Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos pozicijos, susijusios su Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklių projektu dėl atitvarų konstrukcijų, skirtų apsaugoti keleivius nuo pasislinkusio bagažo ir tiekiamų kaip neoriginalioji transporto priemonių įranga, projekto (11523/2006 – C6-0346/2006 – 2006/0035(AVC))

P6_TA(2007)0011 A6-0473/2006

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11523/2006)(1),

–   atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal Tarybos sprendimo 97/836/EB(2) 4 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką (C6-0346/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A6-0473/2006),

1.   duoda pritarimą Tarybos sprendimo projektui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL. (2) 1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 97/836/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (pataisytas 1958 m. susitarimas) (OL L 346, 1997 12 17, p. 78).

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos pozicijos, susijusios su Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisyklių dėl motorinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į motorinės transporto priemonės vairuotojo priekinio matymo lauką, projekto (11522/2006 – C6-0347/2006 – 2006/0041(AVC))

P6_TA(2007)0012 A6-0472/2006

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11522/2006)(1),

–   atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal Tarybos sprendimo 97/836/EB(2) 4 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (C6-0347/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio1 dalį ir 43 straipsnio1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A6-0472/2006),

1.   duoda pritarimą Tarybos sprendimo projektui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL. (2) 1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 97/836/EB siekiant Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos susitarimo dėl vienodų ratinių transporto priemonių, įrengimų ir dalių, kurios gali būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, techninių nurodymų ir dėl šių nurodymų pagrindu suteiktų leidimų abipusio pripažinimo sąlygų (persvarstytas 1958 m. susitarimas) (OL L 346, 1997 12 17, p. 78).

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo (COM(2006)0422 – C6-0438/2006 – 2006/0141(CNS))

P6_TA(2007)0013 A6-0470/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2006)0422)(1),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo projektą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 170 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0438/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0470/2006),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Korėjos Respublikos vyriausybei.

(1) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento rezoliucija dėl tvarumo principo įtraukimo į vystomojo bendradarbiavimo politikos sritis (2006/2246(INI))

P6_TA(2007)0014 A6-0474/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 177, 178, 179, 180 ir 181 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Atnaujintą ES tvaraus vystymosi strategiją, kurią Europos Taryba priėmė 2006 m. birželio 15-16 d. Briuselyje , ir į ankstesnę ES tvaraus vystymosi strategiją, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2001 m. Geteborge, bei į išorės aspektą, kuriuo Europos Vadovų Taryba papildė strategiją 2002 m. Barselonoje,

–   atsižvelgdamas į Johanesburgo Įgyvendinimo planą, patvirtintą 2002 m. Pasaulio viršūnių susitikime tvaraus vystymosi klausimu,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos ir vystymosi konferencijoje, vykusioje 1992 m. Rio de Žaneire, patvirtintą "Darbotvarkę 21",

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno baseino grupės valstybių (AKR) ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą(1), ypač jo 19, 23 ir 32 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Tūkstantmečio deklaraciją ir joje nustatytus Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) bei 2005 m. JT pranešimą "Investicijos į vystymąsi",

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus aukščiausiojo lygio forume priimtą Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. JT konferencijoje dėl Vystymosi finansavimo priimtą Monterėjaus konsensusą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "ES pagalba. Daugiau, geriau ir greičiau" (COM(2006)0087) ir juo pagrįstas 2006 m. balandžio 11 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. pasirašytą Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: "Europos konsensusas" ("Europos konsensusas dėl vystymosi")(2),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą ES strategiją "ES ir Afrika. Strateginės partnerystės link" ir Komisijos komunikatą, kuriame siūloma "ES ir Karibų jūros regiono partnerystė siekiant augimo, stabilumo ir vystymosi" (COM(2006)0086),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Tvaraus vystymosi strategijos peržiūra. Veiksmų programa" (COM(2005)0658),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "2005 m. ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūra. Pirmoji apžvalga ir ateities gairės" (COM(2005)0037) ir jo priedą (SEC(2005)0225),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Vystymosi politikos darna. Spartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų" (COM(2005)0134),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Vandens ūkio tvarkybos besivystančiose šalyse politika ir ES vystomojo bendradarbiavimo prioritetai" (COM(2002)0132),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. Johanesburge vykusiame Pasaulio viršūnių susitikime tvaraus vystymosi klausimu pradėtą ES vandens iniciatyvą,

–   atsižvelgdamas į Johanesburge vykusiame pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais priimtą Europos energetikos iniciatyvą ir Komisijos komunikatą "Dėl būsimo ES Energetikos iniciatyvos vystymosi ir AKR šalių energetikos fondo įkūrimo" (COM(2004)0711),

–   atsižvelgdamas į ES ir šešių AKR šalių regionų Ekonominės partnerystės susitarimus, kurie turėtų įsigalioti 2008 m.,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugpjūčio 2 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Generalinės tarybos priimtą Dohos darbo programą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 22 d. ir 2006 m. gegužės 1–12 d. vykusios JT Tvaraus vystymosi komisijos keturioliktosios sesijos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos nariams adresuotą J. Almunios komunikatą "Tvaraus vystymosi rodikliai ES tvaraus vystymosi strategijos įgyvendinimui stebėti" (SEC(2005)0161),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "ES strategija Afrikai. Europos ir Afrikos paktas Afrikos vystymuisi spartinti" (COM(2005)0489),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Pažangos, siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, paspartinimas. Vystymosi finansavimas ir pagalbos veiksmingumas" (COM(2005)0133),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Paspartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo. Europos Sąjungos įnašas" (COM(2005)0132),

–   atsižvelgdamas į JT Prekybos ir vystymosi konferencijos 2005 m. leidinį "Ekonominis vystymasis Afrikoje. Tiesioginių užsienio investicijų vaidmens persvarstymas",

–   atsižvelgdamas į JT Afrikos ekonomikos komisijos 2004 m. ekonominę ataskaitą apie Afriką "Afrikos prekybinio potencialo išlaisvinimas",

–   atsižvelgdamas į 2001 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitą "Vystymosi pagalbos komiteto gairės. Tvaraus vystymosi strategija",

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę "ES tvaraus vystymosi strategijos įvertinimas",

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Klimato kaita vystomojo bendradarbiavimo kontekste" (COM(2003)0085),

–   atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą "Aplinkos apsaugos interesų integravimas į kitas politikos sritis. Nuveiktų Kardifo proceso darbų įvertinimas" (COM(2004)0394),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Kova su skurdu kaime. Europos Bendrijos politika ir požiūris į kaimo vystymąsi ir tvarų gamtinių išteklių valdymą besivystančiose šalyse" (COM(2002)0429),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio mėn. suvestinę ataskaitą dėl "Aplinkosaugos ir miškų reglamentų 2493/2000 ir 2494/2000 įvertinimo", kurią parengė bendra EuropeAid bendradarbiavimo tarnybos, Vystymosi generalinio direktorato ir Išorės santykių generalinio direktorato įvertinimo grupė,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl savanoriško FLEGT (Miškų įstatymų taikymo, valdymo ir prekybos) licencijavimo schemos medienai importuoti į Europos bendriją parengimo (COM(2004)0515),

–   atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą "Aplinkosaugos integravimas į EB ekonominį ir vystomąjį bendradarbiavimą" (SEC(2001)0609),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. EBPO gaires tarptautinėms įmonėms,

–   atsižvelgdamas į savo 1999 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES standartų besivystančiose šalyse veiklą vykdančioms Europos įmonėms: Europos kodekso link(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl mažų ir vidutinių įmonių besivystančiose šalyse(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pagalbos veiksmingumo ir korupcijos besivystančiose šalyse(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl tvaraus vystymosi aplinkosaugos aspektų(6) ir į 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Atnaujintos tvaraus vystymosi strategijos(7),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6-0474/2006),

A.   kadangi tvarus vystymasis, kaip apibrėžta Pasaulio komisijos dėl aplinkos ir vystymosi 1987 m. Brundtland pranešime, reiškia, kad dabartinės kartos poreikiai turi būti patenkinti nesudarant pavojaus būsimoms kartoms patenkinti savuosius; kadangi visų pirma būtina išsaugoti žemės gebėjimą palaikyti gyvybę su visa jos įvairove, tausoti ribotus planetos gamtinius išteklius ir skatinti tvarią gamybą ir tausų vartojimą, kad ekonomikos augimas nebūtų aplinkos alinimo priežastis,

B.   kadangi nuo 1997 m., kai tvarus vystymasis buvo įtvirtintas Sutartyje kaip vienas pagrindinių principų, tvarus vystymasis yra vienas svarbiausių ES uždavinių, todėl juo turėtų būti grindžiama visa ES politika ir veikla,

C.   kadangi tvarus vystymasis nereiškia, kad socialiniai, aplinkosaugos ir ekonominiai klausimai prieštarauja vienas kitam, o priešingai – yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą sutvirtina,

D.   kadangi vienas pagrindinių pirmiau minėtos Atnaujintos ES tvaraus vystymosi strategijos uždavinių yra aktyviai skatinti tvarų vystymąsi visame pasaulyje,

E.   kadangi ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas – skatinti besivystančių šalių tvarų ekonominį, aplinkos ir socialinį vystymąsi bei sklandų ir nuoseklų besivystančių šalių integravimąsi į pasaulio ekonomiką ir prisidėti prie skurdo mažinimo besivystančiose šalyse kampanijos,

F.   kadangi netvarios tendencijos daugelyje sričių, pvz., žemės išteklių, transporto, klimato kaitos, žuvininkystės, biologinės įvairovės nykimas ar išteklių naudojimas tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse turi neigiamą poveikį pirmiausia besivystančių šalių skurdžiai gyvenančiam sluoksniui,

G.   kadangi daugiau nei 1 milijardas žmonių, daugiausia mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ), gyvena itin skurdžiai už mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną, o nuo 1,5 iki 3 milijardų žmonių gyvena žemiau 2 JAV dolerių per dieną skurdo ribos,

H.   kadangi du iš trijų skurstančių pasaulio žmonių gyvena kaimo vietovėse, ir jų pragyvenimas priklauso nuo gamtos išteklių(8), miško ištekliai padeda užsitikrinti pragyvenimą 90 proc. iš daugiau nei 1 milijardo itin skurdžiai gyvenančių žmonių(9) ir daugiau kaip 1 milijardas žmonių, daugiausiai priklausančių skurdžiai gyvenančioms bendruomenėms, priklauso nuo žuvų išteklių norėdami gauti bent 30 proc. gyvūninių baltymų(10),

I.   kadangi Afrikai teikiama oficiali vystymosi pagalba (OVP) vis dar daug mažesnė nei 1990 m., kai jos buvo teikiama daugiausiai, ir yra apskaičiuota, kad kasmet trūksta nuo 20 iki 25 milijardų JAV dolerių,

J.   kadangi ES valstybės narės įsipareigojo pasiekti, kad iki 2015 m. OVP sudarytų 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj), o naujosios valstybės narės įsipareigojo iki 2015 m. OVP padidinti iki 0,33 proc. BNPj,

K.   kadangi skurdo panaikinimas leistų besivystančiose šalyse užtikrinti tausų vartojimą ir išteklių valdymą tik tuomet, jeigu naikinant skurdą būtų dedamos pastangos gerinti švietimą, sveikatą ir institucinius gebėjimus; kadangi kova su skurdu teigiamų rezultatų duotų tik tuomet, jeigu aplinkos ir gamtiniai ištekliai būtų valdomi juos tausojant,

L.   kadangi norint, kad besivystančiose šalyse būtų veiksmingai sprendžiamos ekonominės, socialinės ir aplinkos problemos, labai svarbu laikytis demokratinių normų ir kurti bei stiprinti skaidrias ir veiksmingas valstybės institucijas, ypač administracinius gebėjimus,

M.   kadangi korupcija mažina pagalbos veiksmingumą, o kartu trukdo ir ES vystymosi politikai bei sukuria rimtas kliūtis ES šalių partnerių vystymuisi,

N.   kadangi tam, kad rinkos veiktų tvaraus vystymosi labui, būtini nauji metodai, o privatus sektorius turėtų kurti teisingas ir tvarias visuomenes,

O.   kadangi veiksmingų teisinių sistemų ir ekonominės bei intelektinės nuosavybės teisių nebuvimas yra didžiulė kliūtis sudarant sąlygas investicijoms ir gali trukdyti tvirtam ekonominiam vystymuisi, taigi ir socialinei pažangai daugelyje MIŠ,

P.   kadangi gera vystymosi politika ir didelė pagalba vystymuisi yra svarbūs dalykai, tačiau nebus jokių pokyčių, jeigu jie pagalbą gaunančiose šalyse netaps veiksmingais nuosekliais vystomaisiais veiksmais, kai pripažįstama ir nuolat atsižvelgiama į su aplinka susijusias galimybes ir pavojus,

Q.   kadangi pirmiau minėtame leidinyje "Ekonominis vystymasis Afrikoje. Tiesioginių užsienio investicijų vaidmens persvarstymas" teigiama, kad pagalbos susiejimas su aplinkos apsauga gali padėti veiksmingai mažinti skurdą,

R.   kadangi neteisėtas miško kirtimas daro žalą aplinkai, besivystančių šalių vyriausybėms reiškia milijardus dolerių negautų pajamų, skatina korupciją, kenkia teisinei valstybei ir geram valdymui bei finansuoja ginkluotus konfliktus,

S.   kadangi 2,6 milijardo žmonių arba per 40 proc. pasaulio gyventojų neturi elementarių sanitarinių sąlygų ir kadangi 1 milijardas žmonių naudoja nesaugius geriamojo vandens šaltinius,

T.   kadangi tolesnė tarša, gamtinių išteklių nykimas ir eikvojimas daugelyje besivystančių šalių gali lemti konfliktines situacijas,

U.   kadangi besivystančių šalių ekonomiką silpnina energijos kainų svyravimai ir nepakankama energijos šaltinių įvairovė, todėl tokios šalys didelę savo prekybos pertekliaus dalį išleidžia energijos importui, o tai daro neigiamą įtaką stabiliam šių šalių ekonomikų vystymuisi,

V.   kadangi vienas iš iššūkių tvariam vystymuisi yra stiprus gyventojų skaičiaus augimas, nes didėja netinkamas gamtinių išteklių eikvojimas, o tai labai alina aplinką,

1.   palankiai vertina tai, kad pirmiau minėtoje Atnaujintoje ES tvaraus vystymosi strategijoje tvaraus vystymosi skatinimas visame pasaulyje vėl įvardijamas kaip vienas pagrindinių jos uždavinių;

2.   palankiai vertina tai, kad pirmiau minėtame Europos konsensuse dėl vystymosi aktualiausiu ir svarbiausiu ES vystomojo bendradarbiavimo uždaviniu įvardijamas skurdo naikinimas tvaraus vystymosi kontekste;

3.   mano, kad tvaraus ekonomikos augumo skatinimas ir skurdo naikinimas kartu užtikrinant aplinkos apsaugą yra didžiausi iššūkiai ES vystomojo bendradarbiavimo politikai ir jų negalima įveikti, nenustačius socialinių ir su aplinka susijusių tikslų, kurie apimtų aplinkos apsaugą ir tinkamas galimybes naudotis gamtos ištekliais bei dalytis jų teikiama nauda;

4.   pabrėžia, kad perėjimas prie lygesnių galimybių naudotis gamtiniais/energijos ištekliais ir teisingesnio jų paskirstymo yra būtina sąlyga tvariam vystymuisi ir neatskiriama žmogaus orumo dalis;

5.   palankiai vertina tai, kad į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(11), buvo įtraukta teminė programa aplinkos ir tvaraus gamtos išteklių, įskaitant energiją, valdymui;

6.   pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad visos trys tvaraus ir tausaus vystymosi sudėtinės dalys, t. y., aplinkos apsauga, socialinė lygybė ir sanglauda bei ekonominė gerovė, būtų tinkamai integruotos ir įgyvendinamos visose vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptyse; ragina Komisiją reguliariai vertinti šį procesą;

7.   ragina stiprinti pažangos, padarytos įgyvendinant pirmiau minėto Johanesburgo Įgyvendinimo plano tikslus ir TVT, stebėsenos mechanizmus, pvz., stiprinti įsipareigojimus tvaraus vystymosi labui, užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių tvaraus vystymosi aspektų integraciją ir stiprinti teisinę valstybę bei valstybės institucijas ir kitus dalykus;

8.   primena, kad tvarus vystymasis yra visuotinai aktualus dalykas, reikalaujantis stiprinti politikos nuoseklumą visuose sektoriuose, kad būtų užtikrintas jų sklandus veikimas;

9.   pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų kovojant su esamais netvaraus vystymosi atvejais, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, žuvų išteklių eikvojimu ir biologinės įvairovės nykimu; dėl biologinės įvairovės nykimo ragina visas atitinkamas suinteresuotas šalis imtis atitinkamų priemonių, kad iš tikrųjų būtų pasiektas tikslas iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą;

10.   ragina Komisiją intensyvinti pastangas visose vystomosios politikos srityse atsižvelgti į aplinkos problemas, pvz., gamtinių išteklių valdymą;

11.   ragina Komisiją suderinti jos pagalbos teikimo būdus su nacionalinėmis tų šalių, kurioms ji teikia pagalbą, tvaraus vystymosi strategijomis;

12.   ragina ES konsultuoti besivystančias šalis, kaip jos turėtų tobulinti savo gebėjimus vertinti savo gamtinių išteklių ir išteklių valdymo politikos poveikį aplinkai, kuris vėliau galėtų būti įgyvendinamas vykdant bendradarbiavimo su tomis šalimis programas;

13.   dar kartą pabrėžia, kad labai svarbu stebėti ES poveikį pasaulio ekologijai, nes tai liudija ES pasiryžimą skatinti tvarų vystymąsi visame pasaulyje;

14.   pabrėžia biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ir siūlo, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Tvaraus vystymosi strategiją kaip naujas svarbus klausimas arba jam bent jau būtų skirtas ypatingas dėmesys skyriuje apie gamtinių išteklių valdymą;

15.   ragina Komisiją bendradarbiauti su AKR šalimis siekiant užkirsti kelią nelegaliems toksinių atliekų sąvartynams, tiek pasitelkiant vietines operacijas, tiek ir tarptautinius subjektus, kilusius iš ES ir joje veikiančius;

16.   pabrėžia, kad reikia skubiai padėti besivystančioms šalims išspręsti su klimato kaita susijusias problemas ir imtis būtinų priemonių, kad besivystančiame pasaulyje būtų labiau remiamos investicijos į švarias ir efektyvias technologijas; taip pat pripažįsta, kad ES turi skubiai įvykdyti ir viršyti savo emisijos sumažinimo tikslus, kad taip padėtų užkirsti kelią pavojingai klimato kaitai, kuri skaudžiausiai paveiktų besivystančias šalis ir skurdžiausius gyventojus;

17.   ragina Europos Sąjungą imtis būtinų priemonių, kad būtų galima padėti mūsų partnerėms besivystančioms šalims vykdyti jų per paskutines pasaulines derybas dėl tvaraus vystymosi strategijos prisiimtus įsipareigojimus, ypač įsipareigojimus kovoti su klimato kaita, dėl kurios tų šalių gyventojai nukentėtų pirmiausia (Kiotas, Monterėjus, Doha, Johanesburgas);

18.   skatina kurti ir platinti alternatyvios energetikos technologijas ir pabrėžia, kad reikia skubiai ir labai padidinti atsinaujinančios energijos šaltinių dalį visame pasaulyje;

19.   ragina Komisiją su Europos korporacijomis, besispecializuojančiomis atsinaujinančios energijos srityje, inicijuoti projektus, padedančius ir skatinančius aplinkai nekenkiančių energijos šaltinių, kuriuos besivystančiose šalyse naudotų tiek privatūs vartotojai, tiek įmonės, perdavimą ir naudojimą;

20.   pabrėžia, kad infrastruktūra gali būti esminis tvaraus vystymosi elementas, jei ji atitinka aplinkos ir socialines gaires, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų vykdomi strateginis aplinkos vertinimas ir poveikio aplinkai vertinimas, ir jais būtų galima viešai naudotis visose programose ir projektuose, gaunančiuose finansinę ES parama, ypač Komisijos komunikatu Tarybai ir Europos Parlamentui (COM(2006)0376) pasiūlytoje ES ir Afrikos partnerystėje dėl infrastruktūros, pagal kurią ES finansiškai rems tarptautinius infrastruktūros projektus, padedančius užpildyti regioninių infrastruktūros projektų spragas, ir kurioje – laikantis pirmiau minėto Europos konsensuso dėl vystymosi – valstybės narės, nepriklausomai nuo jų indėlio, galės pateikti atitinkamus projektinius pasiūlymus;

21.   pabrėžia, kad reikia užtikrinti bet kurio ir kiekvieno su infrastruktūra susijusio projekto ekonominį tausumą, jei reikia, atsižvelgiant į mokesčių politikos reformas, ir kad negali būti pakenkta ekologiniam tvarumui;

22.   pripažįsta tarpvalstybinių ir bendrų vandens išteklių Afrikoje kiekį ir tai, kad vandens išteklių klausimas itin opus turint mintyje klimato kaitą, per didelį suvartojimą ir taršą; ragina Komisiją, atsižvelgiant į ES ir Afrikos partnerystę dėl infrastruktūros, remti integruotą vandens išteklių valdymą siekiant užtikrinti vandens tiekimą žmonėms ir ekologinį tvarumą;

23.   pripažįsta, kad dideli su infrastruktūra susiję projektai gali smarkiai paveikti aplinką ir socialinį sektorių; siūlo, kad Pasaulio užtvankų komisijos pateikti kriterijai, kurie apima pasirinkimo analizę ir visuomenės dalyvavimą, būtų sprendimų dėl didelių užtvankų projektų priėmimo pagrindas;

24.   reikalauja didinti vystymosi pagalbos, skiriamos projektams, susijusiems su sąmoningumo aplinkos apsaugos ir sveikatos klausimais dindinimu, apimtį;

25.   apgailestauja, kad ES tvaraus vystymosi strategijos išorės aspektas nėra glaudžiau susietas su tokiais visuomenės sveikatos klausimais, kaip ŽIV/AIDS ir tuberkuliozė; pabrėžia, kad šie klausimai turi būti sprendžiami tiek ES viduje, tiek globaliai;

26.   pabrėžia, kad norint padidinti visuomenės sąmoningumą tvaraus vystymosi klausimu labai svarbu į diskusijas ir sprendimų priėmimą šiuo klausimu įtraukti pilietinę visuomenę, NVO ir ypač moteris; yra tvirtai įsitikinęs, kad švietimas atlieka svarbų vaidmenį ugdant visuomenę, ypač neturtingesnius gyventojus, rinktis tvarias ekologiškas alternatyvas;

27.   ragina Komisiją remti besivystančių šalių vietos bendruomenių ir čiabuvių gyventojų gebėjimų stiprinimą ir dalyvavimą naudojantis gamtos ištekliais, juos prižiūrint ir valdant;

28.   pabrėžia, kad siekiant aktyvesnio dalyvavimo reikia skaidriai teikti svarbią informaciją ir taip pagerinti galimybes naudotis ES dokumentais;

29.   reikalauja nustatyti tvaraus vystymosi rodiklius, kurie būtų taikomi vykdant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką, ir stiprinti atskaitomybės bei stebėjimo priemones, skirtas biologinei įvairovei ir ekologiniam tvarumui išsaugoti;

30.   reikalauja, kad naujosios ir senosios valstybės narės daug labiau įsipareigotų siekti, kad vystomajam bendradarbiavimui būtų skiriama 0,7 proc. OVP/BNPj;

31.   pabrėžia, kad svarbu siekti tokių daugiašalių susitarimų dėl aplinkos kaip Kioto protokolas ir PPO susitarimų suderinamumo, ypač taikant Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos (GATT) XX straipsnį dėl bendrųjų išimčių, nustatytų priemonėms, kurios yra: b) reikalingos žmogaus, gyvūnų ar augalų gyvybės ir sveikatos apsaugai; ir g) susijusios su senkančių gamtos išteklių konservavimu, jei tokios priemonės yra vykdomos kartu su vietinės gamybos ar vartojimo apribojimais; šiuo požiūriu dar kartą pabrėžia prekybos pasiūlymų poveikio aplinkos tvarumui vertinimo vaidmenį;

32.   ragina JAV, Kiniją ir Indiją ratifikuoti Kioto protokolą ir kartu su ES prisiimti atsakomybę dėl tvaraus vystymosi visame pasaulyje;

33.   pabrėžia, kad ES turėtų apsvarstyti žalingą eksporto subsidijų poveikį besivystančioms šalims, o ypač MIŠ, ir dėti daugiau pastangų tarptautinėse derybose dėl prekybos siekdama jas panaikinti;

34.   dar kartą pabrėžia, kad svarbu panaikinti tų MIŠ, kurių vyriausybės laikosi žmogaus teisių ir gero valdymo principų, skolas;

35.   įsitikinęs, kad Europos tvaraus vystymosi tinklas galėtų pasitarnauti kaip centras, per kurį valstybės narės galėtų keistis patirtimi ir dalytis pažangiąją patirtimi, pvz., per tarpusavio vertinimo mechanizmus;

36.   įsitikinęs, kad būtų labai naudinga įkurti nuolatinę tvaraus vystymosi konsultacinę ir priežiūros tarnybą, kurioje dirbtų valstybių narių ir pilietinės visuomenės atstovai ir kuri prižiūrėtų, kaip tvaraus vystymosi aspektas įtraukiamas į visas ES politikos sritis ir programas, ypatingą dėmesį skirdama vystomajam bendradarbiavimui, bei turėtų didelės svarbos ir reikšmės teikiant paramą Komisijos tarpžinybinei aplinkos klausimų integravimo į vystomąjį bendradarbiavimą grupei;

37.   pabrėžia, kad išsivysčiusios šalys turėtų pirmosios propaguoti tvarų vystymąsi;

38.   pabrėžia, kad tvarus vystymasis neatsiejamas nuo tvarių institucijų, taigi ir būtinybės nustatyti ribojančias priemones, tokias kaip skolos panaikinimo susiejimas su pagarba žmogaus teisėms ir geru valdymu; įsitikinęs, kad tai galėtų paskatinti abipusiškai naudingus santykius ir vystomąjį bendradarbiavimą, pagrįstą lygybės, partnerystės ir atsakomybės principais;

39.   pabrėžia, kad svarbu stiprinti mažas ir vidutines įmones (MVĮ), kurios yra pagrindinė aplinkos, socialinio ir ekonominio vystymosi skatinimo priemonė besivystančiose šalyse; todėl reikalauja intensyvinti pastangas kartu su šalių partnerių institucijomis formuoti politiką ir rengti programas ir projektus, skatinančius MVĮ, vykdančių veiklą pagal tvaraus vystymosi principus, vystymąsi; pakartoja savo siūlymą remti ir finansuoti regionines institucijas, skatinančias MVĮ;

40.   ragina EBPO valstybes nares padėti besivystančioms šalims pagerinant joms prieigą prie būtinų investicijų srautų ir rinkų ir per veiksmingesnes vystomojo bendradarbiavimo programas;

41.   skatina visuomenėje padarytą pažangą vertinti pagal BNP, tačiau kartu ir pagal kokybinius augimo aspektus, nes tai yra būtina išankstinė sąlyga tvariam vystymuisi;

42.   pabrėžia būtinybę numatyti papildomas priemones, tokias kaip tvarios fiskalinės priemonės ir viešieji pirkimai bei nuoseklus subsidijų, kurios iškreipia prekybą ir daro žalą aplinkai, mažinimas ir galiausiai panaikinimas;

43.   ragina besivystančių ir išsivysčiusių šalių privatų sektorių patvirtinti ir įsipareigoti vykdyti įmonių elgesio kodeksus, kuriuose viešai įtvirtinamas jų indėlis siekiant tvaraus vystymosi;

44.   ragina Komisiją reguliariai prižiūrėti ir informuoti apie besivystančiose šalyse veiklą vykdančių Europos bendrovių elgesio kodekso veiksmingumą, ypač tvaraus vystymosi reikalavimų vykdymą;

45.   palankiai vertina tai, kaip Komisija tarptautiniu mastu propaguoja įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA); tačiau ragina Komisiją padidinti ĮSA vertę nustatant griežtesnes taisykles besivystančiose šalyse veiklą vykdančioms Europos bendrovėms, ypač kalbant apie pagrindinius Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartus ir aplinkos apsaugą;

46.   primena Komisijai, kad vystymosi programas būtina grįsti skaidrumu ir atskaitomybe, kadangi korupcija besivystančiose šalyse dažnai neigiamai sustiprina netvarias tendencijas, pvz., tokiose srityse kaip neteisėtas miško kirtimas; pabrėžia būtinybę remti nepriklausomų kovos su korupcija tarnybų steigimąsi besivystančiose šalyse skiriant tokiems projektams pakankamai išteklių;

47.   ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant nustatyti ir perduoti teisėsaugai nelegalų medienos ir medžio gaminių importą vykdančius asmenis, ir remti AKR valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama sustabdyti prekybą tokiomis prekėmis ir jų patekimą į rinką;

48.   dar kartą pabrėžia tiesioginių užsienio investicijų besivystančiose šalyse svarbą ir skatina Komisiją ir valstybes nares savo vystymosi politiką formuoti taip, kad besivystančiose šalyse gerėtų dabartinė ekonominių institucijų būklė ir investicinės sąlygos;

49.   mano, kad vietos valdžios institucijos besivystančiose šalyse ne visuomet pajėgios skirti pakankamai finansų, būtinų vykdyti didelėms investicijoms į infrastruktūros tinklų kūrimą ir priežiūrą, pvz., vandens tiekimui ar nuotekų valymui, todėl tik papildoma privataus kapitalo parama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės forma gali padėti surinkti reikiamą lėšų kiekį;

50.   pakartoja savo prašymą Komisijai ryžtingai paremti FLEGT licencijavimo schemą ir specialiai sukurtus Savanoriškos partnerystės susitarimus (SPS); mano, kad ypatinga svarba turėtų būti skiriama šalių partnerių įtikinimui pasirašyti SPS ir prisijungti prie licencijavimo schemos, kartu užkertant kelią galimybei, kad šie partneriai išsisuks nuo schemos eksportuodami į trečiąsias šalis, kuriose nėra jokių licencijavimo schemų;

51.   pabrėžia, kad svarbu stiprinti socialinį dialogą su besivystančių šalių vietos verslo bendruomene, kad stiprėtų bendradarbiavimas ir didėtų bendra atsakomybė siekiant tvarios gamybos ir tausaus vartojimo, ir remti su tuo susijusius Šiaurės – Pietų ir Pietų – Pietų mokymosi procesus;

52.   ragina Komisiją derybose dėl Ekonominės partnerystės susitarimų ypatingą dėmesį skirti didesnės eksporto įvairovės skatinimo AKR šalyse strategijai ir remti aplinką tausojančius bei socialiai teisingus augimo ir vystymosi modelius;

53.   pakartoja, kad besivystančioms šalims prieiga prie energijos šaltinių yra didžiausias prioritetas; dėl to reikalauja ES energetikos iniciatyvoje ir didinant energijos naudojimo efektyvumui priskiriamą reikšmę vystymosi programose gerinti jų prieigą prie energijos;

54.   pabrėžia, kad, atsižvelgiant į grėsmingą miestų augimą, vandens tiekimas ir kanalizacija miestuose yra vienas svarbiausių vystymosi klausimų, nes pažangioji patirtis vietos demokratinio valdymo srityje gali būti pritaikyta viešųjų paslaugų sektoriuje;

55.   siekiant užtikrinti tausų vandens išteklių naudojimą, ragina besivystančias šalis decentralizuoti vandens išteklių valdymą ir pereiti prie vietinio valdymo, kad formuojant vandens išteklių politiką dalyvautų kaip įmanoma geriau piliečių poreikius žinantys vartotojai ir sprendimus priimantys asmenys;

56.   ragina, kad vietos valdžios institucijos būtų skatinamos dalį iš vartotojų už vandens tiekimo ir valymo paslaugas gautų mokesčių skirti decentralizuoto bendradarbiavimo priemonėms, kad būtų galima finansuoti projektus, skirtus naudojimosi vandeniu galimybėms besivystančiose šalyse pagerinti;

57.   ragina Europos Sąjungą padėti rengti strategijas, kurios skatintų ekonomikos ir žemės ūkio vystymąsi, derinamą su aukštų vandens kokybės standartų išsaugojimu ar atkūrimu, pradedant nuo požeminio vandens ir baigiant galutiniam vartotojui tiekiamu vandeniu;

58.   mano, kad būtina tvaraus vystymosi sąvoką integruoti į mokslinius tyrimus ir naujovių kūrimo procesą;

59.   ragina visas šalis nustatyti konkrečius trumpalaikius ir ilgalaikius tvaraus vystymosi uždavinius ir stebėti, kaip jie įgyvendinami;

60.   įsitikinęs, kad, siekdamos vystymosi politikos darnos ir atsižvelgdamos į imigraciją, valstybės narės pasieks bendrą sutarimą, kaip spręsti su imigracija susijusias problemas; šiuo požiūriu primena, kad reikėtų ypatingą dėmesį skirti persiuntimams ir galimam protų nutekėjimą skatinančios politikos pavertimui protų grįžimo procesais; pabrėžia, kad dėl ES veiksmų besivystančios šalys neturėtų patirti ilgalaikio protų nutekėjimo;

61.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir valstybių kandidačių vyriausybėms.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. (2) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (3) OL C 104, 1999 4 14, p. 180. (4) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 171. (5) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 316. (6) OL C 287 E, 2006 11 24, p. 185. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0272. (8) WWF (2004 m.). ES parama: Mažinti skurdą tvarios aplinkos pagalba: Kodėl ES parama turėtų kreipti dėmesį į skurdo ir aplinko ryšį. (9) Pasaulio bankas (2002 m.). Pasaulio banko grupės atnaujinta miškų strategija, 2002 10 31. (10) Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) (2002). Pasaulio žvejybos ir vandens kultūrų būklė. FAO, Roma, Italija. (11) OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2007 finansinių metų taisomojo biudžeto projekto Nr. 1/2007: 2006 m. lapkričio 28 d. trišalio dialogo metu pasiektas susitarimas - Struktūriniai fondai, Europos žuvininkystės fondas, Europos investicijų fondas ir Jungtinis tyrimų centras. III skirsnis - Komisija (5739/2007 – C6-0060/2007 – 2006/2303(BUD))

P6_TA(2007)0015 A6-0010/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 272 straipsnio 4 dalies priešpaskutinę pastraipą,

–   atsižvelgdamas į Euratomo sutartį, ypač į jos 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(1), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai patvirtintą 2006 m. gruodžio 14 d.,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2007 finansinių metų preliminarų taisomojo biudžeto projektą Nr. 1/2007, kurį Komisija pateikė 2006. m. gruodžio 20 d. (SEC(2006)1776),

–   atsižvelgdamas į taisomojo biudžeto projektą Nr. 1/2007, kurį Taryba patvirtino 2007 m. sausio 30 d. (5739/2007 – C6-0060/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį bei IV priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0010/2007),

A.   kadangi siekiant atsižvelgti į 2006 m. lapkričio 28 d. vykusių trišalių derybų rezultatus ir juos įtraukti į 2007 m. Europos Sąjungos biudžetą būtina atlikti tam tikrus techninius patikslinimus,

B.   kadangi rengiant taisomąjį biudžetą Nr. 1/2007 siekiama padaryti šiuos patikslinimus,

1.   teigiamai vertina taisomojo biudžeto projektą Nr. 1/2007;

2.   pritaria taisomojo biudžeto projektui Nr. 1/2007 be pakeitimų;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p.1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1). (2) OL C 139, 2006 6 14, p.1.

Europos Parlamento rezoliucija dėl dalitų žmogaus teisių padėties Indijoje

P6_TA(2007)0016 B6-0021/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į klausymą, kurį 2006 m. gruodžio 18 d. surengė Vystymosi komitetas,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl ES ekonominių ir prekybinių santykių su Indija(1) ir Parlamento 2000 m., 2002 m., 2003 m. ir 2005 m. metines rezoliucijas žmogaus teisių klausimais,

–   atsižvelgdamas į bendrą rekomendaciją XXIX (diskriminacija dėl kilmės), kurią 2002 m. rugpjūčio 22 d. priėmė Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas, ir į 48 priemones, kurių turėtų imtis minėtosios valstybės šalys;

–   atsižvelgdamas į tyrimą, kurį pradėjo vykdyti JT pakomisė žmogaus teisių gynimo ir skatinimo klausimais, kurio metu buvo parengtas diskriminacijos dėl darbo ir kilmės panaikinimo principų ir gairių projektas, ir atkreipdamas dėmesį į negalutinį pranešimą dėl diskriminacijos dėl darbo ir kilmės, kurį parengė specialieji pranešėjai;

–   atsižvelgdamas į įvairias Indijos Konstitucijos nuostatas dėl dalitų (neliečiamųjų kastos narių) teisių, svarbių ne mažiau kaip 167 mln. žmonių, gynimo ir skatinimo, įskaitant nuostatas dėl tradicinio neliečiamybės principo atsisakymo, diskriminacijos dėl priklausymo kuriai nors kastai uždraudimą, vienodas galimybes įsidarbinant viešosiose įstaigose, užimtumo ir politiniu požiūriu palankius veiksmus, kai valstybinėse institucijose ir politinio atstovavimo organuose rezervuojamos vietos; atsižvelgdamas į daugybę teisinių priemonių, pagal kurias reikalaujama atsisakyti kai kurių blogiausių neliečiamybės ir diskriminacijos kastų pagrindu tradicijų, įskaitant pavergimą už skolas, rankinį tualetų valymą ir žiaurų elgesį su dalitais;

–   atsižvelgdamas į Nacionalinės žmogaus teisių komisijos, nacionalinės ir valstybinės komisijų dėl priskirtųjų kastoms ir į nacionalinės Safai Karamchari komisijos nuomones (sprendžiant rankinio tualetų valymo problemą);

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 91 straipsnį ir 90 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi Indija yra didžiausia pasaulyje demokratinė valstybė, kurioje visi piliečiai turi lygias balsavimo teises, kadangi Indijos ankstesnis prezidentas ir valstybės vadovas buvo dalitas ir dalitai ėjo ministrų pareigas; kadangi esama pažangiai mąstysenai pritariančių indų mokyklų, kurios diskriminaciją kastų pagrindu ir atskirtį atmeta kaip nukrypimą nuo jų tikėjimo;

B.   kadangi dalitų ir panašių visuomenės sluoksnių taip pat yra Nepale, Pakistane ir Bangladeše;

C.   kadangi Indijos Nacionalinė žmogaus teisių komisija pranešė, kad Priskirtųjų kastų ir genčių (žiauraus elgesio prevencijos) aktas įgyvendinamas nepatenkinamai ir kadangi komisija paskelbė daugybę rekomendacijų, kaip spręsti šią problemą;

D.   kadangi nepaisydama to, kad kiekvieną dieną oficialiai užregistruojama apie dvidešimt septynis žiauraus elgesio su dalitais atvejus, dažnai policija neleidžia dalitams patekti į policijos nuovadas, atsisako registruoti jų parodymus ir nuolat nebaudžiama juos kankina;

E.   kadangi, nepaisant to, kad dauguma dalitų, baimindamiesi vyraujančių kastų atsakomųjų veiksmų, nepraneša policijai apie nusikaltimus, pagal oficialius pastarųjų penkerių metų policijos statistikos duomenis, kiekvieną savaitę buvo nužudoma vidutiniškai 13 dalitų, 5 dalitų namai ar turtas sudeginami, 6 dalitai pagrobiami, taikant prievartą ar apgaulę, kiekvieną dieną išprievartaujamos 3 dalitų kastos moterys, sumušami 11 dalitų ir kas 18 minučių padaromas nusikaltimas prieš dalitus(2),

F.   kadangi neseniai 565 kaimuose ir 11 valstijų atlikto neliečiamųjų padėties Indijos kaimo vietovėse tyrimo(3) rezultatai parodė, kad dėl paplitusios segregacijos ir tradicinio elgesio su neliečiamaisiais 33 proc. kaimų valstybės sveikatos apsaugos darbuotojai atsisakydavo lankytis dalitų namuose, 27,6 proc. kaimų dalitams buvo neleidžiama patekti į policijos nuovadas, 37,8 proc. mokyklų valgio metu dalitų vaikai turėjo sėdėti atskirai, 23,5 proc. kaimų laiškai dalitams nebuvo pristatomi į namus ir 48,4 proc. kaimų dalitai neturėjo prieigos prie vandens šaltinių,

G.   kadangi pusė Indijos dalitų vaikų maitinami nepakankamai, 21 proc. sveria ypač mažai, o 12 proc. miršta nesulaukę penktojo gimtadienio(4),

H.   kadangi dėl neliečiamumo tradicijų mokyklose mokyklos nelankančių ir neraštingų dalitų vaikų skaičius kur kas didesnis už tokių vaikų skaičių visoje visuomenėje, ir raštingumo atotrūkis tarp dalitų ir ne dalitų nesikeičia nuo tada, kai buvo paskelbta Indijos nepriklausomybė bei raštingų dalitų moterų dalis Indijos kaimo vietovėse išlieka 37,8 proc.(5),

I.   kadangi dalitės, kurios kartu su "genčių" moterimis yra pačios neturtingiausios Indijoje ir susiduria su dviguba diskriminacija kastos ir lyties pagrindu, patiria sunkių fizinių sužalojimų, įskaitant tai, kad jas nebaudžiami lytiškai išnaudoja vyraujančių kastų nariai ir tai, kad šios moterys patiria socialinę atskirtį bei yra išnaudojamos ekonomiškai,

J.   kadangi Nacionalinė komisija priskirtųjų kastoms klausimu pastebėjo, kad pagal vyriausybės Specialiųjų sudėtinį planą dėl priskirtųjų kastoms itin mažai lėšų skiriama ir panaudojama dalitų gerovės ir vystymosi srityse,

K.   kadangi dalitai pavergiami už skolas ir verčiami dirbti tam tikrus darbus bei diskriminuojami įvairiose rinkose, įskaitant darbo, būsto, vartotojų, kapitalo ir kredito rinkas; kadangi dalitams mokami mažesni atlyginimai, jie dirba daugiau valandų per dieną, jiems vėluojama išmokėti atlyginimus bei jie patiria žodinius ar fizinius užgauliojimus,

1.   pritaria tam, kad Indijos konstitucijoje yra įtvirtinta įvairių dalitų teisių apsaugos ir skatinimo nuostatų; vis dėlto pabrėžia, kad nepaisant šių nuostatų dalitų teisių apsaugos įstatymai vykdomi nepakankamai, ir kad žiaurus elgesys, neliečiamumo tradicija, neraštingumas, galimybių nelygybė, rankinis tualetų valymas, pernelyg maži atlyginimai, pavergimas už skolas, vaikų darbas ir žemės neturėjimas labai gadina Indijos dalitų gyvenimą;

2.   išreiškia susirūpinimą dėl to, kad nubaudžiama tik labai maža dalis tokių nusikaltimų vykdytojų, ir ragina Indijos vyriausybę gerinti savo baudžiamojo teisingumo sistemą siekiant, kad būtų lengviau įregistruoti kaltinimus dėl nusikaltimų, įvykdytų prieš dalitus, kad būtų nuteisiama daugiau tokių nusikaltėlių ir kad būtų labai sutrumpinta teismo procedūrų trukmė; taip pat ragina imtis ypatingų daličių apsaugos priemonių;

3.   teigiamai vertina tai, kad neseniai buvo uždrausta įdarbinti vaikus kaip namų tarnus ir pakelės užeigų, restoranų, arbatinių ir t. t. darbuotojus bei ragina Indijos vyriausybę imtis kitų priemonių siekiant visiškai uždrausti visų formų vaikų darbą;

4.   ragina Indijos vyriausybę imtis skubių priemonių siekiant užtikrinti dalitams vienodas galimybes patekti į policijos nuovadas ir į visas kitas viešąsias institucijas bei įstaigas, įskaitant prieigos prie vyriausybės demokratinių įstaigų, pvz., pančajato pastatų (pastatų, kuriuose posėdžiauja vietos tarybos) ir balsavimo kabinų, galimybę;

5.   pritaria Indijos planavimo komisijos ir įvairių ministerijų taikomai fiskalinei politikai joms teikiant išmokas iš biudžeto, skirtas dalitų gerovei ir gyvenimo sąlygoms gerinti ir ragina Indijos vyriausybę užtikrinti, kad visiškai ir ilgai nedelsiant būtų įgyvendintos visos politinės ir biudžetinės priemonės dalitų gerovei ir gyvenimo sąlygoms gerinti, įskaitant visišką specialaus sudėtinio plano dėl priskirtųjų kastoms įgyvendinimą;

6.   ragina Indijos vyriausybę, siekiant veiksmingai panaikinti diskriminaciją kastų pagrindu, aktyviau bendradarbiauti su atitinkamais JT žmogaus teisių gynybos institucijomis, įskaitant Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetą ir JT specialiuosius pranešėjus, įgaliotus parengti diskriminacijos darbo ir kilmės pagrindu panaikinimo principus ir gaires;

7.   ragina Indijos vyriausybę ratifikuoti JT konvenciją prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį ar bausmes ir imtis prevencijos priemonių siekiant sumažinti dalitų kankinimo galimybę, imtis teisinių priemonių siekiant kankinimus Indijoje paskelbti nusikaltimu, imtis baudžiamųjų priemonių siekiant baudžiamojon atsakomybėn patraukti darbuotojus, kurie savo darbe taiko kankinimus, taip pat kankinimų aukoms užtikrinti reabilitaciją ir kompensacijas bei sukurti nepriklausomą skundų dėl kankinimų pateikimo sistemą, kuri būtų prieinama dalitams;

8.   su nerimu pažymi, kad ES nepakankamai bendradarbiauja su Indijos vyriausybe sprendžiant didelę diskriminacijos kastų pagrindu problemą, ypač per ES ir Indijos aukščiausio lygio susitikimus;

9.   ragina Tarybą ir Komisiją per ES ir Indijos aukščiausio lygio ir kitus susitikimus iškelti diskriminacijos kastų pagrindu klausimą, kaip politinio, žmogaus teisių, pilietinės visuomenės, vystymosi ir prekybos dialogų dalį, ir informuoti atitinkamus komitetus apie pasiektą pažangą bei šių dialogų rezultatus;

10.   ragina Jungtinio veiksmų komiteto ES narius per diskusijas dėl demokratijos ir žmogaus teisių, socialinės ir užimtumo politikos bei vystomojo bendradarbiavimo plėtoti dialogą dėl diskriminacijos kastų pagrindu;

11.   dar kartą pabrėžia, kad viliasi, jog į Indijoje vykdomas ES vystymosi programas bus įtrauktos specialiosios priemonės siekiant užtikrinti, kad tokios mažumos, kaip dalitai ir adivasiai bei kitos menkinamos bendruomenės, gentys ir kastos, galėtų pasivyti kitus visuomenės narius Tūkstantmečio plėtros tikslų įgyvendinimo požiūriu;

12.   dar kartą primena savo raginimą Tarybai ir Komisijai pirmenybę teikti lygių galimybių skatinimui, kai įdarbinama privačiose ES įsikūrusiose įmonėse ir raginimui, kad ES įsikūrusios įmonės įgyvendintų Ambedkaro principus (užimtumo ir kiti principai, susiję su ekonomine ir socialine atskirtimi, kurie buvo parengti siekiant padėti visiems užsienio investuotojams Pietų Azijoje spręsti diskriminacijos kastų pagrindu problemą);

13.   džiaugiasi dėl ES paramos JT pakomisės žmogaus teisių gynimo ir skatinimo klausimais rengiamiems diskriminacijos darbo ir kilmės pagrindu panaikinimo principams ir gairėms ir ragina Komisiją ir Tarybą toliau juos remti;

14.   paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Indijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT pakomisės žmogaus teisių gynimo ir skatinimo klausimais vadovams, Tarptautinei darbo organizacijai, UNICEF, Pasaulio bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0388. (2) Apskaičiuota remiantis Nusikaltimai Indijoje 2005 m., http://ncrb.nic.in/crime2005/home.htm and http://ncrb.nic.in/crime2005/cii-2005/CHAP7.pdf. (3) Neliečiamieji Indijos kaimo vietovėse (Untouchability in Rural India, Cf. G. Shah, H. Mander, S. Thorat, S. Deshpande ir A. Baviskar, Sage Publications, India, 2006). (4) Nacionalinė apklausa šeimos sveikatos klausimais, kurią atliko Indijos sveikatos ir šeimos gerovės ministerija 1998–1999 m. (paskutinė apklausa, kurios duomenys prieinami), 6 skyrius, p. 187, http://www.nfhsindia.org/data/india/indch6.pdf (5) 2001 m. Indijos gyventojų surašymo duomenys.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir Gabono Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo (COM(2006)0454 – C6-0303/2006 – 2006/0156(CNS))

P6_TA(2007)0017 A6-0477/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (COM(2006)0454)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0303/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A6-0477/2006),

1.   pritaria pasiūlymui dėl Tarybos reglamento su pakeitimais ir pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Gabono Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) (2a) ES finansinis įnašas bus naudojamas pakrantėse gyvenančių ir nuo žvejybos priklausančių bendruomenių vystymuisi ir mažų vietos žuvų šaldymo ir apdirbimo įmonių kūrimui remti; Pakeitimas 2 3 a straipsnis (naujas) 3a straipsnis Paskutiniais protokolo taikymo metais ir prieš sudarant bet kokį naują susitarimą ar tęsiant prie šio reglamento pridėto susitarimo taikymo laikotarpį, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai susitarimo taikymo ir jo įgyvendinimo sąlygų ataskaitą. Pakeitimas 3 3 b straipsnis (naujas) 3b straipsnis Komisija kasmet informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie protokolo 7 straipsnyje numatytos daugiametės sektorinės programos įgyvendinimo rezultatus. Pakeitimas 4 3 c straipsnis (naujas) 3c straipsnis Remdamasi 3a straipsnyje minima Komisijos teikiama ataskaita ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba, jei reikia, suteikia Komisijai įgaliojimą derėtis dėl naujo protokolo patvirtinimo. Pakeitimas 5 3 d straipsnis (naujas) 3d straipsnis Komisija kasmet įvertina, ar valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal susitarimą, laikėsi reikalavimo pateikti ataskaitas.

(1) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento rezoliucija dėl moratoriumo dėl mirties bausmės

P6_TA(2007)0018 RC-B6-0032/2007

Europos Parlamentas,

‐   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo, ypač į 2003 m. spalio 23 d.(1), 1999 m. gegužės 6 d.(2) ir 1998 m. birželio 18 d.(3) rezoliucijas,

‐   atsižvelgdamas į įvairių JT organų, taip pat JT Žmogaus teisių komiteto, priimtas rezoliucijas dėl mirties bausmės moratoriumo,

‐   atsižvelgdamas į ES pareiškimus, kuriais pritariama visuotiniam mirties bausmės moratoriumui, ypač į 2006 m. gruodžio 19 d. JT Generalinėje Asamblėjoje padarytą pareiškimą dėl mirties bausmės uždraudimo, kurį pasirašė 85 visų geografinių vietovių šalys,

‐   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 29 d. Bendrųjų reikalų tarybos priimtas ES politikos gaires trečiosioms šalims dėl mirties bausmės,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį straipsnį,

A.   kadangi mirties bausmė yra žiaurus ir nežmoniškas bausmės būdas, pažeidžiantis teisę į gyvybę,

B.   kadangi mirties bausmės panaikinimas yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir yra vienas iš reikalavimų ES narystės siekiančioms šalims;

C.   kadangi yra giliai susirūpinęs dėl to, kad dar ir šiuo metu kelių dešimčių pasaulio šalių nacionaliniuose teisės aktuose numatyta arba vėl sugrąžinta mirties bausmė ir dėl to kiekvienais metais mirtimi gali būti nubausti tūkstančiai žmonių,

D.   kadangi, nepaisant to, toliau daroma pažanga siekiant mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje; kadangi reikia džiaugtis tuo, jog Liberijoje, Meksikoje, Filipinuose ir Moldovoje pastaraisiais metais buvo visiškai panaikinta mirties bausmė, ir tuo, jog Peru kongresas atmetė teisės akto projektą dėl mirties bausmės už teroristinius nusikaltimus įtraukimo į teisės aktus;

E.   kadangi, remdamasi ES gairėmis trečiųjų šalių atžvilgiu dėl mirties bausmės, ES nusprendė dirbti tarptautinėse organizacijose siekdama, kad mirties bausmė būtų panaikinta,

F.   kadangi 2007 m. sausio 9 d. Italijos vyriausybė ir Europos Taryba nusprendė dirbti drauge, kad galėtų užtikrinti kuo didesnę paramą JT Generalinės Asamblėjos pateiktai iniciatyvai dėl mirties bausmės moratoriumo visame pasaulyje siekiant visiškai panaikinti mirties bausmę,

G.   kadangi 2006 m. liepos 27 d. Italijos Atstovų rūmai vienbalsiai patvirtino pasiūlymą, kuriuo Italijos vyriausybė raginama, pasikonsultavus su ES šalimis partnerėmis, tačiau nereikalaujant vienbalsio ES valstybių narių pritarimo, kitos JT Generalinės Asamblėjos sesijos metu pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo, siekiant ilgainiui visiškai panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje; ir kadangi 2007 m. sausio 22 d. Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų taryba nusprendė, kad per sesiją Niujorke ES pirmininkaujanti Vokietija patikrins, kokios yra galimybės ir būdai atnaujinti diskusijas ir svarstymus dėl pasiūlymo dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo,

H.   smerkdamas tai, kad Saddamui Husseinui buvo įvykdytas mirties nuosprendis ir kad žiniasklaida išplatino egzekucijos pakariant įvykdymo vaizdus ir smerkdamas jos įvykdymo būdą,

1.   dar kartą pabrėžia savo nuolatinę poziciją dėl nepritarimo mirties bausmei visais atvejais ir visomis aplinkybėmis ir dar kartą išreiškia savo įsitikinimą, kad mirties bausmės panaikinimas prisidės prie žmogaus orumo stiprinimo ir pažangios žmogaus teisių plėtros;

2.   ragina, kad per dabartinę JT Generalinės Asamblėjos sesiją priėmus atitinkamą deklaraciją siekiant visuotinio mirties bausmės panaikinimo būtų nedelsiant ir besąlygiškai paskelbtas pasaulinis mirties bausmių vykdymo moratoriumas, o šios deklaracijos faktinį įgyvendinimą turėtų prižiūrėti JT Generalinis Sekretorius;

3.   ragina ES pirmininkaujančią šalį skubiai imtis atitinkamų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad rezoliucija, kurioje raginama apskelbti visuotinį mirties bausmės moratoriumą, būtų nedelsiant pateikta per dabartinę JT Generalinės Asamblėjos sesiją; ragina ES pirmininkaujančią šalį ir Komisiją pranešti Europos Parlamentui apie rezultatus, pasiektus per dabartinę JT Generalinės Asamblėjos sesiją visuotinio mirties bausmės moratoriumo paskelbimo klausimu;

4.   ragina ES institucijas ir valstybes nares dėti visas politines ir diplomatines pastangas, kad būtų užtikrinta kuo didesnė parama šiai rezoliucijai per dabartinę JT Generalinės Asamblėjos sesiją;

5.   tvirtai remia Italijos Atstovų rūmų ir vyriausybės iniciatyvą, kuriai pritaria ES Taryba, Komisija ir Europos Taryba;

6.   aktyviai ragina visas ES valstybes nares nedelsiant ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį neprivalomą protokolą dėl visiško mirties bausmės panaikinimo;

7.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir visoms JT šalims narėms.

(1) OL C 82 E, 2004 4 1, p. 609. (2) OL C 279, 1999 10 1, p. 421. (3) OL C 210, 1998 7 6, p. 207.

Europos Parlamento rezoliucija dėl "Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje" (2006/2231 (INI))

P6_TA(2007)0019 A6-0450/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Žaliąją knygą (COM(2005)0637),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 22 d. Pasaulio sveikatos asamblėjos 57-ojoje sesijoje priimtą Pasaulinę mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2000 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl sveikatos ir mitybos(1),

–   atsižvelgdamas į Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų Tarybos 2005 m. birželio 3d. išvadas dėl nutukimo, mitybos ir fizinės veiklos,

–   atsižvelgdamas į neoficialų 2005 m. rugsėjo 19 ir 20 d. vykusį ES už sporto reikalus atsakingų ministrų susitikimą, kuriame pirmininkaujanti Didžioji Britanija pasiūlė sukurti darbo grupę sporto ir sveikatos klausimams nagrinėti,

–   atsižvelgdamas į mokslininkų kvietimą, paskelbtą 2006 m. rugsėjo 3–8 d. Sidnėjuje vykusiame 10-ajame tarptautiniame kongrese nutukimo klausimu (ICO 2006),

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios Suomijos surengtos aukšto lygio konferencijos "Visų politikos sričių palaikoma sveikatos apsauga" išvadas, vykusios Kuopio 2006 m. rugsėjo 20-21 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0450/2006),

A.   kadangi per pastaruosius 30 metų itin padidėjo nutukusių žmonių skaičius Europos Sąjungoje, kadangi šio reiškinio augimo tempai yra tokie patys, kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, ir kadangi šiandien apie 27 proc. vyrų ir 38 proc. moterų Europoje yra laikomi turinčiais antsvorio arba nutukusiais,

B.   kadangi didėjantis nutukimo, ypač vaikų, paplitimas ne tik neapsiriboja ES ir kitomis turtingomis šalimis, bet ir dramatiškai auga kai kuriose besivystančiose šalyse,

C.   kadangi 27 ES valstybėse narėse yra daugiau kaip penki milijonai nutukusių vaikų ir kadangi augimo lygis kelia nerimą, nes kiekvienais metais nutunka apie 300 000 vaikų,

D.   kadangi tyrimai parodė, kad neįgalių žmonių nutukimo rizika yra didesnė dėl įvairių veiksnių, tarp jų patofiziologinių energijos metabolizmo pakitimų ir kūno raumenų atrofijos bei fizinės veiklos trūkumo,

E.   kadangi daugelio gyventojų energetinis suvartojimas nekinta nuo šeštojo dešimtmečio, nors pasikeitus gyvenimo būdui sumažėjo fizinės veiklos bei fizinio darbo ir sumažėjo energetinis poreikis, todėl nebeliko pusiausvyros tarp poreikių ir suteikiamos energijos,

F.   kadangi daugeliu projektų ir tyrimų buvo patvirtinta, kad nutukimui atsirasti turi įtakos ankstyvosios priežastys, susijusios su socialine ir ekonomine aplinka, ir kadangi ši liga dažnesnė šeimose, turinčiose mažas pajamas ir nepakankamą išsilavinimą,

G.   kadangi, rengiant ES veiksmų planą dėl sveikos gyvensenos skatinimo, atitinkamas dėmesys turėtų būti skirtas įvairiems valstybėse narėse egzistuojantiems mitybos įpročiams ir vartojimo būdams,

H.   kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2005 m. pranešime dėl sveikatos Europoje parodo, kad dažniausia mirties ir ligų priežastis yra septyni pagrindiniai rizikos veiksniai, o šeši iš jų (padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, per didelis kūno masės indeksas, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, fizinės veiklos trūkumas ir per didelis alkoholio vartojimas) yra susiję su mityba bei fiziniu aktyvumu, ir kadangi svarbu veikti vienodai vertinant šiuos sveikatą nulemiančius veiksnius, kad būtų užkirstas kelias dideliam ligų skaičiui ir mirtingumui,

I.   kadangi sveika mityba turi būti laikoma tokia, kuri turi tam tikras kokybines ir kiekybines savybes, pvz., energinę vertę atsižvelgiant į individualius poreikius ir visada atsižvelgiant į mitybos principus,

J.   kadangi vis dėlto Sąjunga, vadovaudamasi Sutarčių suteiktomis galiomis, turi atlikti esminį vaidmenį vartotojų apsaugos srityje propaguodama sveiką mitybą ir vaisių bei daržovių vartojimą, t. y. srityje, kurioje Bendrijos veiksmai būtinai papildys valstybių narių, jų regionų ir Europos miestų veiksmus populiarinant fizinę veiklą ir sportą,

K.   kadangi su antsvorio problemomis, kurios sudaro tarp 4 ir 7 proc. valstybių narių bendrųjų išlaidų sveikatos apsaugai, susijusios ligos daro socialinį ir ekonominį poveikį žinant, kad bendros nutukimo sąnaudos, atsižvelgiant į didėjančią nedarbo, laikino nedarbo ir invalidumo riziką, nebuvo tiksliai moksliškai įvertintos,

L.   kadangi dauguma valstybių narių įdiegė politiką, kuria vadovaujantis siekiama kovoti su nutukimo problemomis ir pakelti gyventojų sveikatos lygį, o kai kurios vyriausybės priėmė tam tikras draudimo priemones tose srityse, kuriose kitos vyriausybės pasirinko skatinimo kelią,

M.   kadangi kai kurios valstybės narės priėmė, pavyzdžiui, sprendimą apriboti užkandžių automatų panaudojimą arba netgi juos uždrausti mokyklose, nes yra maža pasiūla ir nedaug parduodama mažai cukraus turinčių gėrimų, vaisių, daržovių ir vadinamųjų dietinių produktų,

N.   kadangi, viena, pradiniame etape Europos nealkoholinių gėrimų gamintojai neseniai patys prisiėmė įsipareigojimų sumažinti prekių pasiūlą vaikams iki 12 metų sudarant palankias sąlygas įsigyti įvairesnių gėrimų mokyklose, o, kita, dvi greito maitinimo srities didžiausios įmonės įsipareigojo nurodyti maistingumą etiketėse ant mėsainių ir gruzdintų bulvyčių pakuočių,

O.   susidomėjęs nagrinėja įvairias daugelio Europos mažmenininkų vykdomas iniciatyvas, skirtas skatinti sveiką mitybą, įskaitant sveikų produktų pasiūlos didinimą, lengviau suprantamą mitybinės informacijos ženklinimą ir reklamos kampanijas, kad būtų padidintas informuotumas apie sveikos mitybos ir reguliarių fizinių pratimų veiklos naudą,

P.   kadangi ši Žalioji knyga – tai vienas iš bendrų Europos lygmeniu inicijuotų veiksmų kovojant su sveikatai pavojingiausiais veiksniais, iš kurių blogi mitybos įpročiai ir fizinės veiklos trūkumas kartu su rūkymu ir dažnu alkoholio vartojimu sukelia širdies bei kraujagyslių ligas (jos yra pagrindinė vyrų ir moterų mirtingumo Europos Sąjungoje priežastis), kai kurių rūšių vėžį, kvėpavimo takų ligas, osteoporozę ir 2 tipo diabetą, kurie didina spaudimą nacionalinėms sveikatos apsaugos sistemoms,

Q.   kadangi 2006 m. rugsėjo 11 d. Komisija pateikė viešos apklausos, vykusios priėmus Žaliąją knygą, rezultatus, pagal kuriuos palankiai vertinami Sąjungos veiksmai, apimantys įvairią Bendrijos politiką ir skiriantys ypatingą dėmesį vaikams ir jaunimui,

R.   kadangi įgyvendinant įvairią bendrą politiką arba papildant 27 valstybių narių įgyvendinamus veiksmus Bendrijos pareiga atlikti aktyvų vaidmenį rengiant vartotojų informavimo ir supažindinimo su nutukimo problema, vaisių ir daržovių vartojimo padidinimo įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), mokslinių tyrimų, švietimo ir sporto projektų finansavimo kampanijas ir priimant naujus ar pakeistus teisės aktus, turinčius realų poveikį Europos piliečių sveikai mitybai,

Kova su nutukimu. Ar tai politinis prioritetas?

1.   džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu siekti kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu sveikos mitybos ir fizinės veiklos bei kovoti su nutukimu ir pagrindinėmis su mityba susijusiomis ligomis; ragina, kad tai nuo šiol būtų laikoma politiniu prioritetu Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse;

2.   pripažįsta, kad nutukimas susijęs su daugeliu veiksnių ir todėl reikalingas holistinis požiūris įtraukiant daug skirtingų politikos sričių;

3.   nepaisydamas daugelio valstybių narių susitelkimo, karčiai apgailestauja, kad su nutukimu susiduria vis daugiau gyventojų ir kad bloga mityba bei fizinis neaktyvumas galėtų tapti pirma išvengiama mirtingumo priežastimi (vietoj rūkymo), jei ši tendencija ir toliau išliks;

4.   rekomenduoja visoms valstybėms narėms nutukimą oficialiai pripažinti chroniška liga, kad nebūtų jokio nutukusių žmonių niekinimo ir diskriminavimo; taip pat pataria valstybėms narėms užtikrinti, kad šie žmonės turėtų galimybę gauti tinkamą gydymą pagal jų nacionalines sveikatos apsaugos sistemas;

5.   džiaugiasi PSO Europos ministrų konferencijos, vykusios 2006 m. lapkričio 15–17 d., Stambule, metu priimta kovos su nutukimu chartija, pabrėžia ambicingos veiksmų programos, siekiant kontroliuoti šį išplitusį reiškinį, rengimo svarbą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti intervencijų pagal šią programą įgyvendinimo ir prioritetų suteikimo grafiką;

6.   be išlygų remia 2005 m. kovo mėn. pradėtą įgyvendinti Europos veiklos programą, skirtą tinkamai mitybai, fiziniam aktyvumui ir sveikatai skatinti ("Platforma"), ir džiaugdamasis pritaria Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato patvirtintam metodui, t. y. nuolatinio dialogo su pramonės sektoriais, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis metodui;

7.   džiaugiasi suinteresuotųjų šalių jau pasiūlytais savanoriškais programos "Platforma" įsipareigojimais; pabrėžia poreikį užtikrinti, kad savanoriški įsipareigojimai, numatyti programoje "Platforma", būtų veiksmingai stebimi, ir ragina Komisiją parengti aiškius vertinimo kriterijus; pažymi, kad ypač svarbus yra patikimas įvertinimas siekiant užtikrinti, jog galėtų būti nustatyta atitinkama pažanga ir sudarytos sąlygos apsvarstyti tolesnius ES veiksmus ar teisės aktų pasiūlymus, jei tai būtų reikalinga; prašo Komisiją kasmet teikti Europos Parlamentui pasiekimų įgyvendinant programą "Platforma" ataskaitas;

8.   prašo Komisijos atlikti atitinkamų politikos pasiūlymų poveikio įvertinimą, kad būtų nustatytas jų poveikis visuomenės sveikatos, kovos su nutukimu ir mitybos sričių tikslams; rekomenduoja, kad šis "sveikatos arba nutukimo patikrinimas" būtų atliktas visų pirma BŽŪP, mokslinių tyrimų programų, energetikos politikos, reklamos ir maisto produktų politikos atžvilgiu;

9.   pažymi, kad nors šiuo metu Programoje dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių, jos linkusios daugiausia dėmesio skirti nutukimo problemos "energijos indėlio" aspektui; todėl ragina suinteresuotąsias šalis, susijusias su "energijos panaudojimo" aspektu, pvz., kompiuterinių žaidimų gamintojus, sporto draugijas ir transliuotojus, labiau įsitraukti į diskusiją ir apsvarstyti galimybę prisiimti panašius įsipareigojimus;

10.   mano, kad šiandien daugelyje Europos pramonės sektorių dominuojanti tendencija imtis konkrečių priemonių, siekiant perorientuoti prekybinę pasiūlą vaikams ir įdiegti jiems skirtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo ženklinimą, – tai žingsnis teigiama linkme;

11.   ragina valstybes nares nustatyti rentabilias galimybes jų sveikatos paslaugų ir industrijos partneriams taip, kad būtų gerinimas pacientų supratimas bei kontroliuojama jų mityba, taip pat sumažinta su nutukimu susijusi ekonominė našta; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į sistemas, skirtas žmonėms, gyvenantiems socialine ir ekonomine prasme skurdžiose bendruomenėse;

12.   tikisi, kad Komisija netrukus Baltojoje knygoje pasiūlys praktines priemones, siekiant vėliausiai nuo 2015 m. sumažinti antsvorį turinčių ir nutukusių žmonių skaičių;

Informuoti vartotoją nuo pat vaikystės

13.   mano, kad bet kokia nutukimo prevencijos ir priežiūros politika turėtų būti skirta visai gyvenimo trukmei, t. y. nuo prenatalinio laikotarpio iki vyresnio amžiaus. Be to, mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vaikystei, t. y. gyvenimo laikotarpiui, kurio metu įgyjama didelė dalis mitybos įpročių;

14.   ragina valstybes nares pripažinti, kad pagrindinė priemonė užkertant kelią antsvoriui ir nutukimui yra švietimas apie mitybą ir sveikatą, pradedamas nuo jauniausio amžiaus;

15.   pabrėžia per didelio uolumo pavojų kovos su nutukimu kampanijų metu ir mano, kad vaikams ir paaugliams, imliems bendraamžių įtakai, turėtų būti pateikti tinkami pavyzdžiai, kad taip būtų išvengta kitų mitybos sutrikimų, pvz., nervinės anoreksijos ir bulimijos;

16.   mano, kad sveikatos specialistai atlieka svarbų vaidmenį propaguodami sveikos mitybos ir reguliarios fizinės veiklos naudą sveikatai, ypač asmenims, pvz., turintiems didelį pilvo srities nutukimą, kurie ypač rizikuoja susirgti 2 tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir turėti kitokių sveikatos sutrikimų; ragina valstybes nares remti dietologų profesiją, tarpusavyje pripažįstant profesines kvalifikacijas ir apibrėžiant sąlygas, reikalingas įgyti šią profesiją, taip pat užtikrinant mokslinį profesinį mokymą;

17.   primena, kad mokykla – tai vieta, kur vaikai praleidžia daugiausia laiko, ir todėl būtina, kad mokyklose, ypač mokyklų valgyklose, būtų raginama formuoti vaikų skonį, suteikiant pradinių valgio gaminimo įgūdžių ir žinių apie maistą, ir jie būtų skatinami nuolat užsiimti fizine veikla, bei būtų remiamas sveiko gyvenimo būdas, ypač siekiant priešintis laiko, skirto fiziniam lavinimuisi ES mokyklose, mažėjimui; todėl ragina Komisiją parengti priemones, kurios skatintų mokyklose geriausią praktiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į veiksmingiausias iniciatyvas šviečiant vaikus, supažindinant juos su sveikos mitybos įpročiais ir tiekiant aukštus mitybos standartus atitinkantį kokybišką maistą;

18.   smerkia tai, kad valstybių narių vyriausybės parduoda mokyklų sporto aikštes, kurios panaudojamos statyboms;

19.   ragina valstybes nares suteikti pakankamai lėšų maitinimui mokyklose, kad mokyklos galėtų pateikti šviežią maistą, geriausia – iš chemikalų nenaudojančio arba vietinio žemės ūkio produktų, ir nuo jaunų dienų skatintų diegti sveikos mitybos įpročius;

20.   mano, kad valstybės narės turėtų būti raginamos užtikrinti, jog vaikai turėtų pakankamas sąlygas mokyklose sportuoti ir užsiimti fizine veikla; ragina valstybes nares ir jų vietos valdžios institucijas planuojant mokyklų buvimo vietas apsvarstyti sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo skatinimą, kad jos būtų steigiamos arčiau bendruomenių, kurioms jos reikalingos, taip suteikiant vaikams galimybę eiti į mokyklą pėsčiomis arba važiuoti dviračiu, o ne mašina ar autobusu;

21.   ragina ES nealkoholinių gėrimų gamintojus kuo greičiau įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos 2005 m. gruodžio 20 d. jie prisiėmė savo elgesio kodekse, ypač savo įsipareigojimą, kuriuo siekiama sumažinti prekybinę veiklą pradinėse mokyklose;

22.   mano, kad užkandžių automatai koledžuose ir licėjuose, kai juos leidžiama įrengti, turėtų būti įrengti pagal sveikos mitybos taisykles;

23.   smerkia dažnas ir aktyvias tik vaikams skirtų maisto produktų reklamos ir populiarinimo televizines kampanijas ir pabrėžia, kad tokia prekybinė praktika neskatina sveikos mitybos įpročių ir nuo šiol turi būti ribojama ES lygmeniu, t. y. pakartotinai persvarstant "Televizijos be sienų" direktyvą(2); pabrėžia, kad aiškiai įrodyta, kad reklama per televiziją turi poveikio vaikų nuo dvejų iki vienuolikos metų amžiaus trumpalaikiam mitybos būdui, tačiau taip pat mano, kad tėvams tenka individuali atsakomybė, kadangi jie priima galutinį sprendimą, kokius produktus pirkti; vis dėlto pažymi, kad apklausų rezultatai rodo, jog dauguma tėvų pageidauja aiškių nesveiko maisto vaikams reklamos apribojimų;

24.   ragina Komisiją kaip ES veiklos programos "Platforma" dalį parengti savanoriškai ir (arba) savireguliavimo būdu įgyvendinamus įsipareigojimus, skirtus nutraukti maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ir druskos, reklamą vaikams per televiziją, tačiau ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, jei savireguliavimo priemonės rezultatai būtų nepatenkinami;

25.   primena, kad šių svarstymų metu neturėtų būti taikoma išimtis naujoms reklamos vaikams formoms, pvz., siunčiamoms į mobiliuosius telefonus teksto žinutėms, žaidimams internetu ir žaidimų platformų finansavimui;

26.   mano, kad būtina laiku konkretizuoti vadinamąjį džentelmenišką susitarimą tarp Komisijos ir Europos žiniasklaidos, kuriuo remiantis įvairiose žiniasklaidos priemonėse (televizijoje, kine, internete ir videožaidimuose) apie vaikams skirtus produktus būtų privaloma žaismingai pateikti informaciją, susijusią su sveikata, ir siekti supažindinti Europos jaunimą su sportinės veiklos ir vaisių bei daržovių vartojimo svarba norint išlikti sveikiems;

27.   pripažįsta Europos maisto saugos tarnybos vaidmenį pateikiant pasiūlymus ir rekomendacijas dėl mitybos;

28.   mano, kad žiniasklaida (televizija, radijas, internetas) yra svarbesnė negu bet kada pedagoginė priemonė, padedanti išmokti sveikos mitybos, ir ji turi duoti praktiškų patarimų vartotojams, kad jie galėtų rasti pusiausvyrą tarp kasdienio kalorijų vartojimo ir energijos eikvojimo, ir galiausiai užtikrinti pasirinkimo laisvę;

29.   laiko svarbiu ženklu 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą(3), kuris pagaliau leis vartotojui gauti patikimą, nemelagingą ir nuoseklią informaciją apie maisto produktų maistines savybes, ypač tų maisto produktų, kuriuose daug cukraus, druskos ir kai kurių riebalų; pažymi, kad tas reglamentas būtų įgyvendintas tokiu būdu, kuris vis dėlto skatintų ir suteiktų galimybę maisto ir gėrimų gamybos įmonėms atnaujinti ir pagerinti savo produktus; dėl to mano, kad, atsižvelgiant į tą reglamentą, didžiausiu prioritetu turėtų tapti Europos maisto saugos agentūros tikslas parengti mitybos profilius remiantis pačiais naujausiais gautais duomenimis, be to, tai turi būti atlikta glaudžiai bendradarbiaujant su vartotojų NVO ir maisto operatoriais, įskaitant mažmenininkus;

30.   pažymi, kad didėja visuomenės ir mokslininkų susirūpinimas dėl dirbtinių transriebiųjų rūgščių poveikio žmogaus sveikatai, ir atkreipia dėmesį į kai kurių nacionalinių (Kanados, Danijos) ir regioninių (Niujorko miesto) valdžios institucijų pastangas pašalinti transriebiąsias rūgštis iš žmogaus mitybos; ragina ES imtis veiksmų sumažinti transriebiųjų rūgščių suvartojimą;

31.   mano, kad svarbu kuo greičiau keisti 1990 m. rugsėjo 24 d. Tarybos Direktyvą 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo(4), kad į ją būtų įtrauktas bent jau reikalavimas nurodyti maistines medžiagas ir jų kiekį bei riebalų kilmę, be to, įtraukti į ją pramonės atstovų ir vartotojų asociacijų rekomendacijas, nes tai atitiktų Europos Sąjungos teisės aktų supaprastinimo ir derinimo tikslus;

32.   yra labai susidomėjęs keliose valstybėse narėse maistą gaminančių įmonių, mažmenininkų ar valstybinių įstaigų įdiegtomis maisto ženklinimo sistemomis, siekiant supaprastinti teiginius apie maistingumą; pripažįsta tokių ženklinimo sistemų, taip pat sveiką pasirinkimą skatinančių simbolių svarbą, kai juos vertina vartotojai ir lengva juos naudoti; primena, kad moksliniai tyrimai patvirtina, jog sistemos, kuriose, naudojant interpretavimo elementus, nurodomas maistinių medžiagų kiekis, duoda daugiausia naudos vartotojams pasirenkant sveikesnius dalykus; ragina Komisiją, pasinaudojus šia patirtimi ir moksliniais tyrimais, parengti ir įdiegti bendrą visai ES maistingumo ženklinimo pakuotės priekinėje dalyje sistemą ir pabrėžia, kad norint vartotojams pateikti nuoseklius teiginius būtinas tam tikras sutarimas šiose srityje ir kad tokie teiginiai turi būti moksliškai pagrįsti;

Įtraukti mitybą ir fizinę veiklą į įvairią Bendrijos politiką

33.   mano, kad produkto sudėties pakeitimas yra svarbi priemonė siekiant sumažinti riebalų, cukraus ir druskos dalį mūsų suvartojamame maiste, ir pritaria kelių gamintojų ir mažmenininkų daromiems žingsniams šia linkme; pažymi, kad tik 5% visiškai savanoriškų pagal Programą prisiimtų įsipareigojimų yra susiję su produktų kūrimu; ragina Komisiją, valstybes nares, gamintojus, mažmenininkus ir maisto ir gėrimų tiekėjus taikyti platesnes priemones, siekiant užtikrinti, kad gamintojai, mažmenininkai ir maisto ir gėrimų tiekėjai mažintų riebalų, cukraus ir druskos kiekį maiste; ragina gamintojus keisti produkto sudėtį, t. y. ne vien tik gaminti naujas kartais brangesnes jų rūšis, o prioritetiniu laikyti uždavinį sumažinti riebalų, cukraus ir druskos kiekį jau esančiose kasdienio vartojimo produktų rūšyse;

34.   pabrėžia, jog svarbu siekti žmonėms sudaryti sąlygas sąmoningai rinktis, ką valgyti ir kiek treniruotis;

35.   mano, kad svarbiausia, jog sveikos mitybos ir fizinės veiklos skatinimas būtų ne vien tik Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato, bet ir Žemės ūkio, Transporto, Užimtumo, Mokslinių tyrimų, Švietimo ir sporto generalinių direktoratų, kurie įgyvendina įvairią Bendrijos politiką ar programas, turinčias poveikio su mityba susijusiai sveikatai, politinis prioritetas; reikalauja, kad Komisija atliktų atitinkamų politinių pasiūlymų poveikio vertinimus, kad būtų nustatytas jų poveikis visuomenės sveikatos ir mitybos sričių tikslams, visų pirma Bendrajai žemės ūkio politikai;

36.   džiaugdamasis pritaria daugelio projektų dėl nutukimo finansavimui, numatytam dabartinėje Bendrijos veiklos programoje sveikatos apsaugos klausimu (2003–2008), ir mano, kad antroje programoje (2007–2013) svarbiausia pamatyti ilgalaikius biudžetus ir pabrėžti, kad būtina populiarinti tarp vaikų, jaunimo ir žmonių su negalia sveiką gyvenimo būdą;

37.   pabrėžia, kad informavimo kampanijos nėra geriausia priemonė, siekiant, kad atitinkama informacija pasiektų socialiu ir ekonominiu požiūriais nuskriaustų žmonių grupes; mano, kad reikėtų pritaikyti veiksmus prie vietos poreikių ir vykdyti bendruomenių lygmeniu, be to, reikėtų užmegzti tiesioginius ryšius bei glaudų bendradarbiavimą tarp vietos mokyklų, vaikų darželių, visų bendrosios praktikos gydytojų ir sveikatos tarnybų; primena, kad šių veiksmų įvertinimas gyvybiškai svarbus siekiant suprasti, ar jie daro pageidaujamą poveikį;

38.   ragina naudoti struktūrinius fondus investicijoms į infrastruktūrą socialiu ir ekonominiu požiūriais atsilikusiose srityse, siekiant palengvinti fizinę veiklą ir saugų transportą, pvz., į dviračių takus, ir skatinti žaidimus gryname ore saugioje aplinkoje; skatina valstybes nares investuoti, kad būtų pasiekti šie tikslai;

39.   prašo Komisijos bendradarbiaujant su valstybių narių atsakingomis ministerijomis arba regionais dalyvauti įgyvendinant programas "Sportas mokykloje" eksperimentinėse įstaigose;

40.   ragina Komisiją įvertinti, kokio masto problemą netinkama mityba ir judėjimo stoka sudaro pagyvenusiems žmonėms, ir apsvarstyti, kokių tolesnių priemonių turėtų būti imtasi, siekiant šiuo atžvilgiu padėti šiai svarbiai, tačiau kartais nepastebėtai, Bendrijos žmonių grupei;

41.   ragina valstybes nares ir darbdavius skatinti savo darbuotojus dalyvauti geros savijautos palaikymo ir fizinėje veikloje, ypač moteris, kurios darbe susiduria su monotoniškomis užduotimis, dėl kurių galima susirgti chroniškomis ligomis;

42.   pripažįsta darbdavių vaidmenį propaguojant sveiką gyvenseną darbuotojams; primena, kad darbo jėgos sveikata, taigi ir našumas, turėtų būti įmonių socialinės atsakomybės strategijos dalis; mano, kad šiuo metu sukurtas Europos aljansas už įmonių socialinę atsakomybę skatins pasikeitimą gera praktika šioje srityje;

43.   nėra abejingas 10-ajame tarptautiniame kongrese nutukimo klausimu paskelbtam mokslininkų kvietimui suintensyvinti mokslinius tyrimus siekiant geriau suprasti genetinių ir gyvenimo būdo veiksnių, sukeliančių ligas, sąveiką;

44.   taigi džiaugiasi, kad Bendrija finansuoja Šeštosios pamatinės mokslinių technologijų plėtros ir demonstravimo programos teminio prioriteto "Maisto kokybė ir sauga" 9 projektus, kuriuose numatomi nauji kovos su nutukimu būdai, pvz., susikoncentruojant ties specialia amžiaus grupe ar nagrinėjant genetinių, elgesio veiksnių ir sotumo būsenos sąveiką;

45.   prašo, kad įgyvendinant Europos bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą į kovą su nutukimu ir toliau būtų ne tik nukreiptas tarpvalstybinis mokslininkų bendradarbiavimas mitybos, žemės ūkio ir biotechnologijos srityse, bet ir kad šią kovą būtų galima laikyti mokslinių tyrimų tema, svarbia ne vienos srities mokslininkams;

46.   pabrėžia, jog svarbu nustatyti (visų pirma pagal amžiaus grupes ir socialines ir ekonomines klases) palyginamus sveikatos būklės rodiklius, ypač susijusius su maistinių medžiagų suvartojimo kiekiais, fiziniu aktyvumu ir tukimu;

47.   yra labai susirūpinęs, kad Europoje vis mažiau suvartojama vaisių ir daržovių dėl aukštų produktų kainų ir nepakankamos informacijos apie tikrąją dietos naudą, tai labiausiai liečia Europos gyvenančias mažas pajamas turinčias šeimas;

48.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl programos ir teisės aktų, kuriuose būtų numatytos galimybės pasinaudoti geriausiais maistinių medžiagų ir kitų naudingų maisto komponentų šaltiniais ir kurie suteiktų Europos vartotojams galimybę pasirinkti jų individualiai gyvensenai ir sveikatai tinkamiausią mitybą;

49.   susirūpinęs pranešimais, kad paskutiniais dešimtmečiais sumažėjo Europoje išauginamų vaisių ir daržovių maistingumas, ragina Komisiją ir Tarybą 2008 m. persvarstant BŽŪP imtis būtinų veiksmų siekiant, kad kaimo plėtros politikos programoje maisto produktų maistingumo vertė būtų laikoma svarbiu kriterijumi ir gerinama maisto gamybos kokybė bei skatinama sveika mityba;

50.   pageidauja, kad būtų kuo labiau suderinama BŽŪP ir Europos Sąjungos inicijuotos sveikatos politika, prašo Komisijos griežtai kontroliuoti, kad Europos Sąjungos subsidijomis, suteiktomis kai kuriems pramonės sektoriams, jokiais būdais nebūtų finansuojamos reklaminės kampanijos, kuriose palankiai pristatomi labai kaloringi produktai;

51.   mano, kad būtina reformuoti Bendrąją vaisių ir daržovių rinkų organizaciją siekiant, be kita ko, vėl skatinti vartoti didelės dietinės vertės produktus. Be to, yra įsitikinęs, kad skatinančioji politika (kainų mažinimas, mokestinės lengvatos, kitų rūšių subsidijos) yra palanki sistemai, grindžiamai didesniu kaloringų produktų apmokestinimu (angl. "fat tax"), dėl kurios galiausiai ypač nukentėtų kuklias pajamas gaunančios Europos šeimos;

o
o   o

52.   kviečia PSO pateikti Europos Parlamentui savo dabartinius pasvarstymus apie nutukimą;

53.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių nacionaliniams parlamentams ir vyriausybėms bei PSO.

(1) OL C 20, 2001 1 23, p. 1. (2) Tarybos Direktyva 89/552/EEB (OL L 298, 1989 10 17, p. 23). Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB (OL L 202, 1997 7 30, p. 60). (3) OL L 404, 2006 12 30, p. 9. Pataisytas OL L 12 2007 1 18, p. 3. (4) OL L 276, 1990 10 6, p.40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos Direktyva 2003/120/EB (OL L 333, 2003 12 20, p.51).

Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl senaties terminų tarptautiniuose ginčuose dėl sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų, kuriuose žuvo žmonės (2006/2014(INI))

P6_TA(2007)0020 A6-0405/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0405/2006),

A.   kadangi Europos valstybėse skiriasi senaties terminai, termino pradžia, sužinojimo apie teisės pažeidimą momentas, galimybė nutraukti ir sustabdyti terminą, įrodinėjimo ir prašymo atnaujinti pasibaigusį senaties terminą pateikimo procedūros,

B.   kadangi šių skirtumų dydis vykstant tarptautiniams ginčams gali lemti nepageidaujamas pasekmes nelaimingų atsitikimų aukoms ir sudaryti kliūčių sužalotiems asmenims, kurie naudojasi savo teisėmis ne savo valstybėse narėse, o kartais ir savo pačių valstybėje, ir turi vadovautis užsienio teise,

C.   kadangi tarptautinių nelaimingų atsitikimų metu ypač iškyla šios problemos: kai kuriose šalyse nepilnamečiams ir neįgaliesiems nesuteikiama jokios atskiros apsaugos, susijusios su senaties laikotarpio eiga, todėl jie gali prarasti turimas teises reikalauti kompensacijos, kai yra sužalojami ne savo valstybėje narėje; kai kuriose šalyse vienintelis būdas sustabdyti senaties terminą yra pradėti teismo procesą ar įteikti atsakovui šaukimą į teismą, – vykstant tarptautiniams ginčams tokia padėtis gali sukelti problemų, kadangi derybos vyksta tikrai ilgiau, ir galimybė sustabdyti senaties terminą gali lemti tai, kad auka atsidurs nepalankioje padėtyje ir dėl proceso inicijavimo ar šaukimo įteikimo turės didelių išlaidų anksčiau nei taps įmanoma užbaigti derybas,

D.   kadangi, atsižvelgiant į senaties terminų vykstant tarptautiniams ginčams dėl sužalojimų skirtumus, būtų naudinga nustatyti esminius principus,

E.   kadangi tinkamai atsižvelgiama į Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 2 dalyje išdėstytą sąlygą, kad nebūtų ruošiami kiti pasiūlymai,

1.   ragina Komisiją ištirti skirtingus senaties terminus, taikomus vidaus rinkoje, ypač piliečiams, kurie naudojasi savo laisvėmis pagal sutartis. Atliekant šį tyrimą ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarptautinių kūno sužalojimo atvejų skaičiaus nustatymui ir įvertinti visus sunkumus ir (arba) problemas, su kuriomis susiduria nukentėjusios šalys dėl skirtingų senaties terminų, atsižvelgiant į klausimus, išdėstytus B konstatuojamoje dalyje;

2.   ragina Komisiją parengti pranešimą dėl senaties terminų, atsižvelgiant į atliktą tyrimą. Pranešime ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į įvairius galimus sprendimus, t. y. nuo riboto senaties terminų suvienodinimo iki kolizinių teisės normų;

3.   prašo Komisijos, kai tinkama, atsižvelgiant į atliktą tyrimą, vadovaujantis 1 dalimi ir pasikonsultavus su Parlamentu, remiantis EB sutarties 65 straipsnio c punktu ir 67 straipsnio 5 punkto antra pastraipa, pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl teisės akto projekto dėl senaties terminų vykstant tarptautiniams ginčams dėl nelaimingų atsitikimų, kurių metu buvo sužaloti arba žuvo žmonės, atsižvelgiant į pridedamas išsamias rekomendacijas;

4.   patvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių; ragina Komisiją kruopščiai patikrinti, kad būtų griežtai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų; ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad būtų pasirinktos minimalios teisėkūros priemonės, ir patikrinti, ar, pvz., nustačius kilmės šalies principą nebūtų galima geriausiai išspręsti problemos;

5.   mano, kad pasiūlymas neturi sukelti finansinių padarinių;

6.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS

DETALIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PASIŪLYMO TURINIO

1 rekomendacija (susijusi su teisinės priemonės forma ir taikymo sritimi)

2 rekomendacija (dėl priemonės, kuri turi būti priimta, minimalaus turinio)

Senaties termino trukmė, pradžia, sustabdymas ir nutraukimas.

-  Bendra senaties termino trukmë turëtø bûti ketveri metai neatsiþvelgiant á ásipareigojimø pobûdá, veiksmo prieþastá ir atsakovo tapatybæ, iðskyrus bylas, kuriose byloje taikytina teisë numato ilgesná terminà, o tokiais atvejais ieðkovui tenka pareiga árodyti, kad galioja ilgesnis terminas. Þalos atlyginimo reikalavimams, pagrástiems galutiniu teismo sprendimu arba arbitraþo sprendimu, vykdyti turëtø bûti taikomas dešimties metø senaties terminas. Þalos dël teroristiniø iðpuoliø, kankinimø arba vergystës atlyginimui senaties terminai netaikomi.

-  Senaties terminas baigiasi paskutinės jo galiojimo dienos paskutinę akimirką; terminas skaičiuojamas pagal oficialų valstybės narės, kurioje ieškovas iškėlė bylą, kalendorių; dienos, kurią atsirado ieškinio pagrindas, skaičiuoti nereikia. Jei senaties terminas pratęsiamas, naujas senaties terminas skaičiuojamas nuo ankstesnio senaties termino pasibaigimo datos.

-  Senaties terminas prasideda

-  Senaties terminas turėtų būti sustabdytas, jei atsakovas tyčia, sąmoningai, nesąžiningai, be priežasties arba klaidingai nuslėpė faktus, dėl kurių jam kyla atsakomybė. Terminas taip pat turėtų būti sustabdytas baudžiamojo proceso arba tyrimo metu arba jei yra neapmokėtas reikalavimas arba prašymas pagal 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva)(1) nuostatas.

-  Senaties terminas turëtø bûti nutrauktas: pradëjus teismo procesà; ieškovui atlikus bet kokius veiksmus, apie kuriuos pranešta atsakovui ir kuriais siekiama pradëti neteismines procedûras; ieškovui atlikus bet kokius veiksmus, apie kuriuos pranešta atsakovui ir kuriais siekiama pradëti derybas; ieðkovui atlikus bet kokius kitus veiksmus, apie kuriuos pranešta atsakovui ir kuriais pastarasis informuojamas, kad ieškovas reikalauja žalos atlyginimo.

Reikėtų įtraukti atitinkamas nuostatas dėl reikalavimo taikyti ieškinio senatį, teismų diskrecijos teisės taikant senaties terminą, pasekmių sėkmingai pareikalavus taikyti ieškinio senatį ir procesinio bendrininkavimo.

Be to, valstybės narės privalo įsteigti nacionalinius informacijos centrus, kurie tvarkytų visų baudžiamųjų tyrimų arba nebaigtų procesų, kuriuose nukentėjo užsieniečiai, registrą ir teiktų atsakymus raštu į pagrįstus informacijos prašymus, kuriuos pateikia nukentėję užsieniečiai arba kiti asmenys jų vardu.

(1) OL L 181, 2000 7 20, p. 65. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/14/EB (OL L 149, 2005 6 11, p. 14).

Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir merginų diskriminacijos švietimo srityje (2006/2135(INI))

P6_TA(2007)0021 A6-0416/2006

Europos Parlamentas,

–   dar kartą patvirtindamas Europos bendrijos steigimo sutarties 2 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnyje, 137 straipsnio 1 dalies i punkte ir 141 straipsnyje išdėstytus principus,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos 23 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1950 m. paskelbtą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų (JT) Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į JT Tūkstantmečio plėtros tikslus (TPT), ypač į trečią tikslą – skatinti lyčių lygybę ir daugiau teisių suteikti moterims, nes tai, be kitų sąlygų, yra būtina sąlyga siekiant lygybės visais išsilavinimo lygiais ir visose darbo srityse,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją JT pasaulio moterų konferenciją, jos metu patvirtintą deklaraciją ir veiksmų pagrindus ir su ja susijusius vėlesnius dokumentus, priimtus paskesnių JT specialiųjų sesijų "Pekinas +5" ir "Pekinas +10" metu, dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų įgyvendinant 2000 m. birželio 9 d. Pekino konferencijoje patvirtintą Pekino deklaraciją ir 2005 m. kovo 11 d. Pekino konferencijoje patvirtintus veiksmų pagrindus,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. patvirtintą JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) Fakultatyvinį protokolą, kuriame pažymima, kad valstybės dalyvės jurisdikcijoje esantys asmenys ar asmenų grupės, laikantys save nukentėjusiais nuo tos valstybės dalyvės padarytų bet kurių Konvencijoje išdėstytų teisių pažeidimų, gali pateikti pranešimus Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui,

–   atsižvelgdamas į JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) programos "Švietimas visiems" 2003–2004 m., 2005 m. ir 2006 m. visuotinės stebėsenos ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendacijas ir ypač į 2006 m. birželio 8–9 d. Stokholme vykusioje šeštojoje Europos Tarybos Ministrų konferencijoje vyrų ir moterų lygybės klausimais priimtą rezoliuciją ir veiksmų planą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/143/EB dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę(1),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos rekomendaciją 98/561/EB(2) dėl Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę ,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje(3) ir 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties Europos Sąjungoje(4),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 4 d. Komisijos komunikatą dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo (COM(2006)0367),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą "Moterų ir vyrų lygybės gairės (2006–2010 m.)" (COM(2006)0092),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 1  d. Komisijos komunikatą "Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems – pagrindų strategija" (COM(2005)0224),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 19  d. (COM(2004)0115) ir į 2005 vasario 14  d. COM(2005)0044) Komisijos komunikatus dėl vyrų ir moterų lygybės,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą "Universitetų vaidmuo žinių Europoje" (COM(2003)0058),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą "Rengiant Bendrijos pagrindų strategiją lyčių klausimais (2001-2005 m.)" (COM(2000)0335),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 4 d. Liuksemburge vykusioje Ministrų konferencijoje Europos Sąjungos ministrų, atsakingų už lyčių lygybės politiką, priimtą deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 2 d. Sofijoje dalyvaujančių Vidurio ir Pietų Europos valstybių ministrų pirmininkų pasirašytą Deklaraciją dėl romų integracijos dešimtmečio (2005–2015 m.),

–   atsižvelgdamas į 1992 m. Europos aukščiausio lygio susitikime priimtą Atėnų deklaraciją dėl moterų vadovių, kurioje pažymima, kad moterys yra pusė žmonijos potencialaus talento ir žinių,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimus ir kalbas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0416/2006),

A.   kadangi, remiantis valstybių narių statistika, moterų, turinčių antrosios pakopos studijų laipsnį, yra mažiau nei vyrų, kadangi pranešama, kad įvairiose sistemose dėl su lytimi susijusių apribojimų mažiau moterų nei vyrų skiria laiko visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi,

B.   kadangi namų ūkio ir su šeima susijusius darbus vis dar dažniausiai atlieka moterys ir todėl laikas, kuris joms lieka tolesniam mokymuisi ir mokymuisi visą gyvenimą, labai ribotas,

C.   kadangi jauniems žmonėms iš mažas pajamas turinčių šeimų itin sunku siekti išsilavinimo, ypač aukštojo išsilavinimo, ir dėl to tradiciškai į mokslus dažniau leidžiami berniukai,

D.   kadangi akivaizdi pažanga, padaryta lyčių lygybės švietimo srityje atžvilgiu, labiausiai susijusi su teigiamais kiekybiniais pasikeitimais, t. y. moterų, gaunančių galimybę siekti įvairių lygių išsilavinimo, skaičiaus padidėjimu, tačiau nevykstant atitinkamiems kokybiniams pasikeitimams, susijusiems su studijų ir specialybių pasirinkimu, labiausiai dėl visuomenės požiūrio į lytis ir tradicinių lyčių vaidmenų,

E.   kadangi išsilavinimas – tai svarbi Europos vertybė, pagrindinė teisė ir pagrindinė socialinės integracijos priemonė; kadangi visuomenėje ir toliau išlieka sunkumų ir tam tikrų išankstinių nuomonių išsilavinusių moterų atžvilgiu ir kadangi išsilavinusios moterys dažnai neranda progų įgyvendinti savo galimybes profesiniame ir visuomeniniame gyvenime,

F.   kadangi tam tikrų kultūrų šalyse tradiciniai ir religiniai nusistatymai vis dar trukdo merginoms ir jaunoms moterims siekti išsilavinimo,

G.   kadangi žiniasklaidoje, vietoj to, kad būtų pabrėžiami sektini teigiami pavyzdžiai, tokie kaip Maria Skłodowska-Curie, nuolat kartojami lyčių stereotipai ir taip stiprinamas tradicinis moterų įvaizdis,

H.   kadangi nacionalinių mažumų, ypač romų mažumos, merginų ir jaunų moterų ar merginų ir jaunų moterų iš imigrantų grupių galimybės siekti išsilavinimo yra ypač ribotos ir (arba) dažnai šios merginos ir moterys patiria diskriminaciją ir atskyrimą mokyklose, įskaitant taisomojo mokymo programas, esant nedaug išteklių, nemotyvuotą ir nemokytą personalą, skurdžią infrastruktūrą ir netinkamas šviečiamąsias programas bei testavimo metodus,

I.   kadangi daugelis valstybių narių neturi pakankamo biudžeto švietimui, bet tuo pat metu moterys sudaro didžiąją mokytojų dalį,

1.   nurodo, kad mergaičių ir moterų švietimas ir mokymas yra žmogaus teisė ir pagrindinė visiško naudojimosi visomis kitomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis dalis;

2.   džiaugiasi dėl to, kad vidutiniškai aštuonios iš dešimties valstybių narių aukštojo mokslo įstaigose studijuojančių mergaičių baigia studijas, taip pat dėl to, kad, statistikos duomenimis, aukštojo išsilavinimo įgijimo srityje abiejų lyčių galimybės yra vienodos ir moterų motyvacija didesnė, jeigu jų neriboja su lytimi susijusios priežastys;

3.   nurodo, kad švietimo ir tyrimų srityse mokslus baigia daugiau moterų nei vyrų (59 proc.), tačiau jų dalis nuolat mažėja joms siekiant karjeros – nuo 43 proc. įgijusių daktaro laipsnį tik iki 15 proc. įgijusių profesoriaus laipsnį;

4.   džiaugiasi dėl to, kad pagal JT Tūkstantmečio projektą buvo imtasi kelių praktinių priemonių siekiant sumažinti lyčių nelygybę siekiant išsilavinimo ir kad valstybėse narėse atvirai diskutuojama dėl vienodų abiejų lyčių galimybių siekti išsilavinimo;

5.   džiaugiasi Lisabonos strategijoje numatytomis universitetinių švietimo sistemų reformomis, ypač tomis, kurios susijusios su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, kuris jaunoms moterims suteikia galimybę toliau mokytis;

6.   džiaugiasi Komisijos 2000 m. paskelbtu pranešimu dėl švietimo mokyklose kokybės, kuriame analizuojama 16 rodiklių, įskaitant galimybę siekti išsilavinimo lyties požiūriu;

7.   džiaugiasi planuotu Lyčių lygybės instituto įsteigimu; viena jo funkcijų turėtų būti abiejų lyčių galimybių siekti išsilavinimo stebėsena atskirose valstybėse narėse ir visame pasaulyje;

8.   rekomenduoja vertinti politiką vienodų galimybių siekiant išsilavinimo srityje pagal lyčių požiūriu diferencijuotą statistiką, siekiant labiau pabrėžti ir išspręsti nelygybės problemą siekiant galimybės įgyti ar įgyjant tam tikrą aukštesnę akademinę kvalifikaciją, įskaitant aukštesnės pakopos studijų, mokslinių tyrimų bei visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje;

9.   ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas moterims ir vyrams, prižiūrintiems vaikus, ir tėvams, kurie dėl motinystės ar tėvystės nutraukė kvalifikacijos įgijimą, įgyti išsilavinimą;

10.   rekomenduoja pradėti dialogą su socialiniais partneriais siekiant juos motyvuoti sudaryti palankias sąlygas suteikiant daugiau galimybių mokymąsi nutraukusioms ir nedaug kvalifikacijų turinčioms moterims siekti išsilavinimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi;

11.   nurodo, kad moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka nepriimtinai didelis, ir nėra reikšmingų ženklų, kad jis mažėja; nurodo, kad moterys uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai, o taip yra dėl to, kad nesilaikoma vienodo darbo užmokestį reglamentuojančių teisės aktų ir dėl struktūrinės nelygybės, tokios kaip darbo rinkos susiskaldymas, darbo pobūdžio skirtumų, galimybės mokytis ir lavintis, pagal lytį atliekamų vertinimų ir darbo užmokesčio sistemų bei stereotipų;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti visas įmanomas priemones siekiant panaikinti įprastus stereotipus, kurių laikantis moterys yra diskriminuojamos darbovietėse, o tai ypač akivaizdu mokslo ir technologijų srityje, kurioje dirba labai nedaug moterų, taip pat ragina skirti ypatingą dėmesį lyčių klausimams, taip pat nuolat vykdyti stebėseną ir vertinti duomenis;

13.   ragina valstybes nares skatinti moterų galimybes gauti atsakingus postus, susijusius su sprendimų priėmimu, viešosiose ir privačiose įmonėse, ypatingą dėmesį skiriant akademiniams postams;

14.   ragina Komisiją skatinti lygybės ir lygių galimybių mergaitėms švietimo srityje principus plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis ir ypač kuriant savo kaimynystės ir pagalbos vystymuisi politiką;

15.   ragina valstybes nares stiprinti mokytojų moterų padėtį aukštesniuose švietimo sistemos ir sprendimų švietimo klausimais priėmimo lygmenimis, kuriuose vis dar daugumą sudaro vyrai;

16.   pabrėžia poreikį reformuoti visų lygių švietimo programas ir mokyklų vadovėlių turinį; siūlo, kad mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų mokymas vyktų pagal suderintus lyčių politikos reikalavimus ir kad lyčių politikos klausimai būtų įtraukti į mokytojų mokymą pedagogikos ir kituose fakultetuose;

17.   rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti politiką, pagal kurią nacionalinės, etninės ir kultūrinės mažumos, įskaitant romų mažumą, galėtų siekti kokybiško išsilavinimo, taip pat vienodų sąlygų vaikinams ir merginoms siekiant išsilavinimo, įskaitant ikimokyklines ir parengiamąsias programas, ypatingą dėmesį skiriant daugiakultūriam požiūriui, kuris palengvintų jaunų moterų ir merginų iš mažumų ir imigrantų grupių integraciją į įprastinę švietimo sistemą, kad būtų išvengta dvigubos diskriminacijos;

18.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų veiksmų siekiant užtikrinti imigrančių moterų ir mergaičių teisių apsaugą ir kovoti su diskriminacija, kurią jos patiria savo kilmės bendruomenėje, atsisakyti visų kultūrinio ir religinio reliatyvizmo formų, kurių laikantis galėtų būti pažeistos pagrindinės moterų teisės;

19.   rekomenduoja valstybėms narėms remti informacijos apie lygias galimybes siekti išsilavinimo visais lygiais skleidimą, ypač tarp pažeidžiamų bendruomenių, siekiant panaikinti visų formų išankstinį nusistatymą, kuris daro įtaką merginų ir moterų galimybėms siekti išsilavinimo;

20.   rekomenduoja valstybėms narėms pritaikyti studijų programas dirbančių jaunų žmonių ir žmonių, o ypač merginų ir jaunų moterų, kurios rūpinasi mažais vaikais ar yra motinystės atostogose, poreikiams; mano, kad panaudojant dabartines technines galimybes galima rasti atitinkamą išeitį;

21.   ragina dėti didesnes pastangas siekiant pripažinti talentingus jaunus asmenis, ypač merginas ar moteris, taip pat asmenis, kurie turi mokymosi – skaitymo, judėjimo, skaičiavimo, aktyvumo ir dėmesio – sutrikimų, ir suteikti jiems didesnę paramą;

22.   ragina valstybes nares dar kartą įvertinti patikrinimo būdus, kurie naudojami skiriant vaikus, ypač romų tautybės, į pataisos mokyklas;

23.   džiaugiasi, kad buvo įgyvendintos ES fondų, taip pat kitų sektorių, įskaitant nepelno sektorių, lėšomis, finansuojamos švietimo programos ir jomis naudojamasi, siekiant skatinti merginų ir jaunų moterų iš socialiai nuskriaustų šeimų išsilavinimą; ypač džiaugiasi tuo, kaip naudojamasi veikiančiomis programomis ir paramos fondais, taip pat naujų rėmimo formų paieška; tuo pat metu pabrėžia poreikį daug daugiau investuoti į jaunimo švietimą visose valstybėse narėse atsižvelgiant į reikmes ateityje;

24.   siūlo valstybėms narėms pasinaudoti lyčių lygybės aspektų įvertinimo sudarant biudžetus priemone ir taip kompensuoti neteisybę lyčių požiūriu, pirmiausia naudą teikiant švietimo sričiai;

25.   rekomenduoja, kad valstybės narės sukurtų ir stebėtų nacionalinę švietimo politiką, kuri leistų visoms mergaitės, taip pat berniukams, pradėti, tęsti ir baigti privalomą mokslą užtikrinant, kad jie mokytųsi tol, kad pasieks minimalų teisės aktuose numatytą amžių, nuo kurio galima patekti į darbo rinką;

26.   nurodo svarbią būtinybę tiksliai vertinti statistikos duomenis lyčių klausimais, taip pat kitais įvairialypės diskriminacijos, pavyzdžiui, etniniu pagrindu, aspektais, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne visada yra diferencijuotų pagal lytį, ypač vaikų ir jaunimo, statistikos duomenų; primena, kad tai yra vienas iš naujojo Lyčių lygybės instituto uždavinių;

27.   ragina valstybes nares skatinti žiniasklaidą teigiamai pristatyti lyčių kategorijas ir pateikti pagarbos vertą moterų ir vyrų įvaizdį, kuriame nebūtų išankstinių ar iškreipiančių nuostatų, kuriomis viena ar kita lytis būtų menkinama ar nuvertinama;

28.   pabrėžia poreikį naujas technologijas mokymo srityje pritaikyti moterų išsilavinimo poreikiams, pvz., nuotolinio mokymosi galimybė naudojant kompiuterių technologijas;

29.   ragina valstybes nares ir Komisiją imtis priemonių, kad būtų įveiktas atotrūkis tarp lyčių galimybių naudotis skaitmeninėmis technologijomis atsižvelgiant į Lisabonos strategiją, siekiant išplėsti informacinę visuomenę taikant priemones, kuriomis skatinama vyrų ir moterų lygybė, imantis veiksmų, kuriais siekiama suteikti moterims lengvesnę prieigą, skatinant elektroninių pajėgumų įsigijimą, vykdant programas, apimančias specialius veiksmus, padėsiančius įtraukti pažeidžiamų grupių moteris, ir veiksmus, skirtus skirtumams tarp miesto ir kaimo vietovių sumažinti;

30.   rekomenduoja valstybėms narėms rengti lankstesnes suaugusiųjų švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas, kad dirbančios moterys ir motinos galėtų tęsti savo mokslus pagal jų dienotvarkes atitinkančias programas, taip suteikiant moterims daugiau galimybių siekti išsilavinimo ir dalyvauti alternatyviose švietimo programose, kad jos galėtų tapti labiau nepriklausomos ir reikšmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, toliau skatinant lyčių lygybę;

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 64, 2006 3 4, p. 60. (2) OL L 270, 1998 10 7, p. 56. (3) OL C 45 E, 2006 2 23, p. 129. (4) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 283.

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES santykių su Ramiojo vandenyno salomis – glaudesnės partnerystės strategijos (2006/2204(INI))

P6_TA(2007)0022 A6-0325/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui "ES santykiai su Ramiojo vandenyno šalimis – glaudesnės partnerystės strategija" (COM(2006)0248),

–   atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ES Ramiojo vandenyno regiono strategijos, kurias Bendrųjų reikalų taryba priėmė 2006 m. liepos 17 d.,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Europos bendrijos ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas)(1),

–   atsižvelgdamas į Kotonu susitarimo 89 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad būtina priimti nuostatas ir apibrėžti priemones, kuriomis būtų galima padėti AKR salų valstybėms, kovojančioms su gamtiniais ir geografiniais sunkumais ir kitais jų plėtrą stabdančiais sunkumais, ir pagreitinti šį plėtros procesą,

–   atsižvelgdamas į JT tūkstantmečio projektą "Investavimas į plėtrą. Praktinis Tūkstantmečio plėtros tikslų įgyvendinimo planas",

–   atsižvelgdamas į bendrą Tarybos ir Taryboje susitikusių valstybių narių vyriausybių, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų pareiškimą dėl Europos Sąjungos plėtros politikos "Europos konsensusas"(2),

–   atsižvelgdamas į deklaraciją dėl paramos veiksmingumo, kurią 2005 m. kovo 2 d. Paryžiuje priėmė už plėtros skatinimą atsakingi išsivysčiusių ir besivystančių šalių ministrai ir daugiašalių ir dvišalių plėtros institucijų vadovai,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6-0325/2006),

A.   atsižvelgdamas į ankstesnius Europos šalių ir Ramiojo vandenyno regiono šalių santykius,

B.   kadangi dauguma Ramiojo vandenyno salų valstybių tik neseniai tapo nepriklausomomis,

C.   kadangi ES vaidmuo šiame regione svarbus dėl jos užjūrio teritorijų: Naujosios Kaledonijos, Prancūzų Polinezijos, Valio ir Futunos (Prancūzija) bei Pitkerno salų (JK),

D.   kadangi judėjimas už nepriklausomą ir nebranduolinį Ramiojo vandenyno regioną (angl. Nuclear-Free and Independent Pacific Movement, NFIP) kovoja už tai, kad būtų nutraukti visi branduoliniai bandymai regione ir gerbiamas vietinių žmonių orumas,

E.   kadangi nuo tada, kai pirmosios Ramiojo vandenyno salų šalys 1975 m. prisijungė prie pirmosios Lomės konvencijos, ES yra svarbi paramos šiam regionui teikėja, jam iš viso skyrusi per 1,8 mlrd. EUR paramos,

F.   atsižvelgdamas į tai, kad 16 Ramiojo vandenyno salų forumui priklausančių šalių priėmė Ramiojo vandenyno planą, kuriuo siekiama sustiprinti regionų bendradarbiavimą ir integraciją ir kuriame dėmesys telkiamas į ekonomikos plėtrą, darnųjį vystymą, gerą valdymą ir saugumo užtikrinimą regionalizmo pagrindu bei atveriama galimybė skatinti ES ir Ramiojo vandenyno regiono santykius,

G.   kadangi Ramiojo vandenyno salų šalys susiduria su dideliais sunkumais, kylančiais dėl greitai augančio gyventojų skaičiaus, kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus, lėto ekonomikos plėtros proceso, etninės nesantaikos, socialinių ir ekonominių skirtumų, vadovų klaidų ir pasaulinės ekonomikos tendencijų poveikio, ir tai kelia nerimą, kad regione toliau didės skurdas ir nestabilumas,

H.   kadangi Ramiojo vandenyno regiono gamtos ištekliai gausūs, tačiau žemės valdymo sistemos labai sudėtingos, o tai kartais gali trukdyti plėtrai,

I.   kadangi Ramiojo vandenyno AKR valstybės, išskyrus Tongą, kuri yra konstitucinė monarchija, yra įtvirtinusios demokratiją,

1.   džiaugiasi Komisijos ketinimu po 30 metų bendradarbiavimo, inicijuoto 1975 m. pasirašius Lomės konvenciją ir tęsto 2000 m. pagal Kotonu susitarimą, parengti pirmąją ES Ramiojo vandenyno regiono strategiją;

2.   pabrėžia, kad būdama svarbi paramos šiam regionui teikėja ES gali parengti tokią strategiją, kuri padėtų Ramiojo vandenyno salų valstybėms įgyvendinti Tūkstantmečio plėtros tikslus (TPT);

3.   pabrėžia regiono skirtybes ir ragina Komisiją parengti lengvai pritaikomą strategiją siekiant užtikrinti, kad vystymosi parama būtų teikiama atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius prioritetus taip užtikrinant kuo didesnę naudą ir labiau, ir mažiau išsivysčiusioms Ramiojo vandenyno regiono šalims;

4.   pritaria Komisijos nuomonei, kad būtina plėsti politinį dialogą su Ramiojo vandenyno salų forumu, kurio vadovai susitarė pertvarkyti forumą į tarpvyriausybinę organizaciją pagal tarptautinės teisės normas; taip pat pabrėžia, kad plečiant regioninį dialogą būtina atsižvelgti į skurdžiausių regiono šalių poreikius;

5.   pabrėžia, kad rengiant bet kokią strategiją būtina tinkamai atsižvelgti į visų, ypač į skurdžiausių, Ramiojo vandenyno salų šalių vystymosi poreikius, siekiant padėti joms įgyvendinti TVT;

6.   pripažįsta, kad Ramiojo vandenyno regiono gamtos ištekliai, ypač žvejybos, naudingųjų iškasenų ir medienos, itin gausūs ir kad pagrindiniai daugelio šalių ekonomikos ramsčiai yra žemės ūkis ir turizmas; taigi pabrėžia, kad ekologiniu ir ekonominiu požiūriais darni plėtra turi būti vienas svarbiausių su šiais svarbiais sektoriais susijusių strategijų aspektų; pabrėžia, kad gamtos išteklių naudojimas turi būti naudingas visiems Ramiojo vandenyno salų šalių gyventojams ir padėti mažinti skurdą;

7.   pripažįsta Europos Sąjungos finansinės paramos svarbą skatinant šio regiono vietinės žuvininkystės plėtrą, nes tai – pagrindinis Ramiojo vandenyno salų valstybių, ypač turinčių mažesnį bendrųjų nacionalinių pajamų rodiklį, pvz., Kiribačio, Maršalų salų, Mikronezijos ir Tuvalu, pajamų šaltinis;

8.   pabrėžia gero žvejybos sektoriaus valdymo reikšmę, mano, kad svarbu neskatinti pernelyg intensyvios ir žalingos žvejybos metodų ir neleisti aplinkos pavojams naikinti gyvybės jūroje, ypač tunų, kurių ištekliai Ramiajame vandenyne bene gausiausi pasaulyje;

9.   pritaria regioniniam Ramiojo vandenyno salų šalių požiūriui į tunų gaudymo valdymą jų regione ir skatina ES dėl visų būsimų susitarimų dėl tunų tartis su visu regionu, o ne su atskiromis valstybėmis;

10.   pripažįsta, kad svarbu taikyti tunų žvejybos ilgaisiais lynais regiono šalių išskirtinėse ekonominėse zonose licencijų mokesčius, nes jie yra svarbus Ramiojo vandenyno salų valstybių, ypač mažesnes pajamas turinčių šalių, pvz., Kiribačio, Maršalo Salų, Mikronezijos ir Tuvalu, pajamų šaltinis; nerimauja, kad išskirtinėse ekonominėse zonose realiai sugaunamų žuvų kiekis yra nedidelis ir kad dėl to prarandama dalis pajamų;

11.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu labiau stengtis skatinti tausiai naudoti žuvų išteklius, remiant regionines stebėjimo, kontrolės ir priežiūros sistemas, ir didinti pajėgumą kovoti su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuota žvejyba;

12.   ragina Europos Sąjungą ir Ramiojo vandenyno regiono salų valstybes remti Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautinį veiksmų planą, skirtą kovai su neteisėta, nereglamentuota ir nepranešta žvejyba; mano, kad tam reikia teikti pirmenybę sudarant žuvininkystės susitarimus su trečiosiomis šalimis;

13.   ragina Europos Sąjungą ir Ramiojo vandenyno salas glaudžiai bendradarbiauti siekiant panaikinti neteisėtą, nereglamentuotą ir nepraneštą žvejyba regione ir dėti visas pastangas siekiant vykdyti savo, kaip uosto ir (arba) vėliavos valstybių, įsipareigojimus;

14.   rekomenduoja, kad labiau išsivysčiusios Ramiojo vandenyno salų šalys toliau plėtotų vietinio perdirbimo veiklą, taip sukurdamos daugiau darbo vietų, ir išnagrinėtų galimybę, kad Europos investicijų bankas teiktų lengvatines paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms, priklausančioms Ramiojo vandenyno saloms, kad šios padidintų perdirbimo pajėgumą ir užtikrintų regionui didesnes pajamas; džiaugiasi tuo, kad Ramiojo vandenyno salų forumo žuvininkystės agentūra ėmėsi įvertinti žuvų išteklius ir žvejybos pajėgumus, ir ragina ten, kur yra didesnių pajėgumų, išplėsti vietinį laivyną;

15.   ragina Komisiją atlikti neteisėto ir visiškai pramoninio miškų kirtimo ir su tuo susijusios prekybos Ramiojo vandenyno regiono šalyse ekologinio ir socialinio poveikio vertinimą;

16.   ragina Komisiją susitelkti ir kuo greičiau įgyvendinti Biologinės įvairovės konvenciją ir su ja susijusius susitarimus, ypač darbo programą saugomose vietovėse, kuri yra veiksminga priemonė siekiant išvengti tolesnio Ramiojo vandenyno regiono miškų ir jūros ekosistemos naikinimo ar situacijos blogėjimo;

17.   ragina Komisiją labiau remti ekologiniu ir socialiniu požiūriais atsakingą miškų valdymą ir patikimų sistemų, galinčių padėti Europos vartotojams tinkamai užtikrinti, kad ES parduodami medienos gaminiai būtų pagaminti iš medžių, augančių atsinaujinančiuose miškuose, įgyvendinimą; pabrėžia, kaip svarbu, jog užuot be saiko kirtus miškus pramoniniais tikslais būtų rengiami ekologinės miškininkystės projektai, padėsiantys užtikrinti, kad vietinės bendruomenės gautų pajamų ir būtų mažinamas skurdas;

18.   pritaria Konvencijai dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse, kuri 2000 m. rugsėjo mėn. pasirašyta siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarų sugavimą tunų žvejybos plotuose, nes ši konvencija rodo, kad Ramiojo vandenyno salų šalys ir tolimąja žvejyba besiverčiančios valstybės bendradarbiauja;

19.   pabrėžia, kad reikia daug daugiau investuoti į naudingųjų iškasenų telkinių, kurie yra svarbus užsienio valiutos šaltinis ir labiau, ir mažiau išsivysčiusioms Ramiojo vandenyno salų šalimis, valdymą, siekiant išvengti pernelyg ankstyvo išteklių išeikvojimo, kaip tai vyko Nauru pastaruosius 50 metų nuolat kasant fosfatus;

20.   ragina Komisiją bendradarbiaujant su Ramiojo vandenyno salų šalimis užtikrinti, kad regione veikiančios naftos, kasybos ir dujų bendrovės savo teikiamose metinėse ataskaitose skelbtų visus įvairioms vyriausybėms sumokėtus mokesčius ir rinkliavas;

21.   atkreipia dėmesį į turizmo ekonominę svarbą regionui, turint mintyje tai, kad vienas iš vertingiausių dalykų, kuriuos turi Ramiojo vandenyno salos, – idiliška jų aplinka; pabrėžia, kad turizmas regione turi būti skatinamas tuo pat metu didinant vietinių subjektų įtaką turizmo paslaugų valdymui, siekiant užtikrinti turizmo sektoriaus tvarumą ir kuo labiau padidinti vietinei ekonomikai teikiamą naudą;

22.   ragina uždrausti visus branduolinius bandymus ir mano, jog svarbu, kad visame regione nebūtų jokių branduolinių medžiagų ir kad būtų atlyginta darant branduolinius bandymus padaryta žala aplinkai, ekosistemoms ir visuomenės sveikatai;

23.   pripažįsta naudą, kurią Ramiojo vandenyno salų ekonomikai davė regionui paslaugas teikiančių pigių skrydžių aviakompanijų sukūrimas, ir ragina šalinti kliūtis, trukdančias vykdyti atviro dangaus politiką, kartu racionaliai vystant oro transportą ir taip siekiant kiek įmanoma sumažinti emisiją ir kitą poveikį aplinkai, atsirandančius dėl išaugusio skrydžių skaičiaus;

24.   pabrėžia, kad daugeliu atvejų tik turtingesnės šalys, kurių infrastruktūra labiau išvystyta ir į kurias dažniau skraidinama, kasmet pritraukia daug turistų; pabrėžia, kad šiais atvejais vystymosi parama turi būti toliau skiriama infrastruktūrai finansuoti ir tvariam turizmui skatinti;

25.   prašo Komisijos 10-ojo Europos vystymosi fondo lėšomis daugiausia remti tų regiono valstybių švietimo ir profesinio parengimo sistemas, kurių vystymąsi stabdo spragos šioje srityje;

26.   pripažįsta, kad regione svarbus žemės ūkis, kuris yra svarbiausias pajamų (įskaitant pajamas iš eksporto) šaltinis, taip pat pragyvenimo ir darbo vietų šaltinis;

27.   pabrėžia, kad globalizacija, taip pat tai, kad buvo prarastos lengvatinės sąlygos patekti į ES rinką, jau turi didžiulį ekonominį poveikį regionui, ypač Fidžiui;

28.   pabrėžia, kad mažiau išsivysčiusiose šalyse, kuriose iš esmės pragyvenama iš natūrinės žemdirbystės, turėtų būti laipsniškai pereinama nuo maistui vartojamų kultūrų prie pajamas užtikrinančių kultūrų auginimo, siekiant užauginti daugiau eksportui skirtų žemės ūkio produktų; taip pat pabrėžia, kad turėtų būti apsvarstyta galimybė pradėti verstis maisto produktų perdirbimo ir pakavimo paslaugomis;

29.   pabrėžia, kad kvalifikuota darbo jėga yra svarbi Ramiojo vandenyno salų valstybių ekonominio augimo sąlyga, todėl ragina Komisiją remti nacionalines politikos kryptis, kurių tikslas − teikti profesinio mokymo lengvatas, ir kitą specialųjį mokymą, siekiant remti Ramiojo vandenyno salų valstybių pramonę;

30.   pabrėžia, kad svarbi tarpregioninė prekyba su ES, taip pat vykstanti pagal regioninius prekybos susitarimus (pvz., Ramiojo vandenyno salų valstybių prekybos susitarimus (angl. PICTA), siūlomą Ramiojo vandenyno šalių susitarimą dėl glaudesnių ekonominių santykių (angl. PACER) ir ekonominės partnerystės susitarimą (EPS), nes ši prekyba yra priemonė didinti regione ekonominę gerovę;

31.   turėdamas omenyje tokių prekybos susitarimų valdymo ir administravimo išlaidas, įskaitant Ramiojo vandenyno salų valstybių ir regioninių organizacijų, pvz., Ramiojo vandenyno regiono forumo sekretoriato, Ramiojo vandenyno strategijos įgyvendinimą, ragina Komisiją teikti atitinkamą finansinę ir techninę paramą, kad tokie susitarimai būtų įgyvendinti laiku ir veiksmingai;

32.   pritaria Komisijos vertinimui, kuriame pripažįstama pagrindinių regioninių veikėjų – Australijos, Naujosios Zelandijos, JAV ir Japonijos – svarba, turint mintyje tai, kad šios šalys yra svarbios paramos teikėjos Ramiojo vandenyno regionui ir jo prekybos partnerės; ir kuriame teigiama, kad dvišaliai ES ir minėtųjų šalių santykiai pagerės ES aktyviau dalyvaujant Ramiojo vandenyno regione;

33.   pritaria Komisijos vertinimui, kuriame teigiama, kad, glaudžiau koordinuojant pagalbos teikimą su kitais regioniniais partneriais (pvz., Australija ir Naująja Zelandija), pagalba būtų teikiama veiksmingiau;

34.   pabrėžia, kad Ramiojo vandenyno regionas svarbus geopolitiniu požiūriu, ir reiškia susirūpinimą, jog dėl valstybių viduje vykstančios konkurencijos parama gali būti prastos kokybės ir susieta su politiniais veiksniais, pakenkiant ilgalaikiam vystymuisi, išteklių pakankamumui ir geram valdymui;

35.   ragina Komisiją pripažinti, kad žemės valdymo sistemos, ypač Papua Naujojoje Gvinėjoje, Saliamono Salose, Vanuatu ir Naujojoje Kaledonijoje (Prancūzijos užjūrio teritorija), yra labai sudėtingos ir sudaro realias kliūtis vystymuisi; todėl ragina Komisiją remti šių šalių ir šios teritorijos nacionalines žemės reformos iniciatyvas;

36.   ragina Komisiją imtis priemonių, kurios neleistų regione sparčiai plisti ŽIV/AIDS, vis labiau plintančiai tokiose šalyse kaip Papua Naujoji Gvinėja;

37.   atkreipia dėmesį į keturias nuo maliarijos nukentėjusias regiono šalis – Papua Naująją Gvinėją, Saliamono Salas, Vanuatu ir Rytų Timorą; ragina Komisiją parengti programas šiai problemai spręsti, užtikrinant tinkamą apsaugą nuo maliarijos, pvz., tiekiant nukentėjusioms šalims nuo maliarinių uodų apsaugančius lovų tinklelius;

38.   pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama veiksmingai, visame Ramiojo vandenyno regione itin svarbu skatinti gerą valdymą siekiant užkirsti kelią korupcijai –vienai iš svarbiausių kliūčių, trukdančių įgyvendinti TPT bei pasiekti tvarų vystymąsi; pabrėžia, kad turi būti sukurtos nacionalinės institucijos ir skaidri bei griežta tvarka, siekiant, kad vystymosi parama regione pasiektų tuos, kuriems ji skirta;

39.   pritaria Komisijos požiūriui, kad politinis nestabilumas ir konfliktai gali labai pakenkti regiono ekonominiam vystymuisi, visų pirma dėl to, kad būtų prarastos pajamos iš turizmo ir sunaikinta ekonominė infrastruktūra;

40.   reikalauja, kad glaudesnė ES ir Ramiojo vandenyno salų šalių partnerystė būtų susijusi su didesne parama šių valstybių parlamentams, siekiant sustiprinti jų pajėgumą ir jų vaidmenį regioninės politikos stabilumui;

41.   atkreipia dėmesį į tai, kad Ramiojo vandenyno salų šalys yra labai pažeidžiamos stichinių nelaimių, kurios labai kenkia jų ekonomikai, požiūriu; todėl pritaria Komisijos raginimui sukurti regioninę pasirengimo nelaimėms programą;

42.   pritaria Komisijos požiūriui, kad Ramiojo vandenyno salų valstybės labai suinteresuotos spręsti klimato kaitos problemą, turint mintyje poveikį, kurį regionui daro kylantis jūros lygis; atkreipia dėmesį į 2006–2015 m. Ramiojo vandenyno salų veiksmų, skirtų kovai su klimato kaita, programą, kuri regione padeda remti kovos su klimato kaita pastangas, ir ragina plėsti ES ir Ramiojo vandenyno regiono dialogą, siekiant spręsti klimato kaitos ir su ja susijusias problemas;

43.   atkreipia dėmesį į dabartinę padėtį Rytų Timore, kurį 2006 m. gegužės–birželio mėnesiais niokojo smurtas, ir reiškia viltį, kad Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su tarptautine bendruomene, padės Rytų Timoro vadovams spręsti svarbiausias krizę skatinančias problemas, be kita ko, užtikrinti politinį stabilumą, sutaikyti įvairias visuomenės grupes ir naikinti skurdą;

44.   džiaugiasi Tarybos išvadomis dėl ES Ramiojo vandenyno regiono strategijos, kurios buvo priimtos 2006 m. liepos 17 d., ir tuo, kad šiose išvadose ypatingas dėmesys skiriamas skurdo naikinimui, TPT siekimui, žmogiškųjų išteklių plėtrai ir sveikatos apsaugai; tačiau apgailestauja dėl to, kad Taryba priėmė savo išvadas nelaukdama, kol Europos Parlamentas išreikš savo poziciją;

45.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Ramiojo vandenyno salų šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių ir Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimas, pasirašytas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (OL L 317, 2000 12 15, p. 3). (2) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (3) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 121.

Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos privačios bendrovės statuto (2006/2013(INI))

P6_TA(2007)0023 A6-0434/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos bendrovių teisės modernizavimo ir sustiprinto įmonės valdymo: pažangos plėtojimo planas (COM(2003)0284),

–   atsižvelgdamas į viešąjį Komisijos klausymą dėl veiksmų plano ateities prioritetų, modernizuojant bendrovių teisę ir stiprinant įmonių valdymą Europos Sąjungoje, ir jo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto (A6-0434/2006) pranešimą,

A.   kadangi tinkamai atsižvelgiama į Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 2 dalyje išdėstytą sąlygą, kad nebūtų ruošiami kiti pasiūlymai,

B.   kadangi 2006 m. birželio 22 d. viešojo klausymo Europos Parlamento Teisės reikalų komitete metu buvo pabrėžta būtinybė kurti Europos privačios bendrovės teisinę formą mažoms ir vidutinėms įmonėms, vykdančioms veiklą tarpvalstybiniu mastu,

C.   kadangi Europos privati bendrovė (EPB) pagal Bendrijos teisės nuostatas ir procedūrines taisykles, kurios turi būti nustatytos reglamentu, Bendrijos teritorijoje galėtų būti steigiama vieno ar keleto fizinių arba juridinių asmenų, kurių registruota buveinė yra nebūtinai toje pačioje valstybėje narėje,

D.   kadangi EPB privalėtų turėti juridinio asmens statusą ir bendrovės įsipareigojimai kreditoriams privalėtų neviršyti bendrovės turto,

E.   kadangi EPB kartu su nacionalinėmis bendrovių formomis teikia įmonėms papildomą galimybę savanoriškai pasirinkti formą,

F.   kadangi EPB turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti sau vienos arba dviejų pakopų struktūrą,

G.   kadangi EPB pagal valstybių narių taisykles, sukurtas laikantis Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio, turėtų būti įtraukta į atitinkamą valstybės, kurioje yra jos registruota buveinė, registrą nurodant bendrovės adresą, kuriame gali būti tinkamai suteiktos paslaugos, atsižvelgiant į mechanizmus, leidžiančius patikrinti steigimo akto turinio teisingumą ir tikrumą,

H.   kadangi turėtų būti visiškai išsaugoti atitinkami Bendrijos teisės aktai, nustatantys tarpvalstybines darbuotojų informavimo, konsultavimosi ir dalyvavimo teises, taip pat užtikrinantys jau galiojančias darbuotojų dalyvavimo teises (Direktyva 94/45/EB ir 2005/56/EB), ir kadangi dėl to įmonę, kurioje darbuotojai turi sprendimo, informacijos ir konsultacijos teisių, pertvarkant į EPB negali būti panaikintos šios galiojančios teisės,

1.   prašo Komisijos, remiantis EB sutarties 308 straipsniu, 2007 m. pateikti Parlamentui teisėkūros pasiūlymą dėl Europos privačios bendrovės statuto ir šį pasiūlymą rengti vykdant tarpinstitucines konsultacijas ir atsižvelgiant į Priede nurodomas išsamias rekomendacijas;

2.   patvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių;

3.   mano, kad pateiktas pasiūlymas nesukelia jokių finansinių padarinių;

4.   paveda pirmininkui šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas perduoti Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PASIŪLYMO TURINIO

Rekomendacija 1 (Bendrijos teisė - bendrovės formos pagrindas)

Europos Parlamentas mano, kad į EPB statutą turėtų būti plačiai įtrauktos Bendrijos teisės aktų nuostatos ir atitinkamai turėtų būti atsisakyta nuorodų į valstybių narių teisę, taip sukuriant vieningą ir galutinį statutą. Todėl EPB turėtų būti išimtinai taikomos reglamento dėl Europos privačios bendrovės statuto nuostatos, o tuo reglamentu reguliuojamoms sritys išimtos iš valstybių narių jurisdikcijos. Tai ypač taikoma bendrovės teisiniam statusui, teisnumui ir veiksnumui, steigimui, bendrovės steigimo sutarties keitimui, pertvarkymui ir likvidavimui, pavadinimui arba firmos vardui, organizacinei struktūrai, bendrovės organų atstovavimo teisėms, narystės atsiradimui ir pasibaigimui bei su tuo susijusioms teisėms ir pareigoms, bendrovės, administracijos vadovų, jos organų narių ir bendrovės dalininkų atsakomybei už įmonės įsipareigojimus ir minimaliems bendrovės vadovybės pareigų bendrovėje standartams; taip pat statute turėtų būti pateiktos bendrovės organų veiklos, balsavimo daugumos, dalininkų konsultavimosi, bendrovės akcijų pirkimo ir pardavimo sąlygų nuostatos; tokias nuostatas turėtų būti įmanoma suformuluoti individualiai, pagal bendrovės poreikius. Kitose srityse iš esmės turėtų būti taikomas statutas, o į jį neįtrauktos taisyklės turėtų būti taikomos tik subsidiariai, šiuo eiliškumu: kitos Bendrijos teisės nuostatos; valstybės narės, kurioje yra bendrovės registruota buveinė, galiojančių palyginamų bendrovės teisinių formų nuostatos. Atitinkamos palyginamos bendrovės teisinės formos kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti pateiktos priede.

Rekomendacija 2 (steigimo sąlygos)

Europos Parlamentas mano, kad turėtų būti numatyta galimybė Europos privačią bendrovę steigti tiek pradedant nuo nulio, tiek pagrindu imant esamą bendrovę arba bendroves sujungiant, arba steigiant bendrą dukterinę bendrovę. Be to, Europos privačią bendrovę turėtų būti galima pertvarkyti į Europos bendrovę.

Rekomendacija 3 (registruotas kapitalo)

Europos Parlamentas mano, kad EPB registruotas kapitalas turėtų būti padalytas į tam tikros nominalinės vertės akcijas, bendrovės dalininkams priklausančios akcijos turėtų būti apvalinamos euro tikslumu, minimalaus kapitalo dydis turėtų būti 10 000 EUR arba šios sumos atitikmuo bendrovės registravimo metu galiojusia valiuta, o minimalus kapitalas, nustatantis bendrovės dalininkų atsakomybės mastą, nebūtinai turėtų būti įmokamas.

Rekomendacija 4 (organizacija)

Europos Parlamentas siūlo, kad EPB privalėtų turėti bent vieną administracijos vadovą ir kad pirmieji administracijos vadovai būtų skiriami bendrovės dalininkų sprendimu arba nurodomi bendrovės steigimo sutartyje, ir kad administracijos vadovu negalėtų būti asmuo, kuriam valstybės narės teisminės arba administracinės institucijos sprendimu yra uždrausta eiti administracijos vadovui prilygstančias pareigas.

Rekomendacija 5 (steigimo sutarties turinys)

Europos Parlamentas siūlo, kad bendrovės steigimo sutartyje būtų pateikiama informacija apie: bendrovės teisinę formą ir pavadinimą, bendrovės veiklos trukmę, jei ji yra ribota, bendrovės veiklos sritį, bendrovės registruotą buveinę, bendrovės kapitalą, organą arba organus, galinčius atstovauti bendrovei ginčuose su trečiosiomis šalimis teisme bei už gautas akcijas mokėtiną kiekvieno bendrovės dalininko įnašą.

Rekomendacija 6 (administracijos vadovo atsakomybė)

Europos Parlamentas mano, kad EPB administracijos vadovas arba administracijos vadovai kiekvienas atskirai arba solidariai turėtų būti atsakingi prieš bendrovę už veiksmus, kurie pažeidžia kokias nors bendrovei taikytinas civilinės ir baudžiamosios teisės nuostatas.

Rekomendacija 7 (administracijos vadovo ir dalininkų atsakomybė už bendrovės turto sumažėjimą)

Europos Parlamentas mano, kad bendrovės organai turėtų būti solidariai atsakingi už nuostolius ir/ arba žalą, atsirandančius EPB dėl to, kad dėl bendrovės veiksmų EPB turtas sumažėjo bendrovės organo, jos dalininko ar jiems artimo asmens naudai; kad bendrovės neteisėtai suteiktos naudos gavėjas turėtų šią naudą grąžinti; kad atsakomybė turėtų atsirasti tik tuo atveju, jei veiksmai buvo atlikti neatsižvelgiant į pripažįstamus EPB interesus; kad visų pirma atsakomybė neturėtų atsirasti tada, kai EPB yra integruota į nuoseklią veiklą vykdančią grupę, o galimi nuostoliai kompensuojami priklausymo grupei privalumais; ir kad turėtų likti nepažeista administracijos vadovui arba administracijos vadovams pagal kitus teisės aktus tenkanti atsakomybė.

Rekomendacija 8 (reglamento priedai)

Rekomendacija 9 (metinės ataskaitos)

Europos Parlamentas mano, kad EPB turėtų būti taikomos suderintos finansinės apskaitos taisyklės (išdėstytos direktyvose 78/660/EEB(1) ir 83/349/EEB(2)), kurios galioja palyginamai bendrovių teisinei formai kiekvienoje valstybėje narėje.

Rekomendacija 10 (pertvarkymas)

Europos Parlamentas mano, kad EPB privalo turėti galimybę susijungti(3), pakeisti savo registruotą buveinę, skaidytis ir persitvarkyti į Europos bendrovę(4), kiek tai įmanoma pagal jau suderintą Bendrijos teisę; jei atitinkamų Bendrijos teisės aktų nėra, turėtų būti taikomos valstybių narių taisyklės, kurios valstybėse narėse yra taikomos palyginamoms teisinėms formoms; šiuo požiūriu taisyklės, susijusios su darbuotojų dalyvavimu priimant įmonės sprendimus valstybėje, kurioje yra jos registruota buveinė, turėtų būti taikomos paraleliai Bendrijos teisės nuostatoms; turi būti sudaryta galimybė pertvarkyti nacionalines bendroves į EPB išlaikant esamas darbuotojų teises; tai galioja ir tuomet, kai EPB pertvarkoma į bendrovę pagal nacionalinę teisę.

Rekomendacija 11 (bendrovės veiklos nutraukimas, likvidavimas, nemokumas ir mokėjimų sustabdymas)

Europos Parlamentas mano, kad bendrovei tapus nemokia EPB administracijos vadovai turi būti įpareigoti nedelsdami, ne vėliau kaip po trijų savaičių po nemokumo atsiradimo, pateikti prašymą pradėti bankroto procedūrą; kad už šios pareigos kreditoriams, kurie dėl to patiria žalą, nevykdymą jie turėtų tiesiogiai ir solidariai atsakyti; be to, kad kalbant apie bendrovės veiklos nutraukimą arba likvidavimą, nemokumą ir mokėjimų sustabdymą bei panašius veiksmus EPB turėtų galioti taisyklės, taikomos bendrovėms, kurios šiuo reglamentu yra prilyginamos EPB kiekvienoje valstybėje narėje; ir kad nemokumo atveju turėtų būti taikomos bendrovės administracijos buveinės vietos valstybėje narėje galiojančios nuostatos.

(1) 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL L 222, 1978 8 14, p. 11). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB (OL L 224, 2006 8 16, p. 1). (2) 1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL L 193, 1983 7 18, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/99/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 137). (3) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (OL L 310, 2005 11 25, p. 1). (4) 2001 m. spalio 8 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL L 294, 2001 11 10, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).