Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Pagrindinių teisių laikymosi Komisijos teisės aktų pasiūlymuose (COM(2005)0172),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(1),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 29 d. Romoje pasirašytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai, į kurią įtrauktos Pagrindinių teisių chartijos nuostatos, siekiant joms suteikti teisinę privalomąją galią,

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato "Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis. Pagrindinių Europos Sąjungos vertybių apsauga ir stiprinimas"(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių skatinimo ir apsaugos: nacionalinių ir Europos institucijų, įskaitant Pagrindinių teisių agentūrą, vaidmuo(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos nepriklausomų ekspertų tinklo parengtą metinę pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2005 m. ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(4) ir į Tarybos deklaraciją dėl Policijos ir Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose,

–   atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko José Manuelio Barroso kalbą 2004 m. lapkričio 17 d. Parlamento plenarinėje sesijoje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45, 34 ir 91 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą bei į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A6-0034/2007),

A.   kadangi Sąjunga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais ir šie principai valstybėms narėms yra bendri (ES sutarties 6 straipsnis),

B.   kadangi Parlamentui, kaip tiesiogiai išrinktai Sąjungos piliečiams atstovaujančiai institucijai, tenka ypatinga atsakomybė įgyvendinant šiuos principus,

C.   kadangi ši atsakomybė yra didesnė, nes, kaip teigiama sutartyse:

D.   kadangi procedūra, kurios metu tikrinama, ar visi teisės aktų pasiūlymai neprieštarauja Pagrindinių teisų chartijai, yra viena iš pasekmių, neišvengiamai atsiradusių Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ir visoms valstybėms narėms pripažinus Chartiją bei 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje ją iškilmingai paskelbus Sąjungos pilietėms ir piliečiams,

E.   kadangi tikroji pagrindinių teisių taikymo sritis, nustatyta ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje, iki šiol dažniausiai nustatoma remiantis teismo interpretacija, ir kadangi Europos teisės aktų leidėjas turėtų aiškiai nurodyti, kaip turėtų būti interpretuojamos šios teisės,

F.   kadangi Parlamentas, Taryba ir Komisija paskelbdami Pagrindinių teisių chartiją sutarė dėl šių teisių apibrėžčių ir kadangi dėl akivaizdžių nuoseklumo ir geros valios priežasčių, ateityje rengdami ES teisės aktus, jie turėtų atsižvelgti į šias apibrėžtis (žr. minėtąjį Komisijos komunikatą COM(2005)0172),

G.   kadangi į ES teisę įtrauktos chartijoje nustatytos teisės tampa privalomos, nes Europos teisėkūra vyktų remiantis jomis,

H.   kadangi nuolatiniam, nuodugniam, nešališkam, atviram ir skaidriam procedūros, kurios metu siekiama, kad teisėkūros pasiūlymai nepažeistų pagrindinių teisių, pobūdžiui skiriama dar daugiau dėmesio, nes Pagrindinių teisių chartija lig šiol, deja, yra teisiškai neįpareigojanti; vis dėl to bėgant metams Pagrindinių teisių chartija tapo dokumentu, kuriuo remiasi Europos teismai, pvz., Pirmosios instancijos teismas, Teisingumo Teismas(7), Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre ir daugelis konstitucinių teismų,

I.   kadangi Europos teisės aktų leidėjas iš anksto vertindamas poveikį, kurį naujieji Europos teisės aktai darys pagrindinėms teisėms, turėtų atsižvelgti į valstybių teisėkūrą, pilietinę visuomenę ir akademinį pasaulį bei į tarptautinių organizacijų, pvz., Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų, patirtį; įvertinus tai, kad Europos teisės aktų leidėjas taip padėtų kurti vis labiau plintančią pagrindinių teisių kultūrą, kaip tai buvo daroma rengiant kai kuriuos su asmeninio gyvenimo apsauga, šeimos teise ir skaidrumu susijusius teisės aktus,

J.   kadangi Komisijos pasiūlymas dėl procedūros, kuria siekiama, kad rengiant teisėkūros pasiūlymus nebūtų pažeidžiamos pagrindinės teisės, ir kuri taikoma nuo 2001 m., stiprinimo ir geresnio suvokimo visuomenėje rodo aiškią pažangą siekiant Europos Sąjungoje skatinti tikrą pagrindinių teisių kultūrą,

K.   kadangi ši procedūra yra pernelyg vidinio pobūdžio, kriterijai yra pernelyg ribojantys, o Europos Parlamento vaidmuo yra nepakankamas ir kadangi į pasiūlymus įtraukti valstybių narių parlamentus, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų pasiūlymą(8), taip pat nebuvo atsižvelgta, kaip ir į būtiną nuolatinį Europos institucijų dialogą ir būtinybę įtraukti nepriklausomas organizacijas siekiant didesnio objektyvumo,

L.   kadangi pagal tikrąją pagrindinių teisių kultūrą reikalaujama, kad Sąjungoje būtų sukurta bendra pagrindinių teisių kontrolės sistema, į kurią būtų įtraukta Taryba ir sprendimai, priimti vyriausybių bendradarbiavimo srityje,

M.   kadangi tikrąją pagrindinių teisių kultūrą sudaro ne tik pasyvus taisyklių laikymasis, bet ir aktyvus skatinimas laikytis pagrindinių teisių bei kišimasis, kai valstybės narės pažeidžia arba netinkamai gina pagrindines teises,

N.   kadangi esant bendrai pagrindinių teisių laikymosi kontrolės sistemai trys institucijos ir nacionaliniai parlamentai turės kasmet rengti debatus, ypač Parlamentui įvertinus padarytą pažangą ir problemas, su kuriomis buvo susidurta vystant ES kaip laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę,

O.   kadangi tokių debatų metu būtų galima taip pat svarstyti:

P.   kadangi šių metinių debatų metu institucijos turėtų patikrinti būtinybę persvarstyti teisės aktus, kuriais galbūt dėl visuomenės saugumo buvo ribojama galimybė naudotis laisvėmis,

Q.   kadangi veikia slapti kalėjimai ir CŽV vykdo pagrobimus prisidengdama kova su terorizmu, pernelyg lėtai atliekami tyrimai ir nepakankamas daugelio vyriausybių bendradarbiavimas arba lėktuvų keleivių duomenų perdavimas ir banko duomenų perdavimas per SWIFT, nors nėra teisinio pagrindo, gali pakirsti piliečių pasitikėjimą Europos institucijų sugebėjimu ir pasiryžimu saugoti pagrindines teises bei kovoti su jų pažeidimais,

1.   atkreipia dėmesį į istorinį uždavinį "kuriant glaudesnę Sąjungą" (ES sutarties 1 straipsnis) rengti priemones, užtikrinančias ne tik saugumą ir teisėtumą, ekonominę ir socialinę pažangą, bet ir laisvę;

2.   pabrėžia būtinybę įveikti Sutarties dėl Konstitucijos proceso krizę, išsaugoti pagrindinius Konstitucijos pasiekimus ir nustatyti, kad Pagrindinių teisių chartija būtų teisiškai privaloma;

3.   pritaria Komisijos pasiūlymams dėl procedūros, kurios metu būtų siekiama, kad rengiant teisės aktų pasiūlymus nebūtų pažeidžiamos pagrindinės teisės, stiprinimo ir geresnio suvokimo ir mano, kad tai yra pirmasis teigiamas 2004 m. lapkričio 17 d. Komisijos pirmininko José Manuelio Barroso Parlamente paskelbtų ambicingų veiksmų, skirtų pagrindinių teisių apsaugai, ir šiuo tikslu jo įkurtos darbo grupės veiklos rezultatas;

4.   ragina Komisiją stebėjimą padaryti skaidresnį ir konsultuotis su susijusiais pilietinės visuomenės veikėjais, ypač su tais, kuriems gali turėti įtakos atitinkamas Komisijos pasiūlymas;

5.   pabrėžia, kad taikant Komisijos pasiūlyta nuolatinę kontrolę būtinai reikalaujama, kad faktiškai kiekvienas teisėkūros pasiūlymas būtų kruopščiai tikrinamas, o rezultatas būtų pagrindžiamas;

6.   ragina Komisiją tikrinti, ar teisėkūros pasiūlymai atitinka ne tik Pagrindinių teisių chartiją, bet ir visas Europos ir tarptautines priemones, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, ir teises, kurios radosi iš valstybių narių bendros konstitucinės tradicijos ir tapo bendrais pagrindiniais Europos teisės principais;

7.   pabrėžia, kad tikrai sistemingą ir griežtą pagrindinių teisių laikymosi kontrolę sudaro ne tik galimų teisės klaidų paieška, kai susiduria asmens laisvės ir visuotinės svarbos reikalavimų nuostatos, bet kiekvienu atveju taip pat būtų reikalinga politinė analizė siekiant iš įvairių sprendimų, kuriais užtikrinama teisingą interesų pusiausvyrą, atrinkti tą sprendimą, kuris labiausiai padėtų pasiekti norimų tikslų ir pagrindinių teisių ribojimo pusiausvyrą (pagrindinių teisių optimizavimas);

8.   mano, kad kiekvienu atveju kontrolė turėtų būti sutelkta ties ypatingomis pažeistomis pagrindinėmis teisėmis, ir mano, kad kiekviena šių teisių turėtų būti aiškiai nustatyta ir atskirai įvardyta konstatuojamosiose dalyse;

9.   viliasi, kad nurodyti būdai, kuriais Komisija, rengdama savo teisėkūros pasiūlymus, ketina įgyvendinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, bus praktiškai ir realiai įgyvendinami;

10.   pabrėžia, kad būtina parengti atitinkamą atskirą pranešimą dėl sistemingos vidaus stebėsenos, kuria būtų užtikrinama, kad rengiant pasiūlymus būtų laikomasi pagrindinių teisių, ir šiame pranešime turi būti apibrėžtas būtinybės užtikrinti šias teises teisinis pagrindas;

11.   ragina Komisiją persvarstyti sprendimą, pagal kurį siūloma vertinant padarinius konstatuojamąsias dalis, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, padalyti į tris egzistuojančias kategorijas – ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos poveikį, taip pat ragina įtraukti poveikio pagrindinėms teisėms kategoriją, kadangi tik taip galima užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visus pagrindinių teisių aspektus;

12.   pabrėžia Komisijos teisę visos teisės aktų priėmimo procedūros metu, jei yra teikiami pakeitimai, pažeidžiantys pagrindines teises, atsiimti savo pasiūlymą prieš tvirtinant jį Taryboje;

13.   atmeta Komisijos teisę pateikti ieškinį dėl teisės akto panaikinimo, jei kiekvienu atveju buvo atliktas politinis tyrimas, pagrįstas pagrindinių teisių pažeidimu, ir ryžtingai pabrėžia, kad pagrindinių teisių ir laisvių gynimas besąlygiškai viršesnis už bet kokius politinius ketinimus;

14.   mano, kad į tai, ar laikomasi Pagrindinių teisių chartijos, būtina atsižvelgti visos teisės aktų priėmimo procedūros bei komitologijos procedūros metu, taip pat būtina stiprinti Parlamento poziciją, patikslinti Pagrindinių teisių agentūros vaidmenį ir labiau naudotis jos parama;

15.   tuo tikslu svarsto galimybę pakeisti Darbo tvarkos taisyklių 34 straipsnį taip, kad už piliečių laisves atsakingam komitetui būtų patikėta vertinti siūlomų teisės aktų, veiksmų ir taisyklių, kurie svarbūs pagrindinių teisių požiūriu, poveikį, ir pakeisti Darbo tvarkos taisyklių 91 ir 115 straipsnius taip, kad Parlamento rezoliucijos taip pat galėtų būti susijusios su tam tikromis aplinkybėmis valstybėse narėse, kad Parlamentas galėtų iš anksto prisiimti atsakomybę pagal ES sutarties 6 ir 7 straipsnių nuostatas;

16.   pabrėžia, kad, nors ir yra sukurta bendrų konsultacijų procedūrų, reikia labiau įtraukti su pagrindinių teisių klausimais susijusias nepriklausomas išorės įstaigas ir organizacijas; todėl ragina Komisiją nustatyti specialią tvarką, pagal kurią, rengiant su pagrindinėmis teisėmis susijusius teisėkūros pasiūlymus, būtų galima konsultuotis su šiomis organizacijoms ir įstaigomis;

17.   ragina Tarybą stiprinti nuolatinę pagrindinių teisių kontrolę taip pat ir vyriausybių bendradarbiavimo srityse, skelbti rezultatus ir užsitikrinti Pagrindinių teisių agentūros paramą;

18.   dar kartą patvirtina, kad Parlamentas ir kitos Europos Sąjungos institucijos, rengdamos teisės aktus, galėtų prireikus savanoriškai pasinaudoti Pagrindinių teisių agentūros įgyta patirtimi pagrindinių teisių klausimais, taip pat policijos ir teismų bendradarbiavimo srityse;

19.   primena, kad nei sutartyse, nei Reglamente (EB) Nr. 168/2007 nėra numatyta galimybė Parlamentui kreiptis į Pagrindinių teisių agentūrą pagalbos įgyvendinant ES sutarties 7 straipsnį; tikisi, kad Komisija ir Pagrindinių teisių agentūra per keletą metų, rengdamos savo metų veiklos programas, numatys reikalingų lėšų ir žmogiškųjų išteklių siekiant, kad agentūra galėtų atitinkamai tenkinti Parlamento prašymus, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti ES sutarties 7 straipsnyje numatytas nuostatas;

20.   pabrėžia, kad labai svarbu sukurti tinkamas visuomenės ir ES institucijų informavimo ir komunikacijos priemones, kuriomis būtų perduodama informacija apie pagrindinių teisių laikymosi vidaus stebėseną, taip pat ir rengiant tam tikrais laiko tarpais skelbiamas ataskaitas šia tema;

21.   ragina valstybių narių parlamentus patikrinti, ar visi sprendimai ir veiksmai, visų pirma policijos ir teismų bendradarbiavimo bei bendros užsienio ir saugumo politikos srityse, neprieštarauja Pagrindinių teisių chartijai, siekiant išsaugoti pagrindinių teisių vientisumą ir užtikrinti nuolatinę ir griežtą pagrindinių teisių kontrolę visose Sąjungos politikos srityse;

22.   ragina Tarybą ir Komisiją pagal ES sutarties 4 straipsnį arba pagal EB sutarties 200 ir 212 straipsnius Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams pateikti metų pranešimą apie Sąjungos politiką pagrindinių teisių srityje ir pradėti nuoseklų, atvirą ir nuolatinį dialogą dėl pagrindinių teisių apsaugos Europos Sąjungoje;

23.   ragina Komisiją ir Tarybą pateikti Parlamentui valstybių ekspertų tinklo parengtų ataskaitų vertinimą;

24.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 364, 2000 12 18, p. 1. (2) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 408. (3) OL C 117 E, 2006 5 18, p. 242. (4) OL L 53, 2007 2 22, p. 1. (5) 2002 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-50/00 Unión de Pequeños Agricultores prieš Europos Sąjungos Tarybą, 2002 m., Rink., p. I-6677. (6) 2004 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje T-338/02, Segi ir kt. prieš Europos Sąjungos Tarybą, 2004 m., Rink., p. II-1647. (7) 2006 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-540/03 Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą dėl trečiųjų šalių piliečių nepilnamečių vaikų teisės į šeimos susijungimą (Direktyva 2003/86/EB). (8) Lordų Rūmų Europos Sąjungos komiteto 2005 m. birželio mėn. sesijos 16-oji ataskaita: "ES teisės aktų tikrinimas, ar juos įgyvendinant laikomasi žmogaus teisių", 2005 m. lapkričio 29 d., 149 punktas.