Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Gvatemalos, ypač į 2000 m. gegužės 18 d.(1), 2001 m. birželio 14 d.(2), 2002 m. balandžio 11 d.(3), 2003 m. balandžio 10 d.(4), 2005 m. liepos 7 d.(5) ir 2006 m. spalio 26 d. rezoliucijas dėl proceso prieš Riosą Monttą(6),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Gvatemalos vyriausybės ir Jungtinių Tautų pasirašytą susitarimą, kuriuo siekiama įsteigti Tarptautinę komisiją prieš nebaudžiamumą Gvatemaloje (CICIG),

–   atsižvelgdamas į savo tvirtą ir nuolatinį įsipareigojimą užtikrinti, kad Gvatemaloje būtų laikomasi taikos susitarimų ir gerbiamos žmogaus teisės,

–   atsižvelgdamas į politinį dialogą ir 2003 m. gruodžio 15 d. Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos sudarytą bendradarbiavimo susitarimą,

–   atsižvelgdamas į Centrinės Amerikos parlamento (PARLACEN) poziciją dėl trijų Centrinės Amerikos parlamento narių nužudymo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2007 m. vasario 19 d. trys Centrinės Amerikos parlamento nariai – Salvadoreans Eduardo José D'Aubuisson Munguía, William Rizziery Pichinte Chávez ir José Ramón González Rivas – ir jų vairuotojas Gerardo Napoleón Ramírez, pakeliui į PARLACEN plenarinį posėdį buvo žiauriai nužudyti ir jų palikti apdegę kūnai buvo rasti netoli Gvatemalos miesto,

B.   kadangi asmenys, įtariami padarius šiuos nusikaltimus (Luis Arturo Herrera López, José Estuardo López, José Adolfo Gutiérrez ir Marvin Escobar Méndez) ir kurie ėjo atsakingas pareigas Gvatemalos policijos departamento Kriminalinių tyrimų skyriuje, vėliau keistomis, vis dar iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis buvo nužudyti sustiprintos apsaugos kalėjime, kuriame jie buvo įkalinti,

C.   kadangi įtariama, kad šie nužudymai susiję su pastangomis sukliudyti tyrimams, kurių metu siekiama išsiaiškinti PARLACEN narių žmogžudystės kurstytojus,

D.   kadangi televizijos žurnalistams, kurie pristatė keturių policijos pareigūnų nužudymą, po jų reportažo transliacijos buvo grasinama mirtimi,

E.   kadangi, žmogaus teisių srities ekspertų nuomone, kasmet Gvatemaloje įvykdomi keli tūkstančiai žmogžudysčių ir tik 2 proc. atvejų sulaikomi kaltininkai; kadangi anksčiau 2007 m. taip pat nužudyti profsąjungų nariai (pvz., Pedro Zamora Puerto Quetzale), valstiečių vadovai ir jų šeimos nariai ir kadangi tiriamo genocido atvejų liudininkai, genocido aukų teisiniai atstovai ir įvairios žmogaus teisių organizacijos patyrė grasinimų, nukentėjo nuo įsilaužimų, įsiveržimų, įsilaužiamųjų vagysčių,

F.   kadangi prezidento pavaduotojas Eduardo Stein pripažino, kad labai sunku kovoti su organizuotu nusikalstamumu, giliai įsišaknijusiu valstybinėse institucijose; kadangi šis atvejis parodo, kokiu mastu organizuotas nusikalstamumas įsiskverbęs į Gvatemalos policijos pajėgas, kaip plinta nebaudžiamumo atmosfera, mažėja visuomenės saugumas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina prisiimti politinę atsakomybę,

1.   visiškai pasmerkia visas minėtąsias žmogžudystes ir išreiškia savo užuojautą aukų giminaičiams;

2.   tikisi, kad Gvatemalos vyriausybė Gvatemalos teisėtvarkos institucijoms vykdant šių nusikaltimų tyrimą užtikrins visišką nepriklausomybę, laisvę ir saugumą; ragina Gvatemalos ir Salvadoro politines, teisėtvarkos ir policijos institucijas glaudžiai bendradarbiauti tiriant šiuos įvykius;

3.   ragina Gvatemalos parlamentą ratifikuoti susitarimą, pagal kurį įsteigiamas CICIG;

4.   ragina Europos Sąjungą ir Gvatemalos vyriausybę sukviesti Gvatemalos konsultacinę grupę kartu su pagrindinėmis šalimis donorėmis siekiant remti CICIG sukūrimą ir skatinti nacionalinį dialogą dėl kovos su nebaudžiamumu;

5.   ragina Gvatemalos parlamentą ratifikuoti 1998 m. liepos 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir pagal įsipareigojimus, kylančius iš Romos statuto ir kitų susijusių tarptautinių teisės aktų, atitinkamai pakeisti tam tikrus vidinius teisės aktus;

6.   ragina Gvatemalos vyriausybę imtis priemonių teisiniams atstovams, nusikaltimų, padarytų prieš žmoniją, aukoms, kurios siekia teisingumo, žmogaus teisių gynėjams ir liudininkams, kurie gali prisidėti prie bylos tyrimo, apsaugoti;

7.   džiaugiasi vyriausybės vykdoma pertvarka ir saugumo pajėgų valymu;

8.   išreiškia savo paramą Gvatemalos žmonėms ir institucijoms, tęsiant teisinės valstybės įtvirtinimo procesą ir skatinant ekonominę, socialinę ir politinę raidą, nes tai padės užtikrinti taiką ir nacionalinį susitaikymą;

9.   ragina Komisiją bendradarbiavimo su Gvatemala strategijoje 2007–2013 m. laikotarpiu labiau skatinti teisinės valstybės kūrimą, kovą su nebaudžiamumu, visišką pagarbą žmogaus teisėms ir remti Gvatemalos vyriausybės pastangas vadovaujantis pagarba žmogaus teisėms kurti saugumo pajėgas;

10.   pabrėžia, kad būtina, jog tos šalies, kurioje įsikūręs PARLATCEN, valdžios institucijos imtųsi reikiamų priemonių užtikrinti saugumą ir fizinį PARLACEN narių ir jų posėdžių vientisumą;

11.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Gvatemalos, Salvadoro ir kitų Centrinės Amerikos šalių vyriausybėms ir Centrinės Amerikos parlamentui.

(1) OL C 59, 2001 2 23, p. 286. (2) OL C 53 E, 2002 2 28, p. 403. (3) OL C 127 E, 2003 5 29, p. 688. (4) OL C 64 E, 2004 3 12, p. 609. (5) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 494. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0466.