Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į reglamentus dėl struktūrinių fondų valdymo 2007–2013 m.,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių(1),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 21–22 d. Sevilijoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 14–15 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją dėl struktūriškai nepalankiose sąlygose esančių regionų (salų, kalnuotų vietovių, mažai apgyvendintų regionų) sanglaudos politikos kontekste ir jų institucinių perspektyvų(2),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 13 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos salų regionų sunkumų plėtros kontekste(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 7 d. Regionų komiteto nuomonę dėl valstybės pagalbos regionams gairių persvarstymo(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6-0044/2007),

A.   kadangi Europos Parlamentas ne kartą atkreipė dėmesį į salų, turinčių daug nepatogumų, padėtį ir pabrėžė būtinybę padėti spręsti tuos sunkumus ir mažinti regioninius skirtumus,

B.   kadangi nereikėtų painioti atokumo ir izoliuotumo sąvokų, nors daug atokių regionų ir yra salos; kadangi specialiąsias EB sutarties 299 straipsnio nuostatas, sudarančias tvirtą teisinį priemonių, kurių reikia imtis siekiant teikti veiksmingą kompensaciją atokiems regionams remti, pagrindą, reikia skirti nuo EB sutarties 158 straipsnio nuostatų ir nuo prie Amsterdamo sutarties pridėtos Deklaracijos dėl salų regionų, kurioms niekada nebuvo taikomos įgyvendinimo nuostatos, todėl iki šiol nėra ekonominės plėtros pusiausvyros tarp žemyninės Sąjungos dalies ir salų jos pakraščiuose,

C.   kadangi sanglauda yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų, kuriuo siekiama užtikrinti daugiacentrį ir darnų vystymąsi, mažinant regioninius skirtumus ir šalinant vystymosi kliūtis, įskaitant tas, kurios yra susijusios su gamtiniais ir geografiniais trūkumais,

D.   kadangi teritorinės sanglaudos principas yra įtvirtintas naujuosiuose reglamentuose dėl struktūrinių fondų 2007–2013 m. ir yra neatskiriama sanglaudos politikos, kuri turėtų būti išlaikyta ir ateityje ir kurios tikslas yra daugiacentrė ES teritorijos integracija siekiant užtikrinti visų regionų ir jų gyventojų lygias galimybes, dalis,

E.   kadangi nelegali imigracija jūra yra viena pagrindinių ES problemų ir kadangi pastaraisiais metais migracijos našta prie ES išorinių jūrų sienų ir ypač Viduržemio jūros salose, kurioms tiesiog dėl jų geografinės padėties tenka neproporcingai didelė našta, buvo itin didelė,

F.   kadangi 2006 m. gruodžio 14–15 d. Briuselyje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad imigracijos klausimą reikia spręsti pasauliniu mastu ir kad ligšiolinės pastangos turėtų būti sustiprintos, ypač kai kuriuose ES salų regionuose, kadangi jie yra Europos Sąjungos jūros siena ir migracijos kelias,

1.   mano, kad izoliuotumas yra geokultūros bruožas, turintis ir potencialo, kurį reikia išnaudoti vykdant vystymosi strategiją, ir nuolatinis trūkumas, kuris mažina šių regionų konkurencingumą;

2.   pripažįsta, kad daugelis konkrečių nuostatų, naudingų struktūriškai nepalankioje padėtyje esantiems regionams, buvo įtrauktos į naujuosius reglamentus dėl struktūrinių fondų 2007–2013 m.; tačiau apgailestauja, kad Taryba nepriėmė kitų svarbių Parlamento pasiūlymų, pvz., didinti bendro finansavimo normą toms sritims, kurios turi daugiau nei vieną geografinį ar gamtinį trūkumą;

3.   ragina Komisiją atsižvelgiant į 2007–2013 m. programavimo, susijusio su salų regionų, taip pat ir tų, kurie priskirti prie 2 tikslo, veiksmų programomis, laikotarpį, išeikvoti visas maržas ir taip suteikti šiems regionams galimybę taikyti su labai reikalingais infrastruktūros darbais susijusias priemones;

4.   palankiai vertina tai, kad naujosiose Komisijos strateginėse gairėse 2007–2013 m. pabrėžiama sanglaudos politikos teritorinė dimensija; ypač pažymi, kad vietovių su gamtiniais trūkumais ekonominio įvairinimo rėmimas yra vienas artimiausio programavimo laikotarpio prioritetų; taigi ragina suinteresuotų valstybių narių valdžios institucijas visapusiškai atsižvelgti į šį prioritetą rengiant savo nacionalinius strateginius planus ir veiksmų programas;

5.   ragina Komisiją Ketvirtojoje sanglaudos ataskaitoje ypatingą dėmesį skirti saloms ir kitiems struktūriškai nepalankioje padėtyje esantiems regionams ir spręsti jų padėties klausimą;

6.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į Europos teritorinio planavimo tinklo (angl. ESPON) darbo programą, ypatingą dėmesį skirti regionų ir ypač salų, turinčių gamtinių apribojimų, padėčiai; mano, kad patikima ir išsami informacija apie salų padėtį yra labai svarbi, jei norima tinkamai atsižvelgti į jų ypatybes; ragina valstybes nares sukurti specialias duomenų apie salas, kurie vėliau būtų perduodami ESPON, kaupimo vietos lygmeniu sistemas;

7.   ragina Komisiją atnaujinti statistinius duomenis, kuriuos ji sukaupė atlikdama su salomis susijusius tyrimus 2003 m.; mano, kad atliekant tolesnį darbą turėtų būti siekiama nustatyti statistinius rodiklius, kurie padėtų geriau apibūdinti išvystymo lygį regionuose, pasižyminčiuose geografiniais ir gamtos trūkumais, ir ypač ten, kur esama itin sudėtingų sąlygų, pvz., kalnynų, salų grupių ir dvigubo izoliuotumo; pabrėžia, kad šie rodikliai taip pat turėtų padėti geriau įvertinti šių regionų ir likusios ES skirtumus bei skirtumus pačiuose regionuose; ragina Komisiją nuolat registruoti ir skelbti šiuos rodiklius ir pažangiausios patirties pavyzdžius;

8.   pripažįsta, kad Komisija pabrėžia ypatingą salų ir nutolusių regionų padėtį nacionalinės regioninės pagalbos teikimo 2007–2013 m. gairėse ir valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo gairėse mažoms ir vidutinėms įmonėms; vis dėlto mano, kad siekiant patenkinamai kovoti su nuolatiniais tokių teritorijų trūkumais, reikėtų daugiau lankstumo taikant esamas ir būsimas valstybės pagalbos politikos kryptis; toks lankstumas neturėtų netinkamai iškreipti ES rinkos; prašo Komisijos persvarstyti savo požiūrį siekiant atsižvelgti į salų poreikį pasinaudoti galimybėmis dalyvauti vidaus rinkoje vienodomis sąlygomis su žemyne esančiais regionais; atsižvelgdamas į tai, mano, kad šioje srityje pirmenybę reikėtų teikti transporto ryšių, ypač uostų ir oro uostų, gerinimui;

9.   ragina Komisiją svarstyti galimybę leisti teikti valstybės pagalbą salų regionams, kur kuro ir energijos išlaidos turi aiškų neigiamą poveikį jose gyvenančių bendruomenių konkurencingumui; ypač pažymi, kad dideli kuro kainų svyravimai gali labai apsunkinti transportą tarp salų regionų ir žemyninės Europos; tiki, kad kitose regioninės valstybės pagalbos gairėse veiksmingos paramos mechanizmas būtų taikomas ir salų, kurios nėra atskiros valstybės arba žemyne esančios salos, regionams;

10.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į saloms rūpimus klausimus ir siūlant jų sprendimo priemones, nuolat rengti ir teikti Parlamentui vadinamąjį salų regionų specialiųjų poreikių vertinimo tyrimą; mano, kad šiame vertinime ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas regioninės politikos įgyvendinimo salose poveikiui, įskaitant poveikį investicijoms, ekonominės veiklos plitimui, nedarbui, transporto infrastruktūrai (ypač uostų ir oro uostų), aplinkos veiksniams ir bendram ekonominės ir socialinės salų integracijos į vidaus rinką lygiui;

11.   ragina valstybes nares pasitelkiant priemones, pvz., parengiant atitinkamus regioninės plėtros planus ir kontroliuojant statinių planavimo ir statybos veiklą, užtikrinti veiksmingą salų regionų ypatingų aplinkos, kultūros ir socialinių bruožų apsaugą ir, be to, bendradarbiaujant su Komisija, patvirtinti integruotas programas siekiant apsaugoti kultūros ir aplinkos išteklius bei paveldą;

12.   pritaria įvairius sektorius apimančiam požiūriui į Bendrijos politikos krypčių įgyvendinimą, kaip tai numatyta Komisijos žaliojoje knygoje "Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija", ir primygtinai reikalauja, kad šis požiūris visų pirma būtų taikomas saloms, kurios yra svarbiausia Europos jūrų dimensijos dalis; ragina Komisiją įvairius sektorius apimantį požiūrį įtraukti į kitas politikos kryptis siekiant tinkamai atsižvelgti į specifines salų regionų sąlygas, taip didinant jų galimybes visiškai integruotis ir naudotis vidaus rinkos ir Lisabonos strategijos privalumais;

13.   ypatingą dėmesį atkreipia į salas, esančias toli nuo didelių gyventojų centrų, į kurias dėl to sunku patekti ir kurios turi sunkumų teikiant paslaugas ir patiria didesnių išlaidų, ypač kai tai susiję su transportu, ir tai joms yra konkurencinis trūkumas;

14.   skatina pastangas, kuriomis siekiama parengti bendrą Bendrijos jūrų politiką, kuri nebūtų apribota ES teisinėmis sienomis, ir kuri, atsižvelgiant į Bendrijos salų palankią geopolitinę padėtį ir vadovaujantis tarptautine jūrų teise, remiantis abipuse pagarba bei siekiant abipusės naudos, padėtų užmegzti tvirtus prekybinius, ekonominius ir politinius santykius bei techninio bendradarbiavimo ryšius (keitimosi žiniomis ir patirtimi) su kaimyninėmis šalimis;

15.   mano, kad salos patiria didesnes nei vidutines išlaidas vienam gyventojui atsižvelgiant į transporto ir aplinkos infrastruktūrą bei savo energijos poreikiams ir dažnai joms sudėtingiau įgyvendinti kai kurias acquis dalis, kuriose gali būti ne visiškai atsižvelgta į jų ypatumus; taigi ragina Komisiją taikyti lankstesnį požiūrį į salas formuojant politiką ir teisės aktuose, kurių taikymas saloms gali būti itin sudėtingas;

16.   prašo Komisijos, atsižvelgiant į esamo tolimiausiems regionams skirto administracinio padalinio struktūrą, Regioninės politikos generaliniame direktorate įsteigti saloms skirtą administracinį padalinį siekiant užtikrinti, kad bus nuolat atsižvelgiama į nepalankioje padėtyje esančių salų regionų ir jų nuolatinių ir sezoninių gyventojų poreikius numatant atitinkamas politikos kryptis, kuriomis siekiama socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos ir įgyvendinant priemones, ypač jūrų transporto, energetikos, adekvataus vandens tiekimo užtikrinimo, regioninių pasienio zonų stebėjimo ir pažeidžiamos salos aplinkos apsaugos srityse;

17.   norėtų, kad Komisija, siekdama kaip galima veiksmingiau spręsti didžiausias problemas, kurios ypač aktualios visiems regionams ar salų regionų grupei, toliau naudotųsi EB sutartyje numatytomis galimybėmis keisti tas Bendrijos politikos kryptis, kurios daro neigiamą poveikį šių regionų ekonominiam, socialiniam ir teritoriniam vystymuisi;

18.   mano, kad reikėtų skirti ypatingą dėmesį toms ekonominės veiklos sritims, kurios labiau dominuoja salose, ypač žemės ūkiui, žuvininkystei, turizmui ir amatams; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad jos politinėse iniciatyvose būtų atsižvelgiama į specifinius salų poreikius šiose srityse;

19.   ragina Komisiją nuspręsti, kaip reikia pataisyti valstybės pagalbai taikomą "rinkos investuotojo" testą siekiant atsižvelgti į salų ir kitų atokių regionų, kuriuose gali būti neįmanoma rasti rinkos investuotojų ar juos vertinti, nes galbūt jų toje teritorijoje paprasčiausiai nėra, realijas; be to, dėl mažo rinkų dydžio ir jų atokumo labai sunku pasiekti vidutinį tam tikro sektoriaus pelno lygį, todėl atokios salos negalėtų atitikti šio testo reikalavimų;

20.   ypač ragina Komisiją išnagrinėti klimato kaitos poveikį salų regionams ir esamų problemų, pvz., sausros, paaštrėjimą ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis skatinti atitinkamų technologijų ar kitų šios problemos sprendimo priemonių plėtrą ir taikymą;

21.   siekdamas pašalinti kliūtis, susijusias su įsipareigojimais teikti viešąsias paslaugas, skirtas transporto ryšiams su salų regionais pagerinti, ragina Komisiją dar kartą išnagrinėti su transportu susijusių viešųjų sutarčių sąlygas;

22.   ragina Komisiją teikti pirmenybę salų energijos saugumui ir projektų plėtrai ir finansavimui tam, kad energija būtų gaminama naudojantis naujomis technologijomis ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir skatinti veiksmingą energijos naudojimą tuo pačiu apsaugant aplinką ir išsaugant jos natūralų grožį;

23.   skatina salų bendruomenes naudoti euroregionus ir panašias struktūras, vykdant tarpregioninį bendradarbiavimą, keičiantisgera praktika, taip pat įgyvendinant tarpvalstybinius projektus ir geriau integruojant salų bendruomenes į aplinkines ekonominės veiklos sritis;

24.   skatina salų bendruomenes, siekiant išnaudoti esamus regioninės plėtros išteklius ir skatinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių augimą remiant salų ekonomikos įvairinimą ir konkretų jų augimą pasitelkus tvarų vystymąsi, pasinaudoti Jungtinės paramos projektams Europos regionuose programos (angl. JASPERS) ir Jungtinų Europos išteklių mažoms ir vidutinėms įmonėms programos (angl. JEREMIE) teikiamomis finansinėmis ir valdymo priemonėmis; ir toliau ragina vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu taikyti geresnės teisėkūros iniciatyvą, kuria siekiama, inter alia, supaprastinti administracinius reikalavimus, ypač tuos, kurie susiję su paraiškų finansinei paramai gauti teikimu ir vertinimu;

25.   pripažįsta, kad pirmą kartą Europos lėšų, skirtų sienų kontrolei, panaudojimas davė priimtinų rezultatų, taigi pritaria naujausiam Komisijos pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento, nustatančio Skubios pasienio pagalbos būrių sudarymo mechanizmą (COM(2006)0401), kurio tikslas – teikti skubią veiksmingą ir techninę paramą jos prašančioms valstybėms narėms; vis dėlto tiki, kad tokių būrių veikla bus veiksminga tik tada, jeigu Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (angl. FRONTEX) nustatys jų kompetenciją; ragina Komisiją ištirti poreikį sukurti Europos pakrantės apsaugos instituciją, kuri lygiagrečiai padėtų šiems regionams ir valstybėms narėms kontroliuoti išorines ES sienas;

26.   pakartoja, kad palaiko visas iniciatyvas ir veiklą, kurios ėmėsi FRONTEX, ir prašo, kad ji nuolat stebėtų nelegalios imigracijos poveikį salų bendruomenėms; ragina Komisiją ir FRONTEX skubiai imtis paramos saloms veiksmų, taip atsiliepiant į poreikį nedelsiant spręsti šią problemą, bet tinkamai atsižvelgti ir į žmogaus teises; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad būtų galima gauti skubiai ir veiksmingai veiklai reikalingus išteklius; be to, pabrėžia stipresnio ir glaudesnio salų koordinavimo ir bendradarbiavimo svarbą ir aktyvesnio šių regionų dalyvavimo kovojant su nelegalia imigracija poreikį;

27.   ragina Komisiją skirti ypač daug dėmesio plačiajuosčiam ryšiui ir šalinti specifinius paslaugų, pvz., sveikatos apsaugos, elektroninių medicinos paslaugų, elektroninio valdymo ir piliečių paslaugų, teikimo salų regionuose sunkumus;

28.   mano, kad turizmas daugelyje salų yra kuriamos gerovės šaltinis ir daro tiesioginę įtaką kitų sektorių (žemės ūkio, prekybos, paslaugų, žuvininkystės) augimui ir kad būtina taikyti integruotą politiką, kuri padėtų užtikrinti salų turizmo tvarumą; mano, kad, kartu su šia programa reikėtų vykdyti Europos piliečiams skiriamą gerai organizuotą informacijos kampaniją ir sukurti kokybės ir salų kilmės ženklą, taip pat skubiai vystyti kitus salų veiklos sektorius; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įvykdyti įvairius sektorius apimančią analizę ir atkreipti ypatingą dėmesį į pagal regionines strategijas skiriamos paramos toli nuo gyventojų centrų esančių salų tvariam turizmui galimybes;

29.   siūlo Komisijai ir kitoms institucijoms 2010 metus paskelbti Europos salų metais;

30.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 291, 2006 10 21, p. 11. (2) OL C 76 E, 2004 3 25, p. 111. (3) OL C 192, 2002 8 12, p. 42. (4) OL C 31, 2006 2 7, p. 25.