Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti kriterijai, taikomi naikinant skurdą,

–   atsižvelgdamas į pagal Jungtinių Tautų vystymo programą (JTVP) parengtas Žmonijos raidos ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vaidmens siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT)(1),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 25 d. patvirtintą Romos deklaraciją dėl suderinimo, parengtą pasibaigus aukšto lygio forumui suderinimo tema, ir į 2005 m. kovo 2 d. patvirtintą Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo, parengtą pasibaigus aukšto lygio forumui dėl pagalbos įgyvendinimo, suderinimo ir rezultatų klausimais (Paryžiaus deklaracija),

–   atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos "Europos konsensusas" (Europos konsensusas dėl vystymosi), pasirašytą 2005 m. gruodžio 20 d.(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu "ES strategija Afrikai: Europos ir Afrikos paktas Afrikos vystymuisi spartinti" (COM(2005)0489),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Afrikos vystymosi strategijos(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(4) (Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)),

–   atsižvelgdamas į metinius Jungtinių Tautų (JT) Generalinio Sekretoriaus pranešimus apie Tūkstantmečio deklaracijos įgyvendinimą, kurių paskutinis padarytas 2006 m. liepos mėn.,

–   atsižvelgdamas į profesoriaus Jeffrio Sachso vadovaujamos JT Tūkstantmečio projekto darbo grupės pranešimą pavadinimu "Investavimas į vystymąsi: praktinis Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo planas",

–   atsižvelgdamas į JT Prekybos ir vystymosi konferencijos (UNCTAD) ataskaitą pavadinimu "Mažiausiai išsivysčiusios šalys – 2002 m. pranešimas – Kaip įveikti skurdą",

–   atsižvelgdamas į metinį UNICEF pranešimą apie pasaulio vaikų padėtį ir 1989 m. JT Vaiko teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą pavadinimu "EB pranešimas dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų 2000–2004 m." (SEC(2004)1379),

–   atsižvelgdamas į Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo metinį TVT stebėsenos pranešimą, kurių paskutinis buvo paskelbtas 2007 m. balandžio mėn.,

–   atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2006 m. vystomojo bendradarbiavimo ataskaitą, kurios paskutinis variantas buvo paskelbtas 2007 m. kovo mėn.,

–   atsižvelgdamas į tarptautinių konferencijų, ypač į Tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos (Monterėjus, 2002 m.), pasaulio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo (Niujorkas, 2005 m.), pasaulio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo tvarios plėtros klausimais (Johanesburgas, 2002 m.), trečiosios Jungtinių Tautų konferencijos, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ) (Briuselis, 2001 m.), ketvirtosios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų konferencijos (Doha, 2001 m.), tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD) (Kairas, 1994 m.), JT Generalinės Asamblėjos 1999 m. neeilinės sesijos, skirtos įvertinti pažangai siekiant ICPD tikslų (praėjus penkeriems metams po Kairo konferencijos) ir Pasaulio švietimo forumo (Dakaras, 2000 m.), baigiamąsias deklaracijas ir išvadas,

–   atsižvelgdamas į galutinėse minėtųjų konferencijų deklaracijose ir išvadose ES valstybių narių išreikštas abejones,

–   atsižvelgdamas į įsipareigojimus, prisiimtus 2002 m. kovo mėn. Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime, vykusiame prieš Monterėjaus konferenciją,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. Gleneagles vykusio Didžiojo aštuoneto (G8) vadovų susitikime prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su pagalbos apimtimi, į pietus nuo Sacharos esančiai Afrikos daliai teikiama pagalba ir pagalbos kokybe,

–   atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos antrosios darbo grupės ketvirtąją vertinimo ataskaitą pavadinimu "Klimato kaita 2007 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas" (Ketvirtoji klimato kaitos vertinimo ataskaita),

–   atsižvelgdamas į Stern apžvalgos, susijusios su klimato kaitos ekonomika, galutinį pranešimą,

–   atsižvelgdamas į JTVP, JT Tūkstantmečio projekto ir Pasaulio banko 2006 m. pranešime apie energetiką ir Tūkstantmečio vystymosi tikslus pateiktas išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 177–181 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu "ES pagalba: daugiau, geriau ir greičiau" (COM(2006)0087),

–   atsižvelgdamas Komisijos komunikatą pavadinimu "ES pagalbos poveikio didinimas: šalies strategijos dokumentų rengimo bendroji sistema ir bendroji daugiametė programa" (COM(2006)0088),

–   atsižvelgdamas Komisijos komunikatą pavadinimu "Pažangos, siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, paspartinimas – plėtros finansavimas ir pagalbos veiksmingumas" (COM(2005)0133),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 10 ir 11 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių (BRIS) Tarybos susitikimo išvadas dėl vystymosi finansavimo ir Europos pagalbos veiksmingumo,

–   atsižvelgdamas Komisijos komunikatą pavadinimu "ES darbo pasidalijimo vystymosi bendradarbiavimo srityje elgesio kodeksas" (COM(2007)0072),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pagalbos veiksmingumo ir korupcijos besivystančiose šalyse(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl biudžeto pagalbos besivystančioms šalims(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6–0220/2007),

A.   kadangi 2007 m. – tai laikotarpio, numatyto TVT pasiekti 2015 m., vidurį žymintys metai, taigi šiais metais suteikiama unikali galimybė įvertinti, ką dar reikia įvykdyti,

B.   kadangi į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikos dalyje daug šalių vargu ar pasieks TVT, o daugelyje vidutines pajamas turinčių šalių yra regionų ir etninių grupių, sudarytų iš milijonų žmonių, kurių pažanga nepatenkinama,

C.   kadangi Europos Vadovų Taryba 2005 m. gegužės mėn. Didžiojo aštuoneto (G8) vadovų susitikimo 2005 m. liepos mėn. Gleneagles darbotvarkės atžvilgiu nusprendė, kad iki 2015 m. 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) turės būti teikiama kaip oficialioji vystymosi pagalba (OVP) ir kad šis pagalbos padidėjimas yra svarbiausia išankstinė sąlyga norint įgyvendinti TVT,

D.   kadangi EBPO Vystymosi pagalbos komitetas (VPK) skolų nurašymą leidžia priskirti prie pagalbą teikiančiųjų šalių OVP įnašų, net jei iš tiesų pagalbą teikiančios šalys neperveda jokių naujų išteklių pagalbą gaunančioms šalims,

E.   kadangi skolų sumažinimas yra vienas iš 8 TVT uždavinių, kuriuo konkrečiai siekiama spręsti besivystančių šalių skolų problemas nacionalinėmis ir tarptautinėmis priemonėmis, kad ilgainiui besivystančios šalys galėtų grąžinti skolas,

F.   kadangi 24 šalims šiuo metu skola jau panaikinta, įskaitant ir 18 Afrikos šalių, tačiau daug skolų dar turėtų būti panaikinta,

G.   kadangi norint įgyvendinti TVT, susijusius su pagrindiniu išsilavinimu, kasmet reikia 6,9 mlrd. eurų OVP ir kadangi dabartinė pasaulinė OVP, skirta pagrindiniam išsilavinimui, siekia maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių ES įnašas sudaro 0,8 mlrd.,

H.   kadangi pagal sąmatą finansavimas, reikalingas norint įgyvendinti TVT sveikatos apsaugos srityje, yra 21 mlrd. eurų per metus, o dabartinis finansavimas tenkina tik 36 proc. šio poreikio, ir kadangi net ir numatytu dydžiu padidinus iki 2010 m. ES OVP, turimos lėšos sudarys tik 41 proc. nuo reikiamų 21 mlrd. eurų, taigi vis dar trūks 11,9 mlrd. eurų per metus,

I.   kadangi, nors pastaraisiais metais pasiekta nemaža pažanga įgyvendinant visuotinio pradinio lavinimo programą, šiuo metu 77 mln. pradinės mokyklos amžiaus vaikų vis dar nelanko mokyklos, o tikslas iki 2005 m. panaikinti lyčių skirtumus pradinėse mokyklose nebuvo įgyvendintas,

J.  J kadangi dėl vaikų darbo jiems neleidžiama naudotis teise į mokslą, kuris yra svarbiausia priemonė siekiant, kad būsimosios kartos išvengtų skurdo;

K.   kadangi trys TVT sveikatos apsaugos srityje – dėl kūdikių mirtingumo, motinų mirtingumo, kovos su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija – priklauso tiems tikslams, kuriuos įgyvendinti iki 2015 m. mažiausiai tikėtina,

L.   kadangi 2006 m. JT pranešime dėl TVT nurodoma, kad, nepaisant pažangos kai kuriose šalyse, ŽIV/AIDS susirgimų skaičius ir toliau didėja: nuo 36,2 mln. infekuotų žmonių 2003 m. iki 38,6 mln. 2005 m. (pusę iš jų sudaro moterys), ir kadangi mirusiųjų nuo AIDS skaičius 2005 m. taip pat išaugo, nepaisant sudarytų geresnių galimybių pasinaudoti antiretrovirusiniu gydymu,

M.   kadangi šiuo metu daugiau kaip 90 proc. tyrimams sveikatos srityje skiriamo finansavimo panaudojama ligoms, kuriomis serga tik 10 proc. pasaulio gyventojų, tirti ir kadangi gali būti, kad patentų sistemų naudojimas skatina mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą išsivysčiusiose šalyse, tačiau to negalima pasakyti kalbant apie ligas, kuriomis serga neturtingieji ir kurioms neskiriama dėmesio,

N.   kadangi kai kuriais skaičiavimais besivystančiose šalyse trūksta dviejų milijonų mokytojų ir daugiau kaip keturių milijonų sveikatos priežiūros darbuotojų ir dažniausiai šios šalys neturi minėtųjų specialistų mokymo ir įdarbinimo strategijų,

O.   kadangi teisė į maistą yra svarbiausia siekiant suteikti galimybę naudotis kitomis žmogaus teisėmis, ir šios teisės garantavimas yra būtina visų TVT pasiekimo sąlyga; kadangi pagal JT 2006 m. ataskaitą TVT klausimu pažanga siekiant sumažinti badą per lėta ir keletą pastarųjų metų badaujančiųjų skaičius net didėjo, todėl 854 mln. žmonių (17 proc. pasaulio gyventojų) kasdien yra alkani, o beveik 16 000 vaikų kasdien mirštą dėl priežasčių, susijusių su badu;

P.   kadangi pažanga sprendžiant blogos mitybos problemas yra tokia lėta ir kad 27 proc. vaikų blogai maitinasi ir 53 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus mirtingumas susijęs su bloga mityba,

Q.   kadangi pagal JTVP ne mažiau kaip 19 valstybių baigė TVT poreikių įvertinimą, o dar 55 valstybės šiuo metu tokį įvertinimą rengia, tačiau kol kas nė viena mažas pajamas gaunanti Afrikos šalis neįgyvendina šių strategijų,

R.   kadangi pagrindinis Paryžiaus deklaracijos įgyvendinimo stebėsenos tyrimas, atliktas 2006 m., parodė nepatenkinamus rezultatus, susijusius su įsipareigojimų dėl suderinimo, suvienodinimo ir nuosavybės įgyvendinimu,

S.   kadangi ES, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Švedija, Airija, Danija ir Vokietija didina pagalbos, skiriamos kaip bendroji biudžeto parama, dalį,

T.   kadangi pagalbos vystymuisi kokybė svarbi ne mažiau kaip šios pagalbos apimtis, turint mintyje valstybių galimybes ją panaudoti,

U.   kadangi norint įgyvendinti TVT būtini esminiai veiksmai kovojant su struktūrinėmis skurdo priežastimis, įskaitant nesąžiningas pasaulinės prekybos taisykles, pripažįsta, kad reikalingos sąžiningos ir teisingos, taisyklėmis grindžiamos prekybos sistemos prekybai skatinti ir pasaulinės prekybos pusiausvyrai atkurti, ypač kai tai susiję su Afrikos šalimis,

V.   kadangi Parlamentas savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl sąžiningos prekybos ir plėtros(7) pripažįsta sąžiningos prekybos vaidmenį gerinant besivystančių šalių smulkiųjų ūkininkų ir gamintojų pragyvenimo galimybes, pateikiant tvarų gamybos modelį, kuris užtikrintų gamintojui pelną,

W.   kadangi didesnė parama privačiajam sektoriui, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms – pagrindinis varomasis naujų rinkų plėtros ir kūrimo bei darbo vietų kūrimo veiksnys,

X.   kadangi TVT įgyvendinimas – prioritetinė ES sritis ir kadangi JT yra pripažinusios, kad vietos valdžios institucijos atlieka lemiamą vaidmenį įgyvendinant šiuos tikslus,

Y.   kadangi apskaičiuota, kad du milijardai žmonių pasaulyje neturi prieigos prie modernių energijos perdavimo sistemų, ir kadangi jokiai šaliai nepavyko itin sumažinti skurdo gerokai nepadidinus energijos vartojimo,

Z.   kadangi pirmiau minėta Stern klimato kaitos ekonomikos apžvalga ir Ketvirtoji klimato kaitos vertinimo ataskaita neabejotinai parodė, kad klimato kaitos poveikis yra didžiausias besivystančiose šalyse ir kad daugumai labiausiai pasaulyje pažeidžiamų bendruomenių klimato kaita jau tapo tikrove,

AA.   kadangi, preliminariais Pasaulio banko skaičiavimais, kasmet reikės 10–40 mlrd. JAV dolerių neturtingiausioms šalims apsaugoti nuo klimato veiksnių; ir kadangi įnašai į prisitaikymo fondus, vadovaujantis JT Pagrindų konvencija dėl klimato kaitos, sudaro ne daugiau kaip 150–300 mln. JAV dolerių per metus,

AB.   kadangi nuo konfliktų nukentėjusiose pažeidžiamose šalyse gyvena 9 proc. visų besivystančių šalių gyventojų, tačiau 2005 m. 27 proc. ypač vargingai gyvenančių žmonių, beveik trečdalis visų mirusių vaikų ir 29 proc. 12 metų amžiaus vaikų, nebaigusių pradinės mokyklos, gyveno pažeidžiamose šalyse,

AC.   kadangi geras valdymas ir geresni instituciniai gebėjimai yra gyvybiškai svarbūs užtikrinant piliečiams pagrindines socialines paslaugas, infrastruktūrą ir saugumą,

AD.   kadangi TVT įgyvendinimas būtų ne tik milžiniškas žingsnis mažinant visuotinį skurdą ir kančias, tačiau taip pat parodytų tarptautinės sistemos gebėjimą nubrėžti ir įgyvendinti visuotinės partnerystės praktinius tikslus,

Proporcingas paramos didinimas

1.   pabrėžia, kad svarbiausias vystomojo bendradarbiavimo tikslas yra ir privalo būti kova su skurdu; nepaisydamas to, pabrėžia, kad ši kova neturi apsiriboti materialiniu augimu, todėl pagrindinis tokio bendradarbiavimo uždavinys visada turi būti demokratijos kūrimas ir pagrindinių žmogaus teisių, teisinės valstybės ir teisingumo, nešališkumo, skaidrumo ir atskaitomybės principų skatinimas;

2.   primena įsipareigojimą, kurį Didžiojo aštuoneto (G8) šalys prisiėmė 2005 m. Gleneagles, iki 2010 m. padvigubinti paramą į pietus nuo Sacharos esantiems Afrikos regionams, ir išreiškia nusivylimą, kad, anot EBPO, OVP, išskyrus skolų nurašymą, į pietus nuo Sacharos esantiems Afrikos regionams 2006 m. nekito;

3.   pabrėžia, kad, siekiant įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus Afrikai, G8 paramos teikėjai, lyginant su 2004 m. lygiu, Afrikai iki 2010 m. turės papildomai suteikti 15 mlrd. EUR, bet minėtosios šalys šiuo metu nukrypusios nuo plano;

4.   apgailestauja, kad pastarajame G8 vadovų susitikime Heiligendame ne viskas buvo padaryta garantuojant pažadų Afrikai vykdymą, ir išreiškia susirūpinimą, kad, nors G8 dar kartą pakartojo savo 2005 m. duotą pažadą iki 2010 m. kasmet didinti OVP Afrikai po 18,6 mlrd. eurų, G8 nenustatė atsakingo šių pagalbos pažadų vykdymo tvarkaraščio;

5.   pabrėžia, kad nemažą G8 kovai su ŽIV, sveikatos apsaugai, kovai su tuberkulioze ir maliarija pažadėtos 44,7 mlrd. eurų sumos dalį sudaro pinigai, kurie būtų skiriami vadovaujantis jau esamais išlaidų mastais, ir šios paskirtosios sumos neužtenka, kad G8 padengtų įsiskolinimą ir vėl laikytųsi bendro OVP įsipareigojimų vykdymo plano; taigi ragina G8 valstybes užtikrinti, kad kartu su šiuo įsipareigojimu dabar būtų priimti papildomi įsipareigojimai, susiję su kitais sveikatos apsaugos sektoriais, taip pat su švietimu, prekyba, valdymu, taika ir saugumu, siekiant iš tiesų užtikrinti, kad G8 įvykdytų savo pažadus Afrikai;

6.   džiaugiasi veiksmais, kurių ES šalys ėmėsi nurašydamos besivystančių šalių skolas; vis dėlto išreiškia susirūpinimą, kad šis skolų nurašymas 2006 m. dirbtinai padidino ES paramos rodiklius beveik 30 proc., o tai reiškia, kad pernai valstybės narės faktinei pagalbai išleido 0,31 proc. BNP ir nepasiekė bendro tarpinio 0,33 proc. tikslo;

7.   ragina ES ir G8 valstybes, atsižvelgiant į 2002 m. Monterėjaus konsensusą ir į pirmiau minėtas 2006 m. balandžio mėn. BRIS Tarybos išvadas, atskirti skolų panaikinimo ir jų nurašymo duomenis nuo paramos statistikos;

8.   apgailestauja, kad TVT įgyvendinimo vidurio laikotarpiu OVP, skaičiuojant pagal jos sudaromą BNP dalį, iš 15 ES valstybių narių mažėja nuo 0,44 proc. OVP nuo BNP 2005 m. iki 0,43 proc. OVP nuo BNP 2006 m.;

9.   pritaria, kad Komisijos teikiama pagalba būtų padidinta 5,7 proc. ir 2006 m. pasiektų 7,5 milijardų EUR sumą, o tai atspindėtų didesnius pajėgumus mokėjimų srityje, susijusius su pastaruoju metu priimtais aukštesnio lygio įsipareigojimais;

10.   giria tas valstybes nares, kurios pasiekė arba viršijo 0,7 proc. OVP nuo BNP tikslą, ir tas, kurios didina savo faktinės pagalbos lygį, bet apgailestauja, kad kai kurios iš 15 ES valstybių narių 2006 m. didele dalimi nepasiekė vidurio tikslo, sudarančio 0,33 proc.;

11.   pažymi, kad Portugalija, kuri savo pirmininkavimo metu turi surengti ES ir Afrikos vadovų susitikimą, pasiekė tik 0,21 proc. OVP nuo BNP 2006 m.;

12.   atkreipia dėmesį į tai, kad blogiausiai pagalbą didina Austrija (57 proc.), Prancūzija (52 proc.), Italija (44 proc.), Vokietija (53 proc.) ir Jungtinė Karalystė (28 proc.), ir papildomai pabrėžia, kad Vokietija, kuri pirmininkauja ES ir G8, nepasieks 0,33 proc. OVP nuo BNP tikslo ir nepadidindama savo pagalbos;

13.   ragina visas nuo plano nukrypusias valstybes nares laikytis pažadų, duotų Barselonoje, Gleneagles ir Monterėjuje, ir nedelsiant įsipareigoti 2007 m. padidinti realiai teikiamą paramą ir ragina Komisiją padėti šioms valstybėms narėms atsakingai parengti paramos didinimo finansinių ir organizacinių aspektų planus, kad būtų galima užtikrinti tarpinio ES tikslo 2010 m., kad parama sudarytų 0,56 proc. BNP, įgyvendinimą;

14.   mano, kad, atliekant biudžeto peržiūrą, kuri bus pradėta 2008 m., turėtų būti atsižvelgiama į svarbėjantį ES vaidmenį pasaulyje ir leidžiama didinti išlaidas vystymuisi; atsižvelgdama į šį vaidmenį, ES galėtų nuspręsti TVT finansuoti naujais būdais, pvz., pasinaudojant Europos investicijų banku (EIB), bei ragina EIB užtikrinti, kad finansuojant šiuos projektus būtų taikoma tokia pati politinė atsakomybė Parlamento atžvilgiu, kaip vykdant kitas EIB operacijas;

15.   ragina Komisiją pasirengti tikrai galimai situacijai, susidariusiai ne visoms 27 valstybėms narėms iki 2010 m. ratifikavus Dešimtąjį Europos vystymosi fondą (EVF), dėl ko reikėtų nedelsiant užtikrinti finansavimą pereinamuoju laikotarpiu (2008–2010 m.);

16.   ragina Komisiją toliau tyrinėti naujoviškus finansavimo šaltinius, kurie būtų naudojami kaip alternatyvi priemonė vystymosi programų finansavimui užtikrinti;

17.   ragina valstybes nares reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant OVP tikslų, ir pritaria Komisijos pasiūlymui įpareigoti valstybes nares parengti nacionalinius tvarkaraščius, kurie leistų užtikrinti, kad šios šalys iki 2010 / 2015 m. pasiektų suderintus šalies OVP tikslus ir pagerintų jų pagalbos srautų ilgalaikio prognozavimo galimybes;

18.   ragina ES ir G8 valstybes pripažinti didėjančią naujų pagalbos teikėjų , ypač Kinijos, svarbą ir pradėti dialogą su šiais pagalbos teikėjais dėl išorinės pagalbos priemonių ir standartų, įskaitant tarptautiniu lygiu suderintų pagalbos įgyvendinimo normų ir standartų taikymo svarbą;

19.   ragina G8 valstybes atsieti teikiamą pagalbą nuo nacionalinių ekonominių interesų ir pažymi, kad šiuo metu 29 proc. G8 valstybių grupės besivystančioms šalims teikiamos pagalbos yra susieta, nors bendras tokio susiejimo vidurkis pagalbą teikiančiose šalyse yra 24 proc.;

Skolų nurašymas

20.   pabrėžia, jog galbūt net 60 valstybių atžvilgiu reikės panaikinti visas skolas, kad jos turėtų kokią nors galimybę įgyvendinti TVT, ir kad yra daugiau šalių, kurias dar reikės atleisti nuo skolų, įskaitant daugybę šalių, turinčių vadinamųjų "bjaurių skolų", kaip antai Pietų Afrikos ankstesnio apartheido režimo pasirašytos skolos;

21.   džiaugiasi Pasaulio banko išvada, kad šalys, atleidžiamos nuo skolų vykdant labai įsiskolinusių neturtingų šalių iniciatyvą (HIPC), 1999–2005 m. daugiau kaip dvigubai padidino savo išlaidas skurdo mažinimo planams;

22.   ragina valstybes vykdyti savo įsipareigojimus skaidriai panaudoti lėšas, kurios išlaisvinamos atleidus nuo skolos ir šią skolą panaikinus, ir už tai atsiskaityti ir nesutinka, kad atleidimo nuo skolos galima būtų neduoti tik tada, jei yra plataus masto sutarimas šių šalių parlamentuose ir tarp pilietinės visuomenės organizacijų, kad nevykdomi skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai;

23.   pabrėžia, kad ilgalaikių skolų grąžinimas priklausys nuo atsakingos skolinimo politikos, tinkamo finansavimo užtikrinimo, patikimos ekonominės politikos vykdymo, geresnio skolų valdymo ir tinkamos valstybinės ir parlamentinės skolų mažėjimo atskaitomybės užtikrinimo, taip pat nuo eksporto našumo ir ypač nuo eksporto įvairinimo;

24.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad bet kokios ekonominės restruktūrizacijos sąlygos, siejamos su atleidimu nuo skolos, apsiribotų skolos tvarumo pasiekimu, ir kad tokios sąlygos nesudarytų priešingų rezultatų sukeliančių suvaržymų kovos su skurdu priemonių viešajam finansavimui;

25.   ragina visus paramos teikėjus ir kreditorius užtikrinti, kad visa informacija, susijusi su paskolomis ir skolų nurašymu, būtų lengvai prieinama ir ja galėtų naudotis valstybės partnerės, ir primygtinai reikalauti tokio pat skaidrumo iš komercinių kreditorių;

26.   ragina valstybes nares imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama paveikti korupciją "palaikančią šalį" tiriant, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn ir įtraukiant į juoduosius sąrašus papirkinėtojus, ir apsaugoti neturtingas šalis nuo vadinamųjų "grobuoniškų fondų";

27.   ragina Pasaulio banką palankesnėmis sąlygomis teikti finansavimą šalims, siekiančioms įgyvendinti TVT;

Žmogiškojo potencialo ir socialinio vystymosi finansavimas

28.   ragina ES padidinti savo OVP įsipareigojimus švietimui ir padengti 5,3 milijardų EUR finansinį trūkumą, taip pat žinant, kad pagrindinis programos "Švietimas visiems – Pagreitinta iniciatyva" (FTI) iššūkis – išorinių lėšų trūkumas, reikėtų pagirti Komisiją už tai, kad pradėjo stengtis padidinti pagalbos teikėjų įsipareigojimus, tačiau apgailestauja, kad, nors įsipareigojimai, priimti 2007 m. gegužės 2 d. Briuselyje surengtoje paramos teikėjų konferencijoje, turėtų sudaryti galimybes dar milijonui vaikų lankyti mokyklą, 76 milijonai vaikų vis tiek paliekami be išsilavinimo;

29.   ragina ES, lyginant su dabar skiriamais 6,6 proc., padidinti savo dalį pasaulio OVP sveikatos apsaugai, siekiant padėti padengti finansinį trūkumą, sudarantį 11,9 milijardo EUR per metus iš 21 milijardo EUR per metus, bendrai reikalingų patenkinti pasaulio sveikatos apsaugos išlaidų poreikiams, ir ragina toliau tęsti bei didinti numatomą paramą Pasaulio fondui, skirtam kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija;

30.   ragina Afrikos sąjungą (AS) tęsti savo paramą 2001 m. Abudžos deklaracijai, kurioje patvirtinama, kad šalys turėtų skirti mažiausiai 15 proc. savo nacionalinio biudžeto sveikatos priežiūrai, ir apgailestauja, kad tik dvi Afrikos valstybės įvykdė šį pažadą;

31.   pabrėžia, kad besivystančių šalių vyriausybės pastarąjį dešimtmetį pasiekė tikrą pažangą didindamos investicijas į sveikatos apsaugą ir švietimą, tačiau kai kuriais atvejais pažadai nebuvo įgyvendinti, todėl ragina šias vyriausybes sudaryti tvarkaraštį, pagal kurį būtų pasiektas tikslas investuoti ne mažiau kaip 20 proc. vyriausybės biudžeto į švietimą ir 15 proc. vyriausybės biudžeto į sveikatos apsaugą;

32.   ragina Audito Rūmus 2008 m. atlikti VBP įgyvendinimo auditą, kad iki 2009 m. 20 proc. ES OVP būtų skiriama pagrindinei sveikatos priežiūrai ir pagrindiniam bei viduriniam lavinimui;

Žmogiškojo potencialo ir socialinio vystymosi prioritetai

33.   pabrėžia, kad pirmiausia turi būti užtikrinama, jog vadinamieji sunkiai pasiekiami vaikai, t. y. nuo konfliktų nukentėjusių ir pažeidžiamų šalių vaikai, neįgalūs vaikai, vaikai iš atokių regionų, labai skurstančių šeimų arba socialiai atskirti dėl savo tautybės, galėtų įgyvendinti savo teisę į pagrindinį lavinimą;

34.   ragina ES imtis neatidėliotinų švietimo priemonių nuo konfliktų nukentėjusiose, pažeidžiamose šalyse, kurios šiuo metu gauna mažiau kaip penktadalį visuotinės švietimui teikiamos paramos, nors tose šalyse gyvena daugiau kaip pusė viso pasaulio vaikų, neturinčių galimybės mokytis, ir ypač ragina Komisijos Humanitarinės pagalbos departamentą (ECHO) tiksliai vadovautis aiškiomis gairėmis dėl švietimui skirtos ECHO paramos vykdant neatidėliotinas atsakomąsias priemones;

35.   ragina ES padėti šalims kurti nacionalinius gebėjimus, kad būtų galima stebėti mokymosi rezultatus ir būtų užtikrinama, jog, sudarius platesnes galimybes mokytis, būtų garantuojama ir šio mokymo kokybė;

36.   apgailestauja dėl to, kad iš esmės nė vienai Afrikos šaliai nepavyks įgyvendinti TVT motinų ir vaikų sveikatos priežiūros srityje;

37.   pažymi, kad kova su vaikų mirtingumu, lyginant su kitų TVT įgyvendinimu, atsilieka nepaisant to, kad yra paprastų, pigių intervencinių priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią milijonams mirties atvejų kasmet, ir pabrėžia, kad gydymas taikant oralinę rehidraciją, insekticidais apdoroti lovų tinklai nuo uodų, maitinimas krūtimi ir įprastiniai antibiotikai kvėpavimo takų ligoms gydyti galėtų 63 proc. sumažinti vaikų mirtingumą;

38.   mano, jog sveikatos priežiūros infrastruktūrai reikia stabilios ir ilgalaikės finansinės paramos iš nacionalinių biudžetų ir tarptautinės pagalbos, kad būtų galima įgyvendinti su sveikatos priežiūra susijusius TVT, tokius kaip kūdikių mirtingumo mažinimas plečiant imunizavimą, motinų mirtingumo mažinimas sudarant didesnes galimybes naudotis patyrusių specialistų paslaugomis, prieigos prie naujų diagnostikos ir terapijos metodų ir šių diagnostikos ir terapijos metodų mokslo tiriamųjų darbų rėmimas, saugaus geriamojo vandens tiekimas bei sanitarijos užtikrinimas ir greitesnis judėjimas į tikslą, kad iki 2010 m. ŽIV/AIDS, maliarijos, tuberkuliozės ir kitų ligų prevencija, gydymas, šiomis ligomis sergančiųjų priežiūra ir parama minėtiesiems ligoniams būtų visuotinai prieinami;

39.   ragina tarptautinę paramos teikėjų bendruomenę padėti besivystančioms šalims rengti visapusiškas sveikatos priežiūros veiksmų programas, kurias įgyvendinant būtų galima spręsti tokius klausimus kaip poreikis užtikrinti tvarų sveikatos priežiūros infrastruktūros ir atlyginimų finansavimą, padidinti investicijas į mokymą ir vengti per didelio protų nutekėjimo dėl patyrusių sveikatos priežiūros darbuotojų migracijos;

40.   džiaugiasi Johanesburgo deklaracija, parengta 2007 m. balandžio 9–13 d. vykusiame AS sveikatos ministrų konferencijos 3-ajame eiliniame posėdyje dėl sveikatos priežiūros sistemų stiprinimo lygybei ir vystymuisi, kaip svarbia iniciatyva siekiant įgyvendinti TVT; ragina ES remti AS valstybes nares, įgyvendinančias šia deklaracija pagrįstas programas;

41.   ragina ES ir toliau pirmauti remiant lytinės ir reprodukcinės sveikatos teises ir išlaikant skiriamų lėšų lygį ICPD veiksmų programai įgyvendinti ir apgailestauja, kad, nors į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikos dalyje motinų mirtingumas yra didžiausias, šioje Afrikos dalyje kontraceptinių priemonių naudojimo lygis yra mažiausias pasaulyje (19 proc.), o 30 proc. visų motinų mirties atvejų šiame žemyne priežastis – nesaugūs abortai;

42.   pažymi, kad JT planuoja į 5 TVT įtraukti naują uždavinį dėl visuotinės teisės į lytinės reprodukcinės sveikatos priežiūrą, todėl atkreipia dėmesį į 2007–2010 m. Maputo veiksmų planą dėl žemyno lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių politikos gairių veiksmingumo, kuris buvo priimtas 2006 m. rugsėjo 18–22 d. vykusiame AS sveikatos ministrų konferencijos neeiliniame posėdyje;

43.   pabrėžia, kad nedelsiant reikia spręsti visų rūšių su lytimi susijusio smurto problemą, nes smurtas turi įtakos mergaičių galimybei pasinaudoti švietimo sistema ir sveikatos priežiūra, smurtas taip yra vienas iš pagrindinių ŽIV pandemijos skatinimo veiksnių, taigi ir svarbiausia kliūtis siekiant didesnės lyčių lygybės besivystančiose šalyse;

44.   ragina Komisiją priimti didesnius kovos su ŽIV/AIDS besivystančiose šalyse įsipareigojimus ir užtikrinti, kad labiausiai nukentėjusioms šalims būtų sudarytos geresnės galimybės prieinamomis kainomis pasinaudoti prevenciniais ištekliais ir politikos priemonėmis, antiretrovirusiniu gydymu ir sveikatos priežiūros paslaugomis (infrastruktūra, personalu ir vaistais), galinčiais patenkinti augantį poreikį;

45.   pažymi, kad visi TVT labai priklauso nuo to, ar bus pažabota AIDS epidemija, ir prašo Komisijos suteikti didžiausią prioritetą kovai su šia pasauline pandemija, teikiant paramą itin intensyviems ir visapusiškiems atsakomiesiems veiksmams; pažymi, kad šie atsakomieji veiksmai turėtų užtikrinti visuotinę galimybę naudotis esamomis prevencijos ir gydymo priemonėmis bei atitinkamomis investicijomis į plataus spektro prevencinių technologijų, įskaitant mikrobicidus ir vakcinas, jų vystymą bei visuotinę galimybę jomis naudotis; Taip pat ragina ES skatinti platesnį pramonės dalyvavimą, labiau koordinuojamas mokslines pastangas bei politiką ir programas, pagreitinančias naujų vakcinų ir mikrobicidų bandymus;

46.   ragina ES didinti finansavimą, siekiant užtikrinti pagrindinių mokslo ir biomedicinos rezultatų pažangą naujų ir prieinamos kainos vaistų, vakcinų ir diagnostikos priemonių, skirtų užleistoms ligoms, srityje, remti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos vystymo etapą bei užtikrinti, kad atstumti gyventojai naudotų naujus produktus, kartu gerbiant TRIPS nuostatas;

47.   ragina ES visiškai įgyvendinti 2001 m. lapkričio 9–14 d. PPO ministrų konferencijos Dohos deklaraciją dėl TRIPS susitarimo ir visuomenės sveikatos ir užtikrinti, kad vaistus prieinamomis kainomis galėtų įsigyti tos besivystančios šalys, kurios įgyvendina šios deklaracijos nuostatas atitinkančias priemones, be to, ragina ES teikti techninę pagalbą besivystančioms šalims siekiant įgyvendinti profesionalias viešosios sveikatos priežiūros patentų teisės priemones;

48.   pabrėžia, kad reikia visapusiškai persvarstyti jau įdiegtas sistemas, kurių pagalba neįmanoma spręsti prieigos prie vaistų problemos; taip pat pateikti rekomendacijas PPO dėl jos taisyklių, reglamentuojančių vaistų eksportą pagal privalomą licenciją ir žinomų kaip rugpjūčio 30 d. sprendimas, pakeitimo;

49.   pažymi, kad pagal kai kuriuos skaičiavimus reikalinga įdarbinti du milijonus mokytojų ir daugiau kaip keturis milijonus sveikatos priežiūros darbuotojų, kad sveikatos priežiūra ir lavinimas visiems taptų tikrove, ir būtina kasmet investuoti 10 mlrd. EUR į kvalifikuotų mokytojų ir sveikatos darbuotojų mokymą ir atlyginimus;

50.   ragina neturtingų šalių vyriausybes, bendradarbiaujant su atitinkamomis profsąjungomis, nustatyti solidžius esamų sveikatos priežiūros darbuotojų ir mokytojų atlyginimus;

51.   ragina neturtingų šalių vyriausybes užtikrinti parlamentinį ir piliečių atstovavimą ir viešųjų paslaugų stebėsenos priežiūrą ir sudaryti sąlygas pilietinei visuomenei ir vietos valdžios institucijoms dalyvauti vietiniuose ir nacionaliniuose planavimo ir biudžetiniuose procesuose, įskaitant paramos teikėjų pasirašytus susitarimus ir sutartis;

52.   pabrėžia, kad kai kuriose šalyse daugėja žmonių, kurie blogai maitinasi, ir kad apskaičiuota, jog 2015 m. visoje Afrikoje vaikų, kurie blogai maitinasi, skaičius bus 3,7 mln. didesnis nei šiandien, ir ragina ES dar kartą apsvarstyti ir įvertinti, ar jos netiesioginės investicijos padeda veiksmingai spręsti blogos mitybos problemas;

53.   ragina pagalbos teikėjų bendruomenę padvigubinti pastangas koordinuojant konkrečias politikos kryptis, kuriomis siekiama spręsti nuolatinio bado problemas ir garantuoti maisto saugą, nustatant bendrą požiūrį, kurio pagalba būtų sprendžiamos daugialypės pagrindinės problemos priežastys; ragina vyriausybes vykdyti savo įsipareigojimus gerbti, saugoti ir garantuoti teisę į maistą, ypač remiant visų galimybes gauti maisto;

54.   ragina ES paramos teikėjus nedelsiant pradėti naudoti tarptautiniu lygiu suderintus mitybos rodiklius, kad taip būtų atsiskaitoma apie pažangą, padarytą maisto saugos, saugumo tinklų ir socialinės apsaugos, valdymo, vandens, sanitarijos ir sveikatos priežiūros srityse;

Pagalbos kokybė ir į skurdą sutelktas vystomasis bendradarbiavimas

55.   primygtinai reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės remtųsi pirmiau minėtu ES darbo pasidalijimo vystymosi bendradarbiavimo srityje elgesio kodeksu, siekdamos užtikrinti, kad sveikatos ir švietimo išlaidos ir programos būtų geriau koordinuojamos ir kad būtų padidintas dėmesys pagalbos negaunančioms šalims, įskaitant krizės ištiktas ir pažeidžiamas šalis;

56.   ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti pirmiau minėtą Paryžiaus deklaraciją dėl paramos veiksmingumo ir pabrėžia, kad ES turi dėti daugiau pastangų tarpusavio atskaitomybės, valstybių partnerių nuosavybės ir techninės pagalbos reformos srityse, nes EBPO, atlikęs naują pagrindinį tyrimą dėl Paryžiaus deklaracijos įgyvendinimo, šiose trijose srityse VPK valstybes nares įvertinto prastai;

57.   ragina ES remti partnerius, kad šie formuotų vidinius savo šalies pajėgumus ir organizuotų darnų vystymosi valdymo procesą, nes tai pagrindinė sąlyga siekiant užtikrinti, kad šalys būtų savo vystymosi proceso teisėtos šeimininkės ir jam vadovautų;

58.   mano, kad mikrofinansavimas – viena iš pagrindinių kovos su skurdu priemonių, kadangi patiems skurstantiems žmonėms suteikiama galimybių aktyviai dalyvauti šioje kovoje;

59.   pabrėžia, kad vienas svarbiausių kelių, kuriuo einant galima išbristi iš skurdo ir suteikti galią vyrams ir moterims, yra našaus aukštos kokybės darbo su tinkamomis pajamomis garantavimas;

60.   mano, kad įgyvendinant ES vystymosi politiką reikia skirti dar didesnį dėmesį su lytim susijusiems prioritetams ir vaikų teisėms, nes tai pagrindinių teisių ir valdymo kriterijų, taikomų pagal Kotonu susitarimą(8) bei kitus dokumentus, dalis;

61.   džiaugiasi neseniai pradėta EB ir JT partneryste lyčių lygybės klausimais siekiant taikos ir vystymosi, kurios tikslas – užtikrinti, kad įgyvendinant ir persvarstant Paryžiaus deklaraciją lyčių klausimas nebūtų paliktas nuošalyje;

62.   mano, kad Skurdo mažinimo strategijos dokumentai (SMSD) ir Šalies strategijos dokumentai (ŠSD) yra svarbios TVT siekimo priemonės, tačiau juos reikėtų rengti, įgyvendinti, stebėti ir įvertinti pasikonsultavus su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno baseino (AKR) valstybių ir valstybių narių parlamentais, Parlamentu, pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis, o didžiausias dėmesys juose turėtų būti skiriamas TVT siekimui;

63.   reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo EB programavimo lankstumo, kai programavimo ciklo pradžioje apibrėžiami riboti prioritetai, o po to nebeleidžiama paremti naujų klausimų sprendimo, net jei to tiesiogiai pageidauja valstybių partnerių vyriausybės;

64.   pabrėžia, kad ilgalaikis vystomojo bendradarbiavimo tikslas – sukurti sąlygas tvariam ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos vystymui; šiuo atžvilgiu pabrėžia poreikį skatinti viešojo ir privataus sektorių iniciatyvų partnerystę, įskaitant mažų ir vidutinių įmonių paramos priemones, didinti produktyvumą ir užimtumą;

65.   pabrėžia didelį potencialą, kuris atsiranda dėl tiesioginių užsienio investicijų į vystymąsi, tvarų ekonomikos augimą, praktinės patirties perdavimą, verslumą bei technologijas ir darbo vietų kūrimą; šiuo požiūriu pabrėžia, kaip svarbu skatinti skaidrią, prognozuojamą ir investicijoms palankią aplinką, mažinti biurokratizmą verslo atžvilgiu, gerbti nuosavybės teises, skatinti konkurenciją ir siekti patikimos makroekonominės politikos;

66.   ragina paramos teikėjus ir jos gavėjus remti geresnį dalinimąsi duomenimis siekiant įgyvendinti TVT ir kontroliuoti jų įgyvendinimą;

67.   ragina Komisiją užtikrinti, kad naudojant lėšas infrastruktūrai pagrindinis dėmesys visuose projektuose ir toliau būtų sutelkiamas į skurdo mažinimą;

68.   pripažįsta, kad naudojant dabartinius ES fondus ir priemones, kaip antai Infrastruktūros priemonė, Vandens infrastruktūros priemonė ir Energetikos priemonė, sprendžiami svarbūs klausimai;

69.   ragina ES sustiprinti partnerystę su besivystančiomis šalimis skatinant abipusę atskaitomybę ir abipusius įsipareigojimus, nustatant nuspėjamas OVP didinimo gaires ir galutinius terminus, kad pagalbą gaunančios šalys galėtų lengviau planuoti viešųjų investicijų augimą;

70.   pabrėžia, kad būtina naudoti visas priemones, jog būtų įgyvendinti TVT, ir kad tam reikalinga kiek įmanoma platesnė suinteresuotųjų subjektų partnerystė, ypač su besivystančių šalių nacionaliniais parlamentais, pilietine visuomene, vietos valdžios institucijomis ir privačiaisiais partneriais;

71.   tiki, kad, rengiant Jungtinę Afrikos ir ES strategiją bus pasiektas susitarimas dėl ypatingos TVT įgyvendinimo iki 2015 m. svarbos;

Bendroji biudžeto parama

72.   primygtinai reikalauja, kad ES ir vyriausybės partnerės užtikrintų, jog biudžeto paramai visuomet būtų teikiama tokia forma, kai pinigai skiriami konkrečiam sektoriui, kuriame ir turi būti panaudojamos tos lėšos, nustatomi su skurdu susiję tikslai, kuriais tiesiogiai būtų matuojami politinių priemonių įgyvendinimo rezultatai, o ne būtų matuojamos biudžeto pajamos ir išlaidos, būtų taikomos priemonės ir stebėsenos būdai, kuriais siekiama užtikrinti, kad atitinkama bendrojo biudžeto paramos dalis būtų skirta pagrindiniams poreikiams remti, ypač sveikatos apsaugai ir švietimui, ir pabrėžia, kad tai turėtų būti vykdoma kartu remiant pajėgumų didinimą, taip pat pabrėžia, kad 0,5 proc. biudžeto paramos turėtų būti skiriama išimtinai pilietinės visuomenės sergėtojams;

73.   ragina ES remti darnų bendrosios biudžeto paramos valdymą įvairiose vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios grandyse ir teikti paramą parlamentinei, pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų vykdomai biudžeto paramos priežiūrai, siekiant užtikrinti tvirtą ir aiškų biudžeto paramos ir TVT įgyvendinimo ryšį;

74.   ragina nacionalinius parlamentus ir pilietinę visuomenę dalyvauti vykdant veiksmingą biudžeto stebėseną, naudojant viešųjų išlaidų tyrimų stebėsenos (PETS) sistemą, kurioje, remiantis VPK kriterijais, išsamiai lyginamos pajamos ir išlaidos;

75.   ragina ES padidinti paramos, teikiamos tiesiogiai per biudžetą, dalį toms šalims, kurios įrodė, kad sugeba užtikrinti gerą valdymą, pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijos principų įgyvendinimą;

76.   pabrėžia, kad biudžeto parama savo įprastine forma iš esmės yra dar vienas trumpalaikis paramos teikėjų ir vyriausybių susitarimas, retai viršijantis trejų metų laikotarpį, ir ragina paramos teikėjus prailginti savo priimamų įsipareigojimų trukmę, galbūt atsižvelgiant į Komisijos pasiūlytas rekomendacijas dėl TVT sutarčių, įskaitant įsipareigojimus šešeriems metams ir aiškų supratimą bei aiškumą dėl to, kada ir kaip reikėtų sustabdyti tokią paramą;

77.   ragina šalis sutelkti dėmesį į rezultatus, susijusius su bendrojo biudžeto paramos teikimu, moterų lygybės ir lyčių tarpusavio santykių požiūriu, kadangi bendras finansavimo padidinimas nebūtinai turi panaikinti nevienodas atstumtų žmonių grupių, įskaitant moteris ir neįgaliuosius, galimybes ir nevienodą jų statusą;

Valdymas

78.   primena, kad Kotonu susitarime nustatyti ES ir AKR valstybių dialogo valdymo klausimais pagrindai, ir ragina ES stiprinti šiuos pagrindus, o ne rengti naujas iniciatyvas, strategijas ir politikos priemones;

79.   apgailestauja, kad Komisijos komunikatas dėl valdymo Europos konsensuse dėl vystymosi (COM(2006)0421), kuriuo siūlomos biudžeto paramos skatinimo priemonės, TVT rodiklių skaičių sumažina iki vieno iš dvidešimt trijų, tarp tokių rodiklių, kaip, pvz., prekybos liberalizavimas, kova su terorizmu ir migracija, kurie nesusiję su TVT įgyvendinimu, ir mano, kad rengiant valdymo priemonę dėmesys turėtų būti sutelkiamas į valstybių partnerių įsipareigojimus įgyvendinti TVT;

80.   ragina Komisiją pasinaudoti proga, suteikta 2008 m. požiūrio į valdymą peržiūra, ir išklausyti Europos ir Afrikos parlamentų ir pilietinės visuomenės organizacijų bei valstybių narių ir Afrikos šalių vyriausybių apžvalgas bei atitinkamai priderinti savo požiūrį į valdymą;

81.   primena besivystančių šalių vyriausybėms, kad TVT siekimo pažangą dažnai stabdo joms būdinga korupcija, blogas valdymas ir abejotinos sveikatos priežiūros strategijos, taip pat pabrėžia, kad skurdas niekada nebus išnaikintas, jei kartu nebus pripažinti, ištaisyti ir pašalinti sisteminiai sutrikimai, dėl kurių skurdas atsiranda;

82.   ragina besivystančias šalis padidinti savo klestėjimo potencialą parengiant ekonominės liberalizacijos, ypač nuosavybės teisių srityje, programas, nes taip iš karto būtų atlaisvintas didelis kapitalas skubioms investicijoms, o tai savaime padėtų anksčiau pasiekti TVT;

83.   ragina dvišalės ir daugiašalės paramos teikėjus ir eksporto kredito agentūras nustatyti rinkinį sąlygų, pagrįstų vyriausybių atsakomybe savo piliečiams, ir partnerystės sistemą, kur nehumanitarinė pagalba priklausytų nuo atitikimo konkrečių kriterijų grupėms ir ypač nuo pajamų srautų viešojo skaidrumo;

Taika ir saugumas

84.   primena, kad taika ir saugumas yra gyvybiškai svarbūs įgyvendinant TVT, todėl ragina ES užtikrinti, kad jos vystymosi politika turėtų teigiamą poveikį taikos kūrimui;

85.   primena įsipareigojimą į visas ES politikos sritis ir priemones įtraukti reagavimo į konfliktus klausimą, kaip buvo rekomenduojama 2001 m. Geteborgo smurtinių konfliktų prevencijos programoje, ir ragina ES įgyvendinti naujausias patvirtintas konfliktų prevencijos priemones, pvz., ES šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės strategiją, ES saugumo sektoriaus reformos politikos gaires ir Jungtinę ES nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintergracijos koncepciją (DDR);

86.   džiaugiasi tuo, kad Ginklų prekybos sutartį šiuo metu remia 80 proc. pasaulio vyriausybių, ir ragina ES imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų sudaryta tarptautinė, teisiškai įpareigojanti sutartis;

Prekyba

87.   ragina ES priimti nuoseklią politiką, kuri apimtų prekybą, žuvininkystę, vystomąjį bendradarbiavimą ir bendrąją žemės ūkio politiką, siekiant išvengti tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio besivystančių šalių ekonomikai;

88.   pabrėžia, kad laisva prekyba gali būti vienas veiksmingiausių ekonomikos augimo variklių, tačiau, norint sumažinti skurdą, prekybos politiką reikia papildyti perskirstymo ir nacionaline socialine politika;

89.   pabrėžia Dohos vystymosi derybų raundo pažadą ir tai, kad reikia nustatyti sąžiningomis ir teisingomis tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstas prekybos sistemas, kurias įdiegus būtų ištaisyti pasaulinės prekybos, ypač susijusios su Afrika, netolygumai, ragina ES dėti visas įmanomas pastangas, siekiant išeiti iš aklavietės PPO derybose;

90.   pažymi, kad, pasak aklavietėje atsidūrusio Dohos derybų raundo pirmininko, norėdama padėti pasiekti vystymuisi palankų susitarimą, ES privalo sumažinti taikomas prekybą iškraipančias žemės ūkio eksporto subsidijas maždaug 70 proc., o norint, kad derybos būtų baigtos iki 2007 m. pabaigos, kad būtina susitarti dėl subsidijų ir tarifų sumažinimo;

91.   mano, kad sąžininga prekyba – tai svarbus įrankis kuriant tvarią prekybą, iš kurios gamintojai besivystančiame pasaulyje gauna sąžiningas pajamas; ragina Komisiją reaguoti į pirmiau minėtą Parlamento rezoliuciją dėl sąžiningos prekybos ir plėtros ir rekomenduoti paremti sąžiningą prekybą, kaip nurodyta šios rezoliucijos 1 ir 2 punktuose;

92.   ragina Komisiją užtikrinti, kad jos prekybos susitarimai padėtų įgyvendinti TVT, o ne trukdytų juos įgyvendinti; visų pirma ji turėtų užtikrinti, kad ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) būtų AKR šalių vystymosi ir skurdo išnaikinimo priemonėmis;

93.   mano, kad su farmacija susiję TRIPS, turintys įtakos sveikatos apsaugai ir galimybei gauti vaistų, kurie peržengia TRIPS susitarimo ribas, neturėtų būti įtraukiami į EPS ir kitus būsimus dvišalius arba regioninius susitarimus su mažas pajamas gaunančiomis šalimis;

94.   mano, kad visos AKR šalys privalo turėti visišką teisę pasirinkti, ar išplėsti derybas, neapsiribojant vien prekėmis; ragina Komisiją užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisės ir Singapūro klausimai (konkurencijos politika, viešieji pirkimai ir investicijos) būtų išbraukti iš derybų darbotvarkės, jei AKR šalys dėl šių klausimų derėtis nenori;

95.   ragina Komisiją vengti AKR valstybių grupės prekybos trikdymo, todėl reikalauja, kad Komisija užtikrintų, jog, jei derybų dėl EPS neįmanoma užbaigti iki 2007 m. pabaigos, bus imamasi priemonių siekiant išvengti neapibrėžtos mūsų AKR šalių partnerių padėties; pabrėžia, kad tam reikalinga garantija, jog, nepriklausomai nuo derybų dėl EPS būklės tuo metu, AKR šalių patekimo į ES rinką sąlygos liks lygiavertės jų dabartinėms sąlygoms, dėl kurių buvo sutarta Kotonu susitarime; ragina Komisiją išaiškinti, kaip turėtų būti sudaromi tokie susitarimai, kad būtų išvengta neapibrėžtumo eksportuotojų ir importuotojų atžvilgiu;

96.   atsižvelgia į tyrimą, kurį neseniai atliko UNCTAD su kitomis organizacijomis ir kuris rodo, kad plataus masto prekybos liberalizavimas MIŠ turėjo menką poveikį nuolatinio ir akivaizdaus skurdo mažinimo tikslams įgyvendinti ir turėjo įtakos besivystančių šalių, ypač Afrikos šalių, smukimui prekybos požiūriu, ir ragina ES pradėti nenutrūkstamą kampaniją siekiant iš tiesų padidinti MIŠ eksporto pajėgumus skatinant techninę pagalbą, kad būtų tęsiamos fitosanitarijos standartų, nuosavybės teisės, verslo įgūdžių ir vertės pridėjimo programos;

97.   ragina Komisiją kuo labiau pakoreguoti savo bendradarbiavimo ir prekybos politiką, siekiant padėti besivystančių šalių vyriausybėms remti ir plėtoti viešąsias paslaugas, visų pirma tas, kurios visiems gyventojams užtikrina prieigą prie geriamojo vandens, sveikatos priežiūros paslaugų, švietimo ir transporto;

98.   reikalauja, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į tai, kad AKR šalys dažnai labai priklausomos nuo būtiniausių prekių, kurios itin neapsaugotos nuo kainų svyravimų ir tarifų kilimo, ir pabrėžia įvairinimo, perdirbamosios pramonės bei mažų ir vidutinių įmonių vystymo tose šalyse svarbą;

99.   pabrėžia pajėgumų prekybos srityje kūrimo svarbą ir poreikį gauti iš ES papildomų išteklių, kad galima būtų padidinti AKR šalių gebėjimą nustatyti poreikius ir rengti strategijas, vesti derybas ir remti regioninę integraciją, įvairinti gamybą ir pasirengti gamybos liberalizavimui didinant gamybos, tiekimo ir prekybos pajėgumus ir kompensuojant koregavimo išlaidas, taip pat didinti savo gebėjimą pritraukti investicijas;

100.   ragina Komisiją padidinti savo paramą prekybos srityje, siekiant remti pajėgumų kūrimą, kuris turi didelę reikšmę, jei pačioms skurdžiausioms šalims tektų kovoti su konkurencija, išaugusia dėl rinkos liberalizavimo;

Klimato kaita

101.   ragina ES ir toliau atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant švaresnį ir veiksmingesnį požiūrį į tvarią plėtrą, mažinant anglies dioksido išskyrimą;

102.   atkreipia dėmesį į tai, kad neturtingos besivystančių šalių bendruomenės mažiausiai prisideda prie klimato kaitos, bet labiausiai kenčia nuo šios kaitos padarinių, ir ragina ES skirti daug lėšų, kad besivystančios šalys galėtų prisitaikyti prie jūros lygio kilimo ir ypatingų gamtos reiškinių, pvz., sausrų, didelių audrų, potvynių ir kt. stiprėjimo ir dažnesnio pasikartojimo bei po to kylančių sveikatos priežiūros, maisto gamybos ir vandens tiekimo sunkumų, kurie gali kelti pavojų vystymuisi ir gali būti didelio masto migracijos ir pavojaus saugumui priežastis;

103.   ragina ES skirti daugiau lėšų, siekiant sudaryti galimybes neturtingoms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos, ir pabrėžia, kad šie pinigai negali būti paprasčiausiai skiriami iš esamų pagalbos biudžetų; be to, mano, kad žymi dalis pajamų, gaunamų parduodant asignavimus aukcione pagal Europos emisijų prekybos sistemą ir apmokestinant anglies dioksidą, turėtų būti panaudojama švariam vystymuisi besivystančiose šalyse finansuoti;

104.   pabrėžia, kad prisitaikymo klausimas neturi būti sprendžiamas vien kaip humanitarinis klausimas arba vien kaip prioritetinis klausimas atsižvelgiant į klimato kaitos konvenciją; pabrėžia, kad rizikos mažinimo ir apsisaugojimo nuo klimato veiksnių priemones būtina integruoti į pagrindinę vystymosi darbotvarkę, įskaitant SMSD ir ŠSD;

105.   pripažįsta, kad intelektinės nuosavybės teisių licencijų mokesčiai, susiję su švaria technologija, galėtų būti kliūtis, trukdanti perduoti šią technologiją besivystančioms šalims; pabrėžia, kad, siekiant kovoti su energijos trūkumu ir užtikrinti tvarų vystymosi kelią, būtina plėtoti išsivysčiusių pramoninių šalių ir besivystančių šalių partnerystę intelektinės nuosavybės teisių srityje, siekiant užtikrinti pagarbą nuosavybės teisėms, kartu lengvinant technologijų srautų tekėjimą;

106.   pabrėžia, kad nors Tūkstantmečio deklaracijoje konkrečių energetikos klausimų nesprendžiama, šiuolaikinių paslaugų energetikos srityje teikimas neturtingiems žmonėms yra būtina sąlyga TVT įgyvendinti; pažymi, kad daugelyje besivystančių šalių sąlygos atsinaujinančios energijos technologijoms yra puikios, o tai sudaro galimybes veiksmingai spręsti problemas dėl sparčiai kylančių naftos kainų ir tenkinti energijos poreikius, kartu išvengiant tolesnio žalingo poveikio klimatui; apgailestauja, kad ES skyrė nepakankamai lėšų energijos stokos problemoms spręsti; šiuo tikslu pabrėžia poreikį didinti pagalbos srautus ir stiprinti paramą privačioms investicijoms į atsinaujinančios energijos technologijas;

Darbotvarkė įgyvendinus TVT

107.   pabrėžia, kad jei TVT bus pasiekti, skurstančių žmonių dalis sumažės per pusę per dešimtmetį, ir tai būtų didžiulis pasiekimas, tačiau šimtai milijonų neturtingiausių ir labiausiai pažeidžiamų žmonių vis dėlto liktų nuolatiniame skurde;

108.   ragina ES nustatyti susitarimo dėl Skurdo išnaikinimo strategijos po 2015 m. datą;

o
o   o

109.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir valstybių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Tarpparlamentinei sąjungai, Jungtinėms Tautoms ir EBPO Vystymosi pagalbos komitetui.

(1) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 311. (2) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (3) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 475. (4) OL L 378, 2006 12 27, p. 41. (5) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 316. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0043. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0320. (8) 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas (OL L 317, 2000 12 15, p. 3). Susitarimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais AKR ir EB Ministrų tarybos sprendimu Nr. 1/2006 (OL L 247, 2006 9 9, p. 22).