Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

–   atsižvelgdamas į 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo(1),

–   atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 93/36/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo(2),

–   atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 93/37/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo(3),

–   atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo(4),

–   atsižvelgdamas į 1997 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/52/EB, iš dalies keičiančią Direktyvas 92/50/EEC, 93/36/EEC ir 93/37/EEB dėl atitinkamų viešojo paslaugų pirkimo, viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo(5),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/4/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo(6),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos ir transporto sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (COM(2000)0276),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų darbų, viešojo teikimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo(COM(2000)0275),

–   atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(7),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo(8),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo(9),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6-0226/2007),

A.   kadangi Bendrijos teisės aktais, reglamentuojančiais viešuosius pirkimus, siekiama valstybių narių viešųjų pirkimų rinkas atverti tarptautinei konkurencijai, sukuriant vienodas galimybes tiekėjams ir remiant vidaus rinkos vystymąsi,

B.   kadangi tinkamas ir savalaikis viešųjų pirkimų teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimas žymiai prisideda prie ES geresnės teisėkūros programos tikslų įgyvendinimo,

C.   kadangi Direktyvoje 2004/18/EB (Viešojo sektoriaus direktyva) yra sujungtos trys senesnės direktyvos dėl darbų, paslaugų ir išteklių, šiuo būdu išaiškinant ir modernizuojant seniau taikytas taisykles,

D.   kadangi Direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB (Viešųjų pirkimų direktyose) yra pateikiamos naujos nuostatos ir pasirenkamosios taisykles, kurios suteikia galimybę padidinti įsigyjančių institucijų lankstumą ir kadangi bendrą veiksmingumą viešųjų pirkimų srityje, įdiegiant neprivalomus naujosios Viešojo sektoriaus direktyvos elementus, nes jie sumažina sandorių kaštus,

E.   kadangi naujoji ir Direktyva 2004/17/EB pateikia išimčių mechanizmą, skirtą veiklai atvirai konkurencijai ES mastu,

F.   kadangi naujųjų viešųjų pirkimų direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2006 m. sausio 31 d. ir kadangi šiuo metu tik dvidešimt valstybių narių iš dvidešimt septynių ją perkėlė; kadangi nevienodas Direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę sutrikdo vienodų sąlygų atsiradimą visoje ES,

G.   kadangi gali atsirasti prekybos kliūčių, jei visi viešojo sektoriaus direktyvos neprivalomiejikamieji elementai nebus nuosekliai įgyvendinti visose valstybėse narėse,

H.   kadangi Komisija apsiriboja teikti pagalbą valstybėms narėms dėl nuostatų perkėlimo savanoriškais pagrindais ir todėl šis procesas nėra visada veiksmingas,

I.   kadangi dažniausiai minimos kliūtys, trukdančios perkėlimui į nacionalinę teisę, yra nacionalinių teisinių žinių ar žmogiškųjų išteklių stoka ir valstybių narių politinės valios trūkumas,

J.   kadangi 2006 m. gruodžio mėn. vidaus rinkos lentelėje pažymima apie reikšmingą nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę rodiklių pagerėjimą,

K.   kadangi daugiausia viešųjų pirkimų, kuriems taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, atitinka taisykles ir todėl kaltinimai, kad vidaus rinka viešųjų pirkimų srityje neveikia ir kad tai kelia grėsmę Lisabonos darbotvarkės tikslų įgyvendinimui, yra nepagrįsti,

L.   kadangi visgi esama sunkumų renkant duomenis apie viešuosius pirkimus, nes tai yra ypač susiję su didelių sutartis sudarančių institucijų skaičiumi bei su neišsamiai įrašais apie neteisingą taisyklių taikymą,

M.   kadangi Komisiją yra susirūpinusi dėl neteisėtų tiesioginių sutarčių sudarymo skaičiaus,

N.   kadangi neteisėtas tiesioginių sutarčių sudarymas kyla dėl įvairių veiksnių: viešųjų pirkimų direktyvose išdėstytų taisyklių, Sutarties principų ir atitinkamų Europos Teisingumo Teismo sprendimų nesupratimo, klaidų, padarytų sudėtiniuose pirkimuose, sistemos išplėtimo už jos tikrosios kompetencijos ribų ar jos trukmės, įtariamos korupcinės praktikos, apgaulingos užsitęsusios trukmės, susijusios su ES reklama, nereikalingai sudėtingų nacionalinių pasiūlymų dalyvauti konkurse reikalavimų, pavyzdžiui, sudėtinių elektroninių pirkimų tvarkos,

O.   kadangi baiminamasi, kad aplinkosaugos ar socialiniai kriterijai, išdėstyti viešojo sektoriaus direktyvoje, gali būti neteisingai taikomi,

P.   kadangi Komisijos galimybės sistemingai tuoj pat imtis teisinių veiksmų dėl neteisingo taisyklių taikymo yra ribotos dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo,

Q.   kadangi perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas gali būti pagerintas skatinant profesionalumą ir gerą patirtį viešųjų pirkimų politikos srityje valstybių narių lygmeniu,

R.   kadangi daugelio valstybių narių tinkama patirtis buvo susisteminta į veiksmingas pirkimų peržiūros sistemas,

S.   kadangi ikikomerciniai pirkimai Europoje laikomi nepanaudota galimybe pasinaudoti visuomenės poreikiais kaip varomąja jėga naujovėms skatinti; kadangi ikikomerciniai pirkimai gali būti rengiami remiantis egzistuojančiais teisiniais pagrindais, išdėstytais PPO Viešųjų pirkimų sutartyje, direktyvose dėl viešųjų pirkimų, Europos Bendrijos steigimo sutartyje, konkurencijos teisėje, įskaitant valstybės pagalbos teisę, ir Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje,

1.   pritaria tik ką atliktam ES viešuosius pirkimus reglamentuojančių taisyklių modernizavimui ir suspaprastinimui, nes tai žymiai padidino ES viešųjų pirkimų proceso veiksmingumą;

Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, perkėlimas į nacionalinę teisę

2.   mano, kad valstybės narės nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę procese turėtų kuo daugiau pasinaudoti Komisijos teikiama pagalba;

3.   mano, kad Komisija turėtų turėti daugiau personalo, kuris padėtų kuo efektyviau prižiūrėti vėluojantį ar neteisingą nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę;

4.   pabrėžia, kad valstybės narės turi aktyviau keistis žiniomis ir tinkama patirtimi dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų ir šioje srityje gerinti bendradarbiavimą su Komisija;

5.   mano, kad nenuoseklus viešojo sektoriaus direktyvos neprivalomųjų elementų perkėlimas į nacionalinę teisę gali neigiamai paveikti vidaus rinką ir taip pat paskatinti valstybes nares pasinaudoti galimybe patvirtinti visus lankstumo variantus; ypač pabrėžia, kad visos šios pasirinkimo galimybės mažina neteisėtos praktikos grėsmę;

6.   dėl to ragina Komisiją atlikti tyrimą, kuris padėtų įvertinti nenuoseklaus viešojo sektoriaus direktyvos neprivalomų elementų perkėlimo poveikį ES tarptautiniams konkursams;

7.   ragina valstybes nares, jei iki šiol to nepadarė, suteikti savo viešosioms valdžios institucijoms reikiamas teisines priemones, skirtas nebiurokratiškai bendradarbiauti pagal viešojo sektoriaus subjektų partnerystę, ir taip užtikrinti valdžios institucijų teisinį saugumą, būtiną veikti remiantis ES teise, ypač viešųjų pirkimų direktyvomis ir Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktika;

Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, įgyvendinimas

8.   yra įsitikinęs, kad taisyklių pažeidimus būtų galima sumažinti, jei valstybės narės ir Komisija sukurtų labiau bendradarbiavimą skatinančias procedūras; todėl skatina kuo anksčiau valstybes nares ir Komisiją aktyviai skatinti neformalius mainus;

9.   mano, kad atsižvelgiant į tam tikrą skaičių įstatymo pažeidimo atvejų, Komisijai reikėtų suteikti pakankamai žmogiškųjų išteklių norint efektyviau prižiūrėti viešųjų pirkimų teisės aktų įgyvendinimą;

10.   ragina valstybes nares pateikti Komisijai pakankamai duomenų apie direktyvų dėl viešųjų pirkimų įgyvendinimą; be to, ragina valstybes nares ir Komisiją kartu veikti, siekiant didinti duomenų rinkimo pajėgumus ir geriau prižiūrėti nuostatų perkėlimą ir jų įgyvendinimą;

11.   ragina įkurti nacionalines patariamąsias viešųjų pirkimų agentūras, kurios padėtų sutartis sudarančioms institucijoms teisingai taikyti viešųjų pirkimų taisykles ir taip pat padėtų paraiškų teikėjams, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose;

12.   ragina valstybes nares dėti visas jų pastangas nustatyti ir bausti už neteisėtą praktiką bei užtikrinti, kad yra laikomasi visų atitinkamų nacionalinių teismų bei Teisingumo Teismo sprendimų;

13.   pabrėžia, kad neformalūs ginčų sprendimo mechanizmai gali būti papildoma formalių viešųjų pirkimų procedūrų priemone ir tai dėl didesnio aiškumo turėtų suteikti daugiau naudos;

14.   ypač skatina valstybes nares koordinuoti ir paprastinti elektroninių pirkimų techniką, siekiant palengvinti prieigą prie šių pirkimų;

15.   pritaria Komisijos vadovui dėl aplinkosaugos kriterijų taikymo;

16.   pritaria Komisijos vykdomam tyrimui kaip taikomi socialiniai kriterijai, siekaint užtikrinti tinkamą ir veiksmingą jų taikymą; ragina užbaigus tyrimą paskelbti socialinių kriterijų taikymo gaires;

Pažangios patirties viešųjų pirkimų srityje gerinimas

17.   mano, kad valstybės narės turėtų skirti daugiau pajėgumų didinant pirkimų profesionalumo lygį ir keičiantis gera patirtimi nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad visos sutartis sudarančios institucijos nuosekliai ir vienodai taiko viešųjų pirkimų taisykles ir net tuose srityse, kur taisyklės nėra labai aiškios, ypač pirkimams, kurie patenka už viešųjų pirkimų direktyvų taikymo srities;

18.   atkreipia dėmesį, kad ES mastu nuolat vykdant viešųjų pirkimų profesionalų mokymą padidėtų nacionalinių įgyvendinimo priemonių ir procedūrų, taikomų viešųjų pirkimų sričiai ES, skaidrumas;

19.   pabrėžia, kad būtini pasikeitimai persiorientuojant nuo biudžeto pagrįsto metodu į rezultatais pagrįstą metodą, taikytiną viešiesiems pirkimams, atsižvelgiant į viso projekto išlaidas ir reikalaujant, kad pirkimų ekspertai plėtotų tinkamą valdymą ir taupymo įgūdžius;

20.   ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir gerinti žinių apie viešuosius pirkimus sklaidą ES;

21.   ragina kurti nacionalines viešųjų pirkimų "parodomąsias konferencijas", kuriose būtų skleidžiama informacija apie geriausius tipinius pirkimų projektus bei vytyti Europinį darbo koordinavimo viešųjų pirkimų srityje tinklą, kuriame būtų keičiamasi geriausia patirtimi;

22.   ragina valstybes nares naudotis ikikomerciniais pirkimais, remiantis rizikos ir pelno paskirstymu tarp pirkėjų ir tiekėjų, siekiant sukurti novatoriškus sprendimus specifinėms visuotinės svarbos problemoms spręsti, kas galėtų tapti efektyvia priemone naujovėms Europos Sąjungoje skatinti;

Išvada

23.   rekomenduoja Komisijai pateikti veikslų planą, kuris paskatintų valstybes nares vykdyti įsipareigojimą spręsti besikartojančias ir naujai atsirandančias nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimo viešųjų pirkimų srityje problemas, didžiausią dėmesį atkreipiant į neteisėtą tiesioginį sutarčių sudarymą ir į vėluojantį ar neteisingą nuostatų perkėlimą;

o
o   o

24.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL L 209, 1992 7 24, p. 1. (2) OL L 199, 1993 8 9 , p. 1. (3) OL L 199, 1993 8 9 , p. 54. (4) OL L 199, 1993 8 9, p. 84. (5) OL L 328, 1997 11 28, p. 1. (6) OL L 101, 1998 4 1, p. 1. (7) OL C 321, 2003 12 31, p. 1. (8) OL L 134, 2004 4 30, p. 1. (9) OL L 134, 2004 4 30, p. 114.