(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0609)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0403/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6-0162/2007),

1.   patvirtina Komisijos pasiūlymą su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 4 straipsnis Reikalavimai priegaudoms Laive paliekamos priegaudos 1.  Žvejybos laivai negali vykdyti specialiosios tos žuvų rūšies, kuriai taikomas priegaudos apribojimas, žvejybos. Specialioji tam tikros žuvų rūšies žvejyba vykdoma tada, kai minėtoji rūšis sudaro didžiausią procentinę sugautų žuvų svorio dalį. 1.  Žvejybos laivai apriboja priegaudą kiekvienai I priede nurodytai žuvų rūšiai, kuriai tame kvadrate Bendrijai nėra skirta kvota, iki 2 500 kg arba 10 %, atsižvelgiant į tai, kuris skaičius yra didesnis. 2.  Žuvų rūšių priegauda, kuriai Bendrija nėra nustačiusi kvotų žvejojant NAFO reguliuojamo rajono dalyje ir kuri yra sugaunama minėtoje dalyje specialiosios kurios nors žuvų rūšies žvejybos metu, neturi būti didesnė kaip 2 500 kg vienos rūšies arba 10 % viso laive paliekamo sužvejoto kiekio svorio, atsižvelgiant į tai, kuris skaičius yra didesnis. Tačiau toje NAFO reguliuojamo rajono dalyje, kurioje draudžiama specialioji tam tikrų žuvų rūšių žvejyba arba kvota "kitiems" yra visiškai išeikvota, kiekvienos žuvų rūšies priegauda negali būti didesnė kaip 1 250 kg arba atitinkamai 5 %. 2.  Tais atvejais, kai žvejyba draudžiama arba kvota "kitiems" yra visiškai išeikvota, atitinkamų žuvų rūšių priegauda negali būti didesnė kaip 1 250 kg arba 5 %, atsižvelgiant į tai, kuris skaičius yra didesnis. 3.  Kiekvieną kartą, jeigu rūšių, kurių priegauda yra ribojama, žuvų sužvejotas kiekis bet kokios žvejybos operacijos metu viršija šio straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, laivai nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nedelsdami turi nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles. Jeigu bendri rūšių, kurių priegauda yra ribojama, sužvejotų žuvų kiekiai bet kokios vėlesnės žvejybos operacijos metu viršija pirmiau minėtus apribojimus, laivai nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos vėl nedelsdami turi nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles ir į ją negrįžti bent 48 valandas. 3.  Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti procentiniai dydžiai apskaičiuojami nustatant kiekvienos žuvų rūšies svorio dalį procentais nuo viso laive paliekamo sužvejotų žuvų svorio. Skaičiuojant priedugnio žuvų priegaudą, į sugautų krevečių kiekį neatsižvelgiama. 4.  Jei gaudančių krevetes (Pandalus borealis) laivų bendra visų žuvų rūšių priegauda bet kokios žvejybos operacijos 3M kvadrate metu viršija 5 %, o 3L kvadrate – 2,5 % sužvejotų krevečių svorio, laivai turi nedelsdami nuplaukti ne mažiau kaip penkias jūrmyles nuo ankstesnės žvejybos vietos. 5.  Skaičiuojant priedugnio žuvų priegaudą, į sugautų krevečių kiekį neatsižvelgiama. Pakeitimas 2 4 a straipsnis (naujas) 4a straipsnis Vienos žvejybos operacijos priegauda 1.  Jei kurios nors vienos žvejybos operacijos priegaudų procentas viršija 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus dydžius, laivas turi nedelsdamas nuplaukti ne mažiau kaip 5 jūrmyles nuo bet kurios ankstesnio tralavimo vietos ir visą paskesnį tralavimą laikytis ne mažesnio kaip 10 jūrmylių atstumo nuo bet kurios ankstesnio tralavimo vietos. Jei nuplaukus į kitą vietą kitos žvejybos operacijos priegauda viršija minėtus apribojimus, laivai išplaukia iš šio kvadrato ir į jį negrįžta bent 60 valandų. 2.  Jei gaudančių krevetes laivų bendra visų priedugnio žuvų rūšių, kurioms nustatyta kvota, priegauda bet kokios žvejybos operacijos 3M kvadrate metu viršija 5 %, o 3L kvadrate – 2,5 % sužvejotų krevečių svorio, laivai turi nedelsdami nuplaukti ne mažiau kaip 10 jūrmylių nuo bet kurios ankstesnio tralavimo vietos ir visą paskesnį tralavimą laikytis ne mažesnio kaip 10 jūrmylių atstumo nuo bet kurios ankstesnio tralavimo vietos. Jei nuplaukus į kitą vietą kitos žvejybos operacijos priegauda viršija minėtus apribojimus, laivai išplaukia iš šio sektoriaus ir į jį negrįžta bent 60 valandų. 3.  Bet kurios vienos žvejybos operacijos metu leidžiama sužvejoti priegauda apskaičiuojama nustatant kiekvienos žuvų rūšies svorio procentą nuo visų tos žvejybos operacijos metu sugautų žuvų svorio. Pakeitimas 3 4 b straipsnis (naujas) 4b straipsnis Specialioji žvejyba ir priegauda 1.  Bendrijos laivų kapitonai nevykdo specialiosios tos žuvų rūšies, kuriai taikomas priegaudos apribojimas, žvejybos. Laikoma, kad specialioji tam tikros žuvų rūšies žvejyba buvo vykdoma, jei minėtoji rūšis sudaro didžiausią procentinę visų vienos žvejybos operacijos metu sugautų žuvų svorio dalį. 2.  Tačiau kai laivas vykdo specialiąją rajų žvejybą ir naudoja tralo maišą su šios žvejybos reikalavimus atitinkančio dydžio akimis, pirmą kartą nustačius, kad žvejybos operacijos metu sugautas tų žuvų rūšių, kurių priegaudai taikomi apribojimai, kiekis sudaro didžiausią procentinę visų sugautų žuvų svorio dalį, laikoma, kad tai atsitiktinis atvejis. Šiuo atveju laivas turi nedelsdamas plaukti į kitą vietą, kaip tai nurodoma 4a straipsnio 1 ir 2 dalyse. 3.  Praėjus 60 valandų nuo to laiko, kai Bendrijos laivas, vadovaudamasis 4a straipsnio 1 ir 2 dalimis, išplaukė iš šio kvadrato, jo kapitonas atlieka bandomąjį tralavimą, kurio trukmė neviršija 3 valandų. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų, jei tokio bandomojo tralavimo žvejybos operacijos metu sugautas žuvų rūšių, kurių priegaudai taikomi apribojimai, kiekis sudaro didžiausią procentinę visų sugautų žuvų svorio dalį, tai nėra laikoma specialiąja žvejyba. Šiuo atveju laivas turi nedelsdamas plaukti į kitą vietą, kaip tai nurodoma 4a straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pakeitimas 4 5 straipsnis Vykdant specialiąją I priede nurodytų priedugnio žuvų rūšių žvejybą, draudžiama naudoti tralus, kurių bet kokios dalies tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis kaip 130 mm. Gaudant trumpačiuopiklius kalmarus (Illex illecebrosus), tinklo akių dydis gali būti sumažinamas iki ne mažiau kaip 60 mm. Vykdant specialiąją rajų (Rajidae) žvejybą, tralo maišo akių dydis gali būti padidinamas iki ne mažiau kaip 280 mm, o visose kitose tralo vietose jis turi būti iki 220 mm. 1.  Vykdant specialiąją I priede nurodytų priedugnio žuvų rūšių žvejybą, draudžiama naudoti tralus, kurių bet kokios dalies tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis kaip 130 mm, išskyrus 3 dalyje numatytą Sebastes mentella žvejybą. Gaudant trumpačiuopiklius kalmarus (Illex illecebrosus), tinklo akių dydis gali būti sumažinamas iki ne mažiau kaip 60 mm. Vykdant specialiąją rajų (Rajidae) žvejybą, tralo maišo akių dydis gali būti padidinamas iki ne mažiau kaip 280 mm, o visose kitose tralo vietose jis turi būti iki 220 mm. Krevetes (Pandalus borealis) gaudantys laivai naudoja tinklus, kurių akių dydis yra ne mažesnis kaip 40 mm. 2.  Krevetes (Pandalus borealis) gaudantys laivai naudoja tinklus, kurių akių dydis yra ne mažesnis kaip 40 mm. 3.  Pelagines Sebastes mentella žuvis (vandenyno raudonuosius ešerius) 2 parajonyje ir 1F bei 3K kvadratuose žvejojantys laivai naudoja tinklus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 100 mm. Pakeitimas 5 6 straipsnis 1.  Vykdant specialiąją vienos arba daugiau I priede nurodytų žuvų rūšių žvejybą, laivai negali turėti tinklų, kurių akių dydis būtų mažesnis už nurodytąjį 5 straipsnyje. 1.  Vykdant specialiąją vienos arba daugiau I priede nurodytų žuvų rūšių žvejybą, Bendrijos laivai negali turėti tinklų, kurių akių dydis būtų mažesnis už nurodytąjį 5 straipsnyje. 2.  Tačiau laivams, kurie to paties žvejybos reiso metu žvejoja ne tik NAFO reguliavimo rajone, leidžiama turėti tinklus, kurių akių dydis yra mažesnis už nurodytąjį 5 straipsnyje, jeigu jie yra stipriai surišti, sukrauti ir negali būti nedelsiant panaudoti. Šie tinklai turi būti: 2.  Tačiau Bendrijos laivams, kurie to paties žvejybos reiso metu žvejoja ne tik NAFO reguliavimo rajone, leidžiama turėti tinklus, kurių akių dydis yra mažesnis už nurodytąjį 5 straipsnyje, jeigu jie yra stipriai surišti, sukrauti ir negali būti nedelsiant panaudoti. Šie tinklai turi būti: a) nukabinti nuo kėtoklių ir traukimo arba vilkimo lynų bei tralavimo trosų bei a) nukabinti nuo kėtoklių ir traukimo arba vilkimo lynų bei tralavimo trosų bei b) laikomi denyje arba virš jo tinklai turi būti tvirtai pririšti prie antstato dalių. b) laikomi denyje arba virš jo tinklai turi būti tvirtai pririšti prie antstato dalių. Pakeitimas 6 10 straipsnio pavadinimas ir 1 dalies įžanga Specialūs duomenų rinkimo reikalavimai Rajonai, kuriuose ribojama žvejyba 1.  Kai įmanoma, valstybės narės vykdo specialius reikalavimus, keliamus duomenų apie laivus, kurie žvejoja toliau nurodytuose rajonuose, rinkimui: Žvejybos veiklos vykdymas naudojant giliavandenę žvejybos įrangą draudžiamas toliau nurodytuose rajonuose: Pakeitimas 7 10 straipsnio 2 ir 3 dalys 2.  Šio straipsnio 1 dalyje minėti duomenys turėtų būti renkami atskirai pagal kiekvieną žvejybos operaciją ir, kiek įmanoma, turi būti nurodoma: Išbraukta. a) rūšys nurodant skaičių ir svorį; b) žuvų dažnumas pagal ilgį; c) otolitai; d) gaudyklių vieta, geografinė ilguma ir platuma; e) žvejybos įrankiai; f) gylis, kuriame žvejojama; g) dienos metas; h) žvejybos įrankio naudojimo trukmė; i) vilkimo laikas (velkamųjų žvejybos įrankių); j) kitos biologinės savybės, pvz., branda, jei tai įmanoma. 3.  Po kiekvieno žvejybos reiso duomenys, surinkti pagal 1 straipsnį, yra kuo skubiau perduodami valstybių narių kompetentingoms institucijoms, o šios persiunčia juos NAFO sekretoriatui. Pakeitimas 8 12 straipsnio 2 dalis 2.  Likus ne mažiau kaip 15 dienų iki laivo įplaukimo į NAFO reguliuojamą rajoną, kiekviena valstybė kompiuteriu nuskaitoma forma praneša Komisijai apie visus dalinius su jos valstybės narės vėliava plaukiojančių ir Bendrijoje įregistruotų laivų, kuriems leidžiama žvejoti NAFO reguliuojamame rajone, sąrašo pakeitimus. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui. (Šis pakeitimas variantui lietuvių kalba įtakos neturi.) Pakeitimas 9 13 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybei narei gali būti leidžiama, kad su jos vėliava plaukiojantis ir leidimą žvejoti NAFO reguliuojamame rajone turintis laivas sudarytų frachtavimo susitarimą ir naudotų visą arba dalį kitai NAFO susitariančiajai šaliai paskirtos kvotos ir (arba) žvejybos dienų. 1.  Valstybės narės gali leisti, kad su jos vėliava plaukiojantis ir leidimą žvejoti NAFO reguliuojamame rajone turintis laivas sudarytų frachtavimo susitarimą ir naudotų visą arba dalį kitai NAFO susitariančiajai šaliai paskirtos kvotos ir (arba) žvejybos dienų. Tačiau jei NAFO arba bet kuri kita regioninė žvejybos organizacija yra nustačiusi, kad koks nors laivas dalyvavo neteisėtoje, nepraneštoje ir nereglamentuotoje (NNN) žvejybos veikloje, frachtavimo susitarimai su šiuo laivu neleidžiami. Pakeitimas 10 14 straipsnio 5 dalis 5.  Valstybės narės ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d. kasmet Komisijai praneša apie savo žvejybos planų įgyvendinimą. Šiose ataskaitose taip pat nurodomas laivų, kurie iš tikrųjų žvejoja NAFO reguliuojamame rajone, skaičius, kiekvieno laivo sužvejotų žuvų kiekis ir dienų, kurias kiekvienas laivas žvejojo tame rajone, skaičius. Ataskaita apie laivų, krevetes žvejojančių 3M ir 3L kvadratuose, veiklą pateikiama atskirai apie kiekvieną kvadratą. 5.  Valstybės narės ne vėliau kaip iki sausio 15 d. kasmet Komisijai praneša apie savo žvejybos planų įgyvendinimą. Šiose ataskaitose taip pat nurodomas laivų, kurie iš tikrųjų žvejoja NAFO reguliuojamame rajone, skaičius, kiekvieno laivo sužvejotų žuvų kiekis ir dienų, kurias kiekvienas laivas žvejojo tame rajone, skaičius. Ataskaita apie laivų, krevetes žvejojančių 3M ir 3L kvadratuose, veiklą pateikiama atskirai apie kiekvieną kvadratą. Pakeitimas11 16 straipsnis Bendrijos laivai NAFO reguliuojamame rajone negali vykdyti perkrovimo operacijų, jeigu joms vykdyti iš anksto nėra gavę savo kompetentingų institucijų leidimo. 1.  Bendrijos laivai NAFO reguliuojamame rajone negali vykdyti perkrovimo operacijų, jeigu joms vykdyti iš anksto nėra gavę savo kompetentingų institucijų leidimo. 2.  Bendrijos laivai negali vykdyti žuvų perkrovimo operacijų iš konvencijos nepasirašiusios šalies laivo arba į jį, jei stebėjimų arba kitu būdu buvo nustatyta, kad šis laivas dalyvavo žvejybos veikloje NAFO reguliuojamame rajone. 3.  Bendrijos laivai praneša apie kiekvieną perkrovimą NAFO reguliuojamame rajone savo kompetentingoms institucijoms. Žuvis perduodantys laivai šią ataskaitą pateikia ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki perkrovimo pradžios, o žuvis priimantys laivai – ne vėliau kaip vieną valandą po perkrovimo. 4. 3 dalyje minimoje ataskaitoje nurodomas laikas, laivo geografinė padėtis, bendras suapvalintas iškrautinų arba pakrautinų žuvų svoris kilogramais pagal rūšis ir laivų, dalyvaujančių perkrovime, šaukiniai. 5.  Ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki iškrovimo pradžios žuvis priimantis laivas praneša ne tik apie visą laive esantį žuvų kiekį ir bendrą svorį, kurį reikia iškrauti, bet ir uosto pavadinimą ir numatytą iškrovimo laiką. 6.  Valstybės narės nedelsdamos išsiunčia 3 ir 5 dalyse nurodytas ataskaitas Komisijai, ir ši jas nedelsdama persiunčia NAFO sekretoriatui. Pakeitimas 12 17 straipsnio 1–4 dalys 1.  Laivų kapitonai turi ne tik laikytis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatų, bet ir įrašyti į žvejybos žurnalą šio reglamento IV priede nustatytą informaciją. 1.  Laivų kapitonai turi ne tik laikytis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatų, bet ir įrašyti į žvejybos žurnalą šio reglamento IV priede nustatytą informaciją. 1a.  Visos valstybės narės iki kiekvieno mėnesio 15 dienos kompiuteriu nuskaitoma forma Komisijai perduoda II priede nurodytų, per praeitą mėnesį iškrautų išteklių kiekius ir visą informaciją, gautą vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 ir 12 straipsnių nuostatomis. 2.  Bendrijos laivo, jeigu jame yra sužvejotų Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, kapitonas turi turėti: 2.  Bendrijos laivo, jeigu jame yra sužvejotų Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, kapitonas turi turėti: a) produkcijos žurnalą, kuriame pagal laive esančias žuvų rūšis nurodoma bendras produkcijos kiekis kilogramais; a) produkcijos žurnalą, kuriame pagal laive esančias žuvų rūšis nurodoma bendras produkcijos kiekis kilogramais; b) laikymo planą, kuriame pagal rūšis nurodoma, kurioje triumo dalyje yra laikoma produkcija. b) laikymo planą, kuriame pagal rūšis nurodoma, kurioje triumo dalyje yra laikoma produkcija. Krevetes gaudantys laivai turi laikymo planą, kuriame nurodoma krevečių, sugautų 3L ir 3M sektoriuose, laikymo vieta bei krevečių kiekiai laive kilogramais pagal jų sugavimo sektorius. 3. 2 dalyje nurodyti produkcijos žurnalas ir laikymo planas atnaujinami kasdien, atsižvelgiant į praėjusios dienos (00.00 val. (UTC) – 24.00 val. (UTC)) duomenis, ir laikomi laive tol, kol laivas visiškai iškraunamas.. 3. 2 dalyje nurodyti produkcijos žurnalas ir laikymo planas atnaujinami kasdien, atsižvelgiant į praėjusios dienos (00.00 val. (UTC) – 24.00 val. (UTC)) duomenis, ir laikomi laive tol, kol laivas visiškai iškraunamas. 4.  Kapitonas turi suteikti būtiną pagalbą, kad būtų galima patikrinti produkcijos žurnale įrašytus produkcijos kiekius ir laive laikomus perdirbtus produktus. 4.  Bendrijos laivo kapitonas turi suteikti būtiną pagalbą, kad būtų galima patikrinti produkcijos žurnale įrašytus produkcijos kiekius ir laive laikomus perdirbtus produktus. Pakeitimas 13 18 straipsnis 1 Visa NAFO reguliuojamame rajone sugauta ir perdirbta žuvis yra ženklinama taip, kad būtų galima nustatyti kiekvieną Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnyje nurodytą žuvų rūšį ir produkto kategoriją. Be to, ženklinant nurodoma, kad žuvis yra sugauta NAFO reguliuojamame rajone. 1.  Visa NAFO reguliuojamame rajone sugauta ir perdirbta žuvis yra ženklinama taip, kad būtų galima nustatyti kiekvieną 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo1 1 straipsnyje nurodytą žuvų rūšį ir produkto kategoriją, o krevečių atveju – jų sugavimo datą. Be to, ženklinant nurodoma, kad žuvis yra sugauta NAFO reguliuojamame rajone. 2.  Visos 3L sektoriuje sugautos krevetės ir 2 parajonyje bei 3 KLMNO sektoriuje sugauti juodieji otai yra ženklinami nurodant atitinkamus jų sugavimo rajonus. 2.  Visos 3L sektoriuje sugautos krevetės ir 2 parajonyje bei 3 KLMNO sektoriuje sugauti juodieji otai yra ženklinami nurodant atitinkamus jų sugavimo rajonus. 3.  Tos pačios rūšies žuvys gali būti laikomos keliose triumo dalyse, bet kiekviena rūšis turi būti aiškiai atskirta (pvz., plastiku, fanera, tinklu ir t.t.) nuo kitų rūšių žuvų. 3.  Atsižvelgiant į laivo kapitono teisėtą atsakomybę už saugą ir laivo navigaciją, taikomos šios nuostatos: Be to, visos NAFO konvencijos reguliuojamame rajone sugautos žuvys turi būti laikomos atskirai nuo visų ne šiame rajone sugautų žuvų. a) visos NAFO konvencijos reguliuojamame rajone sugautos žuvys turi būti laikomos atskirai nuo visų ne šiame rajone sugautų žuvų. Jos turi būti aiškiai atskirtos, pvz., plastiku, fanera ar tinklu; b) tos pačios rūšies žuvys gali būti laikomos keliose triumo dalyse, bet jų laikymo vietos turi būti aiškiai nurodytos 17 straipsnyje nustatytame laikymo plane. ____________________ 1 OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1759/2006 (OL L 335, 2006 12 1, p. 3). Pakeitimas 14 42 straipsnis 1.   Kai valstybei narei pranešama apie pažeidimą, kurį padarė su jos vėliava plaukiojantis laivas, ji, laikydamasi nacionalinės teisės aktų nuostatų, imasi skubių veiksmų, kad gautų ir išnagrinėtų įkalčius, atliktų tolesnį tyrimą, būtiną norint reaguoti į pažeidimą ir, jei įmanoma, patikrina laivą. 1.   Kai valstybės narės kompetentingai institucijai pranešama apie pažeidimą, kurį padarė vienas iš jos laivų, ji tą pažeidimą nedelsdama nuodugniai ištiria, kad gautų reikiamus įkalčius, ir tam tikrais atvejais atlieka fizinę to laivo patikrą. 2.   Valstybės narės bendradarbiauja su patikrinimą atliekančios susitariančiosios šalies institucijomis, kad užtikrintų, jog pažeidimo įkalčiai būtų paruošti ir saugomi tokia forma, kuri palengvintų teismo procesą. 2.  Jei nesilaikoma NAFO priimtų reikalavimų, valstybės narės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi savo nacionaliniais teisės aktais, nedelsdamos imasi teisminių ar administracinių priemonių savo valstybės piliečių, atsakingų už laivą, plaukiojantį su šios valstybės vėliava, atžvilgiu. 3.   Valstybės narės paskiria institucijas, kurioms būtų pavesta rinkti pažeidimo įrodymus, ir praneša Komisijai jų adresus. 3.   Valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingos institucijos užtikrina, kad 2 dalies nuostatų pagrindu pradėtais procesiniais veiksmais, vadovaujantis atitinkamomis nacionalinių teisės aktų nuostatomis, būtų užtikrinamos veiksmingos priemonės, kurios būtų pakankamai griežtos, užtikrintų, kad būtų laikomasi reikalavimų, kad atsakingi asmenys negalėtų pasinaudoti pažeidimo teikiama nauda ir veiksmingai užkirstų kelią pažeidimams ateityje. Pakeitimas 15 47 a straipsnis (naujas) 47a straipsnis Tolesni išplėstiniai veiksmai sunkių pažeidimų atžvilgiu 1.  Be šio skirsnio, ypač 46 ir 47 straipsnių nuostatų, valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, imasi šiame skirsnyje numatytų priemonių, kai su šios valstybės narės vėliava plaukiojantis laivas padarė vieną iš šių sunkių pažeidimų: a) specialioji tam tikros žuvų rūšies, kuriai taikomas moratoriumas arba kurią žvejoti draudžiama, žvejyba; b) neteisingas sugavimo duomenų registravimas. Nustatant šiame straipsnyje minimus tolesnius veiksmus reikia įvertinti skirtumą tarp inspektoriaus apskaičiuoto laive esančių perdirbtų sužvejotų žuvų viso kiekio arba jų kiekio pagal žuvų rūšis ir produkcijos žurnale užregistruotų skaičių. Šis skirtumas yra 10 tonų arba 20 proc., atsižvelgiant į tai, kuris skaičius yra didesnis, ir apskaičiuojamas kaip procentas nuo produkcijos žurnale nurodytų skaičių. Norint apskaičiuoti numatomą laive esantį sužvejotą kiekį naudojamas laikymo koeficientas, kurį tarpusavyje suderina tikrinančios susitariančiosios šalies inspektoriai ir tikrinamo laivo susitariančioji šalis; c) to paties 43 straipsnyje nurodyto sunkaus pažeidimo pakartotinis padarymas, kuris per 100 dienų arba to paties žvejybos reiso laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis trumpesnis, buvo patvirtintas vadovaujantis 44 straipsnio 4 dalies nuostatomis. 2.  Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, užtikrina, kad, atlikus 3 straipsnio dalyje nurodytą patikrinimą, patikrintas laivas nutrauktų bet kokią žvejybinę veiklą ir būtų pradėtas sunkaus pažeidimo tyrimas. 3.  Jei reguliuojamame rajone nėra inspektoriaus arba kito valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, paskirto asmens, kuris atliktų 1 dalyje nurodytą tyrimą, valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, pareikalauja, kad šis laivas tuoj pat plauktų į uostą, kuriame galėtų būti pradėtas tyrimas. 4.  Užbaigus bet kurio sunkaus pažeidimo, susijusio su neteisingu sugavimo duomenų registravimu, nurodytu 1 straipsnio b dalyje, tyrimą valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, užtikrina, kad jos atstovai uoste atliktų viso laive esančio sužvejoto kiekio fizinę patikrą ir inventorizaciją. Toks patikrinimas gali vykti dalyvaujant bet kurios kitos susitariančiosios šalies, pareiškusios norą dalyvauti tikrinant, inspektoriui, sutikus valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas. 5.  Kai, vadovaujantis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, reikalaujama, kad laivas plauktų į uostą, kitos susitariančiosios šalies inspektorius gali įlipti į laivą ir (arba) likti jame, kol šis plauks į uostą, jei tikrinamo laivo valstybės narės kompetentinga institucija nereikalauja, kad inspektorius paliktų laivą. Pakeitimas 16 47 b straipsnis (naujas) 47b straipsnis Įgyvendinimo užtikinimo priemonės 1.  Kiekviena valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, imasi to laivo atžvilgiu įgyvendinimo užtikrinimo priemonių, jei vadovaujantis jos įstatymais nustatoma, kad šis su jos vėliava plaukiojantis laivas įvykdė sunkų 47a straipsnyje numatytą pažeidimą. 2. 1 dalyje nurodytos priemonės, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir vadovaujantis atitinkamomis nacionalinių teisės aktų nuostatomis, gali būti šios: a) baudos; b) neteisėtos žvejybos įrangos ir neteisėtai sužvejotos žuvies konfiskavimas; c) laivo areštas; d) žvejybos leidimo sustabdymas arba atėmimas; e) žvejybos kvotos sumažinimas ar atėmimas. 3.  Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, nedelsdama praneša Komisijai apie atitinkamas priemones, kurių ji ėmėsi pagal šį straipsnį. Vadovaudamasi šiuo pranešimu Komisija apie šias priemones praneša NAFO sekretoriatui. Pakeitimas 17 47 c straipsnis (naujas) 47c straipsnis Ataskaita apie pažeidimus 1. 47a straipsnyje numatytų sunkių pažeidimų atveju su jais susijusi valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą apie tyrimo eigą, įskaitant išsamią informaciją apie visus veiksmus, kurių ji ėmėsi arba kurių siūloma imtis sunkaus pažeidimo atžvilgiu, kai tik tai bus įmanoma, tačiau bet kuriuo atveju per tris mėnesius nuo pranešimo apie pažeidimą, o užbaigus tyrimą – ataskaitą apie šio tyrimo rezultatus. 2.  Valstybių narių ataskaitų pagrindu Komisija parengia Bendrijos ataskaitą. Šią Bendrijos ataskaitą apie tyrimo eigą ji per keturis mėnesius nuo pranešimo apie pažeidimą gavimo nusiunčia NAFO sekretoriatui, o užbaigus tyrimą – kuo greičiau nusiunčia ataskaitą apie šio tyrimo rezultatus. Pakeitimas 18 48 straipsnis 1.  Kitų susitariančiųjų šalių ir kitų valstybių narių inspektorių parengtas patikrinimo ataskaitas valstybės narės traktuoja taip pat, kaip ir savo inspektorių ataskaitas. 1.  NAFO inspektorių parengtose patikrinimo ir stebėjimo ataskaitose pateikiami visų valstybių narių teisminių ir administracinių procesų atžvilgiu priimtini įkalčiai. Siekiant nustatyti faktines bylos aplinkybes šios ataskaitos turi būti traktuojamos kaip ir savo inspektorių patikrinimo ir stebėjimo ataskaitos. 2.  Valstybės narės bendradarbiauja su atitinkamomis susitariančiosiomis šalimis, kad palengvintų pagal nacionalinės teisės aktus taikomus teismo arba kitokius procesus, kuriuos lemia pagal NAFO schemą pateikta inspektoriaus ataskaita. 2.  Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje, kad palengvintų teismo procesus arba kitokias procedūras, kuriuos lemia pagal šią schemą inspektoriaus pateikta ataskaita, kuriai taikomos įrodymų priimtinumą nacionalinėse teismų ir kitose sistemose reglamentuojančios taisyklės. Pakeitimas 19 51 straipsnio 2 dalies d punktas d) nurodytų NAFO reguliuojamo teritorijos rajoną arba rajonus, kuriuose buvo sugauta žuvis. d) nurodytų NAFO reguliuojamos teritorijos kvadratą arba kvadratus arba rajonus, kuriuose buvo sugauta žuvis. Pakeitimas 20 58 straipsnis Konvencijos nepasirašiusių šalių laivams taikomos priemonės NNN laivams taikomos priemonės 1.   Remdamosi nacionaliniais ir Bendrijos teisės aktais, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad 1.   Laivams, kuriuos NAFO yra įrašiusi į 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 41/2007, nustatančio 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas¹ XVII priedo 2 priedėlyje esantį NNN laivų sąrašą, taikomos šios priemonės: a) į NNN sąrašą įtrauktiems laivams nebūtų išduota licencija arba specialus žvejybos leidimas, leidžiantis žvejoti jų suverenumui ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse; a) su valstybės narės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, pagalbiniams, degalų atsargas papildantiems, pagrindiniams ir krovininiams laivams draudžiama bet kokiu būdu padėti NNN laivams, dalyvauti žuvų perdirbimo veiksmuose ar atliekant perkrovimą ar su laivais, įtrauktais į NNN laivų sąrašą, vykdyti bendrus žvejybos veiksmus; b) į NNN sąrašą įtrauktiems laivams nebūtų suteikiama jų vėliava; b)  NNN laivams uostuose neteikiamos maisto atsargos, kuras ar kitos paslaugos; c) į NNN sąrašą įtrauktiems laivams nebūtų leidžiama iškrauti ar perkrauti žuvies, prisipildyti kuro arba pasiimti atsargų, išskyrus force majeure atvejus, jų uostuose arba jų suverenumui ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse vykdyti žvejybos operacijų ar kitos pasiruošimo žvejybai arba su žvejyba susijusios veiklos; c)  NNN laivams neleidžiama įplaukti į valstybių narių uostus, išskyrus force majeure atvejus; d) importuotojai, transportuotojai ir kitų susijusių sektorių darbuotojai būtų skatinami nesiderėti su į NNN sąrašą įtrauktais laivais dėl jų sugautos žuvies perkrovimo; d)  NNN laivams neleidžiama pakeisti įgulos, išskyrus kai to reikalaujama force majeure atvejais; e) būtų renkama informacija apie į NNN sąrašą įtrauktus laivus ir ja būtų keičiamasi su susitariančiosiomis šalimis, Konvencijos nepasirašiusiomis šalimis bei kitomis regioninėmis žvejybos organizacijomis, siekiant išvengti, kad nebūtų naudojamasi suklastotais importo (eksporto) žvejybos sertifikatais, arba nustatyti tokio naudojimosi faktą. e)   NNN laivams neleidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse, o Bendrijai draudžiama juos frachtuoti; f) valstybės narės nesuteikia savo vėliavos NNN laivams ir skatina importuotojus, transportuotojus ir kitų susijusių sektorių darbuotojus nesiderėti su į NNN sąrašą įtrauktais laivais dėl jų sugautos žuvies perkrovimo; g) draudžiama importuoti žuvį, gaunamą iš NNN laivų. 2.   Su valstybės narės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, įskaitant pagalbinius, degalų atsargas papildančius, pagrindinius ir krovininius laivus, draudžiama bet kokiu būdu padėti arba dalyvauti atliekant perkrovimą ar vykdant kuriuos nors kitus pasiruošimo žvejybai arba su žvejyba susijusius veiksmus ar su laivais, įtrauktais į NNN laivų sąrašą, vykdyti bendrus žvejybos veiksmus. 2.   Kai tik NAFO priima naują sąrašą, Komisija pakeičia NNN laivų sąrašą, kad šis atitiktų NAFO sąrašą. 3.  Draudžiama frachtuoti laivą, įtrauktą į NNN sąrašą. ____________________________ ¹ OL L 15, 2007 1 20, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 444/2007 (OL L 106, 2007 4 24, p. 22).

(1) Dar neskelbta OL.