Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą(1) (PBS), kuris įsigaliojo 1997 m. gruodžio 1 d. ir nustoja galioti 2007 m.,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolą, kuriuo įkuriama ši partnerystė, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimą į Europos Sąjungą(3),

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos tikslą, išdėstytą bendrame pareiškime, paskelbtame po aukščiausiojo lygio susitikimo Sankt Peterburge 2003 m. gegužės 31 d., sukurti bendrą ekonominę erdvę, bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendradarbiavimo išorės saugumo srityje erdvę ir mokslinių tyrimų ir švietimo, įskaitant kultūrinius aspektus, erdvę,

–   atsižvelgdamas į vėliau paskelbtas Bendros ekonominės erdvės gaires (angl. Road Map), kurios buvo priimtos ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime Maskvoje 2005 m. gegužės 10 d.,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 21 d. pasirašytą ES ir Rusijos susitarimą, kuriuo užbaigiamos dvišalės rinkos atvėrimo derybos, kurių Rusijos Federacija ėmėsi siekdama įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui "Europos energetikos politika" (COM(2007)0001),

–   atsižvelgdamas į Tarybos ir Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, sprendimo dėl Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl "Taikomos Sibiro maršrutų sistemos suderintų modernizavimo principų" sudarymo pasikeičiant raštais ir jo laikino taikymo pasiūlymą (COM(2007)0055),

–   atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 17 d. pasirašytą Europos energetikos chartiją ir 1994 m. gruodžio 17 d. pasirašytą Energetikos chartijos sutartį(4), kuri įsigaliojo 1998 m. balandžio mėn.,

–   atsižvelgdamas į 1949 m. gegužės 5 d. Londone pasirašytą Europos Tarybos statutą,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimo, vykusio 2006 m. birželio 15 ir 16 d. Briuselyje, pirmininkavimo išvadas(5),

–   atsižvelgdamas į 18-ojo ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio 2006 m. lapkričio 24 d. Helsinkyje, rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimo, vykusio 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Briuselyje, pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 15 d. Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko ir Komisijos pasirašytą susitarimo memorandumą (SM),

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos pramonininkų apskritojo stalo koncepciją, kuriai buvo pritarta per 1997 m. liepos mėn. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą,

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos dialogą energetikos klausimais, kurio buvo nuspęsta imtis 6-ajame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame 2000 m. spalio 30 d. Paryžiuje,

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris vyko 2007 m. gegužės 18 d. Samaroje, Rusijoje,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Baltijos jūros regiono strategijos formuojant Šiaurės dimensiją(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumo(7),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A6-0206/2007),

A.   kadangi Rusijos Federacija yra Europos Tarybos narė ir todėl įsipareigojusi laikytis Tarybos tikslų, kuriais ypač siekiama skatinti demokratiją, gerbti žmogaus teises ir stiprinti demokratijos stabilumą Europoje, raginant atlikti politines, teisines ir konstitucines reformas valstybių narių, regioniniu ir vietiniu lygmenimis,

B.   kadangi pagrindiniai principai, kuriais pagrįsti ES ir Rusijos Federacijos ekonominiai ir prekybiniai santykiai, turėtų būti abipusiškumas, tvarumas, skaidrumas, nuspėjamumas, patikimumas, nediskriminavimas ir geras valdymas,

C.   kadangi Rusija pasirašė, bet iki šiol neratifikavo Energetikos chartijos sutarties, kuri tarptautiniu lygmeniu įveda bendrą teisinį reglamentavimą prekybos, investicijų apsaugos, tranzito ir energetikos efektyvumo srityse, taip pat ginčų energetikos sektoriuje sprendimų nuostatas,

D.   kadangi, prieš prasidedant deryboms dėl naujojo PBS, Europos Sąjungos valstybės narės turi kartu patvirtinti bendrą suderintą poziciją dėl ES ir Rusijos ekonominių ir prekybos ryšių,

E.   kadangi ES ir Rusijos santykiai turi didelį ekonominį potencialą ir abi šalys turėtų naudos iš didesnės ekonomikos integracijos ir gerų kaimyninių santykių; kadangi ES ir Rusijai svarbu bendradarbiauti siekiant užtikrinti stabilumą srityse, kuriose abi šalys turi savų interesų arba kuriose interesai dubliuojasi,

F.   kadangi 2005 m. bendra ES ir Rusijos prekybos apimtis buvo daugiau kaip 166 milijardai eurų, o Rusijos prekybos balansas sudarė 8 proc. jos BVP, tai yra apie 50 milijardų eurų; kadangi Rusija yra trečioji pagal svarbą ES prekybos partnerė, kuriai tenka 7,3 proc. ES eksporto, o ES yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, kuriai tenka 52,9 proc. Rusijos eksporto,

G.   kadangi apskaičiuota, kad 2006 m. tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Rusijoje yra 31 milijardas JAV dolerių, o 2005 m. buvo 14,6 milijardų JAV dolerių; kadangi TUI Rusijoje padidėjo daugiau kaip du kartus nuo 2,5 milijardo eurų 2002 m. iki 6,4 milijardo eurų 2004 m., todėl ES tapo svarbiausia užsienio investuotoja Rusijoje,

H.   kadangi užsienio įmonės tam tikrose srityse, pvz., didmeninės ir mažmeninės prekybos, kurios 2005 m. sudarė 38,2 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Rusijoje, gavo daugiau pajamų dėl stipraus vidaus paklausos išaugimo Rusijoje,

I.   konstatuodamas, kad devintasis dešimtmetis pasižymėjo hiperinfliacija ir 75 proc. rublio devalvacija 1998 metais, o tai Rusijos Federaciją beveik privedė beveik prie bankroto,

J.   kadangi nuo 2005 m. vasario mėn. Rusijos finansinės institucijos rublį susiejo su valiutų krepšeliu, kuriame euras užima vis didesnę dalį (2006 m. viduryje sudarė 40 proc., 2007 m. pabaigoje gali sudaryti 52 proc.), ir rezerve turi daugiau kaip 100 milijardų eurų,

K.   kadangi atsigavus Rusijos ekonomikai, šalis sugebėjo išmokėti savo skolą Tarptautiniam Valiutos Fondui (TVF) ir vadinamam Paryžiaus klubui ir sudarė rezervo fondą, kuriame nuo 2004 m. sukaupti 100 milijardai JAV dolerių,

L.   kadangi užsienio investicijos energetikos srityje sumažėjo nuo 85 proc. (1996 m.) iki vos 60 proc. bendrų investicijų,

M.   kadangi Juodosios jūros regionas yra Europos Sąjungos energetiniam aprūpinimui strategiškai svarbi energijos gamybos ir tranzito zona, ir kadangi energetika yra vienas iš svarbiausių bendradarbiavimo sektorių Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijoje (pranc. OCEMN), kurios viena iš steigėjų ir narių yra Rusija,

N.   kadangi ES vidutiniškai apie 28 proc. jai reikalingos energijos importuoja iš Rusijos Federacijos, o kai kurios šalys importuoja iki 100 proc. dujų iš Rusijos, ir kadangi su energija susijusi prekyba sudaro apie 65 proc. ES importo iš Rusijos,

O.   kadangi Rusijoje ES yra regionas, kuris pateikia daugiausia paraiškų intelektinės nuosavybės teisėms gauti, t. y. ES tenka 37 proc. paraiškų patentui gauti ir 41 proc. paraiškų prekių ženklams registruoti,

P.   kadangi Rusijos Federacija, 2006 m. lapkričio 19 d. su Jungtinėmis valstijomis pasirašiusi PPO dvišalį patekimo į rinką susitarimą, dar turi pasirašyti galutinius susitarimus su Vietnamu, Kambodža ir Gruzija bei užbaigti daugiašales derybas, siekdama įvykdyti visas būtinas išankstines įstojimo į PPO sąlygas,

Q.   kadangi tam, kad Rusijos Federacija galėtų įstoti į PPO, ji turi užbaigti daugiašales derybas,

R.   kadangi priėmus EB ir Rusijos susitarimą dėl Taikomos Sibiro maršrutų sistemos suderintų modernizavimo principų buvo išspręstas mokesčių už skrydžius virš Sibiro klausimas; šių mokesčių Rusijos Federacija reikalavo iš ES vežėjų už skrydžius virš Rusijos teritorijos; kadangi ES ir Rusijos bendros ekonominės erdvės aspektu pagal šį susitarimą bus sustiprintas bendradarbiavimas transporto srityje,

Bendrosios pastabos

1.   primena, kad Rusija ir ES valstybės narės yra Europos Tarybos narės; remia politinio pliuralizmo plėtrą Rusijoje ir mano, kad žmogaus teisių padėties Rusijoje klausimas turėtų būti įtrauktas į ES ir Rusijos politinę darbotvarkę;

2.   pabrėžia, kad ES ir Rusijos santykiai yra pasiekę kritinį etapą; taigi ragina siekti konstruktyvių ir į rezultatus orientuotų susitarimų tarp ES ir Rusijos, tačiau ne bet kokia kaina; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga turi su Rusija ne tik bendrų ekonominių ir prekybinių interesų ir įsipareigojimų demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, bet ir bendrą tikslą veikti tarptautinėje arenoje ir bendroje kaimyninėje teritorijoje; tačiau apgailestauja, kad ES ir Rusijai nepavyko išspręsti su pasitikėjimo trūkumu susijusios problemos;

3.   mano, kad konstruktyvūs susitarimai reiškia tikrą bendrą ryžtą spręsti ginčytinus klausimus ir siekį suderinti ekonominius interesus, saugumą bendroje kaimyninėje teritorijoje ir demokratiją, tuo pat metu laikantis Europos Tarybos principų, po kuriais pasirašė ir valstybės narės, ir Rusija; mano, kad Rusijos ir ES valstybių narių bendra narystė Europos Taryboje sudaro pagrindą bendroms vertybėms ir įsipareigojimui siekti Tarybos tikslų, kaip nustatyta Tarybos statute ir konvencijose: plėsti ir ginti žmogaus teises, skatinti demokratiją ir remti teisinę valstybę visoje Europoje; ragina valstybes nares ir Rusiją aktyviai dalyvauti Europos Taryboje, kuri yra viena iš praktinio minėtųjų tikslų įgyvendinimo pagrindų; atkreipia dėmesį į didelį skaičių bylų, iškeltų prieš Rusiją Europos žmogaus teisių teisme; pabrėžia šio Teismo vaidmenį verčiant laikytis Europos valstybių narių Tarybos įsipareigojimų;

4.   pažymi, kad Rusijos Federacija sukūrė palankų makroekonomikos klimatą ir dėl to po 1998 m. krizės labai išaugo ekonomika; primena, kad šis augimas didele dalimi gali būti susijęs su pasaulio energetikos kainų šuoliu;

5.   pripažįsta pastaraisiais metais Rusijoje įgyvendintas ekonomines ir kitas susijusias politines reformas, ypač mokesčių srityje, fiskalinio federalizmo sistemą, viešąjį administravimą ir finansų sistemos reguliavimą; kita vertus, yra įsitikinęs, kad būtinos tolesnės struktūrinės reformos, ypač sveikatos, švietimo, dujų, bankų sistemos ir apskritai teisės laikymosi srityse; ragina Rusijos Federaciją tęsti šias reformas, kurios bus naudingos ir Rusijai, ir Europai bei leis padidinti Rusijos Federacijos patrauklumą tarptautiniams, ypač Europos, investuotojams, turės didelę bei neginčytiną įtaką ekonominiam augimui ir leis Rusijos Federacijai pasinaudoti užsienio sukaupta patirtimi; pabrėžia, kad bet kokios tolesnės teisinės reformos turi būti atliekamos remiantis tarptautiniais standartais;

6.   mano, kad veiksmingas platus ekonominis Rusijos bei ES bendradarbiavimas turi būti pagrįstas griežtais demokratijos standartais ir laisvos rinkos principais, ir ragina Rusiją tęsti rinkos reformas, nepolitizuoti ekonomikos ir gerbti valstybinių bei privačių institucijų nepriklausomybę;

7.   pakartoja, kad svarbu patikimai ir veiksmingai taikyti įstatymus ir taisykles; yra susirūpinęs dėl to, kad institucijų, įskaitant teismų, vykdomas taisyklių taikymas yra nenuspėjamas ir kad neįgyvendinami sprendimai; ragina Rusijos valdžios institucijas imtis visų priemonių, kad būtų išspręsta ši problema;

8.   ragina Rusiją aktyviau kovoti su korupcija ir susitelkti į kovą su pagrindinėmis šio reiškinio priežastimis;

9.   yra įsitikinęs, kad, kai būtina, turėtų būti plėtojami darnūs ir suderinami standartai, reglamentai ir atitikimo įvertinimo procedūros;

10.   skatina Rusijos Federaciją užtikrinti veiksmingą Tarptautinės Darbo Organizacijos konvencijų įgyvendinimą ir imtis visų priemonių, būtinų veiksmingai kovai su socialiniu dempingu; taip pat skatina Rusijos Federaciją laikytis Kioto protokolo, siekiant kovoti su visomis aplinkos dempingo formomis;

11.   pritaria 2006 m. gegužės 25 d. Sočyje vykusio ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime pasirašytam susitarimui, kuriame išdėstyta supaprastinta visų, skirtų Rusijos ir ES piliečiams, išdavimo procedūra, suteikiant didesnį lankstumą tam tikriems specialistams (pvz.,: verslininkams) išduoti daugkartinio įvažiavimo vizas, nes tai pagerintų kontaktus ir išplėstų prekybos ryšius;

12.   pabrėžia, jog dėl glaudesnių ekonominių ryšių reikės dar labiau supaprastinti vizų išdavimo tvarką, kuri būtų taikoma ir paprastiems bona fide keliautojams, nepriklausantiems jokiai iš anksto nustatytai kategorijai, ir ilgainiui atsisakyti vizų;

Reguliavimo sistema – bendradarbiavimo sistema

13.   pabrėžia, kad taip pat ir ES svarbu, kad Rusija įstotų į PPO ir įsipareigotų liberalizuoti prekybą bei laikytis šios organizacijos taisyklių, ir yra įsitikinęs, kad narystė PPO bus svarbus rodiklis užsienio ir Rusijos investuotojams, skatins Rusijos ekonominį augimą ir stiprins prekybą su EB; primygtinai ragina Rusijos Federaciją ne tik siekti pasirašyti PPO dvišalius prisijungimo prie rinkos susitarimus, bet ir įgyvendinti savo įsipareigojimus dėl jau pasirašytų susitarimų, kaip, pvz., susitarimas su Europos Bendrijomis;

14.   ragina Rusijos Federaciją, atsižvelgiant į jos būsimą narystę PPO, išspręsti problemą, susijusią su medienos eksporto į Skandinavijos šalis tarifais, pašalinti dabartinį neatitikimą tarp Rusijos vidaus tarifų ir pasaulinių rinkos kainų, ir taip pat išspręsti problemas, susijusias su su geležinkelių tarifais, kurie laikomi diskriminuojančiais, nes yra skirtingi atsižvelgiant į kryptį, pvz., Baltijos šalims;

15.   tiki, kad bendros ekonominės erdvės aspektu įstojimas į PPO turėtų paskatinti glaudesnę ekonominę ES ir Rusijos integraciją; ragina Komisiją apsvarstyti derybas dėl galimos laisvosios prekybos sutarties (LPS) po Rusijos įstojimo į PPO;

16.   pabrėžia konstruktyvaus ES ir Rusijos dialogo poreikį ir pakartoja, kad svarbu sukurti bendrą ekonominę erdvę ir toliau siekti tikslų, dėl kurių buvo susitarta bendros ekonominės erdvės gairėse (angl. Road Map), ypač kas susiję su atviros ir integruotos ES ir Rusijos rinkos sukūrimu;

17.   mano, kad gairės turėtų būti įgyvendinamos kartu vedant derybas dėl naujo PBS; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas, kad būtų pradėtos derybos dėl naujo PBS; prašo greitai ir formaliai informuoti apie šiuo klausimu pasiektą pažangą;

18.   mano, kad, jeigu derybos su Rusija dėl naujo bendradarbiavimo ir partnerystės susitarimo neduotų apčiuopiamų rezultatų, ES turėtų numatyti kitą būdą, kurio pagrindas būtų darbų, susijusių su jau patvirtintomis keturių bendrų erdvių kūrimo gairėmis, tęsimas bei bendrų veikimo krypčių nustatymas;

19.   pabrėžia, kad pažanga kuriant bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendradarbiavimo išorės saugumo srityje erdvę ir švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, įskaitant kultūrinį dialogą ir bendradarbiavimą, erdvę darytų didelį socialinį ir ekonominį poveikį ir sumažintų tarpvalstybinių konfliktų pavojų; pabrėžia, jog būtina, kad Rusijos vyriausybė padidintų pastangas šioje srityje;

20.   mano, kad Rusijos Federacijos investicijų apsaugos politika turi būti gerinama, kad atitiktų Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pripažįstamas tarptautines normas ir leistų Europos Sąjungai pradėti derybas, siekiant sudaryti susitarimus dėl investicijų apsaugos ir skatinimo;

Prekyba, rinkos atvėrimas ir investicijos

21.   pabrėžia, kad svarbu pagerinti investicijų sąlygas Rusijoje; mano, kad šį tikslą galima pasiekti tik skatinant ir lengvinant nediskriminuojančias, skaidrias ir nuspėjamas verslo sąlygas, pagrįstas stipriomis demokratinėmis vertybėmis; taip pat pabrėžia, kad būtina sumažinti biurokratiją ir skatinti abipuses investicijas;

22.   atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai Rusijos Federacijoje buvo pristatytas įstatymo, pagal kurį būtų leista vyriausybei uždrausti užsienio įmonėms įsigyti kontrolinį Rusijos įmonių akcijų paketą, taigi jos negalėtų turėti daugiau nei 49 proc. akcijų įmonėse, veikiančiose 39 strateginėse pramonės šakose, projektą; abejoja dėl minėto įstatymo bei taip pat dėl įmonių, kurios laikomos strategiškai svarbiomis nacionaliniam saugumui, parinkimu ir augančiu jų skaičiumi; mano, kad minėtas žingsnis negerina investicijų aplinkos bei kelią esminį klausimą dėl valstybės vaidmens rinkos ekonomikoje ir konkurencijoje pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose;

23.   pabrėžia, kad įmonių kūrimas ir valdymas turėtų būti lengvinamas abipusiai; pažymi, kad ES yra atvira investicijoms iš Rusijos, kaip matyti iš didėjančio Rusijos įmonių skaičiaus ES, ypač energetikos ir plieno sektoriuose; todėl ragina Rusijos gamtos išteklių sektoriuje veikiančioms užsienio įmonėms suteikti tokias pačias teises, kaip ir Rusijos įmonėms;

24.   atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijoje kai kuriuose ekonomikos sektoriuose ir toliau klesti valstybinė prekyba;

25.   atkreipia dėmesį į vadinamųjų specialiųjų ekonominių zonų, kurios suteikia paskatų investicijoms, įskaitant investicijas į gamybos pajėgumus, plėtrai, kuri galėtų būti paranki Europos įmonėms, steigimą; skatina Rusijos Federaciją jose užtikrinti priimtinas darbo sąlygas bei gerbti darbuotojų teisę turėti profesines sąjungas; ragina griežtai laikytis žmogaus teisių bei užtikrinti nepriklausomą šios srities kontrolę, taip pat laikytis socialinės ir aplinkos apsaugos normų šiose specialiosiose ekonominėse zonose;

26.   pripažįsta pažangą, kuri buvo padaryta muito mokesčių rinkliavų srityje; ragina Rusijos vyriausybę toliau modernizuoti, derinti ir automatizuoti savo muitų procedūras ir nustatyti muito mokesčius, nedarant kliūčių prekių srautui;

27.   pabrėžia, kad Rusijai įstojus į PPO, palyginti su ankstesniais metais iki įstojimo, negali padidėti importo muitai bei sustiprėti protekcionizmas;

28.   pažymi, kad Komisija pritaikė antidempingo priemones Rusijos eksportuojamam amonio nitratui, kalio chloridui, daugeliui plieno gaminių, silikonui ir karbamido produktams; ragina Rusijos įmones, laikantis tinkamų prekybos sąlygų, vykdyti eksportą į ES ir suteikti Bendrijos tyrėjams, nagrinėjantiems dempingo atvejus, reikiamos informacijos, siekiant pagerinti padėtį ir suteikti galimybę ES vykdomosioms institucijoms skubiai nutraukti antidempingo priemones, kurios buvo pritaikytos;

29.   atkreipia dėmesį į Rusijos antidempingo mokesčius, taikomus iš ES eksportuojamoms prekėms, ypač plieno produktams; mano, kad ši problema turėtų būti nedelsiant išspręsta;

30.   apgailestaudamas pastebi, kad Rusija prekybos politikos priemones naudoja užsienio politikos tikslams pasiekti taip, kad jos neatitinka PPO taisyklių;

31.   atkreipia dėmesį į Lenkijai nepagrįstai jau dvejus metus taikomą mėsos importo draudimą ir skatina kuo skubiau išspręsti šią problemą, kurios egzistavimas yra nesuderinamas su PPO taisyklėmis;

Intelektinės nuosavybės teisės

32.   pabrėžia, kad būtina siekti pažangos teisėkūros ir teisėsaugos srityse, susijusiose su intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisėmis, siekiant padidinti konkurencingumą ir pagerinti sąlygas investicijoms pagal aukščiausius tarptautinius standartus ir normas suvienodinant reguliavimo sistemas; ragina Rusijos valdžios institucijas iki jos tapimo PPO nare iš dalies pakeisti Civilinio kodekso IV dalį , siekiant suderinti teisės aktus, reglamentuojančius intelektinės nuosavybės teises, su PPO taisyklėmis bei tarptautinėmis sutartimis, ypač su TRIPS sutartimi (Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje) ir užtikrinti jų įgyvendinimą, kovojant su klastojimu ir piratavimu;

33.   pabrėžia. kad būtina pritaikyti esamas teismų sistemas, kad būtų galima veiksmingai ginti intelektinės nuosavybės teises ir užtikrinti greitesnį patraukimą baudžiamojon atsakomybėn; pažymi, kad išaugo bylų, kurias laimėjo Europos įmonės, skaičius, bet yra labai susirūpinęs, kad neįgyvendinami sprendimai;

34.   labai susirūpinęs dėl problemos, labiausiai susijusios su falsifikuotų produktų, ypač farmacinių, gamyba ir pardavimu, nes tai ne tik kenkia teisėtiems gamintojams, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai;

35.   ragina Rusijos institucijas imtis visų būtinų ir veiksmingų priemonių siekiant atskleisti nelegalios veiklos šaltinius ir neleisti veikti gamybos įrenginiams arba internetu prekiaujantiems operatoriams; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės turėtų apimti pakartotinius ir netikėtus žinomų vietų, kuriose veikia gamybos įrenginiai, patikrinimus, bendradarbiaujant su teisių turėtojais, taip pat licencijų verstis optikos priemonių gamyba išdavimo tvarkos sugriežtinimą; ir pabrėžia, kad kalbant apie operatorius, veikiančius internetu, šios priemonės turėtų apimti teisės aktų pakeitimus, kuriuose numatoma, kad kolektyvinio teisių administravimo asociacijos gali veikti tik teisių turėtojų, davusių leidimą taip veikti, vardu, taip pat nuostatas, įgyvendinančias 1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Autorių teisių bei Atlikimų ir fonogramų sutartis;

Energetika

36.   pakartoja, kad reikalinga nuosekli Europos energetikos politika; pabrėžia, kad dvišaliai ES valstybių narių ir Rusijos susitarimai turi padėti, jei ypač būtina, ieškant bendrų interesų ES energetinio saugumo srityje ir siekiant sukurti bendrą ES ir Rusijos energetikos politiką;

37.   vis dėlto pabrėžia, kad pagrindinis ES energetikos politikos tikslas negali būti tik energetinės priklausomybės nuo Rusijos vengimas;

38.   ragina ES ir Rusiją kartu su socialiniais partneriais glaudžiau bendradarbiauti ES ir Rusijos energetikos klausimais, daugiausia dėmesio skiriant klausimams, susijusiems su gamybos, transportavimo ir energijos naudojimo tvarumu ir ilgalaikiu patikimumu, taip pat energijos panaudojimo efektyvumu bei aprūpinimo saugumu, spręsti; primygtinai ragina ES, glaudžiai bendradarbiaujant su Rusijos Federacija, skatinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius bei keitimąsi technologijomis ir suderinimą reglamentavimo srityje, siekiant užmegzti tvarų ir abipusiškai naudingą ryšį; taip pat ragina Rusijos Federaciją tinkamai ir nediskriminuojant vertinti visus savo partnerius, palengvinti Europos investuotojų patekimą į Rusijos rinką bei atsižvelgti į aplinkos apsaugą;

39.   remia ES pirmininkaujančią Vokietiją, kuri bendradarbiaudama ir toliau palaikydama dialogą su Rusija energetikos klausimais siekia užtikrinti saugų energijos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo energijos – tokiu būdu partnerystė energetikos politikos srityje turėtų tvirtą ir patikimą pamatą – ir siekia išplėsti energijos išteklių įvairovę numatydama privalomus energijos efektyvumo bei atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių tikslus; pažymi, kad tokios strategijos sukūrimas yra ES ir Rusijos bendras interesas ir kad ES yra pavojinga tapti pernelyg priklausomai nuo gamtinių dujų;

40.   džiaugiasi, kad 2004 m. spalio mėnesį Rusijos Federacija ratifikavo Kioto protokolą; ragina ES ir Rusijos Federaciją glaudžiai bendradarbiauti, siekiant paskatinti technines naujoves bei pagerinti energetikos sektoriaus efektyvumą, taip pat pradėti bendrai svarstyti būsimas strategijas, leisiančias sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą po 2012 metų, kai šis protokolas neteks galios;

41.   džiaugiasi, kad Rusija, Graikija ir Bulgarija pasirašė susitarimą dėl naftotiekio Burgas–Aleksandrupolis statybos, tačiau pabrėžia, kad šis projektas yra tik vienas iš patvirtintų ar svarstomų projektų; nepamiršta, kad nuoseklios Europos energetikos politikos plėtra ateityje bus dar svarbesnė;

42.   yra įsitikinęs, kad be to, jog Rusijai reikia ratifikuoti Energetikos chartijos sutartį, ES turėtų apsvarstyti galimybes susitarti dėl oficialaus pamatinio dokumento dėl santykių energetikos srityje su Rusija atsižvelgiant į naują PBS; pataria, kad Energetikos chartijos sutarties elementai turėtų būti perkelti į naująjį dokumentą, nes dabartinė padėtis, kai trūksta formalaus susitarimo, nepriimtina;

43.   palaiko energetikos struktūrų gerinimo programas, kurios jungia Rusiją ir ES valstybes nares;

44.   reiškia susirūpinimą dėl nacionalistinių ir monopolistinių Rusijos energetikos išteklių valdymo tendencijų; yra labai susirūpinęs dėl sunkumų, su kuriais susiduria užsienio ir privačios įmonės investuodamos į būsimą Rusijos žemyninių šelfų plėtrą; ragina Rusiją laikytis liberalesnio požiūrio ir suvienodinti sąlygas, kad, atsižvelgiant į PPO taisykles, užsienio įmonės galėtų konkuruoti su Rusijos įmonėmis; ragina Rusiją kuo greičiau atsižvelgti į pažangiąją patirtį skaidrumo ir viešos atskaitomybės srityje rengiant nacionalinius teisės aktus;

45.   pripažįsta, kad didelė pinigų suma investuojama į tolesnio paskirstymo infrastruktūros priežiūrą ir vamzdyną; tačiau pabrėžia, kad, anot ekspertų, dėl investicijų, įskaitant užsienio investicijas, trūkumo, po 2010 metų gali pradėti trūkti dujų;

46.   primena Parlamento raginimą, kad Komisija ir valstybės narės rimtai apsvarstytų pavojų, kilsiantį dėl Rusijos tiekiamų dujų trūkumo po 2010 m., atsirasiančio dėl to, kad trūksta investicijų į Rusijos energetikos infrastruktūrą; remia ES ir Rusijos dialogą energetikos klausimais, kuris sudaro pagrindą klausimo dėl būtinų investicijų į Rusijos ir Europos energetikos infrastruktūrą sprendimui siekiant užtikrinti bei pasiūlos ir paklausos patikimumą; pabrėžia, kad reikia nustatyti tvarką, pagal kurią ES ir Rusijos komunikacija kilus krizei būtų veiksminga ir vyktų laiku; pabrėžia, kad ES valstybių narių nuoseklumas, glaudi koordinacija ir solidarumas ypač svarbūs dialoge energetikos klausimais; pabrėžia, kad ES vienu metu turėtų vykdyti dvi strategijas – stiprinti energijos tiekimo patikimumą ir didinti energijos tiekimo įvairovę, taip pat pabrėžia ES ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos, energijos efektyvumo, energijos taupymo ir atsinaujinančios energijos srityse svarbą;

47.   ragina Rusiją netaikyti dvejopų kainų sistemos energetinių išteklių srityje, nes tai, be kita ko, prieštarauja PPO taisyklėms;

48.   ragina Rusijos Federaciją, glaudžiai bendradarbiaujant su ES, investuoti į atominių elektrinių modernizavimą, ypač į infrastruktūrą, naująsias technologijas bei atsinaujinančius energijos išteklius ir taip įgyvendinti bendrai siekiamus saugumo, energetinio efektyvumo, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos tikslus;

49.   dar kartą pareiškia, kad pritaria ES rinkos atvėrimui iš Rusijos eksportuojamai elektros energijai, tačiau Rusija turi sugriežtinti savo saugos standartus, ypač susijusius su branduolinėmis jėgainėmis ir saugiu branduolinių atliekų apdorojimu bei laidojimu, iki ES lygio, kad būtų išvengta aplinkosaugos dempingo pavojaus;

Transportas

50.   atsižvelgia į aukšto lygio pareigūnų grupės, dirbusios pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimo į kaimynines šalis ir regionus klausimu, rekomendacijas; ypač palaiko transporto infrastruktūros tarp ES ir Rusijos plėtrą, taip pat geležinkelių transporto sąlygų suderinimą;

51.   džiaugiasi, kad 2006 m. lapkričio 24 d. ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikime Helsinkyje ES ir Rusija pasirašė susitarimą dėl mokesčių už skrydžius virš Sibiro; konstatuoja, kad šiuo susitarimu buvo užbaigtas 20 metų trukęs aštrus ES valstybių narių ir Rusijos Federacijos konfliktas; mano, kad šis susitarimas leis normalizuoti ir sustiprinti ES ir Rusijos Federacijos santykius oro transporto srityje bei gerokai pagerins Europos oro bendrovių konkurencingumą ir palengvins jų veiklą atsirandančiose Azijos rinkose;

Kiti konkretūs sektoriai

52.   mano, kad prekyba paslaugomis yra svarbi būsimų ES ir Rusijos prekybos ryšių dalis; ragina suvienodinti ES ir Rusijos įstatymus, ypač finansinių paslaugų, telekomunikacijų ir transporto srityse, atsižvelgiant į viešosioms paslaugoms taikomas specialias nuostatas, bei ragina nutraukti Baltijos šalių atžvilgiu šiuo metu vykdomą diskriminacinę politiką geležinkelių transporto srityje tiek importui, tiek ir eksportui;

53.   pabrėžia, kad svarbu užtikrinti finansinės sistemos stabilumą stiprinant patikimą finansinį sektorių ir veiksmingą finansinių paslaugų klientų apsaugos sistemą; siekiant šių tikslų turėtų būti gerinami įstatymai, veiksmingai prižiūrimos ir įgyvendinamos priemonės, atitinkančios aukščiausius finansinių paslaugų teikėjams taikomus standartus ir normas;

54.   mano, kad šios reformos bus palankios investicinei aplinkai ir kad jos gali atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant nuolatinį ekonominį augimą Rusijoje, kuri būtų mažiau priklausoma nuo energijos eksporto ir jos kainų;

55.   pabrėžia finansinių paslaugų sektoriaus konkurencijos ir atvėrimo svarbą; todėl reiškia susirūpinimą dėl esamų licencijų užsienio bankų filialams išdavimo kliūčių;

56.   mano, kad turėtų būti intensyviau bendradarbiaujama skatinant reguliavimo konvergenciją žemės ūkio sektoriuje, ypač sanitarijos ir fitosanitarijos priemones; pabrėžia žemės produktų, t. y. mėsos ir pieno produktų, eksporto svarbą daugeliui valstybių narių; taigi išreiškia susirūpinimą dėl Rusijos pastaruoju metu taikomų ribojamųjų priemonių šioje srityje ir ragina ES remti valstybes nares, kurias paveiks šios priemonės, ir rasti bendrą eksporto į Rusijos rinką problemų, ypač susijusių su sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis, sprendimą,

57.   ragina Rusiją importuojamiems produktams netaikyti ribojančių fitosanitarinių arba veterinarinių priemonių, kurios yra diskriminacinio pobūdžio arba griežtesnės už priemones, taikomas nacionaliniams produktams;

Santykiai su kitais prekybos partneriais

58.   pabrėžia, kad plėtojant ES ir Rusijos strateginę partnerystę ekonomikos srityje, reikėtų atsižvelgti į Rusijos geopolitinę padėtį; pabrėžia, kad į ES politiką Rusijos atžvilgiu turėtų būti atsižvelgiama kitose programose, t. y. Europos kaimynystės politikoje (EKP), Šiaurės dimensijoje ir Juodosios jūros regiono strategijoje;

59.   džiaugiasi EKP iniciatyva "Juodosios jūros sinergija", skatinančia glaudesnį susijusių Juodosios jūros regiono šalių, Rusijos Federacijos ir ES regioninį bendradarbiavimą energijos, transporto bei aplinkos sektoriuose ir stiprinančia dialogą žmogaus teisių, demokratijos ir gero valdymo srityse;

60.   be to, pripažįsta, kad platesnis ir sustiprintas tarpregioninis ES ir Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (pranc. OCEMN) bendradarbiavimas pagal naują iniciatyvą "Juodosios jūros sinergija" galėtų duoti teigiamų rezultatų;

61.   pabrėžia ES ir Rusijos regioninio bendradarbiavimo pagal Šiaurės matmens programą, kurioje ES ir Rusija kartu su Islandija ir Norvegija yra lygiavertės partnerės, plėtojimo svarbą; pabrėžia, kad reikia rengti konkrečius partnerystės projektus, kurie paremtų ir sustiprintų esamus bendradarbiavimo projektus ir daugiašales partnerystes, ypač susijusius su Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimu, atsižvelgiant į Baltijos jūros strategiją Šiaurės matmeniui, kurią Parlamentas patvirtino savo anksčiau minėtoje 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje; pabrėžia tolesnės ekonominės ir socialinės Kaliningrado regiono plėtros svarbą, nes tai – suintensyvinto ES ir Rusijos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo pavyzdys;

62.   pastebi, kad ES ir Rusijos glaudesni ryšiai turizmo sektoriuje duotų teigiamų rezultatų, atsižvelgiant į tai, kad daugelis valstybių narių regionų yra laikomi tradiciškai turistų iš Rusijos lankomomis vietomis;

63.   atkreipia dėmesį į būtinybę nedelsiant išspręsti problemas, susijusias su infrastruktūros pagerinimu Rusijos–Latvijos pasienio punktuose (taip pat ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, turinčiose sienas su Rusija), bei užtikrinti, kad Europos Sąjunga ir Rusijos Federacija prisidėtų prie šiuo metu veikiančių ir naujai atidaromų pasienio punktų finansavimo; pabrėžia, kad svarbu vystyti pasienio infrastruktūrą tranzito šalyse, t. y. Ukrainoje, siekiant pagerinti ir sustiprinti ES ir Rusijos bendradarbiavimą;

64.   mano, kad abu partneriai suinteresuoti stabilia, saugia ir demokratine kaimynyste ir ragina plėtoti gerus kaimyninius regiono šalių santykius prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo srityse; pabrėžia, kad žmogaus teisių ir EKP bendras įgyvendinimas suteikia daug dvišalio bendradarbiavimo galimybių ir čia ne paskutinę vietą užima sustiprėjusi kaimynystės su Rytais politika, siekiant plėtoti konstruktyvų bendradarbiavimą aplinkos, energetikos, infrastruktūros ir prekybos srityse;

65.   mano, kad įsisenėję konfliktai bendroje kaimyninėje erdvėje yra didelė kliūtis ekonominiam šio regiono vystymuisi, ir kad paramai spręsti šiuos konfliktus laikantis tarptautinės teisės principų, be kita ko reaguojant į kilsiančias ekonomines pasekmes, turėtų būti teikiama pirmenybė, siekiant toliau skatinti bendroje kaimyninėje erdvėje esančių šalių ekonominį vystymąsi ir gerovę;

o
o   o

66.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 327, 1997 11 28, p. 1. (2) OL L 185, 2006 7 6, p. 17. (3) OL L 119, 2007 5 9, p. 32. (4) OL L 69, 1998 3 9, p. 26. (5) 10633/1/06 REV1. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0494. (7) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 112.