelę savo veiklos ir technologijų, susijusių su energijos ir gamtos išteklių naudojimu, dalį perkėlė į mažiau išsivysčiusias šalis, kuriose ta pati veikla gali lemti didesnį išmetamų ŠESD kiekį; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis politinių veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias tokiai veiklai;

13.   pabrėžia išskirtinę išsivysčiusių šalių atsakomybę už kovą su klimato kaita tarptautiniu mastu; atsižvelgdamas į tai, ragina JT BKKK protokolo I priede išvardytas šalis vykdyti dabartinius savo įsipareigojimus ir siekti plataus užmojo tikslų nuo 2012 m. prasidėsiančiu antruoju įsipareigojimų laikotarpiu; be to, ragina išsivysčiusias šalis, kurios nėra ratifikavusios Kioto protokolo, iš naujo apsvarstyti savo poziciją, imtis ryžtingų vietos masto priemonių, aktyviai dalyvauti būsimose tarptautinėse derybose ir ilgainiui įsitraukti į būsimą kovos su klimato kaita sistemą;

14.   ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant kompensuoti galimus pramoninių šalių, kuriose netaikomi anglies dioksido apribojimai, gamintojų trumpojo laikotarpio konkurencinius pranašumus, apsvarstyti galimybę priimti prekybai taikomas pasienio koreguojamąsias priemones;

15.   pakartoja savo pasiūlymą iš naujo apsvarstyti prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą, siekiant suderinti lėšų paskirstymo metodą, pagrįstą lyginamąja analize ir pardavimu aukcionuose; siūlo, kad nemokamas išmetamų teršalų leidimų suteikimas būtų apribotas, ir rekomenduoja valstybėms narėms pinigus, gautus, pavyzdžiui iš pardavimų aukcionuose, gražinti piliečiams ir atitinkamoms įmonėms;

16.   sutinka su Komisija, kad JT BKKK protokolo I priede neišvardytos šalys ir toliau turi dalyvauti procese, bet pabrėžia, kad besivystančių šalių negalima traktuoti kaip vieno bloko ir kad besivystančių šalių ar jose vykdoma veikla turi būti diferencijuojama atsižvelgiant į išskirtines kiekvienos šalies aplinkybes; dar kartą pabrėžia, kad neturėtų būti reikalaujama, jog mažiausiai išsivysčiusios šalys prisiimtų kokių nors įsipareigojimų;

17.   siekiant, kad visiems tarptautinio masto veikėjams būtų užtikrintos vienodos sąlygos, ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti, ar šalių, neprisiėmusių privalomų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų, intensyviai energiją naudojančioms eksporto pramonėms nereikėtų pasiūlyti įgyvendinti tikslus, susijusius su atskirais sektoriais, ir taip papildyti pramoninėms šalims taikomus privalomus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus;

18.   pabrėžia, kad energetikos politika yra svarbi ES pasaulio klimato kaitos strategijos dalis ir kad atsinaujinančių energijos šaltinių įvairinimas ir perėjimas prie efektyviausiai energiją naudojančių technologijų, suteiktų daugiau galimybių sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir užtikrinti mažesnę energetinę priklausomybę nuo išorės šaltinių;

19.   mano, kad vienas iš pagrindinių visuotinio klimato atšilimo veiksnių yra neveiksminga daugelio elektrinių veikla, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriame būtų reikalaujama, kad visos valstybės narės užtikrintų, jog taikant šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas būtų naudojama energija, gaunama kaip šalutinis elektros generavimo produktas;

20.   mano, kad energijos naudojimo efektyvumas sukuria didelį išmetamų teršalų kiekio mažinimo potencialą; ragina, kad Komisija ir valstybės narės šioje srityje patvirtintų ambicingas priemones ir tikslus bei ištirtų galimybes viršyti Komisijos pasiūlytą 20 proc. sumažinimo normą;

21.   mano, kad tinkamai suderinta mokesčių (rinkliavų) sistema gali padėti padidinti energijos naudojimo efektyvumą valstybėse narėse ir užkirsti kelią nereikalingam energijos naudojimui;

22.   be to, ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybę visoje ES nustatyti tokią mokesčių sistemą, pagal kurią būtų siekiama remti ekonomiką, kai išsiskiria mažai anglies dvideginio, skatinti geriausių esamų technologijų ir gamybos procesų naudojimą ir šiuo tikslu tvaresnes vartojimo formas;

23.   ragina valstybes nares įvykdyti savo įsipareigojimus ir imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas greitas 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo(3), kuri įsigaliojo 2003 m. sausio 4 d. ir pagal kurią numatoma, kad rentabili taupymo norma pastatų sektoriuje sudarytų maždaug 22 proc., įgyvendinimas; todėl ragina Komisiją pradėti bylas prieš tas valstybes nares, kurios dar nesiėmė adekvačių priemonių, reikalingų Direktyvai 2002/91/EB įgyvendinti;

24.   pabrėžia, kad transporto sektoriuje labiausiai didėja energijos sunaudojimas; kelių transporto priemonių išmetamas CO2 kiekis sudaro apie 25 proc. Bendrijos CO2 emisijos; taigi ragina numatyti privalomų priemonių transporto, įskaitant oro transportą, sektoriui siekiant, kad iki 2020 m. išmetimas į aplinką sumažėtų proporcingai išmetimui kituose sektoriuose ir plėtoti labiau integruotą, ekologiškesnį, aplinkai bei natūraliems ištekliams nekenkiantį transportą;

25.   pabrėžia, kad būtina skubiai sumažinti CO2 emisiją iš automobilių, ir reikalauja, kad Komisija nustatytų būtiną tikslą – 120 gramai kiekvienam kilometrui, taikytiną naujiems ES rinkoje parduodamiems keleiviniams automobiliams, kurį reikėtų pasiekti iki 2012 m.;

26.   pakartoja savo raginimą, kad oro ir jūros transporto teršalų išmetimas į aplinką būtų įtrauktas į tarptautinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimus tolesniu kaip 2012 m. laikotarpiu, ir ragina iš naujo dėti pastangas siekiant ES ir pasaulio mastu nustatyti žibalo mokestį;

27.   nurodo, kad pasiūlymas dėl būtino tikslo iki 2020 m. padidinti atsinaujinančios energijos šaltinių dalį iki 20 proc. yra gera pradžia; bet mano, kad pagal ES energijos šaltinių dalis šį tikslą reikėtų padidinti iki 25 proc.;

28.   nurodo, kad nėra privalomų tam tikriems sektoriams numatytų su atsinaujinančios energijos šaltiniais susijusių tikslų; pabrėžia, kad šie tikslai gali realiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, siekiant sustabdyti klimato kaitą; ragina Komisiją siūlyti, kad valstybės narės be pagrindinio tikslo išsikeltų tam tikriems sektoriams numatytus tikslus, ypač susijusius su elektros energijos gamyba, šildymu ir vėsinimu, susijusius su atsinaujinančios energijos šaltiniais, atsižvelgdamos į savo skirtingą padėtį, kaip siūloma atlikus poveikio įvertinimus pagal Atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo planą (COM(2006)0848);

29.   pakartoja, kad šildymas ir aušinimas pasitelkus atsinaujinančios energijos šaltinius turi didelį potencialą rentabiliai mažinant anglies dioksido kiekį ir priklausomybę nuo iškastinio kuro; apgailestauja, kad Europos Komisija nepateikė jokio pasiūlymo dėl direktyvos dėl šildymo ir aušinimo naudojantis atsinaujinančios energijos šaltiniais skatinimo, nors tai buvo žadėta Europos Parlamentui, tačiau nurodo, kad Komisija dar planuoja šios srities teisėkūros priemones;

30.   primygtinai pakartoja savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliucijoje(4) pateiktas rekomendacijas dėl pasiūlymo dėl šildymo ir vėsinimo sistemų naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;

31.   atsižvelgia į Komisijos pasiūlymą dėl privalomo minimalaus tikslo, kad iki 2020 m. biokuro kiekis sudarytų 10 proc. transporto priemonių degalų; pabrėžia ilgalaikės biokuro gamybos svarbą; mano, kad biokuras atlieka svarbų vaidmenį mažinant mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet jo kiekio didėjimas neturi vykti maisto produktų gamybos sąskaita ar būti miškų nykimo visame pasaulyje priežastis; pabrėžia, kad būtina vykdyti biokuro sertifikavimą, atsižvelgiant į aplinkos ir socialinius aspektus, ir kad visos paskatos turi būti diferencijuojamos remiantis su viso gyvenimo ciklu susijusiu klimato naudingumo veiksniu;

32.   pažymi, kad Komisija pripažįsta vidutinės trukmės laikotarpiu svarbią iškastinio kuro reikšmę ir galimybę atlikti tolesnius tyrimus, susijusius su anglies dvideginio intensyvumo mažinimu pagal CO2 mažinimo iki 2° C tikslą; mano, kad tai turėtų skatinti nuolat modernizuoti įrenginius ir didinti jų efektyvumą, kurti naujos kartos įrenginius, skatinti tolesnį su anglimis, dujomis ir nafta susijusio anglies dvideginio surinkimo ir laikymo ekonominio metodo kūrimą remiantis nulinio išskyrimo iškastinio kuro elektrinių Europos technologijų platformos sprendimais ir panaikinti ES teisės aktų sudaromas kliūtis; pripažįsta anglies dvideginio surinkimo ir laikymo technologijų svarbą mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

33.   remia siūlomą partnerystę su Afrika energetikos srityje; griežtai rekomenduoja užmegzti tokią partnerystę su Kinija ir Indija, kadangi šiose šalyse sparčiai auga išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir šias šalis būtina paremti, kad jos galėtų kurti pajėgumus ir investuoti į technologijas, kurias taikant išskiriama mažai anglies dvideginio ar jis visai neišskiriamas, ir kurios pasižymėtų energijos naudojimo efektyvumu (ypatingas dėmesys – atsinaujinantiems energijos šaltiniams), ir reikalauja, kad ES bendradarbiautų su atitinkamais regionais, kad būtų sustabdytas atogrąžų miškų nykimas ir skatinamas miškų auginimas bei atkūrimas; be to, siūlo stiprinti bendradarbiavimą su Rusija, Ukraina, Šiaurės Afrika ir Kaspijos jūros regiono šalimis energetikos srityje;

34.   mano, kad tuo pat metu galima energingai stengtis sumažinti išmetamų dujų kiekį ir skatinti ekonominį vystymąsi ir kad tokios pastangos ateinančiais dešimtmečiais padės sukurti tvaraus ekonominio vystymosi sąlygas; pakartoja, kad aplinką tausojančios technologijos gali suteikti Europos Sąjungai pranašumą konkurencijos srityje ir labai prisidėti prie išmetamųjų dujų kiekio mažinimo; nurodo, kad aplinką tausojančios technologijos yra labai svarbi tvaraus vystymosi strategijos dalis, atitinkanti ES su Kioto protokolu ir Lisabonos strategija susijusius įsipareigojimus;

35.   pabrėžia, kokia yra kaina, kurią reikia mokėti dėl ligšiolinio neveiklumo ekonominėje, socialinėje ir sveikatos apsaugos srityse, inter alia, tai nurodyta ir Sterno klimato kaitos ekonominių pasekmių ataskaitoje; primena, kad žalos mastai dėl tolesnio neveiklumo gali siekti 5–20 proc. pasaulinio BVP kasmet, o tuo tarpu tinkamos klimato ir investicijų į švarias technologijas politikos sąnaudos iki 2050 m. sudarytų 0,5–1 proc. pasaulinio metinio BVP ir tai dar duotų papildomos naudos gamtai ir sveikatai; pripažįsta, kad delsimas imtis veiksmų turės tolesnių neigiamų pasekmių aplinkai ir dėl jo didės išmetamųjų dujų mažinimo sąnaudos;

36.   pripažįsta, kad klimato kaita kelia didžiulių aplinkosaugos problemų, kurias ES ir tarptautinė bendruomenė turi neatidėliotinai spręsti; mano, kad iki 2050 m. didžioji ES energijos poreikio dalis turėtų būti patenkinama naudojant mažai anglies dvideginio išskiriančius šaltinius arba technologijas, kurias taikant neišmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o dėmesys turėtų būti sutelktas į energijos taupymą, efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius; taip pat mano, kad siekiant šių tikslų reikėtų nustatyti aiškias gaires; ragina Komisiją užsibrėžti plataus užmojo, tačiau realius tikslus – siekiant Europos klimato apsaugos ir tiekimo saugumo tikslų iki 2020 m. patenkinti 60 proc. ES energijos poreikio naudojant energijos gamybos technologijas, kurias taikant išskiriama labai mažai CO2 arba jo visai neišskiriama arba jis nekeičia CO2 kiekio;

37.   mano, kad šioje srityje reikėtų aktyvinti tyrimus ir patvirtinti aiškius aplinkosaugos tikslus, kad būtų galima skatinti kurti ir naudoti geresnes ir labiau aplinką tausojančias technologijas;

38.   toliau laikosi nuomonės, kad išmetamųjų dujų kiekio mažinimas pasauliniu mastu neturi kelti kitos grėsmės, pavyzdžiui, susijusios su branduolinių ginklų plitimu ar terorizmu; todėl mano, kad branduolinis sektorius turi būti pašalintas iš švaraus vystymosi ir bendro įgyvendinimo sistemų (angl. CDM/JI ) ar kitų sistemų, pagal kurias numatomi apdovanojimai už išmetamųjų dujų kiekio mažinimą besivystančiose šalyse;

39.   skatina Europos piliečius aktyviau tiesiogiai dalyvauti mažinant išmetamųjų dujų kiekį; taigi ragina Komisiją intensyviau vykdyti piliečių sąmoningumo didinimo veiklą, atsižvelgiant į padėties sudėtingumą, siekiant informuoti asmenis apie jų vaidmenį klimato kaitos procese;

40.   pakartotinai ragina, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės patvirtintų ambicingą technologijų partnerystės ir švarių technologijų perkėlimo į trečiąsias šalis politiką, nes tai šioms šalims padėtų tvaresniu būdu stiprinti ekonomiką ir gerovę;

41.   ragina Komisija įvertinti klimato kaitos poveikį, atsižvelgiant į žemės temperatūros padidėjimą, lietaus kritulių sumažėjimą ir požeminio vandens būklę; mano, kad labai svarbu įvertinti dirbamų plotų kaip biomasės ir anglies sankaupų šaltinio mažėjimo pasekmes; pabrėžia tam tikros žemės ūkio veiklos valdymo patirties svarbą;

42.   ragina visus atitinkamus Parlamento komitetus ir delegacijas glaudžiau bendradarbiauti klimato kaitos klausimu, kad politinės priemonės pramonės, energetikos, transporto, žemės ūkio, tyrimų ir vystymosi srityse bei kitos iniciatyvos būtų labiau suderintos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų, ir kad klimato kaitos klausimas būtų reguliariai svarstomas tarpparlamentinių delegacijų lygmeniu ir palaikant transatlantinį teisėkūros dialogą;

43.   reikalauja, kad visos trys Tarybai pirmininkaujančios šalys (Vokietija, Portugalija ir Slovėnija) užtikrintų spartesnį su klimato kaita susijusių priemonių taikymą, padidintų tarptautinius įsipareigojimus ir į tarptautiniu mastu vykstantį procesą įtrauktų daugiau tarptautinių partnerių;

44.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms Konvencijos šalims narėms, kurios nėra ES šalys narės.

(1) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 120. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0460. (3) OL L 1, 2003 1 4, p. 65. (4) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 115.