Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Konstitucijos Europai (toliau Konstitucinė sutartis), pasirašytą 2004 m. spalio 29 d. Romoje,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, pakeistą Suvestiniu Europos aktu ir Mastrichto, Amsterdamo bei Nicos sutartimis,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 15 d. Lakene priimtą deklaraciją dėl Europos Sąjungos ateities(1),

–   atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartį(2) bei Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartį(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 12 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl apmąstymų laikotarpio: diskusijų dėl Europos Sąjungos vertinimo struktūra, temos ir pagrindai(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl tolesnių Europos ateities analizės ir apmąstymų laikotarpio veiksmų(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pajėgumų integruoti naujas valstybes nares institucinių aspektų(7),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. birželio 16 ir 17 d., 2006 m. birželio 15 ir 16 d., 2006 m. gruodžio 14 ir 15 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininkės 2007 m. sausio 17 d. pareiškimą Parlamentui,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2007 m. kovo 14 d. priimtą rezoliuciją, skirtą Romos sutarčių pasirašymo 50-ies metų jubiliejui paminėti,

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2007 m. kovo 23 d. sesijoje priimtą Deklaraciją Europai,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 25 d. Berlyno deklaraciją, kuri priimta minint Romos sutarčių pasirašymo penkiasdešimtmetį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0197/2007),

A.  Europos Sąjunga, kurioje valstybės ir jų pilietės ir piliečiai pirmą kartą įgijo sėkmingos viršvalstybinės demokratijos patirties, susiduria su naujais ir neturinčiais precedentų iššūkiais, dėl kurių, ir kartu dėl ES pokyčių, įvykusių dėl kelių plėtros bangų, vidaus rinkos raidos bei globalizacijos, reikia atnaujinti Europos Sąjungos pagrindus,

B.  Konstitucinę sutartį pasirašė 27 Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių arba valstybių vadovai, kurie įsipareigojo rasti tinkamus Europos Sąjungos politinį vaidmenį stiprinančius sprendimus, kuriais būtų galima reaguoti į Europos Sąjungai iš vidaus ir išorės kylančius sunkumus bei plėtros problemas,

C.  Konstitucinė sutartis, ypač jos I, II ir IV dalys, buvo sudaryta pagal Konvento metodą, dalyvaujant valstybių narių ir šalių kandidačių, Komisijos ir Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų, kurių nariai sudarė daugumą, atstovėms ir atstovams, o tai sustiprino sutarties teisėtumą,

D.  Konstitucinės sutarties III dalyje iš esmės susisteminamos dabartinės sutartys, kurias Konventas iš dalies pakeitė ir patobulino, ypač išplėsdamas teisinių pagrindų, kuriems taikoma bendro sprendimo teisėkūros procedūra, skaičių nuo 37 iki 86; šie pakeitimai turi būti išsaugoti siekiant sustiprinti demokratiją, skaidrumą ir efektyvumą,

E.   iki šiol aštuoniolika valstybių narių, sudarančių du trečdalius visų valstybių narių ir atstovaujančių Europos Sąjungos gyventojų daugumai, ratifikavo Konstitucinę sutartį pagal savo konstitucinius reikalavimus, įskaitant referendumo būdu Ispanijoje ir Liuksemburge, o dar keturios valstybės narės pareiškė, kad yra pasirengusios tęsti ratifikavimo procesą,

F.  Prancūzija ir Nyderlandai dėl neigiamų šiose šalyse organizuotų referendumų rezultatų nesugebėjo sėkmingai baigti ratifikavimo proceso,

G.  Konstitucinės sutarties ratifikavimo paskatintos viešos diskusijos parodė, kad sunkumai kyla ne tiek dėl institucinių naujovių, kiek dėl kai kurių išskirtinių konkrečios politikos aspektų ir kad pagrindinė kritika buvo nukreipta į III dalį, kuri skirta Europos Sąjungos politikai ir funkcionavimui, nors dauguma III dalyje esančių nuostatų jau galioja,

H.   daugelis pareikštų būgštavimų buvo susiję ne su sutarties turiniu, bet su bendresnėmis aplinkybėmis; ir kadangi dėl tokių visuomenei svarbių klausimų, kaip direktyva dėl paslaugų vidaus rinkoje(8) ir finansinė programa, jau priimti sprendimai,

I.   2005 m. birželio 16 ir 17 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė po referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose paskelbti apmąstymo laikotarpį, kurio metu sutartį ratifikavo dar šešios valstybės narės, ir 2006 m. birželio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Taryba paprašė Tarybai pirmininkaujančios šalies prieš būsimą 2007 m. birželio 21 ir 22 d. Tarybos susitikimą patyrinėti, kaip ateityje būtų galima įveikti konstitucinę krizę,

J.   apmąstymo laikotarpiu pradėtos viešos diskusijos pakankamai įrodė, kad Europos Sąjungai kylantys sunkumai ir pavojai, kurie pirmąkart buvo nurodyti Lakeno deklaracijoje ir kuriuos turėjo pašalinti Konstitucinė sutartis, neišnyko; priešingai, jie tapo ryškesni ir būtinybė juos įveikti dar sustiprėjo,

K.   parlamentų susitikimuose, kuriuos kartu organizavo Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, buvo bendrai pripažinta, kad Konstitucinė sutartis suteiktų Europos Sąjungai tinkamus pagrindus, kurie padėtų išspręsti Europos Sąjungai iškilusius uždavinius, ir kad naujoje tarpvyriausybinėje konferencijoje būtų sunku ar net visai neįmanoma susitarti dėl pasiūlymų, kurie iš esmės skirtųsi nuo pasiūlymų, dėl kurių susitarta 2004 m., arba būtų geresni,

L.   būtinybė suteikti išsiplėtusiai Europos Sąjungai įrankius ir priemones, kurios sudarytų jai galimybę efektyviai veikti, atlikti savo vaidmenį pasaulyje ir patenkinti piliečių lūkesčius sprendžiant problemas, tarp kurių galima paminėti globalizaciją, klimato kaitą, energijos tiekimo saugumą ir gyventojų senėjimą, tampa vis svarbesnė,

M.   pirmiau minėtoje 2007 m. kovo 25 d. Berlyno deklaracijoje, kurią pasirašė Europos Vadovų Tarybos Pirmininkė ir Europos Parlamento bei Komisijos pirmininkai, nurodytas tikslas "iki 2009 m. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų atnaujinti bendrą Europos Sąjungos pagrindą",

1.   patvirtina, kad pritaria Konstitucinės sutarties turiniui, pagal kurį siekiama žengti ryžtingą žingsnį ir oficialiai suteikti Europos Sąjungai jai natūralius politinius bruožus, stiprinamas jos veiklos efektyvumas, demokratinė sprendimų priėmimo procedūrų priežiūra, didinamas skaidrumas ir stiprinamos Europos Sąjungos piliečių teisės; tuo pačiu metu Konstitucinės sutarties turinys yra kompromisinio pobūdžio ir patenkina dabartinės Europos Sąjungos poreikius;

2.   pabrėžia, kad du trečdaliai valstybių narių jau ratifikavo Konstitucinę sutartį, o dar keturios valstybės narės aiškiai išreiškė paramą sutarties nuostatoms, kaip parodė neseniai įvykęs Ispanijos ir Liuksemburgo vyriausybių iniciatyva sukviestas susitikimas Madride;

3.   atkreipia dėmesį į Prancūzijos ir Nyderlandų žmonių reiškiamą nerimą ir į šiose šalyse įvykusias diskusijas;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad nerimaujama ir kai kuriose kitose valstybės narėse, tačiau jų vyriausybės pritarė, kad turi būti ieškoma priimtino sprendimo, pagal kurį būtų išsaugotos pagrindinių Konstitucinėje sutartyje numatytų pertvarkymų nuostatos;

5.   primena apie politinę atsakomybę, tenkančią valstybėms narėms, kurios pasirašė Konstitucinę sutartį, bet jos neratifikavo;

6.   patvirtina, kad remia tokį susitarimą dėl dabartinio Europos Sąjungos konstitucinio proceso, kuris būtų paremtas Konstitucinės sutarties turiniu ir galėtų būti kitaip išdėstytas, bet kuriame taip pat būtų atsižvelgiamą į kai kuriose valstybėse narėse kilusius sunkumus;

7.   todėl remia Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos pastangas siekiant, kad 2007 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba įsipareigotų sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją (TVK) ir nustatytų gaires, kuriose būtų numatyta susitarimo priėmimo procedūra, aiškūs įpareigojimai ir tikslas pasiekti susitarimą iki šių metų pabaigos;

8.   primena būtinybę užtikrinti Europos Sąjungos gebėjimą priimti sprendimus, politikos veiksmingumą ir visišką demokratinį jos teisėtumą, su kuriuo susijusios Konstitucinėje sutartyje numatytos tikrinimo, teisėkūros ir biudžeto priėmimo procedūros yra neabejotinai pažangios, taip pat būtinybę stiprinti Bendrąją užsienio ir saugumo politiką bei Europos Sąjungos vaidmenį pasaulyje siekiant, kad Europos Sąjunga galėtų daryti įtaką ieškant žmonijai kylančių svarbių problemų sprendimų ir šiuos sprendimus įgyvendinant;

9.   reikalauja, kad būtų išsaugoti vis pagrindiniai Konstitucinės sutarties I dalyje išdėstyti principai, įskaitant dvigubą Europos Sąjungos – valstybių sąjungos ir piliečių sąjungos – prigimtį, Europos teisės aktų viršenybę, naują aktų ir procedūrų tipologiją, normų hierarchiją bei Europos Sąjungos juridinio asmens statusą; pabrėžia, kad Konstitucinėje sutartyje numatyti ir kiti svarbūs patobulinimai, pvz., galiojančių sutarčių apibendrinimas ir ramsčių suvienijimas, aiškus pamatinių Europos Sąjungos vertybių ir Pagrindinių teisių chartijos teisiškai įpareigojančios galios pripažinimas, piliečių dalyvavimo politiniame Europos Sąjungos gyvenime aktyvumo padidinimas, atitinkamos Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos išaiškinimas, subsidiarumo principo laikymasis ir ypatingas nacionalinių parlamentų vaidmuo šioje srityje, nepažeidžiant Europos Sąjungos institucijų tarpusavio pusiausvyros, kaip reikalaujama protokole dėl subsidiarumo, taip pat pagarba regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmeniui;

10.   pabrėžia, kad teikiant bet kokius Konstitucinės sutarties pakeitimų pasiūlymus turi būti užtikrinta tokio paties masto parama kaip ta, kuri anksčiau buvo suteikta nuostatoms, kurias šiais pasiūlymais siekiama pakeisti;

11.   pareiškia, kad nepritars jokiems derybų metu pasiektiems susitarimams, kurie, palyginti su Konstitucine sutartimi, susilpnintų piliečių teisių apsaugą (be kita ko, Europos Parlamentas primygtinai reikalauja išsaugoti Pagrindinių teisių chartiją, ypač jos teisiškai įpareigojančią galią), taip pat sumažintų Sąjungos veiklos demokratiškumą, skaidrumą ir veiksmingumą;

12.   atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad būtina atkreipti dėmesį į svarbias problemas, kurių iškilo apmąstymo laikotarpiu, ir į supratimą, kad minėtuosius klausimus gali tinkamai išspręsti tik stipresnė, o ne silpnesnė Europa, ir paaiškinti kitus klausimus, į kuriuos jau buvo atsižvelgta Konstitucinėje sutartyje, kaip antai:

13.   mano, kad, atsižvelgiant į Konvento metodo sėkmingą taikymą rengiant Konstitucinės sutarties projektą, bet kokio konstitucinio proceso sprendimo atveju būtina išsaugoti pagrindinius parlamentinio dalyvavimo, pilietinės visuomenės įtraukimo ir visiško skaidrumo principus;

14.   primena, kad Parlamentas – vienintelė Europos Sąjungos institucija, kurią tiesiogiai išrinko pilietės ir piliečiai – turi kuo aktyviau dalyvauti TVK veikloje visais lygmenimis ir didesniu mastu nei 2003–2004 m. TVK metu;

15.   taip pat, siekiant nuolat informuoti Europos Parlamentą ir tarpvyriausybinėje konferencijoje svariai prisidėti prie sutarimo tarp partijų ir valstybių paieškos, ragina, Europos Parlamento atstovėms ir atstovams aktyviai dalyvaujant TVK, kartu surengti tarpinstitucinę konferenciją;

16.   patvirtina, kad remtų Konvento metodo taikymą, jei valstybių ar vyriausybių vadovai nuspręstų imtis esminių esamo teksto pakeitimų;

17.   ragina Komisiją būsimose derybose visapusiškai atlikti savo vaidmenį ir parengti pasiūlymus pritaikyti Konstitucinę sutartį dėl 12 punkte nurodytų klausimų;

18.   pabrėžia nacionalinių parlamentų ir jų vyriausybių dialogo svarbą TVK metu ir pareiškia apie Parlamento norą būsimų derybų metu palaikyti glaudžius ryšius su nacionaliniais parlamentais, taip pat Regionų komitetu, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Europos socialiniais partneriais, religinėmis bendruomenėmis bei pilietine visuomene;

19.   ragina baigti naujosios sutarties ratifikavimo procesą iki 2008 m. pabaigos tam, kad 2009 m. išrinktas Parlamentas pradėtų vykdyti savo įgaliojimus, nustatytus naujojoje sutartyje;

20.   reikalauja, kad visos valstybės narės koordinuotų savo ratifikavimo procedūras siekdamas, kad ratifikavimo procesas būtų baigtas jose vienu metu;

21.   ketina pateikti nuomonę dėl TVK sušaukimo pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnį, atsižvelgdamas į šioje rezoliucijoje išdėstytus kriterijus;

22.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos nariams, Tarybai, Komisijai, nacionaliniams valstybių narių parlamentams, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

(1) Lakeno Europos Vadovų Taryba, 1 priedas, p. 19. (2) OL L 236, 2003 9 23, p. 17. (3) OL L 157, 2005 6 21, p. 11. (4) OL C 247 E, 2005 10 6, p. 88. (5) OL C 287 E, 2006 11 24, p. 306. (6) OL C 300 E, 2006 12 9, p. 267. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0569. (8) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.