2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl faktų nustatymo misijos, kurią Peticijų komitetas siuntė į Andalūzijos, Valensijos ir Madrido regionus, rezultatų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 194 straipsnį, pagal kurį visiems ES piliečiams ir gyventojams suteikiama teisė pateikti peticiją,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 6 straipsnį, kuriame skelbiama, kad Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina Romoje pasirašyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kad Sąjunga pati pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingais ištekliais,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,
A. atsižvelgdamas į trečiosios faktų nustatymo misijos, vykusios į Ispaniją, ataskaitą, kurią 2007 m. balandžio 11 d. patvirtino Peticijų komitetas, tyręs kaltinimus, pareikštus daugybėje peticijų dėl Europos piliečių teisių į savo nuosavybę pažeidimų ir detaliai aprašytų rūpesčių dėl tvaraus vystymosi, aplinkos apsaugos, vandens tiekimo ir kokybės, viešųjų pirkimų, kurie iš esmės susiję su vietos ir regiono valdžios institucijų atliekama nepakankama miestų plėtros procedūrų kontrole,
B. atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl įtariamo piktnaudžiavimo Valensijos žemės įstatymu arba Ley reguladora de la actividad urbanística (LRAU – urbanistinės veiklos įstatymas) ir to poveikio Europos piliečiams(1),
C. kadangi užregistruota su masinės miestų plėtros projektais susijusių korupcijos atvejų, dėl kurių buvo suimta ir nuteista vietos valdžios pareigūnų ir išrinktų politikų,
D. kadangi Ispanijoje neseniai priimtas naujas nacionalinis žemės įstatymas, kuris įsigalios 2007 m. liepos 1 d.,
E. kadangi Komisija prieš Ispaniją pradėjo pažeidimo procedūrą dėl ES direktyvų dėl viešųjų pirkimų netaikymo įgyvendinant miestų plėtros programas Valensijoje,
1. mano, kad pareiga perleisti teisėtai įgytą privačią nuosavybę, nesilaikant deramų procedūrų ir nesant deramos kompensacijos, ir pareiga mokėti nepagrįstas išlaidas už neprašytą ir dažnai nereikalingą infrastruktūros plėtrą yra pagrindinių asmens teisių, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką (žr., pvz. Aka prieš Turkiją(2)) ir kaip nurodoma ES sutartyje, pažeidimas;
2. labai apgailestauja, kad tokia praktika yra labai paplitusi įvairiuose autonominiuose Ispanijos regionuose, ypač Valensijos regione ir kitose Viduržemio jūros pakrantės zonose bei, pavyzdžiui, Madrido regione;
3. labai smerkia masinės miestų plėtros projektus ir priešinasi šių projektų, kuriuos inicijuoja statybos bendrovės ir nekilnojamojo turto projektų vadovai ir kurie visiškai nesusiję su tikraisiais atitinkamų miestų ir kaimų poreikiais, yra netvarūs aplinkos prasme ir katastrofiškai veikia istorinę bei kultūrinę susijusių vietovių tapatybę, įgyvendinimui;
4. smerkia tai, kad kai kurių miestų merijos duoda numanomą sutikimą statyti pastatus, kurie vėliau paskelbiami neteisėtais, ir todėl griaunamas turtas, kurį per teisėtus projektų vadovus ir prekybos agentus sąžiningai įsigijo Europos piliečiai, arba kyla grėsmė, kad tas turtas bus nugriautas;
5. pripažįsta Komisijos pastangas užtikrinti, kad Ispanija laikytųsi viešųjų pirkimų direktyvų, tačiau mano, kad Komisija ypatingą dėmesį turėtų skirti dokumentais pagrįstiems direktyvų dėl aplinkos, vandens ir vartotojų politikos pažeidimų atvejams;
6. mano, kad būtina imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti tinkamą Vandens pagrindų direktyvos(3) taikymą ir įgyvendinimą stambių miestų plėtros projektų atžvilgiu;
7. paveda Tarybai ir Komisijai bei susijusioms valstybėms narėms užtikrinti, kad visų ES piliečių ir gyventojų labui būtų tinkamai taikoma Bendrijos teisė ir pagrindinės teisės;
8. ragina Ispanijos valdžios institucijas ir regionų vyriausybes, ypač Valensijos vyriausybę, kurios privalo laikytis ES sutarties nuostatų ir ES teisės aktų bei juos taikyti, pripažinti įstatymais pagrįstą asmens teisę į savo teisėtai įsigytą turtą ir įstatymais nustatyti geriau apibrėžtus Ispanijos konstitucijos 33 straipsnio dėl viešojo intereso taikymo kriterijus siekiant užkirsti kelią vietos ir regionų valdžios institucijų daromiems asmens nuosavybės teisių pažeidimams ir juos uždrausti;
9. abejoja dėl kai kurių vietos valdžios institucijų taikomų urbanistų ir nekilnojamojo turto projektų vadovų skyrimo metodų ir dažnai jiems suteikiamų pernelyg didelių įgaliojimų, nes dėl to nukenčia vietos bendruomenės ir piliečiai, kurių namai ir teisėtai įgytas turtas yra tose vietovėse;
10. ragina vietos valdžios institucijas konsultuotis su savo piliečiais ir įtraukti juos į miestų plėtros projektus siekiant skatinti priimtiną ir darnią miestų plėtrą, kai tai būtina, siekiant užtikrinti vietos bendruomenių, o ne tik projekto vadovų, nekilnojamojo turto agentų ir kitų suinteresuotų subjektų, interesus;
11. labai smerkia kai kurių projektų vadovų dangstomą gudravimo praktiką pažeisti teisėtą Europos piliečių nuosavybės teisę kišantis į žemės registravimo procedūrą ir ragina vietos valdžios institucijas sukurti tinkamas teisinės apsaugos nuo tokios praktikos priemones;
12. ragina regiono valdžios institucijas įsteigti specialiąsias administracines komisijas įtraukiant vietos ombudsmeną, kurioms turėtų atsiskaityti nepriklausomos tyrimų tarnybos, kurios turėtų arbitražo įgaliojimus ginčų dėl miestų plėtros projektų atvejais ir kurių paslaugos būtų nemokamos visiems asmenims, tiesiogiai susijusiems su miestų plėtros programomis, įskaitant nukentėjusiuosius nuo neteisėtų turto sandorių, susijusių su miesto plėtra neturint leidimo;
13. mano, kad tais atvejais, kai už turto netekimą turi būti mokama kompensacija, jos dydis turėtų būti deramas ir jis turėtų atitikti Europos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;
14. 14 ragina Komisiją pradėti informavimo kampaniją, skirtą Europos piliečiams, perkantiems nekilnojamąjį turtą kitoje valstybėje narėje;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Ispanijos valdžios institucijoms bei regionų vyriausybėms.