Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. paskelbtą Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją(1), ypač į jos 9 ir 14 straipsnius dėl teisės kurti šeimą ir teisės į mokslą,

–   atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 21 ir 22 d. Kopenhagoje, 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonoje, 2001 m. kovo 23 ir 24 d. Stokholme, 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonoje, 2003 m. kovo 20 ir 21 d., 2004 m. kovo 25 ir 26 d., 2005 m. kovo 22 ir 23 d. ir 2006 m. kovo 23 ir 24 d. Briuselyje vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas, susijusias su Lisabonos strategija dėl darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 19 d. Europos švietimo ministrų bendrą deklaraciją, patvirtintą jų susitikimo Bolonijoje metu,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 ir 23 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos jaunimo paktą,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 14 d. Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl vaikų priežiūros paslaugų,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių "Europos jaunimo reikalų sprendimas – Europos jaunimo pakto įgyvendinimas ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas" (COM(2005)0206), kuriame numatoma būtinybė užtikrinti jaunimui kokybišką švietimą ir mokymą ir geresnį profesinės veiklos suderinimą su šeiminiu gyvenimu,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą "Veiksmingos investicijos į švietimą ir mokymą: užduotis Europai" (COM(2002)0779),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą "Universitetų vaidmuo žinių Europoje" (COM(2003)0058),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą "Europos intelektinių gebėjimų sutelkimas: sudaryti universitetams sąlygas visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo" (COM(2005)0152),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą "Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems – pagrindų strategija" (COM(2005)0224),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1672/2006/EB, nustatantį Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą – Progress (2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą "Moterų ir vyrų lygybės gairės (2006–2010)" (COM(2006)0092),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatą "Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę" (COM(2005)0094),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą "Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe" (COM(2006)0571),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą "Pirmojo konsultacijų su Europos socialiniais partneriais dėl profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo etapas" (SEC(2006)1245),

–   atsižvelgdamas į 1992 m. kovo 31 d. Tarybos rekomendaciją 92/241/EEB dėl vaikų priežiūros paslaugų(3), pagal kurią galimybė naudotis tokiomis paslaugomis turėtų būti suteikta tėvams, kurie studijuoja ar mokosi, siekdami patekti į darbo rinką,

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimo(4), 2005 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio įvertinimo(5), 2006 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos ateities atsižvelgiant į lyčių perspektyvą(6), 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją dėl moterų ir merginų diskriminacijos švietimo srityje(7),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (A6-0209/2007) pranešimą,

A.   kadangi šeimos politika ir švietimo politika patenka į nacionalinės kompetencijos ir atsakomybės sritį,

B.   kadangi švietimas yra visų žmonių pagrindinė teisė ir būtina sąlyga asmens raidai ir jo dalyvavimui ekonominiame ir socialiniame gyvenime,

C.   kadangi švietimo sistema turi apimti ir kliūčių, trukdančių veiksmingai užtikrinti moterų ir vyrų lygybę, pašalinimą bei visiškos lyčių lygybės skatinimą,

D.   kadangi galimybė naudotis kokybiška švietimo, mokymosi visą gyvenimą ir mokymo sistema yra esminis dalykas jauniems vyrams ir jaunoms moterims, kad jie galėtų suteikti Europai naujų gebėjimų, kurių taip trūksta, skatintų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą bei suvienytų kartas ir atnaujintų gyventojų populiaciją,

E.   kadangi geresnis visų lygių šeiminio gyvenimo ir studijų derinimas sudarytų sąlygas labiau išnaudoti jaunimo, ypač jaunų moterų, potencialą ir prisidėti prie žinių visuomenės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo skatinimo, socialinės sanglaudos ir Europos visuomenės atnaujinimo, t. y. prie vieno iš atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo,

F.   kadangi Europos ateitis priklauso nuo jos sugebėjimo kurti jauniems vyrams ir jaunoms moterims atvirą visuomenę; kadangi šiuo požiūriu motinystė arba tėvystė, nesavarankiškų senyvo amžiaus žmonių arba žmonių su negalia priežiūra neturėtų versti atsisakyti studijų arba profesinės veiklos, sudaryti kliūčių toliau jas tęsti arba siekti karjeros,

G.   kadangi aukštasis mokslas ir profesinis mokymas yra viena iš pagrindinių sąlygų, sudarančių galimybę realiai dalyvauti darbo rinkoje, bei viena iš priemonių, skirtų užkirsti kelią skurdui, su kuriuo ypač susiduria moterys, bei suvienodinti vyrų ir moterų darbo užmokestį,

H.   kadangi nacionalinėms mažumoms ir imigrantų grupėms priklausančių merginų ir jaunų moterų galimybės siekti aukštesniojo išsilavinimo yra ypač ribotos ir (arba) dažnai šios merginos ir moterys patiria diskriminaciją ir atskyrimą mokyklose,

I.   kadangi pailgėjusi studijų trukmė(8), paskatų tapti savarankiškais nebuvimas ir sunkesnis įsitraukimas į profesinę veiklą gali paskatinti jaunimą atidėti vėlesniam laikui sprendimą sukurti šeimą,

J.   kadangi dėl mokymosi visą gyvenimą suteikiamos galimybės ir ilgesnės studijų trukmės padidėja studijuojančių ir besimokančių vyrų ir moterų amžiaus vidurkis(9),

K.   kadangi padidėjusi gyvenimo trukmė turi įtakos kartų ir šeimos santykiams, nes vis didėja nesavarankiškų žmonių skaičius,

L.   kadangi pirmiau minėtame 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikate dėl profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo pripažįstama, kad derinimo politika taip pat turi būti skirta ir jaunoms moterims ir jauniems vyrams, kurie dar tęsia aukštojo mokslo studijas,

M.   kadangi dėl finansinių problemų ir įvairaus pobūdžio diskriminacijos sunkiau pradėti studijas ir studijuoti ar mokytis ir kadangi šie sunkumai ypač slegia jaunus žmones, kurie studijuodami arba mokydamiesi turi šeiminių, ir galbūt profesinių įsipareigojimų(10),

N.   kadangi net jei valstybės narės ir negali turėti įtakos individualiam apsisprendimui prisiimti šeiminius įsipareigojimus, vis dėlto, atsižvelgdamos į demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, jos turėtų sukurti socialinę ir ekonominę jauniems tėvams ir jauniems žmonėms, atsakingiems už nesavarankiškų suaugusiųjų arba žmonių su negalia priežiūrą, palankią aplinką,

O.   kadangi tai, kad žmonės sukuria šeimas ir susilaukia vaikų vėlesniu gyvenimo etapu, turi įtakos demografinei padėčiai kiekvienoje valstybėje narėje, {am 4}

P.   kadangi remiantis statistikos duomenimis įrodyta, kad europiečiai nesusilaukia tiek vaikų, kiek jie norėtų susilaukti(11),

Q.   kadangi moterys, kurioms dažniausiai tenka prižiūrėti nesavarankiškus asmenis(12) , yra labiau nei vyrai linkusios nebetęsti studijų, jas nutraukti arba nebegrįžti studijuoti, todėl susidaro neišvengiama diskriminacija de facto, joms siekiant pradėti studijas ir jas tęsti ir mokytis visą gyvenimą, taip pat atsiranda vyrų ir moterų nelygybė profesiniame gyvenime,

R.   kadangi daugelyje šalių darbas studijų metu tampa faktoriumi, dėl kurio socialinė parama nebėra skiriama arba sumažinamas skiriamos pašalpos dydis, ir kadangi studento statusas, ypač jei jis dar turi išlaikyti kitus asmenis, gerokai apsunkina banko paskolos ar kredito gavimą,

S.   kadangi dabar vis daugiau žmonių gyvena alternatyvaus modelio šeimose, neatitinkančiose tradicinio branduolinės šeimos, kurią sudaro motina, tėvas ir jų bendri biologiniai vaikai, modelio,

T.   kadangi turint šeiminių įsipareigojimų atsiranda specialių poreikių kai kuriose srityse, pavyzdžiui, apsirūpinti būstu, gauti vaikų priežiūros paslaugas, nesavarankiškų asmenų slaugos paslaugas ir lankstų paskaitų lankymo grafiką,

U.   kadangi skirtingose šalyse ir aukštojo ar profesinio mokymo įstaigose skirtingai elgiamasi su studentais, turinčiais šeiminių įsipareigojimų, o tai gali būti kliūtis studentų judumui ir jų išsilavinimo ar profesinių ketinimų įgyvendinimui, ir kadangi švietimo sistemose nevienodas požiūris į studentų poreikius, taip pat jiems taikomi skirtingi kriterijai studento pašalpai gauti,

V.   kadangi nacionaliniu ir Europos lygmeniu yra labai nedaug statistikos ir rodiklių, kurie leistų apibrėžti jaunų žmonių, turinčių šeiminių įsipareigojimų, gyvenimo sąlygas studijų arba mokymosi metu,

1.   pabrėžia, kad švietimas ir mokslas yra žmogaus teisė mergaitėms ir moterims bei esminėsąlyga, suteikianti galimybę naudotis visomis kitomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis;

2.   primena, kad rekomendacijos skirtos jauniems žmonėms, kurie studijuodami ar mokydamiesi turi ir ketina turėti šeiminių įsipareigojimų, susijusių su motinyste ar tėvyste, arba su priklausomų suaugusių asmenų ar asmenų su negalia priežiūra;

3.   primena, kad pagal pirmiau minėtoje Žaliojoje knygoje apie demografinius pokyčius pateiktas išvadas Europos demografinį deficitą, be kitų faktorių, lemia tai, kad šiuo metu vėliau pasiekiami įvairūs gyvenimo tarpsniai (studijos, darbas, šeima);

4.   džiaugiasi, kad Komisija 2006 m. spalio 12 d. komunikate dėl profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo pripažįsta, kad derinimo politika taip pat turi būti skirta ir jaunoms moterims ir jauniems vyrams, kurie dar tęsia aukštojo mokslo studijas, tačiau apgailestauja, kad šiuo atžvilgiu nėra priimta jokių konkrečių pasiūlymų;

5.   skatina Komisiją ir valstybes nares vykdyti politiką, palankią studijų ir šeiminio gyvenimo derinimui, kuri skatintų jaunus žmones prisiimti subalansuotus šeiminius įsipareigojimus, vengiant bet kokio pobūdžio diskriminacijos šių įsipareigojimų pagrindu, ir kuri leistų labiau pabrėžti vaidmenį, kuris jiems tenka skatinant Europos ekonomikos augimą ir konkurencingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad švietimo ir mokslinių tyrimų sektoriuose diplomus gauna daugiau moterų nei vyrų (59 proc.), tačiau jų gretos, kylant karjeros laiptais, laipsniškai mažėja: moterys sudaro 43 proc. daktaro laipsnį ir tik 15 proc. profesoriaus mokslo vardą turinčių asmenų;

6.   skatina valstybes nares labiau įsigilinti į jaunų žmonių padėtį, kurie studijuodami ar besimokydami turi šeiminių įsipareigojimų, ir suteikti jiems būtinas, poreikius atitinkančias priemones;

7.   atsižvelgiant į tai, kad dažniausiai atsakomybė už priklausomų asmenų priežiūrą tenka moterims ir dėl to joms sunku tęsti studijas, ragina valstybes nares sukurti asmenų savarankiškumo skatinimo bei priklausomų asmenų slaugos socialines paslaugas;

8.   skatina valstybes nares užtikrinti studentų draudimą, ypač socialinį ir medicininį, kuris galėtų apimti ir nuo studento (-ės) priklausomus asmenis;

9.   ragina valstybes nares ir kreditavimo institucijas supaprastinti ir palengvinti paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimą jauniems žmonėms, kurie derina šeiminius įsipareigojimus su studijomis ar mokymusi;

10.   ragina valstybes nares sumažinti arba panaikinti mokesčius jauniems žmonėms, vyrams ir moterims, kurie studijuodami bei vykdydami savo profesinę veiklą prisiima šeiminius įsipareigojimus arba įsipareigojimus nuo jų priklausomiems asmenims;

11.   skatina valstybes nares, bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis ir aukštojo ar profesinio mokymo įstaigomis, priimti būtinas priemones, kad vaikų turintys studentai galėtų gauti jų poreikius atitinkančius būstus ir pakankamas ir deramas vaiko priežiūros paslaugas, taikant tas pačias priimtinumo sąlygas, kurios taikomos dirbantiems tėvams; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti Bendrijos fondų teikiamomis galimybėmis, ypač Europos socialinio fondo galimybėmis šioje srityje;

12.   džiaugiasi 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadomis, kuriose valstybės narės primygtinai raginamos iki 2010 metų įkurti vaikų priežiūros struktūras bent 90 proc. vaikų nuo 3 m. iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir bent 33 proc. vaikų iki 3 m.; apgailestauja, kad valstybės narės kol kas šio raginimo nesilaiko taip, kaip reikėtų;

13.   skatina aukštojo ar profesinio mokymo įstaigas pradėti teikti savo infrastruktūrose vaikų priežiūros paslaugas ir ragina valstybes nares paremti tokias iniciatyvas; taip pat pabrėžia vyresniųjų šeimos narių (senelių) svarbą ir jų vaidmenį auklėjant vaikus bei teikiant pagalbą studijuojantiems ir dirbantiems jauniems tėvams;

14.   skatina valstybes nares užtikrinti, kad visi vaikų turintys studentai už priimtiną kainą galėtų naudotis geros kokybės savivaldybės arba valstybinių vaikų lopšelių paslaugomis;

15.   skatina valstybes nares užtikrinti, kad visi vyresnių vaikų turintys studentai už priimtiną kainą galėtų naudotis geros kokybės pailgintos dienos grupių paslaugomis;

16.   skatina valstybes nares palengvinti jaunų žmonių, ypač jaunų moterų, atsakomybę, daugiausia susijusią su priklausomais asmenimis, kad jos galėtų tęsti studijas;

17.   ragina valstybes nares kartu su aukštojo ar profesinio mokymo įstaigomis pasiūlyti lankstesnį paskaitų grafiką, pavyzdžiui, padidinti nuotolinio mokymo pasiūlą ir neakivaizdinių studijų galimybę, bei sudaryti galimybę didesniam būriui suaugusiųjų tęsti mokslus pagal visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas;

18.   skatina valstybes nares ir aukštojo ar profesinio mokymo įstaigas labiau išnaudoti lanksčias mokymo priemones, kurias siūlo naujos technologijos, ir sudaryti galimybes, kad jomis galėtų pasinaudoti visi jauni studijuojantys ar besimokantys žmonės, o ypač tie, kurie turi šeiminių įsipareigojimų arba įsipareigojimų asmenims su negalia;

19.   skatina valstybes nares ir aukštojo bei profesinio mokymo įstaigas užtikrinti vienodą požiūrį ir nediskriminavimą priimant studijuoti, tęsiant studijas ir į jas sugrįžtant nėščioms studentėms ir mažų vaikų turinčioms motinoms bei atsižvelgti į jų poreikius;

20.   skatina aukštojo ir profesinio mokymo įstaigas imtis tinkamų priemonių, kad dėstytojai ar profesinio rengimo specialistai atkreiptų dėmesį į ypatingus studentų, prižiūrinčių kitus asmenis, poreikius ir prireikus jiems patartų ir suteiktų konsultacijų, kaip jie galėtų lengviau pradėti, tęsti studijas ar mokslą ir sugrįžti į aukštojo ar profesinio mokymo sistemą;

21.   ragina aukštojo ir profesinio mokymo įstaigas atkreipti dėmesį į jaunų žmonių, turinčių šeiminių įsipareigojimų, finansinę padėtį, apskaičiuojant mokesčius už mokslą, ir skatina jas suteikti šiems žmonėms atitinkamą paramą;

22.   ragina valstybes nares įvesti nacionalinę "sertifikavimo" sistemą, leisiančią nustatyti aukštojo arba profesinio mokymo įstaigas, suteikiančias galimybių suderinti studijas su šeiminiu gyvenimu, taip siekiant palengvinti ir paskatinti asmenis, turinčius šeiminių įsipareigojimų, tęsti ar iš naujo pradėti studijas;

23.   skatina darbdavius, vadovaujantis socialine įmonių atsakomybe ir siekiant pagerinti jaunų diplomuotų žmonių užimtumą, skirti studijų stipendijas, kurias galėtų gauti ir studentai (-ės), turintys (-čios) šeiminių įsipareigojimų;

24.   ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti ir lengvinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, be kita ko, numatant galimybę gauti tėvystės arba motinystės atostogas, arba atostogas, skirtas priklausomų asmenų ir asmenų su negalia globai ir priežiūrai, taip pat dar lankstesnes darbo sąlygas, ypač panaudojant naujas technologijas; taip pat, siekiant visiškai įgyvendinti tikros vyrų ir moterų lygybės tikslą, ragina valstybes nares, skaičiuojant bendrą moterų ir vyrų darbo stažą ir senatvės pensijai gauti reikiamą darbo stažą, įskaičiuoti motinystės ir tėvystės atostogas studijų metu;

25.   ragina valstybes nares panaikinti apribojimus dirbti apmokamą darbą studijuojantiems ar išėjusiems tėvystės (motinystės) atostogų asmenims, kuomet sumos neviršija valstybių narių nustatytų ribų, neatimant teisės gauti šeimos pašalpas, nes taip, atlikdami jiems pavestą darbą namuose, šie asmenys galėtų palaikyti ryšį su darbdaviu ir tai palengvintų jų sugrįžimą į darbo rinką pasibaigus tėvystės (motinystės) atostogoms;

26.   primena, kad dažniausiai jaunoms moterims tenkanti atsakomybė už priklausomus asmenis yra diskriminacijos tarp vyrų ir moterų pagrindas švietimo ir profesiniame lygmenyje; pabrėžia, kad vyrų atsakomybės stiprinimas namų ruošos bei vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros srityje yra pagrindinis elementas, galintis padėti jaunoms moterims geriau suderinti motinos vaidmenį ir studijas; todėl ragina valstybes nares pripažinti šeiminio gyvenimo svarbą, skatinti tėvų vaidmenį šeimose, taip pat geresnį šeiminio gyvenimo įsipareigojimų pasidalijimą, įskaitant mokymosi laikotarpį ir pasibaigus studijoms, siekiant sudaryti lygias galimybes vyrams ir moterims;

27.   skatina valstybes nares nustatyti finansinę paramą šeimoms su vaikais taip, kad vyrai būtų skatinami dalyvauti prižiūrint vaikus;

28.   rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinant atviro koordinavimo metodą ir švietimo ir socialinių reikalų ministrų susitikimų metu, dalytisgeriausia praktika, sukaupta remiant šeiminių įsipareigojimų turinčius studentus, taip pat atsižvelgti į kai kuriose Europos šalyse šioje srityje taikomas naujas priemones;

29.  29 rekomenduoja valstybėms narėms imtis priemonių, palengvinančių socialinės paramos teikimą arba išplėtimą vaikus auginantiems studentams iš kitų valstybių narių;

30.   rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms, rengiant ir įgyvendinant Bendrijos ir nacionalines švietimo programas, atsižvelgti į ypatingą šeiminių įsipareigojimų turinčių studentų padėtį; atkreipia dėmesį tai, kaip svarbu numatyti šiose programose bendrai įgyvendinamus veiksmus, kurie padėtų derinti studijas ir šeiminį gyvenimą; ragina užtikrinti, kad švietimo sistemos būtų lanksčios ir garantuotų, jog po motinystės atostogų motina galėtų tęsti studijas ir būtų grąžinta į tą patį studijų lygį, kuriame ji buvo iki atostogų;

31.   ragina valstybes nares, remiantis nacionaline padėtimi, įvertinti, ar švietimo sistemų reforma, skatinanti didesnį lankstumą ir geresnį studijų laiko valdymą, sudarytų sąlygas ankstesniam jaunų žmonių įsitraukimui į profesinį gyvenimą, taip pat ketinimų turėti vaikų įgyvendinimui;

32.   skatina EUROSTATĄ ir valstybes nares suvienodinti naudojamus rodiklius, siekiant surinkti duomenis, leidžiančius nacionaliniu ir ES lygmeniu nustatyti studentų ir studenčių, turinčių šeiminių įsipareigojimų, skaičių bei jų gyvenimo sąlygas ir tai, kokia apimtimi šeiminiai įsipareigojimai lemia studijų nutraukimą, ypač kalbant apie jaunas moteris;

33.   pabrėžia, kad jaunų moterų motyvacija suderinti studijas ir motinystę taip pat gali būti susilpninta dėl to, kad jos bijo ateityje patirti diskriminaciją profesinėje veikloje; todėl skatina valstybes nares kovoti su darbdavių vykdoma motinų diskriminacija tiek priimant jas į darbą, tiek ir suteikiant joms aukštesnes pareigas;

34.   ragina mokslo įstaigas ir universitetus imtis tinkamų priemonių, kad vyrams ir moterims, turintiems šeiminių įsipareigojimų, būtų garantuotos lygios teisės siekti mokslininko ir (arba) mokslo darbuotojo karjeros, skatinti juos pasirinkti tokią karjerą ir jos siekti bei išlaikyti juos mokslo aplinkoje;

35.   ragina valstybes nares ir toliau dėti pastangas vystant ir plėtojant profesinį mokymą, skirtą marginalinių ir mažumų grupių asmenims, turintiems šeiminių įsipareigojimų, kad jie išvengtų ilgalaikio nedarbo ir kad jiems būtų užtikrintas dalyvavimas darbo rinkoje lygiomis teisėmis;

36.   rekomenduoja valstybėms narėms, kad jos, turėdamos mintyje nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų ypatybes, atsižvelgtų į tai, jog yra svarbu, kad studentai, kurie laukiasi arba turi vaikų, turėtų galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir kad glaudžiai bendradarbiaujant su universitetais būtų sukurta būtina infrastruktūra;

37.   siūlo taip pat taikyti bendros tėvų atsakomybės principą tam tikru kiekvienai valstybei būdingu pagrindu, išskyrus oficialią santuoką, kartu gyvenantiems vyrams ir moterims;

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 364, 2000 12 18, p. 1. (2) OL L 315, 2006 11 15, p. 1. (3) OL L 123, 1992 5 8, p. 16. (4) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 492. (5) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 164. (6) OL C 287 E, 2006 11 24, p. 323. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0021. (8) Francesco C.Billari, Dimiter Philipov. 2005 m. Europos demografinis tyrimas: švietimo ir perėjimo prie motinystės Vakarų Europoje lyginamoji analizė. (9) 2005 m. EUROSTUDENT ataskaita "Studentų gyvenimo socialinės ir ekonominės sąlygos Europoje". Jungtinėje Karalystėje studentų amžiaus vidurkis yra 28 metai, Austrijoje – 25,3 metų, Suomijoje – 24,6 metų, Nyderlanduose – 24,2 metų ir Airijoje – 24,1 metų. (10) 2005 m. EUROSTUDENT ataskaita "Studentų gyvenimo socialinės ir ekonominės sąlygos Europoje". Nyderlanduose 91 proc. visų studentų dirba, Airijoje – 69 proc., Austrijoje – 67 proc., Vokietijoje – 66 proc., Suomijoje – 65 proc. (11) 2005 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatas. Žalioji knyga: "Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę" (COM(2005)0094). (12) 2005 m. EUROSTUDENT ataskaita "Studentų gyvenimo socialinės ir ekonominės sąlygos Europoje". Latvijoje 13,8 proc. studenčių ir 5,3 proc. studentų turi vieną vaiką, Airijoje − 12,1 proc. studenčių ir 10,4 proc. studentų, Austrijoje − 11,5 proc. studenčių ir 10,1 proc. studentų.