Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires (2005–2008), (COM(2005)0141) (Integruotos gairės),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2005/600/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ekonomines prognozes(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 22 d. Komisijos 2006 m. ES ekonomikos apžvalgą "Euro zonos prisitaikymo dinamika: patirtis ir uždaviniai",

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rudenį pateiktas valstybių narių nacionalinių reformų, vykdomų pagal Lisabonos strategiją, programų (NRP) įgyvendinimo ataskaitas(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Komisijos metinę Lisabonos strategijos pažangos ataskaitą "Atnaujintos Lisabonos strategijos augimui ir užimtumui įgyvendinimas – rezultatų metai",

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas ES" (COM(2006)0574),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe" (COM(2006)0571),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos centriniam bankui "Metinis pranešimas apie euro zoną" (COM (2006)0392),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos rekomendacijos dėl valstybių narių ir Bendrijos ekonominės politikos bendrųjų gairių atsižvelgiant į integruotas augimo ir užimtumo gaires (2005–2008)(4),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 7 d. 30 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtą, ECOFIN Tarybai skirtą svarbiausių klausimų dokumentą, pateiktą rengiantis 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai,

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės išvadas po Europos Vadovų Tarybų, vykusių 2000 m. kovo 23 – 24 d. Lisabonoje, 2001 m. birželio 15 – 16 d. Geteborge ir 2005 m. kovo 22 – 23 d. Briuselyje,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 99 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0012/2007),

A.   kadangi Integruotos gairės yra pagrindinė ES ekonominės ir užimtumo politikos priemonė, nustatyta vidutinės trukmės trejų metų laikotarpiui; kadangi, siekiant geresnio šios priemonės, besiremiančios 2005 m. variantu ir būsimu jo persvarstymu, įgyvendinimo, ji turėtų būti kruopščiai įvertinta ir tobulinama,

B.   kadangi Integruotos gairės ir atnaujintas Stabilumo ir augimo paktas bei 2007–2013 m. finansinė perspektyva prisidės prie didesnės politikos kūrimo proceso darnos užtikrinimo ir ES ekonomikos valdymo gerinimo,

C.   kadangi Integruotos gairės neturėtų būti laikomos tik pakartotiniu esamų politikos krypčių apibūdinimu, bet turi tapti tikrai integruotu politinių krypčių, kurios apimtų ir sujungtų makroekonomikos, mikroekonomikos ir užimtumo aspektus, paketu,

D.   kadangi Integruotos gairės ir kaip pagrindinė Lisabonos strategijos sudėtinė dalis, ir kaip pagrindinė jos įgyvendinimo priemonė kartu su tinkamu bendruoju reformų paketu turėtų skatinti įvairias iniciatyvines reformas ekonomikos, užimtumo, aplinkos apsaugos ir socialinės apsaugos srityse,

E.   kadangi ekonomikos augimas yra ne savitikslis, o integruoto požiūrio, kuriuo didžiausias dėmesys skiriamas piliečių gerovei ir gyvenimo kokybei, dalis; kadangi tvaraus augimo siekis turi būti pagrįstas socialinės, užimtumo, aplinkos apsaugos ir biudžeto politikos priemonėmis, kurios rodytų atsakomybę ateities kartoms ir kuriomis būtų atsižvelgiama į skirtingas pradines sąlygas valstybėse narėse,

Išnaudoti Europos Sąjungos ekonominės ir užimtumo politikos augimą

1.   džiaugiasi, kad po šešerius metus trukusio menko ekonomikos augimo, stagnacijos arba netgi nuosmukio kai kuriose valstybėse narėse pastebimas Europos ekonomikos pakilimas, nes 2006 m. ES ekonomika augo 2,8 proc., o euro zonoje – 2,6 proc. BVP, nors 2007 m. šis augimas ES sumažės iki 2,4 proc., o euro zonoje – iki 2,1 proc.; iškelia masto, kuriuo Europos augimas gali būti ciklinis procesas, klausimą ir pabrėžia, kad būtina stiprinti Europos augimo potencialą, jei norime būti pajėgūs sukurti darbo vietas;

2.   atkreipia dėmesį į didelius augimo tempų skirtumus kai kuriose valstybėse narėse ir apgailestauja dėl keliose didelėse ES valstybėse narėse santykinai nedidelių ekonomikos augimo tempų, kurie visų pirma paaiškinami nepakankamu paklausos rinkoje vystymusi; kartu konstatuoja, kad Skandinavijos šalyse augimo tempai yra didesni už vidutinius, o nedarbo lygis paskutiniu metu gerokai sumažėjo;

3.   pažymi, kad sumažinus vidutinį biudžeto deficitą iki 2 proc. 2006 m. BVP viešieji finansai pagerėjo; tikisi viešųjų finansų kokybės pagerėjimo, kuris nebūtų tik ciklinių veiksmų veidrodinis atspindys;

4.   atkreipia dėmesį į teigiamus pokyčius darbo rinkoje: darbo našumas išaugo dvigubai – nuo 0,6 iki 1,2 proc., nedarbas Europos Sąjungoje ir euro zonoje sumažėjo iki 8 proc. 2006 m. bei prognozuojama, kad iki 2008 m. nedarbas Europos Sąjungoje sumažės iki 7,3 proc., o euro zonoje – iki 7,4 proc., užimtumas auga 1,4 proc., o tai yra 2,9 milijono naujų darbo vietų 2006 m. bei perspektyvoje – 7 milijonai naujų darbo vietų 2007 – 2008 m., kas reikštų užimtumo augimą nuo 63,7 proc. 2005 m. iki 65,5 proc. 2008 m.; vis dėlto pastebi, kad nedarbo, ypač moterų, lygis vis dar tebėra didelis ir nesiderina su Lisabonos tikslais užimtumo srityje; taigi ragina ir toliau stengtis siekti veiksmingos ir visus įtraukiančios Europos darbo rinkos, kuri būtų lanksti ir saugi ir kurioje būtų galima pasiekti gerokai didesnį dalyvavimo mastą; pabrėžia, kad reformos siekiant šių tikslų turi būti planuojamos ir vykdomos kuo glaudžiau bendradarbiaujant su socialiniais partneriais;

5.   yra susirūpinęs dėl ilgą laiką nesikeičiančio aukšto Europos Sąjungos skurdo lygio, kuris dešimtojo dešimtmečio viduryje buvo sumažėjęs nuo 17 proc. iki 15 proc., tačiau 2005 m. metais vėl padidėjo iki 17 proc.; todėl mano, kad nepriimtina, jog padidėjusioje Europos Sąjungoje šiuo metu gyvena maždaug 80 milijonų žmonių, kurių pajamos yra mažesnės nei 60 proc. sulygintų vidutinių nacionalinių pajamų;

6.   pabrėžia, kad 2006 m. eksportui išaugus 8,5 proc. ES gali išlikti eksporto lyderė pasaulyje, tačiau pabrėžia, kad euro zonoje eksportas padidėjo vos 0,3 procentinio punkto nuo dabartinio BVP augimo, ir taip pat pabrėžia rizikos veiksnį, susijusį su aukštu euro ir dolerio keitimo kursu; pabrėžia, kad esamą ekonomikos pakilimą labiausiai lemia auganti vidaus paklausa ir pirmiausia trumpalaikės investicijos; pažymi, kad pagrindinė problema, su kuria susidūrė Europos ekonomika paskutiniajame dešimtmetyje, buvo nepakankama prekių paklausa vidaus rinkoje, paaiškintina nedarbo sukeltu neužtikrintumu; yra susirūpinęs, kaip gali būti pasiektas nuolatinis investicijų ir vartotojų išlaidų augimas bei tvarus darbo rinkos padėties pagerėjimas siekiant, kad vis dar dominuojantis cikliškas augimo procesas virstų struktūrinio augimo tendencija;

7.   mano, kad Europos ekonomiką sustiprino ekonominės ir pinigų sąjungos bei vieningos rinkos nulemti rezultatai; ragina greitai ir visiškai įgyvendinant elektros energijos ir dujų direktyvas pabaigti kurti vidaus rinką, visų pirma finansinių paslaugų ir energetikos sektoriuose; todėl pabrėžia investicijų į infrastruktūra, reikalingų siekiant šio tikslo, svarbą; tikisi kitų ekonominių Europos paslaugų rinkos iniciatyvų, kurios galėtų užtikrinti nediskriminacines sąlygas paslaugų teikėjui patenkant į rinką ir darbo bei socialinių teisės aktų apsaugą paslaugų teikimo vietoje; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į paskutinę plėtrą, remtis atviros ir laisvos darbo rinkos principu, nes tai skatina ekonomikos augimą;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad pastovesnį ES ekonominio potencialo augimą vykdant Lisabonos strategiją galima pasiekti tik įgyvendinant darnias reformas, įskaitant priemones, stiprinančias naujovių diegimą, technologijų pažangą ir žmogiškojo kapitalo kaupimą, šalinant išlikusias kliūtis, varžančias vidaus rinkos veikimą, ir sukuriant palankesnę aplinką verslui ES valstybėse narėse;

9.   pabrėžia, kad atsižvelgiant į augimo tempų lėtėjimą JAV ir pasaulio prekyboje galimas išorinis šokas, pvz., staigus pasaulyje esamų skirtumų pakoregavimas, kuris turėtų didelės įtakos valiutų kursams ir finansų rinkoms, bei galimas naftos kainų augimas ateityje, taigi ekonomikos augimą būtina remti jį skatinančiomis ir kartu į eksportą ir vidaus paklausą orientuotomis ekonominėmis rinkos reformų, susijusių su prekėmis, paslaugomis, darbu ir kapitalu, priemonėmis;

10.   yra susirūpinęs dėl euro keitimo kurso, kuris gali pakenkti Europos konkurencingumui Jungtinių Valstijų atžvilgiu; tikisi, kad Europos centrinis bankas atidžiai stebės pokyčius ir imsis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrinti Europos ekonominiai interesai tarptautinėje finansų sistemoje;

Skatinti valstybes nares siekti pavyzdinių (angl. Bench-Mark) rezultatų

11.   pažymi, kad realų Europos Sąjungos ekonomikos augimą veikia seni ir nauji skirtumai: lėti augimo tempai Portugalijoje (1,2 proc. BVP) ir Italijoje (1,7 proc.) ir spartūs tarp 15 ES valstybių narių augimo tempai Ispanijoje (3,8 proc.), Graikijoje (3,8 proc.), o ypač Švedijoje (4 proc.), Suomijoje (4,9 proc.) ir Liuksemburge (5,5 proc.); atkreipia dėmesį į tai, kad ypač greiti augimo tempai 2006 m. būdingi naujosioms valstybėms narėms: Slovakijai (6,7 proc.), Lietuvai (7,8 proc.), Estijai (10,5 proc.) ir Latvijai (11 proc.); pabrėžia, kad šie skirtumai taip pat atspindi skirtingas struktūrines tendencijas, skirtingas ekonomines ir demografines struktūras ir nevienodą bendrų politikos krypčių, dėl kurių iškyla pavojus Europos Sąjungos vidaus sanglaudai, poveikį; todėl pažymi, kad reikalingos politikos kryptys, stiprinančios ekonominę sanglaudą ir taip skatinančios vidaus rinką ir pinigų sąjungą;

12.   pabrėžia, kad modernizavimo ir ekonominio pajėgumo srityse akivaizdžiai geriausiai sekasi toms valstybėms narėms, kurios į ateitį orientuotas ir darnias struktūrines reformas sieja su didesnėmis nei vidutinės investicijomis į transportą, informacines technologijas, mokslinius tyrimus ir taikomąja veiklą, o taip pat naujoves, švietimą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir priežiūros paslaugas, taip pat į patikimų socialinių tinklų atnaujinimą; pažymi, kad toms pačioms valstybėms narėms dažniausiai būdingas ir labai veiksmingas bei skaidrus valdymas, novatoriška verslumo aplinka, perviršinis biudžetas, mažesnės už vidutines skolos ir tinkama viešųjų išlaidų kokybė bei, lyginant su ES vidurkiu, beveik dvigubai didesnė nacionalinio augimo rezultato techninės pažangos dalis; mano, kad šių valstybių narių politika, kuria siekiama didelio užimtumo lygio, įskaitant moterų ir vyresnių darbuotojų užimtumą, leis valstybėms narėms su didesniu pasitikėjimu pasitikti esamus ir būsimus sunkumus, pvz., visuomenės senėjimą ir dėl globalizacijos didėjančią konkurenciją;

13.   pabrėžia, kad sėkmingiausiai ekonominio ir socialinio atnaujinimo strategijas įgyvendinančios valstybės narės taip pat gali būti sėkmingo Lisabonos strategijos įgyvendinimo pavyzdžiais, ir skatina kitas valstybes nares orientuotis į šiuos teigiamus pavyzdžius nepaisant to, kad Lisabonos strategiją įgyvendinančios priemonės turi atitikti tam tikros valstybės narės padėtį ir ta valstybė narė turi likti atsakinga už jų įgyvendinimą;

14.   atsižvelgdamas į valstybių narių nacionalines reformų programas, pažymi, kad vertinant bendrą kontekstą išryškėja veiksmingesnis suderinamumas ir naujas požiūris į būtinybę Europai įgyvendinti suderintus tikslus; pabrėžia, kad valstybės narės yra nevienodai pasirengusios vykdyti reformas, susijusias su įvairiomis politikos sritimis, t. y. žymiai skiriasi minėtų reformų turinys, tempas ir veiksmingumas; mano, kad reformos tik iš dalies atitinka dabartines ekonomikos ir užimtumo politikos sąlygas ir kad pagrindiniai uždaviniai – naujovės, užimtumo skatinimas, energijos tiekimas, ekologinis tvarumas ir geresnė teisėkūra – dažnai nepakankamai įtraukiami į integruotą reformų darbotvarkę; apgailestauja, kad net užimtumo lygio kėlimo ir aktyvios darbo rinkos politikos srityse pažanga ir reformų įgyvendinimas vyksta šiek tiek lėčiau nei kitose srityse; vis dėlto džiaugiasi pastangomis stiprinti atsakomybę nacionaliniu ir regioniniu lygiais bei parlamentų ir socialinių partnerių įtraukimu ir ragina tęsti šią veiklą;

Potencialo stiprinimas – sėkmės sklaida: ką dar reikia nuveikti

15.   ragina valstybes nares labiau išnaudoti naująją ekonominę padėtį ir su tuo susijusias veiklos galimybes, skatinant tvaresnį ir labiau į kokybinius tikslus orientuotą ekonomikos augimą; pabrėžia, kad siekiant sukurti teigiamą ir stabilią makroekonominę aplinką būtina pagerinti viešųjų finansų kokybę ir toliau konsoliduoti biudžetus, taip pat būtina sumani privačių ir viešųjų investicijų politika, padėsianti sukurti perspektyvią infrastruktūrą ir jau dabar patekti į ateities rinkas;

16.   pabrėžia, kad, siekiant išnaudoti visus vidaus rinkos privalumus ir sustiprinti Europos pozicijas pasaulinėje rinkoje, turėtų būti pažabotos dabartinės protekcionizmo ir konkurencijos žlugdymo tendencijos;

17.   pažymi, kad mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) – svarbus užimtumo didinimo veiksnys; dėl to pabrėžia, jog reikėtų sukurti palankesnes MVĮ veiklos sąlygas, t. y. taikyti palankesnes mokesčių sistemas, mažinti teisines ir administracines kliūtis, sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti finansavimu, pagerinti sąlygas, susijusias su įmonės išlaidomis energijai, transportui, ryšiams ir paslaugoms, patobulinti galimybes pasinaudoti informacijos ir ryšių technologijomis ir padidinti investicijas į mokslo tyrimų bei taikomosios veiklos ir naujovių diegimo sritis;

18.   pabrėžia puikių konkurencingumo rodiklių ir paklausos potencialo įtvirtinimo svarbą Europos ekonomikai ir tikisi, kad už ekonomikos politiką atsakingos suinteresuotosios šalys ir toliau stengsis pasiekti greitesnį ilgalaikį augimą kartu veiksmingai koordinuodamos ekonominę politiką;

19.   dėl to pabrėžia švietimo, ypač aukštojo mokslo, svarbą didinant būsimo augimo galimybes ir kvalifikacijos lygį bei Europos piliečių mobilumą ir gebėjimą prisitaikyti; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad Europos švietimo sistemos taptų patrauklesnės, prieinamesnės ir konkurencingesnės;

20.   primena, kad Lisabonos tikslams įgyvendinti reikalingos pakankamos lėšos iš Bendrijos biudžeto; todėl apgailestauja, kad skirta nepakankamai lėšų minėtiems tikslams įgyvendinti;

21.   mano, kad tuo pat metu įgyvendinamas ir suderintas valstybių narių požiūris augimui skiriant dideles lėšas, siekiant suaktyvinti privačias investicijas ir bendras iniciatyvas privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavime gali išryškinti sąveikumo aspektus, padidinti Europos galimybes spręsti esamas mokslo ir mokslinių tyrimų, transporto ir ryšių, energijos ir ekologinio tvarumo problemas bei skatinti veiksmingą žaliavų paskirstymą Europoje; pabrėžia suderintos mokesčių sistemos, palankios MVĮ ir glaudžiai susietos su užimtumo didinimu, svarbą; mano, kad valstybės narės turėtų patobulinti mokesčių ir socialinių įmokų sistemas, siekdamos palengvinti darbo vietų, visų pirma skirtų tam tikroms socialinėms grupėms, pvz., moterims, ilgalaikiams bedarbiams ir senyvo amžiaus asmenims, kūrimą; mano, kad konkurencingos mokesčių sistemos turėtų skatinti naujų įmonių steigimą, nekenkdamos valstybių finansiniams pajėgumams, taip pat jose turėtų mažėti darbo apmokestinimą ir didėti ekologiniai mokesčiai, įskaitant mokestines paskatas, susijusias su moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla bei atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu;

22.   pakartotinai ragina, turint omenyje būsimą ES finansinės perspektyvos peržiūrą, dar tinkamiau suderinti ES biudžetą su Lisabonos tikslais ir taip sudaryti prielaidas visos Lisabonos strategijos įgyvendinimui;

23.   pripažįsta, kad didelės pažangos pasiekta naujai formuluojant valstybės pagalbos planą, kad jame daugiausia dėmesio būtų skirta horizontalaus pobūdžio tikslams; ragina valstybes nares ir toliau laikytis šios krypties ir sieti valstybės pagalbą su Lisabonos tikslais, pvz., užimtumu, naujovėmis ir tvarumu;

24.   pabrėžia būtinybę Europos valstybių narių ekonomikų konkurencingumą ateityje dar labiau orientuoti į žinių ir tvarią ekonomiką kartu veiksmingiau panaudojant išteklius; rekomenduoja atkreipti ypatingą dėmesį į tokias tam tikrose valstybėse įgyvendinamas ekonomikos modernizavimui, naujų technologijų plėtrai ir konkurencingumo didinimui, taip pat ekologiniam tvarumui bei naujoms užimtumo sritims skirtas priemones:

25.   pagrindiniu uždaviniu greitai keičiantis ekonomikai laiko naujų galimybių ir naujos veiklos rūšių atvėrimą visoms gyventojų grupėms; pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams iškyla didžiausia grėsmė ir kad pirmenybė turėtų būti teikiama platesniam aktyvios įtraukties skatinimui ir platesniam geresnių darbo vietų kūrimui; taip pat pabrėžia naujų pasiūlymų ir naujų saugumo garantijų svarbą susiduriant su naujais lankstumo ir darbuotojų pasirengimo mokytis (lankstumo ir saugumo derinimas) reikalavimais; atsižvelgdamas į tai, ragina gerinti moterų, vyresnio amžiaus žmonių, jaunų žmonių, ilgalaikių bedarbių ir migrantų dalyvavimą darbo rinkoje ir prieigą prie šios rinkos, todėl užimtumo ir švietimo srityse nacionaliniu lygiu turėtų būti veiksmingiau įgyvendinamos tokios priemonės:

26.   primena, kad siekiant makroekonominio stabilumo, darbo našumo augimas turi būti derinamas su teisingu augimo rezultatų paskirstymu ir socialinės sanglaudos stiprinimu; atsižvelgdamas į tai, primena reikalavimą, kad atlyginimų kėlimas turėtų būti derinamas su vidutinės trukmės našumo augimu; pabrėžia, kad būtina stiprinti skatinimo ir dalyvavimo kultūrą, nes tai įmonių valdymo ir jų socialinės atsakomybės dalis;

27.   pabrėžia glaudesnio ir struktūrinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje, o ypač euro zonoje, būtinybę, siekiant sustiprinti valdymą ir europinės integracijos procesą, kadangi tik taip bus galima išspręsti pasaulines ekonomines problemas; todėl ragina Komisiją ir Tarybą pasirūpinti, kad metinėje ataskaitoje dėl euro zonos ateityje būtų nurodytos konkretesnės priemonės, kurias pasitelkus būtų įmanomas gilesnis dialogas tarp įvairių ES institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos ekonomikos valdymo stiprinimą; taip pat laikosi nuomonės, kad euro grupė turėtų labiau atsižvelgti į geresnį nacionalinių biudžeto planų sudarymo ir įgyvendinimo reguliavimą ir derinimą turinio ir laiko atžvilgiu ir taip prisidėti prie ekonominės politikos reformų darbotvarkės įgyvendinimo; siūlo, siekiant įgyvendinti platesnį ir struktūriškai labiau apibrėžtą bendradarbiavimą euro zonoje, pakviesti kartu bendradarbiauti kitas susijusias Tarybos tarnybas;

Skatinti būtinas institucijų reformas

28.   pritaria naujai Komisijos programai dėl paskesnio nacionalinių reformų programų įvertinimo ir atitinkamoms valstybėms narėms skirtų rekomendacijų parengimo ir ragina Europos Tarybą jas patvirtinti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog būtinai reikėtų stiprinti bendrųjų gairių programos savitarpišką naudingumą, kuris turėtų atsispindėti nacionalinių reformų politikos kryptyse; siekiant mokytis iš pasiekimų ir klaidų pakartotinai skatina skaidresnį keitimąsi pasiteisinusiais metodais ir Komisijos metinės lentelės, kurioje būtų nurodytos geriausių ir blogiausių rezultatų reformų įgyvendinimo srityje pasiekusios valstybės narės, paskelbimą; vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia tinkamo kiekio integruotų rodiklių siekiant atspindėti visas Lisabonos strategijos politikos sritis;

29.   apgailestauja, jog Lisabonos strategija nepakankamai įtraukta į daugelio ES valstybių politikos kryptis, ir mano, kad pagrindinė jos sėkmingo įgyvendinimo prielaida yra visų suinteresuotųjų ūkio šalių mobilizavimas; visų pirma mano, kad platesnis socialinių partnerių, nacionalinių parlamentų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas padidins Lisabonos strategijos matomumą ir pagerins viešųjų diskusijų dėl ekonomikos reformų kokybę, sustiprins atskaitingumą ir sudarys sąlygas visuomenei geriau suvokti ekonomikos politikos krypčių glaudesnio koordinavimo, siekiant spręsti su tebevykstančiu globalizacijos procesu susijusius uždavinius, svarbą ir priimti kolektyvinę poziciją dėl ES ekonomikos valdymo tobulinimo; ragina valstybes nares, taikant partnerystės modelį, labiau įtraukiant atskirų valstybių parlamentus ir kitas suinteresuotąsias šalis, pvz., socialinius partnerius, aktyviai įgyvendinti integruotas gaires ir nacionalines reformų programas, taip pat nuolatos tikrinti šių programų aktualumą laikantis pavyzdžio (angl. benchmarking) principo, pasitelkiant platesnių konsultacijų procesą tose valstybėse narėse, kuriose šis procesas dar nėra tapęs norma; tikisi, kad nacionalinių biudžetų grafikuose ir sprendimų turinyje bus geriau atspindimi nacionalinių reformų programų prioritetai;

30.   pritaria ekonominės, struktūrinės ir užimtumo politikos gairių susiejimui ir integravimui; atsižvelgdamas į tai, dar kartą pabrėžia, kad ekonominės ir struktūrinės politikos gairėms turi būti suteiktas tas pats teisinis statusas kaip ir užimtumo politikos gairėms ir kad turi būti parengtas tarpinstitucinis susitarimas, kuris išaiškintų Parlamento dalyvavimo šiuose procesuose pobūdį;

31.   tikisi, atsižvelgdamas į būsimą integruotų gairių persvarstymą, kad suinteresuotosios ES institucijos bendradarbiaus tarpusavyje, ir siūlo po Europos Vadovų Tarybos 2007 m. pavasario susitikimo sukurti tarpinstitucinę darbo grupę; rekomenduoja atsižvelgti į šiuos ES reformų darbotvarkės įgyvendinimo gerinimo aspektus ir juos aptarti:

32.   dar kartą apgailestauja, kad iki šiol Komisija, Taryba ir Parlamentas tarpusavyje nesuderino bendro darbo grafiko ir elgesio kodekso, kurie užtikrintų tinkamą bendradarbiavimą ir platų trijų suinteresuotųjų ES institucijų įtraukimą į tolesnį tinkamą integruotų gairių, kurios yra pagrindinė Lisabonos strategijos priemonė, nagrinėjimą; ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl glaudesnio trijų ES institucijų bendradarbiavimo persvarstant integruotas gaires;

o
o   o

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 205, 2005 8 6, p. 21. (2) 2006 m. ruduo, Nr. 5/2006. (3) http://ec.europa.eu/growthandjobs/key/nrp2006_en.htm. (4) OL C 117 E, 2006 5 18, p. 248.