Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2078(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0176/2007

Pateikti tekstai :

A6-0176/2007

Debatai :

PV 18/06/2007 - 17
CRE 18/06/2007 - 17

Balsavimas :

PV 19/06/2007 - 8.26
CRE 19/06/2007 - 8.26
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0263

Priimti tekstai
PDF 323kWORD 72k
Antradienis, 2007 m. birželio 19 d. - Strasbūras
Konkurencijos politika 2005 m.
P6_TA(2007)0263A6-0176/2007

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2005 m. konkurencijos politikos ataskaitos (2007/2078(INI))

Europos Parlamentas,

‐   atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. konkurencijos politikos ataskaitą (SEK(2006)0761),

‐   atsižvelgdamas į Komisijos sektoriaus tyrimus energetikos ir mažmeninės bankininkystės sektoriuose,

‐   atsižvelgdamas į Lisabonos strategijos tikslus,

‐   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio mėn. Konkurencijos generalinio direktorato diskusijų dokumentą dėl Sutarties 82 straipsnio taikymo piktnaudžiavimo išskirtine padėtimi atvejais,

‐   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo(1) ir į 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos(2),

‐   atsižvelgdamas į baudų, skiriamų pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą, apskaičiavimo metodikos gaires(3),

‐   atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas)(4),

‐   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio mėn. Konkurencijos GD tyrimą dėl konkurencijos gynimo priemonių susijungimų atvejais (susijungimų konkurencijos gynimo priemonių tyrimas),

‐   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles(5),

‐   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles (COM(2005)0672) (Žalioji knyga dėl žalos),

‐   atsižvelgdamas į Komisijos valstybės pagalbos veiksmų planą dėl mažesnės ir tikslingesnės valstybės pagalbos: 2005–2009 m. valstybės pagalbos reformos programos (COM(2005)0107),

‐   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai(6),

‐   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl valstybės pagalbos naujovių diegimui(7),

‐   ?atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo mėn. Komisijos tarnybų dokumentą dėl Bendrijos sistemos skirtos, valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui,

‐   atsižvelgdamas į Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai(8),

‐   atsižvelgdamas į Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo investicijų mažosioms ir vidutinėms įmonėms skatinimo(9),

‐   atsižvelgdamas į 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires(10),

‐   atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimo 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas(11), variantą, kuris 2004 m. rugsėjo 8 d. perduotas svarstyti Parlamentui,

‐   atsižvelgdamas savo į 2005 m. vasario 22 d. rezoliuciją dėl valstybės pagalbos, teikiamos kompensacijų už viešąsias paslaugas forma(12),

‐   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką visuotinės svarbos paslaugų srityje ir ypač į 2003 m. liepos 24 d. Teismo sprendimą byloje C–280/00(13),

‐   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0176/2007),

1.   pritaria Komisijos veiksmams modernizuoti konkurencijos politiką ir ypač jos tvirtai pozicijai stengiantis įveikti kartelius, atnaujintai kovai su neteisėta valstybės pagalba ir pradėtiems sektorių tyrimams; pritaria Komisijos veiksmams, kuriuos ji vykdo, siekdama užtikrinti geresnį Europos konkurencijos tinklo (EKT) veikimą; džiaugiasi Komisijos pasiektais rezultatais daugiašalio ir dvišalio bendradarbiavimo srityje ir ragina siekti tolesnės pažangos tarptautinės konkurencijos politikos konvergencijos srityje;

2.   pritaria Komisijos pasirinkimui pirmenybę teikti ekonominiam, o ne taisyklėmis pagrįstam požiūriui į konkurencijos politikos įstatymų vykdymą; pritaria Komisijos pasirinktai sektorių tyrimų metodikai, kuri geriau atspindi verslo įmonių veiklos ypatybes, ypač finansinių paslaugų ir energetikos sektoriuose; toliau pabrėžia, kad šiais tyrimais turėtų būti siekiama įvertinti dabartinę padėtį sektoriuose ir tendencijas tiksliniuose sektoriuose bei turėtų būti skatinama pažangi politika;

3.   pritaria Komisijos pastangoms tobulinti sprendimų vykdymo kokybę atsižvelgiant į EKT, glaudžiau bendradarbiaujant nacionalinėmis konkurencijos institucijomis (NKI) ir skatinant jų tarpusavio bendradarbiavimą;

4.   atsižvelgdamas į NKI bendradarbiavimą ir jų vykdomą įstatymų įgyvendinimą, dar kartą ragina toliau siekti pažangos mažinant neapibrėžtumą, kurį lemia skirtingas nacionalinių teismų vykdomas Bendrijos konkurencijos teisės aiškinimas, taip pat galutinių sprendimų priėmimo terminų, turinio ir įstatymų vykdymo neatitiktis; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti teisinių institucijų tinklą, panašų į EKT;

5.   atsižvelgdamas į žymius skirtumus, vyraujančius valstybių narių vykdomoje bendros ekonominės svarbos paslaugų (SGEIs) politikoje, dar kartą ragina siekti tolesnės pažangos ir išaiškinant galiojančias konkurencijos taisykles, ir taikant jas praktikoje;

6.   palankiai vertina tai, kad vis plačiau naudojamos procedūros, apibrėžtos EKT atleidimo nuo baudų programoje; tačiau pabrėžia, kad reikia šią priemonę toliau tobulinti, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo ja, ypač tais atvejais, kai ekonomiškai silpnesni slapto susitarimo dalyviai nesąžiningai nustumiami į nenaudingesnę padėtį;

7.   tuo remdamasis primena, kad reikia koordinuoti dvigubo poveikio priemones, susijusias su ieškiniais dėl žalos ir atleidimo nuo baudų procedūromis, kad būtų užtikrinta, jog taikomos atitinkamos tinkamo elgesio skatinimo priemonės;

8.   reiškia susirūpinimą dėl gerokai vėluojančio valstybės pagalbos lėšų, kurias kelios valstybės narės skyrė neteisėtai, išieškojimo proceso; pabrėžia, kad netinkamas šios srities taisyklių taikymas labai pakenktų sąžiningai konkurencijai;

9.   palankiai vertina tai, kad dauguma pastaruoju metu įstojusių valstybių narių priėmė Bendrijos konkurencijos taisykles, ir rekomenduoja toliau gerinti šių taisyklių laikymosi kokybę;

10.   pabrėžia tai, kad tinkama konkurencijos politika gali būti labai svarbus veiksnys siekiant Lisabonos strategijos tikslų; primena, kad konkurencijos politika gali tapti dar svarbesniu veiksniu, jei ji bus tinkamai susieta su sanglaudos politika;

11.   ragina Komisiją nuodugniai apsvarstyti, kaip tam tikri taikomi mokesčiai, ypač susiję su įmonėmis, veikia valstybių narių mokesčių konkurenciją;

12.   mano, kad tam tikros mokesčių formos, taikomos keliuose Šveicarijos kantonuose, galėtų iškreipti konkurenciją, ir ragina valstybes nares bei Komisiją tęsti dialogą šiais klausimais su Šveicarijos konfederacija ir siekti, kad Šveicarija prisidėtų ir pradėtų taikyti Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą, pridėtą prie 1997 m. gruodžio 1 d. įvykusio Ekonomikos ir finansinių reikalų tarybos (ECOFIN) susitikimo išvadų dėl apmokestinimo politikos(14);

13.   pritaria Komisijos siekiui pasiūlyti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę (CCCTB), taikytiną visoje Bendrijos teritorijoje, nes tada būtų lengviau lyginti, ir atkreipia dėmesį į savo 2005 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje dėl įmonių apmokestinimo Europos Sąjungoje: bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė(15) išdėstytas mintis;

14.   dar kartą patvirtina, kad Parlamentui reikia skirti svarbesnį vaidmenį, suteikiant bendro spendimo priėmimo įgaliojimus rengti teisės aktus konkurencijos srityje;

15.   primena, kad reikia skatinti tinkamos Bendrijos lygmens kompetencijos ugdymą, siekiant įvykdyti ambicingus Lisabonos strategijos tikslus ir tinkamai pasinaudoti aukšta įmonių ir NKI darbuotojų kvalifikacija;

16.   pritaria pastangoms stiprinti EKT atliekamą vaidmenį konkurencijos taisyklių įgyvendinimo srityje, derinant taisyklių taikymą ir teisinių normų aiškinimą, taip pat perduodant įgaliojimus ir NKI keičiantis tarp savęs sukaupta patirtimi;

17.   reiškia susirūpinimą, kad iki šiol iš dalies nepavyko pasiekti tikros konkurencijos energetikos rinkose; nurodo, kad daugelyje valstybių narių nepakako atskirti nuosavybės, kad būtų užtikrinta tinkama konkurencija, nes dabartinių valdytojų užimamos didelės rinkos dalys, siejamos su nepakankama prieiga prie rinkos ir išstūmimu iš jos;

18.   yra tvirtai įsitikinęs, kad vienodų sąlygų sukūrimas, kuris skatintų ateiti naujus rinkos dalyvius ir diegti ekologiškas technologijas, turėtų būti prioritetas; džiaugiasi Komisijos darbu šioje srityje, kad ji, skatindama energetikos rinkos veiksmingumą, visapusiškai išnaudojo savo įgaliojimus, suteiktus pagal konkurencijos, valstybės pagalbos ir susijungimų kontrolės taisykles; pritaria tam, kad energetikos sektoriaus tyrimas kartu su reikalavimų vykdymo tam tikrais atvejais priežiūra taip pat padarė didelę įtaką Komisijos siekiams nustatyti, kokių reikia reglamentavimo pakeitimų, susijusių su tam tikrais klausimais, ypač tokiais, kad būtų tinkamai išskaidyti tinklai ir užtikrintas tinkamas tiekimas, panaikintos reglamentavimo spragos, ypač susijusios su tarptautiniais klausimais, išspręstos problemos, susijusios su rinkos koncentracija ir įėjimo į rinką kliūtimis, ir padidintas rinkos skaidrumas;

19.   pabrėžia, kad energetikos sektoriaus objektų nuosavybės atskyrimo užbaigimas, vertikalių konglomeratų suardymas ir sąlygų veiksmingai prieigai prie rinkos sudarymas turėtų būti laikomi svarbiausiais dalykais;

20.   pritaria visuotiniam energetikos sektoriaus tyrimo tikslui, kurio metu iki 2007 m. liepos 1 d. bus nustatytos kliūtys, trukdančios plėtoti Bendrijos energetikos rinką; taip pat pritaria Komisijos nuomonei, kad NKI turi būti suteikta daugiau įgaliojimų ir turi būti gerinamas koordinavimas Bendrijos lygmeniu, ypač susijęs su tarptautiniais klausimais; ragina Komisiją toliau siekti, kad būtų įgyvendinami teisės aktai, įskaitant baudų skyrimą konkurencijos taisykles pažeidusioms įmonėms; ragina Komisiją kelti bylas valstybėms narėms, neteisėtai ginančioms nacionalines energetikos įmones;

21.   ragina Komisiją išnagrinėti atitinkamą konkurencinę padėtį reitingų agentūrų, audito įmonių ir didelių investicinių bankų sektoriuose;

22.   pabrėžia, kad su konkurencija susiję teisės aktai turi būti taikomi visiems Europos rinkos dalyviams, nepaisant to, ar jų pagrindinės buveinės yra Europos Sąjungoje; mano, kad Komisija turi vienodai tvirtai ir nuosekliai veikti ir trečiųjų šalių, ir ES įmonių atžvilgiu;

23.   pritaria Komisijos iniciatyvai, kurios ji ėmėsi užsakydama tyrimą, kurio metu tuėtų būti nustatyta, ar energijos kainų augimą daugiausia lėmė kuro kainų augimas ir ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos (angl. ETS) poveikis, ar rinkos dalyvių veiksmų antikonkurencinis poveikis;

24.   primena Komisijos įsipareigojimą persvarstyti "dviejų trečdalių taisyklę" ir nustatyti poveikio bendrijos mastu ribą pasiūlymų susijungti atveju; norėtų šioje srityje matyti daugiau pažangos ir nuoseklesnį požiūrį, vertinant palyginamus susijungimų veiksmus, kai nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimai galėtų daryti didelę įtaką kaimyninių valstybių narių rinkos struktūrai;

25.   pritaria Komisijos tikslui remti infrastruktūros tinklų tarpusavio ryšius; ragina ypatingą dėmesį skirti periferinių rinkų specifikai;

26.   palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl žalos ir pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta nukentėjusiųjų teisė gauti kompensaciją dėl nuostolių, kuriuos jie patyrė dėl antikonkurencinių veiksmų;

27.   giria Komisijos pastangas stiprinti kartelių priežiūros priemones, ypač atleidimo nuo baudų taisyklių persvarstymą ir naujas baudų apskaičiavimo metodikos gaires, daugiausia dėmesio skiriant ilgalaikėms sutartims didžiosiose rinkose;

28.   tiki, kad Bendrijos ir nacionalinių susijungimų kontrolės taisyklių taikymas palengvėtų dėl NKI bendradarbiavimo, kurį palaikant ir panaudojant specialų keitimuisi informacija skirtą tinklą siekiama sukurti bendrą duomenų bazę, kurioje būtų registruojami visi nagrinėjami atvejai;

29.   pritaria Komisijos numatytam konkurencijos gynimo priemonių susijungimų atvejais tyrimui, kurio metu būtų nagrinėjamas siūlomų konkurencijos gynimo priemonių poveikis 1996–2000 m.; mano, kad atliekant tokius ex-post tyrimus padedama geriau suvokti vykdomą politiką, ir jie vėliau turėtų būti išplėsti ir atliekami kitose konkurencijos politikos įgyvendinimo srityse;

30.   pažymi, kad, remiantis Komisijos tyrimu dėl konkurencijos gynimo priemonių susijungimų atvejais, struktūrinių konkurencijos gynimo priemonių veiksmingumas gali sumažėti dėl antikonkurencinio įmonių ir valstybinių institucijų veiksmų poveikio, ypač dėl galimybių dalyvauti rinkoje ribojimo; taigi ragina Komisiją budriau stebėti galimas įstatymų, susijusių su konkurencijos gynimo priemonėmis susijungimų atvejais, įgyvendinimo spragas;

31.   pažymi, kad valstybės pagalbos politika yra neatsiejama konkurencijos politikos dalis ir kad valstybės pagalbos kontrolė atspindi poreikį išlaikyti vienodas veiklos sąlygas visoms įmonėms, veikiančioms vidaus rinkoje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pastangas didinti esamų valstybės pagalbos priemonių skaidrumą ir viešą atskaitomybę; pritaria pastangoms šiomis sąlygomis toliau didinti skaidrumą; be to, pabrėžia, kad reikia aiškių kriterijų, kad būtų galima nustatyti valstybės pagalbos lygį;

32.   pakartoja reikalavimą atlikti paskesnį tyrimą ir teikti viešus pranešimus apie valstybės pagalbos plėtrą, lyginant valstybes nares, kad būtų galima pasiekti tikslą, pagal kurį numatomas tokios pagalbos mažinimas;

33.   primena, kad reikia vengti valstybių narių valstybės pagalbos programų konkurencijos ir kartojimosi, taip pat bet kokių vidaus rinkos iškraipymų, nulemtų skirtingų techninių ir finansinių valstybių narių galimybių remti valstybės pagalbą; mano, kad tolesnės Komisijos pastangos derinti nacionalinius veiksmus ir skatinti keitimąsi informacija ir pažangiausia patirtimi labai svarbios;

34.   primena valstybės pagalbos ir Bendrijos sanglaudos politikos suderinamumo principą; ragina, kad Komisija, siekdama Bendrijos tikslų ir įgyvendindama sanglaudos politiką, užtikrintų, kad valstybės pagalba neiškreiptų konkurencijos – neskatintų įmonių iš vienos valstybės narės į kitą perkėlimo, nes dėl to įmonės gali pradėti vaikytis subsidijų, o tai neduotų jokios realios naudos siekiant bendrų Bendrijos tikslų, ir ypač svarbu, kad viename regione nebūtų prarastos darbo vietos kito regiono naudai; primena, kad teikiant regioninę pagalbą ne pagal patvirtintas regioninės pagalbos priemones neišvengiamai padidėja rizika iškreipti konkurenciją;

35.   palankiai vertina didesnį Komisijos dėmesį Lisabonos strategijos klausimams valstybės pagalbos valdymo srityje ir rūpestį, kad būtų "įveiktas atsilikimas", susijęs su panašiais klausimais dėl mažiau išvystytų Europos Sąjungos regionų;

36.   mano, kad Bendrijos valstybės pagalbos politikoje, ypač skirtoje globalizuotoje rinkoje veikiantiems sektoriams, turėtų būti skiriama daugiau dėmesio trečiųjų šalių vyriausybių veiksmams, susijusiems valstybės pagalbos teikimu konkurentams; tačiau mano, kad reikia siekti pusiausvyros pirmenybę teikiant bendradarbiavimui ir abišaliam pripažinimui, o ne subsidijuojant konkurenciją;

37.   primena, kad būtina užtikrinti, jog įvairiose šalyse ir sektoriuose laikantis Bendrijos tikslų, susijusių su klimato kaitos stabdymu, įgyvendinant su valstybės pagalbos aplinkos apsaugos srityje programas nekiltų prieštaravimų konkurencijos tikslams; ragina Komisiją į tai atsižvelgti, kai greitu laiku bus svarstomas bendrosios išimties taikymo valstybės pagalbos aplinkos apsaugai klausimas;

38.   palankiai vertina pažangą, pasiektą dvišalio bendradarbiavimo su pagrindiniais Europos Sąjungos partneriais, t. y. Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Japonija ir Korėja, srityje, įskaitant dialogą bendrai rūpimais klausimais, ypač dėl konkurencijos gynimo priemonių susijungimų atvejais ir kartelių tyrimo; mano, kad toks bendradarbiavimas itin svarbus siekiant, kad sprendimai būtų įgyvendinami nuosekliai, kai jų pasekmes jaučia abi pusės;

39.   palankiai vertina Komisijos bendradarbiavimą su Kinijos valdžios institucijomis, siekiant įsteigti konkurencijos priežiūros instituciją Kinijoje; ragina Komisiją toliau stengtis Kinijoje skleisti veiksmingos konkurencijos kultūrą;

40.   pabrėžia, kad Komisijos konkurencinės padėties įvairiuose sektoriuose analizė įmonių įsigijimo atveju turėtų būti atlikta atsižvelgiant į vidaus rinką kaip į visumą, o ne daugiausia dėmesio skiriant padėčiai vietos ir nacionalinėse rinkose;

41.   pabrėžia, kad pagal Komisijos naujosios prekybos darbotvarkės, kuria remiantis bus deramasi su pasirinktais partneriais dėl laisvosios prekybos sutarčių sudarymo, nuostatas už konkurenciją atsakingas Komisijos narys turėtų aktyviai dalyvauti rengiant šias sutartis, kad jose būtų tinkamai išnagrinėti klausimai, susiję su pagrindinėmis problemomis konkurencijos srityje;

42.   ragina Tarybą ir Komisiją stiprinti ir labiau sutelkti bendras pastangas įgyvendinant Bendrijos konkurencijos dienos iniciatyvą, kuria siekiama Europos vartotojams ir piliečiams parodyti, kad konkurencijos politika itin svarbi ekonomikos augimui ir darbo vietų plėtrai Europos Sąjungoje;

43.   paveda Parlamento Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 1, 2003 1 4, p. 1.
(2) OL L 123, 2004 4 27, p. 18.
(3) OL C 210, 2006 9 1, p. 2.
(4) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.
(5) OL L 140, 2004 4 30, p. 1.
(6) OL L 302, 2006 11 1, p. 29.
(7) OL C 296 E, 2006 12 6, p.263
(8) OL C 37, 2001 2 3, p. 3.
(9) OL C 194, 2006 8 18, p. 2.
(10) OL C 54, 2006 3 4, p. 13.
(11) OL L 312, 2005 11 29, p. 67.
(12) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 117.
(13) Byla Nr. C-280/00, Altmark Trans GmbH ir Regierungspräsidium Magdeburg prieš Nahverkehrsgesellschaft Altmark GmbH, [2003], Rink. p. I-7747.
(14) OL C 2, 1998 1 6, p. 1.
(15) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 229.

Teisinė informacija - Privatumo politika