Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 37 ir 40 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų standartines minimalias nepilnamečių justicijos administravimo taisykles, kitaip vadinamas 1985 m. Pekino taisyklėmis, priimtas 1985 m. lapkričio 29 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija 40/33,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. Jungtinių Tautų nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos gaires arba Rijado gaires, priimtas 1990 m. gruodžio 14 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija 45/112,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų nepilnamečių, iš kurių atimta laisvė, apsaugos taisykles, priimtas 1990 m. gruodžio 14 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija 45/113,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos 1996 m. sausio 25 d. Europos konvenciją dėl vaikų teisių įgyvendinimo, ypač į jos 1 ir 3–9 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 24 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms dėl naujų nepilnamečių nusikalstamumo problemos sprendimo būdų ir nepilnamečių justicijos vaidmens(1),

–   atsižvelgdamas į 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją dėl visuomenės požiūrio į nepilnamečių nusikalstamumą(2),

–   atsižvelgdamas į 1988 m. balandžio 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją dėl visuomenės požiūrio į nepilnamečių iš migrantų šeimų nusikalstamumą(3),

–   atsižvelgdamas į ES sutartį, ypač į jos 6 straipsnį ir į VI antraštinės dalies nuostatas dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose,

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutartį, ypač į jos XI antraštinę dalį dėl socialinės politikos, švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo ir ypač į jos 137 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (AGIS) pagrindų programą, kuri baigėsi 2006 m. gruodžio 31 d., ir į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 30 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai leidžiama vykdyti veiklą srityse, nurodytose Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. poziciją dėl Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, pagal kurį parengiama specifinė 2007–2013 m. prevencinių priemonių ir kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą, moteris ir aukų bei rizikos grupių apsaugos (DAPHNE III programa) programa, kaip Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos(6) dalis,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo (COM(2006)0367 galutinis)",

–   atsižvelgdamas į savo 1992 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Europos vaiko teisių chartijos(7), ypač į jos 8.22 ir 8.23 dalis,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą 2001/427/TVR, įkuriantį Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą(8),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl "Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos, nepilnamečių nusikalstamumo problemos sprendimo būdų ir nepilnamečių justicijos sistemos Europos Sąjungoje vaidmens"(9),

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujant Jungtinei Karalystei 2005 m. rugsėjo 5–7 d. Glazge vykusios konferencijos tema "Jaunimas ir nusikalstamumas: Europos perspektyva" išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro paskutinius metinius pranešimus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0212/2007),

A.   kadangi nepilnamečių nusikalstamas elgesys yra iš esmės pavojingesnis už suaugusiųjų, nes tai turi įtakos ypač pažeidžiamai gyventojų grupei jų asmenybės formavimosi laikotarpyje, kadangi jie labai anksti susiduria su socialinės atskirties ir niekinimo rizika,

B.   kadangi mokyklų nelankymas yra vienas iš veiksnių, labiausiai didinančių nepilnamečių nusikaltimų riziką;

C.   kadangi nacionaliniai, europiniai ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad per paskutinius du dešimtmečius pavojingai išaugo nepilnamečių nusikalstamumas,

D.   kadangi nepilnamečių nusikalstamumas kelia rūpestį dėl savo masiškumo, nes nusikaltėlių amžius jaunėja, didėja nusikaltimų, kuriuos padaro jaunesni nei 13 metų vaikai, ir nepilnamečių veiksmai rodo vis didesnį žiaurumą,

E.   kadangi dabartinis statistinių duomenų apie nepilnamečių nusikalstamumą rinkimo ir pateikimo būdas neatitinka tikrųjų poreikių ir dabartinių sąlygų ir todėl dar svarbiau turėti patikimus nacionalinius statistinius duomenis,

F.   kadangi sunku, neatsižvelgiant į sąlygas, suskirstyti į kategorijas priežastis, vedančias nepilnametį į nusikalstamą elgesį, nes socialiai netinkamą ir galiausiai nusikalstamą elgesį kiekvienu atveju lemia individualios ir specifinės aplinkybės, atitinkančios jo gyvenimo patirtį ir pagrindinius polius, kuriuose vystosi kiekvienas vaikas ir kiekvienas paauglys, t. y. šeima, mokykla, draugų aplinka, taip pat, platesniu požiūriu, socialinė ir ekonominė aplinka, kurioje jis gyvena,

G.   kadangi pagrindiniai prie nepilnamečių nusikalstamumo prisidedantys veiksniai yra organizacijos, bendravimo ir tinkamų pavyzdžių šeimoje stoka, dažnai dėl to, kad nėra tėvų, psichologinės problemos, susijusios su fizine ir seksualine prievarta šeimos aplinkoje, švietimo sistemos negebėjimas perduoti socialinių vertybių todėl, kad vyrauja skurdas, nedarbas, socialinė atskirtis ir rasizmas; kadangi papildomi svarbūs veiksniai yra aiški tendencija kopijuoti, kurią jaunimas perima siekdamas formuoti savo asmenybę, asmenybės sutrikimai, susiję su alkoholio ir narkotikų vartojimu, bei žiniasklaidos, kai kurių interneto svetainių ir vaizdo žaidimų vaizduojami beprasmio, besaikio ir nereikalingo smurto pavyzdžiai,

H.   kadangi netinkamo jaunimo elgesio šaknys ne visada yra šeimoje,

I.   kadangi kanapių ir kitų narkotikų ir (ar) alkoholio vartojimo padidėjimas tarp paauglių turi būti susietas su nepilnamečių nusikalstamumo augimu,

J.   kadangi migrantams, ypač nepilnamečiams, daugiau taikoma socialinė kontrolė, o tai leidžia manyti, kad nepilnamečių nusikalstamumas pirmiausia paliečia migrantų sluoksnius, o ne visą visuomenę, ir toks požiūris yra ne tik klaidingas, bet ir socialiai pavojingas,

K.   kadangi dvi "dabartinės" nepilnamečių nusikalstamumo formos yra jaunimo gaujų formavimasis ir smurto mokyklos aplinkoje stiprėjimas – reiškiniai, ypač paplitę kai kuriose valstybėse narėse ir kurių tyrimai bei galimos šalinimo priemonės turi būti kompleksiniai,

L.   kadangi šių reiškinių, pvz., organizuotų prievartą naudojančių jaunimo gaujų, mastas privertė kai kurias valstybes nares atnaujinti diskusijas dėl būtinybės persvarstyti nepilnamečiams taikomas baudžiamosios teisės nuostatas,

M.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse mokyklos prieigos ir pačios pamokos, įskaitant tvarkinguose kvartaluose, tapo nelegaliomis zonomis (narkotikų pasiūla, smurtas, kartais panaudojant šaltuosius ginklus, įvairūs reketo atvejai, pavojingų žaidimų praktikavimas, ir, pvz., "happy slapping" reiškinys – mobiliaisiais telefonais filmuotų smurto scenų dėjimas į internetą),

N.   kadangi per pastaruosius metus vis dažniau buvo peržiūrima nacionalinė su nepilnamečiais susijusi baudžiamoji teisė ir kadangi ši reforma turėtų būti orientuota į prevencijos priemonių, teisminių ir neteisminių priemonių, taip pat į perauklėjimo bei reabilitacijos priemonių, jei reikia, ir į terapijos priemonių priėmimą; kadangi vis dėlto dera pabrėžti, jog dažnai neįmanoma taikyti šių naujų priemonių praktikoje dėl to, kad trūksta tinkamos modernios įrangos ir išmokyto specialistų personalo, nepakanka lėšų ir kartais trūksta susijusių asmenų noro ar tiesiog esama vidinių sistemos trūkumų,

O.   kadangi ypatingo smurto vaizdų ir pornografinės medžiagos, platinamos komunikacijų ir audiovizualinėmis priemonėmis, pvz., žaidimuose, televizijoje ir internete, gausa ir žiniasklaidos naudojami nepilnamečių nusikaltėlių ir aukų atvaizdai dažnai beveik pažeidžia pagrindines vaiko teises ir prisideda prie smurto suvokimo kaip įprasto reiškinio,

P.   pažymi, kad, statistikos duomenimis, kai kuriose valstybėse narėse pakartotinai nebenusikalsta 70–80 proc. nepilnamečių, nubaustų už pirmąjį nusikaltimą;

Q.   kadangi remiantis kai kuriose valstybėse narėse paskelbtais tyrimų rezultatais ir straipsniais padaugėjo paauglių prievartos prieš tėvus naudojimo atvejų ir tėvai atsiduria bejėgiškoje padėtyje;

R.   kadangi organizuoto nusikalstamumo tinklai savo veiklai vykdyti kartais įdarbina nepilnamečius nusikaltėlius;

S.   kadangi 2001 m. prie Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo (ENPT) sukurta speciali nepilnamečių nusikalstamumo darbo grupė, kuri pradėjo detalų lyginamąjį tyrimą 27 valstybėse narėse, kuris bus Europos Sąjungos politikos raidos šioje srityje pagrindas,

1.   pabrėžia, kad su nepilnamečių nusikalstamumu galima veiksmingai kovoti tik priėmus nacionaliniu ir Europos lygmenimis integruotą strategiją, kurioje būtų derinami trys pagrindiniai principai: prevencija, teisminės bei neteisminės priemonės ir visų jaunų žmonių socialinės integracijos priemonės;

Nacionalinio lygmens politika

2.   pabrėžia, jog labai svarbu, kad visos visuomenės suinteresuotos šalys būtų tiesiogiai įtrauktos į nacionalinės strategijos planavimą ir įgyvendinimą, t. y. valstybė kaip centrinė administracija, regioninės ir vietinės valdžios institucijos, mokyklos bendruomenės atsakingieji darbuotojai, šeima, NVO, ypač tos, kurios yra orientuotos į jaunus žmones, pilietinė visuomenė ir kiekvienas asmuo; pritaria, kad būtina turėti atitinkamus finansinius šaltinius, kuriuos naudojant būtų veiksmingai įgyvendintos kovos su nepilnamečių nusikalstamumu priemonės;

3.   tvirtina, kad norint iš esmės kovoti su nepilnamečių nusikalstamumu būtina turėti integruotą ir veiksmingą mokyklų, šeimos ir švietimo politiką, kuri prisidėtų prie socialinių ir pilietinių vertybių perdavimo ir ankstyvojo jaunimo socializavimo; taip pat mano, kad būtina apibrėžti politiką, orientuotą į geresnę ekonominę bei socialinę sanglaudą, skirtą mažinti socialinę nelygybę bei įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui;

4.   mano, kad būtina, jog šeima, mokytojai ir visuomenė vaikams nuo pat ankstyvo amžiaus skiepytų vertybes;

5.   mano, kad nepilnamečių nusikalstamumo prevencijai taip pat reikalinga viešoji politika kitose srityse, įskaitant aprūpinimą būstu, užimtumą, profesinį mokymą, laisvalaikį ir poilsį ir jaunimo mainus;

6.   primena, kad šeimos, mokyklos ir visuomenė turi bendradarbiauti kovoje su augančiu jaunimo smurto reiškiniu;

7.   pabrėžia ypatingą šeimos vaidmenį visais kovos su nepilnamečių nusikalstamumu etapais ir ragina valstybes nares parengti atitinkamas paramos tėvams priemones; pažymi, kad kai kuriais atvejais būtina labiau įtraukti tėvus ir daugiau informuoti apie jų atsakomybę;

8.   ragina valstybes nares nacionalinėje politikoje numatyti tėvams vienų metų atostogas, kurios leistų to pageidaujančioms šeimoms atsidėti savo vaiko pradiniam mokymui, kuris yra esminis dalykas jo emociniam vystymuisi;

9.   ragina valstybes nares ypač remti šeimas, susiduriančias su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis; pabrėžia, kad priemonių, skirtų patenkinti pagrindinius būsto ir maisto poreikius, sukūrimas visiems šeimos nariams, pradedant nuo vaikų, bazinio išsilavinimo ir sveikatos priežiūros užtikrinimas, taip pat veiksmai, skirti užtikrinti šių šeimų nariams lygias galimybes darbo rinkoje ir socialiniame, ekonominiame bei politiniame gyvenime, padėtų užtikrinti sveiką ir teisingą šeimos aplinką vaikų vystimuisi ir pirmajai socializacijai;

10.   ragina valstybes nares skirti išteklių, reikalingų plėtoti efektyvias psichologinių ir socialinių konsultacijų paslaugas, įtraukiant susisiekimo punktus šeimoms, susidūrusiomis su nepilnamečių nusikalstamumo problemomis;

11.   pabrėžia ypatingą vaidmenį, tenkantį mokyklai ir mokyklos bendruomenei, vaikų ir paauglių asmenybės formavimui; pabrėžia, kad du pagrindiniai šiandienos mokyklos požymiai – kultūrinė įvairovė ir socialinių klasių skirtumų pabrėžimas – gali, jei švietimo sistemoje nebus būtinų paramos mokiniams struktūrų ir prieigos prie jų, lemti smurto mokyklos aplinkoje reiškinius;

12.   todėl ragina valstybes nares mokyklos valdžios institucijoms suformuluoti gaires, nustatančias naujovišką konfliktų sprendimo mokyklos aplinkoje procedūrą pasitelkiant tarpininkavimo instancijas, kurioms priklausytų mokiniai, tėvai, mokytojai ir vietos atsakingų įstaigų kompetentingų tarnybų atstovai;

13.   mano, kad absoliučiai būtina užtikrinti tinkamą mokytojų parengimą, kad pastarieji gebėtų valdyti įvairias klases, įgyvendinti pedagogiką, kuri būtų ne moralizuojanti, o prevencinė ir pagrįsta solidarumu, ir užkirsti kelią niekinimui ir atskirčiai tiek nepilnamečių nusikaltėlių, tiek jų mokslo draugų, esančių jų aukomis;

14.   be to, prašo valstybes nares į savo švietimo politiką įtraukti psichologinės pagalbos ir patarimų teikimą, ypač vaikams, susiduriantiems su socializacijos problemomis, galimybę užtikrinti medicinos priežiūrą kiekvienoje mokymo įstaigoje, kiekvienam atvejui paskirti socialinį darbuotoją, kuris aptarnautų ribotą mokymo įstaigų skaičių, sociologą-kriminologą, vaikų psichiatrą ir vaikų nusikalstamumo srities ekspertus, griežtą mokinių alkoholio ir narkotikų vartojimo kontrolę, kovą su bet kokios rūšies mokyklos bendruomenės narių diskriminacija, paskirti bendruomenės tarpininką, kuris užtikrintų mokyklos ir bendruomenės ryšį, taip pat skirtingų mokyklos bendruomenių bendradarbiavimą kuriant ir įgyvendinant kovos su smurtu programas;

15.   prašo valstybes nares ir kompetentingas reglamentavimo institucijas nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu griežtai pasirūpinti, kad būtų visiškai laikomasi Bendrijos ir nacionalinės teisės, susijusios su informavimu apie televizijos laidas ir kitas programas, kuriose transliuojamos ypač žiaurios ar nepilnamečiams nerekomenduojamos scenos; be to, prašo valstybes nares drauge su atsakingaisiais žiniasklaidos subjektais priimti gaires, skirtas vaiko, ypač nepilnamečių nusikaltėlių, teisėms apsaugoti, kai tai susiję su draudimu transliuoti ypatingo smurto scenas tam tikromis dienos valandomis ir atskleisti šiuose nusikaltimuose dalyvavusių nepilnamečių tapatybę;

16.   rekomenduoja valstybėms narėms stiprinti jaunimo namų, kaip jaunų žmonių mainų erdvės, vaidmenį bei kokybinį vertinimą ir pabrėžia, kad jaunų nusikaltėlių įtraukimas į šias vietas padėtų jų socializavimui ir sustiprintų jų priklausymo visuomenei jausmą;

17.   pabrėžia, kad žiniasklaida gali atlikti svarbų vaidmenį nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos srityje imdamasi visuomenės informavimo ir aktualinimo iniciatyvų ir transliuodama aukštos kokybės laidas, kurios pabrėžtų teigiamą jaunimo indėlį visuomenėje, kontroliuodama smurto, pornografijos bei narkotikų vartojimo scenų transliavimą, ir tai turėtų būti daroma remiantis susitarimais, kurie bus įtraukti į gaires, siekiant apsaugoti vaikų teises;

18.   taip pat pabrėžia, kad kovojant su nepilnamečių nusikalstamumu būtų naudinga, jei valstybės narės sukurtų pedagoginio pobūdžio priemonių, pagal kurias būtų numatytos alternatyvios kalinimui baudos ir kurias galėtų plačiai naudoti nacionaliniai teisėjai, pvz.: visuomenei naudingų darbų skyrimą, reabilitaciją ir tarpininkavimą aukoms, profesinį mokymą, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, nusikaltėlio amžių, jo asmeninius bruožus ir brandą;

19.   ragina valstybes nares patvirtinti naujas pažangias priemones, skirtas teisiniam sprendimui, pvz. tiesioginį nepilnamečio tėvų ar globėjų dalyvavimą baudžiamojoje procedūroje nuo patraukimo atsakomybėn iki priemonių taikymo, derinant su perauklėjimu ir intensyvia psichologine parama, atsiradus galimybei, priimančios šeimos, atsakingos už paauglio auklėjimą, parinkimą ir patarimų ir informavimo paramą tėvams, mokytojams ir mokiniams, jei nepilnamečių žiaurus elgesys pasireiškė mokyklos aplinkoje;

20.   primena, kad nepilnamečių nusikalstamumo srityje dėl teisminės procedūros eigos ir jos trukmės, taikytinos priemonės pasirinkimo ir jos vėlesnio vykdymo pirmiausia būtina vadovautis vaiko interesais ir laikytis kiekvienos valstybės narės proceso teisės; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu bet kokia įkalinimo priemonė turi būti taikoma tik kraštutiniu atveju ir vykdoma nusikaltusiems nepilnamečiams pritaikytose infrastruktūrose;

21.   prašo valstybes nares integruotam nepilnamečių nusikalstamumo sprendimui numatyti specialias ir atskiras biudžeto lėšas, skirtas prevencinėms nepilnamečių nusikalstamumo priemonėms įgyvendinti, padidinti lėšas, skiriamas pagal jaunimo socialinės ir profesinės integracijos programas ir didinti išteklius, orientuotus į nepilnamečius nusikaltėlius priimančių struktūrų įvertinimą iš naujo ir modernizavimą centriniu ir regioniniu lygmeniu, taip pat į visų su tuo susijusių specialistų ir atsakingųjų darbuotojų specialų parengimą ir profesinį tobulinimą;

Europos strategijos link

22.   ragina valstybes nares vadovaujantis tarptautiniu mastu įtvirtintomis Pekino taisyklėmis, Rijado gairėmis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija bei kitomis tarptautinėmis šios srities konvencijomis ir bendradarbiaujant su Komisija neatidėliojant parengti ir priimti tam tikrus minimalius standartus ir pagrindinius principus, kurie būtų bendri visoms valstybėms narėms, ir nukreipti į tris pagrindinius: pirma, prevencijos priemonių, antra, teisminių ir neteisminių priemonių ir, trečia, reabilitacijos, socialinės integracijos ir tolimesnės integracijos priemonių, ramsčius;

23.   tvirtina, kad bendros europinės tvarkos tikslas turėtų būti apibrėžti neteisminės intervencijos modelius, skirtus nepilnamečių nusikalstamumui tvarkyti ir valdyti, o laisvės atėmimo priemonės ir bausmės turėtų būti kraštutinės galimos priemonės ir turėtų būti taikomos tik nusprendus, kad jos neabejotinai būtinos;

24.   mano, kad būtinas jaunimo įtraukimas ir dalyvavimas svarstant visus su jais susijusius klausimus ir priimant sprendimus, jei norima rasti bendrus sėkmingus sprendimus; mano, kad būtent dėlto teismo tarėjų intervencijos dėl vaikų etapu būtina rūpintis, kad pastarieji turėtų ne tik patirtį jaunimo auklėjimo srityje, bet taip pat būtų išėję smurto ir jaunimo problemos aktualinimo kursą;

25.   ragina Komisiją nustatyti visoms valstybėms narėms specialius kriterijus, kaip rinkti nacionalinę statistiką siekiant užtikrinti, kad ji būtų palyginama ir todėl ją būtų galima panaudoti planuojant Europos masto priemones; ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti Komisijos darbe motyvuojant visas kompetentingas nacionalines, regionines ir vietines valdžios institucijas, asociacijas, NVO ir kitas pilietines šioje srityje veikiančias visuomenes organizacijas ir gaunant informacijos iš jų;

26.   ragina Komisiją ir valstybių narių nacionalines bei vietos valdžios institucijas remtis geriausia valstybių narių patirtimi, kai įtraukiama visa visuomenė, įskaitant teigiamus veiksmus bei tėvų asociacijų mokyklose ir kaimynų įsikišimą, taip pat įvertinti valstybių narių patirtį, susijusią su policijos įstaigų bendradarbiavimo susitarimais su švietimo įstaigomis, vietinėmis valdžios institucijomis, jaunimo organizacijomis ir socialinėmis vietinio lygmens tarnybomis, laikantis abipusio konfidencialumo principo, ir su nacionalinėmis strategijomis ir nacionalinėmis jaunimo programomis; ragina valstybes nares remtis pažangiausia patirtimi, įgyta kovojant su pavojingai augančiu nepilnamečių narkotikų vartojimu ir su tuo susijusiu nusikalstamumu, bei geriausiais sprendimais, taikytinais probleminio vartojimo atveju, ypač medicinos priežiūros srityje;

27.   džiaugiasi nacionalinėmis iniciatyvomis, apimančiomis teigiamus integracijos veiksmus, kaip antai užklasinės veiklos organizatorių, kuris jau veikia regionuose, pvz., Riochoje;

28.   prašo Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti esamomis Europos lygmens priemonėmis ir programomis, įtraukiant į jas veiksmus, skirtus kovoti su nepilnamečių nusikalstamumu, ir vykdyti šio reiškinio prevenciją, taip pat užtikrinti normalią nusikaltėlių ir aukų integraciją į visuomenę; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į:

29.   pabrėžia, jog būtina, kad teismai ir policija glaudžiau bendradarbiautų nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis tirdami ir išspręsdami dingusių be žinios vaikų, kurie tapo nepilnamečių nusikaltėlių aukomis, bylas, remdamiesi ypatingais ES vaiko teisių strategijos tikslais, pateiktais Komisijos komunikate;

30.   pabrėžia, kad vienas iš prevencijos ir kovos su nepilnamečių nusikalstamumu elementų yra komunikacijos politikos, kuri leistų supažindinti visuomenę su problemomis, pašalintų smurtą iš žiniasklaidos ir remtų garso ir vaizdo žiniasklaidą, kurios laidų tinklelis nėra orientuotas vien į smurtines programas, vystymas; todėl prašo nustatyti Europos standartus, skirtus riboti smurto transliavimą tiek garso ir vaizdo žiniasklaidos priemonėse, tiek spaudoje;

31.   pabrėžia, kad direktyva 89/552/EEB(10) "Televizija be sienų" nustato konkrečius apribojimus smurtinių vaizdų transliavimui ir apskritai vaizdams, kurių nerekomenduojama matyti perauklėjamiems vaikams, o tai yra adekvati nepilnamečių smurto ir jų aukų prevencijos priemonė; prašo Komisiją imtis papildomų veiksmų šioje srityje, išplečiant mobiliosios telefonijos ir interneto pareigas, ir šie veiksmai turi būti pagrindiniai politikos prioritetai pagal pirmiau nurodytą Komisijos komunikatą dėl vaiko teisių;

32.   džiaugiasi, kad įsigaliojo Europos įmonių savireguliavimo sistema, susijusi su saugesniu paauglių ir vaikų mobiliųjų telefonų naudojimu, ir pabrėžia, kad dėl informavimo ir aktualinimo, susijusių su saugesniu naršymu internete ir saugesniu mobiliųjų telefonų naudojimu, Komisija turi pateikti konkrečius ir ribojančius pasiūlymus Europos lygmeniu;

33.   prašo Komisiją skatinti Europos žaliojo numerio, skirto problemų turintiems vaikams ir paaugliams, sukūrimą, nes šie žalieji numeriai gali smarkiai prisidėti prie nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos;

34.   ragina Komisiją, kai bus atlikti būtini tyrimai Europos lygmeniu, pasiūlyti integruotą Bendrijos pagrindų programą, kurioje būtų numatytos prevencinės priemonės, parama NVO iniciatyvoms ir tarptautinis bendradarbiavimas, lėšos regioniniams ir vietiniams bandomiesiems projektams, parengtiems remiantis geriausia nacionaline patirtimi ir skirtiems skleisti šią patirtį visai Europai, ir kuri taip pat apimtų mokymą ir socialinės bei pedagoginės infrastruktūros reikalavimus;

35.   pabrėžia, kad Bendrija turi nedelsdama imtis priemonių pagal šiuos du pagrindinius veiklos punktus:

36.   ragina Komisiją parengti bendrai finansuojamų priemonių programą įskaitant:

37.   ragina Komisiją atliekant Europos nepilnamečių nusikalstamumo stebėjimo centro parengiamuosius darbus ir rengiant su tuo susijusią programą nedelsiant pasiūlyti šias patirties bei techninių žinių populiarinimo ir sklaidos priemones:

o
o   o

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

(1) Rec(2003)20. (2) Rec(87)20. (3) Rec(88)6. (4) OL L 53, 2007 2 22, p. 1. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0510. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0188. (7) OL C 241, 1992 9 21, p. 67. (8) OL L 153, 2001 6 8, p. 1. (9) OL C 110, 2006 5 9, p. 75. (10) OL L 298, 1989 10 17, p. 23.