Rodyklė   Ankstesnis   Kitas   Visas tekstas

Procedūra : 2006/2130(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A6-0036/2007
Pateikti tekstai : A6-0036/2007		Debatai : PV 28/03/2007 - 19 CRE 28/03/2007 - 19		Balsavimas : PV 29/03/2007 - 8.13 Balsavimo rezultatų paaiškinimas		Priimti tekstai : P6_TA(2007)0100

Priimti tekstai	436k  135k
Ketvirtadienis, 2007 m. kovo 29 d. - Briuselis
Profesionalaus futbolo ateitis Europoje	P6_TA(2007)0100 A6-0036/2007

2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje (2006/2130(INI))

Europos Parlamentas –   atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio 10 d. Helsinkio ataskaitą(1) ir 2000 m. gruodžio 8 d. Nicos deklaraciją(2) dėl tam tikrų sporto ir jo socialinės funkcijos ypatumų Europoje, -   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai (Konstitucinės sutarties) 17 ir III-282 straipsnius, -   atsižvelgdamas į ES pirmininkaujančios JK parodytą iniciatyvą dėl Europos futbolo, suteikusią akstiną atlikti Nepriklausomą 2006 m. Europos sporto apžvalgą ("Independent European Sport Review 2006"), -   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (Teisingumo Teismo) ir Pirmosios instancijos teismo praktiką ir Komisijos sprendimus dėl su sportu susijusių reikalų, –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį, –   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0036/2007), A.   kadangi Komisija Helsinkio ataskaitoje pabrėžė, kad, norint gerai valdyti futbolą, būtina šio žaidimo valdymo institucijų ir valstybės institucijų partnerystė, kuria būtų visapusiškai atsižvelgiama į profesionalų sportui būdingą savivaldą, B.   kadangi Europos sportas, ypač futbolas, yra neatskiriama Europos tapatybės, kultūros ir pilietybės dalis, o Europos futbolo modelis, kuriam būdinga atviros sporto varžybos ir piramidės pobūdžio struktūra, kurioje keletas šimtų tūkstančių mėgėjiškų klubų, milijonai savanorių ir žaidėjų sudaro pagrindą geriausiems profesionaliems klubams, yra ilgalaikių demokratinių tradicijų ir visos plačiosios visuomenės paramos rezultatas, C.   kadangi futbolas atlieka svarbų socialinį ir ugdomąjį vaidmenį ir yra veiksminga socialinės integracijos ir daugiakultūrio dialogo priemonė bei turėtų būti veiksminga kovos su diskriminacija, nepakantumu, rasizmu ir smurtu priemonė, nes stadionuose ir už jų ribų vis dar įvyksta daug susidūrimų dėl šių priežasčių, ir kadangi profesionalų futbolo klubai ir lygos taip pat atlieka labai svarbų socialinį ir kultūrinį vaidmenį vietos ir nacionalinėse bendruomenėse, D.   kadangi skiriami du profesionalų futbolo aspektai – ekonominis ir neekonominis, E.   kadangi ekonominiams profesionalaus futbolo aspektams taikoma Bendrijos teisė, o pagal teismų praktiką pripažįstama sporto specifiškumas ir socialinis bei ugdomasis futbolo vaidmuo Europoje, F.   kadangi todėl nacionalinės ir Europos politinės ir sporto valdžios institucijos yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta, jog taikant Bendrijos teisę profesionalų futbolui, nekiltų pavojus jo socialiniams ir kultūriniams tikslams, ir kad būtų sukurtas tinkamą teisinį pagrindą, kad būtų visiškai atsižvelgiama į profesionalų futbolo ypatumų esminius principus, jo institucijų autonomiją ir į subsidiarumą, G.   kadangi atsižvelgiant į didėjančią sporto svarbą įgyvendinant įvairias (laisvo judėjimo, kvalifikacijų pripažinimo, konkurencijos, sveikatos, garso ir vaizdo) Europos Sąjungos politikos kryptis buvo nuspręsta įtraukti sportą į Konstitucinę sutartį kaip ES kompetencijos sritį (pagal 17 ir III-282 straipsnius); kadangi Sutartį ratifikavo ne visos valstybės narės, o norint išspręsti dabartines problemas, kurios yra didesnio negu valstybių narių masto, vien Nicos deklaracijos dėl sporto ES neužtenka, taigi jas spręsti reikia Europos lygmeniu, H.   kadangi didėjant sporto apskritai ir ypač futbolo profesionalumui ir jam tampant vis labiau komerciškam EB teisė šioje srityje tapo daug svarbesnė, o tai atspindi didėjantis skaičius bylų, nagrinėjamų Teisingumo Teisme ir Komisijoje,    – kadangi tai labai paaštrino teisinio netikrumo problemą ir atitinkamuose sektoriuose vis dažniau pastebima, kad toks metodas, kai bylos nagrinėjamos izoliuotai, netinkamas – tokia nuomonė pateikta ir kelių ES valstybių narių sporto ministrų užsakymu parengtoje ir neseniai paskelbtoje Nepriklausomoje 2006 m. Europos sporto apžvalgoje;    – kadangi, pvz., neaišku, ar Teisingumo Teismui atlikus Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) taisyklės, pagal kurią komandose privalo žaisti minimalus vietos žaidėjų skaičius ir kuri yra labai svarbi jaunimo ugdymo požiūriu, teisinę analizę būtų pripažinta, kad ji atitinka EB sutarties 12 straipsnį,    I. kadangi dėl šio teisinio netikrumo tampa neaišku, kokią autonomiją turi savitvarkos institucijos, pvz., UEFA, ir nacionalinės asociacijos ir nacionalinės lygos, ir kiek naudodamosi joms suteikta savitvarkos teise ir vykdydamos savo reguliavimo funkciją jos yra įpareigotos laikytis tam tikrų Bendrijos teisės principų, pvz., laisvo judėjimo, nediskriminavimo ir konkurencijos taisyklių,

J.   kadangi, turint mintyje futbolui keliamas užduotis, šis teisinis netikrumas problemiškas ne tik ekonominiu, bet ypač socialiniu, kultūriniu bei ugdomuoju aspektais ir kartu mažina sirgalių susidomėjimą, silpnina pastangas gerinti paramą ir prieštarauja sąžiningų sąlygų principui,

K.   kadangi buvo priimtas sprendimas įtraukti sportą į Konstitucinę sutartį kaip ES kompetencijos sritį (17 ir III-282 straipsnius), siekiant suteikti Europos Sąjungai galias plėtoti europinį sporto aspektą,

L.   kadangi profesionalų futbolas veikia kitaip nei įprasti ekonomikos sektoriai ir kadangi profesionalų futbolo klubai negali veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis kaip kiti ekonomikos sektoriai, nes varžovai priklauso vieni nuo kito, o norint išsaugoti rezultatų neprognozuojamumą būtina konkurencijos pusiausvyra, ir kadangi įvairūs futbolo srities veikėjai, įskaitant sirgalius, žaidėjus, klubus, lygas ir asociacijas, veikia kitaip nei įprasti vartotojai arba įmonės,

M.   kadangi didėjanti ekonominio turto ir su sportu susijusių galių koncentracija kelia grėsmę profesionalų futbolo ateičiai Europoje,

N.   kadangi pajamų, gaunamų pardavus transliavimo teises, dalis tampa vis svarbesnė, o tai gali pakenkti konkurencinei įvairių šalių klubų pusiausvyrai, nes šias pajamas daugiausia lemia šalių transliacijos rinkų dydis,

O.   kadangi per daugelį dešimtmečių profesionalų futbolui tapo vis labiau būdingas tarptautinis aspektas ir jam darė įtaką įvairios tarptautinės reguliavimo bei teisėkūros sistemos,

P.   kadangi skirtingi nacionaliniai teisės aktai ir licencijų suteikimo kriterijai Europoje lemia nevienodas ekonomines ir teisines sąlygas, o tokia padėtis rimtai trukdo sąžiningai Europos lygose esančių komandų, taigi ir nacionalinių komandų, sportinei konkurencijai,

Q.   kadangi moterų, palyginti su vyrais, sporte vis dar gerokai mažiau, kadangi moterims per mažai atstovaujama sprendimus priimančiose institucijose ir kadangi vis dar esama diskriminacijos dėl lyties apskaičiuojant profesionalių sportininkų atlygį,

R.   kadangi 1995 m. sprendimas Bosmano byloje padarė teigiamą įtaką žaidėjų sutarčių ir jų judumo požiūriu – nors dar reikia išspręsti daugybę socialinių ir su užimtumu susijusių problemų – tačiau jis turėjo ir keletą neigiamų padarinių šiai sporto šakai, įskaitant didesnę turtingiausių klubų galimybę užsitikrinti geriausius žaidėjus, didesnį finansinės galios ir sportinės sėkmės ryšį, žaidėjų atlyginimų infliaciją, mažesnes galimybes vietos mastu parengtiems žaidėjams parodyti savo talentą aukščiausiu lygmeniu ir mažesnį profesionalaus ir mėgėjų sporto solidarumą,

S.   kadangi dėl išlaidų didėjimo bei atlyginimų infliacijos daugelį klubų ištinka finansinės krizės, o tai skatina įvairią nusikalstamą veiklą (susitarimus dėl varžybų baigties, korupciją ir t. t.),

T.   kadangi Komisija savo oficialiuose sprendimuose patvirtino kolektyvinio žiniasklaidos teisių pardavimo suderinamumą su EB konkurencijos teise,

Bendrosios aplinkybės

1.   pabrėžia, kad remia Europos futbolo modelį, kuriam būdingas simbiozinis mėgėjiško ir profesionalaus futbolo ryšys;

2.   atkreipia dėmesį į tarpusavyje susijusių Europos futbolo nacionalinių piramidės pobūdžio struktūrų svarbą, nes jos skatina paprastų žmonių talentą ir konkurenciją, kadangi nacionalinės lygos ir varžybos yra kelias į Europos masto varžybas ir kadangi, kad futbolo lygos ir asociacijos galėtų veiksmingai bendradarbiauti, reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp nacionalinių žaidimo pagrindų ir Europos lygmens žaidimo;

3.   pripažįsta, kad, siekiant užtikrinti teigiamą profesionalaus futbolo ateitį, įdomias varžybas, aukštą sirgalių tapatinimosi su savo remiamais klubais lygį ir dideles visuomenės galimybes lankytis varžybose, taikant, be kita ko, specialias bilietų, ypač į svarbias tarptautines varžybas, kainas jaunimui ir šeimoms, skirtingų lygmenų futbolo valdymo institucijoms ir politinės valdžios institucijoms reikia kartu stengtis įveikti tam tikrus neigiamus reiškinius, pvz., per didelį futbolo sukomercinimą ir nesąžiningą klubų konkurenciją;

4.   pritaria pirmiau minėtos Nepriklausomos 2006 m. Europos sporto apžvalgos leidėjų veiklai ir Europos Parlamento užsakytam tyrimui "Profesionalusis sportas vidaus rinkoje" ir ragina valstybes nares, Europos ir nacionalines futbolo valdymo institucijas ir Komisiją savo būsimoje Baltojoje knygoje apie sportą toliau remti ES pirmininkavusios JK inicijuotas pastangas ir, atsižvelgiant į šios apžvalgos principus bei pagrindines rekomendacijas, įvertinti poreikį parengti politikos priemones tinkamai laikantis subsidiarumo principo;

5.   reiškia norą išvengti, kad Europos profesionalų futbolo ateitį lemtų vien tik kiekvienu konkrečiu atveju priimami sprendimai, ir sukurti didesnį teisinį tikrumą;

6.   pritaria bendram principui, kad profesionalaus sporto ekonominiai aspektai, atsižvelgiant į sporto ypatumus, kaip numatyta Nicos deklaracijoje, patenka į EB sutarties taikymo sritį; mano, kad šiuo požiūriu sporto taisykle padarytas ribojamasis poveikis, keliantis ekonominių sunkumų, suderinamas su ES teise, jei taisykle siekiama teisėto tikslo, susijusio su sporto esme ir tikslu ir jeigu jos ribojamasis poveikis būtinas siekiant šio tikslo ir yra proporcingo dydžio;

7.   ragina Komisiją parengti šio principo taikymo gaires ir pradėti konsultavimosi su Europos ir nacionalinėmis futbolo institucijomis procesą siekiant parengti oficialų ES ir Europos bei nacionalinių futbolo valdymo institucijų pagrindų susitarimą;

8.   prašo Komisiją, bendradarbiaujant su Parlamentu, valstybėmis narėmis ir Europos bei valstybių narių futbolo valdymo institucijomis ir kitais suinteresuotais subjektais, į savo būsimą Baltąją knygą įtraukti šioje rezoliucijoje išdėstytus principus ir rekomendacijas bei parengti apskritai Europos sporto ir konkrečiai futbolo veiksmų planą, kuriame būtų išdėstytos problemos, kurias turi spręsti Komisija ir priemonės, kurių ji turi imtis, kad būtų padidintas teisinis tikrumas ir sukurtos vienodos veiklos sąlygos;

9.   prašo Komisiją toliau tęsti struktūrinį dialogą su futbolo valdymo institucijomis , įskaitant nacionalines asociacijas ir lygas, ir kitais suinteresuotais subjektais, siekiant išspręsti teisinio netikrumo problemas;

10.   teigiamai vertina moterų futbolo sėkmę ir susidomėjimą juo Europoje ir atkreipia dėmesį į didėjančią jo socialinę svarbą;

Valdymas

11.   ragina visas futbolo valdymo institucijas, viso futbolo sektoriaus labui siekiant padidinti savo demokratiškumą, skaidrumą ir teisėtumą, geriau apibrėžti ir suderinti savo kompetencijos ir atsakomybės sritis, funkcijas ir sprendimų priėmimo procedūras; ragina Komisiją pateikti gaires, kuriomis remiama teisėta ir tinkama savitvarka, deramai atsižvelgiant į valstybių narių teisės aktus bei į finansinę paramą federacijoms ir asociacijoms, teikiamą siekiant rengti ir ugdyti jaunus futbolininkus bei nacionalines komandas;

12.   ragina UEFA į sprendimų priėmimo procesą, be kitų suinteresuotų subjektų, įtraukti žaidėjus, klubus ir lygas atstovaujančias atstovaujamąsias organizacijas;

13.   yra įsitikinęs, kad patobulintas valdymas, skatinantis darnesnę savitvarką nacionaliniu ir Europos lygmenimis, sumažins tendenciją kreiptis į Komisiją ir Europos Teisingumo Teismą;

14.   pripažįsta sporto tribunolų kompetenciją ir teisėtumą pastariesiems atkreipiant dėmesį į piliečių teises į teisingą bylos nagrinėjimą, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalyje;

15.   mano, kad už kreipimąsi į civilinius teismus, net jei tai, turint mintyje sportą, ir nepagrįsta, drausminėmis nuobaudomis bausti negalima; smerkia savavališkus Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) sprendimus šiuo klausimu;

16.   prašo UEFA ir FIFA savo statutuose įtvirtinti teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus, tačiau pripažįsta, kad savitvarkos principas lemia ir pateisina europinio sporto modelio struktūrą ir pagrindinius principus, kuriais vadovaujamasi rengiant sporto rungtynes, įskaitant kovos su dopingo vartojimu taisykles ir drausmines nuobaudas;

17.   primygtinai reikalauja, kad visos futbolo valdymo institucijos, vykdydamos joms suteiktus savitvarkos įgaliojimus, laikytųsi proporcingumo principo; prašo Komisiją užtikrinti, kad šio principo būtų laikomasi nagrinėjant su sportu susijusias bylas;

18.   ragina FIFA padidinti savo vidaus demokratiją ir savo įstaigų veiklos skaidrumą;

19.   mano, kad šiuo metu Teisingumo Teisme nagrinėjama Charleroi byla gali labai pakenkti mažų ir vidutinių futbolo asociacijų galimybei dalyvauti tarptautinėse varžybose ir kelti grėsmę gyvybiškai svarbioms nacionalinių asociacijų investicijoms į plačiosios visuomenės futbolą; atsižvelgdamas į tai mano, kad klubai privalo leisti savo žaidėjams žaisti nacionalinėje komandoje be teisės gauti kompensaciją; ragina UEFA ir FIFA bei Europos klubus ir lygas pasiekti susitarimą dėl savo valstybes atstovaujant susižeidusiems žaidėjams taikomų sąlygų ir bendros draudimo sistemos taikymo;

20.   remia UEFA sukurtą klubų licencijavimo sistemą, kuria siekiama užtikrinti lygias klubų galimybes bei prisidėti prie klubų finansinio stabilumo ir ragina UEFA vadovaujantis Bendrijos teise toliau plėtoti šią klubų licencijavimo sistemą, kad būtų užtikrintas finansinis skaidrumas ir deramas valdymas;

21.   rekomenduoja nacionalinėms ir Europos politinėms ir sporto valdžios institucijoms rengti veiksmingas kampanijas siekiant užtikrinti didesnį Europos profesionalų futbolo skaidrumą ir gerą valdymą;

22.   palaiko pastangas išsaugoti šio žaidimo vientisumą atmetant pagrindinių su klubais susijusių suinteresuotų subjektų arba valdymo institucijų konfliktų galimybę;

23.   ragina Komisiją konsultuotis su futbolo valdymo institucijoms, lygomis ir klubais ir apsvarstyti galimybę sporto bendrovėms pradėti taikyti Europos teisinį statusą, kuriuo remiantis būtų atsižvelgiama į didžiųjų futbolo klubų vykdomą ekonominę veiklą ir išsaugomos specifinės jų su sportu susijusios savybės; taikant šį statusą būtų galima parengti šių bendrovių ekonominės ir finansinės veiklos stebėjimo ir sirgalių įtraukimo bei bendruomenių dalyvavimo taisykles;

24.   prašo valstybių narių ir futbolo valdymo institucijų aktyviai skatinti socialinį ir demokratinį futbolo sirgalių, kurie remia teisingo žaidimo principus, vaidmenį remiant kūrimą ir plėtrą sirgalių sąjungų (pripažįstant jų atsakomybę), kurios galėtų būti įtrauktos ir į reikalus, susijusius su klubų nuosavybe ir valdymu, paskiriant futbolo ombudsmeną ir ypač išplečiant "Supporters Direct" judėjimo modelį Europos mastu;

25.   prašo UEFA apsvarstyti, kaip galima būtų įtraukti Europos lygiu suburtas sirgalių organizacijas kaip svarbias suinteresuotas šalis ir ištirti Europinio sirgalių organo ("European Supporters Direct") įkūrimo galimybę;

26.   mano, kad profesionalūs futbolininkai, jų profesinių sąjungų atstovai ir klubai bei lygos, pasitelkus socialinį dialogą, turėtų būti glaudžiau įtraukti į futbolo valdymą;

Kova su nusikalstama veikla

27.   remia Europos ir nacionalinių futbolo valdymo institucijų pastangas užtikrinti didesnį skaidrumą klubų savininkų struktūrose ir prašo Tarybą parengti ir patvirtinti kovos su profesionalų futbolą persekiojančia nusikalstama veikla, įskaitant pinigų plovimą, nelegalias lažybas, dopingą, susitarimus dėl varžybų baigties ir priverstinę prostituciją didžiųjų futbolo renginių metu, priemones;

28.   pabrėžia, kad reikia, jog futbolo srities veikėjai užtikrintų, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės aktų dėl skaidrumo ir pinigų plovimo;

29.   ragina valstybes nares, siekiant įveikti smurtą, chuliganizmą ir kitokio pobūdžio nusikalstamą elgesį prieš futbolo varžybas, per jas ir joms pasibaigus, pradėti taikyti klubų, policijos ir sirgalių organizacijų bendradarbiavimą skatinančias priemones bei keistis gera praktika;

30.   ragina Tarybą stiprinti prevencinių priemonių ir bausmių už chuliganizmą koordinavimą, taip pat ir nacionalinių rungtynių atžvilgiu; šiuo požiūriu ragina Tarybą įgyvendinti savo Sprendimą 2002/348/TVR dėl saugumo tarptautinio masto futbolo rungtynėse ir, prireikus, pritarti papildomoms priemonėms, atsižvelgiant į neseniai įvykusius smurtinius susidūrimus futbolo stadionuose ir už jų ribų;

31.   ragina valstybes nares, Europos futbolo institucijas ir asociacijas bei lygas pradėti didelę europinę sirgalių sąmoningumo skatinimo kampaniją siekiant užkirsti kelią smurtui stadionuose ir už jų ribų;

Socialinis, kultūrinis ir ugdomasis futbolo vaidmuo

32.   pabrėžia švietimo per sportą svarbą bei futbolo teikiamas galimybes padėti socialiai pažeidžiamą jaunimą sugrąžinti į doros kelią ir prašo valstybes nares, nacionalines asociacijas, lygas ir klubus keistis su tuo susijusia geriausia praktika;

33.   ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat remti futbolo klubų socialinės integracijos projektus;

34.   aiškiai pabrėžia palaikantis UEFA priemones, kuriomis siekiama skatinti jaunų žaidėjų ugdymą reikalaujant, kad profesionalų klubo komandoje žaistų tam tikras mažiausias vietos žaidėjų skaičius, ir apribojant komandų dydį; mano, kad šios skatinamosios priemonės yra proporcingos ir ragina profesionalų klubus griežtai taikyti šią taisyklę;

35.   yra įsitikinęs, kad reikia imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad, laikantis vietos žaidėjų iniciatyvos, nevyktų prekyba vaikais, kai klubai sudaro sutartis su vaikais (jaunesniais negu 16 m. amžiaus);

36.   pabrėžia, kad jauniems žaidėjams reikėtų suteikti galimybę kartu su jų veikla klubuose ir treniruotėse siekti bendro išsilavinimo ir profesinio mokymo ir kad klubai turėtų užtikrinti, jog jauni žaidėjai iš trečiųjų šalių galėtų saugiai grįžti namo, jeigu jų karjera Europoje nėra sėkminga;

37.   primigtinai reikalauja samdant jaunus talentingus žaidėjus iš užsienio visada laikytis imigracijos teisės ir ragina Komisiją spręsti prekybos vaikais problemą remiantis 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pagrindų sprendimu 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis(3) ir (arba) įgyvendinant 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos(4); pažymi, kad jauniems žaidėjams šalia galimybės žaisti klube ir treniruotis, turi būti suteikta galimybė gauti bendrąjį išsilavinimą ir profesinį mokymą, kad jie nebūtų visiškai priklausomi nuo klubų; ragina imtis veiksmų užkirsti kelią jaunimo, kurio neatrenkama, socialinei atskirčiai;

38.   ragina futbolo valdymo institucijas ir klubus įsitraukti į kovą su prekyba žmonėmis:

39.   pabrėžia svarbų socialinį ir ugdomąjį treniruočių centrų vaidmenį ir gyvybiškai svarbią jų įtaką ir klubų gerovei, ir būsimam futbolo talentų ugdymui; palaiko idėją finansiškai skatinti klubus, turinčius treniruočių centrus, jeigu šios paskatos suderinamos su Sutarties nuostatomis dėl valstybės pagalbos; ragina Komisiją pripažinti šį lemiamą vaidmenį rengiant gaires dėl valstybės pagalbos;

40.   pabrėžia, kad reikia sukurti aplinką, kurioje jauni žaidėjai galėtų tobulėti ir būtų ugdomi doros ir sąžiningo žaidimo dvasia;

41.   ragina valstybes nares įtraukti lyčių perspektyvą į visus sporto politikos aspektus siekiant toliau mažinti vis dar esamus skirtumus tarp vyrų ir moterų, susijusius su jų atstovų skaičiumi sporto institucijose, atlyginimais ir su pačių sportininkų skaičiumi, ir taip suvienodinti iš sporto gaunamą asmeninę ir socialinę naudą;

Užimtumas ir socialiniai klausimai

42.   apgailestauja dėl skirtingų socialinių ir mokestinių teisės aktų įvairiose valstybėse narėse, dėl kurių suardoma pusiausvyra tarp klubų, ir dėl valstybių narių nenoro išspręsti šį klausimą Europos lygmeniu;

43.   pabrėžia profesinės kvalifikacijos, įgytos kitoje valstybėje narėje, abišalio pripažinimo svarbą užtikrinant laisvą darbuotojų judėjimą;

44.   mano, kad atsižvelgdamos į esamą ekonominę tikrovę, su kuria susiduria žaidėjų agentai, pasitarusios su Komisija, visų lygmenų futbolo valdymo institucijos turi tobulinti nuostatus, taikomus žaidėjų agentams; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją palaikyti UEFA pastangas reglamentuoti žaidėjų agentų veiklą ir, jei riekia, pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl žaidėjų agentų, kuri apimtų: griežtus standartus ir patikrinimo kriterijus, kuriuos turėtų atitikti visi asmenys, norintys tapti futbolininkų agentais; sandoriams su agentais taikomas skaidrumo normas; minimalius suderintus sutartims su agentais taikomus reikalavimus; veiksmingą Europos valdymo institucijų vykdomą stebėjimą ir taikomą drausmės palaikymo sistemą, vadinamosios agentų licencijavimo sistemos nustatymą ir agentų registro sukūrimą; ir vadinamojo dvigubo atstovavimo ir žaidėjo mokėjimo vadybininkams panaikinimą;

45.   ragina UEFA ir Komisiją dėti daugiau pastangų stiprinant Europos masto socialinį dialogą sutarčių trukmės, pervedimo terminų, galimybės nutraukti sutartį anksčiau ir kompensacijų mokymo veiklą vykdantiems klubams klausimais, nes tai gali padėti išvengti įtampos tarp žaidėjų bei darbdavių ir ją įveikti;

46.   džiaugiasi FIFPro, UEFA ir Europos profesionalaus futbolo lygos (EPFL) sprendimu propaguoti žaidėjų teises užtikrinant, kad su žaidėjais visada būtų sudaromos rašytinės sutartys, o jose būtų nustatyti tam tikri minimalūs reikalavimai;

47.   pripažįsta būtinybę visose valstybėse narėse veiksmingiau įgyvendinti darbo teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad profesionaliems žaidėjams būtų suteiktos jiems priklausančios teisės ir kad jie vykdytų savo, kaip darbuotojų, įsipareigojimus;

48.   ragina Komisiją aktyviai remti iniciatyvas ir kampanijas, skirtas kovoti su vaikų darbu su futbolu susijusiose pramonės šakose, ir ištirti visas politines ir teisines galimybes, kaip užtikrinti, kad visų darbuotojų, taip pat ir vaikų, teisių būtų laikomasi;

Kova su smurtu, rasizmu ir kitomis diskriminacijos formomis

49.   ragina Komisiją, valstybes nares ir visus, susijusius su profesionalų futbolu, prisiimti atsakomybę dėl kovos su rasizmu bei ksenofobija tęsimo ir stiprinimo, pasmerkiant visas diskriminacijos formas stadione ir už jo ribų, nes futbolininkai taip pat turi teisę į darbo vietą be rasizmo ir kitokios diskriminacijos; prašo taikyti griežtesnes sankcijas už visus diskriminacinius veiksmus futbolo srityje; prašo UEFA bei nacionalines asociacijas ir lygas, atsižvelgiant į finansinę klubų padėtį, nuosekliai, griežtai ir koordinuotai taikyti drausmines taisykles;

50.   be to šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją, UEFA ir kitas suinteresuotas šalis imtis veiksmų pagal 2006 m. kovo 14 d. Parlamento pareiškimą dėl kovos su rasizmu futbole(5); džiaugiasi tuo, kad UEFA ir FIFA įtraukė į savo statutus griežtesnes sankcijas ir ėmėsi priemonių, ir laukia tolesnių visų suinteresuotų futbolo sektoriaus šalių veiksmų;

51.   ragina Komisiją, UEFA ir kitas suinteresuotas šalis užkirsti kelią nebaudžiamumui už kitokio pobūdžio diskriminaciją, pvz., dėl lyties, kilmės, lytinės orientacijos ar kt., vykstančią ir futbolo stadione, ir už jo ribų;

52.   smerkia visų formų žiaurų elgesį futbolo stadionuose, ragina valstybes nares taikyti griežtesnes priemones siekiant sumažinti ir panaikinti visų formų smurtą sporto aikštelėse ir remia UEFA priemones, kuriomis siekiama jį visiškai išnaikinti;

Konkurencijos teisė ir vidaus rinka

53.   yra įsitikinęs, kad pradėjus taikyti pakoreguotą išlaidų kontrolės sistemą, pvz., įtraukus ją į atnaujintą klubų licencijavimo sistemą, būtų galima padidinti komandų finansinį stabilumą ir jų konkurencijos pusiausvyrą

54.   mano, kad futbolas privalo užtikrinti konkurentų tarpusavio priklausomybę ir būtinybę garantuoti varžybų rezultatų neapibrėžtumą, o tai galėtų sudaryti sporto organizacijoms pagrindą pritaikyti specialius sporto renginių organizavimo ir pardavimo modelius rinkoje; tačiau mano, kad tokios specifinės savybės neužtikrina, kad kokiai nors ekonominei veiklai, susijusiai su profesionalų futbolu, dėl didėjančios tokios veiklos ekonominės svarbos bus savaime daroma išimtis iš Bendrijos konkurencijos taisyklių;

55.   prašo Komisiją parengti aiškias gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių, nurodant, kokia viešosios paramos rūšis yra priimtina ir teisėta siekiant įgyvendinti socialinius, kultūrinius ir ugdomuosius futbolo tikslus, pvz., finansinė ar kitokia parama, kurią teikia viešosios valdžios institucijos futbolo stadionams arba kitoms patalpoms įsigyti ar atnaujinti;

56.   prašo Komisiją ir valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis, Europos ir nacionalinėmis futbolo valdymo institucijomis, apsvarstyti galimos lažybų rinkos liberalizavimo pasekmes bei priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti apskritai sporto ir konkrečiai futbolo finansavimą bei išnagrinėti priemones, kuriomis būtų galima apsaugoti nacionalinių ir Europos futbolo varžybų vientisumą;

57.   pripažįsta prekės ženklų svarbą sporto pramonėje, išskyrus atvejus, kai šie naudojami laisvam prekių judėjimui varžyti;

58.   pažymi, kad bilietų į didžiuosius futbolo renginius pasiūla dažnai neatitinka paklausos, ir tai palanku rėmėjams, bet neparanku vartotojams; pabrėžia, kad platinant bilietus turi būti išsamiai atsižvelgiama į vartotojų interesus ir kad visais lygmenimis turi būti užtikrintas nediskriminacinis ir sąžiningas bilietų pardavimas; vis dėlto pripažįsta, kad prireikus bilietai gali būti platinami tik sirgalių, kelionių klubų arba panašių struktūrų nariams, kurių narystė pagrįsta nediskriminavimo principu;

Televizijos transliacijų teisių pardavimas ir konkurencijos teisė

59.   tvirtina, kad bendras pardavimas visose varžybose labai svarbus siekiant išsaugoti Europos futbolo finansinio solidarumo modelį; pritaria viešosioms diskusijoms ir tolesniems Komisijos tyrimams dėl to, ar šis modelis turėtų būti taikomas Europos mastu ir Europos, ir nacionalinėms varžyboms, kaip buvo siūlyta nepriklausomoje 2006 m. Europos sporto apžvalgoje; šiuo tikslu ragina Komisiją pateikti išsamų sprendimų dėl žiniasklaidos teisių ekonominio ir sportinio poveikio vertinimą ir tai, ar jie pasiteisino, ar ne;

60.   pabrėžia, kad parduodant žiniasklaidos teises, priklausančias Europos nacionalinėms futbolo lygoms, visada turėtų būti laikomasi EB konkurencijos teisės, atsižvelgiant į šios sporto šakos specifiškumą, dėl jų turi būti deramasi ir jomis turi būti naudojamasi skaidriai; mano, kad laikantis šios sąlygos futbolo varžybų transliacija turėtų būti prieinama kuo didesnei žmonių grupei, taip pat ir per vadinamuosius laisvo priėmimo kanalus;

61.   pabrėžia, kad sunku perdėti dabartinės "Televizija be sienų" Direktyvos 97/36/EB(6) 3a straipsnio naudą;

62.   pabrėžia, kad profesionalų futbolo požiūriu gyvybiškai svarbu, kad iš televizijos teisių gautos pajamos būtų paskirstomos sąžiningai, užtikrinant profesionalaus bei mėgėjiško žaidimo ir bet kokiose varžybose besivaržančių klubų tarpusavio solidarumą; pažymi, kad dabartinis UEFA Čempionų lygos televizijos pajamų paskirstymas dideliu mastu atspindi klubų nacionalinių televizijų rinkų dydį; pažymi, kad tokia sistema palankesnė didesnėms šalims ir silpnina mažų šalių klubų galias;

63.   todėl kviečia UEFA kartu su Komisija toliau svarstyti būdus, kaip, padidinus perskirstymą, sukurti didesnę šios srities konkurencijos pusiausvyrą;

64.   pabrėžia, kad sporto varžybos vis dažniau transliuojamos užkoduotais ir mokamais televizijos kanalais ir kad dėl to tokios rungtynės tampa nebeprieinamos daugeliui vartotojų;

Dopingas

65.   rekomenduoja valstybėms narėms rimtai rūpintis dopingo vartojimo prevencija ir kova su juo; ragina sukurti politiką, kuria būtų siekiama užkirsti kelią dopingo vartojimui ir kovoti su juo, ir pabrėžia būtinybę kovoti su pažeidimais pasitelkus patikrinimus, tyrimus, testus, ilgalaikę nepriklausomų gydytojų priežiūrą ir švietimą, prevenciją bei mokymą; ragina profesionalų klubus įsipareigoti kovoti su dopingo vartojimu ir vidiniais patikrinimais prižiūrėti, kaip šio įsipareigojimo laikomasi;

o
o   o

66.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, UEFA ir FIFA, EPFL, Europos klubų forumui ir FIFPro.

(1) COM(1999)0644. (2) Pirmininkavimo išvados, 2000 m. gruodžio 7-9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas Nicoje, IV priedas. (3) OL L 203, 2002 8 1, p. 1. (4) OL L 216, 1994 8 20, p. 12. (5) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 143. (6) OL L 202, 1997 7 30, p. 60.