2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kubos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl situacijos Kuboje, ypač į 2004 m. lapkričio 17 d.(1) ir 2006 m. vasario 2 d.(2) rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl metinių pranešimų apie žmogaus teises pasaulyje 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. ir į 2005 m. balandžio 28 d.(3), 2006 m. gegužės 18 d.(4), 2007 m. balandžio 26 d.(5) rezoliucijas dėl ES politikos šiuo klausimu,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją po Sacharovo premijos įteikimo(6),
– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 14 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės pareiškimą dėl judėjimo "Damas de Blanco" ("Moterys baltais drabužiais") ir į savo ankstesnius 2003 m. kovo 26 d. ir 2003 m. birželio 5 d. pareiškimus dėl padėties Kuboje,
– atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją 96/697/BUSP(7) dėl Kubos, kuri buvo priimta 1996 m. gruodžio 2 d. ir periodiškai atnaujinama,
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 18 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžio išvadas dėl Kubos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnį,
A. kadangi žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumo ir nedalumo apsauga išlieka vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų,
B. kadangi dešimtys nepriklausomų žurnalistų, taikių disidentų ir žmogaus teisių gynėjų, kurie yra demokratinės opozicijos nariai, dažnai susiję su Varelos projektu, vis dar tebėra kalinami, kai kurie iš jų sunkiai serga, ir daugelis iš jų yra artimi judėjimo "Moterų baltais drabužiais" dalyvių giminaičiai,
C. kadangi Parlamentas 2005 m. Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė judėjimui "Moterys baltais drabužiais"; kadangi Kubos valdžios institucijų atsisakymas leisti judėjimo "Moterys baltais drabužiais" dalyvėms vykti į Parlamento būstinę pasiimti premijos pažeidžia vieną pagrindinių žmogaus teisių, būtent teisę laisvai išvykti iš savo šalies ir į ją grįžti, kaip įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje,
D. kadangi Parlamentas nusprendė išsiųsti delegaciją į Kubą, kad ši išsiaiškintų Sacharovo premijos laureačių padėtį; smerkdamas Kubos valdžios institucijų atsisakymą išduoti vizas šios delegacijos nariams,
E. kadangi ir 2002 m. Parlamento Sacharovo premijos laureatui Oswaldui Payá Sardiñasui nuolat buvo atsisakoma leisti išvykti iš Kubos ir priimti Parlamento ir kitų ES institucijų kvietimus,
F. atsižvelgdamas į būtinybę, kad Kuboje prasidėtų politinio perėjimo prie daugiapartinės demokratinės sistemos procesas dalyvaujant ir sprendimus priimant visiems Kubos gyventojams atviro dialogo, kuriame neišskiriamas nė vienas, pagrindu,
G. kadangi, kaip pripažino Taryba, žmogaus teisių srityje Kuboje nebuvo pasiekta jokių apčiuopiamų rezultatų, netgi nepaisant Tarybos 2005 m. parodytos geros valios, kai ji sustabdė papildomų bendrosios pozicijos priemonių taikymą,
H. kadangi vykstant ES ir Kubos vyriausybės politiniam dialogui, kaip nurodyta Tarybos išvadose, turi būti nepamirštas ir paisomas tiesioginis "intensyvus dialogas su pilietine visuomene ir taikia opozicija" ir laikomasi ES "požiūrio į demokratiją, visuotines žmogaus teises ir pagrindines laisves", taip pat laikomasi jos "pasaulinės politikos, skirtos žmogaus teisių gynėjams remti",
I. kadangi neseniai persvarsčius Tarybos bendrąją poziciją padaryta išvada, kad aukšto lygio vizitų į Havaną metu turėtų vykti susitikimai ir su Kubos valdžios institucijų atstovais, ir su taikios demokratinės opozicijos ir pilietinės visuomenės nariais ir kad privaloma diskusijų tema turėtų būti žmogaus teisių padėtis,
J. apgailestauja dėl JT Žmogaus teisių tarybos sprendimo nebestebėti žmogaus teisių pažeidimų Kuboje;
1. apgailestauja, kad nepaisant to, kad pirmą kartą per 48 metus Fidelio Castro valdžia laikinai perduota jo brolio Raúlio Castro vadovaujamai kolektyvinei valdžiai, Kubos politinė, ekonominė ir socialinė sistema iš esmės nepasikeitė;
2. apgailestauja, kad iš Kubos valdžios institucijų nematyti jokių svarbių ženklų, kurie rodytų, kad jos reaguoja į ES raginimus užtikrinti visišką pagarbą pagrindinėms laisvėms, ypač išraiškos ir politinių susivienijimų laisvei;
3. apgailestauja, kad nebuvo atsiliepta į Parlamento ir Tarybos raginimą nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir sąžinės kalinius, bei primygtinai reikalauja, kad Kubos disidentų įkalinimas už jų idealus ir taikią politinę veiklą prieštarauja Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai;
4. ragina Tarybą ir Komisiją toliau imtis visų veiksmų, kurie reikalingi siekiant reikalauti paleisti politinius kalinius, ir užtikrinti, kad nedelsiant būtų sustabdytas politinių oponentų ir žmogaus teisių gynėjų puolimas;
5. ragina ES institucijas suteikti savo besąlygišką pagalbą ir visapusiškai raginti pradėti taikų politinio perėjimo prie daugiapartinės demokratinės sistemos procesą Kuboje, kaip numatyta Tarybos bendrojoje pozicijoje 96/697/BUSP;
6. džiaugiasi neseniai Kubos opozicijos grupių pasiektu sutarimu pagal dokumentą pavadinimu "Unidad por la Libertad" ("Vienybė laisvės labui"); ragina Komisiją parengti šio dokumento platinimo Kubos gyventojams veiksmų planą;
7. primena, kad taikinimo ir abipusio supratimo kūrimo procese turi dalyvauti visi Kubos gyventojai, norintys taikiai dirbti laisvės, demokratijos ir harmonijos labui;
8. ragina ES institucijas tęsti dialogą su Kubos pilietine visuomene ir pasiūlyti savo paramą taikiems pokyčiams Kuboje taikant vystomojo bendradarbiavimo priemones, įskaitant Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms remti(8);
9. pabrėžia, kad lieka galioti ir Tarybos bendroji pozicija 96/697/BUSP, ir šios pozicijos tikslai; labai apgailestauja, kad iki šiol aukšto lygio ES institucijų ir valstybių narių atstovų vizitų metu vyko pokalbiai su visų Kubos režimo valdžios institucijų atstovais, bet neįvyko jokių tiesioginių susitikimų su taikios demokratinės opozicijos atstovais ar politinių kalinių giminaičiais;
10. patvirtina savo sprendimą siųsti oficialią Parlamento delegaciją į Kubą ir ragina Kubos valdžios institucijas pakeisti savo poziciją ir leisti atvykti šiai delegacijai;
11. ragina Kubos valdžios institucijas nedelsiant leisti judėjimo "Moterys baltais drabužiais" dalyvėms išvykti iš salos, kad galėtų priimti Europos Parlamento kvietimą, ir paveda Pirmininkui imtis visų galimų priemonių užtikrinant, kad premijos laimėtojos asmeniškai gautų Sacharovo premiją;
12. dar kartą kviečia atvykti Oswaldą Payá Sardiñasą ir reikalauja, kad Kubos valdžios institucijos leistų jam vykti į Europą, kad jis galėtų kreiptis į ES institucijas;
13. reikalauja, kad Kubos valdžios institucijos leistų politinės opozicijos nariams, žmogaus teisių aktyvistams ir visiems piliečiams laisvai keliauti į užsienį ir laisvai grįžti į Kubą;
14. pažymi, kad Taryba nusprendė pakviesti Kubos delegaciją į Briuselį siekiant atnaujinti išsamų ir atvirą politinį dialogą su Kubos valdžios institucijomis; tikisi, kad rengiantis vizitui Taryba į pokalbius su Kubos valdžios atstovais įtrauks klausimą dėl ES institucijų kvietimo judėjimo "Moterys baltais drabužiais" dalyvėms ir Oswaldui Payá Sardiñasui, taip pat aptars Parlamento norą siųsti delegaciją į Kubą;
15. mano, jog itin svarbu, kad bet koks ES ir Kubos valdžios institucijų politinių ir ekonominių ryšių, įskaitant pagalbą vystymuisi, stiprinimas, kuris galėtų prasidėti po išsamaus ir atviro dialogo, būtų susijęs su konkrečiu ir įrodomu visų Kubos piliečių žmogaus teisių sąlygų pagerėjimu, pradedant visų politinių kalinių ir sąžinės kalinių paleidimu;
16. Smerkia bet kokią diskriminaciją ir represijas lyties pagrindu, iki šiol vykstančias Kuboje, ir sveikina mokomąsias kampanijas dėl diskriminacijos lyties pagrindu, kurias vykdo Kubos nacionalinis lytinio švietimo centras;
17. primena, kad kita Tarybos bendrosios pozicijos peržiūra numatyta 2008 m. birželio mėn.;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Kubos vyriausybei ir Liaudies jėgos nacionalinei asamblėjai bei Parlamento Sacharovo premijos laureatams judėjimui "Moterys baltais drabužiais" ir Oswaldui Payá Sardiñasui.
2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (OL L 386, 2006 12 29, p. 1).