Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Pavasario Europos Vadovų Tarybai "Metas judėti sparčiau: Naujoji partnerystė vystymosi ir užimtumo labui" (COM(2006)0030),

–   atsižvelgdamas į Komisijos parengtą darbo dokumentą "Bendrijos Lisabonos programa: 2006 m. techninė įgyvendinimo ataskaita (SEC(2006)1379),

–   atsižvelgdamas į 25 nacionalines augimo ir darbo vietų kūrimo reformų programas (NRP), kurias pristatė valstybės narės,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga" (COM(2006)0689),

–   atsižvelgdamas į Komisijos parengtas strategines ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos gaires bei struktūrinių fondų įgyvendinimo pagal Lisabonos strategiją gaires,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis" (COM(2006)0567),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko komunikatą, priimtą pasitarus su Pirmininko pavaduotoju G. Verheugenu ir Komisijos nariais J. Almunia ir V. Spidla, dėl integruotos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių (2005-2008) (COM(2005)0141),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23-24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadas, 2001 m. kovo 23-24 d. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos, 2005 m. kovo 22-23 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos ir 2006 m. kovo 23-24 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos (Žalioji knyga)(1),

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl makroekonominio energijos kainos padidėjimo poveikio (A6–0001/2007),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos energetikos politikos (COM(2007)0001),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(2),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

Bendrosios pastabos

1.   džiaugiasi, kad pavyko suderinti Komisijos ir valstybių narių pastangas siekiant sėkmingai įgyvendinti Lisabonos strategiją, ir pastebi, kad ši strategija – tai Europos atsakas į globalizacijos problemas; be to, dar kartą ryžtingai pabrėžia, kad Lisabonos strategijos sėkmė priklauso nuo ekonomikos augimo bei užimtumo ir nuo ekonomikos, socialinių bei aplinkos reformų norint pasiekti dinamišką ir naujovišką ekonomiką ir visuomenę; įspėja, kad nereikėtų susiaurinti strategijos tik iki kelių prioritetų, susijusių su vidaus rinkos užbaigimu ir geresne teisėkūra; atkreipia dėmesį į tai, kad naujoji Tvaraus vystymosi strategija ir Lisabonos strategija turi nemažai papildančių bruožų: jas sieja bendri tikslai didinti konkurencingumą, kurti daugiau darbo vietų ir siekti didesnės kokybės, stiprinti socialinę integraciją, aplinkos apsaugą ir rizikos prevenciją ir kt.;

2.   džiaugiasi, kad 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo imtasi priemonių aktyviau įgyvendinti Lisabonos strategiją ir kad buvo išaiškintas valstybių narių ir Bendrijos kompetencijos pasidalijimo klausimas įgyvendinant specialiąsias priemones;

3.   mano, kad pasaulyje, turinčiame ribotus išteklius ir trapią ekosistemą, Europos Sąjunga turėtų stengtis tapti veiksmingiausiu pasaulyje išteklių ir energetikos ekonominiu regionu; atkreipia dėmesį į neveikimo arba veiksmų šiuo klausimu sąnaudas ir pabrėžia didžiulį ekonominį veiksmingų technologijų potencialą energetikos ir atsinaujinančios energijos aspektais pasaulinėje rinkoje, kuriuo Europos Sąjunga labai patogu pasinaudoti;

4.   mano, kad naujovėms tenka ypatingos svarbos vaidmuo plėtojant Europos Sąjungos gebėjimus veiksmingai reaguoti į pasaulinės ekonomikos problemas ir galimybes ir į kitas didžiules problemas, pvz., klimato atšilimą;

5.   primena, kad norint įgyvendinti Lisabonos strategiją reikia pakankamų ir tikslingai numatytų finansinių lėšų iš Bendrijos biudžeto; apgailestauja, kad trūksta finansinių lėšų įgyvendinti Lisabonos strategijoje numatytiems siekiams;

6.   pripažįsta ypatingą regionų politikos pridėtinę vertę įgyvendinant Lisabonos tikslus, kaip nurodyta "Bendrijos strateginės gairėse 2007–2013 m.: sanglaudos politika ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti"; atkreipia dėmesį į tai, kad, esamu programavimo laikotarpiu reikalaujama, kad 15 ES valstybių narių Lisabonos darbotvarkės tikslams privalomai skirtų 60 proc. struktūrinių fondų konvergencijos tikslui skiriamų išlaidų ir 75 proc. išlaidų, skiriamų konkurencingumo ir užimtumo tikslui; ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės, siekdamos įgyvendinti Lisabonos tikslus, naudoja savo struktūrinių fondų lėšas;

Geresnis Lisabonos strategijos valdymas siekiant geresnės teisėkūros
Geresnė teisėkūra

7.   palaiko visas visų institucijų išplėtotas pastangas vykdyti geresnės teisėkūros darbotvarkę; mano, kad Parlamentas turi ir toliau atlikti pagrindinį vaidmenį skatindamas geresnę teisėkūrą ir didindamas bendrų su kitomis institucijomis procedūrų pagrindo saugumą, kad būtų vykdomas nepriklausomas siūlomų teisės aktų poveikio vertinimas, kad būtų daugiau aiškumo priimant Tarybos sprendimus ir geresnė demokratinė Komisijai patikėtų teisės aktų priėmimo kontrolė; primena, kad geresnė teisėkūra nereiškia reguliavimo panaikinimo arba minimalaus reguliavimo;

8.   reikalauja visiškai pripažinti EP vaidmenį komitologijoje, kadangi tai padėtų supaprastinti teisės aktus pašalinant iš jų įgyvendinimą reglamentuojančias priemones, ir užtikrinti, kad būtų visiškai gerbiamos Europos Parlamento teisėkūros galios; pažymi, kad kliūtys demokratijai ir daug sąnaudų reikalaujantys įpareigojimai neatsiranda vien tik iš teisės aktų, bet pirmiausia – iš komitologijos sprendimų; taigi ragina vykdyti ir išsamų bei nepriklausomą komitologijos sprendimų poveikio vertinimą;

9.   džiaugiasi Europos Komisijos iniciatyva mažinti verslo įmonių administracinę ir finansinę naštą; prašo būti labiau įtrauktas vykdant išsamias sąnaudų ir naudos analizes, kuriomis būtų galima remtis priimant sprendimus, ir todėl ragina Komisiją parengti nepriklausomo administracinių išlaidų ex ante vertinimo metodiką; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares per 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą nustatyti bendrą sąnaudų sumažinimo tikslinį rodiklį; ragina Komisiją rengiant visas politikos priemones, ir teisėkūros, ir nesusijusias su teisėkūra, siekti nustatytų tikslų; reikalauja, kad visos supaprastinimo iniciatyvos visiškai atitiktų Parlamento 2006 m. gegužės 16 d. priimtoje rezoliucijoje(4) dėl reguliavimo aplinkos supaprastinimo strategijos išdėstytus principus ir sąlygas;

10.   daro prielaidą, kad sumažinus valstybių narių administracinę naštą 25 proc., realusis BVP padidėtų nuo 1 proc. iki 1,4 proc.; ragina visas valstybes nares nustatyti šios srities kiekybinius ir kokybinius tikslus, siekti efektyviau perkelti teisės aktus ir taip prisidėti prie dabartinių nuostatų supaprastinimo, taip pat nustatyti poveikio vertinimo tvarką, kai taikomos konsultacijų su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis ir skundų pateikimo procedūros; pabrėžia, kad šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka valstybių narių parlamentai ir tinkamos bendradarbiavimo formos;

Ankstyvas ir geresnis teisės aktų perkėlimas

11.   siekiant didesnio skaidrumo ir geresnio supratimo Lisabonos strategijos bei jos įgyvendinimo klausimais, ragina išplėtoti bendrą ir nuoseklią nacionalinės reformų programos struktūrą, kad būtų galima lengviau palyginti siūlomų veiksmų rezultatus valstybėse narėse ir vykdyti atvirą bei konstruktyvų dialogą apie pasiektą pažangą Europos lygmeniu; pritaria sumanymui sukurti kiekvienai šaliai teikiamų rekomendacijų dėl įvairių politikos sričių reformos darbotvarkės ir pažangiausios patirties šiose srityse klasifikavimo sistemą; ragina visas valstybių vyriausybes, perkeliant ES direktyvas, paskelbti ir pateikti Komisijai nuostatų tekstą – vadinamąsias koreliacijos lenteles;

12.   ragina pilietinę visuomenę aktyviai dalyvauti siekiant pokyčių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje; primena, kad reformų sėkmė priklausys nuo visos visuomenės dalyvavimo ir atsakomybės; todėl siūlo keistis nuomonėmis apie pažangiausią pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimo reformos procese patirtį;

Geresnis Lisabonos strategijos valdymas ir nacionalinė nuosavybė

13.   pabrėžia, kad siekiant sukurti tikrą europinę sistemą, stiprinti ekonomikos ir užimtumo koordinavimą bei puoselėti valstybių narių nuosavybę, atskiroms valstybėms narėms skirtos rekomendacijos turi būti aptartos ir priimtos Taryboje;

14.   dar kartą teigia, kad nepavyks įveikti ES ekonominių ir užimtumo problemų be aktyvaus parlamentų dalyvavimo nacionaliniu ir Europos lygmeniu; palaiko Europos Komisijos reikalavimą, kad valstybės narės skatintų platesnes diskusijas su savo nacionaliniais parlamentais dėl savo nacionalinių reformos programų ir įgyvendinimo ataskaitų, taip pat nacionalinių rekomendacijų ir labiau susietų nacionalinių reformų programas su diskusijomis dėl nacionalinio biudžeto;

15.   ragina Komisiją pradėti vykdyti lyginamosios analizės priežiūrą, naudojant struktūrinius politikos rodiklius, turinčius aiškių sąsajų su ekonominiais ir užimtumo rodikliais, bei struktūrinės priežiūros rodiklius atsižvelgiant į naujoves ir darbo vietų kūrimą skatinančią politinę veiklą;

16.   pabrėžia tai, kad visose valstybėse narėse konkrečiai už Lisabonos strategijos įgyvendinimą atsakingi vyriausybės atstovai turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį ir aukščiausiu politiniu lygmeniu skatinti savo šalies sprendimų priėmėjus tobulinti šios reformos darbotvarkėje numatytą politikos sričių derinimo koncepciją ir nacionaliniu, ir Europos lygmenimis;

17.   primena, kad 2007 m. pavasario Europos Vadovų Taryba turėtų vadovauti nustatant Europos Sąjungos augimo ir užimtumo reformos darbotvarkę; ragina Europos Tarybą užtikrinti, kad lygiomis teisėmis šiame procese dalyvautų visų susijusių specializacijų tarybos; pabrėžia Europos Parlamento vaidmenį kontroliuojant visos Lisabonos strategijos įgyvendinimą;

Ekonomikos augimas, užimtumas ir konkurencingumas
Naujų darbo vietų kūrimas ir užimtumo galimybių didinimas

18.   mano, kad įgyvendinant darbo rinkos reformą turi būti siekiama suderinti pramonės sektorių keliamus reikalavimus dėl didesnio lankstumo ir darbuotojų reikalavimus dėl didesnio saugumo, pvz., kuriant naujas darbo vietų perspektyvas ir naujas saugumo formas; yra įsitikinęs, kad šis lankstumo ir socialinio saugumo derinys leistų darbuotojams, įmonėms bei mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) lengviau prisitaikyti prie dinamiškos ekonomikos ir besivystančios visuomenės problemų; todėl ragina Europos Vadovų Tarybą ir valstybes nares nustatyti aiškius ir objektyvius principus ir pradėti taikyti aktyvesnę lyginamosios analizės praktiką ir pažangiosios patirties mainus siekiant parengti ir įgyvendinti lankstumo ir saugumo modelį;

19.   reikalauja daugiau investicijų ir geriau parengtų bei kvalifikuotesnių darbuotojų, kad būtų stiprinamas našumas ir didinamas užimtumo lygis ir būtų pasiekti Lisabonos strategijos tikslai, ir šiomis priemonėmis Europos Sąjunga galėtų įveikti pasaulinio konkurencingumo problemą; pabrėžia, kad modernizuoti užimtumo ir socialinės apsaugos sistemas visose valstybėse narėse, įskaitant aktyvių priemonių skatinimą darbo rinkoje (kaip Danijoje), yra būtinas politinis uždavinys ir kad pagal Lisabonos strategiją gerovė ir solidarumas yra iš tiesų vienas kitą papildantys tikslai;

20.   primena, kad su nedarbu ypač susiduria pažeidžiamų kategorijų žmonės, būtent žemos kvalifikacijos darbuotojai, ir mano, kad nuo šiol reikėtų dėti specialias pastangas siekiant skatinti aktyvią profesinio mokymo politiką, skirtą žemos kvalifikacijos nedirbantiems darbuotojams, ir tobulinti švietimo sistemą tokiomis priemonėmis, kurios padėtų sumažinti didelį prastų mokinių mokymosi rezultatų skaičių;

21.   mano, kad turi būti pašalintos kliūtys, trukdančios kurti naujas darbo vietas, įskaitant tai, kas baugina priimti mažai apmokamą darbą; pripažįsta, kad patys bedarbiai yra atsakingi už darbo pasiūlymų priėmimą; pripažįsta, kad darbo laiką reglamentuojančios nuostatos turi būti tiek lanksčios, kad būtų ir patenkinti tiek darbdavio, tiek darbuotojų poreikiai, ir žmonėms suteikta galimybė derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą;

22.   apgailestauja, kad dirbančių moterų skaičius vis dar toli gražu neatitinka Lisabonos strategijoje numatytų tikslų; mano, kad vyresnio amžiaus darbuotojai turėtų galėti savanoriškai likti darbe gaudami tinkamą mokymą ir medicinines paslaugas darbo vietoje; taip pat mano, kad neturi būti skatinama anksčiau išeiti į pensiją ir kad įteisinto pensinio amžiaus sulaukę darbuotojai privalėtų turėti galimybę patys pasirinkti dirbti, jei jie su darbdaviu taip nuspręs; tvirtina, kad šių priemonių reikia ekonominiam augimui skatinti ir viešųjų finansų tvarumui stiprinti;

23.   pabrėžia, kad vis daugėja vyresnio amžiaus darbuotojų tarp aktyvaus amžiaus ES gyventojų ir ekonominių gamybos pajėgumų srityje; ragina valstybes nares didinti pastangas siekiant keisti mokesčių ir socialinės apsaugos sistemas, kad būtų skatinama kuo ilgiau užsiimti profesine veikla ir ragina veiksmingai įgyvendinti teisės aktus dėl kovos su diskriminacija dėl amžiaus;

24.   skatina valstybes nares – kadangi Europos Sąjungai trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir kadangi mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbus įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus – glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais dėti didesnes pastangas kuriant naujas darbo vietas ir siekiant į darbo rinką įtraukti daugiau jaunuolių, moterų ir vyresnio amžiaus darbuotojų, ypač:

25.   remia politiką, pagal kurią leidžiama finansuoti universitetus privačiomis lėšomis, ir skatina privatų sektorių nurodyti rinkos poreikius mokymo ir švietimo srityse;

26.   mano, kad demografinių pokyčių aspektai, susiję su sveikata, yra itin svarbūs, ir pabrėžia, kad žmonės bus sveikesni tuo ilgiau, kuo ilgiau jie galės ir norės būti ekonomiškai aktyvūs ir vengs sveikatos priežiūros išlaidų didėjimo: įsitikinęs, kad yra labai svarbu investuoti į priemones, kuriomis siekiama apsaugoti piliečius nuo veiksnių, sukeliančių chroniškas ir ilgai gydomas ligas; tuo pat metu reikėtų dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad šiomis ligomis sergantys asmenys dėl to nebūtų diskriminuojami darbo rinkoje;

27.   primygtinai ragina valstybes nares iš naujo svarstyti neveiksmingus socialinius modelius atsižvelgiant į jų ilgalaikį patikimumą, besivystančias pasaulines dinamikas ir demografines tendencijas ir siekti padaryti šiuos modelius tvaresniais;

Nuolatinių vidaus rinkos trūkumų šalinimas

28.   pabrėžia, kad jei Europos ekonomika siekia būti konkurencinga pasaulio mastu, ji turi turėti ir dinamišką vidaus rinką; rekomenduoja palengvinti rinkos atvėrimą ir skatinti įvairią naujovėms palankią politiką laikantis visuomenės interesų principų ir išsaugant aukštą vartotojų apsaugos lygį tam, kad piliečiai galėtų gauti visapusiškos naudos iš vidaus rinkos; džiaugiasi Komisijos iniciatyva iš naujo įvertinti, kaip veikia vidaus rinka, ir visiškai pritaria siekiui visiškai užbaigti įgyvendinti šį projektą; ragina valstybes nares pritaikyti vidaus rinką prie savo poreikių ir sukurti tarpusavio bendradarbiavimo kultūrą siekiant kontroliuoti ir skatinti įmones dalyvauti visos Europos veikloje; ypač pabrėžia, kaip svarbu tinkamai įgyvendinti ir taikyti EB teisės aktus, ir todėl pabrėžia tinkamai parengtų nacionalinių teisėjų vaidmenį;

29.   pabrėžia, kad stiprinti tvarią vidaus rinką – tai esminis darbas norint pasiekti Lisabonos strategijos tikslus ir ypač pasiekti, kad globalizacijos procese Europos Sąjunga įsitvirtintų kaip turinti tvarią konkurencingą ekonomiką; taip pat pažymi, kad Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės ir toliau turi dėti pastangas siekdamos stiprinti šį itin svarbų integracijos aspektą;

30.   pabrėžia, kad laisvas prekių judėjimas yra vienas iš kertinių vidaus rinkos aspektų; primena, kad vadovaujantis EB sutarties 28–30 straipsniais valstybėms narėms draudžiama nustatyti ar išlaikyti valstybių narių tarpusavio prekybos produktais, kurie nebuvo derinami Bendrijos lygmeniu, apribojimus; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją iki galo panaikinti visas laisvo prekių judėjimo Europos Sąjungos viduje kliūtis;

31.   pastebi, kad dėl Bendrijos lygmeniu nesuderintų produktų tarpusavio pripažinimo yra didelių trūkumų, susijusių su laisvų prekių judėjimu; nuo šiol pritaria Komisijos projektams, kuriais siekiama teisės akte įtvirtinti, kad Europos Teisingumo teismo praktika būtų privaloma visose valstybėse narėse;

32.   pabrėžia, kad Komisija turi – dabar kai Paslaugų direktyva galutinai priimta – pateikti valstybėms narėms gaires ir prižiūrėti jų daromą pažangą; rekomenduoja valstybių narių atsakingoms institucijoms bendradarbiauti tarpusavyje siekiant užtikrinti, kad visoje Europos Sąjungoje vyktų nuoseklus įgyvendinimas; pabrėžia, kad tai būtina Europos ekonomikai siekiant patenkinti Sutarties nuostatas ir tęsti vidaus rinkos kūrimo procesą;

33.   pabrėžia, kad laisvas prekių judėjimas yra vienas iš vidaus rinkos ramsčių; be to, pabrėžia, kad paslaugų pramonė sudaro ne mažiau kaip 70 proc. BVP ir darbo rinkos; rekomenduoja stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą, ypač pacientų mobilumo klausimu;

34.   pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisių taikymas ir apsauga Europoje vis dar palyginti brangiai atsieina ir atima daug laiko, be to, taip sukuriamos kliūtys naujovėms ir konkurencingumui; pabrėžia, kad standartizavimo klausimui nebuvo skirta reikiamo dėmesio nei Europos, nei valstybių narių lygmenimis; dar kartą ragina sudaryti geresnes pamatines intelektinės nuosavybės ir patentų apsaugos politikos sąlygas sukuriant ES standartus, glaudžiau bendradarbiaujant nacionalinėms standartizavimo tarnyboms ir supaprastinant procedūras; dar kartą pabrėžia, kad būtina veiksmingai kovoti su klastojimu (vaistų klastojimu) siekiant apsaugoti pacientus;

35.   labai apgailestauja, kad iki šiol nepavyko pasiekti pažangos įgyvendinant Europos patentų politiką, ir mano, kad nepriimtina tai, jog šioje srityje nepasisekė patvirtinti bendros Europos strategijos patentų klausimu; siūlo pažvelgti į reglamento dėl Europos patentų pirmojo svarstymo rezultatus, kurie galėtų padėti išspręsti problemas, su kuriomis susiduriama Taryboje; ragina Komisiją nedelsiant pateikti konkrečius pasiūlymus dėl naujos strategijos patentų klausimu siekiant kuo greičiau rasti naują derybų pagrindą, kad būtų galima pradėti diskusijas Taryboje; prašo valstybių narių priimti veiksmingas patentų sistemas remiantis įvykusiomis konsultacijomis, numatant jų dalyvavimą rengiant Europos teisminių ginčų, susijusių su patentais, susitarimą, kad būtų kuo greičiau pasiekta pažanga ir teisinis saugumas;

36.   pabrėžia, kaip svarbu kuriant konkurencingą vidaus rinką turėti veiksmingą, naujovišką ir gerai veikiančią viešųjų pirkimų sistemą; ragina Komisiją toliau įgyvendinti viešųjų pirkimų direktyvų reformą siekiant didesnio dalyvavimo ir mažesnės biurokratijos ir apsvarstyti, kaip geriausia būtų užtikrinti MVĮ sąžiningą prieigą prie viešųjų pirkimų;

37.   džiaugiasi pažanga, padaryta įgyvendinant pirmąjį finansinių paslaugų veiksmų planą, ir pabrėžia, kad gerai veikianti finansų rinka būtina norint, kad Europos ekonomika augtų; atkakliai ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų finansines paslaugas reglamentuojančius Europos teisės aktus ir kad ES tarptautiniai partneriai visiškai laikytųsi minėtųjų teisės aktų;

38.   pažymi, kad gerai veikianti finansų rinka būtina sklandžiam bendros rinkos veikimui užtikrinti; mano, kad kuriant kokybiškus finansinius produktus tarpvalstybiniu pagrindu bus prisidėta prie naujoviškų verslo įmonių kūrimo Europoje; mano, kad tiek įmonių sektoriui, tiek tarptautinei finansinei sistemai iškyla naujų problemų, nes sparčiai daugėja tarptautinių finansinių sandorių ir su jais susijusių naujovių; ragina Komisiją didinti skaidrumą ir nustatyti veiksmingesnę reglamentavimo politiką siekiant skatinti finansinį stabilumą, tinkamą vartotojų apsaugą ir rinkos vientisumą; primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti būtinybę priimti veiksmingesnes privataus kapitalo fondų ir rizikos draudimo fondų priežiūros taisykles;

39.   ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti iš tiesų laisvą kapitalo judėjimą; smerkia nesenus atvejus, kada kai kurios nacionalinės vyriausybės stengėsi sutrukdyti tarpvalstybiniams bendrovių susijungimams Europos Sąjungoje; palankiai vertina Komisiją, kad ji esant tokiai padėčiai atkakliai gynė EB sutartį; todėl ragina Komisiją artimiausiu metu pateikti naujus pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymus dėl bendrovių teisės aktų projektų, siekiant palengvinti įmonių ir kapitalo judumą Europos Sąjungoje; tas pats pasakytina ir apie keturioliktą direktyvą dėl registracijos vietos perkėlimo ir dėl Europos privačios bendrovės;

40.   ragina daugiau dėmesio skirti kitoms susijusioms politikos sritims, kurios padės užtikrinti geresnį vidaus rinkos veikimą; mano, kad pirmenybę reikėtų teikti transportui ir būtinybei pabrėžti geresnės logistikos bei greitesnio transeuropinių tinklų (TEN) įgyvendinimo potencialą; pritaria ES pirmininkaujančios Vokietijos iniciatyvai šioje srityje;

ES išorės konkurencingumo stiprinimas

41.   pabrėžia, kad laisva ir sąžininga prekyba stiprina gerovę Europoje ir pasaulyje; pažymi, kad vidaus rinkos įmonės veikia globalioje aplinkoje, kurioje rinkos priklauso viena nuo kitos ir kurioje veikia pasauliniai veikėjai; ragina valstybes nares susilaikyti nuo bet kokio protekcionizmo; mano, kad tolesnė pasaulio ekonomikos integracija padidins konkurencingumą, ekonomikos augimą ir padės sukurti naujų darbo vietų Europos Sąjungoje; pažymi tarptautinio bendradarbiavimo svarbą reguliavimo srityje, t. y. reguliavimo priežiūros, reformos ir supaprastinimo klausimais; tačiau pastebi, kad tarptautinė prekyba gali taip pat turėti neigiamų padarinių kai kurių sektorių pažeidžiamiausiems ir žemos kvalifikacijos darbuotojams;

42.   mano, kad rinkos atvėrimas, darnesnis regionų požiūris, pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos darbo nuostatų skatinimas ir padorus darbas visame pasaulyje – tai svarbiausi dalykai stiprinant Europos Sąjungos išorės konkurencingumą ir kad ekologinio dempingo vengimas – tai esminis sąžiningos konkurencijos aspektas; pareiškia, kad yra pasirengęs numatyti tinkamas prekybos priemones šalims, kurios be savo indėlio siekia pasinaudoti kitų pasiekimais, t. y. jos neįneša savo vienodo indėlio kovojant su klimato kaita, ir atsižvelgia į įvairius ir skirtingus mūsų prekybos partnerių socialinio ir ekonominio vystymosi etapus;

43.   pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė negali būti laikoma vienašališka valstybės primesta priemonė, kuri įmonėms nustatytų naujus teisinius apribojimus, kurie kenktų jų konkurencingumui ir gebėjimams kurti naujas darbo vietas; priešingai, ši atsakomybė turi būti įgyvendinama pačioms įmonėms plėtojant finansines ar kitokias iniciatyvas taip, kad įmonės savanoriškai vykdytų socialinės svarbos vaidmenį;

44.   pabrėžia, kad būtina pasiekti, jog MVĮ, kurios yra Europos ekonomikos konkurencingumo šaltinis, būtų sudarytos geresnės finansinės, mokestinės ir užimtumo sąlygos, kurios leistų nuolatines gamybos naujoves; mano, kad būtina įgyvendinti veiksmingą įvairių sričių politiką siekiant įveikti globalizacijos problemas;

45.   pažymi tarptautinio bendradarbiavimo svarbą reguliavimo srityje, t. y. reguliavimo reformos ir supaprastinimo klausimais; mano, kad turėtų būti stiprinamas demokratinio daugiašališkumo principu ir demokratine atsakomybe grindžiamas bendradarbiavimas siekiant darniai atverti užsienio rinkas Europos įmonių produktams ir paslaugoms; šiomis aplinkybėmis ragina iš naujo suderinti Pasaulio prekybos organizacijos Viešųjų pirkimų sutartį užtikrinant, kad kai kurių jį pasirašiusių šalių įsipareigojimuose numatyti nukrypimai dėl MVĮ būtų kompensuojami Europos įsipareigojimuose numatant panašius nukrypimus arba įtvirtinant nuostatą, leidžiančią, kad minėtąją sutartį pasirašiusios šalys suteiktų lengvatų sistemą MVĮ, jeigu šios sistemos nauda būtų nediskriminuojant taikoma visoms kitų susitariančiųjų šalių MVĮ;

46.   mano, kad ES teikiama pagalba trečiųjų šalių valstybėms narėms įgyvendinant socialinį ir aplinkos reglamentavimą, kuris atitiktų tarptautinius susitarimus, kartu su veiksmingomis kontrolės sistemomis yra būtinas papildomas elementas siekiant pažangos Europos įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) pasaulyje klausimu; pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė turi būti įtraukta į verslo dialogą su kitomis rinkomis;

ES naujovių diegimo pajėgumų stiprinimas

47.   pabrėžia, kad yra gyvybiškai svarbu didinti ES investicijas į produktus ir paslaugas mokslinių tyrimų ir vystymosi srityje;

48.   džiaugiasi, kad buvo priimta septintoji bendroji programa (7 BP), kurios pagrindinis tikslas – stiprinti Bendrijos pramonės mokslines ir technologines pagrindus ir taip užtikrinti aukštą konkurencingumo lygį tarptautinėje arenoje; dar kartą pabrėžia tikslo nustatyti 3 proc. BVP, skirtą moksliniams tyrimams, svarbą ir ragina valstybes nares visiškai laikytis 2002 m. Barselonos Vadovų Tarybos susitikime prisiimtų įsipareigojimų; primena, kad galutinis septintosios bendrosios programos tikslas – paversti Europos Sąjungą pirmąja pasaulyje mokslinių tyrimų erdve ir kad Europos Parlamentas ne kartą pabrėžė mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros svarbą ir didėjantį žinių vaidmenį ekonomikos augimo ir socialinės bei aplinkos gerovės klausimais;

49.   ryžtingai palaiko bendrų technologinių platformų veiklą, kuria jos remia nuoseklias strategines mokslinių tyrimų, susijusių su pagrindinėmis Europos konkurencingumo aspektu svarbiomis sritimis, darbotvarkes kviečia valstybes nares skatinti mažas įmones ir mokslinių tyrimų įstaigas dalyvauti šių platformų veikloje;

50.   džiaugiasi, kad Komisija, imdamasi bendrų technologinių iniciatyvų, skyrė specialių lėšų mokslinių tyrimų kryptims išplėtoti į konkrečias programas; kviečia valstybes nares imantis nacionalinių su naujovėmis susijusių iniciatyvų remti šias programas;

51.   pažymi, kad palyginus padėtį Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje, esama investicijų į informacijos ir komunikacijos technologijų kiekvienam darbuotojui deficito ir santykio tarp investicijų į IKT ir produktyvumo augimo; pažymi, kad būtina remti ir vystyti IKT sektorių, kuris yra labai konkurencingas Europos Sąjungoje, ypač taikant visus ES komunikacijų srities reguliavimo sistemos elementus visose valstybėse narėse;

52.   pabrėžia didelį viešųjų pirkimų lėšų potencialą skatinant naujoves; pažymi, kad prieškonkurencinėje pakopoje naujoviškų prekių ir paslaugų tiekimas gali vykti esamų viešųjų pirkimų sistemoje; kviečia valstybes nares skatinti šią veiklą jų viešosiose valdžios institucijose; pažymi, kad veiksmingas IKT naudojimas teikiant viešąsias paslaugas pagerins klientų patiriamus įspūdžius ir padės ES įmonėms gaminti visame pasaulyje konkurencingus produktus;

Tausios energetikos politikos užtikrinimas

53.   yra įsitikinęs, kad tik kartu stengiantis sukurti bendrą energetikos politiką pavyks įgyvendinti Lisabonos strategiją; vis dėlto mano, kad šios politikos tikslas neturėtų būti nacionalinės energetikos politikos suvienodinimas ir standartizacija, bet turėtų būti siekiama skatinti konkurenciją ir suteikti naudos vartotojams; pabrėžia, kad įvairovė yra ne tik Europos jėga, bet kad ji taip pat sudaro sąlygas energijos tiekimo saugumui;

54.   primena, kad Europos Sąjungos stabilumui ir augimui svarbūs trys pagrindiniai energetikos politikos tikslai: tiekimo saugumas, tvarumas ir konkurencingumas; pabrėžia būtinybę nuolatos pritaikyti šiuos tris tikslus prie kintančios padėties ir rasti naują jų pusiausvyrą;

55.   primena, kad Europos Sąjungos pramonės konkurencingumui ir augimui labai svarbus pakankamas ir nebrangus energijos tiekimas;

56.   džiaugiasi, kad Komisija parengė Žaliąją knygą dėl Europos tausios, konkurencingos ir saugios energijos strategijos (COM(2006)0105), tačiau pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į nuolat kintančias lato sensu pasaulio energetikos rinkos sąlygas ir išplėsti gamintojų požiūrį taip, kad būtų nuosekliai atsižvelgiama į gamybos, platinimo ir vartojimo etapus, siekiant išplėtoti europinę energetikos politiką, kuri užtikrintų energijos tiekimą prieinamomis kainomis Europos verslo įmonėms ir namų ūkiams;

57.   sutinka su Komisija, kad glaudesnis valstybių narių solidarumas turėtų būti bendros energetikos politikos pagrindinis elementas siekiant spręsti problemas, susijusias su realiu infrastruktūros saugumu ir tiekimo saugumu; taip pat mano, kad glaudesnis solidarumas gerokai pagerintų Europos Sąjungos galimybes tarptautiniu lygiu ginti bendrus interesus energetikos klausimais;

58.   pažymi, kad energetikos politika, ypač energijos tiekimo saugumas, privalo tapti neatskiriama Europos Sąjungos bendros užsienio, prekybos, vystymosi ir saugumo politikos dalimi, ir ragina parengti bendrą strategiją siekiant užtikrinti energijos tiekimą ir skatinti naudoti įvairesnius energijos šaltinius bei tranzito maršrutus ir taip parodyti Europos Sąjungos šalių solidarumą; ragina Komisiją ir valstybes nares labai rimtai atsižvelgti į realų dujų tiekimo iš Rusijos trūkumo nuo 2010 m. pavojų, galintį kilti, be kitų priežasčių, dėl nepakankamų investicijų; reikalauja, kad valstybės narės ir Europos Sąjunga derybose su Rusija energetikos klausimais reikalautų pasirašyti ir ratifikuoti tranzito protokolą ir ratifikuoti Energetikos chartijos sutartį; laikosi nuomonės, kad siekiant sukurti stabilią, bet atvirą reguliavimo sistemą energiją tiekiančiose valstybėse reikia sudaryti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, o už energetikos klausimus atsakingas Komisijos narys turėtų vykdyti aiškiai apibrėžtus įgaliojimus, kurie atspindėtų Europos ilgalaikio energetikos planavimo viziją;

59.   pabrėžia, kad 2005-2006 m. žiemos patirtis ir drastiškai didėjanti energijos paklausa sparčiai besivystančiose šalyse (pvz., Kinijoje ir Indijoje) parodė, kad, siekiant išsaugoti energijos tiekimo saugumą, reikia naudoti visus tausius ir saugius energijos šaltinius;

60.   džiaugiasi pastangomis pasiekti CO2 emisijų mažinimo tikslus, dėl kurių susitarta Kiote; pripažįsta, kad atominė energija daugelyje valstybių narių yra svarbi energijos rūšis; pažymi, kad svarbų vaidmenį tam tikrose valstybėse narėse, siekiančiose išsaugoti elektros energijos tiekimo saugumą, atlieka branduolinė energija, kaip viena iš energijos rūšių, padedanti išvengti CO2 išskyrimo į aplinką; vis dėlto pabrėžia, kad esama su tokia energijos gamyba susijusių pavojų ir kad kol kas nėra galutinių sprendimų dėl atominių atliekų perdirbimo; remia mokslinius tyrimus reaktorių saugos srityje ir naujas technologijas; mano, kad sprendimai dėl tolesnės branduolinės energijos gamybos kai kuriose valstybėse narėse gali būti priimamas tik nacionaliniu lygmeniu, remiantis subsidiarumo principu;

61.   atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga vis labiau priklausoma nuo naftos ir gamtinių dujų importo, kad iki 2030 m. naftos importas gali padidėti iki 94 proc., o gamtinių dujų - iki 85 proc., o priklausomumas nuo kietojo kuro nepadidės ne daugiau kaip iki 59 proc.; pabrėžia, kad vis daugiau naftos ir gamtinių dujų bus importuojama iš politiškai nestabilių regionų, į kuriuos atplauks vis didesnės sumos pinigų ir bus panaudojamos tokiems dalykams, kuriems Europos Sąjunga neturės jokios įtakos;

62.   pabrėžia, kad dėl padidėjusių naftos kainų atsiradęs infliacinis spaudimas padidins netikrumą dėl to, kiek reikėtų sugriežtinti pinigų politiką, ir todėl bus labiau jaučiama rizika, kris pasaulio rinkų likvidumas ir bus pastebimi didesni svyravimai, ypač prekių ir akcijų rinkose; perspėja, kad spekuliavimas naftos kainomis finansų rinkose gali sukelti neigiamų padarinių ir dar labiau paaštrinti naftos kainų krizę; ragina Komisiją ir Tarybą parengti detalų ES priklausomybės nuo naftos importo mažinimo ir perėjimo prie švariosios energijos planą; ragina parengti integruotą avarinį Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumo planą;

63.   pabrėžia, kad radosi būtinybė užmegzti naujos formos politinį dialogą ir bendradarbiavimą su energiją naudojančiomis šalimis, ypač su JAV, Kinija, Indija ir Japonija; pažymi, kad panašų dialogą turi užmegzti ir pagrindinės energiją naudojančios ir gaminančios šalys, nes tai padėtų išplėtoti globalų požiūrį į energetiką; mano, kad suteikiant pasauliniam dialogui energetikos klausimais naujas formas turėtų būti siekiama stabilizuoti ir apsaugoti pasaulio energijos rinkas bei užtikrinti jų skaidrumą, tuo pat metu nuolat skatinant naudoti švarios energijos šaltinius ir energijos naudojimo efektyvumą;

64.   ragina Komisiją ir Tarybą propaguoti tarptautiniu mastu pripažintą tarpininkavimo sistemą, skirtą spręsti konfliktams ir ginčams dėl energijos tiekimo ir paskirstymo; yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga gali imtis panašios iniciatyvos ir sukurti tarpininkavimo sistemą, vykdydama savo kaimynystės politiką ir kartu su kitomis pagrindinėmis energiją tiekiančiomis šalimis, bei galėtų aktyviai skatinti naudoti šią tarpininkavimo sistemą pasaulio mastu; laikosi nuomonės, kad ES turėtų išplėtoti pavyzdinę tarptautinio energijos platinimo valdymo koncepciją;

65.   džiaugiasi Energijos bendrijos sutarties projektu kaip pagrindiniu įnašu stabilizuojant padėtį Pietryčių Europoje, atveriant energijos rinkas ir rūpinantis Europos tranzito maršrutų saugumu; ragina laipsniškai išplėsti Energijos bendriją leidžiant į ją įstoti Norvegijai, Turkijai ir visoms į Europos kaimynystės politiką įtrauktoms šalims;

Ekologiškos energetikos politikos kūrimas

66.   pabrėžia, kad poreikis keisti dabartinę energijos gamybos sistemą yra suteikta galimybė, o ne našta, o saulės, vėjo, biomasės, vandens arba geoterminės energijos naudojimas ir energijos naudojimo efektyvumo technologijos padės įvykdyti Kiote ir pagal JT Klimato kaitos pagrindų konvenciją prisiimtus įsipareigojimus bei sustiprins naujovių, naujų darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą Europoje;

67.   taigi, siekdamas tausaus energijos tiekimo saugumo, palaiko pastangas plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius; džiaugiasi pastovia šio sektoriaus plėtra ir jos teigiamu poveikiu kuriant darbo vietas; mato didelę galimybę eksportuoti atsinaujinančios energijos gamybos įrenginius į trečiąsias šalis;

68.   ragina 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtinti Komisijos siūlomą energijos naudojimo efektyvumo veiksmų planą, į kurį būtų įtraukti bent šie punktai: energetikos politikos srityje vartotojams skiriamas pagrindinis dėmesys, nepaisant to, ar jie naudoja energiją komerciniais ar pramoniniais tikslais; pagal Europos Komisijos pasiūlymą parengtas planas, kaip iki 2020 m. pasiekti, kad 20 proc. energijos išteklių sudarytų atsinaujinančios energijos ištekliai, iki 2020 m. visose šalyse, kuriose išvystyta pramonė, 30 proc. sumažinti CO2 išmetimą ir mažiausiai 20 proc. sumažinti CO2 išmetimą ES; Tarybos ir Komisijos lygmeniu parengti planą, kaip iki 2040 m. atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą padidinti 50 proc., iki 2020 m. 30 proc. sumažinti CO2 išmetimą ES ir iki 2050 m. jį sumažinti 60-80 proc. bei pasiekti ES tikslą iki 2020 m. energijos efektyvumą pagerinti bent jau 20 proc.; ES prekybos taršos leidimais reforma, skatinant rinką investuoti į ekonomiką, kurioje išskiriama nedaug anglies dvideginio ir kuri vadovaujasi ES nustatytu anglies dvideginio išskyrimo tiksliniu rodikliu iki 2020 m., įskaitant tikslą iki 2020 m. 25 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių bei privalomą automobilių išmetamųjų teršalų kiekio tikslinį rodiklį, energijos naudojimo efektyvumo pokyčiai, spartesnis esamų ES įstatymų įgyvendinimas valstybėse narėse, arba, nepavykus to padaryti, konkretus reguliavimo sistemos tobulinimas, aiškesnis energijos gamybos skyrimas nuo energijos paskirstymo taikant griežtesnę nepriklausomą reguliavimo kontrolę, kurią vykdant būtų atsižvelgiama į Europos, kaip visumos, interesus, pastangos išspręsti trūkstamų sujungimų klausimą, investicijų ir naujovių skatinimas, minimalios privalomos reguliuotojams nustatytos gairės, įskaitant ir reguliuotojų skyrimo tvarką, nepriklausomumas, skaidrumas, atskaitomybė, ambicinga švariųjų energijos technologijų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos strategija, per septynerius metus mažiausiai 50 proc. padidintos metinės išlaidos, skiriamos energetikos tyrimams, veiksmingo solidarumo mechanizmo, skirto kovoti su energijos tiekimo krizėmis, plėtojimas, bendra užsienio energetikos politikos strategija, kuria būtų siekiama darniai veikti trečiųjų šalių atžvilgiu, dvigubai didesnės pastangos siekiant kovoti su klimato kaita, kadangi Europos Sąjunga negali išspręsti problemos viena, ir veiksmingas visų dabartinių EB energetiką reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas; galiausiai prašo Komisijos pasiūlyti suderintų paramos atsinaujinančios energijos šaltiniams schemų pasirinkimo sistemą, kuri sudarytų atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo plano dalį;

69.   pripažįsta, kad klimato kaita kelia didžiulių aplinkosaugos problemų, kurias ES ir tarptautinė bendruomenė turi neatidėliotinai spręsti; mano, kad iki 2050 m. didžioji ES energijos poreikio dalis turėtų būti patenkinama naudojant mažai anglies dvideginio išskiriančius šaltinius arba technologijas, kurias taikant neišmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o dėmesys turėtų būti sutelktas į energijos taupymą, efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius; taip pat mano, kad siekiant šių tikslų reikėtų nustatyti aiškias gaires; ragina valstybių narių vyriausybes iki kitų metų pabaigos susitarti dėl privalomo CO2 išskyrimo į aplinką tikslinio rodiklio iki 2020 m. ir apytikslio rodiklio iki 2050 m.; ragina Komisiją užsibrėžti plataus užmojo, tačiau realius tikslus – siekiant Europos klimato apsaugos ir tiekimo saugumo tikslų iki 2020 m. patenkinti 60 proc. ES energijos poreikio naudojant energijos gamybos technologijas, kurias taikant išskiriama labai mažai CO2 arba jo visai neišskiriama arba jis nekeičia CO2 kiekio;

70.   pripažįsta itin svarbų atsinaujinančių energijos šaltinių vaidmenį padedant mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms siekti Lisabonos strategijos tikslų; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis praktinių mažų ir vidutinio dydžio įmonių energijos efektyvumo didinimo priemonių; mano, kad jos turėtų ypač apimti priemones, kuriomis gerinamas supratimas apie su tuo susijusias problemas ir gerinama prieiga prie finansavimo, pvz., iš struktūrinių fondų, Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko ir Europos investicijų banko, kad firmos galėtų investuoti išteklius, skirtus sumažinti energijos vartojimą;

71.   ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad Europos Sąjungos ekonomika iki 2020 m. taptų efektyviausiai energiją naudojančia ekonomika pasaulyje, ir energijos naudojimo efektyvumo priemones pripažinti visų ES ekonomikos sektorių horizontaliuoju prioritetu; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laiku įgyvendintos šios srities EB direktyvos, ir ragina Tarybą priimti pasiūlymus dėl Komisijos veiksmų plano padidinti energijos naudojimo efektyvumą Europos Bendrijoje (COM(2000)0247), o valstybes nares naudoti pažangiausią patirtį kuriant nacionalinius energijos naudojimo efektyvumo veiksmų planus, kuriuos remiantis Direktyva 2006/32/EB reikia pristatyti iki 2007 m. birželio 30 d.; primena, kad jei valstybės narės iki galo įgyvendintų galiojančius EB teisės aktus, numatytas planas iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos jau būtų įvykdytas 50 proc.; ragina Komisijos Pirmininką skatinti priimti pasaulinį energijos naudojimo efektyvumo susitarimą;

72.   ragina 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime užtikrinti, kad būsimą Europos energetikos politiką paremtų ambicinga energetikos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos strategija bei būtų numatytas tinkamas finansavimas ir sukurtos paskatos už didesnį mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos finansavimą privačiame sektoriuje; ragina valstybes nares parengti energetikos srities moksliniams tyrimams skiriamų biudžeto lėšų didinimo strategiją, ypač atsižvelgiant į tai, kad Septintojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programoje ir Pažangios energetikos specialioje programoje numatytas EB biudžeto vidutinio laikotarpio persvarstymas ir todėl džiaugiasi Komisijos pasiūlymu, kad Europos Sąjunga per septynerius metus mažiausiai 50 proc. padidintų energetikos moksliniams tyrimams skiriamas metines išlaidas; ragina priimti Europos strateginį energetikos technologijų planą ir tikisi, kad į jį bus įtraukti tyrimai, skirti naujoms energetikos technologijoms, pvz., visiems atsinaujinančios energijos šaltiniams (bangų ir potvynio energijai, anglies dujofikavimui), ir ypač energijos atsargų laikymo technologijai, kadangi tai susiję su vidutinio laikotarpio ir ilgalaikėmis perspektyvomis;

Energijos vidaus rinkos sukūrimas

73.   pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant išlaisvinti veikiančią energijos vidaus rinką aiškiau atskiriant energijos gamybą nuo energijos paskirstymo; taigi džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl tolesnės veiklos, kuria siekiama taikant griežtesnę nepriklausomą reguliavimo kontrolę ir atsižvelgiant į Europos, kaip visumos, tikslus, aiškiau atskirti energijos gamybą nuo energijos paskirstymo; taigi ragina vykdant šią veiklą ir taikant nacionalines priemones, nustatant pagrindines kliūtis ir skiriant koordinatorius pasiekti Europos Sąjungos tikslą 10 proc. padidinti minimalius sujungimo lygius; yra įsitikinęs, kad norint pasiekti aukšto lygio konkurencingumą, energijos nepriklausomumą, ilgalaikį stabilumą, efektyvumą, ekologinį jautrumą ir energijos tiekimo saugumą reikia aiškios ir stabilios politinės programos bei konkurencingos energetikos rinkos ir ragina 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime plačiau apibrėžti bendrus Europos interesus energetikos srityje, kad vidaus rinką būtų galima baigti kurti pagal aiškią politinę programą, kurios šiuo metu trūksta;

74.   mano, kad tarpvalstybinė prekyba padės pašalinti esamas tarp nacionalinių rinkų atsirandančias kliūtis; ragina Komisiją ir valstybes nares siekti glaudesnio transporto sistemų operatorių bendradarbiavimo, ypač tokiose srityse, kaip tarpvalstybiniai pajėgumų paskirstymai, skaidrumas, dienos rinkos, su regioninių rinkų plėtra susijęs energijos tinklų ir investicijų planavimas; prašo Komisijos kartu su transporto sistemos operatoriais sukurti Europos tinklo kodeksą, kuris užtikrintų nacionalinių energijos tinklų sąveiką;

75.   sveikina Komisiją atlikus energetikos sektoriaus apklausą, ragina Komisiją toliau siekti, kad būtų vykdomi teisės aktai, įskaitant baudų skyrimą konkurencijos taisykles pažeidžiančioms įmonėms, ir ragina Komisiją įspėti valstybes nares, kurios pernelyg gina didžiausias nacionalines energetikos įmones;

76.   mano, kad vartotojai turi būti visos energetikos politikos centras ir kad Komisijos pasiūlymuose turėtų būti aiškiau aptariamas energijos trūkumas; primena, kad vartotojai, ypač viešosios valdžios institucijos, kurios turi rodyti pavyzdį šioje srityje, taip pat turi su energijos taupymu susijusiu įsipareigojimų; pripažįsta pagrindinį protingo matavimo ir apmokestinimo vaidmenį gerinant vartotojų supratimą apie tai, kaip ir kodėl naudojama energija ir taip keisti vartotojų elgesį; prašo Tarybos ir Komisijos pasiūlyti priemones, kurios padėtų nedidelių pajamų turintiems namų ūkiams taupyti energiją ir taip sumažinti už ją gaunamų sąskaitų sumas ir būti mažiau pažeidžiamiems dėl būsimo kainų augimo;

77.   pabrėžia, kad energijos politikai reikia su didelėmis sąnaudomis ir ilgalaikėmis investicijomis susijusių sprendimų, pagrįstų dideliu skaidrumu ir išsamiomis prognozėmis: ragina valstybes nares ir Komisiją suteikti įmonėms teisinį apibrėžtumą ir vengti reguliariai teikti naujus teisėkūros pasiūlymus, dėl kurių atsiranda netikrumo ir dėl kurių atidėliojamos labai reikalingos investicijos į energijos infrastruktūrą;

78.   dar kartą išreiškia tvirtą paramą atsinaujinančios energijos šaltiniams; siekdamas didesnės energijos šaltinių įvairovės, siūlo Komisijai parengti ilgalaikę stabilią politinę programą, kad būtų galima kurti investicijoms palankią terpę; šioje programoje turėtų būti atsižvelgiama į ES tikslą iki 2020 m. energijos efektyvumą pagerinti bent jau 20 proc.; prašo Komisiją pasiūlyti suderintų paramos atsinaujinančios energijos šaltiniams schemų pasirinkimo sistemą, kuri sudarytų bendro atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo plano dalį;

79.   pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant išlaisvinti veikiančią energijos vidaus rinką aiškiau atskiriant energijos gamybą nuo energijos paskirstymo; taigi ragina vykdyti griežtesnę nepriklausomą reguliavimo kontrolę atsižvelgiant į Europos rinką ir nacionalines priemones pasiekti Europos Sąjungos tikslui 10 proc. padidinti minimalius sujungimo lygius;

o
o   o

80.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0603. (2) OL C 321, 2003 12 31, p. 1. (3) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (4) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 136.