Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2005/2242(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0158/2007

Pateikti tekstai :

A6-0158/2007

Debatai :

PV 24/05/2007 - 4
CRE 24/05/2007 - 4

Balsavimas :

PV 24/05/2007 - 9.3
CRE 24/05/2007 - 9.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0214

Priimti tekstai
PDF 423kWORD 147k
Ketvirtadienis, 2007 m. gegužės 24 d. - Strasbūras
Kašmyras: dabartinė padėtis ir ateities perspektyvos
P6_TA(2007)0214A6-0158/2007

2007 m. gegužės 24 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės padėties ir ateities perspektyvų Kašmyre (2005/2242(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į naujausias rezoliucijas dėl Džamu ir Kašmyro, ypač į 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos santykių: strateginė partnerystė(1), 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Kašmyro(2), 2006 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl 2005 m. metinio pranešimo apie žmogaus teises pasaulyje ir ES politiką šioje srityje(3) ir 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių(4) ir 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl padėties Pakistane(5),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 22 d. Europos Bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi(6), kurio sudarymą Parlamentas patvirtino 2004 m. balandžio 22 d.(7),

–   atsižvelgdamas į visas 1948-1971 m. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas šiuo klausimu(8),

–   atsižvelgdamas į susirūpinimą, kurį dėl žmogaus teisių pažeidimų Kašmyre išreiškė įvairios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos darbo grupės bei pranešėjai ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos,

–   atsižvelgdamas į 1960 m. Indo vandenų sutartį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio mėn. Užsienio reikalų komiteto priimtą Parlamento ad hoc delegacijos vizitų į Džamu ir Kašmyrą ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 8 d. Džamu ir Kašmyrą nusiaubusį žemės drebėjimą,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2005 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją Nr. A/RES/60/13, kurioje giriamos vyriausybės ir tautos, dalyvavusios teikiant pagalbą ir atliekant atstatymo darbus po žemės drebėjimo,

–   atsižvelgdamas į Pakistano Islamo Respublikos prezidento Pervez Mušarafo 2006 m. rugsėjo 12 d. vizitą į Užsienio reikalų komitetą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 13 d. Helsinkyje surengtą septintąjį ES ir Indijos vadovų aukščiausio lygio susitikimą,

–   atsižvelgdamas į naujas pastangas pasiekti taiką Kašmyre nuo tada, kai 2003 m. įsigaliojo paliaubų sutartis, į vėlesnį prezidento P. Mušarafo 2004 m. sausio mėn. pažadą, kad Pakistano teritorija nebus naudojamasi tarptautiniam terorizmui remti, ir į Indijos ministro pirmininko Manmohano Singho pažangią viziją, kad "sienų negalima iš naujo nubrėžti, bet mes galime siekti jas padaryti nebe svarbiomis", ir į tolesnį taikos derybų etapą, prasidėjusį 2007 m. sausio 17 d.,

–   atsižvelgdamas į prezidento P. Mušarafo pateiktą keturių punktų planą, kaip išspręsti Kašmyro konfliktą (nekeičiamos Džamu ir Kašmyro sienos, laisvas žmonių judėjimas per kontrolės liniją (LoC), laipsniškas demilitarizavimas, savivalda ir bendra kontrolės sistema, kurią taikant būtų atstovaujama Indijai, Pakistanui ir Kašmyrui) ir atsižvelgdamas į ministro pirmininko M. Singho pasiūlymą, kad būtų pasirašyta išsami taikos, saugumo ir draugystės sutartis,

–   atsižvelgdamas į Indijos užsienio reikalų ministro Pranabo Mukherdžio vizitą Pakistane 2007 m. sausio 13-14 d., per kurį buvo pasirašyti keturi susitarimai, skirti pasitikėjimui skatinti,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės krizių grupės 2006 m. gruodžio 11 d. pranešimą apie Aziją Nr. 125 ir į organizacijų "Amnesty International", "Freedom House" bei "Human Rights Watch" ir JAV Žmogaus teisių valstybės departamento ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Parlamento pranešėjos 2006 m. birželio mėn. vizitus abipus kontrolės linijos (LoC),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0158/2007),

A.   kadangi ginčytinos teritorijos, kuri anksčiau buvo Džamu ir Kašmyro kunigaikštystė, dalis šiuo metu atskirai valdo Indijos Respublika, Pakistano Islamo Respublika ir Kinijos Liaudies Respublika, be to, joje gyvena 13,4 milijono gyventojų,

B.   kadangi didžioji Džamu ir Kašmyro dalis, ypač Gilgitas ir Baltistanas, yra ypač nuskurdusi ir apleista, joje matyti milžiniški trūkumai, susiję su raštingumu ir mokėjimu skaičiuoti, sveikatos priežiūros prieinamumu, be to, nėra pakankamai demokratinių struktūrų ir visiškai nesilaikoma teisėtumo ir teisingumo principų; ir kadangi visas Džamu ir Kašmyras kenčia ypatingą ekonominį nuosmukį,

C.   kadangi vandens ištekliai taip pat yra Pakistano ir Indijos ginčus dėl Džamu ir Kašmyro aštrinantis klausimas, ir svarbi bet kokio galutinio sprendimo dalis,

D.   kadangi ginčas dėl Džamu ir Kašmyro kurstė nesantaiką jau beveik 60 metų, ir šį laikotarpį žymi Indijos, Pakistano ir Kinijos ginkluoti konfliktai; kadangi nuo 1989 m. šis ginčas nusinešė daugiau kaip 80 000 asmenų gyvybę; kadangi šiuo metu Indijos ir Pakistano konfliktai yra susiję ir su tarptautiniu terorizmu; ir kadangi Kinija, Indija ir Pakistanas turi atominį ginklą, nors Indija ir Pakistanas nepasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties,

E.   kadangi esama svarių įrodymų, kad per daugelį metų Pakistanas apmokydavo Kašmyro kovotojus, suteikdavo jiems ginklus, finansavimą ir prieglobstį bei nepatraukė atsakomybėn kovotojų už žiaurius nusikaltimus, kuriuos jie įvykdė Indijos valdomoje pusėje; tačiau kadangi, remiantis Indijos vyriausybės pranešimais, nuo 2001 m. rugsėjo 11 d. pastebimai sumažėjo į Indijos valdomą Džamu ir Kašmyrą prasiskverbiančių kovotojų skaičius ir kadangi Pakistano vyriausybė turėtų galutinai sustabdyti infiltravimo politiką;

F.   kadangi, nepaisant keleto pažeidimų, vis dar laikomasi 2003 m. lapkričio mėn. paskelbto susitarimo dėl ugnies nutraukimo ties Kašmyro kontrolės linija,

G.   kadangi ugnies nutraukimas sudarė sąlygas Indijai ir Pakistanui pradėti tebesitęsiantį dialogą dėl Džamu ir Kašmyro, kuris šiuo metu po truputį vystosi sėkminga linkme; kadangi kaip dalį taikos proceso padėjo įgyvendinti pasitikėjimą skatinančios priemonės (PSP); kadangi Kašmyro gyventojai siekia gauti naudos iš šių PSP ir šiuo metu įgyvendina jas vietos lygmeniu, kadangi Kašmyro gyventojai Kinijos pusėje toliau nedalyvauja šiame procese,

H.   kadangi 2005 m. balandžio 18 d. Indijos ir Pakistano bendras pareiškimas dėl Kašmyro padėjo sustiprinti draugiškų santykių atkūrimo procesą, ypač kadangi buvo dar kartą patvirtinta, jog taikos procesas yra negrįžtamas ir Kašmyro konfliktas turi būti sprendžiamas nekariniu būdu,

I.   kadangi ekonominis vystymasis ypač svarbus kuriant fizinę ir socialinę infrastruktūrą ir didinant Džamu ir Kašmyro gamybos pajėgumą; kadangi 2007 m. vasario 8 d. bendra ES ir Pakistano deklaracija – tai naujas žingsnis pirmyn stiprinant tarpusavio santykius ir kadangi abi šalys siekia pažangos įgyvendinant trečiosios kartos bendradarbiavimo susitarimą, tikėdamos, kad jis padės skatinti Pakistano socialinį ir ekonominį vystymąsi bei gerovę; kadangi ES ir Pakistanas dar kartą patvirtino, kad įsipareigojusios taikiai išspręsti ginčus, laikydamosi tarptautinės teisės nuostatų, dvišalių susitarimų ir JT chartijos principų,

J.   kadangi dabartinio EB ir Indijos trečiosios kartos bendradarbiavimo susitarimo, galiojančio nuo 1994 m., institucinį pagrindą sudaro bendras politinis pareiškimas, pagal kurį numatyta kasmet rengti ministrų susitikimus ir kuris atvėrė vartus plačiam politiniam dialogui,

K.   kadangi 2005 m. spalio 8 d. rytą 7,6 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, labiausiai niokojantis tarptautinio masto žemės drebėjimas žmonijos istorijoje, sudrebino platų teritorijos ruožą nuo Afganistano iki Pakistano ir Indijos, tačiau daugiausia žalos buvo padaryta Džamu ir Kašmyrui; ypač smarkiai nukentėjo Azad Džamu bei Kašmyras (ADK) ir Pakistano Šiaurės vakarų pasienio provincija (PŠVPP),

L.   kadangi ADK žemės drebėjimas per keletą minučių nusinešė 75 000 gyvybių (vėliau aukų skaičius padidėjo iki 88 000) ir 6 000 gyvybių Indijos valdomoje Džamu ir Kašmyro dalyje, be to, dešimtys tūkstančių žmonių buvo sužeisti, o milijonai turėjo persikelti į kitas vietas teturėdami minimalų aprūpinimą, susijusį su pagrindiniais poreikiais, ir neturėdami pastogės, darbo, galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūros ir švietimo sistemomis Pakistano pusėje; kadangi buvo iš dalies arba visiškai sugriauti daugybė miestų ir kaimų, sunaikintas žemės ūkis ir užteršta aplinka ir kadangi regiono išvystymo lygis buvo stipriai nublokštas atgal,

M.   kadangi ir valstybinės ginkluotosios pajėgos, ir į Kašmyro konfliktą įsitraukusios opozicinės ginkluotos grupuotės turėtų laikytis 1949 m. Ženevos konvencijos 3 straipsnio ir paprotinės tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų, pagal kurias draudžiami išpuoliai prieš civilius ir kurių šiurkštūs pažeidimai laikomi karo nusikaltimais, už kuriuos valstybės turi tinkamai patraukti baudžiamojon atsakomybėn,

N.   kadangi per pastaruosius dešimt metų Siačeno ledyne žuvo daugiau kaip 2 000 karių, ir kadangi pritariama Siačeno regione nuo 2005 m. lapkričio mėn. galiojančioms paliauboms,

Įžanga

1.   pabrėžia, kad Indija, Pakistanas ir Kinija (kuriai Pakistanas 1963 m. perleido Karakorumo teritoriją) yra svarbūs ES partneriai, iš kurių pirmasis turi strateginio partnerio statusą; tiki, kad palei kontrolės liniją vykstantį konfliktą geriausia galima išspręsti veikiant kartu ir nuolat bendradarbiaujant Indijos ir Pakistano vyriausybėms, įtraukiant visų buvusios kunigaikštystės teritorijų gyventojus; vis dėlto mano, kad ES turi ką pasiūlyti remdamasi savo patirtimi daugiataučių, daugianacionalinių ir įvairių religijų konfliktų sėkmingo sprendimo srityje; taigi siūlo, kad dabartinė rezoliucija ir su ja susiję galimi posėdžiai taptų keitimosi patirtimi, iš kurios galėtų pasimokyti ir ES, priemonėmis; dar kartą primena, kad svarbu, jog ES nuolat remtų Indiją ir Pakistaną joms įgyvendinant 2004 m. taikos procesą;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad Indija – didžiausia pasaulietinė demokratija, visais lygmenimis turinti demokratinių struktūrų, o Pakistanas vis dar iki galo neužtikrina demokratijos ADK ir dar turi imtis veiksmų demokratijai Gilgite ir Baltistane skatinti; pažymi, kad abi valstybės turi atominį ginklą ir nėra pasirašiusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties; pabrėžia, kad Indijos atominio ginklo doktrina paremta principu pirmai nenaudoti branduolinio ginklo, o Pakistanas dar turi tai padaryti; taip pat pažymi, kad prezidentas P. Mušarafas negalėjo įgyvendinti savo 1999 m. įsipareigojimo, kad "kariuomenė neketina laikyti valdžią savo rankose ilgiau negu tai būtina tiesiant kelią į tikrąją demokratiją Pakistane";

3.   labai apgailestauja, kad nušalinus vyriausiąjį teisėją Iftikharą Muhammedą Chaudhry kilo neigiamų įvykių banga, ir nors pripažįsta, kad vyriausiojo teisėjo nušalinimas pradėjo naujus debatus apie demokratiją, konstitucionalizmą ir karinės valdžios Pakistane vaidmenį, smerkia nesenus smurto proveržius: pabrėžia, kad būtina sukurti patikimą ir nepriklausomą teisingumo sistemą, kuri spręstų Pakistano žmonių, ypač gyvenančių ADK, Gilgite ir Baltistane, problemas;

4.   ragina Indijos ir Pakistano vyriausybių atstovus pasinaudoti galimybe, kurią suteikė savo pareiškimais Ministras Pirmininkas M. Singhas ir Prezidentas P. Mušarafas, ir suteikti naują postūmį didinti savivaldą, laisvą judėjimą, nusiginklavimą ir tarpvyriausybinį bendradarbiavimą, sprendžiant vandens, turizmo, prekybos ir aplinkosaugos klausimus, bei skatinti padaryti tikrąjį proveržį Kašmyro konflikto sprendimo procese;

5.   pažymi, kad ADK gyventojai dėl žemės drebėjimo padarinių turi ypač ribotų galimybių patenkinti poreikius jau iki šiol buvusiomis nepaprastai skurdžiomis priemonėmis, be to, ypač susilpnėjo institucijų veikla ir infrastruktūros kūrimas; primygtinai ragina Europos Sąjungą padėti Kašmyro gyventojams ir paremti juos šiuo aspektu;

6.   ragina Pakistano ir Indijos vyriausybes kiek įmanoma greičiau išspręsti gyvybiškai svarbius pakrančių klausimus, susijusius su upių aukštupiais ir su upių (Indo, Jhelum, Chenab, Ravi, Beas ir Sutlej), tekančių per Džamu ir Kašmyrą, naudojimu, atsižvelgiant į esamą 1960 m. Indo vandenų sutartyje nurodytą priemonę; vis dėlto pabrėžia, kad, kaip, pavyzdžiui, modernizuojant Manglos užtvanką arba statant Bagliharo užtvanką, pirmenybė toliau turi būti teikiama gyventojų vandens poreikiams žemės ūkio, žvejybos, gyvulininkystės srityse ir buityje ir prašo abiejų šalių vyriausybių prieš priimant sprendimus dėl tolesnių užtvankų projektų atlikti išsamų ekologinio ir socialinio poveikio įvertinimą;

7.   išreiškia didelį susirūpinimą dėl ilgalaikio konflikto daromo neigiamo poveikio Džamu ir Kašmyro aplinkai, nes jis yra toks stiprus, kad Džamu ir Kašmyro ekonomikos ateičiai kyla pavojus dėl didelės dirvos degradacijos, oro, upių, o ypač nuo seno turistus traukiančio Dalo ežero taršos, miškų naikinimo ir laukinių gyvūnų nykimo;

8.   pažymi vandens, saugumo ir tvaraus bei saugaus energijos tiekimo svarbą regiono stabilumui ir augimui, taip pat šiuo klausimu pažymi, kad svarbu plėtoti drėkinimo ir hidroelektrinių projektus; mano, kad yra būtina, jog Pakistano ir Indijos vyriausybės tęstų konstruktyvų dialogą ir konsultuotųsi su Kašmyro gyventojų atstovais sprendžiant pakrančių klausimus, ir primygtinai jas ragina vertinant vandens išteklius laikytis visaapimančio požiūrio ir pripažinti, kad tarp vandens, žemės, vietos vartotojų, aplinkos ir infrastruktūros esama svarbų ryšių; vis dėlto reikalauja, kad pirmenybė toliau būtų teikiama vietos gyventojų vandens poreikiams žemės ūkio, žvejybos, gyvulininkystės srityse ir buityje;

9.   pabrėžia, kad bendras paveldas, kuriuo dalijasi Indija ir Pakistanas, yra susijęs su senąja Džamu ir Kašmyro kultūra; pripažįsta ir vertina Džamu ir Kašmyro gyventojams būdingą pliuralizmą, daugiatautiškumą ir religijų įvairovę bei pasaulietines tradicijas, kurios buvo išsaugotos Indijos valdomoje Džamu ir Kašmyro dalyje;

10.   mano, kad ES pagarba regionų identitetui ir pastangos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami pačiu tinkamiausiu administraciniu lygmeniu (t. y. arčiausiai tų, kuriems tie sprendimai taikomi) yra labai susijusios su Kašmyro gyventojų noru, kad būtų decentralizuotos sprendimų priėmimo struktūros ir pripažintas unikalus jų kultūrinis identitetas;

Politinė padėtis. Žmonių siekiai

11.   palankiai vertina ir remia Indijos ir Pakistano dabartines pastangas išlaikyti taiką ir palankiai vertina tai, kad vėl atnaujintos po 2006 m. liepos mėn. sprogdinimų Mumbajuje įšaldytos dvišalės derybos; pabrėžia, kad siekiant sukurti Džamu ir Kašmyro gyventojų ir jų kaimynų stabilią ir turtingą ateitį ir rasti visoms šalims priimtiną Kašmyro konflikto sprendimo būdą, regionas, ES ir tarptautinė bendruomenė turi remti dabartines dvišales derybas ir toliau stiprinti keitimąsi galimais konflikto sprendimų pasiūlymais mainus;

12.   ragina Europos Sąjungą remti vietos pilietinės visuomenės dalyvavimą taikos procese, o visų svarbiausia – palaikyti žmonių tarpusavyje rengiamus projektus ir taip skatinti Pakistano, Indijos ir Kašmyro NVO dialogą ir bendradarbiavimą;

13.   šiltai pritarė Indijos ir Pakistano inicijuotoms PSP, kurios palaipsniui sėkmingai mažina abipusę įtampą ir įtarumą, ir kurios leido šeimoms, gyvenančioms skirtingose pusėse, pagaliau susivienyti po ilgo laikotarpio; pabrėžia, kad Indijos ir Pakistano vyriausybės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos įtraukti Kašmyro gyventojus į esminių problemų sprendimą;

14.   atkreipia dėmesį į faktą, kad dėl humanitarinės padėties regione po žemės drebėjimo paprasti kašmyriečiai palaipsniui vis daugiau naudos gauna iš taikos proceso dėl vykstančių mainų ir politinių Indijos ir Pakistano vyriausybių įsipareigojimų užtikrinti asmenų, prekių ir paslaugų laisvą judėjimą (nors vis dar ribotą) kertant kontrolės liniją; ragina iš naujo imtis pastangų užtikrinti, kad visi kašmyriečiai, nepaisant jų politinių pažiūrų, galėtų glaudžiai įsitraukti į taikos procesą ir pasitikėjimą skatinančių priemonių taikymą;

15.   pabrėžia, kad pastarųjų metų krizės ir konfliktai dar padidino, o ne sumažino Jungtinių Tautų svarbą, ir kad JT išlieka svarbus dialogų ir diplomatijos forumas; primena, kad 1948-1971 m. JT Saugumo Taryba (JTST) priėmė nemažai rezoliucijų dėl Kašmyro, pagal kurias siekiama raginti Indijos ir Pakistano vyriausybes imtis visų įmanomų priemonių padėčiai gerinti ir kuriose išreiškiamas įsitikinimas, kad taikus konflikto išsprendimas geriausiai tenkins Džamu bei Kašmyro, Indijos ir Pakistano gyventojų interesus; daro išvadą, kad atsižvelgiant į minėtąsias aplinkybes ir į kitus įvairių JTST rezoliucijų nuostatų pažeidimus, plebiscito sušaukimo sąlygos dar nėra įvykdytos;

16.   dar kartą patvirtina, kad pagal JT Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnio 1 dalį visi žmonės turi apsisprendimo teisę, kuria naudodamiesi gali laisvai apibrėžti savo politinį statusą ir laisvai vykdyti savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą; dar kartą pabrėžia, kad pagal pakto 1 straipsnio 3 dalį visos šio pakto šalys turi skatinti apsisprendimo teisės įgyvendinimą ir gerbti šią teisę pagal Jungtinių Tautų chartijos nuostatas; tačiau pažymi, kad visose JT rezoliucijos dėl Kašmyro aiškiai kalbama apie buvusios Džamu ir Kašmyro kunigaikštystės teisę tapti Indijos arba Pakistano dalimi ir pripažįstama tik ši teisė; atsižvelgiant į siekį galutinai išspręsti Kašmyro konfliktą – o tai duotų didžiulės naudos visam regionui – pritaria naujoms šiuo metu mišriojo dialogo metu ir prie Indijos apskritojo stalo vykstančių diskusijų metu (ypač pritariama atnaujintam Indijos vyriausybės dialogui su Visų partijų Hurriyat konferencija (VPHK)) svarstomoms idėjoms, ypač susijusioms su tuo, kad sienos visam laikui taptų nebereikalingos, su savivaldos sistema ir su bendro ar bendradarbiaujamojo valdymo instituciniu pagrindu; ryžtingai ragina Indiją ir Pakistaną bendrų diskusijų ir diskusijų su Kašmyro gyventojais abipus kontrolės linijos ir Gilgite bei Baltistane metu toliau nagrinėti šias idėjas;

17.   smerkia besitęsiančią politinę ir humanitarinę padėtį visose keturiose Džamu ir Kašmyro dalyse; džiaugiasi sudėtinio taikos proceso vaidmeniu siekiant greičiau pasiekti ilgalaikį susitarimą, grindžiamą teisinės valstybės principais ir pagrindinių teisių gerbimu; pritaria vadinamojo antrojo kelio metodui ir platesniam dialogui, kuriame dalyvauja žymūs žmonės, akademinės visuomenės atstovai ir atitinkami Kašmyro, Indijos ir Pakistano ekspertai, kurie teikia praktinių pasiūlymų. kaip gerinti bendradarbiavimą; sveikina Indiją ir Pakistaną, kad sugebėjo suburti minėtąsias grupes, ir siūlo, kad ES teiktų praktinę paramą, kai jos prašo abi pusės ir vykstant sudėtiniam taikos procesui;

18.   vis dėlto apgailestauja, kad Pakistanas nuolat nevykdė savo įsipareigojimų sukurti ADK svarbias atstovaujamąsias demokratines struktūras; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Pakistano Nacionalinėje Asamblėjoje vis dar nėra Kašmyro atstovų, taip pat į faktą, jog ADK valdo Islamabade įsikūrusi Kašmyro reikalų ministerija, Kašmyro Taryboje daugumą sudaro Pakistano pareigūnai, o vyriausiasis sekretorius, policijos generalinis inspektorius, vyriausiasis buhalteris bei finansų sekretorius yra pakistaniečiai; nepritaria 1974 m. Laikinosios Konstitucijos nuostatai, pagal kurią draudžiama politinė veikla, nesuderinama su Džamu ir Kašmyro kaip neatsiejamos Pakistano dalies doktrina, ir įpareigojama kiekvieną kandidatą į ADK parlamento narius pasirašyti lojalumo pareiškimą; išreiškia susirūpinimą, kad Gilgito ir Baltistano regione nėra jokių demokratinės valdžios atstovų; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Pakistano vyriausybės 1961 m. potvarkiu dėl Džamu ir Kašmyro (turto administravimo) Pakistano kontroliuojama žemė, priklausanti Džamu ir Kašmyro valstybei, 1947 m. rugpjūčio 15 d. buvo perduota federalinei vyriausybei;

19.   labai apgailestauja dėl dabartinės Pakistano valdžios dvilypės pozicijos Gilgito ir Baltistano etninės tapatybės klausimu – prezidento pareiškimai prieštarauja oficialiems vyriausybės pranešimams; atkakliai rekomenduoja Pakistano vyriausybei patvirtinti ir įgyvendinti Pakistano aukščiausiojo teismo 1999 m. gegužės 28 d. sprendimą, kuriuo pripažįstamas Gilgito ir Baltistano gyventojų kašmyriškas paveldas, ir teigia, kad vyriausybė turėtų užtikrinti jų pagrindines žmogaus teises, demokratines laisves ir teisę į teisingumą;

20.   pripažįsta, kad Pakistanas atsidūrė ypač sudėtingoje padėtyje ir patiria spaudimą iš įvairių šalių; vis dėlto:

   ypač apgailestauja, kad nepakanka nacionalinės politinės valios siekti patenkinti pagrindinius poreikius, užtikrinti dalyvavimą politikoje ir teisėtumą ADK, ko pasekoje po žemės drebėjimo moterų padėtis šiame regione tapo beviltiška;
   primena, kad 2001 m. EB ir Pakistanas pasirašė trečiosios kartos bendradarbiavimo susitarimą, kurio 1 straipsnyje pareikšta, kad pagarba žmogaus teisėms ir tikrų demokratinių principų puoselėjimas yra esminiai susitarimo elementai, ir ragina ES padėti užtikrinti, kad įgyvendinant susitarimą būtų laikomasi šių principų; taigi ypač susirūpinęs, kad Gilgite ir Baltistane kariuomenė tiesiogiai valdo ir gyventojai nepatiria jokios demokratijos;
   pažymi, kad įstatymo akto dėl moterų apsaugos, pagal kurį siekiama reformuoti šariatu pagrįstus Hudoodo įsakus dėl neištikimybės ir prievartavimo, patvirtinimas – tai teigiamas žingsnis geriau užtikrinant moterų teisių apsaugą Pakistane, ir vertina prezidento P. Mušarafo ir reformų siekiančių parlamentarų pasiryžimą priimti šiuos pakeitimus nepaisant mėginimų juos sustabdyti; tačiau pabrėžia, kad Pakistanas akivaizdžiai turi dėti daugiau pastangų norėdamas įvykdyti savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;
   išlieka susirūpinęs dėl sudėtingos mažumų padėties visame regione;

21.   reikalauja, kad Pakistanas persvarstytų savo koncepciją dėl demokratinės atskaitomybės ir mažumų bei moterų teisių ADK, kurios, kaip ir kitur, yra ypač svarbios siekiant pagerinti sąlygas žmonėms ir nugalėti terorizmo grėsmę;

22.   pareiškia susirūpinimą dėl žodžio laisvės ADK nebuvimą ir pranešimų apie kankinimus ir žiaurų elgesį, pabėgėlių ir Indijos valdomos Džamu ir Kašmyro dalies diskriminavimą ir vyriausybės pareigūnų korupciją, ir ragina Pakistano vyriausybę užtikrinti, kad ADK žmonės gali pasinaudoti pagrindinėmis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis aplinkoje, kurioje nėra nei prievartos, nei baimės;

23.   be to, ragina Pakistaną surengti laisvus ir teisingus rinkimus ADK, atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. liepos 11 d. vykusių rinkimų rezultatai buvo dideliu mastu suklastoti, ir kadangi kandidatams, kurie nesutiko laikytis Kašmyro prisijungimo prie Pakistano pozicijos, neleido dalyvauti rinkimuose; taip pat ragina Pakistaną pirmą kartą surengti rinkimus Gilgite ir Balstistane;

24.   ragina Pakistano ir Indijos vyriausybes taip pat Siačene pasiektas nuo 2003 m. galiojančias paliaubas pakeisti į ilgalaikį taikos susitarimą, atsižvelgiant į tai, kad šiame aukščiausiai pasaulyje esančiame kovos lauke kasmet daugiau kareivių žūsta dėl klimato sąlygų, o ne dėl ginkluoto konflikto;

25.   ragina Europos Sąjungą remti Indiją ir Pakistaną derantis dėl kariuomenės išvedimo iš Siačeno regiono, nepažeidžiant jokios pusės pozicijų, ypač suteikiant pagalbą stebėjimo technologijomis ir patikros procedūromis;

26.   ragina ginkluotas kovotojų grupuotes paskelbti paliaubas, o po to pradėti nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos procesus; ragina Pakistano ir Indijos vyriausybes pritarti paliauboms;

27.   skatina Pakistano vyriausybę uždaryti karinių grupuočių tinklalapius ir uždrausti leisti jų žurnalus; siūlo Pakistano ir Indijos vyriausybėms priimti įstatymą, kuriuo būtų uždraustos neapykantą kurstančios kalbos;

28.   pažymi, kad Indijos valdoma Džamu ir Kašmyro dalis pagal Indijos konstitucijos 370 straipsnį turi ypatingą statusą, suteikiantį jai didesnę autonomiją nei kitoms Sąjungos valstijoms, džiaugiasi matydamas dabartinius pokyčius Džamu ir Kašmyre, kurių tikslas – stiprinti demokratiją (įskaitant 75 proc. gyventojų dalyvavimą paskutiniuose vietos rinkimuose), ir ministro pirmininko M. Singho veiksmus siekiant atnaujinti dialogą su VPHK; tačiau pažymi, kad dar nepakankamai paisoma žmogaus teisių ir tiesioginės demokratijos principų – tai liudija, pavyzdžiui, faktas, kad visi kandidatai į Džamu ir Kašmyro (ir kitų valstijų) valdybos narius turi pasirašyti lojalumo Džamu ir Kašmyro valstijos konstitucijai pareiškimą, o konstitucijoje įtvirtintas Indijos vientisumas; ragina Indijos nacionalinę žmogaus teisių komisiją (INŽTK) pasinaudoti visais savo įgaliojimais sprendžiant įtarimų dėl pažeidimų ir dokumentais pagrįstų pažeidimų klausimus ir, siekdamas suteikti jai dar daugiau patikimumo, ragina INŽTK tesėti pažadą ir įtraukti į savo Valdančiąją tarybą žmogaus teisių gynimo srities specialistus; tikisi didesnės pažangos šiame regione ir teigiamų poslinkių, susijusių su naujais įstatymais dėl vaikų darbo, moterų ir kovos su prievarta; susirūpinęs pažymi, kad gauta pranešimų, jog daugelis kašmyriečių kalinami nesurengus tinkamo teismo proceso;

29.   smerkia užfiksuotus Indijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, ypač jei už žmogžudystes ir prievartavimus ir toliau nebuvo baudžiama, pastebi su susirūpinimu, kad INŽTK pagal savo statutą neturi galių tirti žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos padarė Indijos saugumo pajėgos; tačiau džiaugiasi INŽTK rekomendacija, pagal kurią kariuomenė skiria aukštesnių rangų karininkus, kurie savo kariniuose padaliniuose kontroliuoja, kad būtų gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės ir teisinės valstybės principai; pažymi, kad 2005 m. rugsėjo mėn. Indijos vyriausybė įsipareigojo netoleruoti žmogaus teisių pažeidimų; ragina Indijos parlamentą (Lok Sabhą) pakeisti Žmogaus teisių apsaugos aktą ir leisti INŽTK nepriklausomai tirti ginkluotųjų pajėgų narių skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų;

30.   pabrėžia mirties bausmės išlaikymo pavojų tokioje sudėtingoje politinėje situacijoje kaip Kašmyro konfliktas, kai neužtikrinama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą; išreiškia susirūpinimą, kad Pietų Azijoje ir toliau taikoma mirties bausmė ir giliai apgailestauja, kad Indijos ir Pakistano vyriausybės pritaria jos išlaikymui; džiaugiasi, kad už mirties bausmės panaikinimą regione pasisako Prezidentas Kalamas ir neseniai paskirtas Indijos Aukščiausiojo Teismo vyriausiasis teisėjas; pritaria JT žmogaus teisių rezoliucijai 2005/59 dėl mirties bausmės klausimo ir dar kartą patvirtina ES žmogaus teisių gaires dėl mirties bausmės; ragina Indiją ir Pakistaną apsvarstyti prisijungimą prie Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrojo fakultatyvinio protokolo ir panašių regioninių priemonių, siekiant paskelbti mirties bausmės moratoriumą bei palaipsniui ją visiškai panaikinti;

31.   šiomis aplinkybėmis džiaugiasi ministro pirmininko M. Singho reikalavimu "netoleruoti jokių žmogaus teisių pažeidimų" Kašmyre ir ragina Indijos vyriausybę užkirsti kelią žudymui be teismo, dingimui be žinios, kankinimui ir savavališkam sulaikymui Džamu ir Kašmyre;

32.   pažymi, kad plačiai paplitęs nebaudžiamumas skatina ir sudaro sąlygas žmogaus teisių pažeidimus visoje valstijoje; ragina Indiją ir Džamu ir Kašmyro valstijos vyriausybę anuliuoti visas teisines nuostatas, suteikiančias imunitetą ginkluotųjų pajėgų nariams, ir įsteigti nepriklausomą ir nešališką komisiją, kuri tirtų Indijos saugumo pajėgų įvykdytus rimtus žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus nuo konflikto pradžios;

33.   ragina Indijos ir Pakistano vyriausybes leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms (pvz., "Freedom House", "Amnesty International" ir "Human Rights Watch") kuo greičiau ir netrukdomoms atvykti į visuss buvusios kunigaikštystės regionus, kad išsiaiškintų žmogaus teisių padėtį ir parengtų reguliarias nepriklausomas ataskaitas; ragina abi vyriausybes viešai įsipareigoti visapusiškai bendradarbiauti su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis;

34.   ragina ES laikytis tvirtos pozicijos dėl demokratijos ir žmogaus teisių išlygos susitarimuose su Indija ir Pakistanu vykdymo, siekiant intensyvaus politinio dialogo su abiem šalimis dėl žmogaus teisių, taip pat ir Kašmyre, ir apsvarstanti galimybę pradėti konkretų dialogą dėl žmogaus teisių su Pakistanu, kaip jau yra padaryta Indijos atveju, bei įsteigti specialius su abiem šalimis dirbančius žmogaus teisių pakomitečius, kaip tai daroma kai kuriose kitose šalyse;

35.   pripažįsta sunkias daugelio grupių, pvz., prievarta perkeltų brahmanų Kašmyro slėnyje, gyvenimo sąlygas; reikalauja, kad būtų užkirstas kelias jų ir kitų grupių diskriminacijai, ypač įsidarbinant; siūlo, kad šios grupės pačios įgautų teisių steigdamos komitetus iš jų pačių išrinktų atstovų ir užtikrindamos, kad būtų deramai atstovaujamos moterys ir jaunesni nei 25 metų asmenys;

36.   siūlo Indijai pakartotinai apsvarstyti, kokia pažanga buvo pasiekta po to, kai 1993 m. buvo sukurta Ladako autonominė administracinė taryba; tikisi, kad diegiant pasitikėjimo skatinimo priemones galės būti atkurtas Kargil–Skardu prekybos kelias ir kad Ladako (Šiaurės regiono) skilimas galės būti įveiktas atidarant pasienio punktus, panašius į punktus, įsteigtus ties kontrolės linija;

37.   ypač pritaria, kad išduodama daug daugiau vizų kelionėms į Indiją ir Pakistaną ir, kad atidarytas Šrinagaro-Muzaffarabado autobuso maršrutas; pažymi, kad remiantis pastarųjų metų statistikos duomenimis, juo naudojasi tik po 400 žmonių kiekvienoje Kašmyro kontrolės linijos pusių; ir ragina Indijos ir Pakistano valdžios institucijas panaikinti apribojimus, taikomus kelionės leidimams išduoti;

38.   giria Indijos pastangas plėsti Džamu ir Kašmyro socialinę sistemą ir ekonomiką ir skirti valstijai specialiuosius paketus, atkreipiant dėmesį į užimtumą, ir skatinti turizmą Džamu bei Kašmyre ir siūlo išnagrinėti kaip (būsima) ES ir Indijos partnerystė galėtų padėti kuriant aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas, ypač moterims ir jaunimui; ragina Europos Sąjungą remti vietos NVO iniciatyvas sukurti projektus, skirtus moterų gebėjimams gamybos ir rinkodaros srityse stiprinti; mano, kad Europos Sąjunga galėtų spręsti ir lygių galimybių problemą, didindama prekybą prekėmis, kurios tradiciškai yra išskirtinai moterų pragyvenimo šaltinis (pvz., tekstilės dirbiniai ir rankdarbiai), ir palengvindama prekybą paslaugomis tose srityse, kuriuose įdarbinamos moterys; rekomenduoja, kad Europos Sąjungos ir Pakistano ekonomikos ryšiai būtų stiprinamo naudojant tokį patį metodą;

39.   ragina Indiją ir Pakistaną apsvarstyti, kaip didesnis saugumas ir pagarba žmogaus teisėms galėtų padėti siekti darbo vietų kūrimo ir turizmo plėtojimo visoje Džamu ir Kašmyro teritorijoje tikslų;

Kova su terorizmu

40.   pripažįsta, kad neišnaikinus terorizmo negalima tikroji pažanga siekiant politinio sprendimo ar gerinant Džamu ir Kašmyro ekonomikos padėtį; pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus pastebimas žymus terorizmo aukų skaičiaus sumažėjimas, tačiau nuolat migruojančių ADK regiono karinių grupuočių (pvz.: Lashkar-e-Taiba ir Harakat ul-Mujahedeen) veikla sukėlė šimtus mirčių Indijos valdomuose Džamu ir Kašmyro regionuose;

41.   smerkia užfiksuotus Pakistano ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat ir Gilgite ir Baltistane, kuriuose 2004 m. įtariama buvus žiaurioms riaušėms, ir visus pernelyg dažnai besikartojančius Pakistane sutelktų karinių grupuočių teroro ir smurto aktus; primygtinai ragina, kad Pakistanas iš naujo apsvarstytų išraiškos, religijos ir asociacijų laisvės pagrindinių teisių koncepcijas ADK ir Gilgite bei Baltistane, ir susirūpinęs dėl žmogaus teisių organizacijų, pvz., "Amnesty International", gautų skundų dėl kankinimo ir kalinimo nesurengus tinkamo teismo proceso; griežtai reikalauja, kad visos susijusios šalys imtųsi visų galimų priemonių, kad būtų užkirstas kelias šiems pažeidimams; palankiai vertina viešus Pakistano įsipareigojimus neleisti prasiskverbti per Kašmyro kontrolės liniją karinių grupuočių nariams, veikiantiems už jo kontroliuojamos teritorijos ribų, tačiau mano, kad turi būti imtasi ryžtingesnių ir veiksmingesnių priemonių; ragina, kad prezidento P. Mušarafas nuolat ir ryžtingai vykdytų įsipareigojimą kovoti su terorizmu, kuris, kaip plačiai pripažinta, yra didžiulė problema; pritaria daugiašalei ir dvišalei ES valstybių narių paramai Pakistanui, skirtai kovoti su terorizmu ir aiškiai apibrėžtoms pastangoms pagerinti ADK ir Gilgito bei Baltistano gyventojų gyvenimo sąlygas, ir remia šią paramą; be to ragina Pakistano vyriausybę ir ES valstybes nares imtis didesnių pastangų, kad nustatytų potencialių naujai užverbuotų teroristų, vykstančių į Pakistaną iš ES valstybių narių, tapatybę ir juos suimtų; džiaugiasi, kad abejų šalių vyriausybės įsteigė naują bendrą ekspertų grupę, Indijos ir Pakistano bendrą kovos su terorizmu priemonę, skirtą kovoti su terorizmu ir dalintis žvalgybos duomenimis, ir pažymi, kad pirmas ekspertų grupės susitikimas įvyko 2007 m. kovo 6 d. Islamabade;

42.   labai pritaria Tarptautinės krizių grupės 2006 m. gruodžio 11 d. rekomendacijoms, kad Pakistanas imtųsi ryžtingų veiksmų siekdamas nuginkluoti kovotojus, ADK, Gilgite ir Baltistane, uždarytų teroristų rengimo stovyklas, nutrauktų teroristų verbavimą ir rengimą jo teritorijoje ir nutrauktų pinigų ir ginklų srautą Talibanui ir kitiems užsienio ar vietos kovotojams Pakistano teritorijoje;

43.   supranta ir remia Kašmyro gyventojų troškimą gerokai sumažinti karinių pajėgų skaičių šiame regione abiejose kontrolės linijos pusėse; tačiau pabrėžia, kad reikšminga demilitarizacija galima tik tada, jei kartu bus neutralizuojama už Pakistano ribų ir ties veikiančių teroristų karinių grupuočių įsiskverbimo į Džamu ir Kašmyrą grėsmė ir jei kartu bus įgyvendinamos pasitikėjimą skatinančios priemonės, pvz., bus nutraukti abipusiai kaltinimai, visiškai įdiegta Šrinagaro-Muzaffarabado autobuso linija, užtikrinti komunikacijų ir prekybos ryšiai, taip pat ir kitos priemonės, apibrėžtos visapusiškai konsultuojantis su abiejų Kašmyro pusių žmonėmis, ir pažymi, kad tai turės teigiamą poveikį žmonių, ypač vaikų ir jaunimo, psichinei būsenai ir užtikrinant jų saugumo jausmą; pabrėžia, kad tik naujos į ateitį orientuotos iniciatyvos galės padėti išeiti iš užburto rato;

44.   pabrėžia, kad siekiant sukurti pasitikėjimo ir geranoriškumo atmosferą regione, būtina Kašmyro gyventojams pašalinti visas kliūtis laisvai keliauti visoje Džamu ir Kašmyro valstybės teritorijoje;

Pasitikėjimą skatinančios priemonės

45.   labai pritaria pastarojo laikotarpio Pakistano ir Indijos vyriausybių atsinaujinusioms pastangoms, įskaitant rimtus politikos pasikeitimus, siekti išspręsti Kašmyro konfliktą;

46.   ypač palankiai vertina priemones, kurių buvo imtasi atidarant penkis pasienio punktus, kad būtų vėl suvienytos šeimos, atskirtos Kašmyro kontrolės linijos; žino, kad susitikimo punktai ties Kašmyro kontrolės linija atidaromi akivaizdžiai neskubant ir neatsižvelgiant į poreikį skubiai išspręsti šią problemą; vis dėlto skatina ir tikisi, jog siena bus kertama vis dažniau; norėtų, kad tuo galėtų naudotis visi abiejų šalių piliečiai, ir pataria Indijai ir Pakistanui įgyvendinti visas keliones (buvusioje kunigaikštystėje ar už jos ribų) palengvinančias priemones, teikiant greitas administracines ir konsulines paslaugas;

47.   mano, kad visiems pilietinės visuomenės ir profesijų lygmenims ypač svarbūs dažnesni mainai kertant kontrolės liniją; siūlo, kad būtų kuriamos keitimosi programos teisės asociacijoms, mokykloms ir aukštojo mokslo įstaigoms, įskaitant bendrą universitetą su universiteto miesteliu bet kurioje sienos pusėje; siekiant sumažinti abiejų šalių kariuomenių tarpusavio įtarumą, siūlo skatinti abiejų kariuomenių dialogą;

48.   ragina Indijos ir Pakistano vyriausybes vykdant bendrą veiklą ir įgyvendinant bendrus veiksmų planus abiejose kontrolės linijos pusėse, daugiausia dėmesio skirti aplinkos atkūrimui ir išsaugojimui Džamu ir Kašmyre ir ragina ES ir valstybes nares suteikti tvirtą paramą tokių projektų vykdymui;

49.   rekomenduoja, kad būtų svarstomas bendro Indijos ir Pakistano stebėsenos padalinio įkūrimo klausimas, nes toks padalinys galėtų dalintis duomenimis apie oro sąlygas ir seisminę veiklą ir taip būtų galima taikyti greito perspėjimo apie stichines nelaimes abiejose kontrolės linijos pusėse sistemą;

50.   politiniu lygmeniu rekomenduoja įsteigti Jungtinį Indijos ir Pakistano parlamentinį komitetą, kad būtų skatinami parlamentiniai mainai ir dialogas; taip pat siūlo sudaryti jungtines vietos valdžios organų darbo grupes, kurios nagrinėtų prekybos ir turizmo klausimus;

51.   ragina ES įmones pripažinti viso Kašmyro investicinį ir turizmo potencialą, visų pirma ypač motyvuotos darbo jėgos buvimą; mano, kad Europos įmonės su vietos bendrovėmis galėtų sukurti bendras įmones ir kad galėtų būti sukurtos investicijų draudimo sistemos, skatinančios investuotojų pasitikėjimą; ragina visas suinteresuotas šalis remti ir palengvinti atitinkamų prekybos rūmų atstovavimą tarptautinėse mugėse Europos Sąjungoje, siekiant jiems suteikti galimybę reklamuoti savo eksportuojamas prekes;

52.   taip pat pritaria raginimui, kad Pakistanas plėtotų žmogiškuosius išteklius ir investuotų į trečiosios pakopos švietimą, įskaitant profesinio mokymo mokyklas ir technines kolegijas federaliniu lygmeniu administruojamose vietovėse, įskaitant Gilgito ir Baltistano vietoves Kašmyre;

53.   pažymi, kad Indija – vienintelė šalis, kuri gauna didžiausią naudą pagal Bendrąją lengvatų sistemą (BLS); ragina Komisiją automatiškai persvarstyti sistemą "BLS+" ir kitas atitinkamas prekybai taikomas priemones neatidėliotinais didelio masto stichinių nelaimių, pvz., žemės drebėjimo, atvejais; džiaugiasi Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijai priklausančių (PARBA) Pietų Azijos valstybių įsipareigojimu veiksmingai dirbti siekiant, kad Pietų Azijos laisvosios prekybos susitarimas taptų politine ir ekonomine realybe, kuri duos didžiausios naudos keturioms Džamu ir Kašmyro dalims, ir ragina Pakistano vyriausybę nebetaikyti prekių, kurioms taikomos prekybos lengvatos, sąrašų sistemos; pažymi, kad nors prekyba tarp šių šalių svyravo pastarąjį dešimtmetį, visgi bendras oficialios prekybos lygis padidėjo nuo 180 milijonų JAV dolerių (1996 m.) iki 602 milijonų JAV dolerių 2005 m., be to, didelis neoficialios prekybos mastas reiškia, kad prekybos sritis turi dar daug neišnaudotų galimybių, kurias reikėtų skatinti;

54.   pabrėžia, kad turizmas gali gerokai paremti vietos ekonomiką; dėl to ragina ES valstybių narių vyriausybes įdėmiai stebėti saugumo padėtį regione, siekiant užtikrinti, jog pageidaujantiems vykti į Džamu ir Kašmyrą būtų pateikta naujausia nuosekli kelionių informacija;

2005 m. spalio 8 d. žemės drebėjimo padariniai

55.   ypač pabrėžia, kad žemės drebėjimas turėjo milžinišką poveikį Kašmyro žmonėms abipus kontrolės linijos ir kad plataus masto humanitarinė padėtis dar sumažino ir taip nedidelius institucinius gebėjimus ADK ir ŠVPP; pabrėžia, kad pagrindinis gyventojų prioritetas – kasdienė kova už išgyvenimą;

56.   apgailestauja, kad ADK žuvo daugybė žmonių ir buvo padaryta neapskaičiuojama materialinė žala jo infrastruktūrai (ligoninėms, mokykloms, vyriausybės pastatams, ryšių sistemoms), taip pat ir taip "trapioms" pagrindinėms institucijoms bei tarnyboms;

57.   yra labai susikrimtęs, kad žemės drebėjimas turėjo neproporcingai didelį poveikį vaikams – pagal UNICEF duomenis žuvo 17 000 vaikų; yra ypač susirūpinęs dėl pranešimų apie prekybą vaikais po katastrofos ir ragina Pakistano vyriausybę konkrečiai spręsti vaikų teisių ir jų apsaugos problemą ADK ir Gilgite bei Baltistane ir veiksmingiau kovoti su prekyba vaikais;

58.   atkreipia dėmesį į sunkią viduje perkeltųjų asmenų (VPA) ir itin dideliame ir besitęsiančiame skurde atsidūrusių žmonių padėtį – žemės drebėjimo padarinį; atsižvelgdamas į tai, jog nėra konvencijos dėl VPA teisių, pritaria JT parengtiems Pagrindiniams principams, kurių pagrindu galima duoti atkirtį užslėptiems perkeltų asmenų žmogaus teisių pažeidimams, ir ragina, kad visos atitinkamos valdžios institucijos, turinčios interesų Kašmyre, gerbtų šiuos principus; ragina Pakistano vyriausybę daryti viską, ką gali, kad kaimų, kurie pranyko dėl nuošliaužų, gyventojams kuo greičiau būtų skirta žemės, kad jie galėtų atkurti savo kaimus ir pasistatyti nuolatines gyvenamąsias patalpas; ypač rekomenduoja, kad ES nuolat skirtų dėmesį minėtiesiems principams ir platesniems tiek ir demokratijos, teisingumo ir žmogaus teisių klausimams visose keturiose Kašmyro dalyse; taip pat pažymi, kad turėtų būti panaikintos abiejose kontrolės linijos pusėse įrengtos ilgalaikės pabėgėlių stovyklos, o jų gyventojų apsaugai, poreikiams ir socialinei integracijai skirtas deramas dėmesys suteikta galimybių kuo greičiai grįžti į namus arba įsikurti nuolatinėje vietoje; pažymi, kad tarptautinė bendruomenė turėtų teikti nuolatinę pagalbą šioje srityje;

59.   pabrėžia, kad katastrofa ištiko konflikto ir terorizmo jau nualintą regioną, kuriame nusikaltėlių organizacijos ir per kontrolės liniją prasiskverbusių radikalių islamistų tinklai, pasinaudodami raižyta vietove, nuolat ardė pagrindines institucijas ir griovė regioninį stabilumą;

60.   yra pasibaisėjęs, kad minimalios pagrindinės gyvenimo sąlygos, kuriomis ADK gyventojai gyveno prieš žemės drebėjimą (t. y. susijusios su maistu, vandeniu, pastoge, sanitarinėmis sąlygomis, mokyklomis ir skurdūs sveikatos centrai), po žemės drebėjimo dar labiau pablogėjo; ragina susijusias valdžios institucijas atsižvelgti į tai, jog milijonams žmonių trūksta net būtiniausių dalykų, ir sukaupti savo jėgas kovai su korupcija, dėl kurios lėšos nepasiekia numatytų gavėjų, įskaitant ypatingą susirūpinimą keliančius įtarimus, kad JT uždraustos teroristų organizacijos veikė žemės drebėjimo zonoje ADK; ragina Komisiją, valstybių narių vyriausybes, Indijos ir Pakistano vyriausybes ir paramą teikiančias agentūras ir toliau pagrindinį dėmesį skirti pagrindiniams žemės drebėjimo aukų poreikiams;

61.   pažymi, kad žemės drebėjimo mastas ir padariniai buvo rimtesni kontrolės linijos Pakistano pusėje, buvo suniokota vietos administracijos infrastruktūra ir neišvengiamai vėlavo stichinės nelaimės padarinių likvidavimo veiksmai; džiaugiasi vyriausybių, kariuomenių ir vietos gyventojus abiejose kontrolės linijos pusėse atsidavimu, ryžtingumu ir įsipareigojimu sprendžiant svarbias problemas, iškilusias po žemės drebėjimo;

Atsakas į 2005 m. spalio 8 d. žemės drebėjimą

62.   pripažįsta, kad tarptautinė bendruomenė, Indija ir Pakistanas susidariusiomis aplinkybėmis reagavo greitai ir tiksliai: Indija ir Pakistanas šiuo klausimu nedelsiant susisiekė aukščiausiu lygmeniu; daug nuveikė nacionalinės ir vietinės NVO, dirbdamos su vietos ir centrinėmis institucijomis; be išlygų pripažįsta, kad tarptautinė bendruomenė ir tarptautinės NVO parodė beprecedentį solidarumą su žemės drebėjimą išgyvenusiais ir nuo jo nukentėjusiais žmonėmis, ir pritaria tam, kad kuriami nauji partnerystės ryšiai; rekomenduoja, kad Europos Sąjunga palankiai vertintų tolesnius prašymus skirti papildomą pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems regionams, siekiant vykdyti atstatymo darbus, ir prašo Komisijos suteikti naujausią informaciją apie prašymus, susijusius su minėtuoju klausimu;

63.   pažymi su susirūpinimu, kad pagal Azijos plėtros banko ir Pasaulio banko preliminarių nuostolių ir poreikių įvertinimą, prie kurio taip pat prisidėjo Komisija, dėl žemės drebėjimo iš viso buvo prarasta 29 proc. darbo vietų ar pragyvenimo šaltinių ir nuo to nukentėjo maždaug 1,64 milijonai žmonių, iš kurių beveik pusė galėjo būti jaunesni negu 15 metų; pritaria Komisijos projektui "Greito atstatymo ir paramos rekonstrukcijai Pakistane", vertinamam 50 milijonų EUR. pabrėžia, kad pagal šį projektą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pažeidžiamiausiems asmenims apsaugoti, ekonomikos veiklai nukentėjusiuose regionuose atstatyti, smulkiajam verslui atgaivinti ir prarastai žemės ūkio įrangai pakeisti, taip pat naujoms darbo vietoms kurti, pasitelkus mokymą ir gebėjimų gerinimo programas; rekomenduoja, kad atsižvelgiant į gyvenimo šaltinių atstatymo ir išsaugojimo vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą turėtų būti taikomas mikrofinansavimas ir gerinami gebėjimai, ir ragina Komisiją remti minėtąją ilgalaikę strategiją;

64.   su džiaugsmu pažymi, kad Komisija skyrė lėšų skubioms pagalbos nukentėjusiesiems nuo žemės drebėjimo ADK ir Pakistane operacijoms, tačiau ragina už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingą Komisijos narį patenkinti ADK ministro pirmininko prašymą suteikti daugiau lėšų reabilitacijos ir atstatymo tikslams, kuriems įgyvendinti ir nelaimės padariniams ištaisyti prireiks daug pastangų ir laiko;

65.   sveikina visus, dalyvavusius nustatant ir sprendžiant visuomenės sveikatos poreikių problemas, susijusias su nuo žemės drebėjimo nuketėjusiaisiais, gyvenančiais stovyklose, kuriose, nepaisant sunkumų, susijusių su švaraus geriamojo vandens ir sanitarinių įrenginių tiekimu po nelaimės, nekilo vandeniu perduodamų ligų protrūkių; sveikina Pakistano vyriausybę suteikus prieglobstį ir skyrus lėšų daugiau kaip dviems milijonams perkeltų žmonių, kurios padėjo jiems išgyventi žiemą, ir pritaria Indijai, kuri šiuo metu apgyvendina 30 tūkstančių žmonių, kurie tapo benamiais abipus kontrolės linijos; pareiškia su susirūpinimu, kad esama pranešimų, kad tūkstančiai žmonių vis dar gyvena palapinėse ir tai patvirtino Parlamento delegacijos ryšiams su PARBA, ADK besilankiusios 2006 m. gruodžio 15-22 dienomis, nariai;

66.   pažymi, kad Pakistanas nelaimės dienomis įsteigė Federalinę pagalbos komisiją, skirtą paieškos, gelbėjimo ir pagalbos operacijoms koordinuoti; vis dėlto apgailestauja, kad Pakistanas nesugebėjo priimti Indijos pasiūlytų malūnsparnių dėl jų pilotų pilietybės, taip pat bendrų pagalbos operacijų, medicininės pagalbos brigadų ir telekomunikacijų infrastruktūros atkūrimo abipus kontrolės linijos, nors tai būtų galėję padėti labai sumažinti aukų skaičių; apgailestauja, kad žemės drebėjimas nesuteikė galimybės parodyti politinę valią ir Kašmyro žmonių poreikiams skirti pirmenybę ir panaikinti politinius skirtumus;

67.   palankiai vertina tai, kad Pakistano kaimynės (Indija, Kinija, Iranas, Afganistanas), regiono šalys (Turkija ir Islamo Konferencijos organizacija (IKO)) ir visa tarptautinė bendruomenė pažadėjo skubiai skirti lėšų; sveikina Europos Komisiją ir ypač Humanitarinės pagalbos generalinį direktoratą (DG ECHO), jau dirbantį Pakistane, dėl jų skubios ir veiksmingos veiklos; ragina pagalbą teikiančias šalis kiek įmanoma greičiau įvykdyti duotus pažadus;

68.   ypač džiaugiasi Komisijos finansavimo programa, parengtą kaip atsakas į žemės drebėjimą, pagal kurią partnerystėms su NVO, Raudonuoju Kryžiumi ir JT agentūromis skiriami 48,6 mln. eurų; ragina ES toliau prisiimti įsipareigojimus dėl Kašmyro atstatymo;

69.   pabrėžia, kad atstatymui skirtos lėšos visų pirma turėtų būti naudojamos remti iniciatyvas, kuriomis siekiama išsaugoti likusius miškus, ypač apsirūpinant alternatyviais kuro šaltiniais, atželdinant miškus, rengiant švietimo aplinkosaugos klausimais programas ir galbūt nustatant kompensacijų sistemą, leidžiančią ADK vyriausybei išmokėti kompensacijas už prarastas pajamas sumažėjus medienos pardavimo apimtims;

70.   apgailestauja, kad Pakistano vyriausybė reikalavo nuo Indijos teikiamos humanitarinės pagalbos prekių nuimti visas Indijos etiketes;

71.   pažymi, kad iš pradžių dėl Pakistano kariuomenės neryžtingų su nelaime susijusių veiksmų susidarė didelis pagalbos priemonių trūkumas, kuriuo pasinaudojo karinės teroristinės organizacijos, pvz., "Jamaat-i-Islami" ir "Jamaat-ud-Dawa", pervadintoji "Lakshar-e-Tayyaba" (paskelbta teroristine organizacija ir dėl to 2002 m. uždrausta P. Mušarafo vyriausybės), kurios greitai de facto pradėjo tiekti maistą, būstus, mokymo priemones vaikams ir pašalpas našliams; pareiškia esąs rimtai susirūpinęs, kad taip vietos gyventojų akyse palaikomas pasitikėjimas tokiomis destruktyviomis grupuotėmis, kenkiantis siekiui sukurti tikrą demokratinį atstovavimą;

72.   ragina Indijos ir Pakistano vyriausybes ir tarptautinę bendruomenę imtis visų galimų apsaugos priemonių ir atidžiau kontroliuoti suteiktų lėšų panaudojimą;

73.   šiltai pritaria žymiam 2006 m. gegužės 2 d. susitarimui atnaujinti padalytų Džamu ir Kašmyro regionų mainus ir prekybą per kontrolės liniją ir pradėti teikti pervežimų sunkvežimiais paslaugas keliu Šrinagaras–Muzaffarabadas ir atidaryti antrą Kašmyrą kertantį autobusų maršrutą, jungiantį Punčą Džamu ir Kašmyro regione su Ravalakotu ADK regione; siūlo nutiesti kelių tinklą tarp Džamu ir Sialkoto ir Gilgito bei Baltistano; taip pat siūlo tarp Džamu ir Šrinagaro pradėti susisiekimą traukiniu ir pagerinti kelią, jungiantį šiuos du miestus; pritaria ministro pirmininko M. Singho 2006 m. gegužės 23 d. įsipareigojimui sukurti laisvesnės prekybos ir laisvesnio judėjimo aplinką, kai nevykdoma griežta sienų kontrolė, siekiant sukurti sąlygas Kašmyro klausimui išspręsti; ryžtingai ragina abi šalis greitai padidinti oficialios prekybos apimtis; ragina priimti susitarimą dėl krovinių gabenimo keliais sąlygų, siekiant jas kiek galima supaprastinti; siūlo nustatyti integruotą rinkos vystymo planą, pagal kurį būtų numatyti keli žemės ūkio produktų apdirbimo punktai, šaldymo grandinės, nedidelio dydžio konteinerių pristatymo ir pervežimo užplombuotais sunkvežimiais paslaugos;

Išvados

74.   ragina ES ir jos institucijas neleisti išnykti Džamu ir Kašmyro gyventojams nuo žemės paviršiaus ir užtikrinti, kad būtų parengtos ir įgyvendintos pagalbos ir kitos programos, skirtos ilgalaikiam atstatymui ir institucijų kūrimui;

75.   pabrėžia, kad, kaip rodo pačios ES patirtis, vienas svarbiausių veiksnių gerinant šalių santykius yra dvišalės prekybos srautų didinimas; mano, kad Džamu ir Kašmyro atveju prekyba kertant kontrolės liniją yra ypač svarbi skatinant ekonomikos augimą, vystymąsi ir plėsti jo ekonomines galimybes; rekomenduoja pirmenybę teikti transporto ir infrastruktūros projektams;

76.   ryžtingai remia abiejų šalių valdžios institucijų visais lygmenimis nuolat teikiamas iniciatyvas ir ragina jas daugiausia dėmesio skirti Kašmyro gyventojų poreikiams (materialiniams ir politiniams), kad būtų galima pašalinti politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio pobūdžio trūkumus; rekomenduoja, kad ES būtų pasirengusi patenkinti bet kurios vyriausybės prašymus;

77.   pripažįsta labai svarbų Komisijos delegacijų darbą, pradėtą Islamabade ir Naujajame Delyje;

78.   pažymi, kad stichinės nelaimės kartais sudaro politines sąlygas taikai pasiekti; taip pat pažymi, kad stichija nepaiso sienų, ir kad tik Pakistanas ir Indija kartu ėmęsi veiksmų gali suteikti Kašmyro žmonėms ateities viltį;

o
o   o

79.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, Indijos Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos, Indijos ir Pakistano valdomų Džamu ir Kašmyro valstijų ir Kinijos Liaudies Respublikos kompetentingoms valdžios institucijoms ar vyriausybėms bei Jungtinėms Tautoms.

(1) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 589.
(2) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 469.
(3) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 341.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0388.
(5) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1040.
(6) OL L 378, 2004 12 23, p. 22.
(7) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 988.
(8) Žr. Užsienio reikalų komiteto A6-0158/2007 pranešimo priedą.

Teisinė informacija - Privatumo politika