Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Konsultacija dėl Bendrijos veiksmų sveikatos paslaugų srityje" (SEC(2006)1195/4),

–   atsižvelgdamas į EB Sutarties 152 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ("Europos Teisingumo Teismo") sprendimus Decker (C-120/95, 1998 m. balandžio 28 d.), Kohll (C-158/96, 1998 m. balandžio 28 d.), Geraets-Smits & Peerbooms (C-157/99, 2001 m. liepos12 d.), Vanbraekel (C-368/98, 2001 m. liepos 12 d.), IKA (C-326/00, 2003 m. vasario 25 d.), Müller-Fauré & van Riet (C-385/99, 2003 m. gegužės 13 d.), Inizan (C-56/01, 2003 m. spalio 23 d.), Leichtle (C-8/02, 2004 m. kovo 18 d.) ir Watts (C-327/04, 2005 m. gegužės 16 d.) bylose,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl pacientų mobilumo ir sveikatos priežiūros raidos Europos Sąjungoje(1),

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį pateiktą klausimą žodžiu Nr. B6-0013/2007,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi sveikatos priežiūros paslaugos neįtrauktos į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(2),

B.   kadangi Europos Parlamente šiuo metu diskutuojama dėl pranešimo projekto dėl sveikatos apsaugos paslaugų neįtraukimo į Direktyvą 2006/123/EB;

C.   kadangi Europos Teisingumo Teismas (ETT) nuo 1998 m. priėmė daug sprendimų, pagal kuriuos pacientai, norėdami pasinaudoti sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugomis, turi galimybę laisvai judėti, ir taip pritaikė laisvo judėjimo principą tuo atveju, kai atlyginamos kitoje valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos,

D.   kadangi Europos Teisingumo Teismas iš pradžių nustatė, kad reikalavimas iš anksto gauti leidimą, kad būtų atlygintos kitoje valstybėje narėje patirtos išlaidos, turėtų būti vertinamas kaip kliūtis teikti paslaugas, tačiau vėliau vis tiek rėmėsi išlaidų atlyginimo gavus išankstinį leidimą principu,

E.   kadangi Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sistemos grindžiamos solidarumo, lygybės ir visuotinumo principais siekiant, kad visiems žmonėms, neatsižvelgiant į jų pajamas, socialinę padėtį ir amžių, būtų užtikrinta tinkama aukštos kokybės sveikatos priežiūra,

F.   kadangi nuostatos, pagal kurias reglamentuojamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, įvairiose valstybėse skiriasi,

1.   džiaugiasi Komisijos iniciatyva pradėti konsultacijas dėl to, kokią Bendrijos veiksmų formą būtų geriausia pasirinkti siekiant nustatyti tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų pagrindus;

2.   primena Sutartyje numatytą pareigą užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą įgyvendinant Bendrijos politiką visose srityse; taip pat atkreipia dėmesį į EB Sutarties 95 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias numatytas vidaus rinkos priemonių, susijusių su sveikatos apsauga, teisinis pagrindas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina sukurti teisinį pagrindą, skirtą tarpvalstybinėms sveikatos priežiūros paslaugoms, kad pacientai turėtų galimybę laiku pasinaudoti tinkamomis ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis ir kad būtų galima tobulinti tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo tvarumą;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų klausimas apima pacientų judumo, sveikatos apsaugos specialistų judumo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kitoje šalyje aspektus; taip pat pabrėžia, kad Europos Teisingumo Teismo sprendimuose itin didelis dėmesys skiriamas problemai, susijusiai su pacientų teise naudotis gydymo paslaugomis kitoje valstybėje ir su jų teise, kad patirtos išlaidos būtų atlygintos pagal nacionalinę sveikatos draudimo sistemą;

4.   atsižvelgdamas į tai, mano, jog ne tik pacientams, bet ir nacionalinėms sveikatos draudimo įstaigoms ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams itin svarbu, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas atlyginant tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas; pabrėžia, kad reikia numatyti aiškias išlaidų atlyginimo procedūras ir sąlygas įvairiais atvejais;

5.   ragina Komisiją nustatyti bendrus principus ir pagrindines gaires siekiant užtikrinti pacientų saugumą; taip pat mano, kad, siekiant plėtoti keitimąsi, ypač tarp sveikatos specialistų, geriausia praktika, labai svarbu tobulinti suderintus sveikatos rodiklius (pvz., kraujo tyrimų standartai) Bendrijos lygmeniu;

6.   mano, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį gerinant pacientų galimybes susipažinti su informacija apie tarpvalstybinį mobilumą, koordinuodama valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje;

7.   mano, kad pacientų mobilumas turi visuomet priklausyti nuo laisvo pacientų pasirinkimo ir neturi būti jokio spaudimo, kuris darytų įtaką pacientų laisvei rinktis;

8.   pabrėžia būtinybę užtikrinti pacientų saugumą esant bet kokioms aplinkybėms, neatsižvelgiant į tai, kur ir kaip teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos; ragina užtikrinti, kad būtų aiškiai nustatyti institucijų, kontroliuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų veiklą, įgaliojimai ir kad nacionalinės valdžios institucijos veiksmingai keistųsi informacija apie sveikatos priežiūros specialistų registraciją ir drausmingumą; mano esant būtina sukurti sistemą, kad būtų galima pateikti skundus dėl aplaidaus darbo teikiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas;

9.   atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymas beveik visuomet tęstinio pobūdžio ir gali užtrukti ilgą laiką; pripažįsta, kad reikia aiškių taisyklių, pagal kurias būtų atskirtos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų užduotys ir įsipareigojimai įvairiais gydymo arba priežiūros etapais;

10.   mano, kad teisinio pagrindo Bendrijos lygmeniu nustatymas yra geriausias būdas siekiant suteikti pacientams, nacionalinėms sveikatos priežiūros įstaigoms ir privatiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams teisinį tikrumą; mano, kad tai taip pat geriausias būdas siekiant skatinti tinkamiausią išteklių sveikatos priežiūros srityje naudojimą ir spartinti galimybę pasinaudoti gydymo paslaugomis;

11.   mano, kad reikia įtraukti bendrą pacientų teisių chartiją į būsimą Bendrijos sistemą, siekiant užtikrinti, jog tokiomis teisėmis būtų praktiškai naudojamasi užsienyje ir savo šalyje;

12.   mano, kad nustatant teisinį pagrindą būtina numatyti duomenų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais jų registracija ir drausmingumu bei su specialia patirtimi, rinkimo ir keitimosi jais tarp nacionalinių valdžios institucijų sistemą; be to, mano, kad būtų labai naudinga sukurti Europos informacijos centrų tinklą siekiant užtikrinti tinkamą ligų gydymą;

13.   mano, kad siekiant pacientų saugumo būtina į teisinę sistemą įtraukti įpareigojimą nacionalinėms valdžios institucijoms keistis informacija apie tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros specialistų registraciją ir drausmingumą;

14.   prašo valstybių narių pradėti taikyti "vieno langelio" principą pacientų skundų procedūroms;

15.   ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį tam, kad piliečiai būtų informuojami apie jų teises ir pareigas, ir įtraukti atitinkamas nuostatas į savo pasiūlymą dėl teisės akto;

16.   mano, kad būsimas teisinis pagrindas Bendrijos lygmeniu gali padėti sustiprinti Europos piliečių kaip pacientų padėtį ir paskatinti valstybes nares tobulinti savo sveikatos priežiūros sistemas;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 543. (2) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.