(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0586)(1),

–   atsižvelgdamas į EB Sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0062/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0058/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą ar pakeisti jį kitu tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Visada turėtų būti užtikrinti Bendrijos laivybos ir ją naudojančių piliečių bei laivybos paslaugas teikiančių operatorių saugumas ir aplinkos apsauga.

(2)  Tarptautinės laivybos srityje priėmus keletą konvencijų, kurių depozitarė yra Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), buvo sukurta išsami sistema, gerinanti saugumą jūroje ir aplinkos apsaugą, susijusią su teršimu iš laivų.

(3)  Pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) ir pagal konvencijų, kurių depozitarė yra TJO, nuostatas valstybės, kurios yra šių konvencijų šalys, yra atsakingos už naujų įstatymų ir taisyklių paskelbimą ir už kitus veiksmus, kurių reikia imtis siekiant visiškai įgyvendinti šias konvencijas, kad būtų užtikrinta, jog atsižvelgiant į žmogaus gyvybės jūroje ir jūros aplinkos apsaugą, laivas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, o jo įgulą sudaro kompetentingi jūrininkai.

(4)  Visų Europos Sąjungos valstybių narių atstovai Tarptautinėje darbo organizacijoje (TDO) parėmė 2006 m. TDO konvencijos dėl darbo jūroje priėmimą, o pastaroji apjungia visus dokumentus dėl darbo jūroje į vieną dokumentą. Ši konvencija taip pat reglamentuoja su vėliavos valstybe susijusius įsipareigojimus ir, jai įsigaliojus, turėtų būti įtraukta į šią direktyvą.

(5)  Siekiant užtikrinti TJO konvencijų veiksmingumą Bendrijoje ir atsižvelgiant į tai, kad visos valstybės narės turi būti TJO konvencijų šalimis ir vykdyti šiose konvencijose nustatytus įsipareigojimus, susijusius su laivais, kurie plaukioja su jų vėliavomis, šių konvencijų privalomosios nuostatos turėtų būti įtrauktos į Bendrijos teisės aktus.

(6)  Šios privalomos nuostatos turi būti įgyvendintos kartu su atitinkamais Bendrijos teisės aktais, susijusiais su laivų, jų įgulų, keleivių ir krovinių saugumu, su teršimo iš laivų prevencija ir jūrininkų darbo laiku.

(7)  Kai kurios valstybės narės dar netapo tam tikrų TJO konvencijų (1988 m. SOLAS ir krovininės vaterlinijos protokolų, MARPOL IV ir VI priedų) ir specialiųjų TJO konvencijų, kurios cituojamos Bendrijos teisės aktuose, susitariančiosiomis šalimis, todėl jos turėtų būti paskatintos užbaigti šį procesą.

(8)  Pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų(4) valstybės narės turi veikti remdamosi atitinkamomis TJO rezoliucijos A.847(20) dėl TJO dokumentų įgyvendinimo gairių vėliavos valstybėms priedo ir priedėlio nuostatomis, siekdamos užtikrinti, kad jų kompetentingos administracijos galėtų tinkamai įgyvendinti tarptautinių konvencijų nuostatas, ypač susijusias su laivų patikrinimu ir apžiūra bei su teisės aktais nustatytais liudijimais ir išimtiniais liudijimais.

(9)  TJO rezoliuciją A.847(20) panaikino TJO rezoliucija A.973(24) dėl privalomų TJO dokumentų įgyvendinimo kodekso, į kurį įtrauktos privalomos nuostatos, kurias turi įgyvendinti vėliavos valstybės.

(10)  Valstybės narės turi veiksmingai ir nuosekliai vykdyti vėliavos valstybių įsipareigojimus pagal TJO konvencijas ir atsižvelgdamos į TJO rezoliuciją A.973(24).

(11)  TJO konvencijose vėliavos valstybėms suteikiama teisė atleisti laivus nuo TJO konvencijose nustatytų pagrindinių vėliavos valstybės taisyklių taikymo ir taikyti lygiavertes nuostatas, o daugelis reikalavimų paliekama administracijų nuožiūrai. Nepažeidžiant poreikio išlaikyti atitinkamą lankstumą įgyvendinant specifines priemones, dėl atskiroms administracijoms suteiktos išimtinės teisės priimti sprendimus skirtingos valstybės narės gali pasiekti skirtingų saugumo lygių, o tai gali iškreipti konkurenciją tarp vėliavų valstybių.

12)   1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyvos 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 12 straipsniu Bendrija įsipareigojo pradėti darnų techninių saugumo standartų, skirtų tarptautiniais maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams, aiškinimą(5). Jei reikia, kiekvienu atveju priimant tinkamą sprendimą ir veikiant pagal susijusių šalių pageidavimą bei nepažeidžiant TJO priimamų darnių išaiškinimų, tokio pat požiūrio turėtų būti laikomasi dėl panašių nuostatų, susijusių su kitokiais laivais, kuriems taikomos TJO konvencijos.

(13)  Valstybių narių jūrų administracijos turėtų gauti atitinkamų išteklių, skirtų įgyvendinti vėliavos valstybės įsipareigojimus, kurie atitiktų laivyno dydį ir pobūdį bei būtų pagrįsti atitinkamais TJO reikalavimais.

(14)  Remiantis valstybių narių praktine patirtimi, turėtų būti nustatyti būtiniausi su šiais ištekliais susiję kriterijai.

(15)  Įgyvendinant privalomas procedūras, kurias rekomendavo TJO 2004 m. gruodžio 20 d. aplinkraščiuose MSC/Circ.1140/ MEPC/Circ.424 dėl vienos valstybės laivų perdavimo kitai valstybei, turėtų būti sustiprintos nuostatos, susijusios su laivų vėliavos pakeitimu, įtrauktos į TJO konvencijas ir į Bendrijos saugumo jūroje teisės aktus, taip pat siekiant geresnio saugumo jūroje turėtų būti padidintas vėliavos valstybių santykių skaidrumas.

(16)  Valstybės narės su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams turėtų taikyti vėliavos valstybės sertifikavimo ir apžiūros darnius reikalavimus, nustatytus atitinkamose prie TJO asamblėjos rezoliucijos A.948(23) dėl apžiūros gairių, remiantis darnia apžiūros ir sertifikavimo sistema, pridėtose procedūrose ir gairėse.

(17)  Griežta ir visapusiška pripažintų organizacijų, kurios valstybių narių vardu atlieka vėliavos valstybės pareigas, stebėsena, vykdoma priklausomai nuo valstybių narių laivyno dydžio ir pobūdžio, turėtų pagerinti bendrą su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų veiklos kokybę.

(18)  Taikant būtiniausius kriterijus vėliavos valstybės inspektoriams, turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos jūrų administracijoms ir pagerinta su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų veiklos kokybė.

(19)  Valstybės narės kaip vėliavos valstybės privalo vykdyti pareigą tirti jų laivus ištikusias avarijas ir incidentus.

(20)  Specialiosios taisyklės, kurių turi laikytis valstybės narės tirdamos nelaimingus atsitikimus jūrų transporto sektoriuje, nustatytos ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/.../EB nustatančioje pagrindinius principus, taikomus nelaimingų atsitikimų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančios direktyvas 1999/35/EB ir 2002/59/EB(6).

(21)  Privalomas TJO saugaus įgulos komplektavimo principo įgyvendinimas turėtų pagerinti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų veiklos kokybę.

(22)  Duomenų bazių, teikiančių pagrindinę informaciją apie laivus, plaukiojančius su valstybių narių vėliavomis, bei laivus, kurie išsibraukė iš valstybės narės registro, kūrimas turėtų pagerinti aukštos kokybės laivyno veiklos skaidrumą bei prisidėtų prie geresnės vėliavos valstybės įsipareigojimų vykdymo stebėsenos, o taip pat užtikrintų vienodas sąlygas jūrų administracijų veiklai.

(23)  Vėliavos valstybių veiklos vertinimas ir persvarstymas bei reikalingų korekcinių priemonių naudojimas turėtų užtikrinti, kad visos valstybės narės būtų įtrauktos į Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės baltąjį sąrašą.

(24)  Valstybės narės įsipareigojo įrodyti, kad jos laikosi privalomų TJO dokumentų, kaip reikalaujama rezoliucijoje A 974(24) dėl savanoriško valstybių narių audito plano sistemos ir procedūrų, kurį 2005 m. gruodžio 1 d. patvirtino TJO asamblėja.

(25)  Savanoriško TJO valstybės narės audito plane laikomasi standartinio kokybės valdymo požiūrio, apimančio principus, kriterijus, audito sritis, audito procesą ir procedūras, tinkamus naudoti, tuo metu kai reikia nustatyti, ar gerai valstybės narės vykdo ir įgyvendina vėliavos valstybės įsipareigojimus ir pareigas, įtrauktus į privalomas TJO konvencijas, kurių šalimis jos yra. Todėl šis audito procesas jau galėtų būti įtrauktas į Bendrijos saugumo jūroje teisę.

(26)  Administracinių procedūrų kokybės sertifikavimas pagal ISO arba lygiareikšmius standartus turėtų ir toliau užtikrinti vienodas sąlygas jūrų administracijų veiklai.

(27)  Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas laivų savininkams, eksploatuojantiems su valstybės narės vėliava plaukiojančius laivus, ir tiems, kurie eksploatuoja su kitomis vėliavomis plaukiojančius laivus, tarp vėliavos valstybių, kurios yra įsipareigojusios įgyvendinti TJO privalomų dokumentų įgyvendinimo kodeksą, priimtą 2005 m. gruodžio 1 d. TJO rezoliucija A.973(24), ir kurios sutinka, kad būtų atliekamas auditas pagal TJO rezoliuciją A.974(24), turėtų būti sukurtos sinergijos.

(28)  Komisija, vadovaudamasi TJO Rezoliucijose Nr. A.973(24) ir A.974(24), nurodytomis sąlygomis, turėtų skatinti Vėliavos valstybės supratimo memorandumo sukūrimą, kad taip būtų sukurtos vėliavos valstybės sinergijos, ir sukurti iniciatyvas registruoti laivus valstybių narių registruose. Jei atitinkamą kokybę ir kontrolę garantuojančioms trečiosioms šalims būtų leista sudaryti susitarimus su Europos bendrija ir pasinaudoti gera Bendrijos standartų reputacija bei paprastesniais administravimo formalumais, esant pasaulinei nacionalinių registrų ir jūrų administracijų konkurencijai tai padėtų padidinti bendrą atitikimą TJO konvencijoms ir išnaikinti tarptautinį dempingą.

(29)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA)(7) turėtų teikti reikalingą pagalbą, kad būtų užtikrintas šios direktyvos įgyvendinimas.

(30)  Šios direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(8).

(31)  Kadangi siūlomo veiksmo tikslų, tai yra įdiegti ir įgyvendinti atitinkamas priemones jūrų transporto politikos srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo mąsto, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, tikslukas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Reguliavimo dalykas

1.  Šia direktyva siekiama:

2.  Ši direktyva nepažeidžia Bendrijos jūrų teisės aktų, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002(9) 2 straipsnio 2 dalyje, ir Tarybos direktyvos 1999/63/EB(10).

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.  Šioje direktyvoje naudojamos šios sąvokos:

c)   "vėliavos valstybės kodeksas (VVK)" – tai Privalomųjų TJO dokumentų įgyvendinimo kodekso, priimto TJO rezoliucijoje A.973(24), 1 ir 2 dalys;

2.  Atsižvelgiant į naujas konvencijas arba nuostatas pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali būti priimtos priemonės, siekiant pakeisti 1 dalies a, b ir c punktuose pateiktus sąvokų apibrėžimus.

3 straipsnis

Tarptautinės sistemos įgyvendinimas

1.  Valstybės narės tampa TJO konvencijų ir specialiųjų TJO konvencijų susitariančiosiomis šalimis. Tačiau šis įsipareigojimas taikomas tik konvencijų redakcijoms, galiojančioms šios direktyvos įsigaliojimo dieną.

2.  Valstybės narės, kurios šios direktyvos įsigaliojimo dieną dar nėra visų TJO konvencijų arba specialiųjų TJO konvencijų susitariančiosiomis šalimis, pagal savo nacionalinius įstatymus pradeda ratifikavimo ir prisijungimo prie minėtų konvencijų procedūras. Per devyniasdešimt dienų nuo šios direktyvos įsigaliojimo jos praneša Komisijai numatytą ratifikavimo arba prisijungimo prie šių konvencijų dokumentų atidavimo Tarptautinės jūrų organizacijos Generaliniam sekretoriui datą.

3.  Kiekviena valstybė narė paskiria savo administracijoms aiškias užduotis parengti ir vystyti politikos kryptis, skirtas įgyvendinti vėliavos valstybės įsipareigojimus, susijusius su TJO konvencijomis, ir užtikrina, kad administracijos galėtų tinkamai prisidėti prie nacionalinių teisės aktų leidimo ir vadovautų jų įgyvendinimui.

4.  Visų pirma tarptautinės laivybos atžvilgiu valstybės narės taiko visas privalomas TJO konvencijose numatytas su vėliavos valstybe susijusias nuostatas, pagal tose konvencijose numatytas sąlygas ir jose nurodytiems laivams, ir tinkamai atsižvelgia į I priede pateiktas Vėliavos valstybės kodekso (VVK) nuostatas.

5.  Valstybės narės nuolat gerina TJO konvencijų įgyvendinimo priemones. Priemonės gerinamos kruopščiai bei veiksmingai taikant ir įgyvendinant atitinkamus nacionalinius teisės aktus ir nuolat stebint, kaip jų laikomasi.

6.  Pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, Komisijos iniciatyva arba vienos ar kelių suinteresuotųjų administracijų ar eksploatuotojų prašymu, gali būti priimtos priemonės, kuriomis siekiama:

4 straipsnis

Saugumo ir taršos prevencijos reikalavimų vykdymo ištekliai ir procesai

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos administracijos turėtų atitinkamų išteklių, atitinkančių jų laivyno dydį ir pobūdį. Šie ištekliai:

2.  Kiekviena valstybė narė užtikrina vėliavos valstybės inspektorių mokymą ir vėliavos valstybės inspektorių ir tyrėjų, o nelaimingų atsitikimų ar trūkumų atveju – ir pakrantės valstybės, inspektorių ir tyrėjų, taip pat pripažintų organizacijų, jei valstybė pagal 7 straipsnį tokiai organizacijai perduoda įgaliojimus – veiklos priežiūrą.

3.  Kiekviena valstybė narė išvysto arba išsaugo laivų statybos ir įrengimo projektų vertinimo, pripažinimo ir leidimų suteikimo gebėjimus, taip pat gebėjimus priimti techninius sprendimus, atitinkančius jų laivyno dydį ir pobūdį.

4.  Būtiniausi 1 ir 2 dalyje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo reikalavimai nustatomi pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

5 straipsnis

Su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų registravimas

1.  Prieš registruodama laivą, atitinkama valstybė narė patikrina laivo dokumentus, tam tikrais atvejais ir TJO laivo identifikavimo numerį, taip pat kitus laivo įrašus, siekdama nustatyti, kad tuo pat metu laivas nesinaudotų dviejų ar daugiau valstybių vėliavomis. Reikia gauti įrodymų, kad laivas, kuris pagal ankstesnę registraciją plaukiojo su kitos valstybės vėliava, yra išbrauktas iš tos valstybės registro, arba kad buvo gautas sutikimas perkelti laivą iš valstybės registro.

2.  Prieš pirmą kartą įrašydama laivą į savo registrą, atitinkama valstybė narė įsitikina, kad tas laivas atitinka taikytinas tarptautines taisykles ir nuostatas bei užtikrina, kad tai patvirtinta jo turimais dokumentais. Jei būtina, tačiau kiekvienu atveju, kai laivas nėra naujas, ji susisiekia su ankstesne vėliavos valstybe ir paprašo jos pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis.

3.  Jei viena valstybė narė paprašo kitos valstybės narės, ankstesnė vėliavos valstybė privalo pateikti reikalaujamus dokumentus ir duomenis, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 789/2004 dėl krovininių ir keleivinių laivų perkėlimo Bendrijoje iš vieno registro į kitą(11).

4.  Jei kita vėliavos valstybė paprašo informacijos apie laivą, kuris buvo išbrauktas iš valstybės narės registro, ta valstybė narė nedelsdama pateikia trūkumus, nustatytų terminų nesilaikymo atvejus ir kitą su saugumu susijusią išsamią informaciją kitai vėliavos valstybei.

5.   1, 2 ir 4 dalys taikomos nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 789/2004 4 straipsnio.

6 straipsnis

Laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava, saugumo užtikrinimas

1.  Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliavomis, laikytųsi tarptautinių taisyklių ir standartų. Visų pirma tokiomis priemonėmis:

2.  Valstybės narės, kaip numatyta 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/59/EB, nustatančioje Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą(12), parengia ir įgyvendina atitinkamas laivų, plaukiojančių su jų vėliavomis, kontrolės ir stebėsenos programą, kad galėtų laiku ir tinkamai reaguoti, įskaitant ir Bendrijos duomenų perdavimo sistemos SafeSeaNet panaudojimą, į prašymus pateikti informaciją ir paaiškinimus, kuriuos nelaimingo atsitikimo ar gedimų atveju pateikia uosto ar pakrantės valstybės.

3.  Valstybės narės arba jų vardu veikiančios pripažintos organizacijos laivui išduoda arba tvirtina liudijimus tik nustačiusios, kad laivas atitinka taikomus reikalavimus.

4.  Valstybės narės išduoda tarptautinį kvalifikacijos atestatą arba patvirtinimą asmeniui tik nustačiusios, kad asmuo atitinka taikomus reikalavimus.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad jų laivai tikrinami laikantis atitinkamos tvarkos ir gairių pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą, pridedamą prie TJO asamblėjos rezoliucijos A.948(23) naujausios redakcijos.

6.  Kai su valstybės narės vėliava plaukiojantį laivą sulaiko uosto valstybė, vėliavos valstybė imasi veiksmų pagal III priede nurodytas rekomendacijas.

7.  III priedas gali būti iš dalies keičiamas pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, siekiant pagerinti vadovavimo principus atsižvelgiant į patirtį, sukauptą įgyvendinant dabartinę tvarką.

7 straipsnis

Įgaliojimų perdavimas privalomoms funkcijoms atlikti

1.  Nepažeisdamos Direktyvos 94/57/EB arba Direktyvos 2007/.../EB [dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų], valstybės narės, pasikliaujančios pripažintomis organizacijomis tikrinant ir išduodant liudijimus jų laivams, išvysto arba išlaiko gebėjimus, atitinkančius jų laivyno dydį ir pobūdį, nuolatos stebėti ir prižiūrėti, kaip jų vardu veikiančios pripažintos organizacijos atlieka apžiūrą ir sertifikavimą.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytas administracijų ir pripažintų organizacijų tiesioginis internetinis ryšys ir kad pripažintų organizacijų stebėseną atliekantis personalas gerai išmanytų šių organizacijų ir vėliavos valstybių taisykles, taip pat galėtų veiksmingai vykdyti pripažintų organizacijų veiklos priežiūrą.

2.  Valstybės narės, kurioms taikoma 1 dalis, numato galimybę atlikti papildomą su tos valstybės vėliava plaukiojančio laivo tyrimą, siekiant, kad laivas atitiktų TJO konvencijų ir nacionalinius reikalavimus.

3.  Reikalaujama, kad 2 dalyje nurodytas papildomas tyrimas būtų atliekamas ne rečiau kaip kas 12 mėnesių laivuose, kurie:

4.  Kai įsigalios Direktyvos 2007/.../EB [dėl uosto valstybės atliekamos kontrolės] 5 straipsnio 2 dalies pagrindu priimtos išsamios patikrinimų taisyklės, nereikės atlikti laivų, pagal minėtą direktyvą paskutinio patikrinimo metu priskirtų mažos rizikos grupei, papildomų tyrimų, nurodytų 2 ir 3 dalyse.

5.  Be to, valstybės narės, kurioms taikoma 1 dalis:

6.  Gairės, reikalingos nustatyti papildomiems tyrimams taikomas tyrimo procedūras bei priežiūros sistemas, taip pat būtiniausi kriterijai, taikomi papildomus tyrimus atliekantiems inspektoriams ir tikrintojams, patvirtinami pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

8 straipsnis

Vėliavos valstybės inspektoriai

1.  Vėliavos valstybė apibrėžia ir dokumentais pagrindžia personalo, tvarkančio, atliekančio ir tikrinančio su saugumu ir taršos prevencija susijusį bei saugumo ir taršos prevencijai įtakos turintį darbą, bei jo atsakomybę, įgaliojimus ir tarpusavio santykius.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad personalas, atsakingas už apžiūrų, patikrinimų ir laivų ir bendrovių audito atlikimą, atitiktų II priede nustatytus būtiniausius kriterijus.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nenurodytas personalas, padedantis vėliavos valstybei vykdyti jos įsipareigojimus, turėtų atitinkamą išsilavinimą, būtų tinkamai išmokytas ir būtų atitinkamai prižiūrimas pagal darbą, kurį jis įgaliotas atlikti.

4.  Valstybės narės tinkamais būdais ir reikalingomis priemonėmis užtikrina, kad būtų įgyvendinta dokumentais pagrįsta personalo, nurodyto 1–3 dalyse, įgūdžių vystymo sistema ir kad nuolatos būtų atnaujinamos personalo žinios, reikalingos atlikti jiems paskirtą ar leistą atlikti darbą.

5.  Vėliavos valstybė inspektoriams, kurie jos vardu vykdo užduotis laivų deniuose ar triumuose ir, jei reikia, kitam 3 dalyje nurodytam personalui išduoda identifikavimo dokumentus, patvirtinančius jiems suteiktus įgaliojimus.

6.  Siekiant pagerinti gaires atsižvelgiant į patirtį, sukauptą įgyvendinant dabartinę tvarką, II priedas gali būti iš dalies keičiamas 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

7.  Būtiniausi reikalavimai, taikomi 3 dalyje nurodytam personalui, gali būti nustatyti pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

9 straipsnis

Vėliavos valstybės atliekami tyrimai

Valstybės narės atlieka jūroje įvykusios laivo, plaukiojančio su jų vėliava, avarijos arba taršos atvejo tyrimą atsižvelgdamos į įsipareigojimus pagal paskutinės redakcijos Jūrų avarijų ir nelaimingų atsitikimų tyrimo kodeksą, priimtą TJO rezoliucija A.849(20), pridedamą prie TJO asamblėjos rezoliucijos A.884(21). Tokią avariją, nepriklausomai nuo avarijos arba taršos atvejo vietos, turi tirti tinkamos kvalifikacijos inspektoriai, kompetentingi spręsti su avarija susijusius klausimus, kuriuos skiria valstybės narės.

10 straipsnis

Saugus įgulos komplektavimas

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojančių laivų įgula būtų atitinkamai sukomplektuota, atsižvelgiant į žmogaus gyvybės apsaugą jūroje, ir laikosi saugaus įgulos komplektavimo principo, kaip nustatyta TJO asamblėjos naujoje rezoliucijos A.890(21) dėl saugaus įgulos komplektavimo principo redakcijoje, atsižvelgdamos į atitinkamas prie minėtos rezoliucijos pridedamas gaires.

11 straipsnis

Papildomos priemonės

1.  Valstybės narės sukuria arba išlaiko savo laivyno duomenų bazę, į kurią įtraukia kiekvieno laivo pagrindinę techninę ir 2 dalyje nurodytą informaciją, arba užsitikrina, kad jos turėtų tiesioginę prieigą prie duomenų bazės, kurioje tokia informacija pateikiama. Valstybės narės suteikia Komisijai teisę atitinkamai turėti arba dalintis prieiga prie jų laivų duomenų bazių, taip pat užtikrinant galimybę gauti duomenis ir keistis duomenimis su jomis.

2.  Į kiekvienos valstybės narės duomenų bazę turi būti įtraukiama tokia informacija:

3.   2 dalyje nurodytos informacijos sąrašas gali būti keičiamas atsižvelgiant į naujų duomenų bazių patobulinimus pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

Pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali būti nustatyti suderinti duomenų teikimo formatai.

4.  Jei laivas išbraukiamas iš registro dėl jo įrašymo į kitą registrą, visi 2 dalyje nurodyti duomenys turi būti nedelsiant perduoti naujai vėliavos valstybei.

12 straipsnis

Vėliavos valstybės veiklos vertinimas ir persvarstymas

1.  Valstybės narės kiekvienais metais vertina savo veiklą, atsižvelgdamos į šios direktyvos nuostatas.

2.  Priemones, skirtas įvertinti vėliavos valstybės veiklą, inter alia, sudaro: uosto valstybės kontrolės sulaikymų rodikliai, vėliavos valstybės patikrinimų rezultatai, avarijų statistika, ryšių ir informacijos procesai, metinių nuostolių statistika, išskyrus numanomus bendruosius nuostolius, ir kiti atitinkami veiklos rodikliai, skirti nustatyti, ar personalo formavimas, ištekliai ir administracinės procedūros yra pakankami, kad atitiktų vėliavos valstybės įsipareigojimus.

3.  Pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą nustatoma bendra metodika vėliavos valstybės veiklai įvertinti.

4.  Valstybės narės, kurios bet kurių kalendorinių metų liepos 1 d. yra įrašytos į juodąjį arba pilkąjį sąrašą, paskelbtą Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės metinėje ataskaitoje, iki tų pačių metų rugsėjo 1 d. pateikia Komisijai išsamią ataskaitą apie nepakankamą veiklos, kurią turi vykdyti vėliavos valstybė, vykdymą. Ataskaitoje nustatomos ir nagrinėjamos pagrindinės nepakankamo veiklos vykdymo priežastys ir nurodomos laivų, dėl kurių susidarė tokia situacija, kategorijos. Į šią ataskaitą taip pat turi būti įtrauktas taisomųjų veiksmų planas, įskaitant, jei reikia, papildomas apžiūras, kurios turi būti kuo greičiau atliktos.

13 straipsnis

Vėliavos valstybės audito procesas

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad siekiant patikrinti, kaip ji laikosi šios direktyvos per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo, o vėliau – reguliariais laiko tarpais, būtų atliekamas nepriklausomas auditas.

2.   1 dalyje nurodyto audito pagrindas ir procedūros nustatomos pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

Tačiau auditą, atliekamą pagal TJO rezoliucijos A.974(24) nuostatas, leidžiama laikyti 1 dalyje nurodytu auditu, jeigu įvykdomi 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Toks leidimas nepažeidžia Komisijos teisės atlikti papildomą patikrinimą arba jos reikalavimo patikrinti, kaip laikomasi Bendrijos jūros teisės aktų.

3.  Valstybės narės užtikrina:

4.   pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą:

5.  Jei reikia, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia rekomendacijas ir teikia pasiūlymus, kuriais siekiama pagerinti TJO audito sistemos procedūras ir rezultatus 2 dalyje nurodytu atveju.

14 straipsnis

Kokybės liudijimai

1.  Kiekviena valstybė narė parengia, įgyvendina ir tvarko savo administracijos kokybės valdymo sistemą. Tokia kokybės valdymo sistema sertifikuojama laikantis ISO 9001:2000 standartų arba lygiaverčio standarto, visais požiūriais atitinkančio ISO 9001:2000, ir tikrinama laikantis ISO 19011:2002 arba lygiaverčio standarto, visais požiūriais atitinkančio ISO 19011:2002, gairių. Taikant minėtus lygiaverčius standartus, laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB(16).

2.  Kokybės valdymo sistema parengiama per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

3.  Kokybės valdymo sistema sertifikuojama per ketverius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

4.   1 dalyje pateiktos nuorodos į ISO standartus gali būti atnaujinamos pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

15 straipsnis

Bendradarbiavimo susitarimai

Iki [2007 m.] pabaigos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, ar reikėtų parengti Europos Bendrijos, valstybių narių ir trečiųjų šalių supratimo memorandumą dėl vėliavos valstybės kontrolės įsipareigojimų, skirtų užtikrinti vienodas su valstybėmis narėmis konkurencijos sąlygas toms trečiosioms šalims, kurios įsipareigojo privalomai įgyvendinti privalomų TJO dokumentų įgyvendinimo kodeksą, priimtą TJO rezoliucija A.973(24), ir sutiko, kad jų atžvilgiu pagal TJO rezoliuciją A.974(24), būtų atliktas auditas.

16 straipsnis

Informacijos siuntimas ir pastabos

1.  Kiekviena valstybė narė pateikia TJO ir Komisijai informaciją, kurią reikalaujama pateikti pagal TJO konvencijų nuostatas.

2.  Valstybės narės kiekvienais metais informuoja Komisiją apie:

3.  Pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali būti nustatyta suderinto pavyzdžio forma 2 dalyje nurodytiems informavimo įsipareigojimams įvykdyti.

4.  Komisija, gavusi iš valstybių narių ataskaitas, parengia suvestinę ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą. Ši ataskaitai skiriama Europos Parlamentui ir Tarybai.

17 straipsnis

Pakeitimai

Be 2 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 7 dalyje ir 11 straipsnio 3 dalyje nurodytų pakeitimų ši direktyva gali būti keičiama pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, siekiant atsižvelgti į naujas vėliavos valstybėms skirtas nuostatas ir įpareigojimus, parengtus tarptautiniu lygiu, ypač kai juos parengia TJO ir TDO.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnio 2 dalį TJO konvencijų ir TJO privalomų dokumentų įgyvendinimo kodekso pakeitimai gali būti neįtraukti į šios direktyvos taikymo sritį.

18 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 3 straipsniu įsteigtas Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS).

2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.

19 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinius teisės aktus

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki [...], įgyvendina šią direktyvą. Priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikimo lentelę jos nedelsdamos pateikia Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

VĖLIAVOS VALSTYBĖS KODEKSAS (VVK)

TJO PRIVALOMŲ DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMO KODEKSO 1 IR 2 DALYS

1 DALIS – BENDROSIOS SRITYS

Tikslas

1.  Šio kodekso tikslas – pagerinti jūrų saugumą ir apsaugoti jūrų aplinką.

2.  Skirtingos administracijos naudosis šiuo kodeksu pagal aplinkybes ir bus įpareigotos įgyvendinti tik tuos 6 dalyje nurodytus dokumentus, kuriuos jos pasirašė, būdamos susitariančiosiomis vyriausybėmis ar šalimis. Priklausomai nuo geografinių ir kitokių aplinkybių, kai kurioms administracijoms gali būti svarbesnė vėliavos valstybės nei uosto ar pakrantės valstybės funkcija, tuo tarpu kitoms būtų svarbesnė pakrantės arba uosto valstybės nei vėliavos valstybės funkcija. Tokie neatitikimai jokiu būdu nesumažina jų – vėliavos, uosto ar pakrantės valstybių – pareigų.

Strategija

3.  Valstybė, siekdama šio kodekso tikslų, turi parengti strategiją, kuri apimtų tokius klausimus:

Įgyvendinant minėtą strategiją, reikia laikytis šiame kodekse nurodytų rekomendacijų.

Bendroji informacija

4.  Pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) ir pagal TJO konvencijų nuostatas, administracijos yra atsakingos už naujų įstatymų ir taisyklių paskelbimą ir už kitus veiksmus, kurių reikia imtis, siekiant juos visiškai įgyvendinti, kad būtų užtikrinta, jog atsižvelgiant į žmogaus gyvybės apsaugą jūroje ir jūros aplinkos apsaugą, laivas yra tinkamas naudojimui pagal paskirtį, o jo įgulą sudaro kompetentingi jūrininkai.

5.  Imdamasi priemonių sustabdyti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos taršą, valstybės veikia taip, kad žala arba pavojai tiesiogiai arba netiesiogiai nebūtų perkeliami iš vienos zonos į kitą arba vienokia tarša nevirstų kitokia tarša (UNCLOS, 195 straipsnis).

Taikymo sritis

6.  Šiame kodekse nurodomi šie privalomi TJO dokumentai:

1)   1974 m. Tarptautinė žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencija, su pakeitimais (SOLAS 74);

2)   1974 m. Tarptautinės žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos 1978 m. protokolas, su pakeitimais (SOLAS PROT 1978);

3)   1974 m. Tarptautinės žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos 1988 m. protokolas, su pakeitimais (SOLAS PROT 1988);

4)   1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos, su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu (MARPOL 73/78);

5)   1997 m. protokolas, keičiantis 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu (MARPOL PROT 1997);

6)   1978 m. Tarptautinė jūrininkų mokymo, diplomavimo ir budėjimo normų konvencija, su pakeitimais (STCW 78);

7)   1966 m. Tarptautinė konvencija dėl krovininės vaterlinijos (LL 66);

8)   1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos 1988 m. protokolas (LL PROT 1988);

9)   1969 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų matmenų nustatymo (Tonnage 69); ir

10)   1972 m. Konvencija dėl tarptautinių taisyklių siekiant išvengti laivų susidūrimų jūroje, su pakeitimais (COLREG 72);

taip pat visi dokumentai, kurie pagal šias konvencijas ir protokolus yra privalomi. Nebaigtinį įsipareigojimų pagal minėtus privalomuosius dokumentus sąrašą galima rasti 1–4 prieduose. 5 priede pateikiamas atitinkamų dokumentų sąrašas, o kodekse minimų privalomųjų dokumentų pakeitimų santrauka pateikiama 6 priede(17).

Pirminiai veiksmai

7.  Kai valstybėje įsigalioja naujas arba pakeistas TJO privalomas dokumentas, tos valstybės vyriausybė privalo turėti galimybę įgyvendinti ir vykdyti šio dokumento nuostatas per atitinkamus nacionalinius teisės aktus ir sukurti reikalingą įgyvendinimo ir vykdymo infrastruktūrą. Tai reiškia, kad valstybės vyriausybė privalo turėti:

8.  Galimą nacionalinių teisės aktų sistemą, pagal kurią būtų įgyvendinamos atitinkamų TJO dokumentų nuostatos, galima rasti Jungtinių Tautų leidinyje(18) "Jūrų teisės aktų gairės".

Informacijos perdavimas

9.  Valstybė turėtų pranešti apie savo 3 dalyje nurodytą strategiją, įskaitant informaciją apie nacionalinius teisės aktus, visoms suinteresuotosioms šalims.

Įrašai

10.  Prireikus turėtų būti nustatyta, kokie turėtų būti įrašai ir kurie iš jų turėtų būti išlaikyti siekiant pateikti įrodymus, kad valstybė laikosi reikalavimų ir veiksmingai vykdo veiklą. Įrašai turi būti aiškiai įskaitomi, lengvai atpažįstami ir lengvai surandami. Turėtų būti nustatyta dokumentais pagrįsta tvarka, apibrėžianti įrašų atpažinimo, laikymo, apsaugos, suradimo, laikymo laiko ir tvarkymo reikalingą kontrolę.

Gerinimas

11.  Valstybės turi nuolatos gerinti priemones, kurių imamasi šių konvencijų ir protokolų, kuriuos jos pasirašė, veiksmingumui užtikrinti. Priemonės turi būti gerinamos kruopščiai ir veiksmingai taikant ir įgyvendinant atitinkamus nacionalinius teisės aktus ir stebint, kaip jų laikomasi.

12.  Valstybė turėtų skatinti principus, kurių laikantis žmonėms suteikiamos galimybės pagerinti veiklą saugios laivybos ir aplinkosaugos srityse.

13.  Be to, valstybė turi imtis veiksmų, siekdama nustatyti ir pašalinti bet kokias teisės aktų nesilaikymo priežastis, kad būtų užkirstas kelias nesilaikymo atvejų pasikartojimui. Šiuos veiksmus sudaro:

14.  Valstybė turi nustatyti veiksmus, kuriais pašalinamos galimų teisės aktų nesilaikymo atvejų priežastys, siekdama užkirsti kelią tokiems atvejams.

2 DALIS – VĖLIAVOS VALSTYBĖS

Įgyvendinimas

15.  Siekdamos veiksmingai vykdyti pareigas ir įsipareigojimus, vėliavos valstybės turi:

16.  Vėliavos valstybės turi nustatyti išteklius ir procesus, kuriuos naudodamos galėtų vykdyti saugumo ir aplinkos apsaugos programą, kurią turėtų sudaryti bent jau šie punktai:

17.  Vėliavos valstybės užtikrina, kad laivai, kuriems suteikta teisė plaukioti su jų vėliavomis, turėtų pakankamą ir veiksmingą įgulą suformuotą, atsižvelgiant į TJO priimtus saugaus įgulos komplektavimo principus.

Įgaliojimų perdavimas

18.  Vėliavos valstybės, suteikiančios įgaliojimus pripažintoms organizacijoms veikti jų vardu, kai pastarosios atlieka apžiūras, patikrinimus, išduoda pažymėjimus ir dokumentus, žymi laivus ir atlieka kitą įstatymo nustatytą darbą, kaip reikalaujama TJO konvencijose, privalo reglamentuoti tokį įgaliojimų suteikimą pagal SOLAS reglamentą XI-1/1 tam, kad

19.  Vėliavos valstybės, skiriančios inspektorius, kurie atliktų apžiūras ir patikrinimus jų vardu, turėtų juos skirti atitinkamai pagal 18 dalyje, ypač 3 ir 4 pastraipose, numatytas gaires.

20.  Vėliavos valstybė turi nustatyti ir vykdyti priežiūros programą, kuriai būtų skiriama pakankamai išteklių, kad galėtų stebėti pripažintas organizacijas ir keistis su jomis informacija, siekdama užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi tarptautinių įsipareigojimų:

Įgyvendinimas

21.  Vėliavos valstybės turėtų imtis visų reikalingų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad laivai, kurie turi teisę plaukioti su jų vėliavomis, arba jų jurisdikcijoje esantys subjektai ir asmenys laikytųsi tarptautinių taisyklių ir standartų tam, kad būtų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai. Tokias priemones inter alia sudaro:

22.  Vėliavos valstybė turi apsvarstyti galimybę atitinkamai parengti ir vykdyti kontrolės ir stebėsenos programą, siekdama:

23.  Be to, vėliavos valstybė turi:

24.  Kai valstybei pranešama, kad laivą, kuris turi teisę plaukioti su jos vėliava, sulaikė uosto valstybė, vėliavos valstybė turi prižiūrėti, kad būtų imamasi atitinkamų korekcinių priemonių, kad svarstomasis laivas nedelsiant atitiktų taikomų tarptautinių konvencijų reikalavimus.

25.  Vėliavos valstybė arba jos vardu veikianti pripažinta organizacija turi išduoti ar patvirtinti tarptautinį laivo liudijimą tik nustačiusi, kad laivas atitinka taikomus reikalavimus.

26.  Vėliavos valstybė turi išduoti tarptautinį kompetencijos liudijimą arba patvirtinimą asmeniui tik nustačiusi, kad asmuo atitinka visus taikomus reikalavimus.

Vėliavos valstybės inspektoriai

27.  Vėliavos valstybė turėtų apibrėžti ir dokumentais pagrįsti visų darbuotojų, tvarkančių su saugumu ir taršos prevencija susijusį bei saugumui ir taršos prevencijai įtakos turintį darbą, jų atsakomybę, įgaliojimus ir tarpusavio santykius.

28.  Personalas, atsakingas už laivų ir bendrovių, kuriems taikomi atitinkami TJO privalomieji dokumentai, apžiūras, patikrinimus ir auditus, turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

29.  Personalas, turintis 28 punkto 1 papunktyje nurodytas kvalifikacijas, turi būti tarnavęs karininkais jūroje mažiausiai trejus metus denio arba mašinų skyriuje.

30.  30 Personalas, turintis 28 punkto 2 papunktyje nurodytas kvalifikacijas, turi būti dirbęs atitinkamose pareigose mažiausiai trejus metus.

31.  Be to, toks personalas turi turėti atitinkamų praktinių ir teorinių žinių apie laivus, jų eksploatavimą ir atitinkamų nacionalinių teisės aktų bei tarptautinių dokumentų, reikalingų atlikti vėliavos valstybės inspektorių pareigas, kurios įgyjamos pagal dokumentais pagrįstas programas, nuostatas.

32.  Kitas personalas, padedantis atlikti tokį darbą, turi turėti išsilavinimą, būti atitinkamai išmokytas ir prižiūrimas pagal darbą, kurį jis įgaliotas atlikti.

33.  Atitinkama ankstesnė patirtis kompetencijos srityje turi būti laikoma privalumu; jeigu ankstesnės patirties nėra, administracija turi paskirti mokymus atitinkamoje srityje.

34.  Vėliavos valstybės gali akredituoti inspektorius naudodamos oficialią išsamią mokymo programą, pagal kurią suteikiamos vienodos žinios ir gebėjimai, kurių reikalaujama 29 ir 32 dalyse.

35.  Vėliavos valstybės turi būti įgyvendinusios dokumentais pagrįstą personalo kvalifikavimo ir nuolatinio žinių atnaujinimo sistemą atitinkamai pagal darbą, kurį jie įgalioti atlikti.

36.  Pagal atliekamas funkcija(s) kvalifikaciją sudaro:

37.  Vėliavos valstybė turi išduoti inspektoriui identifikavimo dokumentą, kurį jis turi turėti atlikdamas užduotis.

Vėliavos valstybės atliekami tyrimai

38.  Įvykus avarijai jūroje arba taršos atveju turi būti atliekamas tyrimas. Avariją turi tirti tinkamos kvalifikacijos inspektoriai, turintys kompetencijos spręsti su avarija susijusiais klausimais. Vėliavos valstybė turi būti pasirengusi šiam tikslui skirti kvalifikuotus tyrėjus, nepriklausomai nuo avarijos ar incidento vietos.

39.  Vėliavos valstybė turi užtikrinti, kad atskiri tyrėjai turėtų profesinių žinių ir praktinės patirties šiose srityse, susijusiose su jų įprastinėmis pareigomis. Be to, siekdama padėti tyrėjams atlikti užduotis, nesusijusias su jų pareigomis, vėliavos valstybė turi užtikrinti, kad, jei reikia, būtų prieinamos šių sričių žinios:

40.  Turi būti tiriami bet kokie nelaimingi atsitikimai, kurių metu susižeidžiama ir dėl to tris arba daugiau dienų neatliekamos pareigos, bet kokie mirties atvejai, susiję su nelaimingais atsitikimais darbe, ir vėliavos valstybės laivų avarijos, o šių tyrimų rezultatai skelbiami viešai.

41.  Laivų avarijos turi būti tiriamos ir apie jas pranešama pagal atitinkamas TJO konvencijas ir TJO parengtas gaires(23). Tyrimo ataskaita turi būti nusiųsta TJO kartu su vėliavos valstybės pastabomis pagal minėtas gaires.

Vertinimas ir persvarstymas

42.  Vėliavos valstybė periodiškai turi įvertinti veiklos vykdymą, atsižvelgdama į administracinių procesų, procedūrų ir išteklių, reikalingų laikytis konvencijos, kurios šalimi ji yra, numatytų įsipareigojimų, įgyvendinimą.

43.  Priemones, skirtas įvertinti vėliavos valstybės veiklą, inter alia, gali sudaryti: uosto valstybės kontrolės sulaikymų rodikliai, vėliavos valstybės patikrinimų rezultatai, avarijų statistika, ryšių ir informacijos procesai, metinių nuostolių statistika (išskyrus numanomus bendruosius nuostolius (NBN)), ir kiti atitinkami veiklos rodikliai, skirti nustatyti, ar personalo formavimas, ištekliai ir administracinės procedūros yra pakankamos, kad būtų laikomasi vėliavos valstybės įsipareigojimų.

44.  Į priemones taip pat gali būti įtrauktas toks reguliarus persvarstymas:

II PRIEDAS

VĖLIAVOS VALSTYBĖS INSPEKTORIAMS TAIKOMI BUTINIAUSI KRITERIJAI

(kaip nurodyta 8 straipsnyje)

1.  Valstybės narės kompetentinga institucija privalo įgalioti inspektorius vykdyti šioje direktyvoje nurodytas apžiūras.

2.  Inspektoriai privalo turėti atitinkamų teorinių žinių apie laivus, jų eksploatavimą ir apie atitinkamų nacionalinių ir tarptautinių reikalavimų nuostatas ir praktinės patirties. Šias žinias ir patirtį jie privalo įgyti dokumentais pagrįstų mokymo programų metu.

3.  Inspektorius privalo turėti bent:

4.  Inspektoriai, turintys 3 punkto 1 ir 2 papunkčiuose nurodytas kvalifikacijas, privalo turėti techninių žinių apie laivus ir jų eksploatavimą po to, kai jam buvo išduotas kvalifikacijos atestatas ir suteiktos kvalifikacijos.

5.  Inspektoriai, turintys 3 punkto 3 papunktyje nurodytą kvalifikaciją privalo turėti tokias pat žinias ir gebėjimus, kokių reikalaujama iš inspektorių 3 punkto 1 ir 2 papunkčiuose.

6.  Inspektorius turi sugebėti žodžiu ir raštu bendrauti su jūrininkais ta kalba, kuria dažniausiai bendraujama jūroje.

7.  Inspektoriai neturi turėti jokių komercinių, asmeninių ar šeimos interesų tikrinamo laivo, jo personalo, agento, kompanijos, savininko ar frachtuotojo atžvilgiu ir jokiose nevyriausybinėse organizacijose, atliekančiose teisės aktais numatytas arba klasifikavimo tikslais atliekamas apžiūras arba išduodančiose liudijimus laivams.

8.  Inspektoriai, neatitinkantys pirmiau išdėstytų kriterijų, yra taip pat priimtini, jeigu šios direktyvos priėmimo dieną jie dirbo kompetentingai institucijai ir vykdė teisės aktais numatytas apžiūras arba uosto valstybės kontrolės patikrinimus ir jei ši uosto valstybė yra prisijungusi prie Paryžiaus supratimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės.

III PRIEDAS

TOLESNIU VEIKSMU REKOMENDACIJOS UOSTO VALSTYBEI SULAIKIUS LAIVUS

(kaip nurodyta 6 straipsnyje)

1.  UOSTO VALSTYBĖS ĮVYKDYTAS SULAIKYMAS

1.  Kai valstybės narės (toliau – vėliavos valstybės) kompetentingai institucijai pranešama, kad laivą, plaukiojantį su jos vėliava, sulaikė kita uosto valstybė, ji turi prižiūrėti, ar imamasi atitinkamų korekcinių priemonių, kad laivas nedelsiant atitiktų taikomų teisės aktų ir tarptautinių konvencijų reikalavimus. Toliau išdėstytos priemonės yra laikomos priimtinomis; šis sąrašas nedraudžia priimti lygiavertes arba papildomas priemones, jei jos atitinka šios direktyvos tikslus ir joje numatytas leidžiamų veiksmų priemones.

2.  NEATIDĖLIOTINI VEIKSMAI

1.  Kai vėliavos valstybei pranešama apie sulaikymą, ji turi susisiekti su bendrove (bendrove, įgyvendinančia ISM tikslus) ir uosto valstybe, kad kuo geriau nustatytų visas sulaikymo aplinkybes.

2.  Remdamasi šia informacija, vėliavos valstybė turi apsvarstyti, kokių neatidėliotinų veiksmų reikia imtis, kad laivas atitiktų reikalavimus. Ji gali nuspręsti, kad kai kuriuos trūkumus iš karto gali ištaisyti ir tai patvirtinti uosto valstybė (pavyzdžiui, jeigu reikia pataisyti gelbėjimosi plaustą). Tokiu atveju vėliavos valstybė turėtų stengtis gauti uosto valstybės patvirtinimą, kad trūkumai pašalinti.

3.  Nustačius rimtesnius, ypač struktūrinius, ir kitus trūkumus, kuriuos apima liudijimai, išduoti vėliavos valstybės arba pripažintos organizacijos (PO), vėliavos valstybė turi reikalauti, kad vienas jos inspektorių atliktų specialų papildomą patikrinimą, arba paskirti PO inspektorių, kuris atliktų patikrinimą jos vardu. Iš pradžių reikėtų patikrinti tas sritis, kuriose uosto valstybė nustatė trūkumus. Jeigu vėliavos valstybės arba PO inspektorius mano, kad to reikia, galima iš naujo patikrinti atitinkamų privalomų liudijimų apimamas sritis.

4.  Tais atvejais, kai PO atliko patikrinimą, kaip nurodyta 3 dalyje, jos inspektorius turi pranešti vėliavos valstybei apie veiksmus, kurių buvo imtasi, ir laivo būklę po patikrinimo, kad vėliavos valstybė galėtų nuspręsti, kokių tolimesnių veiksmų reikia imtis, jei būtina.

5.  Jeigu uosto valstybės atliekamas patikrinimas taip pat buvo sustabdytas pagal Direktyvos 95/21/EB 9 straipsnio 4 dalį arba Direktyvos 2007/.../EB [dėl uosto valstybės atliekamos kontrolės] 13 straipsnio 5 dalį vėliavos valstybė turi iš naujo atlikti laivo liudijimų, apimančių sritis, kuriose uosto valstybė nustatė trūkumų ir bet kokias kitas sritis, kuriose vėliau randama trūkumų, apžiūrą. Vėliavos valstybė turi atlikti apžiūrą pati arba paprašyti išsamios inspektoriaus ataskaitos ir, jeigu tikslinga, patvirtinimo, kad buvo atlikta tinkama apžiūra ir kad visi trūkumai pašalinti. Jeigu vėliavos valstybė tuo patenkinta, ji patvirtina uosto valstybei, kad laivas atitinka tam tikrus taisyklių ir tarptautinių konvencijų reikalavimus.

6.  Ypač rimtais taisyklių ir tarptautinių konvencijų nesilaikymo atvejais vėliavos valstybė visada turi siųsti savo, o ne PO, inspektorių, kad šis atliktų arba prižiūrėtų 3 – 5 dalyse minimus patikrinimus ir apžiūras.

7.  Jeigu netaikoma 10 dalis, vėliavos valstybė reikalauja, kad bendrovė imtųsi korekcinių priemonių, kad laivas atitiktų taikomas taisyklių ir tarptautinių konvencijų reikalavimus prieš jam išduodant leidimą išplaukti iš uosto, kuriame jis buvo sulaikytas (kartu su uosto valstybės reikalaujamais korekciniais veiksmais). Jeigu tokių korekcinių veiksmų nebuvo imtasi, panaikinami atitinkami liudijimai.

8.  Vėliavos valstybė turi atsižvelgti į tai, kiek trūkumų, atspindinčių laivo ir bendrovės saugumo valdymo sistemos prastą veikimą, užregistravo uosto valstybė, o po to patikrinimo arba apžiūros metu nustatė vėliavos valstybė. Jeigu reikia, vėliavos valstybė, bendradarbiaudama su uosto valstybe, turi surengti pakartotinį laivo ir (arba) bendrovės auditą, apsvarstyti, ar pakartotinis auditas turėtų būti atliekamas prieš leidžiant laivui išplaukti iš uosto, kuriame jis buvo sulaikytas.

9.  Vėliavos valstybė visą laiką turi palaikyti ryšius ir bendradarbiauti su uosto valstybe, siekdama padėti užtikrinti, kad būtų pašalinti nustatyti trūkumai ir kuo greičiau reaguoti į uosto valstybės prašymus pateikti paaiškinimus.

10.  Jeigu trūkumų negalima pašalinti sulaikymo uoste ir pagal Direktyvos 95/21/EB 11 straipsnio 1 dalį arba Direktyvos 2007/.../EB [dėl uosto valstybės atliekamos kontrolės] 15 straipsnio 1 dalį uosto valstybė leidžia laivui plaukti į remonto įmonę, vėliavos valstybė turi susisiekti su uosto valstybe, kad išsiaiškintų sąlygas, kuriomis ši kelionė gali vykti, ir raštu patvirtinti šias sąlygas.

11.  Jeigu laivas neatitinka 10 dalyje nurodytų sąlygų arba neatplaukia į sutartą remonto įmonę, vėliavos valstybė turi nedelsdama pareikalauti pasiaiškinimo iš bendrovės ir apsvarstyti laivui išduoto liudijimo panaikinimą. Be to, pirmai progai pasitaikius, vėliavos valstybė turi atlikti papildomą apžiūrą.

12.  Jeigu iš turimos informacijos vėliavos valstybė gali spręsti, kad sulaikymas nepagrįstas, ji turi pranešti nuomonę uosto valstybei ir susisiekti su bendrove, siekdama apsvarstyti, ar pasinaudoti uosto valstybėje galiojančia apeliacinio apskundimo tvarka.

3.  VĖLESNI VEIKSMAI

1.  Priklausomai nuo nustatytų trūkumų rimtumo ir vėlesnių neatidėliotinų veiksmų, kurių buvo imtasi, vėliavos valstybė dar turi apsvarstyti, ar reikia atlikti papildomą laivo apžiūrą po to, kai jam atšaukiamas sulaikymas. Papildoma apžiūra taip pat turi apimti saugumo valdymo sistemos veiksmingumo įvertinimą. Vėliavos valstybė turi atlikti papildomą laivo apžiūrą, pavyzdžiui, per šešias [6] savaites po pranešimo apie sulaikymą. Ši papildoma apžiūra atliekama bendrovės lėšomis. Jeigu numatyta, kad vėliavos valstybė turi atlikti privalomąją laivo apžiūrą per [3] mėnesius, ji gali nuspręsti iki to laiko atidėti papildomą apžiūrą.

2.  Be to, vėliavos valstybė turi nuspręsti, ar reikia atlikti pakartotinį atitinkamos bendrovės auditą. Vėliavos valstybė taip pat turi peržiūrėti kitų laivų, už kuriuos atsakinga ta pati bendrovė, patikrinimus, siekdama nustatyti, ar visame bendrovės laivyne yra bendrų trūkumų.

3.  Jeigu laivas buvo sulaikytas pagrįstai daugiau negu du kartus per pastaruosius dvejus metus, tolesnių veiksmų turi būti imtasi greičiau, taip pat bet kokiu atveju vėliavos valstybė turi atlikti papildomą apžiūrą per [4] savaites po pranešimo apie sulaikymą.

4.  Jeigu pagal Direktyvos 95/21/EB 7b straipsnį arba Direktyvos 2007/.../EB [dėl uosto valstybės atliekamos kontrolės] 10 straipsnį po sulaikymo laivą uždraudžiama eksploatuoti, vėliavos valstybė privalo atlikti papildomą apžiūrą ir imtis visų žingsnių, reikalingų užtikrinti, jog bendrovė deda pastangas, kad laivas atitiktų visus atitinkamų konvencijų ir taisyklių reikalavimus. Jeigu vėliavos valstybė patenkinta, ji turi išduoti bendrovei tai patvirtinantį dokumentą.

5.  Visais atvejais vėliavos valstybė turėtų nuspręsti, kokių teisinių veiksmų, įskaitant pakankamai dideles baudas, atgrasančias nuo Bendrijos standartų ir tarptautinių taisyklių pažeidimo, gali būti imtasi prieš bendrovę. Jeigu laivas nuolatos nesilaiko taikomų Bendrijos teisės aktų ir tarptautinių konvencijų reikalavimų, vėliavos valstybė turėtų nuspręsti, kokių papildomų sankcijų, įskaitant laivo išbraukimą iš registro, reikia imtis.

6.  Kai įgyvendinamos visos korekcinės priemonės, kuriomis siekiama, kad laivas atitiktų tarptautinių konvencijų ir Bendrijos teisės aktų reikalavimus, vėliavos valstybė TJO ir Komisijai turi nusiųsti ataskaitą, parengtą TJO atžvilgiu pagal SOLAS 74, su pakeitimais, I skyriaus 19 taisyklės d punktą ir TJO rezoliucijos A.787(19), su pakeitimais, 5.2 punktą, kurioje Komisijos atžvilgiu taip pat pateikiama papildoma informacija, susijusi Bendrijos nuostatomis.

4.  PAPILDOMA APŽIŪRA

1.  Pirmiau nurodyta papildoma apžiūra turi apimti pakankamai išsamų toliau nurodytų sričių tikrinimą, kad vėliavos valstybės inspektorius įsitikintų, jog laivas, jo įranga ir įgula atitinka visų jiems taikomų taisyklių ir tarptautinių konvencijų reikalavimus:

Liudijimai ir dokumentai

Laivo korpuso struktūra ir įranga

Krovos žymų paskyrimo sąlygos

Pagrindiniai mechanizmai ir sistemos

Mechanizmų patalpų švara

Gelbėjimosi priemonės

Priešgaisrinė apsauga

Navigacinė įranga

Darbui su kroviniais skirta įranga

Radijo ryšio įranga

Elektros įranga

Taršos prevencija

Gyvenimo ir darbo sąlygos

Įgulos formavimas

Įgulos sertifikavimas

Keleivių sauga

Eksploatacijos reikalavimai, įskaitant įgulos tarpusavio santykius, pratybas, mokymus, kapitono tiltelio ir mašinų skyriaus eksploatavimą ir saugumą.

2.  Papildomi patikrinimai taip pat turi apimti, tuo neapsiribojant, atitinkamus punktus, skirtus išsamiam patikrinimui, nurodytam Direktyvos 95/21/EB dėl uosto valstybės kontrolės V priede arba Direktyvos 2007/.../EB [dėl uosto valstybės atliekamos kontrolės] VIII priedo dalyje. Jeigu reikia, vėliavos valstybės inspektoriai neturi atsisakyti patikrinti, ar gerai veikia gelbėjimosi valtys ir jų nuleidimo įrenginiai, pagrindiniai ir pagalbiniai mechanizmai, liukų dangčiai, pagrindinės elektros energijos ir triumų sistemos.

(1) OL C 318, 2006 12 23, p. 195. (2) OL C 229, 2006 9 22, p. 38. (3) 2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L ... (5) OL L 144, 1998 5 15, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/75/EB (OL L 190, 2003 7 30, p. 6). (6) OL L ... (7) OL L 208, 2002 8 5, p.1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1891/2006 (OL L 394, 2006 12 30, p. 1). (8) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11). (9) OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 93/2007 (OL L 22, 2007 1 31, p. 12). (10) OL L 167, 1999 7 2, p. 33. (11) OL L 138, 2004 4 30, p. 19. (12) OL L 208, 2002 8 5, p. 10. (13) OL L 157, 1995 7 7, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53). (14) * OL: Prašoma įrašyti numerį. (15) OL L 255, 2005 9 30, p. 11. (16) OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu. (17) Šie priedai bus užpildyti remiantis MSC 80 (2005 m. gegužės mėn.). Vėliavos valstybių įsipareigojimams svarbūs tik 1, 2 ir 5 priedai. (18) ST/ESCAP/1076 (19) 1978 m. STWC konvencijos, su pakeitimais, Reglamentai I/2, I/9, I/10 ir I/11. (20) A.739(18) rezoliucijos "Įgaliojimų suteikimo organizacijoms, veikiančioms administracijos vardu, gairės" I priedas. (21) A.739(18) rezoliucijos "Įgaliojimų suteikimo organizacijoms, veikiančioms administracijos vardu, gairės" 2 priedas. (22) MSC/Circ.710 – MEPC/Circ.307. (23) Remtis Jūrų avarijų ir incidentų tyrimų kodeksu, kurį priėmė organizacija rezoliucija A.849(20), su daliniais pakeitimais, padarytais rezoliucija A.884(21).