Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/2292(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0149/2007

Pateikti tekstai :

A6-0149/2007

Debatai :

PV 22/05/2007 - 6
CRE 22/05/2007 - 6

Balsavimas :

PV 22/05/2007 - 9.11
CRE 22/05/2007 - 9.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0196

Priimti tekstai
PDF 351kWORD 162k
Antradienis, 2007 m. gegužės 22 d. - Strasbūras
Pasaulinė Europa. Išoriniai konkurencingumo aspektai
P6_TA(2007)0196A6-0149/2007

2007 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai (2006/2292(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis" (COM(2006)0567),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Globalioji Europa: Europos prekybos apsaugos priemonės besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje. Žalioji knyga viešosioms konsultacijoms" (COM(2006)0763),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 28 d. savo rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 25 d. savo rezoliuciją dėl metinės Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui dėl trečiųjų šalių Bendrijos atžvilgiu taikomų antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemonių (2004)(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 4 d. savo rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. savo rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą(4),

   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 1 d. savo rezoliuciją dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. savo rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų(6),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 6 d. savo rezoliuciją dėl tekstilės ir drabužių sektoriaus būklės po 2005 m.(7),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, paskelbtą kartu su Komisijos komunikatu "Ekonomikos reformos ir konkurencingumas: pagrindiniai 2006 m. Europos konkurencingumo ataskaitos aspektai" (SEC(2006)1467),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. Briuselyje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas(8),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. savo rezoliuciją dėl indėlio 2006 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kiek tai susiję su Lisabonos strategija(9),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Europos Sąjunga ir Kinija: glaudesnė partnerystė, auganti atsakomybė" ir kartu su juo paskelbtą Komisijos darbo dokumentą "Glaudesnė partnerystė, auganti atsakomybė: politikos dokumentas dėl Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos ir investicijų: konkurencija ir partnerystė" (COM(2006)0631 ir 0632),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 2 d. bendro sutarimo pagrindu priimtą deklaraciją Parlamentinės konferencijos dėl PPO metinės sesijos metu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6-0149/2007),

A.   kadangi prekybos politika gali labai prisidėti skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą laikantis atnaujintos Lisabonos darbotvarkės tikslų,

B.   kadangi ES privalo patvirtinti tinkamą strategiją, leisiančią įveikti globalizacijos keliamus uždavinius ir atlaikyti didžiausių sparčiai augančios ekonomikos šalių konkurenciją, išsaugant Europos ekonominės, regioninės ir socialinės sanglaudos modelį,

C.   kadangi siekiant sėkmingai įgyvendinti šią iniciatyvą būtina atnaujintos Lisabonos darbotvarkės išorės ir vidaus aspektų darna,

D.   kadangi siekiant sustiprinti ES įmonių vidaus ir išorės konkurencingumą yra svarbios vidaus struktūrinės reformos,

E.   kadangi 2006 m. liepos 24 d. sustabdžius beveik penkerius metus trukusias derybas dėl Dohos vystymosi darbotvarkės (DVD) susiklostė nauja padėtis, dėl kurios ES iškilo būtinybė laikinai pakoreguoti savo prekybos politikos prioritetus ir priemones, kartu išsaugant daugialypumą, kaip vieną iš pagrindinių prekybos politikos prioritetų;

F.   kadangi prekybos politika yra priemonė, o ne tikslas, ir turėtų būti rengiama taip, kad prisidėtų prie žmonių ES ir kitur bendros gerovės;

G.   kadangi ES rinka daugumoje sektorių yra viena atviriausių pasaulyje;

H.   kadangi bendrosios prekybos politikos integralumas yra labai naudingas ES ir leidžia jai užimti lyderės poziciją tarptautinės prekybos sistemoje,

I.   kadangi dėl protekcionizmo neefektyvūs ekonomikos sektoriai dirbtinai apsaugomi nuo tarptautinės konkurencijos, ištekliai perkeliami iš produktyvesnių sektorių, didinamos kainos ir skatinamas nedarbas,

J.   kadangi visuomenė dažnai protestuoja prieš pražūtingą prekybos atvėrimo poveikį tam tikriems regionams ir ekonomikos sektoriams, tačiau neįvertinamas teigiamas poveikis naujovėms, konkurencingumui ir užimtumui,

K.   kadangi patekimą į rinką vis labiau riboja įvairios netarifinės kliūtys,

L.   kadangi aukšti tarifai ir toliau išlieka didele kliūtimi prekybai, visų pirma – prekybai su didžiausiomis sparčiai augančios ekonomikos šalimis,

M.   kadangi PPO principais pagrįsta daugiašalė prekybos sistema, kurioje kuriamos tinkamos taisyklės ir užtikrinamas jų laikymasis, išlieka veiksmingiausia priemone siekiant sąžiningos ir teisingos pasaulinės prekybos,

N.   kadangi ES išlieka įsipareigojusi užtikrinti sėkmingą DVD įgyvendinimą ir ne kartą parodė savo geranoriškumą pateikdama svarbius pasiūlymus visose derybų srityse,

O.   kadangi, laikantis tam tikrų sąlygų, turėtų būti iš naujo apsvarstytas dvišalių ir regioninių laisvosios prekybos susitarimų (LPS) sudarymas, vis dėlto nepamirštant, kad pernelyg paplitę panašūs susitarimai galėtų kliudyti stiprinti daugiašalę sistemą, kurios šalininkė yra ES,

P.   kadangi būtina nustatyti tinkamą daugiašalių, dvišalių ir daugianacionalinių susitarimų pusiausvyrą;

Q.   kadangi ES turi būti pasirengusi prireikus apsisaugoti nuo sutartų taisyklių pažeidimų ir pasinaudoti ginčų sprendimo priemonėmis, taip pat apsisaugoti nuo nesąžiningos prekybos taikant veiksmingas ir teisėtas prekybos apsaugos priemones, suteikiančias neatidėliotiną pagalbą nukentėjusioms pramonės šakoms,

R.   kadangi jokia įtikinama ir teisėta prekyba negali būti vykdoma be rimto Europos Parlamento dalyvavimo;

S.   kadangi svarbu, jog Parlamentas tinkamu laiku galėtų susipažinti su Komisijos vedamų derybų tekstais,

ES ir konkurencija pasaulyje

1.   mano, kad prekybos politika yra neatsiejama strategijos, kuria siekiama augimo ir naujų darbo vietų kūrimo didinant Europos konkurencingumą, dalis; todėl pritaria minėtajam Komisijos komunikatui "Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje" dėl svaraus jo įnašo į atnaujintą Lisabonos darbotvarkę;

2.   mano, kad prekybos raida pati savaime nėra tikslas, ją reikia vertinti, atsižvelgiant į ekonomikos augimą, užimtumą ir tvarųjį vystymąsi; pabrėžia, kad atliekant Europos ekonomikos konkurencingumo tyrimus reikėtų dėmesį kreipti ir į Europos gamintojų produkcijos dalį pasaulinėje gamyboje bei į užimtumo tendencijas, o ne vien tik į prekybos rodiklius;

3.   primena ES įsipareigojimą įgyvendinti nuoseklią politiką ir mano, kad vykdydama šį įsipareigojimą ES derėdamasi dėl prekybos turi siekti tikslų, atitinkančių ES vystymosi politiką, ypač mažiausiai išsivysčiusių bei besivystančių šalių atžvilgiu;

4.   mano, kad siekiant Lisabonos augimo ir užimtumo tikslų labai svarbu užtikrinti didesnį išorės konkurencingumą; mano, kad ES išorės veiksmai turėtų apimti reformos skatinimą ir tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą taip siekiant sukurti palankią verslo aplinką ir skatinti tvarųjį vystymąsi visame pasaulyje; taigi ketina siekti didesnio makroekonominės politikos nuoseklumo ir suderinamumo, didesnio pinigų politikos ir finansų saugumo ir bendradarbiavimo mokesčių klausimais bei šalinant nesąžiningą konkurenciją mokesčių srityje;

5.   mano, kad pirmiausia reikėtų vykdyti kainų stabilumu pagrįstą pinigų politiką siekiant finansuoti technologinę pažangą ir remti mažas ir vidutines įmones (MVĮ) joms suteikiant galimybę patekti į euro zonai nepriklausančias rinkas; antra, reikėtų sukurti verslui palankias mokesčių sistemas, kurios padėtų didinti naujai įsteigtų įmonių skaičių, sumažinti mokesčius, kenkiančius efektyvumui ir darbo vietų, ypač tam tikroms socialinėms grupėms, pvz., moterims, ilgą laiką nedirbusiems asmenims ir vyresnio amžiaus asmenims, kūrimui; trečia, reikėtų didinti konkurenciją vidaus rinkoje atsižvelgiant į tai, kad kuo didesnė bus konkurencija ES viduje, tuo lengviau ES įmonėms konkuruoti išorėje;

6.   mano, kad socialinis modelis, kuriuo grindžiami Europos pramonės santykiai, padėjo ES išlaikyti aukštą pasaulinio konkurencingumo lygį, palyginti su jos pagrindiniais konkurentais; mano, kad didžiausia ES kylanti problema – išlaikyti šį socialinį modelį veikiantį nepaisant labai konkurencingoje pasaulinėje rinkoje patiriamo spaudimo dar labiau sumažinti gamybos socialines ir aplinkos apsaugos išlaidas;

7.   tiki, kad atviros prekybos sistemos nauda yra didesnė už galimą neigiamą poveikį; todėl mano, kad ES turėtų toliau siekti užbaigti bendros rinkos kūrimą, toliau skatinti didesnį pasaulinį liberalizavimą bei laisvą ir sąžiningą prekybą ir priešintis protekcionizmui; tačiau taip pat mano, kad negalima nepaisyti galimo šios sistemos neigiamo poveikio kai kuriems sektoriams, regionams ir šalims, pvz., persikraustymo ir perkėlimo;

8.   mano, kad liberalizacija labiausiai naudinga šalims, panaikinusioms tarifus ir netarifines kliūtis ir atvėrusioms savo rinkas; todėl mano, kad ES gebėjimai padidinti konkurencingumą be kitų faktorių priklauso nuo to, ar ji kovos su prekybos kliūtimis pasaulio mastu, užtikrins, kad būtų baigta kurti vieninga rinka, ir atvers savo rinkas trečiosioms šalims;

9.   pritaria Komisijos strategijai teigiamai paveikti globalizacijos procesą ir valdyti riziką;

10.   apgailestauja, kad ES piliečiai globalizaciją prilygina blogėjantiems Europos rezultatams ir darbo vietų praradimui; pabrėžia, kad būtina, jog ES priimtų tinkamą reformų, kurių reikia siekiant pasinaudoti globalizacijos privalumais ir taip padidinti gamybą bei užimtumą, įgyvendinimo strategiją;

11.   skatina Komisiją ir valstybes nares geriau informuoti Europos piliečius apie visus globalizacijos aspektus ir realią naudą, kurią teikia ES dalyvavimas tarptautinėse prekybos sistemose;

12.   mano, kad tęstinio mokymosi programos idėjos yra naudingos priemonės, tačiau nepakankamas atsakas į numatytus pasaulinės gamybos struktūros pokyčius; reikalauja, kad naujoji ES pasaulinio konkurencingumo strategija būtų susieta su Lisabonos darbotvarke, kuri turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų galima veiksmingiau spręsti teisėtus Europos piliečių nuogąstavimus dėl to, kad jie nesugebės prisitaikyti prie pokyčių;

13.   mano, kad auganti konkurencija turėtų paskatinti ES didinti pastangas švietimo ir mokslinių tyrimų bei vystymosi srityse, kad būtų išsaugota jos padėtis pasaulinėse naujoviškų produktų ir aukštos kvalifikacijos paslaugų rinkose, ir sustiprinti savo poziciją kuriant naujus panašius privalumus;

14.   mano, kad būtina paremti sklandžią ypač pažangių Europos moderniųjų technologijų įmonių įtraukimą į pasaulinės prekybos aplinką;

15.   pabrėžia strateginį ES poreikį nepaisant išorės konkurencijos spaudimo išsaugoti pakankamai didelę ir įvairią pramoninę bazę; todėl mano, kad prekybos atvėrimas turėtų būti susietas ir suderintas su patikima pramonės politika tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis;

16.   tvirtina, kad ES ekonomikos sėkmės pagrindas yra MVĮ, kurios, naudodamosi geresnėmis mokslinių tyrimų ir taikomosios plėtros galimybėmis, turi užtikrinti aukštos kokybės pažangiausiomis technologijomis pagrįstų prekių gamybą;

17.   primena, kad ES rinka daugumoje sektorių yra viena atviriausių pasaulyje ir kad per penkiasdešimt pastarųjų metų ji labai prisidėjo prie žymaus pasaulinės prekybos padidėjimo ir gavo iš to naudos;

18.   vis dėlto mano, kad ES veiklai, susijusiai su išsivysčiusiomis ir augančios ekonomikos šalimis, neigiamą poveikį daro nepakankamos abipusio patekimo į rinką galimybės, nepakankamas sutartų prekybos taisyklių laikymasis ir paplitusi nesąžiningos prekybos praktika;

19.   pažymi, kad daugelyje pasaulio šalių, įskaitant didžiausias sparčiai augančios ekonomikos šalis, tebėra taikomos didelės tarifinės ir netarifinės kliūtys ES eksportui; mano, kad vienas svarbiausių ES prekybos politikos prioritetų turėtų būti tokių kliūčių panaikinimas arba ženklus sumažinimas tinkamai atsižvelgiant į vystymosi aspektus;

20.   pritaria Komisijai, kad pasaulinė prekybos sistema nėra skirta vien tik EBPO šalims; tačiau siūlo, kad tokios šalys kaip Meksika būtų įtrauktos į sąrašą šalių, kurias Komisija laiko augančios ekonomikos šalimis; primena, kad augančios ekonomikos šalys, t. y. Kinija, Brazilija, Rusija, Indija ir Meksika, jau sukuria daugiau nei 18 proc. pasaulio prekybos srautų;

21.   ragina, kad ES išorės politikos kryptys padėtų užtikrinti teisingą šalių partnerių ekonominį vystymąsi, leistų kovoti su socialiniu dempingu ir skatintų laikytis socialinių teisės aktų ir nuostatų dėl tinkamo darbo standartų, kuriais, kaip teigia Tarptautinė darbo organizacija (TDO), užtikrinamos tinkamos darbuotojų ir jų šeimų pajamos, teisė į saugą ir sveikatą darbe ir teisė į socialinę apsaugą bei laisvė jungtis į profesines sąjungas;

22.   pabrėžia būtinybę skatinti elgesio kodeksus, į kuriuos būtų įtraukti uždaviniai, susiję su deramo darbo standartais ir kitais bendrovių socialinės atsakomybės aspektais, kuriuos turi taikyti trečiųjų šalių dukterinės įmonės, subrangovai ir ES įsisteigusių įmonių tiekėjai;

23.   pažymi, kad ES yra suinteresuota vesti ir stiprinti dvišales derybas su savo svarbiausiomis išsivysčiusiomis prekybos partnerėmis, jeigu dėl to nekyla pavojaus ES aplinkosaugos ir sveikatos normoms ir jeigu užtikrinamas 2005 m. spalio 20 d. UNESCO konvencijos dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo laikymasis;

PPO

24.   mano, kad PPO principais pagrįsta daugiašalė prekybos sistema išlieka veiksmingiausia priemone siekti laisvosios prekybos pasaulyje; tačiau mano, jog PPO sistema turėtų būti tam tikru mastu pertvarkyta, kad taptų skaidresnė ir veiksmingesnė; palankiai vertina oficialių DVD derybų atnaujinimą ir pakartoja, kad palaiko siekį jas sėkmingai užbaigti;

25.   mano, kad Europos įmonėms ypač svarbu, jog būtų pasiekta ambicingų ir suderintų DVD derybų rezultatų, todėl ES derybininkams tokių rezultatų siekimas turėtų būti prioritetas;

26.   pažymi, kad Dohos derybų raundas yra derybų dėl vystymosi raundas ir todėl naujojoje ES prekybos darbotvarkėje turi atsispindėti vystymosi uždaviniai; taip pat pažymi, kad naujoji prekybos darbotvarkė taip pat reiškia ypatingą atsakomybę ES veiksmingai įgyvendinant vystymosi politiką, ypač neturtingiausių pasaulio šalių atžvilgiu;

27.   laikosi nuomonės, kad esminė PPO institucinės struktūros ir sprendimų priėmimo proceso reforma yra būtina siekiant pagerinti PPO veiklą ir įveikti su nuolat didėjančiu narių skaičiumi susijusius iššūkius; ragina Komisiją aktyviai prisidėti prie bendro šio klausimo svarstymo ir pateikti konstruktyvių pasiūlymų;

28.   mano, kad jeigu ES parengtų svarbiausias daugiašales konkurencijos politikos nuostatas ir tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje sustiprėtų, rinkos taptų atviresnės, proporcingesnės ir veiksmingesnės;

Dvišaliai ir regioniniai laisvosios prekybos susitarimai

29.   pabrėžia, kad PPO yra tinkamiausias forumas siekiant užtikrinti teisingą išaugusios globalizacijos teikiamos naudos paskirstymą; todėl mano, kad ambicingų, į vystymąsi orientuotų DVD derybų rezultatų siekimas turėtų būti svarbiausias ES prioritetas; laikosi nuomonės, kad dvišaliai ir regioniniai LPS nėra geriausias pasirinkimas; primena, kad tokie susitarimai skatina prekybos nukrypimus, dažnai yra nesubalansuoti, prisideda prie diskriminacijos tarptautiniuose prekybos santykiuose atsiradimo ir sumažina šalių dalyvavimą PPO;

30.   mano, kad naujų dvišalių arba regioninių laisvosios prekybos iniciatyvų turėtų būti imamasi tik tada, kai reikia sustiprinti ES eksportuotojų konkurencingumą svarbiose užsienio rinkose, ypač tais atvejais, kai didžiųjų prekybos galių atstovai yra sudarę tokius susitarimus arba veda derybas dėl jų su susijusiomis šalimis arba regionais; reikalauja, kad Komisija laikytųsi visiško skaidrumo nustatydama kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų pasirenkami nauji LPS partneriai, taip pat reikalauja, kad būtų atliktas visapusis ekonominio ir tvaraus poveikio įvertinimas įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis, o jo rezultatai būtų skelbiami viešai;

31.   mano, kad visi ES sudaryti LPS turėtų atitikti PPO principus, būti visapusiški, ambicingi, sudaryti abipusio patekimo į rinką galimybę ir užtikrinti paslaugų ir investicijų liberalizavimą, kuris būtų platesnis nei yra nustatyta dabartiniuose daugiašaliuose įsipareigojimuose ir tikėtinai bus įtvirtintas sėkmingai pabaigus DPD;

32.   mano, kad derybose dėl LPS Komisija turi atsižvelgti į tai, jog esama pavojaus, kad mažiausi ir silpniausi prekybos partneriai negalės pasinaudoti tarptautinės prekybos teikiama nauda, todėl reikalauja, kad per visą derybų procesą būtų atsižvelgiama į jų interesus;

33.   ragina Tarybą rengiant LPS arba asociacijos susitarimo derybų įgaliojimus nubrėžti ribą tarp augančios ekonomikos šalių ir ekonomiškai stiprių šalių ir užtikrinti, kad derybos su besivystančiomis šalimis pirmiausia būtų nukreiptos į jų vystymosi poreikius;

34.   yra įsitikinęs, kad visi būsimi LPS turi būti šiuolaikiški ir apimti pagrindinėse TDO konvencijose nustatytus standartus;

35.   reikalauja, kad visuose ES sudarytuose LPS būtų numatytos priemonės, leisiančios jai visiškai arba iš dalies sustabdyti jų taikymą esant įrodymų, jog kitos šalys nesilaiko šiuose LPS įtvirtintų įsipareigojimų; mano, kad Komisija turėtų pritarti tokių priemonių taikymui, kai Parlamento rezoliucijoje ji bus pakviesta tai padaryti;

36.   kviečia Komisiją pradėti derybas su to paties požiūrio besilaikančiomis PPO narėmis dėl pagrindinių LPS nuostatų, susijusių, pvz., su preferencinėmis kilmės taisyklėmis, siekiant, kad LPS būtų nuoseklesni, o jų naudojimas ūkio subjektams – paprastesnis;

Daugiašalės (sektorinės) derybos

37.   kviečia Komisiją ir Tarybą, atsižvelgiant į Civilinės aviacijos susitarimo, Viešųjų pirkimų susitarimo ir Susitarimo dėl informacinių technologijų pavyzdžius, apsvarstyti daugiašalių ir (arba) sektorių derybų tam tikrais atvejais galimybę;

Bendras požiūris į prekybos derybas

38.   primygtinai reikalauja, kad ES nuolaidos derybų partneriams atitiktų susijusių šalių nuolaidas, išskyrus tada, kai nuolaidos aiškiai pagrįstos vystymosi tikslu;

39.   atkreipia dėmesį į ES žemės ūkio strateginę svarbą ir daugiafunkcinį pobūdį; pažymi, kad žemės ūkis neturėtų būti vienintelė sritis, kurioje ES daro nuolaidas prekybos derybų metu ir kad prekybos politika ir toliau turi atitikti pagrindinius principus, nustatytus vykdant keletą nuoseklių bendrosios žemės ūkio politikos reformų;

40.   primena, kad ES, kaip didžiausia vieninga prekių ir paslaugų rinka pasaulyje, yra labai patraukli viso pasaulio eksportuotojams; atkreipia dėmesį, kad tai suteikia ES derybininkams didelę įtaką daugiašalėje, dvišalėje ir regioninėje aplinkoje;

41.   mano, kad ES ir visiems jos prekybos partneriams įgyvendinant sąžiningos prekybos politikos kryptis reikės vis labiau atsižvelgti į nuostatas dėl minimalių aplinkos apsaugos standartų pripažinimo, kad visiems partneriams būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos;

42.   mano, kad vykdant prekybos derybas daugiašaliu, dvišaliu arba regioniniu lygiu reikia siekti, kad tarptautinė prekyba atitiktų tarptautinius įsipareigojimus socialinėje, aplinkosaugos ir žmogaus teisių srityje, ir taip prisidėtų prie kitų pastangų, dėl kurių susitarta kitais būdais; primygtinai prašo, kad su šiais klausimais susijusi pažanga būtų vertinama atsižvelgiant tik į ES prekybos interesus, nes užsienio prekyba yra tik vienas, nors ir svarbus, ES tvaraus vystymosi aspektas;

43.   ragina Komisiją paaiškinti, kaip ji supranta socialinių ir aplinkosaugos taisyklių ir standartų pobūdį tarptautinėje prekybos politikoje, nustatyti socialiniams ir aplinkosaugos klausimams skirto skyriaus, kurį numatyta įraukti į naujus laisvosios prekybos ir asociacijos susitarimus, principus ir turinį;

Transatlantiniai santykiai

44.   linkusi manyti, kad ES turi užmegzti įvairesnius ekonominius ryšius, toliau vykdyti savo politikos įgyvendinimą tokiose srityse kaip visuomenės sveikata ar aplinkosauga, stiprinti ekonominius ryšius su kitais pasaulio regionais, grindžiamus taika ir pagarba suverenumo principams, piliečių laisvėms, aplinkai, socialiniams standartams, žmogaus teisėms ir vystymuisi;

45.   transatlantiniai ekonominiai santykiai turi būti stiprinami remiantis ES aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos taisyklėmis ir neturi kenkti savarankiškos konkurencingumo politikos įgyvendinimui bei viešųjų paslaugų ir kultūros įvairovės taisyklių taikymui;

46.   rekomenduoja surinkti patikimų duomenų, kad būtų galima išanalizuoti ES ir JAV ekonomikos rinkų integravimo svarbą Meksikos ir Kanados ekonomikai ir visuomenei; atkreipia dėmesį į tai, kad gana dažnai Europos tiesioginės užsienio investicijos patenka į Meksiką per JAV veikiančias antrines Europos bendroves; tuo galima būtų paaiškinti, kodėl šie sandoriai neatspindėti ES ir Meksikos bendradarbiavimo ataskaitose;

Kinija

47.   atsižvelgia į savo pirmiau minėtąją rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų; laiko Kiniją akivaizdžiu pavyzdžiu, kaip prekybos liberalizacija ir aktyvi konkurencija pasaulinėje rinkoje skatina ekonomikos augimą ir didina gerovę; žino plataus masto visuomenės ir aplinkos sričių problemas, su kuriomis susiduria ši šalis; primygtinai reikalauja, kad Kinija laikytųsi visų įsipareigojimų, susijusių su jos naryste PPO, pvz., dėl tarptautinių darbo standartų laikymosi ir dėl intelektinės nuosavybės teisių (INT) apsaugos; pritaria pirmiau minėtam Komisijos komunikatui ir darbo dokumentui dėl ES ir Kinijos ir remia jos pastangas parengti tinkamą strategiją, skirtą visiems ES ir Kinijos santykių aspektams;

48.   mano, kad ekonominiai ir prekybos santykiai su Kinija turi būti stiprinami kartu rengiant politinį dialogą dėl abiejų partnerių įsipareigojimų aplinkosaugos ir socialinėje srityse; pabrėžia, kad ES ir Kinijos ekonominiai ir prekybos santykiai turi būti pagrįsti pagarba sąžiningos ir teisingos prekybos principams ir vystomi remiantis PPO taisyklėmis;

49.   mano, kad nepakankama INT apsauga – vienas didžiausių iššūkių, iškilusių ES dvišaliuose santykiuose su Kinijos institucijomis; todėl ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad Kinija būtų įtikinta gerbti TRIP susitarimus ir pagerintų teismų sprendimų vykdymą;

Reguliavimo klausimai

50.   pabrėžia didėjančią reguliavimo klausimų svarbą tarptautinėje prekyboje; ragina siekti didesnio ES ir jos pagrindinių prekybos partnerių taisyklių ir praktikos nuoseklumo; pabrėžia, kad dėl to normos ir taisyklės neturėtų būti derinamos pagal mažiausius priimtinus reikalavimus, kadangi tai pakirstų piliečių pasitikėjimą veikla, susijusia su sveikatos, saugos ir aplinkosaugos sritimis; pabrėžia, kad turėtų būti sustiprintos pastangos siekiant užtikrinti, jog jas pripažintų ir taikytų pagrindiniai ES prekybos partneriai;

51.   ragina Komisiją sistemingai vertinti ES vidaus politikos ir reguliavimo poveikį konkurencingumui pasaulyje ir jo reguliavimo politikos rengimo procese skirti deramą dėmesį ES įmonių konkurencingumui Europoje ir už jos ribų;

52.   pabrėžia, atsižvelgdamas į PPO ir dvišalius LPS, netarifinių kliūčių neatidėliotino panaikinimo ir techninių taisyklių, ypač susijusių su abipusio pripažinimo principu, suderinimo svarbą;

53.   mano, kad veiksmingiausias būdas išvengti reguliavimo skirtumų, kurie lemia prekybos kliūčių sudarymą, yra pasaulinių taisyklių ir standartų įdiegimas; ragina Komisiją aktyviai dalyvauti visų svarbiausių tarptautinių agentūrų ir standartus nustatančių įstaigų veikloje;

54.   remia daugiašalį ir dvišalį bendradarbiavimą reguliavimo srityje su pagrindinėmis šalimis partnerėmis, jeigu tokiu bendradarbiavimu nediskriminuojami kiti ir neleidžiama šalims kištis į ES vidaus sprendimų priėmimo procesą;

INT apsauga

55.   ragina Komisiją tęsti veiklą mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių diegimo srityse; pažymi, kad patentai ir INT apsauga yra Europos Sąjungos išorės konkurencingumo kertinis akmuo; tikisi, kad ES pozicija šioje srityje bus tvirtesnė trečiųjų šalių atžvilgiu;

56.   pabrėžia, kad dėl klastočių ir piratavimo prarandamos darbo vietos, slopinamas naujovių kūrimas ir mažėja vyriausybių surenkamų mokesčių įplaukos; pabrėžia, kad tinkama INT apsauga ir veiksmingas stiprinimas yra kertinis pasaulio ekonomikos akmuo;

57.   reikalauja, kad pagrindiniai ES prekybos partneriai tinkamai apsaugotų INT, nes tai yra esminė prielaida siekiant išsaugoti ir didinti ES išorės konkurencingumą;

58.   pritaria Komisijos įsipareigojimui griežtinti tarptautinių prekybos susitarimų nuostatas dėl INT apsaugos ir galiojančių įsipareigojimų vykdymą;

59.   primygtinai reikalauja, kad pagrindiniai ES prekybos partneriai, pvz., Kinija ir Rusija, vykdytų susitarimus dėl INT apsaugos remdamiesi PPO/TRIPS numatytais įsipareigojimais;

60.   pabrėžia, kad Europos ITN politika besivystančių šalių atžvilgiu neturėtų peržengti TRIP susitarimuose apibrėžtų įsipareigojimų, o priešingai – turėtų skatinti taikyti lanksčias TRIP nuostatas;

61.   mano, kad priėmimo į PPO sine qua non turėtų tapti INT apsaugos laikymasis ir veiksmingo jų įgyvendinimo teisinėmis ir administracinėmis priemonėmis įrodymai;

62.   ragina Tarybą pritarti Komisijos pasiūlymui dėl Tarybos reglamento dėl kai kurių iš trečiųjų šalių importuojamų gaminių kilmės ženklinimo (COM(2005)0661), atsižvelgiant į Parlamento 2006 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl kilmės ženklinimo išreikštą pritarimą(10);

Patekimo į rinką strategija

63.   pritaria Komisijos sprendimui pakartotinai apsvarstyti jos parengtą Patekimo į rinką strategiją ir tikisi, kad 2007 m. bus patvirtintas šiuo klausimu parengtas komunikatas; kviečia Komisiją rengiant šią iniciatyvą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu;

64.   primygtinai reikalauja, kad būtų atkreiptas ypatingas dėmesys į netarifines kliūtis, kurios, nuolat mažinant arba naikinant tarifus, tampa viena pagrindinių tarptautinės prekybos kliūčių; atkreipia dėmesį į NK įvairovę, techninio pobūdžio sudėtingumą ir jų politinę reikšmę, t. y. dalykus, apsunkinančius šių klausimų sprendimą, ir kviečia Komisiją skirti pakankamai išteklių šiai sunkiai užduočiai spręsti;

65.   atkreipia dėmesį į rimtą pavojų, kad su saugumu susijusios priemonės gali tapti pagrindine XXI amžiaus netarifine kliūtimi; ragina visas šalis spręsti teisėtus su saugumo užtikrinimu susijusius klausimus taip, kad būtų numatyta kiek įmanoma mažiau prekybos srities apribojimų, ir siekiant šio tikslo bendradarbiauti daugiašaliu, daugianacionaliniu ir dvišaliu lygmenimis;

66.   ragina Komisijos delegacijas, valstybių narių ambasadas ir prekybos skatinimo agentūras, prekybos rūmus ir visas kitas viešąsias ir privačias organizacijas, atstovaujančias Europos ekonominiams interesams užsienyje, tinkamiau koordinuoti savo veiklą, susijusią su ES prekių ir paslaugų reklama bei atvirų rinkų ir investicijų srautų skatinimu;

Paslaugos

67.   primena, kad paslaugų sektorius sudaro vis didesnę pasaulio ekonomikos ir ES BVP dalį; atkreipia dėmesį į aukštą Europos paslaugų teikėjų išorės konkurencingumo lygį; ragina Komisiją visose prekybos derybose toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti laipsnišką abipusį paslaugų sektoriaus liberalizavimą ir su šiuo sektoriumi susijusią didesnio standartizavimo politiką, taisyklių ir reguliavimo skaidrumą bei nuspėjamumą, kad aukšto konkurencingumo lygio Europos paslaugų sektorius galėtų laisviau veikti trečiosiose šalyse; vis dėlto pažymi, kad tai neturėtų būti susieta su pasiūla ir paklausa viešųjų paslaugų srityje;

68.   mano, kad turėtų būti atskirtos komercinės ir viešosios paslaugos; pabrėžia, kad į jokias derybas neturi būti įtrauktos viešosios paslaugos, ypač paslaugos, skirtos pagrindinėms žmonių reikmėms tenkinti ir suteikiančios galimybę pasinaudoti esminėmis "viešosiomis gėrybėmis", pvz., sveikatos priežiūros, švietimo, geriamojo vandens ir energetikos sektorių paslaugomis, taip pat neturi būti įtrauktos paslaugos, susijusios su kultūros įvairovės apsauga, pvz., vaizdo ir garso paslaugos;

69.   primygtinai reikalauja mažiausiai išsivysčiusioms šalims partnerėms užtikrinti laisvę reglamentuoti paslaugas, kurios yra svarbios jų vystymuisi;

70.   mano, kad ES privalo skatinti tarptautinių apskaitos ir audito standartų bei praktikos sklaidą ir pripažinimą taip siekdama užtikrinti, kad rinkos būtų patikimesnės ir skaidresnės ir kad veikėjams būtų užtikrinta daugiau tikrumo ir geresnė informacija jų veiklos už ES ribų požiūriu;

71.   ypač pabrėžia, kad siekdama skatinti savo išorės konkurencingumą ES turėtų imtis prekybos politikos priemonių, kuriomis būtų siekiama sustiprinti elektroninių sandorių ir prekybos saugumą bei pagerinti duomenų apsaugą;

72.   mano, kad atveriant finansinių paslaugų rinką ir palengvinant kapitalo judėjimą tuo pat metu reikia siekti didesnio skaidrumo ir pažangos kovojant su pinigų plovimu, finansine parama terorizmui ir apgaule mokesčių srityje, ypač kai naudojamasi neapmokestinamais finansų centrais;

Žaliavinės medžiagos ir energetika

73.   mano, kad naujojoje ES prekybos darbotvarkėje žaliavų, ypač energijos išteklių, klausimai turėtų būti nagrinėjami atskirai;

74.   mano, kad, atsižvelgiant į poreikį taikyti tvaresnius prekybos modelius kovai su klimato kaita, galimybes gauti ir naudoti energijos išteklius turėtų reglamentuoti daugiašalės taisyklės, kurioms neturėtų pakenkti dvišaliai prekybos susitarimai, kuriais numatomos palankiausios galimybių naudotis ištekliais sąlygos;

Viešieji pirkimai

75.   mano, kad ES viešųjų pirkimų rinkos atvirumas visais valdymo lygiais neatitinka ES tiekėjams, ypač MVĮ, sudarytų galimybių patekti į užsienio prekių, paslaugų ir statybų sutarčių viešųjų pirkimų rinką ir kad Komisija turėtų toliau siekti, kad ES ir jos išsivysčiusioms ir sparčiai augančios ekonomikos šalims partnerėms būtų sudarytos vienodos patekimo į šį svarbų ekonomikos sektorių galimybės; sutinka, kad tiksliniai apribojimai patekti į tam tikras ES viešųjų pirkimų rinkos dalis turėtų būti taikomi tuomet, kai siekiama skatinti abipusiškumą, tačiau griežtai pasisako prieš bet kokius bandymus uždaryti tą rinką protekcionizmo tikslais;

76.   ragina Komisiją siekti, kad kitos PPO viešųjų pirkimų susitarimo šalys priimtų svarbius įsipareigojimus šiuo metu vykstančiose pakartotinėse derybose dėl šios sutarties;

77.   vis dėlto pabrėžia, kad turi būti užtikrintas didesnis skaidrumas, ir ragina Komisiją nekelti per didelių reikalavimų viešųjų pirkimų sričiai, ypač komunalinių paslaugų sektoriui, jei tai sudaro keblumų mažiausiai išsivysčiusioms šalims partnerėms;

78.   atkreipia dėmesį į keleto valstybių narių iniciatyvą pakartotinai apsvarstyti viešųjų pirkimų susitarimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos MVĮ; todėl ragina Komisiją ir Tarybą reikalauti, kad į viešųjų pirkimų susitarimą, kuris buvo pakartotinai apsvarstytas PPO, įtraukti sąlygą, leidžiančią ES sudarant viešųjų pirkimų sutartis teikti pirmenybę MVĮ, remiantis sistema, kuri jau dabar taikoma kitų šio susitarimo šalių, pvz., JAV ir Japonijos;

79.   mano, kad viešieji pirkimai turėtų būti visų ES inicijuotų dvišalių ir regioninių prekybos derybų dalis, siekiant darniai atverti viešųjų pirkimų rinkas;

Taisyklių laikymasis

80.   pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad visi ES prekybos partneriai laikytųsi iš narystės PPO kylančių arba dvišaliuose ar regioniniuose susitarimuose su ES įtvirtintų įsipareigojimų; pabrėžia PPO ginčų sprendimo mechanizmo svarbą daugiašalės prekybos sistemos patikimumui ir veiksmingumui; ragina Komisiją pasinaudoti šia priemone, kai kitoms šalims nesilaikant įsipareigojimų daromas neigiamas poveikis ES prekybos interesams ir kompromisinis sprendimas nėra pasiekiamas per tam tikrą priimtiną laikotarpį;

Prekybos apsaugos priemonės

81.   mano, kad siekiant tolesnio prekybos liberalizavimo ES būtina turėti galimybių apsisaugoti nuo nesąžiningos prekybos atvejų; todėl mano, kad prekybos apsaugos priemonės (PAP) turi būti neatsiejama ES išorės konkurencingumo strategijos dalis;

82.   atkreipia dėmesį į Komisijos iniciatyvą dalyvauti visapusėje PAP peržiūroje ir pradėti viešas konsultacijas remiantis minėtuoju Komisijos komunikatu "Žalioji knyga viešosioms konsultacijoms";

83.   primena, kad Mayer, Brown, Rowe ir Maw LLP parengtos ir 2005 m. gruodžio mėn. pateiktos Komisijos suvestinės dėl EB prekybos apsaugos priemonių įvertinimo atitinkamoje dalyje nurodyta, kad "ketinimas išlaikyti status quo yra pagrįstas ir tinkamas siekiant užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių grupinius interesus"; dėl to remia požiūrį, kad šiuo metu nėra aiškios arba skubios priežasties pakartotinai apsvarstyti arba pakeisti galiojančias Bendrijos PAP;

84.   primena, kad šiuo metu vyksta derybos dėl PAP daugiašalės tvarkos, kurios yra DPD derybų dalis; pritaria šioms deryboms, tačiau apgailestauja dėl Amerikos prieštaravimo reformuoti PPO reikalavimus, skirtus PAP; mano, kad dėl didėjančio PAP taikymo pasaulio mastu, ypač išsivysčiusiose pramonės šalyse, turi būti parengtos naujos griežtesnės PPO taisyklės siekiant užtikrinti laisvos ir sąžiningos pasaulinės prekybos tęstinumą;

85.   pritaria sumanymui pritaikyti šias priemones prie naujos globalios ekonomikos, tačiau įspėja apie pavojų, jog ES gali vienašališkai netekti galimybės apsisaugoti nuo nesąžiningos prekybos atvejų tarptautinėje erdvėje, išsiskiriančioje tokių atvejų gausėjimu ir intensyviu bei įžeidžiamu prekybos apsaugos priemonių naudojimu trečiosiose šalyse, nukreiptu prieš importą iš ES;

86.   remia Komisijos pastangas prižiūrėti trečiosiose šalyse taikomas prekybos apsaugos priemones, nukreiptas prieš importą iš ES, reaguoti į galimus pažeidimus ir suteikti reikiamą pagalbą nukentėjusioms įmonėms:

Muitai

87.   pabrėžia muitų taisyklių ir procedūrų svarbą tinkamam prekybos politikos priemonių įgyvendinimui; mano, jog turi būti pasiekta tinkama taisyklių ir procedūrų įvedimo ir taikymo pusiausvyra, kad būtų užtikrinta veiksminga kontrolė ir skatinami prekybos srautai;

88.   primena, kad dėl pernelyg sudėtingų ir varžančių daugelio pasaulio šalių taikomų importo procedūrų dažnai gerokai padidėja ES eksportuotojų sandorių išlaidos, be to, tai yra svarbios kliūtys prekybai; remia Komisijos pastangas išspręsti šį klausimą daugiašalėmis DPD derybomis dėl prekybos palengvinimo, taip pat dvišalėmis ir regioninėmis derybomis;

89.   ragina Komisiją ir valstybes nares rimtai apsvarstyti sumanymą įkurti jungtinę ES muitinės tarnybą, kuri daug veiksmingiau taikytų muitų taisykles ir procedūras visoje ES muitų teritorijoje;

Valiutų kursai

90.   nurodo, kad valiutų kursai yra svarbus tarptautinės prekybos plėtros veiksnys; ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus dėl priemonių, kurių reikėtų imtis tais atvejais, kai valiutų kursai gali pakenkti ES konkurencingumui, bei apsvarstyti galimybę įtraukti šias priemones, kai kitą kartą bus persvarstomos ES prekybos apsaugos priemonės;

Instituciniai klausimai

91.   mano, kad bendrosios prekybos politikos, kaip ES konkurencingumo užtikrinimo priemonės, patikimumui ir veiksmingumui neigiamą įtaką turi šios politikos pagrįstumo stoka, susijusi su nepakankamu bendradarbiavimu su Parlamentu;

92.   apgailestauja dėl to, kad svarbiems prekybos teisės aktams, pvz., susijusiems su PAP, vis dar netaikoma bendro sprendimo procedūra ir kad išlieka neaiškumų dėl pritarimo procedūros taikymo LPS atvejais; ragina valstybes nares skubos tvarka ištaisyti netinkamą padėtį ir įgyvendinti atitinkamas institucines reformas, ypač taikant su tarptautine prekyba susijusias Sutarties dėl Konstitucijos Europai nuostatas;

93.   ragina Komisiją ir Tarybą informuoti Parlamentą apie visas naujas iniciatyvas, susijusias su komunikatu dėl globalios Europos, ir bendradarbiauti jas įgyvendinant;

o
o   o

94.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0388.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0450.
(3) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0419.
(5) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 235.
(6) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 103.
(7) OL C 193 E, 2006 8 17, p. 110.
(8) Tarybos dokumentas 7775/1/06.
(9) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 321.
(10) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0325.

Teisinė informacija - Privatumo politika