Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2004/0251(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0074/2007

Pateikti tekstai :

A6-0074/2007

Debatai :

Balsavimas :

PV 29/03/2007 - 8.1
CRE 29/03/2007 - 8.1

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0088

Priimti tekstai
PDF 428kWORD 110k
Ketvirtadienis, 2007 m. kovo 29 d. - Briuselis
Tarpininkavimas civilinėse ir komercinėse bylose ***I
P6_TA(2007)0088A6-0074/2007
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (COM(2004)0718 – C6-0154/2004 – 2004/0251(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2004)0718),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 61 straipsnio c punktą bei 67 straipsnio 5 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0154/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0074/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. kovo 29 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB dėl tam tikrų tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose aspektų
P6_TC1-COD(2004)0251

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 5 dalies antrąją įtrauką,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

veikdami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka(2),

kadangi:

(1)  Bendrija yra nustačiusi sau tikslą išsaugoti ir plėtoti laisvės, saugumo bei teisingumo erdvę, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas. Šiuo tikslu Bendrija, inter alia, turi priimti teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose priemones, kurios būtinos tinkamam vidaus rinkos veikimui užtikrinti.

(2)  Teismų prieinamumo principas yra esminis, ir 1999 m. spalio 15 d. Tamperės Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares sukurti alternatyvias neteismines procedūras, siekiant užtikrinti didesnį teismų prieinamumą.

3)   2000 m. priimtose Tarybos išvadose dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų pagal civilinę ir komercinę teisę nustatyta, kad pagrindinių principų sukūrimas šioje srityje yra esminis žingsnis, užtikrinant reikiamą neteisminių procedūrų tobulinimą ir veikimą, sprendžiant ginčus civilinėse ir komercinėse bylose, kad būtų supaprastintas ir pagerintas teismų prieinamumas.

4)   2002 m. Europos Komisija pateikė Žaliąją knygą, kurioje apibendrinama dabartinė alternatyvių ginčų sprendimo būdų būklė Europoje ir inicijuojamos plataus masto konsultacijos su valstybėmis narėmis bei suinteresuotomis šalimis dėl tarpininkavimo skatinimo galimybių.

(5)  Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo politikoje numatytas tikslas užtikrinti didesnį teismų prieinamumą turėtų apimti teisminius ir neteisminius ginčų sprendimo būdus. Ši direktyva turėtų užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, ypač, kalbant apie tarpininkavimo paslaugų teikimą ir naudojimąsi jomis.

(6)  Ši direktyva taip pat taikoma tarpininkavimui vartojimo srityje. Todėl joje turėtų būti atsižvelgta į tarpininkavimo šioje srityje ypatybes. Visų pirma į ją turėtų būti įtraukti principai, išdėstyti 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacijoje 2001/310/EB dėl neteisminėms įstaigoms, atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą bendro sutarimo pagrindu, taikomų principų(3).

(7)  Tarpininkavimas gali būti ekonomiškai efektyvus ir greitas neteisminis ginčų sprendimo būdas civilinėse ir komercinėse bylose, naudojantis šalių poreikiams pritaikytą tvarka. Tarpininkavimo metu pasiekti susitarimai paprastai labiau vykdomi savanoriškai ir labiau padeda išsaugoti draugiškus bei tvarius santykius tarp šalių. Šie privalumai ypač išryškėja situacijose su tarptautiniais elementais.

(8)  Dėl to būtina priimti pagrindinius teisės aktus, visų pirma, reglamentuojančius pagrindinius civilinio proceso aspektus, skatinant toliau naudoti tarpininkavimą ir užtikrinti, kad šalys, kurios juo naudojasi, galėtų remtis nuspėjama teisine sistema.

(9)  Valstybės narės skatinamos taikyti šios direktyvos nuostatas taip pat ir vidaus byloms, visų pirma siekiant palengvinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Be to, tai, kad direktyvos nuostatose pabrėžiama, jog jos taikomos tik tarpvalstybinį poveikį turinčioms byloms, neturėtų reikšti, kad apribojamos nacionalinės teisės normos, kurios šiuo metu reglamentuoja tarpininkavimo metu pasiektų susitarimų vykdymą, tarpininkavimo konfidencialumą ar tarpininkavimo poveikį senaties ar teisių atsiradimo ir išnykimo terminams taip pat ir bylose, kurioms netaikoma ši direktyva.

(10)  Ši direktyva turėtų būti taikoma procesams, kuriuose tarpininkas padeda dviem arba daugiau tarpvalstybinio ginčo šalių pasiekti draugišką susitarimą dėl ginčo išsprendimo, tačiau netaikoma sutartinėms deryboms ar ginčą sprendimu išsprendžiantiems procesams, tokiems kaip arbitražo procedūros, teisminio taikinimo procedūros, ombudsmeno procedūros, vartotojų skundų nagrinėjimo procedūros, ekspertų skyrimo procedūros ar formalias rekomendacijas teikiančių institucijų administruojami procesai, nepriklausomai nuo to, ar jie ginčo išsprendimo prasme yra privalomi, ar ne. Ji taip pat turėtų būti taikoma tuomet, kai į tarpininkavimą šalis nukreipia teismas arba kai tarpininkavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinę teisę, tačiau išlieka principas, kad tarpininkavimas yra savanoriškas procesas, o nacionaliniai teisės aktai, pagal kuriuos tarpininkavimas yra reikalaujamas arba jo pasirinkimui taikomos paskatos ar sankcijos, neturėtų užkirsti kelio šalims įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismus. Be to, ši direktyva taip pa turėtų būti taikoma tarpininkavimui, kurį atlieka teisėjas, neatsakantis už jokį su ginčo klausimu ar klausimais susijusį teisminį procesą. Nepaisant to, ši Direktyva netaikoma sprendžiančio teismo ar teisėjo pastangoms taikiai išspręsti ginčą tą ginčą nagrinėjančio teisminio proceso metu ar atvejams, kai sprendžiantis teismas ar teisėjas prašo kompetentingo asmens pagalbos ar patarimo.

(11)  Atsižvelgiant į konfidencialumo svarbą tarpininkavimo procese, konfidencialumo užtikrinimo visuose paskesniuose civiliniuose ir komerciniuose, teisminiuose ar arbitražo procesuose požiūriu būtina užtikrinti minimalų civilinio proceso taisyklių suderinamumą. Taip pat reikėtų apimti galimybę teismui atkreipti šalių dėmesį į tarpininkavimą, tuo pat metu išlaikant tarpininkavimo savanoriškumo principą. Taip pat būtina užtikrinti minimalų civilinio proceso normų suderinamumą tarpininkavimo poveikio senaties ir teisių atsiradimo ar išnykimo terminams požiūriu.

(12)  Tarpininkavimas neturėtų būti laikomas prastesne alternatyva nei teisminiai procesai dėl to, kad tarpininkavimo metu pasiektų susitarimų vykdymas priklauso nuo šalių geros valios. Todėl reikėtų užtikrinti, kad tarpininkavimo metu pasiekto rašytinio susitarimo šalys galėtų prašyti jo sąlygas priverstinai įvykdyti, kiek toks priverstinis sąlygų vykdymas įmanomas pagal valstybės narės, kurioje pateiktas prašymas vykdyti, teisę. Pagal valstybės narės, kurioje pateiktas prašymas, teisę tokio susitarimo sąlygos gali tapti priverstinai vykdytinomis pagal teismo arba kitos kompetentingos institucijos sprendimą ar nutarimą arba autentišką aktą.

(13)  Tarpininkavimo metu pasiekto susitarimo, kuris laikomas priverstinai vykdytinu valstybėje narėje, sąlygos pripažįstamos ir laikomos priverstinai vykdytinomis kitose valstybėse pagal taikytiną Bendrijos ar nacionalinę teisę, pvz., pagal Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(4) arba pagal Tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo(5).

(14)  Nors ši direktyva taikoma tarpininkavimui šeimos teisės srityje, ji taikoma tik toms teisėms, kurias šalys turi pagal valstybės narės, kurioje vyksta tarpininkavimas, teisę. Be to, jei valstybėje narėje, kurioje tarpininkavimo metu buvo pasiektas susitarimas šeimos teisės srityje ir kurioje siekiama jį įvykdyti, šio susitarimo sąlygos negali būti vykdomos priverstinai, pagal šią direktyvą šalims nesuteikiama galimybės išvengti minėtosios valstybės narės teisės laikymosi ir susitarimą vykdyti kitoje valstybėje narėje, kadangi Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 konkrečiai reikalaujama, kad toks susitarimas būtų vykdomas valstybėje narėje, kurioje jis buvo sudarytas.

(15)  Užtikrinant reikiamą pasitikėjimą tarp valstybių narių, kalbant apie konfidencialumą, senaties terminų sustabdymą ir pretenzijų sureguliavimo susitarimų pripažinimą bei vykdymą, būtina taikyti veiksmingus tarpininkavimo paslaugų teikimo ir tarpininkų rengimo kontrolės mechanizmus.

(16)  Šie mechanizmai ir priemonės, kuriuos turėtų nustatyti valstybės narės ir kurie gali numatyti galimybę pasinaudoti rinka grindžiamais sprendimais, turėtų užtikrinti tarpininkavimo proceso lankstumą ir šalių savarankiškumą. Komisija turėtų skatinti taikyti savireguliacijos priemones Bendrijos lygmeniu. Valstybės narės savo ruožtu turėtų skatinti ir propaguoti Europos tarpininkų elgsenos kodekso, kurį Komisija turėtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, taikymą, tuo pat metu užtikrinant, kad tarpininkavimo kokybė būtų garantuojama kriterijais, išvardytais ir apibrėžtais 1998 m. kovo 30 d. Europos Komisijos rekomendacijoje 98/257/EB dėl principų, taikomų už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą atsakingoms institucijoms(6) ir Komisijos rekomendacijoje 2001/310/EB: nešališkumas, skaidrumas, efektyvumas, teisingumas, atstovavimas, savarankiškumas, prieštaravimas, teisėtumas ir laisvė. Panašiai, taikinime tarp verslo ir vartotojų, valstybės narės turėtų skatinti taikyti Komisijos rekomendacijoje 2001/310/EB išdėstytus principus. Be to, valstybės narės turėtų skatinti plėtoti nacionalinių įstaigų, siūlančių tarpininkų profesinio rengimo paslaugas, sertifikavimo sistemą.

(17)  Patartina, kad visi tarpininkai arba organizacija, kuriems taikoma Rekomendacija 2001/310/EB, gerbtų jos principus. Užtikrindama informacijos apie šias institucijas skleidimą, Komisija kuria neteisminių sistemų, kurios, valstybių narių nuomone, atitinka rekomendacijos principus, duomenų bazę.

(18)  Šioje direktyvoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, konkrečiai įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma joje siekiama visapusiškai užtikrinti Chartijos 47 straipsnyje nustatytą teisę į objektyvų teismo procesą.

(19)  Kadangi siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrija dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiektų geriau, Bendrija gali priimti priemones, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Vadovaujantis tame pačiame straipsnyje nustatyto proporcingumo principu, šioje direktyvoje numatyti tik tie veiksmai, kurie yra būtini siekiant minėtų tikslų.

(20)  Vadovaujantis Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsniu, Jungtinė Karalystė ir Airija pareiškė norą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.

(21)  Vadovaujantis Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos Sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsniais, Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir dėl to neprivalo jos laikytis arba ją taikyti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsns

Tikslas

1.  Šios direktyvos tikslas – sukurti geresnes sąlygas ginčų sprendimo prieinamumui ir propaguoti draugišką ginčų sprendimą skatinant naudoti tarpininkavimą ir užtikrinant darnų ryšį tarp tarpininkavimo ir teisminio proceso.

2.  Ši direktyva taikoma civilinėms ir komercinėms byloms. Visų pirma ji netaikoma mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii).

3.  Šioje direktyvoje "valstybė narė" – tai visos valstybės narės, išskyrus Daniją.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma, jei tą dieną, kai šalys susitaria dėl tarpininkavimo, bent vienos iš šalių nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei kitos ginčo šalies.

2.  Nepažeidžiant 1 dalies, 6 ir 7 straipsniai taikomi po tarpininkavimo vykstantiems teisminiams procesams, jei tą dieną, kai šalys susitaria dėl tarpininkavimo, teismas, į kurį būtų kreipiamasi vykstant tolesniems teisminiams procesams, turėtų būti kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje bent viena iš ginčo šalių turi nuolatinę arba įprastinę gyvenamąją vietą.

3.   1 ir 2 dalių tikslais valstybė narė, kurioje yra ginčo šalies nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta, apibrėžiama vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 arba Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003.

3 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje vartojamų sąvokų apibrėžimai:

a)  "Tarpininkavimas" – tai organizuotas savanoriškas procesas, nepriklausomai nuo to, kaip jis vadinamas, kuriame dvi ar daugiau ginčo šalių pačios mėgina susitarti dėl jų ginčo sprendimo padedamos tarpininko. Šis procesas gali būti inicijuojamas šalių arba pasiūlius ar pareikalavus teismui, ar reikalaujamas pagal valstybės narės teisę, su sąlyga, kad tarpininkavimas yra savanoriškas.

Jis apima tarpininkavimą, kurį atlieka teisėjas, tame ginče neatsakantis už jokį teisminį procesą. Tačiau jis neapima nagrinėjančio teismo ar teisėjo pastangų išspręsti ginčą su juo susijusiame teisminiame procese.

b)  "Tarpininkas" – tai trečiasis asmuo, kuris skiriamas esant aplinkybėms, leidžiančioms pagrįstai tikėtis, kad tarpininkaujama bus profesionaliai, nešališkai ir kompetentingai, nepriklausomai nuo jo užimamo posto ar profesijos atitinkamoje valstybėje narėje ir nuo to, kaip jis buvo paskirtas ar paprašytas teikti tokią paslaugą.

4 straipsnis

Tarpininkavimo kokybė

1.  Valstybės narės visomis priemonėmis, kurios joms atrodo tinkamos, skatina tarpininkus ir tarpininkavimo paslaugas teikiančias organizacijas vystyti savanoriškus elgsenos kodeksus, taip pat ir kitas veiksmingas su tarpininkavimo paslaugų teikimu susijusias kokybės kontrolės priemones, ir laikytis jų.

2.  Valstybės narės skatina pradinį ir tolesnį tarpininkų rengimą siekdamos užtikrinti, kad tarpininkavimas būtų sąžiningas, veiksmingas, nešališkas ir kompetentingas šalių atžvilgiu ir kad atliekant procedūras būtų atsižvelgiama į ginčo aplinkybes.

3.  Valstybės narės skatina plėtoti nacionalinių įstaigų, siūlančių tarpininkų profesinio rengimo paslaugas, sertifikavimo sistemą.

5 straipsnis

Perdavimas tarpininkavimui

1.  Teismas, į kurį kreipiamasi dėl ginčo, prireikus ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, ragina šalis ginčą išspręsti pasinaudojant tarpininkavimu. Teismas taip pat gali pakviesti šalis išklausyti informacinį pranešimą apie pasinaudojimą tarpininkavimu, jei tokie pranešimai skaitomi ir yra lengvai prieinami.

2.  Ši direktyva nepažeidžia nacionalinių teisės aktų, pagal kuriuos tarpininkavimas yra privalomas arba kurie tarpininkavimo atžvilgiu sukuria paskatas ar sankcijas tiek prieš prasidedant teisminiam procesui, tiek jo metu, jeigu tokie teisės aktai neužkerta kelio šalims įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismus.

3.  Tarpininkavimas – tai savanoriškas procesas.

6 straipsnis

Pretenzijų sureguliavimo susitarimų vykdymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad šalys arba viena iš jų aiškiu kitų šalių pritarimu, galėtų prašyti, kad tarpininkavimo metu pasiekto rašytinio susitarimo sąlygos taptų priverstinai vykdytinomis, kiek toks priverstinis susitarimo sąlygų vykdymas yra įmanomas pagal valstybės narės, kurioje pateikiamas prašymas, teisę ir jai neprieštarauja.

2.  Pagal valstybės narės, kurioje pateiktas prašymas, teisę susitarimo sąlygos gali tapti priverstinai vykdytinomis pagal teismo arba kitos kompetentingos institucijos sprendimą ar nutarimą arba autentišką aktą.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie teismus arba kitas institucijas, kompetentingus priimti prašymus pagal 1 ir 2 dalis.

4.  Šio straipsnio nuostatos neturi poveikio normoms, taikomoms tarpininkavimo metų pasiektų susitarimų, kurie tapo priverstinai vykdytinais pagal 1 ir 2 dalis, pripažinimui ir priverstiniam vykdymui kitoje valstybėje narėje.

7 straipsnis

Tarpininkavimo konfidencialumas

1.  Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimas turėtų vykti taip, kad būtų gerbiamas konfidencialumas, valstybės narės užtikrina, kad, jei šalys nesusitaria kitaip, nei tarpininkai, nei šalys, nei tarpininkavimo proceso administravime dalyvaujantys asmenys neturi teisės ir negali būti priversti atskleisti trečiosioms šalims informacijos, atsirandančios iš arba susijusios su tarpininkavimu, ar duoti parodymų dėl šios informacijos civiliniuose ar komerciniuose teisminiuose procesuose arba arbitražo metu, išskyrus:

   a) esant svarbesnių priežasčių, susijusių su visuomenės interesais, ar kitų svarbių priežasčių, ypač kai reikia užtikrinti vaikų svarbiausių interesų apsaugą arba apsaugoti asmenis nuo fizinio ar psichologinio pavojaus, arba
   b) kai informaciją atskleisti būtina siekiant įgyvendinti ar priverstinai įvykdyti tarpininkavimo metu pasiektą susitarimą.

2.   1 dalies nuostatos neužkerta kelio valstybėms narėms imtis griežtesnių priemonių tarpininkavimo konfidencialumui apsaugoti.

8 straipsnis

Senaties ir teisių atsiradimo ar išnykimo terminų sustabdymas

1.  Siekiant užtikrinti, kad šalims, kurios ginčo išsprendimui pasirenka tarpininkavimą, nebūtų užkirstas kelias vėliau pradėti su minėtu ginču susijusių teisminių procesų dėl senaties ir teisių atsiradimo ar išnykimo terminų suėjimo, valstybės narės užtikrina, kad toks terminas nesueitų tarp:

   a) dienos, kai šalys, kilus ginčui, raštu susitaria pasinaudoti tarpininkavimu, arba, jei nėra tokio raštiško sutarimo, dienos, kai jos dalyvauja pirmajame tarpininkavimo susitikime, arba dienos, nuo kurios pagal nacionalinę teisę atsiranda prievolė pasinaudoti tarpininkavimu; ir
   b) tarpininkavimo metu pasiekto susitarimo sudarymo dienos, dienos, kai bent viena iš šalių kitoms raštu praneša, kad tarpininkavimas nutraukiamas, arba, nesant tokio raštiško pranešimo, dienos, kai tarpininkas savo iniciatyva ar bent vienos iš šalių prašymu paskelbia, kad tarpininkavimas nutraukiamas.

2.   1 dalies nuostatos nepažeidžia nuostatų dėl tarptautinių susitarimų, kurių šalimis yra valstybės narės, senaties ir teisių atsiradimo ar išnykimo terminų, neatitinkančių šio straipsnio nuostatų.

9 straipsnis

Informacija piliečiams

1.  Valstybės narės užtikrina, kad piliečiams būtų prieinama informacija, ypač interneto svetainėse, apie tai, kaip susisiekti su tarpininkavimo paslaugų teikėjais ir tarpininkais.

2.  Valstybės narės skatina praktikuojančius teisininkus informuoti savo klientus apie galimybę pasirinkti tarpininkavimą.

10 straipsnis

Europos tarpininkų elgsenos kodeksas

Komisija skelbia Europos tarpininkų elgsenos kodeksą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje kaip publikaciją, neturinčią teisinės galios.

11 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

Ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 1 d. Komisija skelbia informaciją apie kompetentingus teismus ir institucijas, kurią jai pateikia valstybės narės pagal 6 straipsnio 3 dalį.

12 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip …(7) Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia šios direktyvos taikymo ataskaitą. Prireikus ataskaita pateikiama kartu su pasiūlymais dėl šios direktyvos pataisų. Ataskaitoje visų pirma aptariamas šios direktyvos poveikis tarpininkavimo vystymuisi tarpvalstybinių elementų turinčiose ir vidaus bylose. Taip pat aptariama galimybė, ar siekiant palengvinti vidaus rinkos veikimą reikia pateikti pasiūlymą dėl priemonės, padėsiančios labiau suderinti senaties ir teisių atsiradimo ar išnykimo terminus.

13 straipsnis

Perkėlimas

1.  Valstybės narės iki 2008 m. rugsėjo 1 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus bei administracines priemones, reikalingus, kad šios direktyvos būtų laikomasi, arba, patvirtindamos atsargumo priemones, garantuojančias, kad šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų būtų laikomasi, užtikrina, kad tarpininkaujamo ginčo šalys atitinkamas priemones įtvirtina savanoriškais susitarimais. Apie šias priemones jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2.  Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 286, 2005 11 17, p. 1.
(2) 2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) OL L 109, 2001 4 19, p. 56.
(4) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).
(5) OL L 338, 2003 12 23, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2116/2004 (OL L 367, 2004 12 14, p. 1).
(6) OL L 115, 1998 4 17, p. 31.
(7)* ...

Teisinė informacija - Privatumo politika