Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 6 straipsnius bei VI antraštinę dalį ir Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinę dalį dėl Europos Sąjungos kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (LSTE) stiprinimo,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios šalies išvadas ir nuo 1999 m. Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, įskaitant įvykusį 2006 m. gruodžio 14 ir 15 d., nustatytus tikslus LSTE išorės matmens srityje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos pagrindų sprendimo dėl tam tikrų procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose visoje Europos Sąjungoje (COM(2004)0328),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kontekste, apsaugos (COM(2005)0475),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės matmens (COM(2005)0491) bei Komisijos ataskaitą dėl šios strategijos įgyvendinimo pažangos (SEC(2006)1498),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. priimtą strategiją pavadinimu "Teisingumo ir vidaus reikalų išorės matmens strategija. Visuotinė laisvė, saugumas ir teisingumas" (toliau − strategija) ir į Tarybos pranešimą dėl šios strategijos įgyvendinimo 2006 m., kuriam 2006 m. gruodžio 4 ir 5 d. 2768–ame posėdyje pritarė TVR taryba,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 23 d. priimtą Teisingumo ir vidaus reikalų išorės santykių darbo programą keliems pirmininkavimo laikotarpiams (5003/1/7), Tarybos Veiksmų planą dėl ES ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimo stiprinimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, neteisėta imigracija ir terorizmu (9360/06), Veiksmų planą dėl ES paramos kovai su narkotikų gamyba ir kontrabanda Afganistane stiprinimo (9305/06), kuriuos 2006 m. birželio 1 ir 2 d. priėmė TVR taryba, bei 2006 m. lapkričio 11 d. priimtą Veiksmų planą dėl bendros su Rusija laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės įgyvendinimo (15534/06),

–   atsižvelgdamas į ankstesnius Parlamento metinius debatus dėl LSTE ir rezoliucijas, susijusias su LSTE išorės matmeniu (dėl terorizmo, CŽV, duomenų apsaugos, kontrabandos, kovos su narkotikais ir pinigų plovimo),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. spalio 14 d. rekomendaciją Tarybai ir Europos Vadovų Tarybai dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ateities bei dėl jos teisėtumo ir veiksmingumo stiprinimo sąlygų(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6–0223/2007),

A.   kadangi LSTE išorės matmuo didėja laipsniškai formuojantis laisvės, saugumo ir teisingumo vidaus erdvei, kuriai daro įtaką vis labiau įvairiais ryšiais susietas pasaulis ir tarptautinis pavojų, pvz., terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, bei problemų, kaip antai migracijos srautai, pobūdis; ir kadangi, siekiant užtikrinti pagrindines teises, saugumą, stabilumą ir pagarbą teisinės valstybės principams ES viduje, būtina skleisti pamatines LSTE vertybes už ES ribų;

B.   kadangi priimdama ir įgyvendindama nuoseklią LSTE išorės matmens strategiją ES padidina savo patikimumą ir įtaką pasaulyje ir kadangi ši strategija gali būti įgyvendinta tik glaudžiai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, įskaitant tokius sąjungininkus kaip JAV, ir su tarptautinėmis organizacijomis,

C.   kadangi ši strategija yra svarbus žingsnis siekiant kurti vidaus LSTE, užtikrinant saugią išorės aplinką ir plėtojant ES išorės santykius, skatinant vadovautis teisinės valstybės, demokratinių vertybių, pagarbos žmogaus teisėms ir patikimų institucijų principais;

D.   kadangi saugumo ir teisingumo pusiausvyros įtvirtinimas turėtų atsispindėti rengiant ir įgyvendinant įvairių sričių politiką, skirtą tikrai ir tvariai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei sukurti;

E.   kadangi ES išorės veiklos politiniam nuoseklumui ir veiksmingumui šiuo metu trukdo:

F.   kadangi ES gali naudoti įvairias LSTE išorės matmens strategiją padedančias įgyvendinti politikos priemones, pvz., dvišalius susitarimus (asociacijos susitarimus, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, stabilizacijos ir asociacijos susitarimus), ES plėtros ir pasirengimo narystei procesą, Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planus, regioninį bendradarbiavimą, atskirus susitarimus (su JAV, Japonija, Kinija ir t.t.), operatyvų bendradarbiavimą, plėtros politiką ir išorės pagalbą,

Pateikia šį rekomendacijų sąrašą svarstyti Tarybai ir Komisijai:
LSTE išorės matmens demokratinės atskaitomybės didinimas

1.   ragina Europos Vadovų Tarybą sprendžiant klausimą dėl ES LSTE išorės strategijos remtis Parlamento dabartinėmis ir būsimomis rekomendacijomis; primena, kad Parlamentas turi atlikti esminį vaidmenį stiprinant ES išorės veiklos atskaitomybę;

2.   ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę ir Komisiją:

3.   ragina Tarybą vykstant konstituciniam procesui panaudoti ES sutarties 42 straipsnyje numatytą vadinamąją perėjimo nuostatą (pranc. passerelle), siekiant pekelti su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose susijusias nuostatas į Bendrijos kompetencijos sritį, nes tai padidintų veiksmingumą, skaidrumą, atskaitomybę, taip pat demokratinę ir teisminę kontrolę; todėl ragina Komisiją iki 2007 m. spalio mėn. pateikti Tarybai oficialų pasiūlymą dėl sprendimo pasinaudoti ES sutarties 42 straipsniu; mano, kad vidinė darna galėtų pagerėti įsigaliojus Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai, ypač įsteigus Europos užsienio reikalų ministro pareigybę ir išorės santykių diplomatinę tarnybą;

4.   ragina Tarybą kuo greičiau priimti pamatinius sprendimus, susijusius su informacijos apie teistumą saugojimu, naudojimu ir keitimusi ir procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose visoje Europos Sąjungoje kodifikavimu, kaip to siekiama minėtame Komisijos pasiūlyme (COM(2004)0328);

Pagrindiniai strategijos uždaviniai

5.   pritaria strategijoje pateiktiems principams, ypač būtinybei bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis sprendžiant bendras problemas ir siekiant bendrų politikos tikslų; pabrėžia būtinybę derinti įvairias priemones, kuriomis gali naudotis ES, siekiant, kad atsakas būtų tinkamas ir nuoseklus; pabrėžia būtinybę derinti valstybių narių ir Komisijos veiksmus siekiant, kad šie veiksmai papildytų vienas kitą ir nesidubliuotų; atsižvelgdamas į svarbą, kurią ES ir valstybės narės teikia LSTE sukūrimui, mano, kad glaudus bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis šioje srityje turėtų teigiamos įtakos jų santykiams su ES;

6.   pabrėžia, kad būtina, jog ES pasinaudotų savo tradiciniais ryšiais su trečiosiomis šalimis ir joms skirtomis priemonėmis siekdama jas paskatinti priimti ir įgyvendinti atitinkamas tarptautines normas ir įsipareigojimus, susijusius su teisingumo ir vidaus reikalais;

7.   primena būtinybę racionalizuoti Bendrijos institucijų veiklą ir esamų priemonių naudojimą, taip pat derinti valstybių narių veiksmus ir veiklą ES lygmeniu siekiant užtikrinti darnų ir veiksmingą atsaką palaikant ES santykius su trečiosiomis šalimis ir išvengti dubliavimosi; pabrėžia būtinybę išlaikyti pusiausvyrą tarp LSTE vidaus ir išorės matmenų vystymo;

8.   pabrėžia, kad Europos Parlamentui būtina padidinti savo išorės santykių veiklos, kurioje dalyvauja daug įvairių veikėjų, nuoseklumą; todėl ragina racionalizuoti veiklą, susijusią su žmogaus teisėmis, demokratiniu valdymu ir teisinės valstybės principais trečiosiose šalyse ir saugumo išorės matmens klausimu;

9.   ragina Tarybą labiau patikslinti savo politiką dėl LSTE išorės matmens ir užtikrinti, kad Tarybos geografinės darbo grupės ir susijusios su teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais darbo grupės veiktų suderintai;

10.   pastebi, kad būtina stiprinti veiklos pagal skirtingus ramsčius derinimą ir vengti įvairių priemonių, priskiriamų LSTE, Europos saugumo ir gynybos politikai (ESGP), Bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) ir Bendrijos sritims, dubliavimosi; pabrėžia, kad Europos Parlamentas turėtų nuolat stebėti minėtojo derinimo veiksmingumą; pritaria priemonėms, kurių buvo imtasi siekiant pagerinti integruoto civilinio ir karinio bendradarbiavimo darną Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) srityje, ypač krizių valdymo klausimu;

11.   pabrėžia, kad planuojant ESGP operacijas turėtų būti atsižvelgiama į įvairius gretutinius arba tęstinius veiksmus, numatytus pagal Bendrijos priemones, susijusias su teisinės valstybės, kovos su nelegalia prekyba ginklais ir narkotikais, prekyba moterimis ir vaikais, terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su šiais reiškiniais, taip pat padėties stabilizavimo pasibaigus konfliktams klausimais, ypač atsižvelgiant į Stabilumo priemonę ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę;

12.   mano, kad atsižvelgiant į didesnio masto laisvės ir saugumo erdvės aspektą atėjo laikas panaikinti politines kliūtis, trukdančias glaudesniam transatlantiniam bendradarbiavimui, pvz., kovos su nelegalia prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu klausimais, ypač turint mintyje būsimas civilinio pobūdžio ESGP operacijas Kosove ir Afganistane, taip pat moterų teisių ir keitimosi asmens duomenimis bei jų apsaugos klausimais; atsižvelgdamas į tai, Parlamentas ragina uždaryti Gvantanamo kalėjimą, pabrėždamas, kad šio kalėjimo veikla rodo neigiamą kovos su terorizmu pavyzdį;

13.   primygtinai prašo valstybes nares individualiai, kolektyviai ir palaikant visus atitinkamus dvišalius ir tarptautinius santykius skatinti taikyti diplomatinį ir taikų pasaulinių konfliktų sprendimo būdą, siekiant išvengti dvigubų standartų taikymo ar iliuzijos, kad jie taikomi, vykdant Europos užsienio politiką, jos saugumo ir žmogaus teisių politiką;

14.   ragina ES ir tarptautines organizacijas glaudžiau bendradarbiauti, ypač su Europos Taryba ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, ir pabrėžia, kad būtina stiprinti regioninį dialogą ir bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais;

15.   ragina Komisiją labiau remti regioninį bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais pasinaudojant veikiančiomis institucijomis, pvz., Afrikos Sąjunga, ir skatinant naujas iniciatyvas srityse, kuriose regioninis bendradarbiavimas nepakankamas, pvz., Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Europoje;

16.   ragina Komisiją nuolat stebėti strategijoje nustatytų tikslų ir prioritetų įgyvendinimą ir kas 18 mėnesių teikti ataskaitas šiuo klausimu; ragina Komisiją reguliariai įvertinti strategijoje aptartų sričių finansavimo veiksmingumą; ragina Tarybą reguliariai įvertinti pažangą ir prioritetus, nes LSTE išorės matmuo sparčiai didėja;

Stiprinti saugumą ir pagarbą žmogaus teisėms

17.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares:

18.   rekomenduoja Komisijai, valstybėms narėms ir Tarybai apsvarstyti galimybę greta finansavimo, skiriamo veiklai, vykdomai trečiosiose šalyse ir regionuose laisvės, saugumo ir teisingumo klausimais, numatyti specialų projektų, susijusių su žmogaus teisių apsauga ir jų įgyvendinimu, finansavimą;

19.   išreiškia susirūpinimą dėl kai kurių trečiųjų šalių, su kuriomis ES palaiko glaudžius ryšius, ypač šalių, kurios naudojasi kaimynystės politikos privalumais, ir Rusijos Federacijos, kur ypač pažeidžiamos spaudos ir išraiškos laisvės, įsipareigojimo laikytis pagrindinių teisių stokos ir ragina šiuo klausimu akyviau plėtoti dialogą su minėtomis šalimis;

20.   išreiškia susirūpinimą dėl to, kaip pati ES laikosi žmogaus teisių standartų, prisimenant neseniai CŽV vykdytas kalinių perdavimo programas ir visą kitą abejonių keliančią kai kurių valstybių narių veiklą, susijusiais klausimais;

21.   ragina ES ir valstybes nares visapusiškai laikytis principo neišduoti asmenų į šalis, kuriose jiems grėstų kankinimai ir (arba) mirties bausmė; ragina Tarybą ir Komisiją primygtinai reikalauti, kad šalys, su kuriomis palaikomi glaudūs ryšiai, nutrauktų minėto pobūdžio veiklą ir užtikrintų, kad visiems asmenims būtų užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą;

22.   išreiškia rimtą susirūpinimą dėl nepakankamos ES piliečiams suteiktos teisinės apsaugos tuo atveju, kai asmens duomenys perduodami trečiosioms šalims, pvz., atvejais, susijusiais su keleivio duomenų įrašais (angl. PNR), finansiniai duomenimis (SWIFT) ar FTB rinktais telekomunikacijų duomenimis; dar kartą prašo Komisijos atlikti tyrimą siekiant nustatyti, kokios kategorijos Sąjungos piliečių duomenis peržiūri ir panaudoja trečiosios šalys pagal savo jurisdikciją; pabrėžia, kad keistis asmens duomenimis galima tik remiantis atitinkamu teisiniu pagrindu, taikant tikslias taisykles ir kriterijus bei laikantis Bendrijos teisės aktų dėl privatumo ir pilietinių teisių apsaugos; mano, kad keistis duomenimis su JAV reikėtų remiantis tinkamais teisiniais transatlantinio bendradarbiavimo pagrindais, remiantis ES ir JAV susitarimais, ir kad šioje srityje nepriimtinas dvišalių susitarimų pasirašymas;

23.   apgailestauja dėl ES ir JAV santykių demokratinės priežiūros trūkumo vykstant Aukšto lygio kontaktinės grupės, kurią sudaro Komisijos, Tarybos ir JAV vyriausybės atstovai iš Teisingumo ir Vidaus saugumo departamentų, veiklai, kadangi šiame dialoge nedalyvauja Europos Parlamentas, nacionaliniai parlamentai ir JAV Kongresas;

24.   rekomenduoja vykdyti vientisą duomenų apsaugos politiką pagal pirmą ir trečią ramsčius; primena, kad skirtumai tarp šių ramsčių politikos daro įtaką ne tik piliečių teisei į asmens duomenų saugumą, bet ir teisėsaugos veiksmingumui ir valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui; todėl ragina Tarybą kuo skubiau priimti pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų apsaugos (COM(2005)0475);

Sąjungos piliečių apsaugos nuo terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo užtikrinimas

25.   mano, kad vykdant ES kovos su terorizmu politiką reikėtų tvirtai laikytis demokratinio teisėtumo, proporcingumo, veiksmingumo ir pagarbos žmogaus teisėms principų, taikant pirmiau minėtos 2007 m. vasario 14 d. rezoliucijos dėl CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(2) išvadas;

26.   ragina Komisiją ir Tarybą kovojant su tarptautiniu terorizmu naudotis Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam laikymui Europos šalyse tirti pateiktomis išvadomis, kuriomis remdamasis Europos Parlamentas 2007 m. vasario 14 d. priėmė rezoliuciją; ypač rekomenduoja visoms Bendrijos institucijoms stebėti, kad valstybės narės, siekdamos užtikrinti saugumą, jokiu būdu nepažeistų nė vieno asmens, net įtariamo padarius teroristinių nusikaltimų, pagrindinių teisių;

27.   ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares imtis visų galimų priemonių ribojant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kurios gina ir (arba) finansuoja teroristines organizacijas; ir pabrėžia, kad bet kuri valstybė, siekianti naudotis geresnių santykių su ES privalumais, turi visiškai pasmerkti terorizmą; ragina valstybes, kurios dar nepasirašė ir (arba) neratifikavo visų JT konvencijų dėl terorizmo, tai padaryti;

28.   pabrėžia ES galimybes įvairiai veikti išorės veiksmų srityje kovojant su terorizmu ir pabrėžia būtinybę darniai naudoti visas turimas priemones; ragina valstybes nares kartu su JT toliau kurti bendrą terorizmo apibrėžimą;

29.   primena, kad būtina įvertinti tarptautinių iniciatyvų, susijusių su antiteroristinėmis priemonėmis, veiksmingumą (pvz., JAV Patriot Act persvarstymas); pabrėžia tinkamos Bendrijos politikos kovos su terorizmu srityje svarbą, kadangi antiteroristinių priemonių veiksmingumas labai padidėtų, jei ES, derėdamasi dėl tokių priemonių su trečiosiomis šalimis, laikytųsi vienos nuomonės;

30.   primena būtinybę gerinti bendradarbiavimą su pirmaujančiomis regionų valstybėmis kovos su terorizmu, teroristų verbavimo ir finansavimo bei svarbiausios infrastruktūros apsaugos klausimais, laikantis pagrindinių teisių ir Europos Sąjungos vertybių;

31.   ragina Tarybą stiprinti dialogą su kitomis trečiosiomis šalimis, remti institucijų vystymą ir gebėjimų lavinimą, toliau plėtoti ir įgyvendinti nacionalinius veiksmų planus, kad būtų veiksmingai kovojama su korupcija, ir įtraukti antiteroristines išlygas į visus su trečiosiomis šalimis pasirašytus susitarimus; mano, kad šią sritį reikia daugiau finansuoti ir joje naudoti neseniai sukurtas Bendrijos priemones;

32.   ragina valstybes, kurios dar nepasirašė ir (arba) neratifikavo tokių priemonių kaip JT konvencija dėl kovos su korupcija, JT konvencija dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir jos trys protokolai dėl neteisėto migrantų įvežimo, prekybos žmonėmis bei neteisėtos šaunamųjų ginklų gamybos ir prekybos, bei Tarptautinė konvencija dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, tai padaryti;

33.   ragina Tarybą pareikalauti, kad ES trečiųjų šalių partneriai sudarytų tipinius susitarimus dėl ekstradicijos, paremtus su JAV sudarytų susitarimų dėl ekstradicijos ir tarpusavio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose pavyzdžiu, jei tokie susitarimai dar nesudaryti, kad būtų galima išduoti teisti įtariamus teroristiniais ir baudžiamaisiais nusižengimais asmenis;

34.   pabrėžia būtinybę ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų, siekiant užkirsti kelią neteisėtam duomenų ir telekomunikacijų tinklų naudojimui teroristiniais ir nusikalstamais tikslais per trečiosiose šalyse veikiančias kompiuterines sistemas;

35.   ragina Komisiją ir Tarybą sukurti standartines ginklų, sprogmenų ir ginkluotės gamybos, sandėliavimo, prekybos, vežimo, importo ir eksporto procedūras, siekiant išvengti jų neteisėto naudojimo ES ir trečiosiose šalyse;

Policijos ir teismų bendradarbiavimo bei sienų kontrolės stiprinimas

36.   ragina, kad būtų veiksmingiau bendradarbiaujama policijos ir teismų srityse, ypač bendrai naudojant nacionalinius išteklius, pvz., pasitelkiant ryšių palaikymo pareigūnus; pabrėžia, kad, nors šioje srityse svarbu instituciniai pajėgumai ir bendradarbiavimas vykdant operatyvinę veiklą, ES veikla turėtų būti vykdoma palaikant visuotinius žmogaus teisių standartus;

37.   rekomenduoja, kad Europolas kuo greičiau turėtų galios organizuoti ir koordinuoti operatyvinę veiklą ir tyrimus, dalyvauti jungtinėse tyrimo grupėse ir skirti savo ryšių palaikymo pareigūnus tokiuose prioritetiniuose regionuose kaip Vakarų Balkanai;

38.   rekomenduoja Europos Sąjungai pagal ES sutarties 30 straipsnį sudaryti tipinius policijos bendradarbiavimo susitarimus su JAV, Europos kaimynystės politikos (EKP) šalimis ir kitais partneriais; reikalauja, kad Parlamentas, kuris teisėtai ir demokratiškai atstovauja piliečiams, kurių interesams toks susitarimas daro įtaką, derybų dėl būsimo susitarimo laikotarpiu aktyviai dalyvautų vykstant dialogui su JAV Kongresu;

39.   teigiamai vertina pažangą ES ir Rusijos keitimosi informacija srityje, tačiau primena, kad padėtį galima dar pagerinti, ypač organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo srityse;

40.   pažymi, kad būtina, jog labai pagerėtų ES ir Rusijos bendradarbiavimas, siekiant sumažinti nestabilumo šaltinius ES ir EKP zonoje, pvz., besitęsiančius konfliktus Moldovoje ir Gruzijoje ir rusų mažumų radikalių jėgų judėjimus ES valstybėse narėse;

41.   primygtinai ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę ir Komisiją sudaryti tarptautines privatinės teisės sutartis, būtinas siekiant užtikrinti Europos piliečių interesus trečiosiose šalyse, ir vykstant šiam procesui stengtis didinti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių patikimumą;

42.   džaugiasi ES ir JAV susitarimais dėl ekstradicijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kuriuos galima laikyti tikrai sėkmingais; konstatuoja, kad Kongresas pradėjo šių susitarimų ratifikavimo procedūrą, ir ragina visas valstybes nares taip pat to imtis; taip pat teigiamai vertina Eurojusto ir JAV bendradarbiavimo susitarimą;

43.   ragina JAV ir kitas šalis, kurios taiko įvažiavimo vizas kai kurių ES valsybių narių atžvilgiu, kuo greičiau panaikinti vizų režimą ir su visais ES valstybių narių piliečiais elgtis vienodai; apgailestauja, kad į siūlomus JAV vizų atsisakymo programos pakeitimus įtraukta papildoma keitimosi informacija (keleivio duomenų įrašo) sąlyga;

44.   mano, kad ES ir JAV yra pagrindinės ir lojalios sąjungininkės kovojant su terorizmu ir kad turėtų būti sudarytas tarptautinis susitarimas siekiant užtikrinti, jog SWIFT duomenys būtų tvarkomi vadovaujantis 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(3); ragina šiame tarptautiniame susitarime įtvirtinti būtinas apsaugos priemones, kad būtų galima užkirsti kelią piktnaudžiavimui duomenimis siekiant ekonominių ir komercinių tikslų; pabrėžia, kad SWIFT turėtų sustabdyti visų duomenų siuntimą į paralelią savo tinklavietę JAV;

45.   pabrėžia faktą, kad veiksminga pasienio kontrolė yra svarbi kovojant su nelegalia imigracija ir kad kai kuriais atvejais ji gali būti naudinga kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu;

46.   rekomenduoja FRONTEX atlikti operatyvaus išorės sienų valdymo vaidmenį; tai galima pasiekti padidinus agentūros operatyvinius pajėgumus ir suteikus pakankamų finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių pagal solidarumo ir abišalės pagalbos tarp valstybių narių, kurios turi dalytis Sąjungos išorės sienų valdymo našta, principą;

47.   ragina labiau remti nuolatines naujųjų valstybių narių pastangas siekiant apsaugoti naujas rytinės ES dalies išorės sienas;

48.   remia Eurojusto vaidmens stiprinimą ir jo nacionalinių narių galių suderinimą, kuris turėtų padidinti Eurojusto pajėgumus veiksmingai koordinuoti bei pradėti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą;

Tarptautinio solidarumo migracijos, readmisijos ir prieglobsčio politikos srityse stiprinimas

49.   rekomenduoja Tarybai parengti bendrą ES migracijos politiką, kurioje būtų numatytos priemonės, tinkančios veiksmingai reaguoti į legalios ir nelegalios imigracijos keliamas problemas; todėl ragina įgyvendinti prieš aštuonerius metus Europos Tarybos Tamperėje priimtas ir neformalios Europos Tarybos Lahtyje patvirtintas išvadas, Hagos programą ir 2006 m. gruodžio mėn. Europos Tarybos išvadas, kuriose išreikšta būtinybė taikyti 2005 m. patvirtintą Visuotinę imigracijos strategiją;

50.   primena, kad tinkamai ir solidariai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis kontroliuojama imigracija gali būti labai naudinga ir kad imigrantų integravimas turi būti esminis būsimos ES migracijos politikos elementas; pabrėžia, kad ES veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti trečiųjų šalių pajėgumą valdyti migracijos srautus ir apsaugoti savo sienas, turi būti veiksmingos vystymosi politikos dalis, atsižvelgiant į konkrečią ekonominę ir socialinę padėtį ir kovojant su tikrosiomis legalios ir nelegalios migracijos priežastimis, pvz., skurdu ir nepakankama pagarba žmogaus teisėms atitinkamose šalyse; ši veikla taip pat turėtų apimti paramą trečiosioms šalims, stiprinant jų pajėgumus valdyti migracijos srautus, ir paramą veiksmingam vystymuisi ir bendrai plėtrai,

51.   ragina Tarybą nustatyti bendro sprendimo ir kvalifikuotos balsų daugumos procedūras legalios migracijos ir imigrantų integravimo srityse, siekiant pagerinti sprendimų priėmimą ir užbaigti 2005 m. pradėtą procesą, kurio metu Bendrijos metodas buvo pradėtas taikyti nelegaliai migracijai ir pasienio kontrolei;

52.   ragina Tarybą ir Komisiją panaudoti visas priemones, kad kilmės ir tranzito šalių valdžios institucijos iš tikrųjų bendradarbiautų su ES siekdamos užkirsti kelią nelegaliai imigracijai ir kovoti su organizacijomis, kurios verčiasi prekyba žmonėmis; taip pat ragina Tarybą ir Komisiją nuolat tikrinti, kaip atitinkamos trečiosios šalys bendradarbiauja nelegalios imigracijos srityje; šiuo požiūriu pabrėžia 2003 m. birželio 19 ir 20 d. Salonikų Europos Vadovų Tarybos prašymu 2003 m. Tarybos priimto trečiųjų šalių stebėjimo ir vertinimo mechanizmo kovojant su nelegalia imigracija svarbą;

53.   ragina nedelsiant sukurti teisingą ir veiksmingą bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir ragina Tarybą pašalinti visas kliūtis, kurios trukdo sukurti šią sistemą;

54.   mano, kad readmisijos sutarčių sudarymas yra prioritetas ir sudaro platesnės kovos su nelegalia migracija strategijos dalį; primena, kad būtinos aiškios, skaidrios ir nešališkos grąžinimo taisyklės; yra susirūpinęs, kad ES vardu pasirašytuose readmisijos susitarimuose aiškiai nepaminėta, jog prieglobsčio prašantys asmenys nepatenka į susitarimo taikymo sritį, todėl pagal šiuos susitarimus įmanoma prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai dar nebuvo iš esmės išnagrinėti, buvo atmesti arba pripažinti nepriimtinais taikant saugios trečiosios šalies principą, readmisija; ragina sukurti priemones, kurios užtikrintų negrąžinimo (pranc. non–refoulement) principo laikymąsi;

55.   rekomenduoja derybas su trečiosiomis šalimis gaires dėl direktyvų dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinamo, kuriose būtų kiek įmanoma remiamasi abipusiškumo principu, siekiant sukurti tikrą bendradarbiavimą migracijos valdymo srityje; ragina Tarybą paskatinti valstybes nares sumažinti vizų kainas tam, kad būtų skatinama demokratinė raida Europos kaimynystės politikos (EKP) šalyse ir kad būtų išvengta saugumo sumetimais grindžiamų naujų suvaržymų teisėtai keliaujantiems asmenims;

56.   remia regionines apsaugos programas, kurias sukūrė Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru ir suinteresuotomis trečiosiomis šalimis, ir primena, kad svarbu užtikrinti, jog tie, kuriems reikia apsaugos, galėtų ją kuo greičiau gauti bet kurioje jų buvimo šalyje ar regione;

o
o   o

57.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams;

(1) OL C 166 E, 2005 7 7, p. 58. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0032. (3) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.