Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Atotrūkio įdiegiant plačiajuostį ryšį mažinimas" (COM(2006)0129),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 15 d. Skaitmeninės atskirties forumo parengtą prieigos prie plačiajuosčio ryšio ir valstybės paramos vietovėms, kuriose šių paslaugų teikiama nepakankamai, ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavasario Europos Vadovų Tarybai "Atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui įgyvendinimas: rezultatų pateikimo metai" (COM(2006)0816),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Europos sujungimas didelės spartos ryšiu: dabartinė elektroninių ryšių sektoriaus raida" (COM(2004)0061),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymas" (COM(2006)0334),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2002/21/EB dėl bendros elektroninės komunikacijos tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos (pagrindų direktyva)(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "i2010 − Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti" (COM(2005)0229),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "i2010 − pirmoji metinė ataskaita apie Europos informacinę visuomenę" (COM(2006)0215),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 854/2005/EB, kuriuo įtvirtinama daugiametė Bendrijos saugesnio interneto ir naujų elektroninių technologijų naudojimo skatinimo programa(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Struktūrinių fondų naudojimo elektroniniams ryšiams remti kriterijų ir taisyklių nustatymo gairės" (SEC(2003)0895),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Rinkos dėsnių taikymas valdant dažnių spektrą Europos Sąjungoje" (COM(2005)0400),

–   atsižvelgdamas į Pirmosios instancijos teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą byloje France Télécom SA prieš Komisiją (T-340/03), kuris visiškai atmetė France Télécom SA skundą dėl 2003 m. Komisijos sprendimo dėl visai visuomenei teikiamų asimetrinės skaitmeninės abonentinės linijos (ADSL) interneto ryšio paslaugų grobuoniškų kainų,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Europos Sąjungos radijo spektro politika ateičiai: antroji metinė ataskaita" (COM(2005)0411),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti(3), į 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos elektroninių ryšių reguliavimo ir rinkų 2004 m.(4) ir į 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl informacinės visuomenės(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6–0193/2007),

A.   kadangi interneto ir plačiajuosčio ryšio plėtra pakeitė pasaulio ekonomiką, padėjo regionams ir šalims susijungti vieniems su kitais, padėjo sukurti dinamišką erdvę, kurioje atskiri piliečiai nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos turi iki šiol neregėtų galimybių, susijusių su informacija, bendravimu, poveikiu, dalyvavimu, vartojimu, profesiniu gyvenimu ir verslumu,

B.   kadangi plačiajuostis ryšys padės stiprinti integraciją ir sanglaudą Europos Sąjungoje,

C.   kadangi 2007–2013 m. Bendrijos sanglaudos politikos strateginėse gairėse pirmenybė teikiama siekiui užtikrinti IRT infrastruktūros ir atitinkamų paslaugų sukūrimą ten, kur rinka nepajėgi jos suteikti už pagrįstą kainą ir iki paslaugų poreikius atitinkančio lygio, ypač atokiose bei kaimo vietovėse ir naujosiose valstybėse narėse,

D.   kadangi interneto ir plačiajuosčio tinklo vertė proporcingai didėja su kiekvienu nauju vartotoju, o tai labai svarbu norint pasiekti, kad Europa taptų pirmaujančia žinių visuomene; kadangi spektro perskirstymas suteikia galimybę regionus, kuriuose maža aprėptis, integruoti į skaitmeninę visuomenę,

E.   kadangi 500 milijonų piliečių, dalyvaujančių ES vidaus rinkoje, yra visame pasaulyje unikali kritinė masė, kuri reikalinga plėtojant naujas naujoviškas paslaugas ir siekiant padidinti galimybes visoje Sąjungoje; kadangi dėl to visai Sąjungai būtų naudinga, kad kiekvienas asmuo turėtų prieigą prie plačiajuosčio ryšio,

F.   kadangi Pirmosios instancijos teismas pirmiau minėtame sprendime byloje France Télécom SA prieš Komisiją nusprendė, kad sparti plačiajuosčio ryšio sektoriaus plėtra neužkerta kelio taikyti konkurencijos taisykles,

G.   kadangi trejus pastaruosius metus plačiajuosčio ryšio linijų skaičius išaugo beveik dvigubai, o plačiajuosčio ryšio vartotojų padaugėjo beveik keturis kartus; kadangi šią plėtrą lėmė rinka ir skatina konkurencija ir taip buvo įrodyta, kaip svarbu neiškreipti rinkos,

H.   kadangi valstybėse narėse, kuriose didesnė plačiajuosčio ryšio rinkos ir skirtingų technologijų konkurencija, plačiajuosčio ryšio aprėptis ir skverbtis yra didesnės,

I.   kadangi elektroninės paslaugos, pvz., elektroninis valdymas, elektroninės sveikatos paslaugos, elektroninis mokymas ir elektroniniai viešieji pirkimai iš tikrųjų padės stiprinti įtrauktį ir sanglaudą, tik jeigu pasinaudodami plačiajuosčiu ryšiu prie jų prieigą turės Sąjungos piliečiai ir verslo bendruomenė,

J.   kadangi plačiajuosčio ryšio interneto sujungimai gali padėti sukurti tobulesnę, visa apimančią sveikatos priežiūros sistemą, kuri padėtų mažiau išsivysčiusiuose regionuose nustatyti ligas ir jas gydyti per atstumą,

K.   kadangi plačiajuosčio ryšio sujungimai gali padėti sukurti tobulesnę, visa apimančią švietimo sistemą, kuri teiktų nuotolinio mokymo programas regionams, kuriose švietimo infrastruktūra nepakankama,

L.   kadangi mažiausios spartos plačiajuosčio ryšio sujungimų nebepakanka siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi daugiau reikalaujančiomis interneto paslaugomis ir vaizdo turiniu,

M.   kadangi sparti interneto paslaugų ir turinio plėtra kuria didelės spartos plačiajuosčių ryšių poreikį,

N.   kadangi plačiajuosčio ryšio įdiegimo mastas nėra toks pat visose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir regionuose; kadangi prieiga prie plačiajuosčio ryšio nepasiekiamuose regionuose (salose ir kalnuose) vis dar ribota dėl didelių plačiajuosčio ryšio tinklų ir paslaugų kainų; kadangi nedidelė paklausa už ES metropolinių centrų ribų pritraukia mažiau investicijų ir dėl verslo galimybių trūkumo galėtų atbaidyti plačiajuosčio ryšio paslaugų tiekėjus,

O.   kadangi diegiant plačiajuostį ryšį pagrindiniai skirtumai išlieka tarp miestų centrų ir kaimo vietovių bei tarp senųjų ir naujųjų valstybių narių; kadangi tai pabrėžia poreikį vystyti technologijas, naujiems operatoriams suteikti geresnių patekimo į rinką galimybių ir parengti aiškias strategijas, kurios padėtų sparčiau diegti naujoves ir taip padėti kaimo vietovėms ir atsiliekančioms šalims pasivyti kitus,

P.   kadangi siekiant pagerinti nepalankios socialinės padėties grupių prieigą reikia taikyti mokymo ir paramos priemones, nes jos padės užtikrinti lygias galimybes,

Q.   kadangi veiksmingo pajėgumo plačiajuosčio ryšio prieiga svarbi visiems Bendrijos vartotojams, nesvarbu, kur jie fiziškai yra,

R.   kadangi taisyklingas ir laiku vykdomas dabartinės sistemos diegimas yra pagrindinė sąlyga kuriant atvirą, konkurencingą ir naujovišką elektroninių komunikacijų paslaugų rinką; kadangi valstybėse narėse labai skiriasi sistemos perkėlimo ir įgyvendinimo procedūros ir dėl to skaidoma viena bendra komunikacijų rinka,

S.   kadangi kiekviena mokykla turėtų turėti galimybę prisijungti prie plačiajuosčio ryšio siekiant, kad ateityje ES neliktų nė vieno vaiko, neturinčio galimybės naudotis plačiajuosčiu ryšiu;

T.   kadangi dėl skaitmeninio transliavimo ir perėjimo nuo analoginių prie skaitmeninių technologijų taps nenaudojama kelių šimtų megahercų dažnių spektro dalis, tai sudarys galimybes perskirstyti spektrą ir kurti atvirąjį spektrą,

Plačiajuosčio ryšio galimybės

1.   pabrėžia galimybes, kurias galėtų suteikti vidaus rinka, kurioje yra beveik 500 milijonų plačiajuosčio ryšio vartotojų, sudarančių pasaulinio masto unikalią kritinę vartotojų masę, kuri visiems regionams suteiktų galimybių ir kiekvienam vartotojui suteiktų vertingą paslaugą, o Europai – galimybę tapti pirmaujančia, žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje;

2.   mano, kad bendra prieiga prie plačiajuosčio ryšio yra pagrindinė būtina socialinio vystymosi ir geresnių viešųjų paslaugų sąlyga ir kad viešosios valdžios institucijos turėtų dėti visas pastangas siekdamos užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų prieigą prie plačiajuosčio ryšio ir kad taip jo teikiamais privalumais galėtų pasinaudoti visi gyventojų sluoksniai, ypač mažiau išsivysčiusiose ES vietovėse;

3.   sutinka, kad plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas, suteikiantis galimybę konkurencingai, sparčiai ir patikimai perduoti duomenis, turi lemiamos reikšmės verslo augimui, visuomenės vystymuisi ir viešųjų paslaugų kokybei didinti;

4.   pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio plėtros masto negalima numatyti ar planuoti, bet galima skatinti ir remti kuriant kūrybingą ir atvirą aplinką;

5.   pabrėžia, kad platesnis plačiajuosčio ryšio diegimas padėtų atgaivinti vidaus rinką;

Europos ryšys

6.   pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio diegimas kaimo vietovėse yra pagrindinis veiksnys, susijęs su visų dalyvavimu kuriant žinių visuomenę; be to, pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos taip pat yra labai svarbios vystant aptariamų regionų ekonomiką ir todėl jas reikia diegti kuo plačiau;

7.   ragina valstybes nares skatinti visas ES mokyklas, universitetus ir švietimo centrus prisijungti prie plačiajuosčio ryšio ir įdiegti nuotolinį mokymą, siekiant, kad ateityje ES neliktų nė vieno vaiko ir švietimo programose dalyvaujančio asmens, kuris neturėtų galimybės naudotis plačiajuosčiu ryšiu;

8.   pabrėžia, kad siekiant mažinti skaitmeninį atotrūkį būtina remti pagrindinę infrastruktūrą, pvz., galimybę naudotis kompiuteriais namų ūkiuose ir viešosiose įstaigose;

9.   ragina valstybes nares sukurti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planus, siekiant tiksliau nurodyti plačiajuosčio ryšio paslaugų aprėptį;

Pagrindinis inovacijų vaidmuo

10.   laikosi nuomonės, kad siekiant mažinti plačiajuosčio ryšio atotrūkį reikia naudoti naujoviškas technologijas, t. y. technologijas, kurios padėtų sukurti didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio sujungimus, ir pabrėžia, kad naujoviškos technologijos padėjo palankių sąlygų neturintiems regionams peršokti daug plėtros pakopų;

11.   pabrėžia, kad kaimo, retai apgyvendintų ir nepasiekiamų regionų (salų, kalnų ir kt.) konkurencinis pranašumas ir gebėjimas spręsti rimtas problemas priklauso nuo naujoviškų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimo būdų;

12.   pabrėžia, kad nauja technologija savo pobūdžiu yra toliau siekianti ir daugiau apimanti ir todėl ją naudojant galima teikti pažangesnių paslaugų; taip pat pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos padės regionams, ypač tiems, kurie mažiausiai išsivystę, pritraukti įmones, palengvinti darbą per atstumą, teikti naujas medicinos diagnozių ir priežiūros paslaugas bei pagerinti švietimo kokybę ir viešąsias paslaugas;

13.   mano, kad naujos technologijos teikia įdomių ir pigesnių sprendimų atokioms, nepasiekiamoms ir kaimo teritorijoms, kadangi bevielio ryšio tinklais, mobiliosios ir palydovinės komunikacijos priemonėmis galima užtikrinti plačiajuostį ryšį teritorijose, kurios dažnai nepatenka į fiksuoto ryšio tinklus; pabrėžia, kad skiriant radijo spektrą reikia atsižvelgti į šias naujas technologijas;

14.   pabrėžia, kad inovacinių technologijų plėtrą reikia skatinti visais lygmenimis ir kad reikia dėti dideles pastangas siekiant skatinti prieigą prie rinkos ir joje išlaikyti sąžiningą konkurenciją;

15.   mano, kad svarbu sutelkti IRT mokslinius tyrimus ir skatinti universitetų, vietos valdžios institucijų ir įmonių IRT partnerystę;

16.   skatina Komisiją apsvarstyti plačiajuosčio ryšio ir ypač mobilaus plačiajuosčio ryšio sprendimus, kurie svarbūs atsižvelgiant į veikiančią Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIBP) ir Septintąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą (BP7);

17.   skatina Komisiją aktyviai siekti iš esmės suderinti savo sektoriams taikomas programas, pavyzdžiui, BP7 ir KIBP, taip pat geriau derinti tarptautines programas su plačiajuosčio ryšio plėtrai skiriamu finansavimu iš struktūrinių ir kaimo plėtrai skirtų fondų;

18.   pabrėžia, kad plačiajuostis ryšys, atsižvelgiant į ypač spartų naujosios žiniasklaidos vystymąsi, teikia vienintelę techniškai prieinamą prieigą prie žiniasklaidos produktų, pvz., internetinės televizijos, internetinės telefonijos, ir taip padės išvengti kaimo vietovių gyventojų ir miestų, kuriuose prieinamas plačiajuostis ryšys, gyventojų atskirties;

19.   pripažįsta, kad kai kurie asmenys gali naudotis tik nedidelės spartos ir nedidelio pajėgumo plačiajuosčiu ryšiu; mano, kad šie sujungimai neturėtų būti laikomi lygiaverčiu naujesnių didelės spartos sujungimų pakaitalu; pabrėžia, kad neturi būti atsisakyta skirti investicijų nė vienai geografinei teritorijai ar socialinei ekonominei grupei tik dėl to, kad jos jau turi prieigą prie prastesnės kokybės ryšio;

20.   pažymi, kad naujos bevielės platformos itin tinka prieigai prie plačiajuosčio ryšio kaimo vietovėse užtikrinti; pabrėžia technologijų neutralumo svarbą skirstant spektrą; primena, kad Komisija ketino imtis aktyvesnės spektro politikos ir kad šiam ketinimui Parlamentas pritarė savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliucijoje dėl Europos dažnių spektro politikos(6)

21.   ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti valdant radijo spektrą ir siekiant padėti lengviau naudotis spektru bevielėms ir mobilioms technologijoms (antžeminėms ir palydovinėms);

22.   ragina valstybes nares plačiajuosčio ryšio technologijoms skirti pakankamai spektro;

Turinio poveikis

23.   pabrėžia, kad skaitmeninis raštingumas yra būtinas pagrindas naudojantis galimybėmis, kurias suteikia plačiajuostis ryšys, ir pabrėžia su tuo susijusią valstybinės švietimo sistemos atsakomybę; taip pat pabrėžia poreikį gerinti kuo didesnio skaičiaus Sąjungos piliečių prieigą prie IRT ir gerinti jų IRT įgūdžius;

24.   ragina taikyti į vartotoją orientuotas priemones tolesnio švietimo srityje ir mobilizuoti techninius išteklius informacijos technologijų sektoriuje; kaip tokias priemones palaiko finansines ir mokesčių paskatas;

25.   mano, kad svarbu investuoti į elektroninės sveikatos, elektroninio valdymo ir elektroninio mokymosi programas siekiant skatinti vartotojų plačiajuosčio ryšio paklausą ir taip sukurti kritinę masę, reikalingą, didelėms rinkoms šiose vietovėse sukurti;

26.   mano, kad viešosios valdžios institucijos, bendradarbiaudamos kartu su įmonėmis, teikiančiomis plačiajuosčio ryšio taikomąsias programas ir paslaugas, prisidėtų prie veiksmingo vyriausybės paslaugų teikimo ir taip pat skatintų suteikti prieigą prie plačiajuosčio ryšio, o tai padėtų skatinti pasiūlą;

27.   pabrėžia, kad viešosios valdžios institucijos gali išnaudoti ikikomercinius viešuosius pirkimus siekdamos skatinti inovacinių paslaugų teikimą naudojant plačiajuosčio ryšio tinklus; pažymi, kad jos taip pat gali koordinuoti paklausą bendruomenėse ir paslaugų teikėjus siekdamos užtikrinti reikiamą kritinę masę naujoms tinklo investicijoms palaikyti; ragina Komisiją skatinti šių priemonių pažinimą ir jų naudojimą;

28.   ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę plačiajuosčio ryšio interneto sprendimams ir technologijoms, naudojamoms kompiuterizuojant vyriausybės departamentus, švietimo sektorių ir mažas bei vidutinio dydžio įmones (pvz., taikomųjų programų paslaugų teikėjus, terminalinius serverius);

29.   teigia, kad naudojant plačiajuostį ryšį pagrindinės Europos elektroninės paslaugos gali padėti gerinti integraciją ir stiprinti sanglaudą, taip pat padėti sukurti vieną bendrą elektroninę rinką, ir ragina šią sritį padaryti ypač prioritetine sritimi naudojant struktūrinių ir kaimo plėtrai skirtų fondų lėšas; be to, atkreipia dėmesį į tokių plėtros fondų vaidmenį šiame regionų paramos procese;

30.   ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares įgyvendinti 2003 m. Barselonos Europos Vadovų Tarybos tikslą užtikrinti, kad Europos piliečiams būtų teikiamos tinkamos viešosios plačiajuosčio ryšio paslaugos;

31.   pažymi, kad žmonėms labai svarbu turėti garantuotą ir kuo platesnę prieigą prie kokybiško turinio ir paslaugų, kad ir kur jie būtų, naudojantis savo pačių pasirinkta technologija ir pabrėžia įvairiems operatoriams atvirų prieigos ir perdavimo tinklų poreikį;

32.   ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares plėsti turinio prieigos internetu galimybes, tinkamai jį apsaugant skaitmeninėje aplinkoje;

Rinkos dinamika

33.   tvirtina, kad sparti plačiajuosčio ryšio plėtra būtina siekiant vystyti ES produktyvumą ir konkurencingumą bei kurti naujas ir mažas įmones, galinčias tapti įvairių sektorių, pvz., sveikatos priežiūros, gamybos ir finansinių paslaugų, lyderėmis;

34.   mano, kad privačios investicijos labai svarbios siekiant plačiau diegti plačiajuostį ryšį ir aprėpti visą teritoriją; pabrėžia, kad privatiems investuotojams turėtų būti suteikiama galimybė pakartotinai skirti investicijų, jeigu dinamiška konkurencija bus ir toliau skatinama ir jeigu vartotojams bus teikiamos geresnės paslaugos, daugiau naujovių ir pasirinkimo galimybių;

35.   pabrėžia pramonės padiktuotų atvirų ir sąveikių normų svarbą techniniu, teisiniu ir semantiniu aspektais, siekiant, kad masto ekonomikoje būtų užtikrinama atvira nediskriminuojama prieiga prie informacinės visuomenės ir skatinamas spartus technologijų diegimas;

36.   ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares bendradarbiauti su pramone ir spręsti problemas (pvz., mikromokėjimų, saugumo ir pasitikėjimo, sąveikos ir skaitmeninių teisių valdymo), kurios trukdo plėtoti naujus verslo modelius plačiajuosčio ryšio srityje;

Skatinanti ir aiški sistema

37.   pabrėžia, kad Bendrijos institucijų ir valstybių narių uždavinys – sukurti palankią aplinką naujovėms plėtoti ir naujoms technologijoms diegti nustatant konkurenciją ir privačias investicijas skatinančią reguliavimo sistemą ir, naudojant atitinkamų fondų lėšas, skatinti plačiajuosčio ryšio paslaugų paklausą ir prireikus remti būtiną infrastruktūrą;

38.   atkreipia dėmesį į tai, kad valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant plačiajuosčio ryšio plėtrą ir kad jos turi apsvarstyti priemones, kuriomis būtų skatinama fiksuotojo ryšio infrastruktūros paklausa ir investicijos į šią infrastruktūrą; ragina sukurti aiškias investicijų į infrastruktūrą taisykles, kad nebūtų iškraipoma rinka ir privačioms įmonėms nebūtų sudaromos nesąžiningos sąlygos; palankiai vertina tai, kad Komisija išaiškino valstybės pagalbos taisykles, susijusias su valdžios institucijų dalyvavimu plačiajuosčio ryšio plėtros programose;

39.   pabrėžia, kad skatinant plačiajuosčio ryšio diegimą pagrindinė valstybių narių užduotis – sukurti aplinką, kurioje būtų užtikrinamas teisinis tikrumas, kuris skatintų konkurenciją ir investicijas, ir kad to siekiant reikia veiksmingai įgyvendinti Bendrijos elektroninių komunikacijų reguliavimo sistemą; pakartoja, jog svarbu užtikrinti konkurencingos rinkos sąlygas ir jog reikia, kad visos valstybės narės perkeltų ir įgyvendintų elektroninių ryšio priemonių reglamentavimo sistemą, bei užtikrintų efektyviai veikiančius, nepriklausomus ir tinkamų išteklių turinčius reguliavimo organus;

Konkurencijos taisyklės ir vartotojų apsauga

40.   pabrėžia rinkos svarbą plėtojant ir vystant naujoviškas paslaugas; vis dėlto pabrėžia, kad nacionaliniai reguliavimo organai, konkurencijos srityje veikiančios valdžios institucijos ir nacionalinės bei vietos valdžios institucijos turi būtinai tuo pat metu teikti pirmenybę griežtesnės konkurencijos ir investicijų į plačiajuosčio ryšio rinkas skatinimui, taip pat taikyti kovos su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir karteliais priemones ir pagaliau mažinti patekimo į rinką kliūtis, kad rinka galėtų teikti naujoves;

41.   pažymi, kad stiprėja konkurencija Europos plačiajuosčio ryšio rinkoje; primena, kad iš pradžių, siekiant atverti rinkas, IRT pramonės sektorinis reguliavimas buvo numatytas kaip pereinamojo laikotarpio sprendimas ir kad vidutinės trukmės laikotarpiu rinkoje turi veikti tik bendrosios konkurencijos taisyklės;

42.   pabrėžia, kad ateityje persvarstant reguliavimo sistemą turi būti siekiama užtikrinti visiems operatoriams atvirą prieigą ir sąžiningą konkurenciją;

43.   mano, kad, siekiant sparčiau įdiegti plačiajuostį ryšį kaimo vietovėse, nereiktų taikyti apribojimų, kai infrastruktūros valdytojai savanoriškai bendrai naudojasi tinklais; pabrėžia, kad tokie susitarimai tarp infrastruktūros valdytojų yra veiksminga priemonė, padėsianti plačiau diegti plačiajuostį ryšį regionuose, kuriuose trūksta plačiajuosčio ryšio perdavimo infrastruktūrų ir kuriuose būsima paklausa nebūtų pakankama norint išlaikyti kelis tinklus;

44.   pabrėžia poreikį pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės principą ir atsižvelgiant į vienodas prieigos sąlygas sukurti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietos bendruomenės lygmeniu;

45.   pabrėžia, kad konkurencija ir veiksmingos bei tinkamos plačiajuosčio ryšio rinkos atvėrimo taisyklės yra didžiausia paskata diegti plačiajuostį ryšį, skatinanti paslaugų plėtrą, spartą ir įvairovę;

46.   pabrėžia poreikį derinti technologinį neutralumą su pastangomis išvengti skaidymosi ir atsižvelgti į technologijų tendencijas ir vartotojų poreikius, nes tai paragintų Europos reguliuotojus priimti naujus sprendimus ir tuo pačiu metu sukurti stabilias išankstines sąlygas;

47.   pabrėžia, kad rinkoje įsitvirtinusių įmonių skirstomųjų tinklų atsiejimas nuo jų einamosios veiklos gali turėti teigiamų padarinių ir užtikrinti, kad visiems operatoriams būtų sudaromos vienodos ir sąžiningos sąlygos;

48.   ragina Komisiją būsimoje Žaliojoje knygoje išnagrinėti, ar visi piliečiai, įskaitant gaunančius žemas pajamas ir gyvenančius kaimo vietovėse bei vietovėse, kuriose paslaugų teikimo kainos aukštos, visoje ES turi galimybę naudotis interneto paslaugomis už pagrįstą ir prieinamą kainą, taip pat išnagrinėti, ar reikia keisti dabartinius universaliosioms paslaugoms taikomus reikalavimus; taip pat tikisi, kad Žaliojoje knygoje bus atsižvelgta į vartotojų susirūpinimą dėl saugaus ir patikimo plačiajuosčio ryšio naudojimo;

Viešasis finansavimas ten, kur reikalinga

49.   pabrėžia, kad viešąjį finansavimą reikia naudoti tik ten, kur plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtotė nėra ekonomiškai naudinga privačioms įmonėms, ir nenaudoti jo ten, kur jau esama infrastruktūros, galinčios teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas;

50.   pabrėžia, kad nacionalinis ir ES viešasis finansavimas turi būti konkurencijos požiūriu neutralus ir prisidėti prie komerciniu požiūriu tvarių investicijų; pabrėžia, kad viešųjų pirkimų sutartys turėtų būti skiriamos remiantis atvirais, konkurencijos ir nediskriminavimo principais pagrįstais konkursais;

51.   pabrėžia, kad viešosiomis lėšomis finansuojama infrastruktūra turėtų būti suteikiama vienodomis sąlygomis ir neturėtų teikti privilegijų jokiems paslaugų teikėjams;

52.   laikosi nuomonės, kad kartu su rinkos dėsniais valstybės narės ir ypač jų regionai bei savivaldybės galėtų imtis iniciatyvų skatinti plačiajuosčio ryšio rinką palankių sąlygų neturinčiuose regionuose; pabrėžia struktūrinių ir kaimo plėtros fondų vaidmenį remiant regionus ir stiprinant informacinės visuomenės poreikį naudotis plačiajuosčiu ryšiu;

53.   teigia, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų investicijų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą teikimas turi būti įmanomas pagal Bendrijos konkurencijos taisykles;

54.   ragina Komisiją užtikrinti, kad visiems paslaugų tiekėjams sudaromos vienodos galimybės naudotis iš struktūrinių ir kaimo plėtros fondų finansuojamais plačiajuosčio ryšio tinklais; taip pat mano, kad siekiant užtikrinti, kad laikomasi reikalavimų, nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikėtų suteikti galią reglamentuose nustatyti atvirumo reikalavimus ir suteikti joms įgaliojimus užtikrinti šių reikalavimų vykdymą;

55.   pabrėžia, kad siekiant plėtoti mobilaus plačiajuosčio ryšio sprendimus ar sukurti būtiną infrastruktūrą svarbu regionų plėtrą derinti su Europos plačiajuosčio ryšio politika, taip pat naudoti regioninius ir kaimo plėtros fondus;

56.   ragina Komisiją toliau plėtoti ir persvarstyti struktūrinių ir kaimo plėtros fondų naudojimo gaires siekiant skatinti plačiajuosčio ryšio įdiegimą ir ragina Komisiją pateikti išsamesnes gaires dėl struktūrinių fondų panaudojimo diegiant plačiajuosčio ryšio paslaugas ten, kur jau iš dalies teikiamos tokios paslaugos;

57.   ragina Komisiją pateikti valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su plačiajuosčio ryšio projektų finansavimu viešosiomis lėšomis, laikymosi gaires ir skleisti pažangiąją patirtį;

58.   ragina Komisiją taip pat leisti naudoti Bendrijos lėšas plačiajuosčio ryšio tinklams, kuriais neužtikrinami pakankamai pajėgūs sujungimai, modernizuoti ar pakeisti;

59.   primygtinai ragina Komisiją teikti tinkamą informaciją ir statistinius duomenis ir įvertinti finansavimo iš struktūrinių ir kaimo plėtros fondų poveikį plačiajuosčio ryšio įdiegimui regionuose, kuriems teikiama parama, ir skatinti ES regionus keistis pažangiąja patirtimi;

60.   skatina Komisiją įdėmiai ištirti, ar reguliavimo sistema visiškai įgyvendinama ir ar naudojant struktūrinių ar kaimo plėtrai skirtų fondų lėšas plačiajuosčio ryšio investicijoms taikomos valstybės pagalbos taisyklės, ir užtikrinti, kad Bendrijos finansavimas būtų naudojamas IRT įdiegimo lygiui ES pagerinti, o pirmenybė būtų teikiama ne konkretiems rinkos dalyviams ar technologijoms, bet veiksmingiausiems sprendimams; be to, pabrėžia, kad taip naudoti Bendrijos lėšas bus leidžiama tik vietovėse, kuriose trūksta šių paslaugų, ir ten, kur akivaizdžiai nėra kitų investavimo į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą šaltinių; pabrėžia, kad visi sprendimai turi būti skaidrūs ir skelbiami nacionalinėse ir Europos tinklavietėse, susietose su konkursą organizavusiomis valdžios institucijomis;

61.   mano, kad reikėtų toliau plėtoti valstybės kišimąsi skiriant paskolas ir subsidijas, kuris dažnai vykdomas pasitelkiant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, į regionų, kuriuose teikiama nepakankamai plačiajuosčio ryšio paslaugų, rinką;

62.  Dar kartą pabrėžia, kad teikiant valstybės paramą plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai turi būti laikomasi technologinio neutralumo principo, iš anksto neteikiant pirmenybės jokiai technologijai ir neribojant regionų technologijų pasirinkimo galimybių, tuo pačiu išvengiant techninės infrastruktūros susiskaidymo, atsižvelgiant į vystymosi tendencijas ir būsimus vartotojų poreikius bei skatinant kurti pajėgesnį plačiajuostį ryšį;

o
o   o

63.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 108, 2002 4 24, p. 33. (2) OL L 149, 2005 6 11, p. 1 (3) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 133. (4) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 143. (5) OL C 133 E, 2006 6 8, p. 140. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0041.