Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 2008 m. metinės politikos strategijos (COM(2007)0065),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų bei Tarptautinės prekybos komitetų nuomones (A6-0123/2007),

A.   kadangi ES 2008 m. biudžetas bus antrasis, dėl kurio bus tariamasi pagal 2006 m. gegužės 17 d. priimtą Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir tinkamo finansų valdymo,

B.   kadangi 2008 m. biudžetas bus pirmasis, kurį rengiant Rumunija ir Bulgarija dalyvaus kaip ES narės,

C.   kadangi toliau sparčiai vyksta globalizacija, kuri siejama su galimybėmis ir sunkumais ekonomikos, socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse; kadangi sudarant 2008 m. biudžetą būtina užtikrinti, kad ES, numatydama atitinkamą į ateitį nukreiptos vidaus ir išorės politikos derinį toliau galėtų išnaudoti globalizacijos teikiamas galimybes, įveikti jos keliamus sunkumus ir prisiimti savo kaip pasaulio veikėjos atsakomybę,

D.   kadangi 2006 m. priėmus daug naujų teisinių pagrindų 2007-ieji bus pirmieji metai, kuriais bus panaudojamos 2007–2013 m. finansinio programinio laikotarpio programoms įgyvendinti skirtos lėšos; kadangi duomenys apie 2007 m. biudžeto, ypač įsipareigojimų asignavimų, įgyvendinimą bus svarbi informacija apie Komisijos ir valstybių narių gebėjimą įgyvendinti Parlamento prioritetus,

Politinės aplinkybės

1.   pabrėžia, kad 2008 m. biudžetas bus rengiamas, pateikiamas ir svarstomas tuo pat metu, kai bus minimos 50-osios Romos sutarties pasirašymo metinės ir dedamos naujos pastangos siekiant pažangos dėl Sutarties dėl Konstitucijos; pažymi, kad 2007 m. bus pradėtas paruošiamasis 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos išsamaus ir visapusiško persvarstymo (laikotarpio vidurio peržiūros) darbas; taip pat atkreipia dėmesį į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių ateities(2);

2.   pabrėžia, jog daug svarbos teikia tam, kad iš 27 valstybių narių sudaryta ES gebėtų globalizaciją paversti galimybe savo piliečiams ir vadovautų tarptautiniams veiksmams sprendžiant globalizacijos keliamus uždavinius; taigi pabrėžia, kad svarbu, jog ES finansiniai ir žmogiškieji ištekliai būtų atitinkamai paskirstyti siekiant užtikrinti tinkamą ES institucijų darbą;

3.   atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus, pateiktus pagal antraštes "Gerovė", "Solidarumas", "Saugumas" ir "Išorės veiklos aspektas"; sutinka, kad ES taip pat turėtų toliau didžiausią dėmesį skirti Lisabonos darbotvarkei ir ypač darniam vystymuisi, augimui ir darbo vietų kūrimui, konkurencingumui, MVĮ ir socialinei sanglaudai; mano, kad daugeliu atvejų, pvz., tokiose srityse kaip energetikos politika ir klimato kaita, šie pasiūlymai rodo lankstesnį ES požiūrį, kuriuo ji vadovaujasi spręsdama konkrečius uždavinius, su kuriais susiduria Europos piliečiai; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl labai mažų įvairių viršutinių išlaidų ribų maržų ES gebėjimas reaguoti į politikos pasikeitimus biudžeto srityje nepaprastai mažas;

4.   mano, kad tai jo kaip biudžeto valdymo institucijos atsakomybė užtikrinti, kad ES biudžeto lėšos būtų leidžiamos siekiant kokybiškai efektyviai jas panaudoti, ypač optimizuoti ribotus išteklius; bendradarbiaudamas su specialiaisiais komitetais, ketina ir toliau siekti rezultatyviojo biudžeto taikydamas 2007 m. biudžete nustatytą metodą;

5.   pakartoja savo raginimą, kad ES metinės politikos prioritetai būtų nustatomi taip, jog su jais galėtų būti veiksmingai supažindinami Europos piliečiai ir pabrėžia, kad šioje rezoliucijoje pateikiama Europos Parlamento nuomonė dėl būsimos biudžeto sudarymo tvarkos; labai apgailestauja dėl to, kad metinės politikos strategijoje (MPS) nepakankamai atsižvelgiama į Parlamento prioritetus; tikisi, kad į šią rezoliuciją bus atsižvelgiama rengiant preliminarų 2008 m. biudžeto projektą (PBP); pabrėžia, kad 2008 m. MPS Komisijos siūlomas iniciatyvas galima geriau suvokti turint mintyje lėšų panaudojimo programas ir politinius prioritetus, dėl kurių visai neseniai susitarta ir kuriais paremti bendrieji finansavimo 2007–2013 m. laikotarpiu paketai, dėl kurių sutarta rengiant Daugiametę finansinę programą, įtrauktą į 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą;

6.   atkreipia dėmesį į Komisijos narės M. Wallström 2007 m. Komisijos teisėkūros darbo programos pristatymą per 2007 m. vasario 8 d. Pirmininkų sueigą, bet apgailestauja dėl to, kad trūksta teisėkūros darbo programos ir biudžeto sudarymo procedūros sąveikos; atsižvelgdamas į Pamatinį susitarimą dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių, primygtinai reikalauja labiau susieti šias dvi procedūras; primena Komisijai įsipareigojimą, kurį ji prisiėmė 2007 m. biudžeto sudarymo procedūros metu, ir Pirmininko J. M. Barroso 2006 m. gruodžio mėn. laišką dėl geresnio teisėkūros prioritetų ir sprendimų dėl biudžeto suderinimo; taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos komunikate dėl metinės politikos strategijos nustatytus prioritetus ir tikisi, kad Komisija, remdamasi sprendimais, kuriuos kasmetinės procedūros metu priims biudžeto valdymo institucija, pakoreguos šiuos prioritetus;

Biudžetas siekiant rezultatų – skaidrus pateikimas, aiškūs tikslai, kruopštus įgyvendinimas

7.   dar kartą pabrėžia, kad labai svarbiomis laiko ES lėšų panaudojimo programas, kurias vykdant veiksmingai padedama siekti politinių tikslų ir kurios buvo numatytos pagal teisės aktus būtent šiuo tikslu; mano, kad politikos rezultatai ir aiškūs jos vykdymo įrodymai ES piliečiams visada yra labai svarbus ES pagrįstumo patvirtinimas; taigi patvirtina savo ketinimą sudarant 2008 m. biudžetą vadovautis principu, kad panaudojant biudžeto lėšas turi būti užtikrinami rezultatai; pabrėžia, kad šie rezultatai bus vertinami ne vien tik vadovaujantis apskaitos kriterijais ir atkreipia dėmesį į tai, kad šis metodas bus įgyvendinamas vykdant patikimą tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

8.   pabrėžia, kad labai svarbus pirmasis etapas siekiant veiksmingo biudžeto lėšų panaudojimo – biudžeto pateikimo aiškumas, nuoseklumas ir skaidrumas; remia biudžeto sudarymo pagal veiklos sritis (arba veikla pagrįstas biudžetas, toliau VPB) požiūrį, kurį naudojant siekiama, kad finansiniai ir žmogiškieji ištekliai būtų tinkami politiniams tikslams siekti atsižvelgiant į Komisijos lėšų panaudojimą atitinkamose veiklos srityse; pažymi, kad VPB nomenklatūrą nėra lengva suderinti su Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijomis; be to, apgailestauja, kad numatant MPS naudojama klasifikacija – gerovė, solidarumas, saugumas ir išorės veiklos aspektas – tampa trečiąja klasifikacijos sistema, kuri yra savavališka įvairių skyrių politikos sričių klasifikavimo požiūriu, sudarant biudžetą nėra labai svarbi ir nėra lengvai suderinama su VPB ir Daugiametės finansinės programos skirstymu į kategorijas; reikalauja, kad Komisija labiau laikytųsi VPB ir Daugiametės finansinės programos struktūrų ir pateiktų aiškių įrodymų, kad ši trečioji klasifikacija atitinka 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) biudžeto išlaidų kategorijas;

9.   mano, kad Komisijos rengiamos kiekvienos veiklos srities veiklos ataskaitos – tai pagrindinė biudžeto valdymo institucijos ES lėšų panaudojimo priežiūros priemonė; pabrėžia, kad aiškiai nenustačius politikos tikslų, neįmanoma veiksmingai vertinti politikos rezultatų; reikalauja, kad 2008 m. PBP būtų aiškiau pateikiamos šios veiklos ataskaitos; reikalauja daugiau dėmesio skirti politikos tikslams ir politikos rezultatų nustatymui ir mažiau – informacijai apie administravimo eigą, skirtingai nei buvo daroma ankstesniuose PBP dokumentuose;

10.   pabrėžia, kad biudžeto įgyvendinimo stebėjimas – tai labai svarbi priemonė politikos rezultatams įvertinti; džiaugiasi pastarojo laikotarpio pažanga, kuri pastebima Komisijai teikiant duomenis apie įgyvendinimą, ir ypač įspėjamosios biudžeto prognozės (ĮBP) sistema; pažymi, kad pagal ĮBP duomenys apie įgyvendinimą pirmaisiais lėšų panaudojimo metais vykdant naujas 2007–2013 m. programas bus gauti 2007 m.; mano, kad ši informacija gali būti naudinga siekiant paraginti Komisiją ir valstybes nares iki galo vadovautis Parlamento 2007 m. biudžete nustatytais politiniais prioritetais ir šia rezoliucija;

Žmogiškieji ištekliai: tinkamas paskirstymas, asmeninė atsakomybė, kontroliuojami užsakomieji darbai

11.   yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingą ir ekonomišką Europos Sąjungos administravimo sistemą būtina aprūpinti reikiamais ištekliais; susidomėjęs laukia Komisijos tarnybų atliktos tikrojo Komisijos darbuotojų poreikio vidutinės trukmės laikotarpiu patikros rezultatų, kurie turi būti pateikti 2007 m. balandžio 30 d.; įsitikinęs, kad ši Komisijos darbuotojų patikra yra svarbiausias dalykas, kuris padėtų Komisijai nustatyti savo realias galimybes ir daugiau darbuotojų sutelkti darbui įgyvendinant naujus politikos prioritetus, pvz., susijusius su energetika, klimato kaita, imigracija, daugiamečių programų įgyvendinimu ir ES teisės aktų perkėlimo į valstybių narių teisę priežiūra; labai išsamiai įvertins patikros rezultatus tam, kad pradedant 2008 m. biudžeto sudarymo procedūrą ir vėliau būtų įgyvendinami ateities politikos uždaviniai;

12.   džiaugiasi, kad 2008 m. MPS pastebimos Komisijos pastangos nukreipti savo žmogiškuosius išteklius politiniams prioritetams įgyvendinti, tačiau nepritaria tam, kad šie prioritetai pateikiami pagal antraštes "Gerovė", "Solidarumas", "Saugumas" ir "Išorės veiklos aspektas"; taigi reikalauja, kad Komisija, atsižvelgdama į patikros rezultatus, preliminariame biudžeto projekte aiškiai pagal VPB struktūrą pateiktų tolesnę informaciją, susijusią su žmogiškųjų išteklių politika ir 2008 m. perkėlimo dirbti į kitą vietą strategija;

13.   nerimauja, kad dėl decentralizuotų agentūrų plėtros sumažės Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijose numatytos maržos; taip pat nerimauja, kad dėl šio numatytų maržų sumažėjimo sumažės naujų prioritetų, pvz., bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, finansavimo apimtis ir lėšos, skirtos esamų programų plėtrai; pažymi, kad 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 47 punkte Komisija įpareigojama rengiant pasiūlymą dėl naujos decentralizuotos agentūros kūrimo įvertinti biudžeto atitinkamos išlaidų kategorijos pasekmes; sieks užtikrinti, kad decentralizuotų agentūrų veikla būtų naudinga ir kad būtų atsižvelgiama į ES piliečių interesus;

14.   pažymi, kad bet koks tolesnis vykdomųjų agentūrų ir kitų įstaigų plėtimas turės būti finansuojamas iš atitinkamos programos biudžeto; taigi yra susirūpinęs, kad dėl tolesnės vykdomųjų agentūrų ir kitų įstaigų plėtros gali sumažėti eksploatacinių lėšų, numatytų programos biudžete;

15.   pasiryžęs išsiaiškinti visų Finansinio reglamento 185 straipsnyje minimų įstaigų apibrėžimą, vaidmenį ir sąnaudas, įvertinti šių valdymo būdų ekonominį efektyvumą ir užtikrinti, kad 2008 m. biudžeto sudarymo procedūros metu tarpinstituciniu mastu nuolat būtų taikoma 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 47 punkte nustatyta procedūra;

16.   mano, kad kompetencijos decentralizavimas, jos paskirstymas įvairiems generaliniams direktoratams ir asmeninė ES pareigūnų atsakomybė – tai svarbios požiūrio į veikla pagrįstą biudžeto valdymą sudėtinės dalys; pažymi, kad gali tekti toliau tęsti darbą siekiant nustatyti kai kurias atsakomybės ES institucijų viduje grandis; mano, kad šis klausimas ypač svarbus turint mintyje akivaizdžią užduočių įgyvendinimo užsakomųjų darbų arba darbų pagal sutartis su vykdomosiomis agentūromis ir kitais specialiaisiais organais tendenciją;

17.   yra susirūpinęs, kad dėl vykdomųjų agentūrų ir kitų specialiųjų organų kūrimo gali padidėti ES pareigūnų ir pagal sutartis samdomų darbuotojų skaičius, nebent, siekiant atsverti šį padidėjimą, būtų sumažinta darbo vietų atitinkamuose generaliniuose direktoratuose, ir gali susilpnėti ES administravimo priežiūra; reikalauja, kad Komisija 2008 m. PBP paaiškintų, kaip naujose vykdomosiose agentūrose ir kituose specialiuosiuose organuose reikalaujamas numatyti darbo vietų skaičius bus subalansuotas mažinant darbo vietų atitinkamuose generaliniuose direktoratuose; be to, reikalauja, kad sudarydama 2008 m. PBP Komisija spręstų tinkamos vykdomųjų agentūrų ir kitų specialiųjų organų priežiūros klausimą siekdama užtikrinti demokratinę atskaitomybę; ragina patobulinti vykdomųjų agentūrų steigimo elgesio kodeksą, ypač vykdant finansavimo ir darbuotojų įdarbinimo agentūrose parlamentinę kontrolę;

Daugiametė finansinė programa: programavimas, maržos, finansavimo sutelkimas į laikotarpio pradžią ir laikotarpio pabaigą

18.   atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą vėliausią finansinio programavimo 2007–2013 m. laikotarpiu atnaujinimą; atkreipia dėmesį į likusias ribotas ir kai kuriais atvejais mažėjančias 1a ir 3 išlaidų kategorijų maržas ir tvirtai prieštarauja Komisijos pasiūlymui šią nedidelę likusią šių dviejų išlaidų kategorijų maržą panaudoti naujoms iniciatyvoms; labai sunerimęs, kad papildomos maržos būtų sukurtos dažniausiai sutelkiant esamų daugiamečių programų finansavimą į laikotarpio pabaigą; mano, kad dėl mažų maržų ribojama galimybė veiksmingai įgyvendinti skubius ar naujus politinius prioritetus; prašo Komisijos, vadovaujantis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 46 punktu, kito trišalio dialogo metu pateikti įvairių išlaidų kategorijų maržų apžvalgą, finansinio programavimo atnaujinimą ir nurodyti galimas teisėkūros programoje paskelbtų pasiūlymų finansines pasekmes;

19.   norėtų išnagrinėti galimybes, kaip būtų galima geriau pateikti įvairius biudžeto valdymo institucijai teikiamus finansinio programavimo ir biudžeto sudarymo dokumentus (finansinis programavimas ir MPS dokumentas), siekiant, kad jie būtų lengviau ir geriau suprantami; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu prie finansinio programavimo dokumentų pridedamose lentelėse aiškiai nenurodoma, kokie konkretūs pakeitimai buvo atlikti, palyginti su buvusiu finansiniu programavimu, ir taip pat aiškiai nenurodoma, kaip kompensuojamas lėšų padidinimas ir kaip vykdomos finansavimo sutelkimo į laikotarpio pradžią ir laikotarpio pabaigą priemonės;

20.   primena, kad atsižvelgdamos į 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo II priedo D dalį "abi biudžeto valdymo institucijos iki birželio mėn. vidurio informuos Komisiją apie savo ketinimus", susijusius su bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų finansavimo numatymu sudarant 2008 m. biudžetą; yra susirūpinęs tuo, kad pagal kai kurias biudžeto išlaidų kategorijas ir pakategores gali būti nenumatytos reikiamos maržos pagrindiniams naujiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams finansuoti;

21.   susirūpinęs atkreipia dėmesį į galimą Komisijos siūlomų 2008 m. MPS III skirsnio finansinio programavimo pakeitimų poveikį jau ir taip mažoms maržoms ir (arba) veiklos programoms, ypač dėl padidinto agentūrų finansavimo arba naujų fondų steigimo; apgailestauja, kad tokie pasiūlymai buvo pateikti nepraėjus net mėnesiui po to, kai pastarąjį kartą buvo atnaujintas finansinis programavimas; tikisi, kad Komisija laiku pateiks šiuos pasiūlymus 2008 m. PBP ir kitame finansinio programavimo dokumente, ypač jei atsižvelgiant į juos reikėtų keisti Daugiametę finansinę programą;

22.   yra susirūpinęs dėl to, kad 2008 m. MPS numatoma kai kurių programų finansavimą sutelkti į laikotarpio pabaigą ir kad dėl tokios padėties būsimais Daugiametės finansinės programos metais gali kilti sunkumų turint mintyje problemas dėl didėjančių likusių neįvykdytų įsipareigojimų; be to, pažymi, kad 2007 m. biudžete Parlamentas prisiėmė didesnius su savo prioritetinėms sritims susijusius įsipareigojimus, negu Daugiametės programos paketuose daugeliui programų numatytų įsipareigojimų finansavimo vidurkis; atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime išdėstytus Parlamento prioritetus, gali reikėti tam tikro institucijų bendradarbiavimo viso biudžeto įsipareigojimų sutelkimo į laikotarpio pradžią ar į laikotarpio pabaigą klausimu siekiant užtikrinti nuoseklų programavimą visu Daugiametės finansinės programos laikotarpiu;

Specialiosios pastabos

23.   pritaria Komisijos ketinimui įtraukti geresnio reglamentavimo ir procedūros supaprastinimo koncepcijas numatant visas naujas iniciatyvas, pertvarkas ir darbo metodus siekiant, kad jie būtų suprantamesni piliečiams; primena, kad kaip pažymima jo 2006 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje dėl 2007 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programos(3), įgyvendinant geresnio reglamentavimo koncepciją, reikėtų iki galo vadovautis 2006 m. gegužės 16 d. Parlamento rezoliucijoje dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos(4) nustatytais principais ir sąlygomis;

24.   pabrėžia, kad, siekiant išspręsti klimato kaitos problemą, didžiausią prioritetą ateityje reikia skirti energijos efektyvumui; sutinka, kad atsižvelgiant į tokią politiką reikia sukurti su kitomis sritimis susijusią strategiją ir prašo Komisijos toliau imtis ryžtingų veiksmų siekiant šio tikslo;

25.   palankiai vertina Komisijos ketinimą imtis esminių veiksmų mokslinių tyrimų ir naujovių srityje siekiant 2008 m. paskatinti Lisabonos strategijos įgyvendinimą; ypač remia parengiamąjį darbą siekiant užtikrinti, kad 2007 m. būtų priimtas sprendimas įsteigti Europos technologijų institutą (ETI); ragina Komisiją pateikti daugiau paaiškinimų dėl ETI finansavimo ir tikisi, kad jo finansavimas bus užtikrintas skiriant papildomų finansinių asignavimų, o ne sumažinant 7-osios pagrindų programos finansinius išteklius; taigi laukia informacijos dėl siūlomos vykdomosios agentūros, kuri būtų atsakinga už tam tikrų 7-osios pagrindų programos aspektų valdymą;

26.   palankiai vertina 2007 m. kovo 7 d. vykusio trišalio dialogo bendros įmonės ITER mokslinių tyrimų projektui įgyvendinti finansavimo ir 2006 m. gegužės 17 d. TIS 47 punkte numatytos procedūros tolesnės plėtros klausimais rezultatus, kurio išvados pateikiamos šios rezoliucijos I priede;

27.   sunerimęs dėl Komisijos siūlymo sutelkti daugelio naujų programų pagal 1a išlaidų kategoriją finansavimą į laikotarpio pabaigą; mano, kad tai nėra deramas finansinio programavimo būdas; prašo Komisijos pateikti informacijos apie finansavimo sutelkimo į laikotarpio pabaigą poveikį toms programoms, įskaitant tas, kurių teisinis pagrindas dar nepatvirtintas, ir poveikį esamoms maržoms ateinančiais metais; primena Komisijai, kad 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 37 punkte nustatyta, jog biudžeto valdymo institucija ir Komisija gali 5 proc. nukrypti nuo pirminės pagrindiniame akte įtvirtintos daugiametės sumos;

28.   prašo Komisijos, siekiant didesnio solidarumo ir klestėjimo, paaiškinti savo ketinimus dėl programos "Visą gyvenimą trunkantis mokymasis" finansinio programavimo ir šiai programai teikti pirmenybę; mano, kad padidinus keturių agentūrų (ERA, EMSA, EASA ir GSA) finansinius išteklius neturėtų sumažėti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) finansinė programa ir todėl prašo paaiškinti, kaip Komisija ketina kompensuoti TEN-T programą ateinančiais metais, kad būtų įgyvendintas Daugiametėje programoje numatytas bendras finansinis paketas;

29.   sutinka su Komisija, kad 2008 m. bus labai svarbūs metai Europos sanglaudos politikai, nes tai bus pirmi visi metai, per kuriuos bus įgyvendinamos naujosios 2007–2013 m. laikotarpio veiklos programos; taigi tikisi, kad sanglaudos politika 2008 m. biudžeto sudarymo procedūros metu išliks abiejų biudžeto valdymo institucijų prioritetas;

30.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo 2 mln. EUR sumažinti 2 išlaidų kategorijai numatytą maržą siekiant padengti Europos aplinkos agentūros (EAA) papildomos veiklos išlaidas; taip pat pažymi, kad Komisija ketina 2008 m. pagal 3a išlaidų kategoriją 10 900 000 EUR padidinti asignavimus agentūrai Frontex ir papildomai 2 500 000 EUR kasmet 2008–2013 m. laikotarpiu skirti EUROJUST veiklai finansuoti; primena Komisijai, kad minėtajam lėšų padidinimui turi pritarti biudžeto valdymo institucija kasmetės biudžeto sudarymo procedūros metu ir (arba) teisėkūros institucija, jei tai lemia patvirtintų programų orientacinių sumų keitimą;

31.   primena Komisijai, kad pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dauguma aplinkos politikos srities finansinių išteklių sutelkta 2 išlaidų kategorijoje; atkreipia dėmesį į Tarpinstituciniame susitarime minimą sprendimą į 2 išlaidų kategoriją papildomai įrašyti 100 mln. EUR, iš kurių 50 mln. EUR atidedama į naujajam aplinkos finansiniam instrumentui LIFE+ skirtą rezervą; primena, kad galutinis susitarimas dėl LIFE+ instrumento 2007–2013 m. buvo pasiektas 2007 m. kovo 27 d.; taigi pabrėžia, kad svarbu palikti pakankamai maržų, kol bus baigtos visos teisėkūros procedūros;

32.   tikisi, kad Komisija pateiks konkrečių pasiūlymų dėl bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpio vidurio peržiūros; taigi prašo, kad Komisija informuotų Parlamentą apie laikotarpio vidurio peržiūros, kurią Komisija ketina atlikti tam, kad būtų įvertinti pirminiai 2003 m. reformos rezultatai, metodus ir tikslus;

33.   mano, kad pagrindinis komunikacijos ir informacijos politikos uždavinys – informuoti ES piliečius apie ES veiklą ir įvykdytas programas ir per pastaruosius metus padarytą pažangą; mano, kad kampanija dėl politinių prioritetų turėtų būti vykdoma vėlesniu biudžeto sudarymo procedūros laikotarpiu atsižvelgiant į Parlamento prioritetus ir didžiausią dėmesį kreipiant į per pirmąjį svarstymą nustatytas veiklos sritis;

34.   primena, kad visos institucijos, atsižvelgiant į jų institucinę autonomiją, turi teisę įgyvendinti komunikacijos politiką, kaip nustatyta Finansinio reglamento 49 straipsnyje; ragina Komisiją kitų institucijų pavyzdžiu ir toliau ginti savo autonomiją šioje srityje; pripažįsta, kad tarpinstitucinė informacijos ir komunikacijos grupė turėtų koordinuoti skirtingą institucijų įgyvendinamą komunikacijos politiką; ragina tarpinstitucinę grupę iki 2007 m. spalio mėn. pateikti konkretesnį ir labiau suderintą 2008 m. darbo planą; taigi ragina Komisiją ir toliau vykdyti ambicingą komunikacijos su piliečiais politiką atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. yra metai, po kurių vyks kiti Europos rinkimai ir reikia rengtis numatomam institucinės reformos atgaivinimui;

35.   atkreipia dėmesį į Komisijos 2008 m. komunikacijos politikos prioritetus, kurie neturės įtakos 3b išlaidų kategorijos finansiniam programavimui;

36.   visiškai pritaria MPS nustatytiems išorės veiklos tikslams, kurie nuolat tobulinami ir kurie antraisiais metais turi būti įgyvendinami taikant 2006 m. priimtą naują ES išorės veiklos priemonių rinkinį; daugiausia dėmesio skiria veiksmingam numatytų priemonių įgyvendinimui ir tam, kad būtų gerbiamos Parlamento teisės; ragina jau antrojoje 2007 m. pusėje atlikti pirmąjį vertinimą;

37.   tikisi prasmingo bendradarbiavimo su Komisija darbo grupėse, Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetų sukurtose naujų išorės pagalbos priemonių planavimui ir įgyvendinimui stebėti; atkreipia dėmesį į numatytą išorės pagalbos priemonių veikimo laikotarpio vidurio peržiūrą; pakartoja Parlamento norą visapusiškai dalyvauti šiame procese;

38.   pabrėžia daugiakalbystės, kuri yra pagrindinė Europos paveldo dalis, svarbą ir tai, kad piliečius reikia informuoti jų gimtąja kalba;

39.   prašo toliau stiprinti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, ypač klimato kaitos ir migracijos srityse, ir nuolat įsipareigoti vykdyti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač susijusius su pagrindiniais sveikatos apsaugos poreikiais ir pagrindiniu išsilavinimu;

40.   atkreipia dėmesį į Komisijos vadinamąją prioritetų išorinio aspekto koncepciją, pvz., Pasaulinis efektyvaus energijos naudojimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių fondas (angl. GEEREF) arba Pasaulinės klimato politikos aljansas, ir į faktą, kad 2008 m. šiems naujiesiems prioritetams pagal 4 išlaidų kategoriją finansuoti, regis, papildomai reikės skirti 23 100 000 EUR; vis dėlto primygtinai reikalauja aiškiai nurodyti iš kokių lėšų siūloma finansuoti kiekvieną veiksmą;

41.   pažymi, kad pagal 4 išlaidų kategoriją siekiant turėti lėšų būsimiems poreikiams finansuoti, pvz., užbaigti derybas dėl galutinio Kosovo statuso ir tęsti Vidurinių Rytų taikos procesą, numatoma bendra 334 mln. EUR marža; primygtinai pabrėžia, kad ši 334 mln. EUR marža iš tiesų dirbtinai didelė, kadangi į ją įeina 200 mln. EUR, iš pradžių numatyti Garantijų fondo paskoloms, kurios dabar dėl trumpalaikių priežasčių turės būti teikiamos tik nuo 2009 m.; taigi pabrėžia, kad 2008 m. išimties tvarka galima papildomai panaudoti 200 mln. EUR, bet perspėja, kad šios lėšos savaime nenumatomos ilgalaikiams poreikiams finansuoti, kuriems finansuoti vėlesniais metais nebūtinai bus numatoma lėšų;

42.   atkreipia dėmesį į tai, kad MPS daugiau dėmesio skiriama išorės ir vidaus veiklos tikslų sąsajai, ir į termino "visiškas suderinamumas" vartojimą; mano, kad Komisija turį šį klausimą toliau nagrinėti ir paaiškinti, ypač turint mintyje tai, kad tariama išorės ir vidaus veiklos suderinamumo stoka buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių ES politika praeityje buvo kritikuojama; be to, pabrėžia demokratijos ir teigiamų poslinkių šalyse partnerėse ir regionuose svarbą;

43.   primygtinai reikalauja, kad skiriant lėšas visoms su išorės santykiais ir plėtra susijusioms priemonėms būtų atsižvelgiama į ES prioritetą remti demokratiją ir žmogaus teises, įskaitant mažumų teises;

44.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija 2007 m. planuoja sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus su AKR šalimis; prašo Komisijos ir valstybių narių toliau padėti remti AKR šalis pereinamuoju laikotarpiu, kai vietoj dabartinio prekybos režimo sudaromi ekonominės partnerystės susitarimai;

45.   mano, kad dėl sparčiai kintančios padėties Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje būtina šią padėtį nuolat sekti ir būtina, kad institucijos bendradarbiautų; taigi pabrėžia, kad labai svarbu laikytis 2006 m. gegužės 17 d. TIS įtvirtintų BUSP nuostatų ir taikyti numatytas priemones; mano, kad užsienio politiką ir jai vykdyti reikalingus finansinius išteklius galima tinkamai įvertinti tik po to, kai Taryba iki 2007 m. birželio 15 d. pasikonsultuos su Parlamentu dėl pagrindinių BUSP aspektų ir pasirinkimų;

46.   atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl žmogiškųjų išteklių 2008 m. numatymo, kuriame siūloma sukurti 890 naujų darbo vietų, susijusių su pastaraisiais ES plėtros etapais; primena, kad 2008-ieji – tai paskutiniai su 2004 m. plėtra susijusio žmogiškųjų išteklių plano, pagal kurį 2008 m. reikalaujama sukurti 640 papildomų darbo vietų, įgyvendinimo metai; be to, primena, kad į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai 2008 m. reikalaujama sukurti 250 naujų darbo vietų ir tikimasi, kad panašaus skaičiaus darbo vietų bus reikalaujama 2009 m.; pažymi, kad tik 50 proc. 2008 m. papildomų darbo vietų turi būti skiriama išplėsti veiklos apimčiai atsižvelgiant į pastaruosius plėtros etapus; mano, kad Komisijos laikotarpio vidurio žmogiškųjų išteklių peržiūra turėtų būti atliekama vadovaujantis 2006 m. pradėta taikyti geresnio reglamentavimo strategija visiškai atsižvelgiant į poreikį tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti naujas 2007–2013 m. finansinio programavimo laikotarpio lėšų panaudojimo programas;

47.   džiaugiasi, kad atsižvelgiant į politinius prioritetus taikomas darbuotojų perkėlimo į kitą darbo vietą principas, tačiau mano, kad perkėlimo į kitą darbo vietą mastas turėtų būti didesnis, nei 1 proc.; primena, kad vykdant minėtąjį perkėlimą į kitą darbo vietą būtina vadovautis Parlamento nurodytais prioritetais; tikisi, kad Komisija pasinaudos vykstančia patikra ir atliks esminių pakeitimų nustatydama darbuotojų paskirstymo prioritetus ir papildomų išlaidų kiekį; atsižvelgdamas į visas pagal 5 išlaidų kategoriją turimas lėšas, metinės biudžeto procedūros metu įvertins Komisijos darbuotojų poreikį; pažymi, kad Komisija siūlo į kitas darbo vietas perkelti 565 darbuotojų, iš kurių 287 perkeliami iš vieno skyriaus į kitą ir 278 perkeliami į kitas darbo vietas skyriaus viduje; reikalauja, kad Komisija preliminariame biudžeto projekte pateiktų kur kas detalesnę informaciją apie darbuotojų perkėlimą į kitas darbo vietas siekiant, kad Parlamentas galėtų įvertinti, ar 1 proc. rodiklis tinkamas; mano, kad centrinio perkėlimo į kitą darbo vietą fondo sukūrimas atitiktų administravimo supaprastinamo, geresnio programų ir veiksmų vykdymo principą ir padėtų išvengti nereikalingos administracinės naštos;

48.   atsižvelgia į 2007 m. balandžio 18 d. trišalį dialogą ir visų trijų institucijų pasiektą susitarimą dėl Bendrijos įstaigų, kurioms taikomas Finansinio reglamento 185 straipsnis; džiaugiasi pozityviu Tarybos požiūriu, kuriuo ji palaiko geresnę agentūrų kontrolę ir vertinimą; pabrėžia akcentuotų klausimų, pvz., dėl esamų agentūrų veiklos ir administravimo išlaidų santykio, biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, vertinimo ir sąnaudų ekonominio efektyvumo, bei tolesnės pažangos, susijusios su procedūra pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 47 punktą, svarbą; pažymi, kad procedūrinis metodas, nurodytas šios rezoliucijos II priede pateiktuose pareiškimuose, pagal Finansinio reglamento nuostatas, buvo sukurtas siekiant suteikti galimybę atlikti skubius perkėlimus Greitosios pasienio pagalbos būrių (angl. RABIT) naudai; pabrėžia poreikį surengti platesnes diskusijas Komisijos valdymo metodų klausimais, susijusiais su Komisijos patikros, kuri turėtų būti baigta 2007 m. balandžio 24 d., rezultatais;

49.   mano, kad Užsienio reikalų komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonėse pateikiami svarbūs klausimai, į kuriuos turi būti atsižvelgta 2008 m. biudžeto procedūros metu;

o
o   o

50.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0098. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0565. (4) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 136.

2007 m. kovo 7 d. trišalis dialogas

Išvada

Trišalis susitikimas buvo organizuotas taikant 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 47 punktą dėl biudžetinės drausmės ir pagrįsto finansų valdymo.

Šios išvados skirtos kritiškai įvertinti trijų institucijų pasiektam susitarimui.

1.  Bendroji įmonė ITER

Europos Parlamentas ir Taryba susitarė, kad:

Bendroji įmonė ITER turi būti laikoma Bendrijos agentūra, kai taikomas TIS 47 punktas;

Europos Parlamentui bus suteikta atsakomybė patvirtinti bendrosios įmonės ITER biudžeto įgyvendinimą.

Europos Parlamentas ir Taryba pripažino Bendrijos įnašą į ITER, padarytą pagal Septintąją Euratomo bendrąją programą (daugiausiai 986 mln. eurų(1) 2007–2011 m. laikotarpiu), kaip pasiūlė Komisija. atsižvelgiant į tai, kad planuojama, jog ITER projektas bus tęsiamas ir po 2011 m., ir į poreikį jį tęsti iki 2041 m., atitinkamos sumos 2012 ir 2013 m. numatytos finansiniame programavime. Būsimas finansavimas bus aptariamas diskusijose apie kitą finansinę sistemą.

2.  Agentūros

Siekdami optimizuoti esamų agentūrų veikimą ir procedūras, taikomas kuriant naujas agentūras, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutarė tęsti išsamias diskusijas, ypač dėl kruopštaus išlaidų ir naudos įvertinimo, įskaitant administracines išlaidas, prieš įsteigiant naujas agentūras ir įgyvendinant persvarstymo sąlygas, numatytas konkrečiuose esamų agentūrų nuostatuose.

Atsižvelgdami į tai, jie išreiškia savo norą dėti pastangas tęsti ir gilinti diskusijas apie TIS 47 punkte numatytos procedūros kūrimą.

Šios diskusijos bus tęsiamos per būsimus trišalius susitikimus. Pirmasis jų įvyks 2007 m. balandžio 18 d.

(1) Iš 1290 mln. EUR bendro ES biudžeto įnašo bendrajai įmonei ITER ir branduolių sintezės energijos kūrimui.

Pareiškimai įvykus 2007 m. balandžio 18 d. trišaliam dialogui

1.  Europos Parlamento ir tarybos pareiškimas dėl Bendrijos agentūrų

"1. Siekdamos didesnio aiškumo ir skaidrumo, dvi biudžeto valdymo institucijos ragina Komisiją kartu su preliminariu biudžeto projektu kasmet pateikti biudžeto apžvalgą, kurioje būtų pateikiama informacija apie visas esamas ir būsimas Bendrijos agentūras, kitas įstaigas, kurioms taikomas finansinio reglamento 185 straipsnis, ir vykdomąsias agentūras. Šioje apžvalgoje turėtų būti pateikiama su biudžetu susijusi informacija apie minėtų įstaigų svarbiausią veiklą, svarbiausius biudžeto rodiklius ir darbuotojų skaičių, taip pat apie veiklos ir administravimo išlaidų santykį.

2.  Dvi biudžeto valdymo institucijos primena Komisijai, kad prieš steigiant naujas agentūras reikia atlikti nuodugnią ekonominės naudos analizę ir griežtai laikytis procedūros, numatytos Tarpinstitucinio susitarimo 47 punkte, bei ją tobulinti.

3.  Decentralizuotų agentūrų klausimu dvi biudžeto valdymo institucijos primena šių agentūrų vykdomiesiems direktoriams ir valdančiosioms taryboms apie atsakomybę pateikti realius prašymus dėl biudžeto, kurie atitiktų realius poreikius, taip pat vengti numatyti biudžete pernelyg daug lėšų.

4.  Dvi biudžeto valdymo institucijos ragina Komisiją nuolat vertinti esamas Bendrijos agentūras, ypač jų ekonominę naudą, ir sutikti tikrinti Komisijos atliekamą atrinktų agentūrų vertinimą. Agentūrų, kurios bus tikrinamos, atrankos kriterijai galėtų būti nustatyto veiklos ir administravimo išlaidų santykio viršijimas, taip pat ypatingos agentūrų problemos, į kurias atkreipiamas dėmesys Audito Rūmų ataskaitose ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu. Šios analizės, taip pat analizės, kurią gali atlikti kitos institucijos, rezultatai turėtų būti kasmet aptariami trišalio dialogo metu ne vėliau kaip spalio mėn.

5.  Dvi biudžeto valdymo institucijos ragina Komisiją įgyvendinti persvarstymo sąlygas, numatytas specialiame decentralizuotoms agentūroms skirtame reglamente. Biudžeto valdymo institucijos apsvarstys, ar turėtų būti toliau įgyvendinama dabartinė decentralizuotų agentūrų strategija.

6.  Atsižvelgdamos į 2007 m. kovo 7 d. trišalio dialogo išvadas dėl tolesnio procedūros, numatytos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 47 punkte, tobulinimo, institucijos iš esmės sutaria būsimų trišalių dialogų metu sukurti procedūrą, kuri padėtų įgyvendinti 47 punktą."

2.  Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX)

"Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pabrėžia, kad, susidarius padėčiai, dėl kurios kyla skubių ir ypatingų problemų prie išorinės sienos, kurioms spręsti reikia Skubios pasienio pagalbos būrių (RABIT) įsikišimo, ir tam gali trūkti lėšų Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) biudžete, turėtų būti svarstomos visos galimybės užtikrinti finansavimą. Komisija ypatingos skubos tvarka patikrins, ar būtų galima perkelti lėšas. Prireikus biudžeto valdymo institucijų sprendimo, Komisija inicijuos procedūrą, atitinkančią finansinio reglamento nuostatas, visų pirma 23 ir 24 straipsnius, siekdama užtikrinti, kad dvi biudžeto valdymo institucijos laiku priimtų sprendimą dėl lėšų, skirtų užtikrinti papildomą finansavimą FRONTEX, kad ši galėtų dislokuoti RABIT būrius. Biudžeto valdymo institucija įsipareigoja kuo greičiau imtis veiksmų, atsižvelgdama į skubumą."