Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/2205(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0066/2007

Pateikti tekstai :

A6-0066/2007

Debatai :

PV 28/03/2007 - 17
CRE 28/03/2007 - 17

Balsavimas :

PV 29/03/2007 - 8.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0098

Priimti tekstai
PDF 481kWORD 146k
Ketvirtadienis, 2007 m. kovo 29 d. - Briuselis
Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių ateitis
P6_TA(2007)0098A6-0066/2007
Rezoliucija
 Priedas

2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių ateities (2006/2205(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 1990 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos Bendrijos finansavimo ateityje(1) ir į 1994 m. balandžio 21 d. rezoliuciją dėl naujos Europos Bendrijų nuosavųjų išteklių sistemos(2),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. spalio 31 d. Tarybos sprendimą Nr. 94/728/EB (Euratomas) dėl Europos Bendrijų nuosavųjų išteklių sistemos(3),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 7 d. dokumentą "Europos Sąjungos finansavimas. Komisijos ataskaita apie nuosavųjų išteklių sistemos veikimą" (COM(1998)0560),

–   atsižvelgdamas į savo 1999 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl poreikio keisti ir pertvarkyti Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių sistemą(4),

–   atsižvelgdamas į savo 1999 m. lapkričio 17 d. poziciją dėl pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių sistemos(5),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą 2000/597/EB (Euratomas) dėl Europos Bendrijų nuosavųjų išteklių sistemos(6),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą apie nuosavųjų išteklių sistemos veikimą (COM(2004)0505) ir į Komisijos pasiūlymą dėl naujo Tarybos sprendimo dėl nuosavųjų išteklių, pateiktą kartu su 2004 m. liepos 14 d. pateiktu pasiūlymu dėl Tarybos reglamento dėl biudžetinių disbalansų ištaisymo įgyvendinimo priemonių remiantis (…) Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos 4 ir 5 straipsniais (COM(2004)0501),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl išsiplėtusios Sąjungos 2007–2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų(7),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamentui atlikto tyrimo "Nuosavieji ištekliai. Sistemos raida ES, sudarytoje iš 25 valstybių narių" duomenis, pateiktus 2005 m. birželio 30 d.(8),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 15–16 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų nuosavųjų išteklių sistemos ir į Komisijos darbo dokumentą dėl Jungtinei Karalystei palankaus biudžetinių disbalansų korekcijos apskaičiavimo, finansavimo, mokėjimo ir įrašymo į biudžetą (vadinamoji JK korekcija) atsižvelgiant į Tarybos sprendimą (...) dėl Europos Bendrijų nuosavųjų išteklių (COM(2006)0099),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 4 d. poziciją dėl pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl Europos Bendrijų nuosavųjų išteklių sistemos(9),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamentui atlikto tyrimo "ES nuosavi ištekliai. Negalutinis valstybių narių mokesčių, remiančių visos ES mokesčių sistemą, įvertinimas" duomenis, pateiktus 2007 m. sausio mėn.(10),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 16 d. ir 2006 m. birželio 21 d. vykusių EP Biudžeto komiteto ir nacionalinių parlamentų biudžeto komitetų pirmininkų susitikimų rezultatus,

–   atsižvelgdamas į klausimyno dėl nuosavųjų išteklių sistemos, kurį EP Biudžeto komitetas 2005 m. lapkričio 30 d. pasiuntė visiems valstybių narių parlamentų biudžeto komitetams, atsakymus,

–   atsižvelgdamas į nuolatinio pranešėjo nuosavųjų išteklių klausimu ir atitinkamų parlamentinių komitetų ar jų atstovų formalų ir neformalų keitimąsi nuomonėmis, kuris paskatinus nacionaliniams parlamentams, suinteresuotiems aptarti šį klausimą, vyko 2006–2007 m.,

–   atsižvelgdamas į darbo grupių, kurios bendruose 2006 m. gegužės 8–9 d. ir 2006 m. gruodžio 4–5 d. parlamentiniuose posėdžiuose nagrinėjo Europos Sąjungos finansavimą ateityje, svarstymo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(11), ypač į jo 8 punktą, ir į Deklaraciją Nr. 3 dėl Finansinės programos, pridedamos prie šio susitarimo, persvarstymo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų, Biudžeto kontrolės, Ekonomikos ir pinigų politikos ir Regioninės plėtros komitetų nuomones (A6-0066/2007),

A.   kadangi pirmoji Europos bendrija – 1952 m. liepos 23 d. įkurta Europos anglies ir plieno bendrija (EAPB) buvo finansuojama vien tik iš nuosavųjų išteklių, kuriuos sudarė mokesčiai už kiekvieną pagaminto plieno toną, ir juos anglį ir plieną gaminusios įmonės mokėjo tiesiai į EAPB biudžetą,

B.   kadangi pagal 1957 m. kovo 25 d. Romos sutartį Europos ekonominė bendrija turėjo būti finansuojama iš nacionalinių įmokų tik pereinamuoju laikotarpiu iki tol, kol bus pradėta taikyti nuosavųjų išteklių sistema,

C.   kadangi šis pokytis galiausiai įvyko 1970 m. balandžio 21–22 d., kai Europos Vadovų Tarybos susitikime Liuksemburge buvo nuspręsta atsisakyti nacionalinių įnašų ir pradėti taikyti naują finansavimo sistemą, pagrįstą dviem iš tiesų nuosavais ištekliais – žemės ūkio mokesčiais ir muitų mokesčiais – ir papildytą trečiuoju ištekliumi, paremtu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM),

D.   kadangi visos Parlamento pastangos(12) PVM ištekliaus skaičiavimo bazę nustatyti pagal faktines iš PVM gaunamas pajamas ("deklaracijų metodą"), o ne taikyti suderintą bazę, kuri apskaičiuojama pagal visų grynųjų pajamų svertinį vidurkį ("pajamų metodą"), neatnešė jokių rezultatų ir kadangi dėl to PVM išteklius iš tikro nuosavojo ištekliaus, tiesiogiai susieto su Europos piliečiais, pavirto tikra statistikos priemone, naudojama apskaičiuojant valstybės narės įmokos dydį,

E.   kadangi 1984 m. birželio 25–26 d. valstybių ir vyriausybių vadovų sudarytame susitarime (vadinamasis "Fontainebleau susitarimas") aiškiai apibrėžta, kad "išlaidų politika yra pagrindinė biudžeto nesubalansuotumo klausimų sprendimo priemonė"; kadangi kartu Europos Vadovų Taryba vis dėlto numatė JK grąžinti permoką, t. y. numatė JK taikyti korekciją, ir minėtame susitarime nustatė, kad nuo 1985 m. JK bus grąžinama 66 proc. skirtumo, kuris atsiranda tarp JK PVM mokesčių įnašo dalies ir JK konkrečiais metais skiriamų išlaidų, kadangi buvo nuspręsta, kad šios permokos grąžinimo išlaidas, nustačius viršutinę ribą Vokietijos įnašui, turi padengti visos valstybės narės; kadangi dėl to JK atgauna metinių įnašų į ES biudžetą permokos dalį, kuri 2001–2004 m. laikotarpiu sudarė vidutiniškai 5,3 mlrd. EUR,

F.   kadangi minėtame susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat susitarė numatyti teisę į tokį pat permokos grąžinimą bet kuriai valstybei narei, "kad nė vienai valstybei nebeliktų biudžeto naštos, kuri būtų didelė palyginti su jos santykiniu gerovės lygiu",

G.   kadangi 1988 m. vasario 11–13 d. Briuselyje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo nustatyta viršutinė Bendrijos biudžeto riba – 1,2 proc. BNP mokėjimams ir 1,3 proc. įsipareigojimams ir patvirtinta, kad valstybės narės gali pasilikti 10 proc. tradicinių nuosavųjų išteklių pajamų, kad padengtų jų surinkimo išlaidas,

H.   kadangi 1993–1999 m. laikotarpiu 15 narių ES skirta viršutinė nuosavųjų išteklių riba buvo padidinta iki 1,24 proc. mokėjimų asignavimų nuo bendro ES BNP ir 1,31 proc. įsipareigojimų asignavimų ir kadangi ji nepasikeitė nepaisant plėtros,

I.   kadangi svarbiausia tai, kad 1988 m. Briuselio Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo numatyta vadinamoji papildoma ketvirtoji išteklių grupė – ištekliai, pagrįsti bendruoju šalies produktu (BVP), kuriuos buvo galima pasitelkti, jei iš PVM surinktų ir tradicinių nuosavųjų išteklių lėšų neužteko Bendrijos finansiniams įsipareigojimams padengti,

J.   kadangi ilgainiui šie ištekliai tapo pagrindiniais Europos Sąjungos biudžeto ištekliais ir sudaro 70 proc. 2007 finansinių metų biudžeto pajamų, o PVM ištekliai sudaro maždaug 15 proc., taigi tradicinių nuosavųjų išteklių (muitų, žemės ūkio ir cukraus mokesčiai) dalis sumažėjo iki vos 15 proc. nuo visų pajamų,

K.   kadangi šiuo metu taikomas 2000 m. rugsėjo 29 d. sprendimas dėl nuosavųjų išteklių įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d. ir pasižymi šiomis ypatybėmis: jame nustatyta nuosavųjų išteklių viršutinė riba – 1,24 proc. Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų (t. y., 1,27 proc. BVP) mokėjimų asignavimams ir 1,31 proc. BNP (t. y., 1,335 proc. BVP) įsipareigojimų asignavimams, leidimas valstybėms narėms pasilikti 25 proc. tradicinių nuosavųjų išteklių pajamų jų surinkimo išlaidoms padengti, didžiausias PVM pareikalavimo tarifas – 0,50 proc., valstybių narių pridėtinės vertės mokesčio bazė apribota iki 50 proc. jų BVP (taip nustatant aukščiausią PVM bazės ribą) ir vienos valstybės narės sumokėtos permokos grąžinimas bei kai kurioms valstybėms narėms daroma išimtis šio grąžinimo finansavimo klausimu,

L.   kadangi pagal paskutinį Komisijos pasiūlymą, pateiktą 2006 m., siekiama įgyvendinti 2005 m. gruodžio 15–16 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtus sprendimus dėl nuosavųjų išteklių, pagal kuriuos visų pirma jau taikomų išimčių sąrašas dar papildomas kitomis konkrečiomis nuostatomis dėl kai kurių daugiausiai mokančių valstybių narių, pvz., sumažinami PVM pareikalavimo tarifai arba bendrasis (bruto) metinis įnašas nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir kadangi dėl to sistema tampa dar sudėtingesnė ir neaiškesnė, be to, toliau puoselėjama trumparegiška biudžeto nesubalansuotumo sureguliavimo koncepcija,

M.   kadangi Europos Vadovų Taryba atnaujino taip pat ir 2000 m. priimtą sprendimą nuo 10 proc. iki 25 proc. padidinti tradicinių nuosavųjų išteklių procentinę dalį, kurią valstybės narės pasilieka tradicinių nuosavųjų išteklių surinkimo išlaidoms padengti, nepaisant neginčijamo fakto, kad šis procentas visiškai nesusijęs su tikrosiomis valstybių narių tradicinių nuosavųjų išteklių surinkimo išlaidomis ir kad yra palankesnis didesnę muito mokesčių dalį surenkančioms valstybėms narėms ir nuostolingas kitoms, ir dėl to turėtų būti laikomas kitu permokos grąžinimo būdu,

N.   kadangi Komisijos pasiūlymą dėl naujo sprendimo dėl nuosavųjų išteklių, nors Parlamentas jį jau priėmė(13), Taryboje vis dar blokuoja valstybės narės, kurios iš pradžių jam pritarė, tačiau dabar nesutinka jo taikyti,

O.   kadangi Parlamentas mano, kad nuodugnus ES pajamų ir išlaidų persvarstymas, kuris vyks 2008 m. arba 2009 m., kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime, suteiks galimybę, kurią būtina išnaudoti, grįžti prie tikrosios teisingos nuosavųjų išteklių sistemos, pagrįstos Europos Bendrijų steigimo sutarčių nuostatomis,

P.   kadangi su nacionaliniais parlamentais, suinteresuotais aptarti šį klausimą, buvo konsultuojamasi nuo 2006 m. pradžios, siekiant būsimai peržiūrai suteikti bendrą parlamentinį pagrindą,

Q.   kadangi iki šiol šios konsultacijos vyko tik paprastas Parlamento narių keitimasis nuomonėmis, nes dauguma nacionalinių politinių partijų ir parlamentų dar neturėjo galimybės priimti oficialią poziciją nuosavųjų išteklių klausimu,

R.   kadangi šie susitikimai sudarė galimybę dalyviams išsiaiškinti kelias sritis, dėl kurių jie sutarė, ir tikslą, kuriam dauguma pritarė, t. y. rasti būdą, kaip drauge spręsti ES finansavimo ateityje klausimą,

S.   kadangi kol kas Portugalijos nacionalinės asamblėjos pirmininkas pateikė pasiūlymą Portugalijos pirmininkavimo ES metu antroje 2007 m. pusėje surengti valstybių narių parlamentų biudžeto ir finansų komitetų pirmininkų ir Europos Parlamento konferenciją, skirtą Sąjungos nuosavųjų išteklių ir Finansinės programos klausimui nagrinėti,

Dabartinės finansavimo sistemos trūkumai

1.   pažymi, kad sistema, kurią taikant maždaug 70 proc. Sąjungos pajamų gaunama ne iš nuosavųjų išteklių, bet tiesiogiai iš nacionalinių biudžetų kaip BNP grindžiami ištekliai, o 15 proc. gaunama iš ištekliaus, apskaičiuojamo pagal procentą nuo PVM, kurio negalima visuomet laikyti (atsižvelgiant į jo apskaičiavimo būdą) nuosavuoju ištekliu, prieštarauja esminėms Romos sutarties nuostatoms; atkreipia dėmesį į tai, kad vien dėl ES sukūrimo padidėjo Bendrijos vidaus prekyba ir valstybių narių "gerovė" ir kad dėl šios priežasties ES turi visišką teisę parengti tikrų nuosavųjų išteklių sistemą, o ne sistemą, kai išteklius sudaro nacionaliniai įnašai;

2.   pabrėžia, kad būtent dėl šių "narystės mokesčių" paaštrėjo trumparegiškos neto mokėtojų diskusijos (kurios nenaudingos Europos Sąjungai siekiant taikos, laisvės, gerovės ir saugumo), nepaisant fakto, kad "neto biudžetinių balansų" koncepcija turi daug trūkumų, taip pat ir techninio pobūdžio, ir suteikia galimybę vien tik taikyti derinimą; pabrėžia, kad nei pajamų dalis (vadinamasis Roterdamo veiksnys), nei išlaidų dalis (vadinamasis Liuksemburgo veiksnys) iki galo neatspindi tikrosios neto balansų padėties;

3.   yra įsitikinęs, kad dabartinė nuosavųjų išteklių sistema, pagrįsta valstybių narių įnašais, yra neteisinga visuomenės atžvilgiu, nedemokratiška ir nesudaranti prielaidų Europos integracijai; be to, ši sistema, dėl kurios įmokos į Europos Sąjungos biudžetą suvokiamos kaip papildoma našta nacionaliniam biudžetui, neužtikrins visoms Sąjungos veiklos kryptims finansuoti reikiamų lėšų; kritiškai vertina galimybę atskiroms šalims leisti finansuoti tik jas dominančias veiklos sritis; būgštauja, kad toks požiūris galėtų tapti vertybių, kurios siejamos su pastarųjų 50 metų Europos Sąjungos sėkme, žlugimo pradžia;

4.   pabrėžia, kad dabartinė sistema, pagal kurią numatyti keturi skirtingi ištekliai ir kelios skirtingos permokos grąžinimo formos ir kuri taikoma tiek bendrai visoms valstybėms vienos valstybės narės naudai, pvz., JK permokos grąžinimas, tiek konkrečiai valstybei, pvz., permokos grąžinimas, skirtas kitų permokų grąžinimui kompensuoti, yra pernelyg sudėtingas, neskaidrus ir visiškai nesuvokiamas Europos piliečiams; pabrėžia, kad ši sistema nė kiek nepadeda kurti tiesioginį Europos Sąjungos ir jos piliečių ryšį;

5.   pažymi, kad dėl reikalavimo svarstant nuosavųjų išteklių ir finansinių planų klausimus sprendimus priimti vienbalsiai bet kokie derybų šiose srityse rezultatai priklauso net nuo labiausiai prieštaraujančių turtingų ar skurdžių valstybių narių geros valios ir finansinių pajėgumų; taigi nesistebi, kad dažnai sulaukiama labai nuviliančių rezultatų;

6.   šiai netobulai sistemai priskiria Europos Vadovų Tarybos susitarimo dėl naujos Finansinės programos 2007–2013 m., kuris buvo priimtas 2005 m. gruodžio 14–15 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, trūkumus; mano, kad finansinis paketas, dėl kurio buvo susitarta numatant daugybę išimčių pajamų srityje ir vadinamųjų kompensuojamųjų dovanų kai kurioms valstybėms narėms išlaidų srityje, akivaizdžiai įrodo visišką dabartinės sistemos netinkamumą; mano, kad nepriimtina tai, jog visos valstybės narės sutarė dėl svarbių Bendrijos veiklos sričių, pvz., Galileo programos arba Transeuropinių tinklų, ir numatė ambicingus uždavinius, pvz., Geteborgo, Lisabonos arba Tūkstantmečio tikslus, o dabar nė viena nenori jų finansuoti;

7.   apgailestauja dėl to, kad 2005 m. Briuselyje susirinkusi Europos Vadovų Taryba, užuot sukūrusi paprastesnę ir skaidresnę sistemą, priėmė sprendimą palikti iš esmės nepakeistą JK korekciją, vadinamąjį JK permokos grąžinimą ir apibrėžė papildomas leidžiančias nukrypti nuostatas ir korekcijos būdus, skirtus kitoms valstybėms narėms, taip padarydama šią sistemą dar sudėtingesnę ir neaiškesnę;

8.  8 pažymi, kad tuo atveju, jei būtų visiškai įgyvendintas Edinburge priimtas 1992 m. sprendimas, kuriame nuosavųjų išteklių viršutinė riba buvo nustatyta 1,24 proc. BNP, Bendrijos biudžetas pastaruosius 13 metų kasmet būtų 0,2 proc., t. y. apytikriai 240 mlrd. EUR, didesnis; mano, kad lėšos, dėl kurių vienbalsiai sutarė valstybės narės pagal Sąjungai pirmininkavusios Jungtinės Karalystės pasiūlymą, reikalingos siekiant suteikti Europos Sąjungai galimybę veikti panaudojant jos didėjančius uždavinius ir galią, visų pirma skirtą jos vaidmeniui pasaulyje, Lisabonos uždavinių įgyvendinimo veiklai (naujovės, švietimas, moksliniai tyrimai, infrastruktūra ir užimtumas), arba veikti, kaip nutarta Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartyse, net neminint Konstitucijos projekto, ir kurių reikia Sąjungai, sudarytai iš 27 valstybių narių;

9.   pabrėžia, kad nuo 1995 m. Europos biudžetas iš tiesų padidėjo tik 8,2 proc. ir jo BNP dalis sumažėjo, o tuo pat metu nacionaliniai biudžetai padidėjo vidutiniškai 23 proc., t. y. beveik tris kartus;

Pirmasis pertvarkos etapas. Patobulinta valstybių narių įnašų sistema

10.   pripažįsta, kad bus nelengva atlikti nuosavųjų išteklių sistemos pertvarką ir kad į ją reikėtų įtraukti valstybių narių parlamentus; taigi ragina ją vykdyti palaipsniui, t. y. dviem etapais, kurie vis dėlto turėtų sudaryti dalį to paties sprendimo, nes, atsižvelgiant į daug pastangų reikalaujantį Bendrijos teisėkūros procesą, nebus įmanoma per santykinai trumpą laiką parengti dviejų sprendimų. Pirmuoju parengtiniu ir pereinamuoju etapu būtų galima patobulinti dabartinę nacionalinių įnašų sistemą, vadovaujantis šiais politiniais principais:

   valstybių narių lygybė,
   pristatymo išrinktiems atstovams ir piliečiams paprastumas,
   valstybių narių solidarumas ir vienodas orumas,
   pajamų pertvarkos ir išlaidų persvarstymo politinio ryšio sukūrimas, kadangi jis jau yra tinkamai įtrauktas į Tarpinstitucinį susitarimą;

Valstybių narių lygybė

11.   valstybių narių lygybės principas reiškia, kad nė viena valstybė narė neturi jokių biudžetinių privilegijų; pripažįsta, kad kai kurioms valstybėms narėms gali būti nelengva atsisakyti ilgos specialių susitarimų dėl pajamų tradicijos ir tam tikro išlaidų paskirstymo, todėl bet kokia pertvarka turi būti vykdoma palaipsniui (senosios sistemos atsisakant keliais etapais); vis dėlto atsisako ilgalaikę specialių biudžetinių susitarimų tradiciją pripažinti argumentu, pateisinančiu poreikį palikti sistemą, kuri, pradėjus vykdyti reikalingas reformas, bus nebepateisinama;

Pristatymo paprastumas

12.   pabrėžia, kad patobulinta sistema turi būti kuo paprastesnė siekiant, kad Europos piliečiams ji būtų suprantama ir skaidri; smerkia tai, kad visų Europos piliečių gyvenimui įtakos turintys sprendimai yra visiškai nesuprantami, pvz., 2005 m. Briuselyje susitikusios Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvados ES finansų klausimu;

Valstybių narių solidarumas ir vienodas orumas

13.   ragina sukurti sistemą, kurią taikant būtų paisoma valstybių narių solidarumo ir vienodo orumo principo; mano, kad veikiant esamai nuosavų išteklių sistemai, pagal kurią vieniems skiriamos kompensacijos, o kiti gali gauti kompensacijas tik derėdamiesi Europos Vadovų Tarybos susitikimuose; primena, kad Briuselyje 2005 m. gruodžio mėn. susirinkusios Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadose iš 46 straipsnių, pagal kuriuos numatomos naujosios išlaidų kategorijos 1b (Sanglauda augimui ir užimtumui) išlaidos, net 20 straipsnių įrašytos "Papildomos nuostatos", pagal kurias įvairioms valstybėms narėms ir regionams nevaržomai dalijamos "kalėdinės dovanos"(14);

Pajamų ir išlaidų pertvarkos politinis ryšys

14.   įsitikinęs, kad tol, kol Sąjunga visų pirma vadovaujasi principu, pagal kurį Bendrijos veiklos sritims finansuoti naudojamos iš nacionalinių biudžetų gaunamos pajamos, pajamų pertvarkos ir išlaidų persvarstymo politinis ryšys neišvengiamas ir visiškai pateisinamas;

Negalutinis ir pereinamasis sistemos pobūdis

15.   pažymi, kad bet kokią patobulintą dabartinę sistemą pirmuoju siūlomos dviejų etapų pertvarkos etapu reikia suvokti kaip negalutinio pereinamojo pobūdžio sistemą, nes dėl labai netobulos valstybių narių įnašų sistemos ji politiškai netvari;

16.   vis dėlto pritaria Europos Audito Rūmų(15) požiūriui, kad įgyvendinti nuodugnią Bendrijų nuosavųjų išteklių sistemos pertvarką yra nepaprastai sunku, jei diskusijos dėl šios pertvarkos tiesiogiai siejamos (kaip tai praeityje dažnai darė Europos Vadovų Taryba) su derybomis dėl maksimalių finansinių ribų ir sumų, kurias reikia skirti Bendrijos politikos sritims pagal daugiametę finansinę programą;

Rekomendacijos dėl tobulesnės valstybių narių įnašų sistemos
M.Schreyer pasiūlymai

17.   primena, kad jau pateikta dabartinės finansavimo sistemos tobulinimo pasiūlymų, pvz., 2004 m. liepos mėn. pateikti Komisijos narės Michaelės Schreyer pasiūlymai(16):

   kiekviena valstybė narė, neatsižvelgiant į jos gerovės lygį, turi teisę atgauti permoką, kai jos įnašas į ES biudžetą pasiekia 0,35 proc. BNP lygį,
   66 proc. šios permokos grąžinama sumažinant valstybės narės neto įnašų dydį, ir
   nustatyta bendra didžiausia visų grąžinamų permokų riba – 7,5 mlrd. EUR per metus;

18.   pripažįsta, kad kai kurie M. Schreyer pasiūlymų aspektai naudingi, nes būtų prisidėtų prie to, kad sistema būtų šiek tiek skaidresnė, kadangi būtų bent jau atsisakyta "permokos grąžinimo už permokos grąžinimą" principo, arba prie to, kad būtų apriboti kompensavimas ir korekcijos, vis dėlto pagrindinė teigiama minėtosios sistemos savybė – ji laikoma tik pereinamąja iki 2014 m. taikoma sistema;

19.   vis dėlto yra įsitikinęs, kad permokos grąžinimo taikymas visoms valstybėms narėms, numatant viršutinę leistiną neto biudžeto balanso ribą, būtų dviguba klaida, kadangi tai tik sustiprintų šios sistemos pobūdį, prieštaraujantį bendrijos metodui, ir įtvirtintų trumparegišką kiekybiškai nustatomo "teisingo grąžinimo" požiūrį; primygtinai teigia, kad vienintelis galimas sprendimas – kartą ir visiems laikams atsisakyti neto balansų sistemos ir kartu vykdyti išlaidų struktūros pertvarką; pabrėžia, kad pagrindinis Europos išlaidų sistemą griaunantis principas – jos pridėtinė vertė, pagrįsta finansinio solidarumo principu;

Struktūrinių ir sanglaudos išlaidų klausimas

20.   kategoriškai nepritaria minčiai, įtrauktai į kitus pertvarkos pasiūlymus, kad struktūrinės ir sanglaudos išlaidos nebūtų įtraukiamos į jokius skaičiavimus, atliekamus siekiant nustatyti valstybių narių įnašus ar su šiais įnašais susijusių grąžinamų permokų dydžius, kadangi tokiu sprendimu išlaidos būtų suskirstytos į "kilnias" ir į "abejotinas" ir sudarytų Europos Sąjungos à la carte galimybę, o tuomet tam tikras veiklos sritis galiausiai finansuotų tik jomis besidominčios valstybės narės;

Išvada

21.   atkreipia dėmesį į 2004 m. Suomijos pateiktą pasiūlymą, paliekant tradicinius nuosavus išteklius, pakeisti dabartinę Europos Sąjungos finansavimo sistemą BNP pagrindu sudaryta sistema, pagal kurią nustatant valstybių narių įnašų į Sąjungos nuosavus išteklius dydį pagrindu imama jų BNP dalis, atsisakoma PVM ištekliaus jo dabartine forma, nes tai vien tik matematinis nacionalinių įnašų apskaičiavimo pagrindas ir palaipsniui mažinama bei iki 2013 m. visiškai panaikinama JK grąžinama permoka;

22.   pabrėžia faktą, kad šios sistemos privalumas – paprastumas ir skaidrumas ir tai, kad būtų žengtas tikras žingsnis į priekį siekiant sukurti tikrą Sąjungos nuosavųjų išteklių sistemą ir kad dabartinės PVM ištekliaus formos atsisakymas turėtų būti naudingas visoms valstybėms narėms, kurios šiuo metu moka JK grąžinamą permoką, taip pat ir pačiai JK; pabrėžia, šis požiūris nepažeidžia galimybės ilguoju laikotarpiu įtraukti pakeisto PVM į ES finansavimo sistemą;

23.   pripažįsta, kad BNP ištekliai yra mažiau akivaizdūs piliečiams, tačiau tai tinkama priemonė siekiant nustatyti įmokų ir bendro valstybių narių gerovės lygio santykį ir jų solidarumo išraiška;

24.   suvokia, kad susitarimas dėl naujos finansavimo sistemos politiškai priimtinas tik užbaigus visuotinių derybų procesą, kurio išlaidas taip pat reikia padengti; ragina Komisiją, rengiant naujus pasiūlymus dėl ES pajamų po 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime numatyto persvarstymo proceso, apsvarstyti minėtąją BNP pagrįstą sistemą;

25.   pažymi, kad diskusijose dėl perėjimo prie naujos sistemos turėtų būti aptarta pajamų ir išlaidų sąsaja; atmeta bet kokį bandymą iš naujo nacionalizuoti BŽŪP;

26.   rekomenduoja pirmąjį reformos etapą pradėti iš karto po to, kai pasiekus susitarimą jis bus ratifikuotas; nors išliktų valstybių narių įnašų sistema, ji taptų paprastesnė, skaidresnė ir visiškai atitiktų kiekvienos valstybės narės santykinį gerovės lygį; tačiau pabrėžia laikiną šio etapo, kurio vienintelis tikslas – parengti tikrai naujos nuosavųjų išteklių sistemos pagrindą, pobūdį;

Antrasis pertvarkos etapas. Nauja nuosavųjų išteklių sistema

27.   patvirtina jau anksčiau išreikštą nuomonę, kad Bendrijos pajamų pertvarkos tikslas turi būti siekis sukurti iš tiesų nuosavųjų Europos Sąjungos išteklių sistemą, kuri pakeistų esamus mechanizmus; primena, kad šis tikslas ir pasiūlymai, kaip jį įgyvendinti, nėra nė kiek revoliucingi, jais tik siekiama atgaivinti steigimo sutarčių esmę ir turinį;

28.   mano, kad toliau išvardyti principai, kurie buvo suformuluoti bendravimo su valstybių narių parlamentais metu, sudaro bet kokios būsimos nuosavųjų išteklių sistemos pagrindą:

   visiška pagarba fiskalinio valstybių narių suverenumo principui,
   fiskalinis neutralumas,
   nekeičiama ES biudžeto dydžio nustatymo tvarka,
   laipsniškas naujosios sistemos taikymas,
   aiškaus politinio ryšio tarp pajamų pertvarkos ir išlaidų pertvarkos sukūrimas;

Visiška pagarba fiskaliniam valstybių narių suverenumui

29.   mano, kad, kaip nustatyta sutartyse ir Konstitucijos projekte, valstybės narės išlaiko fiskalinį suverenitetą, tačiau jos galės įgalioti Sąjungą tam tikrą ribotą laikotarpį, kurį galės bet kada atšaukti, tiesiogiai naudotis tam tikra mokesčio dalimi (kaip tai daroma daugelyje valstybių narių regioninių ir vietos institucijų atžvilgiu);

Fiskalinis neutralumas

30.   yra įsitikinęs, kad, neišskiriant kitų veiksnių, būtina siekti, kad taikant naująją sistemą nepadidėtų nei bendros valstybės išlaidos, nei mokesčių našta piliečiams; daro išvadą, kad tuo atveju, jei pagal naująją sistemą visas mokestis arba jo dalis būtų visiems piliečiams aiškiu būdu tiesiogiai skiriamas Europos Sąjungos veiklai finansuoti, atitinkamai reikėtų sumažinti kitų mokesčių dalį; siūlo raginti, kad valstybių narių audito rūmai ir Europos Sąjungos Audito Rūmai tikrintų ir užtikrintų, kad būtų vadovaujamasi šiuo principu;

31.   mano, kad kuriant naują nuosavųjų išteklių sistemą turi būti atsižvelgta į valstybių narių pastangas koordinuoti jų mokesčių politiką;

Nekeičiama ES biudžeto dydžio nustatymo tvarka, tačiau užtikrinama pakankamai ES biudžeto lėšų ES politiniams prioritetams

32.   nemato būtinybės šiuo metu keisti 1,24 proc. BNP viršutinės ribos, kadangi tokia riba šiuo metu sudaro galimybę rastis gana nemažai maržai, kuri reikalinga norint suteikti veikimo laisvę; primena, kad iki šiol nė vieno biudžeto dydis nepriartėjo prie šios viršutinės ribos, dėl kurios valstybės narės susitarė 1992 m., kai ES pirmininkavo Jungtinė Karalystė, o didžiausias mokėjimų asignavimų lygis buvo 1993 m. ir siekė 1,18 proc. BNP; pabrėžia, kad, nepaisant to, kad Finansinėje programoje 2007–2013 m. numatyta 1,045 proc. BNP, pirmasis priimtas šio laikotarpio biudžetas yra kur kas mažesnis – vos 0,99 proc. BNP;

Laipsniškas naujosios sistemos taikymas

33.   ragina nuo 2014 m. palaipsniui pradėti taikyti naująją sistemą; pritaria tam, kad siekiant sklandžiai ir palaipsniui atsisakyti senosios finansavimo sistemos ir visų jos istoriškai įtvirtintų specialiųjų susitarimų, reikia numatyti pereinamąjį laikotarpį;

Aiškaus politinio ryšio tarp pajamų pertvarkos ir išlaidų pertvarkos nustatymas

34.   pažymi, kad ES pajamų struktūros pertvarka ir ES išlaidų struktūros pertvarka turi vykti kartu, kaip numatyta prie 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo pridėtoje deklaracijoje Nr. 3;

35.   pažymi, kad nuosavųjų išteklių sistema, užtikrinanti ES biudžeto pajamų kaitą, kuri vyksta dėl valstybių narių gerovės augimo, pagerintų sprendimų dėl biudžeto priėmimo politinį klimatą sudarydama galimybes sprendimus priimantiems organams sutelkti dėmesį į pagrindinius prioritetus ir ES pridedamąją vertę, o ne į derybas dėl išlaidų;

36.   palankiai vertina iniciatyvą, pradėtą bendruose Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų posėdžiuose siekiant sudaryti specialią darbo grupę nuosavųjų išteklių klausimais; mano, kad siekiant nuosavųjų išteklių pertvarkos proceso pažangos yra ypač svarbus dialogas su valstybių narių parlamentais;

Ateities galimybės

37.   pabrėžia, kad per pasitarimus su valstybių narių parlamentais daugelis laikėsi nuomonės, kad dar ne laikas trumpuoju laikotarpiu pradėti taikyti naują Europos mokestį; tačiau pabrėžia, kad dėl to neatmetama galimybė kad, jei valstybės narės nutartų rinkti naujus mokesčius, jos tuo pačiu metu arba vėliau galėtų nuspręsti įgalioti Sąjungą tiesiogiai naudotis tokiais mokesčiais;

38.   vis dėlto pabrėžia, kad antru etapu būtų svarbiausia aiškintis galimybę sukurti naują nuosavųjų išteklių sistemą, kuri būtų pagrįsta šiuo metu valstybėse narėse taikomu mokesčiu ir pagal kurią tam tikras dabartinio mokesčio procentas arba visas mokestis būtų mokamas tiesiai į ES biudžetą ir sudarytų iš tiesų nuosavuosius išteklius, taigi būtų nustatytas tiesioginis ryšys tarp Sąjungos ir Europos mokesčių mokėtojų; pažymi, kad tai taip pat padėtų suderinti nacionalinius mokesčių įstatymus; pabrėžia, kad tokio pobūdžio sprendimas tik sudarytų galimybę grįžti prie Romos sutartyje įtvirtinto principo, pagal kurį Europos išlaidos turi būti finansuojamos iš Europos nuosavųjų išteklių;

39.   primena, kad tariantis dėl galimų mokesčių, į kuriuos reikėtų visiškai arba iš dalies atsižvelgti, su valstybių narių parlamentais arba rengiant Komisijos ataskaitas dėl nuosavųjų išteklių sistemos pertvarkos dažniausiai minimi toliau išvardyti mokesčiai:

   PVM,
   transporto priemonių kuro akcizo mokesčiai ir kiti mokesčiai už energiją,
   tabako ir alkoholio akcizo mokesčiai,
   įmonių pelno mokesčiai;

40.   atkreipia dėmesį, kad per diskusijas Europos Parlamente buvo apsvarstytos kitos galimybės:

   mokesčiai už vertybinių popierių sandorius,
   mokesčiai už transporto arba telekomunikacijų paslaugas;
   pajamų mokestis;
   mokestis prie šaltinio už palūkanas,
   ECB pelnas (mokestis už teisę leisti pinigus),
   ekologinis mokestis,
   mokestis už valiutos sandorius;
   santaupų mokestis;
   finansinių sandorių mokestis;

41.   mano, kad apie naujos nuosavųjų išteklių sistemos tinkamumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

   pakankamumas: Ar pajamų pakaktų ES išlaidoms ateityje padengti?
   stabilumas: Ar ši sistema užtikrintų stabilias ES biudžeto pajamas?
   Matomumas ir paprastumas: Ar ES piliečiams būtų užtikrintas mokesčių matomumas ir suprantamumas?
   nedidelės veiklos sąnaudos: Ar sistemą būtų paprasta valdyti ir ar jos taikymas kainuotų nedaug?
   veiksmingas išteklių paskirstymas: Ar sistema sudarytų galimybę veiksmingai paskirstyti išteklius Europos Sąjungoje?
   vertikalusis teisingas apmokestinimas: Ar sistema apimtų pajamų perskirstymą?
   horizontalusis teisingas apmokestinimas: Ar jos poveikis būtų vienodas ekvivalentiškiems mokesčių mokėtojams visoje ES?
   teisingai nustatyti įnašai: Ar šiais ištekliais būtų padidintos iš valstybių narių gaunamos pajamos proporcingai jų ekonominei galiai?

42.   pageidauja, artimai bendradarbiaudamas su nacionaliniais parlamentais, toliau aiškintis šias galimybes ir tik po to priimti galutinę poziciją; mano, kad labai svarbu, kad būtų nustatytas, galbūt Portugalijos pirmininkavimo laikotarpiu, bendras diskusijų dėl artėjančios ES pajamų sistemos peržiūros pagrindas; kiek galėdamas stengsis, kad dėl Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių ateityje būtų priimta tokia pozicija, kuriai pritartų daugumos valstybių narių parlamentai;

43.   mano, kad ši rezoliucija yra pirmasis, tačiau tvirtas, tolesnių pastangų pagrindas siekiant sukurti teisingesnę ir skaidresnę Europos Sąjungos finansavimo sistemą; ketina diskutuoti dėl galutinės pozicijos dėl naujosios Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių sistemos ir ją priimti tinkamu laiku, kad į ją būtų atsižvelgta per nuodugnų ES pajamų ir išlaidų persvarstymą, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime;

o
o   o

44.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL C 324, 1990 12 24, p. 243.
(2) OL C 128, 1994 5 9, p. 363.
(3) OL L 293, 1994 11 12, p. 9.
(4) OL C 175, 1999 6 21, p. 238.
(5) OL C 189, 2000 7 7, p. 72.
(6) OL L 253, 2000 10 7, p. 42.
(7) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 373.
(8) Europos politikos tyrimo grupė (angl. SEP), taip pat žr. priedą: Pastabos apie galimų ES mokesčių ir pajamų atitiktį, 2005 m. rugpjūčio 30 d.
(9) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0292.
(10) Tyrimą atliko Deloitte ir Touche, II etapo ataskaita. Negalutinis projektas, 2007 m. sausio 12 d.
(11) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(12) Pvz., Cornelissen pranešimas. Europos Parlamentas, 1985 m.: "Ar gali Parlamentas toleruoti tai, kad iš PVM gaunamų pajamų svarba vis mažėja joms virstant nacionalinių finansinių įnašų dalimi dėl to, kad buvo atsisakyta vienodo PVM mokesčio principo, ir ar gali Parlamentas toleruoti tai, kad suderintos PVM bazės nustatymo tikslas sumenkintas iki statistinių skaičiavimų lygio? ... Ar vis dėlto reikėtų dėti visas pastangas PVM bazės apskaičiavimo klausimu siekiant atgaivinti Bendrijos nuosavųjų išteklių sistemą ir finansinę Bendrijos nepriklausomybę, kurią ir lemia šio klausimo sprendimas?"
(13) 2006 7 4 Priimti tekstai, P6_TA(2006)0292.
(14) Žr. šios rezoliucijos Priedą.
(15) Žr. nuomonės Nr. 2/2006 18 dalį (OL C 203, 2006 8 25, p. 50).
(16) M. Schreyer pranešimas, 2004 liepos 14 d. COM(2004)0505 ir COM(2004)0501.


PRIEDAS

Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. gruodžio mėn. pateiktos išimtys dėl biudžeto išlaidų ir pajamų, būtent:

Numatyta projektams:

· 865 mln. EUR numatyta padengti išlaidoms, susijusioms su Ignalinos (Lietuvoje) ir 375 mln. EUR Bohunicos (Slovakijoje) atominėmis elektrinėmis

· 200 mln. EUR numatyta padengti išlaidoms, susijusioms su taikos procesu Šiaurės Airijoje (JK)

Numatyta regionams:

· 879 mln. EUR numatyta penkiems Lenkijos 2 tikslo regionams (107 EUR vienam piliečiui)

· 140 mln. EUR numatyta Vengrijos regionui (Közép-Magyarország)

· 200 mln. EUR numatyta Prahai

· numatytas laipsniškas paramos mažinimas Suomijos regionui ir Madeirai, kurie iš pradžių buvo priskirti palaipsniui mažinamos paramos regionams

· 100 mln. EUR numatyta Kanarų saloms

· 150 mln. EUR numatyta Austrijos pasienio regionams

· 75 mln. EUR numatyta Bavarijai

· 50 mln. EUR numatyta Seutai ir Meliljai (Ispanija)

· 225 mln. EUR numatyta rytinėms Vokietijos žemėms

· 136 mln. EUR numatyta atokiausiems regionams (35 EUR vienam piliečiui)

· 150 mln. EUR numatyta Švedijos regionams pagal konkurencingumo ir užimtumo tikslą

Specialiosios valstybėms narėms skirtos lėšos

· Lenkijos absorbavimo procentas padidintas 4 proc.

· laipsniškas paramos mažinimas Kiprui, nors ši šalis nebuvo 1 tikslo regionas

· 2 000 mln. EUR numatyta Ispanijai su galimybe laisvai paskirstyti struktūrinio fondo tikslams finansuoti

· 1 400 mln. EUR numatyta Italijai (paskirstymas numatytas iš anksto)

· 100 mln. EUR skiriama Prancūzijai (tikslas: "Regionų konkurencingumas ir užimtumas"

· 47 mln. EUR numatyta Estijai (35 EUR vienam piliečiui)

· 81 mln. EUR numatyta Lietuvai (35 EUR vienam piliečiui)

numatyta papildomos priemokos kaimo plėtrai:

o 1 350 mln. EUR numatyta Austrijai

o 20 mln. EUR numatyta Liuksemburgui

o 460 mln. EUR numatyta Suomijai

o 100 mln. EUR numatyta Prancūzijai

o 500 mln. EUR numatyta Airijai

o 820 mln. EUR numatyta Švedijai

o 500 mln. EUR numatyta Italijai

o 320 mln. EUR numatyta Portugalijai

Specialiosios sąlygos

· su ankstesnėmis išorinėms sienomis susijusi parama Rumunijai ir Bulgarijai padidinama 50 proc., palyginti su įprasta parama pasienio regionams

· privačių rėmėjų bendrą finansavimą galima panaudoti vykdyti projektams, kurie naujosiose valstybėse narėse ir rytinėse Vokietijos žemėse (vienam ES gyventojui tenkanti BNP dalis daugiau kaip 85 proc. mažesnė už ES vidurkį) finansuojami iš struktūrinių fondų lėšų

· galima laikyti, kad naujosiose valstybėse (vienam gyventojui tenkanti BNP dalis daugiau kaip 85 proc. mažesnė už ES vidurkį) PVM galima panaudoti struktūrinių fondų projektams finansuoti

Specialiosios sąlygos ir teisiniai pagrindai

· naujosioms valstybėms narėms (vienam gyventojui tenkanti BNP dalis daugiau kaip 85 proc. mažesnė už ES vidurkį) "n+2" taisyklės netaikymas 2007–2010 m.

· statybos projektai, kurie atitinka paramos skyrimo naujosiose valstybėse narėse sąlygas (10 valstybių narių ir Rumunija bei Bulgarija)

· visos šalys 20 proc. pirmojo ramsčio (žemės ūkis) lėšų gali panaudoti kaimo plėtrai, nepaisydamos bendrųjų taisyklių, pvz., dėl bendro finansavimo

· specialūs fondai fondo kaimo plėtrai Portugalijoje (320 mln. EUR) nereikalaujant bendro finansavimo

Biudžeto finansavimo specialiosios sąlygos

· nuosavųjų išteklių PVM ištekliaus pareikalavimo tarifas Austrijai sumažinamas 25 proc.

· nuosavųjų išteklių PVM ištekliaus pareikalavimo tarifas Vokietijai sumažinamas 50 proc.

· nuosavųjų išteklių PVM ištekliaus pareikalavimo tarifas Švedijai sumažinamas 66 proc.

· Nyderlandai gauna 4 230 mln. EUR (BNP pagrįsti nuosavieji ištekliai)

· Švedija gauna 1 050 mln. EUR (BNP pagrįsti nuosavieji ištekliai)

grąžinamoji išmoka JK lieka, sumažinta tam tikrais laipsniškais mokėjimais naujosioms valstybėms narėms.

Teisinė informacija - Privatumo politika